Pirmuosiuose Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuojamuose prezidentiniuose debatuose LRT televizijos eteryje pirmadienį diskutuodami užsienio politikos klausimais visi aštuoni kandidatai pasisakė apie esminius užsienio politikos akcentus, jei būtų išrinkti, taip pat atskleidė požiūrį į paramą Ukrainai, migrantus, santykius su Rusija ir Baltarusija, Kinija. 

Ryšiai su partneriais, Ukrainos pergalė

Klausiamas, koks šiuo metu didžiausias užsienio politikos iššūkis Lietuvai ir kaip jį spręstų tapęs prezidentu, perrinkimo siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda tvirtino, kad vienas pagrindinių iššūkių ir tikslų yra turėti „kiek galima daugiau draugų ir kiek galima mažiau priešų“.

Mano tikslas yra pradėti, pirmiausia, nuo paramos Ukrainai.

Anot prezidento, priešai „nepasikeis ir jie yra netoli mūsų“, tačiau Lietuvos sąjungos su draugais, tiek ES, tiek NATO formate, „leidžia mums garantuoti visišką Lietuvos žmonių saugumą“.

„Ir tuo tikslu mes tikrai pasistūmėjome labai smarkiai į priekį per pastaruosius penkerius metus“, – sakė G. Nausėda. 

Anot jo, Lietuvos balsas yra girdimas tarptautinėje bendruomenėje ir vaidina didelį vaidmenį formuojant NATO ir ES sprendimus.

„Mano tikslas yra pradėti, pirmiausia, nuo paramos Ukrainai. Tai buvo visą laiką mano kertinis tikslas per prezidento kadencijos metus, po karo Ukrainoje pradžios tai tik dar labiau sustiprėjo“, – sakė G. Nausėda.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad pagrindinis iššūkis ir uždavinys užsienio politikoje yra „siekti išvengti tarptautinėmis taisyklėmis paremtos tvarkos nykimo“.

„Tai apima viską – ir mūsų užsienio politika, ir mūsų saugumo politiką (...). Ir, aišku, pirmas ir pagrindinis uždavinys, kuris stabdytų tą eižėjimą, yra Ukrainos pergalė, vienareikšmiškai“, – sakė I. Šimonytė.

Ji taip pat ragino atsisakyti priklausomybių nuo „šantažo iš įvairių režimų, kurie tikrai nėra demokratiniai ir mums draugiški“.

Prezidento rinkimuose kandidatuojanti Vyriausybės vadovė taip pat įvardijo saugios geopolitinės erdvės plėtimą, įvardindama paramą ES Rytų partnerystės valstybėms šioms siekiant greitesnio kelio į Bendriją.

Advokatas Ignas Vėgėlė tvirtino nepritariantis „eksperimentinei užsienio politikai“, kuomet svarbiausi yra „Briuselio advokatai Lietuvoje, o ne Lietuvos advokatai Briuselyje“. Jis taip pat kaip vieną didžiausių problemų įvardijo užsienio reikalų ministro ir prezidento šlubuojančius santykius.

Anot jo, Lietuvos užsienio politikos formuotojai padarė klaidų atverdami Taivano atstovybę ir taip supykdydami Kiniją, taip pat įvesdami vienašališkus tranzito ribojimus Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžioje.

 Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas tikino, kad didžiausias iššūkis yra siekis užsitikrinti sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų paramą, tai pat panaudoti ES esantį įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai.

„Tam yra teisinių variantų ir aš manau, kad būčiau pajėgus tai pasiūlyti“, – sakė D. Žalimas.

Kandidatas sakė taip pat besidžiaugiantis, kad po ilgų diskusijų dėl ambasadorių rastas sprendimas dėl Lietuvos atstovo Lenkijoje, tačiau kėlė klausimą, ar šioje situacijoje nebuvo pažeistas Diplomatinės tarnybos įstatymas. 

Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sakė, kad didžiausias iššūkis yra stringantis prezidento ir užsienio reikalų ministro komunikavimas, kuris kenkia ir Lietuvos užsienio politikai, diplomatiniam atstovavimui.

„Reikėtų ieškoti sutarimo, visų pirma, viduje, politiniam spektre, visų antrą – reikia ieškoti sprendimų, kaip Lietuvos diplomatiniai santykiai vis tik turėtų būti atstatyti su Kinija bent jau iki ambasadorių lygmens“, – sakė A. Mazuronis. 

Partijos „Nemuno Aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kaip iššūkius išskyrė ES vieningumą, NATO plėtrą, klausdamas, „ar mes planuojame palaikyti visas valstybes, kurios prašo, be jokių sąlygų“, jis taip pat kėlė diskusiją dėl veto teisės atsisakymo ES sprendimuose.

Medikas Eduardas Vaitkus sako, kad dabartinė Lietuvos vadovų pozicija užsienio politikos ir gynybos klausimais skirta nuteikinėti „neišvengiamam karui“, o „kalbėti apie taiką vengiama“. Jis ragino „sėsti prie taikos derybų stalo“.

Buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas didžiausiu iššūkiu įvardijo besikeičiantį geopolitinių jėgų balansą, pabrėždamas, kad dėl to „turime laikytis kartu“. Jis taip pat akcentavo, kad dabartinė užsienio politika yra pernelyg susiskaldžiusi, o lyderiai esminiais klausimais nesutaria.

„Turime paneigti savo ambicijas ir eiti su vieningu nacionalinių interesų vedimu. Prezidentas būtent čia yra vedlys, kuris turi paimti tą vėliavą ir nešti“, – kalbėjo kandidatas.

G. Nausėda savo ruožtu atrėmė kritiką, sakydamas, kad sprendimai dėl ambasadorių rasti. Jis sako, kad su abiem JAV prezidento rinkimuose dalyvaujančiais kandidatais – tiek su Joe Bidenu, tiek su Donaldu Trumpu – jam teko kalbėtis apie JAV vaidmenį regiono saugume.

„Neabejoju, kad su tuo pačiu ar su kitu JAV prezidentu būtų galima siųsti aiškią žinią, kad Amerikos Europoje reikia daugiau“, – kalbėjo G. Nausėda.   

„Raudonos linijos“ Ukrainos gynybai

Kandidatų buvo klausiama, ar Ukraina nuo Rusijos turi būti ginama taip pat, kaip Izraelis buvo ginamas nuo neseniai įvykusių Irano atakų dronais, pasitelkiant JAV ir kitų partnerių ginkluotę, pabrėžiant, kad abi šalys nėra NATO narės.

G. Jeglinskas tvirtino, kad Vakarai turi užtikrinti ginkluotę, taip pat „uždengti Ukrainos dangų“ skiriant reikiamą oro gynybą, o NATO ir sąjungininkai, anot jo, turėtų padaryti saugų koridorių iš Odesos, sukurti logistines bazes Ukrainoje „nebūtinai po NATO vėliava“.

Remigijus Žemaitaitis sakė, kad JAV veiksmai Izraelyje ir JAV lyderių retorika įrodė, jog ši neskirs tiek dėmesio Ukrainai, kiek šiam savo partneriui. 

Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad Vakarai turėtų suprasti, jog „negalime amžinai nusibraižyti raudonų linijų ir pranešti Putinui, kad jis žinotų, kur jas galima stumdyti, o kur negali“. Ji akcentavo praktinę paramą Ukrainai ginkluote ir kitomis priemonėmis.

Maksimalią karinę, finansinę pagalbą akcentavo ir Andrius Mazuronis, sakydamas, kad šioje vietoje būtina stiprinti ne tik JAV, bet ir Europos Sąjungos ryžtą.

Prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo Lietuvos indėlį telkiant Vakarų politinę valią tiek dėl karinės paramos Ukrainai, tiek dėl šios siekio tapti NATO, ES nare. Jis taip pat pabrėžė pirmenybę kuo skubesnei karinei Ukrainos paramai, sakydamas, kad „turėtumėme švęsti sprendimų įgyvendinimą“, nes tarp Vakarų sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo praeina pernelyg daug laiko.

„Konkrečiai (naikintuvai - BNS) F-16 geriausiu atveju pasieks Ukrainos teritoriją birželio mėnesį, nors jau kažkiek laiko geriame šampaną, kad padėsime Ukrainiečiams“, – kalbėjo jis.

Ignas Vėgėlė tvirtino, jog Ukrainai praradus suverenitetą, Lietuvos saugumas sumenktų. Kandidatas tvirtino pritariantis visai siūlomai paramai Ukrainai, išskyrus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono keltai idėjai Vakarams siųsti karius į Ukrainą.

Dainius Žalimas savo ruožtu tvirtino, kad Vakarai „tikrai gali“ siųsti karius į Ukrainą, o Vakarams vengiant patiems ginti Ukrainos oro erdvę, jie bent jau turėtų suteikti Kyjivo prašomas oro gynybos sistemas.

Santykiai su Rusija ir Baltarusija

Debatuose buvo klausiama ir kokių santykių Lietuva turi siekti su Rusija ir Baltarusija.  

G. Nausėda tvirtino, kad nei su Ukrainą užpuolusia ir branduoliniu ginklu Vakarams grasinančia Rusija, nei su nuo jos visiškai priklausoma Baltarusija negalima puoselėti jokių santykių. Jis kalbėjo ne tik apie būtinybę realiai vertinti Rusijos grėsmes, bet ir apie poreikį didinti ekonominę, politinę, kultūrinę ir sporto srities izoliaciją.

„Mes turime aiškiai stovėti ir turėti pozicija: Ukraina yra užpulta, Ukrainos laisvė yra mūsų laisvė, mes turime telkti tarptautinę paramą Ukrainai pasiekti pergalę ir tai yra geriausias būdas netapti patiems izoliuotiems“, – sakė G. Nausėda.

D. Žalimas sakė neįsivaizduojantis bet kokių santykių su Rusija šiai nenutraukus karo Ukrainoje pagal šios scenarijų, taip pat nenuteisus už karo nusikaltimus atsakingų režimo lyderių, nesumokėjus reparacijų Kyjivui.

I. Šimonytė pritarė D. Žalimo argumentams, sakydama, kad santykių normalizavimas įmanomas tik Ukrainos pergalės atveju. Ji taip pat atrėmė kritiką dėl Lietuvos veiksmų dar iki 2022-ųjų karo Ukrainoje pradžios Baltarusijos atžvilgiu, sankcijų baltarusiškoms trąšoms, sakydama, kad kitokių sprendimų negalėjo būti stebint tūkstančius politinių kalinių. Premjerė akcentavo paramą Lietuvoje prisiglaudusiai Baltarusijos opozicijai.

I. Vėgėlė sutiko, kad Rusija yra grėsmė Lietuvai, tačiau, anot jo, santykiai su šia valstybe turi būti „labai pragmatiški“ siekiant išvengti karinių veiksmų. Nuo 2020-ųjų egzistuojančius Lietuvos santykius su Baltarusija jis vadino klaida, sakydamas, kad dėl, anot jo, neapdairių sprendimų prarasta „buferinė zona“, ir  Lietuva „turi realiai Rusijos sieną nuo Vilniaus per 40 kilometrų“.

G. Jeglinskas tvirtino, kad nors Lietuvos tikslas būtų turėti dvi minėtas demokratiškas kaimynes, artimiausią dešimtmetį to tikėtis nereikėtų. Pasak jo, Rusija supranta tik jėgą, todėl NATO turi „demonstruoti nenuspėjamumą“ ir kaip esminį Lietuvos saugumo tikslą pabrėžė ryšių su Aljansu ir JAV stiprinimą.

A. Mazuronis taip pat sakė, kad įsivaizduoti politinių ar ekonominių santykių galimybę su Baltarusija ir Rusija būtų naivu „bet kokiam sveikai mąstančiam žmogui“, tačiau dėl Baltarusijos ragino turėti strategijas griuvus Minsko režimui ir priėjimą prie eilinių baltarusių.

A. Vaitkus sakė, kad Lietuva su Rusija ir Baltarusija turi siekti „normalių kaimyninių santykių, nesikišant į tų šalių vidaus reikalus, kategoriškai sakant, kad negalima kištis ir į Lietuvos vidaus reikalus“. Anot jo, Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos buvimas Vilniuje ir bendravimas su Lietuvos, Vakarų vadovais, yra kišimosi į Baltarusijos vidaus politiką pavyzdys ir kelia provokuoja Minską.

R. Žemaitaitis pripažino, kad Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka yra Vladimiro Putino „įkaitas“, atsakingą už tūkstančius politinių įkalinimų, bet kartu ragino atskirti Baltarusijos tautą nuo režimo.

Atvykėlių grėsmės, santykiai su Kinija

Kandidatai taip pat diskutavo dėl išaugusio migrantų skaičiaus keliamų grėsmių, migracijos politikos.

Daugelis jų pripažino kylančias grėsmes, įvedant tam tikras priemones kaip darbo kvotos, papildomus tikrinimus, kartu jie ragino atskirti politinius pabėgėlius iš Rusijos bei Baltarusijos, Ukrainos karo pabėgėlius ir darbo migrantus ar atvykusius anksčiau, būtinybę siekti migrantų integracijos, užkirsti kelią jų grįžinėjimui į tėvynę ir pan.

Diskutuota ir dėl Lietuvos santykių su Kinija – kandidatai kėlė klausimus dėl Taivano atstovybės Vilniuje atidarymo ir Pekino reakcijos bei jos poveikio Lietuvai, daliai kandidatų raginant atšildyti santykius su šia didžiule pasauline ekonomika. 

Antrieji kandidatų debatai numatyti gegužės 2-ąją, siekiantieji prezidento posto diskutuos apie gynybą. Debatų laidos taip pat numatytos gegužės 6 ir 8 dienomis.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12-ąją.

„Peržiūrėjus deklaracijas, jos, sakykime, skirstomos į kelias dalis. Viena dalis – kurios nestebina, tai senų politikų deklaracijos, kuriose yra pateikiamos aiškios pajamos ir aiškūs sumokėti mokesčiai. Na, o įdomesnės deklaracijos yra, be abejo, Eduardo Vaitkaus, kurioje, sakykime, yra gana daug turto, beveik 400 tūkst. eurų, bet pajamų beveik nėra, mokėtų mokesčių – išvis nėra, taip pat Igno Vėgėlės deklaracija. Tai yra turtingo žmogaus deklaracija, 1,5 mln. turto ir daugiau nei 1 mln. išduotų paskolų. Tai stebina, nes atrodo, kad žmogus verčiasi kone paskolų dalijimu. Iš kitos pusės tai gali būti verslo struktūrinės investicijos ar šeimos verslui paskolinti pinigai, manau, pats kandidatas galėtų pakomentuoti. Na, o kitų deklaracijos – daugiau mažiau normalios, normalaus žmogaus, kur pinigai gaunami, mokesčiai mokami, turtas vidutiniškai siekia kažkur apie 300 tūkst. eurų, kas greičiausiai yra nekilnojamasis turtas. Na, kandidatai dar turi paskolų, tai vėlgi greičiausiai yra nekilnojamojo turto pirkimo paskolų likučiai“, – komentavo M. Dubnikovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tačiau, jūsų akimis, ar deklaracijose viskas sutampa? Sakėte, kad yra kandidatų, kurie turto turi daugiau negu gauna pajamų.

– Na, iš deklaracijų to nesimato. Mes matome tik praėjusių metų duomenis, nežinome, ką žmonės veikė ir ką dirbo, kiek uždirbo prieš tai. Turto buvimas manęs nestebina, nes, kaip minėjau, tik viena deklaracija išsiskiria dideliu turtu – I. Vėgėlės deklaracija. Tačiau mes žinome, kad jis yra teisininkas, advokatas ir pan. Kitų deklaracijose tikrai nėra kažkokių didžiulių turtų – 300 tūkst., 200 tūkst. su trupučiu. Tai nėra tie pinigai, kurie stebintų, kai žmogui yra apie 50 metų.

– Taip, žmogus gali tai natūraliai užgyventi ir užsidirbti. Tačiau, kaip minėjote, kai kurių kandidatų deklaracijos rodo nesumokėtus mokesčius, nedideles pajamas, bet daug turto. Jūsų nuomone, ar neturėtų to Vyriausioji rinkimų komisija, VMI įvertinti?

– Na, VMI, manau, turėtų pasidomėti, galbūt tai ir daro. Tuo labiau kad tai yra deklaracija, VMI visus duomenis turi. Iš kitos pusės, ir patys rinkėjai yra vertinimo mechanizmas, gal prezidento rinkimuose tai nėra toks drastiškai svarbus dalykas, kaip minėjau, yra turbūt tik vienas kandidatas, kuris beveik apskritai neturi pajamų. Aš labiau kreipčiau dėmesį į Seimo rinkimus, kai matome, kad pretenduoja žmonės, kurie neturi nei turto, nei pinigų, ateina valdyti valstybę, kur spręs klausimus už milijardus ir mūsų visų likimus. Manau, patys rinkėjai turėtų atidžiau pasižiūrėti deklaracijas, bent jau tų žmonių, už kuriuos galvoja balsuoti.

– Ar šios deklaracijos yra įdomios rinkėjams, kalbant apie prezidento rinkimus, ar daugiau formalumas? Nes, pavyzdžiui, tarsi prieš sistemą kovojantis I. Vėgėlė, pasirodo, yra milijonierius.

– Aš niekada nepeikiu žmogaus, kuris turi milijoną. Manau, tai yra geras pasiekimas, tai yra ir tam tikras įrodymas. Tačiau, be abejo, jei sakai, kad esi už skurdą išgyvenančius žmones, pats būdamas milijonieriumi, na, kartais tai rezonuoja. Sakykime, ir JAV prezidentai, ateinantys spręsti žmonių problemų, yra net ne milijonieriai, o multimilijonieriai ir ten tas skirtumas yra dar didesnis. Lietuvoje, sutikime, žmogus profesionalas, kuris dirbo profesionaliai, milijoną gali uždirbti.

Trečiadienį TV3 laida „TOP 3“ pakvies žiūrovus pasigėrėti milijoninės vertės, iki šiol nematytais kandidatų į prezidentus namais ir kitais turtais. Kas ir kodėl tapo turtingiausiu ir kodėl vieni turtuoliai pyksta ant kitų? 

Turtingiausiu įvardintas I. Vėgėlė tokių skaičių nesureikšmina. „Aš neskaičiuoju svetimų pinigų – dirbti pradėjau labai anksti, gal nuo trečio kurso. Dirbu per 2-3 darbus ir vertinu tuos žmones, kurie taip pat dirba“, – laidoje sakys jis.

Kandidatas į prezidentus turi įspūdingą namą Vilniuje, Antakalnio mikrorajone. Trijų aukštų, su asmeniniu kino teatru, sporto sale, raudonmedžio spalvos baldais ir kitais aksesuarais. Toks namas rinkos verte galėtų siekti daugiau nei 1 mln. eurų! Tiesa, tai – ne vienintelis I. Vėgėlės nekilnojamas turtas. Nepatvirtintais duomenimis, apartamentų dalį kandidatas turi ir saulėtoje Turkijoje.

Tačiau pats I. Vėgėlė piktinasi, kad jo oponentai turi ne ką prastesnius namus, o jų vertes deklaruoja daug mažesnes. Pavyzdžiui, Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė ir Remigijus Žemaitaitis.

Dabartinio prezidento ir kandidato G. Nausėdos turtas pagal pateiktą deklaraciją įvertintas 359 tūkst. eurų. Taip pat deklaruota 20 tūkst. suma, laikoma banke. G. Nausėdos namas – neeilinės ir prabangios architektūros, stiklinis, kelių šimtų kvadratinių metrų, unikalioje Vilniaus vietovėje – Pavilnių regioniniame parke, netoli Pūčkorių atodangos. Tokio namo vertė rinkoje gali siekti iki pusantro milijono eurų.

„Nemanau, kad turėtų kilti klausimų – aš užpildžiau deklaraciją taip, kaip to reikalauja įstatymai“, – sakys G. Nausėda.

Vis dėlto klausimų kyla, o ypač – kitam kandidatui į prezidentus Andriui Mazuroniui. Pats kilęs iš statybų rinką ir kainas išmanančios šeimos, Andrius tikina iš akies galintis pasakyti, kokios yra tikrosios jo oponentų namų kainos.

„Jeigu prezidento namą kažkas sutiktų parduoti už 360 000 eurų, tai aš tikrai jį nupirkčiau su malonumu... Iš tų rinkimų galima būtų ir prasigyventi“, – sakys  A. Mazuronis.

Kitų kandidatų į prezidentus turtai, namai ir kiti džiaugsmai – šį vakarą, 21 val. per TV3.

Antroji laidos tema pakvies apsitvarkyti. Pavasarį pats laikas pakelt sėdimąją nuo sofos ir pradėti švarinti aplinką. Pavyzdžiui, artistas ir renginių vedėjas Viačeslavas Mickevičius-Slavka per pastaruosius kelis metus surinko daugiau nei 400 padangų, kurias žmonės išmetė miškuose. Slavka šiukšles renka stilingai – su savo 40-mečiu draugu, raudonu „Volkswagen Beetle-Vabaliuku“. Ką dar žmonės palieka miškuose, ir ką su šimtais padangų daro pats Slavka?

Galiausiai paskutiniame dienos siužete – dešimtis milijonų Ruandai mokanti Didžioji Britanija. Ir viskas dėl to, jog šalis priimtų pas save pabėgėlius iš Anglijos. Britai jau sumokėjo Ruandai 250 milijonų, o šiais metais pridės dar 50, kad tik galėtų į Afrikos valstybę išvežti savo nelegalus. Kam toks sumanymas kelia didžiausią siaubą?

Iš tiesų čia galima būtų imti pavyzdį iš JAV. Ten rinkimų kampanijos yra ypač aktyvios. Vien jau kai rinko tą Donaldą Trumpą, rinkėjų susirinkdavo stadionai ir visi jie raudonuodavo kepuraitėmis su jo rinkimų kampanijos šūkiu. Tikras pavyzdys Lietuvai.

O pas mus kas vyksta? O pas mus nieko nevyksta. Gal tie kandidatai išvis negalvoja apie rinkėjus, gal tiesiog mano, kad juos ir taip išrinks?

Sako, kad kampanija vyksta feisbuke. Tačiau mes, pagyvenę žmonės, feisbuku nesinaudojame, tačiau, kiek matydavau rinkimų dienomis, daugiausia ateina balsuoti senjorų, jaunuolis tai tik vos vienas kitas. Taigi feisbukas nebalsuos, balsuos pensininkai. Tik ar balsuos už tuos, kurie net neprisistato žmonėms?

Šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė akcentuoja, kad šeima galima laikyti vyro ir moters santuoką.

„Aš pritariu Konstitucinio Teismo doktrinai, kad šeima yra tarp vyro ir moters, kylanti iš santuokos. Ir iš antrojo elemento – kai yra vaikas: tai yra mama su vaiku, tėvelis su vaiku ir panašiai. Tai yra du pagrindai, kai galima kalbėti apie šeimos teisinius santykius“, – Eltos surengtuose kandidatų į prezidentus debatuose teigė I. Vėgėlė.

Kalbėti apie kitus dalykus, tai yra pripažinti tai, ko nėra realybėje.

„Kalbėti apie kitus dalykus, tai yra pripažinti tai, ko nėra realybėje“, – pabrėžė politikas.

Panašiai mąsto ir Darbo partijos kandidatas prezidento rinkimuose Andrius Mazuronis. Pasak jo, tiek partnerystės įstatymu, tiek ir civilinės sąjungos įstatymu yra bandoma pakeisti konstitucines šeimos sampratos formuluotes.

„Mano nuomone, bandoma pakeisti tam tikras konstitucines formuluotes. Ir partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų yra bandoma pritarti prie šeimos sąvokos ar šeimos apibrėžimo. Ir šio įstatymo iniciatoriai pradeda sakyti, kad pagrindinis šio įstatymo tikslas (...) ūkiniai kažkokie klausimai. (...) Bet tikriausiai ir ponas Žalimas sutiks, kad tuos ūkiniu santykius galima sureglamentuoti ir kitais įstatymais, teisės aktais, o ne civilinės partnerystės įstatymu“, – akcentavo kandidatas.

„Jeigu politinės valios parlamente nėra arba tiek balsų nėra, tai akivaizdu, kad ir visuomenės palaikymas šiam klausimui yra atitinkamas, kuris išreiškiamas per rinkimus. Ir visuomenė reiškia nepritaria šito klausimo sprendimui“, – sakė A. Mazuronis.

KT išaiškinimo, kad šeima gali būti laikomos ir vienos lyties poros nepalaikė ir šalies vadovo posto siekiantis save išsikėlęs kandidatas Eduardas Vaitkus.

„Nepritariu, nes aš suprantu, kad Konstitucijoje parašyta kitaip. Ir aš suvokiu, kad Konstituciją priėmė Lietuvos žmonės. Be teisinio išsilavinimo, turintys tik blaivų protą ir suvokimą, ką reiškia vienas ar kitas žodis“, – savo poziciją išdėstė jis.

Visgi Laisvės partijos kandidatas prezidento rinkimuose, buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas laikėsi kitokios pozicijos.

„Tauta įgaliojo Konstitucinį Teismą aiškinti Konstituciją, tauta įsteigė Konstitucinį Teismą. Tauta įgaliojo jį oficialiai ir, pabrėžiu, privalomai jį visiems aiškinti. Tai visa tai, kas dabar kalbama, teisiniu požiūriu yra outsiderio pozicija“, – į oponentų pasisakymus debatų metų referavo D. Žalimas.

„Teisinė realybė yra tokia, kad šiandieną pagal Konstituciją šeima yra suprantamos ir tos pačios lyties poros. Bet, beje, pabrėžiu, kad Konstitucija, kaip ir Europos žmogaus teisių konvencija, savo raidoje gali evoliucionuoti ją aiškinant. Tai Europos žmogaus teisių teismas labai aiškiai nurodė, kad valstybėje turi būti teisiškai pripažinti tos pačios lyties asmenų porų šeimos santykiai. Jokios diskriminacijos čia būti negali“, – akcentavo politikas, vildamasis, kad artimiausiu metu šis klausimas bus išspręstas.

KT 2019 metais savo nutarime išaiškino, kad šeima yra neutrali lyties atžvilgiu.

Pasak Darbo partijos keliamo kandidato Andriaus Mazuronio, EVT posėdžiuose dalyvaujant prezidentui, šis gali neturėti pakankamai žinių kai kuriais, Vyriausybės prerogatyvoje esančiais, klausimais.

„Aš būčiau šalininkas to, kad prezidentas turėtų vykti ten, kur nacionalinio saugumo, gynybos, užsienio politikos arba teisingumo klausimai. (...) Man ši situacija atrodo šiek tiek keista“, – debatuose kalbėjo A. Mazuronis.

Savo oponentui pritarė ir Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas. Anot jo, Konstitucijoje apibrėžiamos šalies vadovo galios numato jo sprendimus užsienio politikos ir gynybos srityse.

„Pagal Konstituciją priklauso, kad prezidentas yra atsakingas už pagrindinius sprendimus užsienio politikos srityje, gynyboje. Ta formulė tokia, kad didžiojoje daugumoje tarybų turėtų atstovauti ministras pirmininkas, nes akivaizdu, kad nei energetika, nei žemės ūkis prezidento kompetencijai nepriklauso“, – kalbėjo D. Žalimas.

Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas mano, kad susitarti būtų galima ir dabar. Jis pabrėžia, kad prezidentas turi kurti gerą bendravimo kultūrą.

„Jeigu nekalbadieniai vyksta tarp prezidento ir premjerės, tai labai sunku rasti kažkokį tai kompromisą ir siųsti kažkurį į EVT. Prezidentas turi sukurti bendravimo ir komunikavimo kultūrą ir sugebėti tai padaryti“, – dėstė G. Jeglinskas.

Savo ruožtu savarankiški kandidatai Eduardas Vaitkus ir Ignas Vėgėlė laikėsi tos pačios pozicijos, kad į EVT turėtų vykti šalies vadovas, ne premjeras.

„Prezidentas turėtų vykdyti šią politiką, ką ir darė iki šiol. Tai būtų labai aiškus tęstinumas“, – kalbėjo I. Vėgėlė.

ELTA primena, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsiasi jau nuo šio Seimo kadencijos pradžios. Dabartine tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvą šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.

Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi, vėliau nuo šios iniciatyvos valdantieji atsitraukė.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 d.

Pretendentai – jaunesni

Kiek daugiau nei 51 metų Vilniuje gyvenantis vyras, pagal išsilavinimą – teisininkas, sukaupęs kelių šimtų tūkstančių eurų vertės turtą ir santaupų, turintis bent kiek politinės patirties, nepartinis, kritikuojantis dabartinę valstybės valdžią, bet pritariantis esminei valstybės euroatlantinei krypčiai. Maždaug taip atrodytų kandidato į prezidentus gegužę vyksiančiuose rinkimuose portretas, jei bandytume jį sudaryti iš rinkimų kovos finišo tiesę pasiekusiųjų biografijų. Tačiau kalbant apie kiekvieną atskirai – tiek politinės biografijos, tiek programinių tezių, yra, švelniai tariant, labai įvairių.

Palyginti su 2019 m. rinkimais, šįsyk rinkimų biuletenyje viena pavarde bus mažiau. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, kaip ir prieš penkerius metus, bus vienintelė moteris tarp kandidatų. Labai piktintis diskriminacija dėl lyties neverta, nes socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pačios atsisakė varžytis dėl šalies vadovo posto.

Amžiaus skirtumas tarp kandidatų – 26 metai. Jauniausias – save išsikėlęs 41-ų Remigijus Žemaitaitis, vyriausias – taip pat save išsikėlęs 67-erių Eduardas Vaitkus. Dauguma – šeši – yra nuo 41-ų iki 50 metų imtinai. Save išsikėlęs einantis pareigas Prezidentas Gitanas Nausėda tarp dviejų rinkimų turų (jei antrojo prireiks) gegužės 19-ąją švęs savo 60-metį.

Kandidatų amžiaus vidurkis – 51 metai ir vienas mėnuo, prieš penkerius metus jie buvo ketveriais metais ir devyniais mėnesiais vyresni.

Šįsyk tarp kandidatų pagal diplomą – trys teisininkai: save išsikėlę advokatas Ignas Vėgėlė, Seimo narys R. Žemaitaitis ir Laisvės partijai atstovaujantis Dainius Žalimas. I. Šimonytė ir G. Nausėda turi ekonomisto diplomą, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos" atstovaujantis JAV ekspertų grupės „Atlantic Council“ vyriausiasis bendradarbis Giedrimas Jeglinskas JAV baigęs politikos mokslus karo akademijoje, saugumo studijas ir verslo vadybą. Seimo pirmininko pavaduotojas Darbo partijos (DP) iškeltas Andrius Mazuronis pagal diplomą inžinierius, o E. Vaitkus – gydytojas.

Tarp 2019 m. rinkimų kandidatų trys turėjo ekonomisto diplomą, buvo po vieną teisininką, inžinierių, gydytoją, istoriką, politikos mokslų specialistą, architektą.

Keturi dabartiniai kandidatai (D. Žalimas, E. Vaitkus, I. Vėgėlė, G. Nausėda) nurodė turintys daktaro laipsnį.

Norintys tapti valstybės vadovais moka užsienio kalbų. Kai kurie – net po keturias: I. Šimonytė – anglų, rusų, lenkų, švedų, I. Vėgėlė – anglų, rusų, šiek tiek prancūzų, vokiečių, G. Jeglinskas – anglų, rusų, šiek tiek lenkų ir prancūzų. Tačiau tarp 2019 m. kandidatų buvo didesnis poliglotas: Arvydas Juozaitis buvo nurodęs mokantis penkias užsienio kalbas (anglų, latvių, rusų, vokiečių, lenkų).

Vienas buvo kompartijoje

Du iš aštuonių šiemečių kandidatų vadovauja partijoms, tiesa, nė viena iš jų nėra tarp visuomenės apklausų lyderių: A. Mazuronis – DP, o R. Žemaitaitis – ką tik įsteigtai „Nemuno aušrai“. Partijų lyderiai į prezidentus nesiveržė ir 2019 m.: toks buvo vienintelis – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

D. Žalimas ir G. Jeglinskas, nors iškelti partijų, jų nariai nėra. Partijoms nepriklauso ir save išsikėlę G. Nausėda, I. Vėgėlė, E. Vaitkus. Panašiai tokia pati nepartinių dalis buvo ir per praėjusius rinkimus.

Atsiradus prievolei deklaruoti narystę kompartijoje, vienintelis tai turėjo padaryti G. Nausėda: jis nurodė 1988–1990 m. priklausęs Sovietų Sąjungos ir Lietuvos komunistų partijoms.

Vienintelis G. Jeglinskas nurodė niekada nepriklausęs jokiai politinei partijai. Dabar nepartiniai D. Žalimas yra priklausęs TS-LKD, I. Vėgėlė – Krikščionims demokratams, o E. Vaitkus – DP ir Nacionaliniam susivienijimui. Atsiradus prievolei deklaruoti narystę kompartijoje, vienintelis tai turėjo padaryti G. Nausėda: jis nurodė 1988–1990 m. priklausęs Sovietų Sąjungos ir Lietuvos komunistų partijoms.

Partijų rekordininkai – du. A. Mazuronis priklausė trims – DP, Liberalų sąjūdžiui, „Tvarkai ir teisingumui“ (TT). Trečioje partijoje ir R. Žemaitaitis: jis buvo TT, o dabar „Nemuno aušroje“.

Matuojant politinę patirtį, politinių pareigų neturėjo tik du šiemečiai kandidatai – I. Vėgėlė ir E. Vaitkus. Panaši situacija buvo ir per praėjusius rinkimus, bet anuomet būtent politikos debiutantas, buvęs SEB banko vyriausiasis ekonomistas G. Nausėda ir laimėjo rinkimus. Dabar tarp kandidatų – nemažai reikšmingą politinę ar profesinę karjerą padariusių asmenų: einantys pareigas Prezidentas G. Nausėda ir premjerė I. Šimonytė, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas G. Jeglinskas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas.

2019 m. taip pat kandidatavo asmenys, save išbandę svarbiuose postuose: Saulius Skvernelis tuo metu buvo premjeras, Vytenis Andriukaitis – Europos Komisijos narys.

Programiniai šūkiai

Ne tik formalius reikalavimus, atitikimą kuriems tikrino VRK, bet ir rinkėjų keliamus neformalius – kad kandidatas savo išsilavinimu, reputacija, patirtimi, kalbų mokėjimu ir netgi išvaizda derėtų prie valstybės vadovo posto, atitinka dauguma šiemečių kandidatų.

Svarbiausias klausimas, koks bus Konstitucinio Teismo (KT) verdiktas dėl R. Žemaitaičio ir kada. Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys savo antisemitiniais pareiškimais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, parlamentas turėtų balsuoti dėl jo Seimo mandato panaikinimo, bet toks kandidatas netiktų ir į prezidentus.

VRK buvo kilę klausimų ir dėl E. Vaitkaus programos atitikties VRK nustatytiems reikalavimams. Konstatuota, kad joje esama teiginių, nukreiptų prieš Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant jos narystę NATO, valdžia nepagrįstai, be teisinio pagrindo vadinama išdavikais, taip pat siekiama skleisti nepasitikėjimą užsieniečiais. Nutarta programos nespausdinti, bet po teismo verdikto, kad VRK nepakankamai motyvavo priimtą sprendimą ir pažeidė pareiškėjo pasyviąją rinkimų teisę, VRK savo sprendimą pakeitė.

Tad E. Vaitkus kviečia visus Lietuvos piliečius agituoti už laisvą, nepriklausomą ir neutralią Lietuvą, „kuri žino, kas yra savigarba ir socialinė atsakomybė, kurios netrypia užsienio kareivio batai ir kuri nesikiša į kaimynų vidaus reikalus“.

G. Nausėda tęsia per praėjusius rinkimus akcentuotą gerovės valstybės temą.

I. Šimonytė rinkimams pasirinko šūkį „Kad mūsų šalis stiprėtų“. Tai antras dublis, mat su pirmuoju ji labai prašovė: „Stipri prezidentė – stipri šalis“ labai jau priminė tą, su kuriuo Rusijos prezidento rinkimuose 2018-aisiais dalyvavo Vladimiras Putinas, – „Stiprus prezidentas – stipri Rusija”.

I. Vėgėlės moto toks: auganti tauta – taiki demografiškai, ekonomiškai, kultūriškai ir dvasiškai auganti šalis.

G. Jeglinskas į rinkimų kovą eina su šūkiu „Saugi Lietuva, kurioje svarbus kiekvienas“, D. Žalimas – „Prezidentas – teisingas visiems“, A. Mazuronis – „Vizija – sutelkta Lietuva“, R. Žemaitaitis – „Tegu laimi visa Lietuva“.

Turtingiausias – I. Vėgėlė

Dabartiniai kandidatai turtais gerokai lenkia tuos, kurie siekė prezidento posto 2019-aisiais. Anuomet turtais pirmavęs Vytenis Andriukaitis, deklaravęs 321,9 tūkst. eurų vertės privalomą registruoti turtą, beveik 3 tūkst. eurų vertės vertybinių popierių, meno ar juvelyrinių dirbinių ir 170 tūkst. piniginių lėšų, dabar būtų tik trečias.

2019-aisiais turtingiausias kandidatas Vytenis Andriukaitis dabar būtų tik trečias po I. Vėgėlės (1,86 mln. eurų turto ir pajamų) ir R. Žemaitaičio (844 tūkst. turto ir santaupų).

Dabar pagal sukauptus turtus tarp kandidatų pirmauja I. Vėgėlė, jis – vienintelis milijonierius (šeima turi 1,86 mln. eurų turto ir pajamų).

R. Žemaitaičio šeima turi 844 tūkst. eurų turto ir santaupų, jis yra paėmęs per 166 tūkst. eurų paskolą.

E. Vaitkus valdo 431 tūkst. eurų turto ir santaupų.

G. Nausėda su sutuoktine valdo beveik 360 tūkst. eurų vertės turtą, turi apie 21 tūkst. santaupų ir 27 tūkst. paskolą. Beje, per kadenciją prezidento poste jis kiek praturtėjo: 2019 m. rinkimuose skelbtose deklaracijose jis nurodė turįs per 335 tūkst. eurų vertės turto ir beveik 36 tūkst. piniginių lėšų.

I. Šimonytės turtas dabar taip pat didesnis, nei jai kandidatuojant pirmą kartą. Dabar jis vertas 316 tūkst. eurų, ji turi 13 tūkst. santaupų ir 46 tūkst. paskolą. 2019 m. ji nurodė turinti 80,5 tūkst. vertės turto, beveik 54 tūkst. santaupų ir suteikusi 1 tūkst. paskolą.

A. Mazuronis deklaravo su šeima turintis turto už 230 tūkst. eurų, 19 tūkst. santaupų, beveik 31 tūkst. dydžio paskolą. G. Jeglinsko turtas vertas 125 tūkst. eurų, jis turi apie 206 tūkst. santaupų ir 65 tūkst. paskolą. Mažiausiai turtų turi D. Žalimo šeima (41 tūkst. eurų). Tačiau tai daugiau, nei 2019 m. nurodė turį anuometis kandidatas į prezidentus A. Juozaitis – vos 1,8 tūkst. eurų santaupų.

Ir kulinarija, ir joga

Kaip paprastai, dauguma kandidatų dabar gyvena sostinėje, tik E. Vaitkus – Kaune. Vilnius – gimtasis miestas I. Šimonytei, D. Žalimui, I. Vėgėlei, Kaunas – G. Jeglinskui ir E. Vaitkui, Klaipėda – G. Nausėdai, A. Mazuronis gimęs Šiauliuose, o R. Žemaitaitis – Šilutėje.

Tarp aštuonių kandidatų – šeši vedę.

Kai kurie kandidatai įsitraukę į visuomeninę veiklą, pavyzdžiui, I. Šimonytė – Šaulių sąjungos narė. D. Žalimas – aktyvus Konstitucijos ir žmogaus teisių gynėjas, Venecijos komisijos narys, padeda Ukrainos savigynai ir euroatlantinei integracijai: organizuoja ir veža paramą Ukrainos kariams, prisidėjo prie Ukrainos Konstitucijos pataisų, įtvirtinančių narystės ES ir NATO siekį, prisideda ir prie tarptautinio teisingumo įgyvendinimo – specialių tribunolų agresijai prieš Ukrainą ir Aliaksandro Lukašenkos režimui iniciatyvų, pagalbos nusikaltimų žmoniškumui Baltarusijoje aukoms. Jis – Lietuvos–Taivano forumo narys. I. Vėgėlė – Advokatų Garbės teismo, Europos Advokatūrų tarybos (CCBE) finansų komiteto narys. E. Vaitkus nurodė kovojantis su mobingu, korupcija sveikatos apsaugos sistemoje.

Kandidatai mėgsta skaityti ir keliauti, bet turi ir įvairių kitokių pomėgių.

I. Šimonytė laisvalaikį skiria muzikai, sodininkystei, dėlionėms, I. Vėgėlė – sportui, muzikai, žvejybai. G. Nausėdos pomėgiai – šachmatai, lituanistinių leidinių kolekcionavimas, sportas. Beje, 2019 m. jis buvo nurodęs dar vieną – dainavimą, bet gal prezidento poste tam nebeliko laiko ar praėjo noras dainuoti.

D. Žalimas laisvalaikiu skaito knygas istorijos tematika, rašo teisines knygas ir straipsnius socialiniams tinklams. Jis laisvalaikį skiria ir šuns Bellos priežiūrai, pasivaikščiojimams su šeima, o nuo paauglystės aistra ir tuomečio protesto prieš okupaciją forma – futbolas.

G. Jeglinskas laisvalaikį skiria sportui. A. Mazuronis žaidžia lauko tenisą, eina į žygius pėsčiomis, mėgsta važinėti motociklu. R. Žemaitaičio pomėgiai – žvejyba, kulinarija, o E. Vaitkaus – joga.

Kaip tapti populiariam

Du iš kandidatų (I. Šimonytė ir D. Žalimas) atstovauja valdančiosios daugumos partijoms, trys – opozicijos, trys išsikėlė patys. Tačiau, kaip ir per ankstesnius rinkimus, didžioji dalis orientuojasi į tai, kad dalies rinkėjų ausiai maloniausios populistinės kalbos apie tai, kokia bloga esama valdžia ir jos sprendimai. Ir šįsyk toks rinkėjas turės didžiausią pasirinkimą.

Tad nors kai kurie kandidatai atrodytų labai tinkami eiti prezidento pareigas, tarp „tinka“ ir „patinka“ – didžiulis skirtumas. Pavyzdžiui, dabartinėmis sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis, kai visai šalia vyksta karas, atrodytų, kas geriau, jei ne NATO vadovybėje dirbęs G. Jeglinskas tiktų valstybės vadovo, o kartu ir valstybės ginkluotųjų pajėgų vado postui. Tačiau jis – apklausų dugne ir nenuostabu, nes iki prezidentinės rinkimų kampanijos buvo žinomas tik mažai daliai visuomenės. Jei demokratai dėl jo kandidatūros būtų apsisprendę gerokai anksčiau ir bandę jį pristatyti visuomenei, šiandien rezultatas būtų kitoks. Ko gero, skirtųsi tik šiek tiek, nes tapti prezidentu įmanoma, jei tave palaiko ne kurios nors partijos ar vienos kitos visuomenės grupės, o daugiau kaip pusė rinkėjų. Tai pasiekti nelengva.

Taip, populiariam galima tapti ir per vieną dieną, kaip kad I. Vėgėlė po savo garsiosios kalbos advokatų susirinkime, kurioje su žeme sumaišė valdžios politiką tuo metu jautriausiu klausimu – dėl apribojimų COVID-19 pandemijos metu. Tačiau taip išgarsėti reikia labai išsiskiriančių ar skandalingų tezių ar veiksmų, o gerai apgalvoti tokie paprastai nebūna. Štai ir pats I. Vėgėlė dvi kadencijas buvo Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininkas, Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas, tačiau ar daug kas buvo bent girdėjęs jo pavardę?

Tad, jei nenutiks kokio politinio žemės drebėjimo, didžiausia intriga šiemečiuose prezidento rinkimuose – kas šalia akivaizdaus favorito G. Nausėdos pateks į antrą turą. Politikos orakulai ir visuomenės apklausos galimybes teikia dviem – I. Vėgėlei ir I. Šimonytei, tačiau vieni prioritetą teikia vienam, kiti – kitam. Toliau – D. Žalimas, R. Žemaitaitis, E. Vaitkus, o A. Mazuroniui ir G. Jeglinskui simpatijų prognozuojama dar mažiau.

Aštuoni, iš kurių rinksimės prezidentą

L. Balandžio/ BNS nuotr. 

Giedrimas Jeglinskas, 44 metų; išsilavinimas – verslo vadyba, politikos mokslai JAV karo akademijoje; politinė patirtis – buvęs krašto apsaugos viceministras, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas; iškeltas DSVL.

P. Peleckio / BNS nuotr. 

Andrius Mazuronis, 44 metų; pagal išsilavinimą – inžinierius; politinė patirtis – su pertrauka trečia kadencija Seimo narys; DP pirmininkas; iškeltas DP.

P. Peleckio / BNS nuotr. 

Gitanas Nausėda, 59 metų; dabartinis Prezidentas; pagal išsilavinimą – ekonomistas; politinė patirtis – penkeri metai prezidento poste; pats išsikėlęs.

L. Balandžio / BNS nuotr. 

Ingrida Šimonytė, 49 metų; pagal išsilavinimą – ekonomistė; politinė patirtis – Seimo narė nuo 2016 m., premjerė nuo 2020 m., buvusi finansų ministrė; iškelta TS-LKD.

J. Kalinsko / BNS nuotr. 

Eduardas Vaitkus, 67 metų; pagal išsilavinimą – gydytojas; išsikėlė pats.

I. Gelūno / BNS nuotr. 

Ignas Vėgėlė, 48 metų; pagal išsilavinimą – teisininkas; jis dvi kadencijas buvo Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininkas; išsikėlė pats.

P. Peleckio / BNS nuotr. 

Dainius Žalimas, 50 metų; pagal išsilavinimą – teisininkas; politinė patirtis – 2001–2003 m. Vilniaus m. tarybos narys; jis – buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas; iškeltas LP.

I. Gelūno / BNS nuotr. 

Remigijus Žemaitaitis, 41 metų; pagal išsilavinimą – teisininkas; politinė patirtis – nuo 2009 m. Seimo narys, buvęs partijų „Tvarka ir teisingumas“, „Laisvė ir teisingumas“, dabar – „Nemuno aušra“ pirmininkas; išsikėlė pats.

Vienintelis iš aštuonių registruotų kandidatų I. Vėgėlė su šeima yra sukaupęs daugiau nei milijoną eurų (1,86 mln. eurų) turto, D. Žalimas nurodė su sutuoktine turintis 41 tūkst. eurų, nors pernykštės jo pajamos siekė 140 tūkst. eurų.

Likusieji kandidatai deklaravo didesnes nei 100 tūkst. eurų turto ir santaupų sumas.

VRK penktadienį skelbiamoje informacijoje taip pat yra duomenys apie kandidatų išsilavinimą, šeiminę padėtį, kartu skelbiamos ir rinkimų programos.

Komisija pažymi, kad šiemet į valstybės vadovo pareigas pretenduoja jaunesni kandidatai, nei 2019-aisiais: Jų amžiaus vidurkis rinkimų dieną bus 51 metai ir 1 mėnuo, kai prieš penkerius metus jis siekė 54 metus ir dešimt mėnesių, o 2014-aisiais – 54 metus ir devynis mėnesius.

VRK paskelbti duomenys taip pat rodo, kad pagal išsilavinimą rinkimuose ketina varžytis trys teisininkai, du ekonomistai, medikas, karininkas ir statybos inžinierius, didesnė dalis jų dalyvauja ar yra dalyvavę aktyvioje politikoje.

Giedrimas Jeglinskas

Buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas nurodo turįs turto už 125 tūkst. eurų, taip pat yra sukaupęs apie 206 tūkst. eurų santaupų bei turi 65 tūkst. eurų paskolą. Pernai jis deklaravo beveik 84 tūkst. eurų pajamų.

Šiuo metu JAV ekspertų grupės „Atlantic Council“ vyr. bendradarbiu esantis kandidatas nurodo mėgstantis aktyvų poilsį: krepšinį, beisbolą, rankinį kalnų slidinėjimą. Jis taip pat teigia laisvalaikiu skaitantis knygas, keliaujantis.

G. Jeglinskas studijas baigė Jungtinėse Valstijose. Karo akademijoje West Pointe jis įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį, Džordžtauno universitete Vašingtone – nacionalinio saugumo studijų magistro laipsnį, o Kolumbijos verslo mokykloje Niujorke – verslo administravimo magistro laipsnį.

Kandidatas taip pat yra buvęs Lietuvos karys, ėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas. Jis nurodo gerai mokantis anglų, rusų kalbas, taip pat turi lenkų, prancūzų kalbų pradmenis.

G. Jeglinskas yra išsiskyręs.

Andrius Mazuronis

Seimo pirmininko pavaduotojas „darbietis“ Andrius Mazuronis savo anketoje teigia su šeima turintis turto už 230 tūkst. eurų, 19 tūkst. eurų santaupų, parlamentaras taip pat turi ir beveik 31 tūkst. eurų dydžio paskolą. Praėjusiais metais jis deklaravo gavęs beveik 56 tūkst. eurų pajamų.

Prieš tapdamas Seimo nariu, jis įvairiose įmonėse yra dirbęs projektų vadovu, ėjo vadovaujamas pareigas. Nors šiuo metu priklauso Darbo partijai, A. Mazuronis yra buvęs ir Liberalų sąjūdžio, „Tvarkos ir teisingumo“ nariu.

Parlamentaras Vilniaus Gedimino technikos universitete yra įgijęs statybos inžinerijos magistro laipsnį. Jis teigia gerai mokantis anglų, rusų, vokiečių kalbas.

Laisvalaikį politikas leidžia leisdamasis į žygius pėsčiomis, važinėdamas motociklu, žaisdamas lauko tenisą.

Gitanas Nausėda

Perrinkimo siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda su šeima nurodo turįs beveik 360 tūkst. eurų vertės turto, apie 21 tūkst. eurų santaupų ir 27 tūkst. eurų paskolą. Praėjusiais metais jis deklaravo gavęs beveik 123 tūkst. eurų pajamų.

Ekonomiką studijavęs prezidentas Vilniaus universitete yra įgijęs socialinių mokslų daktaro laipsnį. Prieš tapdamas prezidentu G. Nausėda du dešimtmečius dirbo SEB banke. Jis teigia gerai kalbantis angliškai, vokiškai ir rusiškai.

Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, prezidentas pirmą kartą anketoje nurodo dvejus metus priklausęs Lietuvos komunistų, o anksčiau – Tarybų Sąjungos komunistų partijai.

Laisvalaikį prezidentas sako žaidžiantis šachmatais, kolekcionuojantis lituanistinius leidinius, sportuojantis.

Ingrida Šimonytė

Antrą kartą sėkmę prezidento rinkimuose bandanti premjerė Ingrida Šimonytė nurodo turinti turto už 316 tūkst. eurų, 13 tūkst. eurų santaupų ir 46 tūkst. eurų siekiančią paskolą. Pernai ji nurodo gavusi 72 tūkst. eurų pajamų.

Vyriausybės vadovė Vilniaus universitete yra įgijusi ekonomikos magistro laipsnį. Po studijų ji keliolika metų dirbo Finansų ministerijoje, o nuo 2009 iki 2012 metų pabaigos vadovavo Finansų ministerijai tuomečio premjero, konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje.

I. Šimonytė nuo 2016 metų du kartus su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais buvo išrinkta į Seimą, tačiau partijos nare ji tapo tik 2022 metais.

Premjerė nurodo gerai mokanti angliškai, lenkiškai, rusiškai, taip pat kalba švediškai.

Ministrė pirmininkė – netekėjusi, mėgsta skaityti, klausytis muzikos, užsiima sodininkyste, dėlionėmis.

Eduardas Vaitkus

Save rinkimuose išsikėlęs medikas Eduardas Vaitkus šeimos turto deklaracijos anketoje nurodo turintis 431 tūkst. eurų turto ir santaupų, pernai uždirbęs 7,5 tūkst. eurų ir gavęs dar 1,3 tūkst. kitų pajamų.

Jis 2020-aisiais priklausė politinei organizacijai „Nacionalinis susivienijimas“, 2005-2009 metais buvo Darbo partijos narys.

Išsilavinimą medikas įgijo tuometiniame Kauno medicinos institute (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, LSMU), turi habilituoto daktaro mokslinį laipsnį. Šiuo metu jis vadovauja viešajai įstaigai „Gana yra gana“, jo sutuoktinė vadovauja Kauno klinikų Reumatologijos klinikai.

Jis yra dirbęs Kauno klinikose, klinikoje „Kardiolita“, buvo LSMU profesorius, metus dirbo patarėju Sveikatos apsaugos ministerijoje, nurodo buvęs Europos antikorupcinio tinklo sveikatos apsaugos sistemoje steigėju ir vykdomojo komiteto nariu.

Kandidatas skelbia mokantis anglų, rusų kalbas, kovojantis „su mobingu, su korupcija SAM sferoje bei su gydytojų klaidų, pasibaigusių ligonių mirtimi, slėpimu“. Tarp pomėgių jis nurodo ir jogą.

Ignas Vėgėlė

Advokatas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Ignas Vėgėlė yra turtingiausias iš aštuonių kandidatų prezidento rinkimuose, jis su sutuoktine pernai deklaravo 1 mln. 860 tūkst. eurų turto ir santaupų, yra suteikęs 1 mln. 335 tūkst. eurų paskolą. Pernai jis uždirbo 169 tūkst. eurų, gavo dar per 49 tūkst. eurų individualios veiklos pajamų.

Paskolas jis yra suteikęs Teisės ir ekonomikos tyrimų centrui, kurio dalininkas yra pats, bendrovei „Vilpros investicija“, privačiam asmeniui,

Jis dirba advokatų kontoroje „Ignas Vėgėlė ir partneriai“, anksčiau vadovavo Advokatų tarybai, be MRU dirbo tarptautinėje audito kontorose „KPMG Lietuva. Auditas, apskaita, konsultacijos“, „Foresta“. I. Vėgėlė yra bendrovės „Internetinė prekyba“ akcininkas, Europos advokatų ir teisininkų draugijų tarybos (CCBE) Finansų komiteto narys, priklauso įvairioms teisininkus vienijančioms organizacijoms Lietuvoje.

Teisininko išsilavinimą I. Vėgėlė įgijo Vilniaus universitete, taip pat nurodo studijavęs vadovų verslo vadybą Stokholmo ekonomikos mokykloje Rygoje, bet studijų nebaigė, stažavosi Oksfordo universitete, Hagos tarptautinės teisės akademijoje, „Carl Duisberg Gesellschaft“ centre.

I. Vėgėlė skelbia mėgstantis žaisti lauko tenisą, krepšinį, futbolą, klausytis muzikos, skaityti grožinę literatūrą, įskaitant poeziją, žvejybą, keliones.

Dainius Žalimas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas ir buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, kurį rinkimuose kelia Laisvės partija, nurodo su šeima turintis apie 41 tūkst. eurų turto ir pajamų bei 103 tūkst. eurų paskolą. Jis deklaravo pernai gavęs 140 tūkst. eurų pajamų.

Vilniaus universitete teisininko išsilavinimą įgijęs D. Žalimas šiuo metu be pareigų VDU taip pat yra Mykolo Romerio universiteto profesorius, viešosios įstaigos „Teisės ir demokratijos centras“ vadovas, jo sutuoktinė – VDU docentė, taip pat vadovauja Europos humanitarinio universiteto padaliniui. Jis yra dėstęs Vilniaus universitete, 1998–2011 metais dirbo ministro paterėju-teisininku Krašto apsaugos ministerijoje.

Teisininkas nurodo pažengusiojo lygmeniu mokantis anglų ir rusų kalbas, įgudusiojo lygmeniu – ukrainiečių kalbą. Jis teigia esantis aktyvus Konstitucijos ir žmogaus teisių gynėjas, organizuojantis ir vežantis paramą Ukrainos kariams, siekiantis Rusijos ir Baltarusijos vadovų teisinės atsakomybės už nusikaltimus.

D. Žalimas sako mėgstantis skaityti knygas istorijos, teisine tematika, pasivaikščiojimus su šeima, prižiūrintis šunį, rašo tekstus socialiniuose tinkluose. Be kita ko, D. Žalimas skelbia buvęs Vilniaus „Žalgirio“ Pietų IV fanas ir nurodo, kad tai buvo jo „ paauglystės aistra ir tuometinio protesto prieš okupaciją forma“.

Remigijus Žemaitaitis

Naujai įkurtos partijos „Nemuno aušra“ lyderis, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, anksčiau priklausęs „Laisvės ir teisingumo“ partijai, iš viso skelbia su šeima turintis 844 tūkst. eurų vertės deklaruoti privalomo turto ir santaupų, taip pat yra paėmęs per 166 tūkst. eurų paskolą. Politikas pernai deklaravo gavęs 111 tūkst. eurų pajamų, dar apie 44 tūkst. eurų jis gavo iš individualios veiklos.

R. Žemaitaitis taip pat skelbia esantis kelių įmonių akcininkas: bendrovių „Dervira“, „Dervira ir partneriai“, „Statyk pats“, „Pamario starta". Jo sutuoktinė dirba Advokatų profesinėje bendrijoje „Adlex“.

Politikas yra įgijęs teisininko išsilavinimą Vilniaus universitete, dirbo teisėjo padėjėju Vilniaus miesto apylinkės teisme, Vilniaus apygardos teismo pirmininko padėjėju. Jis pats anksčiau yra dirbęs tuometinio Vilniaus miesto mero Juozo Imbraso patarėju.

Parlamentaras nurodo mėgstąs žvejybą, keliones, skaitymą, kulinariją, moka anglų ir rusų kalbas pažengusiojo lygiu.

Jos duomenimis, kovą už G. Nausėdą būtų balsavę 30,4 proc. apklaustųjų, vasarį jo palaikymas siekė 28,5 procento.

Artimiausiais dabartinio prezidento varžovais, kaip rodo apklausa, išlieka advokatas Ignas Vėgėlė ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Už I. Vėgėlę balsuotų 11,9 proc. respondentų. Vasarį tokių buvo 13,4 procento.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė I. Šimonytė sulauktų 10,1 proc. palaikymo, kai vasarį ją palaikančiųjų procentas siekė 12,8.

Toliau rikiuojasi valdančiosios Laisvės partijos iškeltas teisininkas Dainius Žalimas su 5,8 proc. palaikymu (vasarį 4,3 proc.), Seimo Mišrioje narių grupėje dirbantis Remigijus Žemaitaitis su 4,2 proc. palaikymo (vasarį 4,7 proc.). Iš prezidentinės kovos pasitraukęs opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Aurelijus Veryga sulauktų 3,1 proc. palaikymo (vasarį 2,6 proc.).

Septintą vietą užima savarankiškas kandidatas prezidento rinkimuose medikas Eduardas Vaitkus. Už jį kovą balsuotų 2,6 proc. apklaustųjų, kai vasarį palaikymas siekė 1,7 procento.

Į šį sąrašą taip pat įtraukti opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis, savarankiški kandidatai Gintautas Kniukšta, Arūnas Rimkus ir Valdas Tutkus.

Už kitą kandidatą kovą būtų balsavę 7,6 proc. apklaustųjų, nebalsuosiantys sakė 8,1 proc., o atsakymą „nežinau“ rinkosi 16,2 proc. respondentų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa atlikta 2024 metų kovo 18–28 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1009 respondentai. Taikytas kombinuotas apklausos metodas – telefoninės apklausos būdu ir internetu.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

Kandidatais į prezidentus registruoti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos pirmininkas Seimo narys Andrius Mazuronis, save išsikėlęs medikas Eduardas Vaitkus, advokatas Ignas Vėgėlė, partijos „Nemuno aušra“ lyderis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Praėjusią savaitę kandidatų statusą įgijo antros kadencijos prezidento poste siekiantis ekonomistas Gitanas Nausėda, valdančiųjų konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė ir Laisvės partijos iškeltas Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.

Registravimas kandidatu reiškia, kad jie atitinka kandidatui keliamus reikalavimus, pateikė reikiamus dokumentus, sumokėjo rinkimų užstatą ir surinko ne mažiau kaip 20 tūkst. jų kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų.

Dėl G. Jeglinsko VRK dar vertino, ar jis pastaruosius trejus metus gyveno Lietuvoje, kaip to reikalauja Konstitucija ir Rinkimų kodeksas. Nepaisant to, kad nuo 2020 metų vasario iki 2022 metų spalio jis dirbo NATO būstinėje, Briuselyje, kur praleido daug laiko, kandidatas įrodė, jog Lietuvą laikė savo faktine gyvenamąja vieta ir čia praleido dalį laiko, mokėjo mokesčius, čia gyveno jo šeima.

VRK konstatavo neturinti duomenų, kad G. Jeglinskas būtų deklaravęs gyvenamąją vietą Belgijoje, todėl laikytina, kad jis tuo metu nenutraukė ryšių su Lietuva, laikė ją savo gyvenamąja vieta, asmeninių, socialinių ir ekonominių interesu centru ir joje faktiškai praleido dalį laiko.

VRK narys Andrius Puksas teigė negalįs palaikyti šios pozicijos vien dėl to, kad G. Jeglinskas, pradėjęs dirbti NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju organizaciniam valdymui, išsiregistravo iš Lietuvos. Jis vienintelis balsavo prieš demokratų kandidato registravimą.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.