Apie darbą

Darbe žmonės paprastai praleidžia kone pusę savo gyvenimo. Todėl labai svarbu padaryti taip, kad darbas būtų mielas. Darbe visada ieškojau kūrybos prado. Daug metų fotografavau, taigi mane traukė prie meno. O paskui atsitiko taip, kad teko užsiimti rimtesniu verslu, grįžau padėti tėčiui spaustuvėje. Šiuo metu vadovauju spaustuvei ir kartu su komanda kuriu „Cloud Line“ prekės ženklo užrašų knygas. Man labai smagu, kad būtent šios užrašų knygos buvo įvertintos prestižinėje parodoje Dubajuje, kur teko konkuruoti su pasaulinio garso dizaineriais ir garsių spaustuvių komandomis. Mūsų prekės ženklas įėjo į istoriją. Ir tai net ne mano pačios ar mūsų įmonės vardo, bet Klaipėdos ir Lietuvos garsinimas. Kažkur labai toli, už tūkstančių kilometrų, žmonės pirmąsyk išgirdo apie Lietuvą. Todėl savo stende parodoje mes buvome pakabinę Lietuvos žemėlapį ir trispalvę. Lankytojams nuolat rodėme, kur yra mūsų šalis. Žinoma, visi klausė, ar esame prie jūros. Klausimų po mūsų laimėjimo apie Lietuvą sulaukdavome labai daug, ypač iš Rytų kraštų. O išgirdę, kiek pas mus gyvena žmonių, juos ištikdavo savotiškas kultūrinis šokas, kad tokia maža šalis kuria tokius produktus. Tai, ką darau, darau iš širdies, su didele meile, nes kūryboje toks dalykas labai svarbus. Ir kad mūsų pastangos ir darbas buvo taip įvertinti, neįkainojama jokiais pinigais. Tiesa, tapus spaustuvės vadove, teko ir nemenki išbandymai. Prasidėjo pandemija, reikėjo greitai galvoti, kaip suktis iš padėties, kad verslas nesustotų, kad nereikėtų atleisti žmonių. Situacija buvo sudėtinga, daug streso. Leidyba ir spaustuvės veikla iš pradžių visai sustojo. Niekas nežinojo, kas dabar bus. Buvo labai svarbu kažką itin greit sugalvoti. Ir mūsų spaustuvėje pradėjome gaminti apsauginius veido skydelius, kuriuos dėvėjo ir Lietuvos Prezidentas, ir medikai, ir kunigai. Faktiškai per savaitę sukūrėme produktą, kuris, tikėjomės, padės tuo metu bent kažkiek apsaugoti žmones. Dabar, pažvelgus atgal, džiaugiamės, kad mums tai pavyko. Svarbu ir tai, kad šis sumanymas padėjo išlaikyti įmonę ir darbuotojus per tuos pirmuosius pačius sunkiausius karantino mėnesius. Nors, tiesą sakant, tikrai negalvojome, kad kada nors mums teks ką nors panašaus gaminti.

Apie šeimą

Šeima yra patys artimiausi žmonės, esu laiminga, kad turiu savo mylimus tėvus. Jie man yra ypatingi. Šeima – didžiausia vertybė ir turtas, nes daiktai, pinigai, kiti materialūs dalykai yra laikini, kurie niekada neatstos ryšio su artimaisiais. Turiu nuostabią dukrą, su kuria santykis yra labai šiltas ir jaukus. Labai tikiu, kad toks jis išliks iki pat senatvės.

Apie pomėgius

Esu smalsi, man visada reikia viską išbandyti. Todėl pomėgių kaskart atsiranda vis naujų. Mėgstu mokytis vis kažką naujo. Šiuo metu tarsi iš naujo atradau gamtą, mėgstu pabūti miške. Tai turbūt susiję su branda. Dar mokausi valdyti jėgos aitvarą, bet tik tada, kai turiu laiko. Todėl ir keliauti stengiamės ten, kur galima būtų pagaudyti vėją.

Apie Klaipėdą

Gimiau Klaipėdoje, mokiausi Vilniuje, ten teko kurį laiką pagyventi, bet grįžau atgal. Kalbant apie Klaipėdą, manyčiau, kad ateityje tai turėtų tapti vienas pačių perspektyviausių miestų. Nes Klaipėda neturi didmiesčiams įprastų trūkumų. Ji nėra labai didelė, susisiekimas puikus, per dieną čia gali migruoti be didesnio vargo, skirtingai nei Vilniuje. Klaipėdoje šalia – jūra, labai graži Smiltynė, Girulių miškas. Mes pačiame mieste turime daug įspūdingų vietų, tuo Klaipėda ir žavi. Kitų miestų gyventojai dažnai pastebi, kad klaipėdiečiai yra išskirtiniai, labiau džiaugiasi gyvenimu, gal taip yra dėl tos mus supančios gamtos. Tad Klaipėda man ne tik gimtasis miestas, kurio niekada nekeisčiau į kokį didmiestį, tai miestas, turintis savotiško džiazo.

Gyvenimo kredo

Mėgstu kartoti posakį, kad viskas vyksta ne veltui. Jei pasitaiko sunkumų arba, atvirkščiai, tenka koks laimėjimas, įvyksta konfliktas, susitaikymas ar atradimas, situaciją visada stengiuosi išanalizuoti, kodėl taip nutiko, ar galėjo būti kitaip. Tad posakiu: „Viskas vyksta ne veltui“ labai dažnai vadovaujuosi. Ir suvokiu, kad tos gyvenimo pamokos turėjo būti čia ir dabar. Toks yra mano kredo.

Apie „Metų klaipėdietės“ konkursą

Manau, kad visada visokių konkursų turi būti. Klaipėda neabejotinai turi daugybę veiklių ir talentingų moterų. Labai norėčiau, kad visi suprastų, jog tai nėra kažkoks pasaulio gelbėtojos rinkimas. Tai yra klaipėdietės rinkimas, ir pats konkurso pavadinimas tai liudija. Yra renkama Metų moteris, kuri padarė daug gerų dalykų miestui ir žmonėms. Visos moterys, kurios yra nominuotos, neabejotinai garsina miesto vardą. Tai yra labai gražus sumanymas, skatinantis parodyti ir pagerbti nusipelniusias moteris, kurių darbus galbūt ne visi pastebi.

Apie darbą

Mano įsipareigojimas odontologijai yra ne tik profesinė pareiga, bet ir gyvenimo pašaukimas. Turiu tikslą ne tik gydyti dantis, bet ir padaryti, kad mano pacientai jaustųsi patogiai ir saugiai kiekvieno vizito metu. Būdama klinikos įkūrėja ir vadovė, siekiu užtikrinti aukštą paslaugų kokybę ir noriu, kad pacientai jaustųsi patogiai ir liktų patenkinti. Kiekvieną pasiekimą, teigiamą paciento atsiliepimą vertinu kaip didelį mano profesinį pripažinimą. Dabar mūsų komandoje – aštuoni specialistai, džiaugiuosi, kad pavyksta sutelkti draugiškus, panašiai galvojančius ir jaučiančius darbuotojus. Manau, labai teisingai nusprendėme ir prieš penkerius metus įsigijome klinikos patalpas Tilžės gatvėje, tai labai jauki, romantiška miesto gatvė. Šiame Klaipėdos rajone dirbame jau dešimtmetį. Anksčiau patalpas nuomojomės. Gatvėje pacientai mūsų dažniausiai neatpažįsta, nes dirbame su kaukėmis, nesame tokios išsipuošusios, kokias mus mato socialinių tinklų naudotojai. Nepaisant to, jau pajutau, kad tampame bendruomenės dalimi ir tai taip pat yra vienas nuoširdaus ir gerai vertinamo darbo rezultatų. Pas mus gydytis ateina ne tik šios miesto dalies gyventojai, sulaukiame pacientų ir iš kitų rajonų, atokių Lietuvos miestų ir net iš užsienio. Įsitikinau, kad geriausia reklama – asmeninė rekomendacija. Man toks pasitikėjimas – didžiausias darbo kokybės įrodymas. Tikiu, kad mums pavyks įgyvendinti svajonę įsteigti klinikos filialą Sportininkų gatvėje.

Apie šeimą

Man šeima yra mano gyvenimo pagrindas. Esu nuostabių trijų vaikų mama, jie yra didžiausia mano laimė. Vyresnėliui jau – 13 metų, vidurinėlei – aštuoneri, jaunėliui – penkeri. Kadangi esu labai užimta darbe, bandau išlaikyti pusiausvyrą tarp savo profesinio ir šeimos gyvenimo. Noriu skirti pakankamai laiko ir šeimai, ir darbui. Stengiuosi planuoti savo dieną, pasitelkiu šeimos narius, kad viską spėčiau. Esu be galo dėkinga savo vyrui Audriui. Jis turi automobilių serviso įmonę. Namuose stengiamės neskirstyti darbų į vyriškus ir moteriškus, tvarkome namus, rūpinamės vaikais, ruošiame maistą vienodai. Tikiu, kad toks mūsų šeimos modelis taps pavyzdžiu vaikams. Esu dėkinga mamai, ji mane labai supranta ir daug padeda, nors pati dar dirba. Vyras ir mama yra tie žmonės, be kurių negalėčiau skirti vienodai daug dėmesio šeimai ir savo darbui. Vertinu šeimos vienybę, meilę ir paramą, kuri man ir suteikia stiprybės. Stengiuosi kiekvieną dieną būti gera mama, žmona ir profesionali odontologė. Tikiuosi, savo vaikams esu pavyzdys, kaip būti stipriems, pasiaukojantiems ir mylintiems.

Apie pomėgius

Kol vaikai nedideli, laisvalaikį stengiamės leisi drauge. Savo jaunystės pomėgius kol kas atidėjau į šoną. Dabar mėgaujuosi mūsų bendromis kelionėmis po Lietuvą, mėgstame atrasti įvairius pažintinius takus, gražiausius ir įdomiausius mūsų šalies kampelius. Kai išsiruošiame į užsienį, stengiamės važiuoti mašina, taip visi drauge patiriame nuotykių, daugiau pamatome. Dažną dieną jėgų ir nusiraminimo semiuosi iš gamtos, pasivaikščiojimai palei Dangę, pajūriu, pušynuose teikia man atgaivą. Gamta man padeda atsipalaiduoti ir atkurti jėgas po intensyvių darbo dienų. Kad ir kaip įdomiai skambėtų, pastaruoju metu ne tik iš reikalo, bet ir mėgaudamasi gilinuosi į savo profesijos subtilybes.

Apie Klaipėdą

Esu kilusi iš Šiaulių, bet jau pusę savo gyvenimo – 16 metų – gyvenu čia, Klaipėdoje. Nors gimiau Šiauliuose, Klaipėda mane sužavėjo ir tapo mano meilės miestu. Mano vyras yra tikras klaipėdietis, o aš, būdama meilės emigrantė, atradau šio miesto žavesį ir šiltą prieglobstį su unikaliu pajūrio kraštovaizdžiu ir draugiškais žmonėmis. Esu didžiulė Klaipėdos gerbėja ir stengiuosi prisidėti prie šio miesto gerovės. Klaipėdos žavesys taip užbūrė mane, kad atsiviliojau čia visą savo šeimą – mamą ir savo dvi seseris, Šiauliuose nebeturime savų. Turiu prisipažinti, kad pietinė miesto pusė man vis dar nepažįstama. Mano mylimiausia dalis – senamiestis, centras ir Melnragė.

Gyvenimo kredo

Aš tikiu, kad kiekviena diena yra nauja galimybė tobulėti ir padaryti pasaulį geresnį, o pozityvus požiūris ir pastangos visada atneš sėkmę. Tai mano vidinė varomoji jėga, kuri padeda siekti svajonių ir tikslų.

Apie „Metų klaipėdietės“ konkursą

Būti nominuota „Metų klaipėdietės“ konkurse yra didelė garbė ir mano pastangų ir įsipareigojimo pacientams bei bendruomenei pripažinimas. Esu labai dėkinga už šią galimybę ir įsipareigoju stengtis būti kuo geriausia verslininke, gydytoja ir mama. Nors gyvename tokiu metu, kai vyrai ir moterys vienodai dalijasi pareigomis, aš džiaugiuosi, kad buvau nominuota ir patekau į finalinį šio konkurso etapą.

Apie darbą

Šiuo metu darbas užima vieną svarbiausių vietų gyvenime. Kiekvienas žmogus dirbdamas pavargsta, bet kai yra įdomu, užtenka jėgų ir motyvacijos daryti toliau. Dar yra labai daug nesurasta, nepažinta, o tai ir varo į priekį. Tai yra mokslininko ypatybė – tarsi detektyvas visą laiką ieškoti pėdsakų, rinkti faktus, iš jų daryti išvadas, analizes. Žmogus įpranta taip gyventi ir turbūt kitaip negali, dėl to ir aš nesustoju.

Apie šeimą

Turiu du vaikus – dukrą ir sūnų bei du anūkus. Tam moterys ir gimdo vaikus, kad juos mylėtų, augintų, ruoštų gyvenimui, būtų už juos atsakingos. Be jokios abejonės, kai buvo maži, moksliniam darbui daug laiko nebuvo. Reikėjo spėti viską pasidalinti. Vis dėlto darbas atimdavo daug laiko iš vaikų. Bet manau, kad buvo ir kita pusė. Vaikai, matydami pavyzdį, kad jų mama nenuleidžia rankų, dirba ir stengiasi ne tik dėl pinigų, bet ir dėl to, kad jai yra įdomu, kad mato tame prasmę, irgi eina tokiu keliu. Mano abu vaikai labai atsidavę savo darbui, tad manau, kad tas pavyzdys darė įtaką. Abu yra darbštūs, nė vieno tingėjimu negalėčiau apkaltinti. Esu kalbininkė, bet nė vienas į kalbą nelindo. Kadangi labai didelę gyvenimo dalį atidaviau folklorui, ansamblyje užaugo mano abu vaikai, ypač duktė, ji ir studijas baigusi dar lankė, taip per folklorą atėjo ryšys su Klaipėdos kraštu ir ryšys su muzika, tai ir išliko. Šitoje srityje mes jaučiamės kaip kolegės.

Apie pomėgius

Esu gyvo temperamento, labai daug ką mėgstu daryti. Be abejo, skaitau knygas, bet knygoms, kurias skaityčiau savo malonumui, lieka labai mažai laiko. Visi žmonės sako, kad išėję į pensiją skaitys knygas, bet išėjusi į pensiją vis tiek skaitau mokslines knygas, o grožinei literatūrai laiko lieka mažai, bet labai mėgstu ją skaityti, tad kai tik yra proga, būtinai skaitau. O šiaip mano knygos yra mokslinės, jų – kalnai, vienu metu skaitau kelias. Studentai mane pažįsta – užsidedu kuprinę ant pečių ir sėdu ant dviračio. Važiuoju visur po miestą ir užmiestį, po Klaipėdos rajono kaimus ir renku mokslinę medžiagą. Darau du viename. Vasarą prisigalvoju visokių veiklų: ir į mišką einu, ir maudytis mėgstu jūroje ar upėje. Pamėgau ir sodininkauti, anksčiau neturėjau sodo, dabar turiu, tai užima laiko, bet teikia malonumą. Daug ką darau, daug kas man patinka, daug kur galima mane įvilioti. Mėgstu pramogauti įvairiomis formomis. Ir sportuoju. Vasarą dviračiu važinėju, maudausi, o žiemą einu į sporto klubą ir baseiną, lankau pilatesą. Visą gyvenimą mėgau sportuoti, puikiai suprantu sporto naudą. Ypač žmonės, kurie sėdi prie kompiuterio, labai greitai pajunta, kad trūksta judėjimo ir po to gali būti labai blogos pasekmės. Kompiuteris iš tikrųjų yra žudikas, tad jeigu neatsikelsi nuo kompiuterio, bus blogai.

Apie Klaipėdą

Klaipėdoje aš esu nuo studijų pradžios. Man buvo 17 metų, kai atvykau į Klaipėdą. Tai mano antra tėviškė, joje ilgiau išgyvenau negu savo tėviškėje Plungėje. Be abejo, tai yra ta vieta, kraštas, kuris mane priėmė ir į kurį įleidau šaknis, norėjau ne paviršutiniškai jame apsigyventi, bet labai giliai pažinti ir pasijausti tikra klaipėdiete. Tapau lietuvininkų bendrijos nare, netgi valdybos nare ir man šio krašto gyventojai autochtonai, lietuvininkai yra kaip šeimos nariai, labai seniai ir labai daug jų pažįstu. Iš tikrųjų neformaliai, ne dėl darbo, nors, aišku, darbui tai irgi labai didelis pliusas, kad pažįsti žmones, kurie tave įsileidžia ne tik į namus, bet ir į širdį. Tai yra didelis dalykas ir kartu atsakomybė.

Gyvenimo kredo

Niekada negalvojau apie jokį kredo. Kokį kredo gali turėti žmogus, kuris tiesiog stengiasi gyventi, kaip jį išauklėjo tėvai, kaip jis savo vertybes susidėliojo? Aš esu liuteronė, man yra svarbūs dalykai, kurie yra sakomi liuteronų doktrinoje, aš to krašto žmones pažinau ir iš šios pusės. Man jie kelia pasitikėjimą, o tai, ko jie moko, man yra svarbu. Kažkokios formuluotės neturiu – tiesiog gyventi pagal sąžinę, ir to gana.

Apie „Metų klaipėdietės“ konkursą

Man tai nėra varžymasis, kaip bus, taip bus gerai. Man labai patiko, kad pamačiau, kiek iš tikrųjų žmonių nuoširdžiai mane palaiko. Daugiausia atsiliepia feisbuke, ne šiaip anonimai, nors yra ir anonimų, bet daug ir tokių, kuriuos vienaip ar kitaip pažįstu arba jie mane pažįsta. Labai maloniai nustebino, kad žmonėms yra svarbu tai, ką aš veikiu, kad jiems svarbu mane palaikyti. Ne tik nepagailėjo paspaudinėti klavišą, bet ir išsiųsti SMS žinutes. Tada pagalvojau, kad ne pro šalį šaudžiau su savo darbais, ne tuščiai sukausi. Tai yra iš tikrųjų labai maloni kompensacija ir labai norisi tiems žmonėms padėkoti. Visiškai nesvarbu, kelinta būsiu, visiems palaikantiems dėkoju iš visos širdies. Pirmąja būti visiškai nesvarbu, džiaugsiuosi dėl tos, kuri bus pirmoji, ir dėl visų kitų. Taip pat džiaugiuosi tiek, kiek pasiekiau, tai yra labai daug.

Apie darbą

Darbas iš tikrųjų užima didelę vietą mano gyvenime. Aš ilgai ėjau link šito darbo, labai ilgai apie tai svajojau ir to norėjau, tad priimu jį kaip dovaną. Žmonės, kurie yra bendruomenėje, yra ir mano draugai, ir bendradarbiai, galima sakyti, jie labai didelė mano gyvenimo dalis. Iššūkius, kuriuos tenka priimti, irgi priimu kaip dovaną ir mokymąsi, augimą. Man tai yra didelė ir mano tapatybės dalis. Dažnai negaliu atskirti to, kad kažką darau aš, nuo to, ką darome mes kartu. Galvoju, kad visada reikia palikti tarpelį, kad gali gyvenime būti ir kitaip, bet šiuo metu esu čia laiminga.

Apie šeimą

Mano šeima yra mano tėvai ir sesės šeima, savo šeimos neturiu. Tai yra artimiausi žmonės, kurie visada yra šalia. Ryšiai gražūs. Sesė gyvena Vilniuje, turi didelę šeimą. Dažnai susitinku su jos vaikais, nes jie čia leidžia atostogas. Tėvai gyvena netoli manęs, čia pat Klaipėdoje. Dažnai bendraujame ir dažnai susitinkame. Šeima – pagrindinė atrama. Mano tėtis yra klaipėdietis, o mama – žemaitė, kilusi iš Plungės, bet visą gyvenimą gyvena Klaipėdoje.

Apie pomėgius

Norėčiau daugiau keliauti negu dabar keliauju. Prieš kelerius metus išbandžiau slidinėjimą su draugų kompanija. Šiaip esu bailoka, tad tai buvo didelis iššūkis. Bet su draugais iš tikrųjų galiu daug ką nuveikti. Jeigu draugai užkrečia savo pomėgiais, labai lengvai pasiduodu, jeigu tik yra galimybė. Muzika – vienas pagrindinių pomėgių. Visą gyvenimą, kiek save atsimenu, kur nors dainavau – chore, ansambliuke ar folkloriniame ansamblyje. Iš tikrųjų visą gyvenimą mane lydėjo įvairi muzika – tiek folklorinė, tiek klasikinė, tuo irgi labai džiaugiuosi, nes atsivėrė tam tikri nauji horizontai, naujas žmonių ratas, su kuriais buvo galima viską pamatyti kitaip. Vienas mėgstamiausių dalykų – kelionės, naujos patirtys. Iš tokių įspūdingesnių kelionių buvo Izraelis. Buvo keistas jausmas. Nors tai buvo piligriminė kelionė, tarsi susijusi su religija, labiau širdį palietė gamta ir pats kraštas, nes tai buvo visai ne tai, ką mes esame įpratę matyti. Ir šiaip kelionėse labai didelį įspūdį man daro gamta, kalnai, šalys, kurios stipriai skiriasi nuo mūsų, ir patys žmonės, miestai, jų kultūra. Labai dažnai net pamirštu fotografuoti, neturiu tokio didelio įpročio, tad fotografuoju akimis, stengiuosi viską „sugerti“. Dar viena įspūdingesnių kelionių – kartu su mama, ėjome Jokūbo kelią į Santjago de Kompostelą, dviese nužygiavome ne visą kelią, apie 240 kilometrų iš Porto į Santjago de Kompostelą. Kelionė irgi buvo įspūdinga. Kraštovaizdis ne taip greitai keitėsi žygiuojant pėsčiomis, bet tada pamačiau takus, žoles, pievas. Kelionėje praleidome 11 dienų, tai buvo įspūdinga patirtis. Taip pat mėgstu skaityti istorines knygas, detektyvus, tokias knygas, iš kurių galiu gauti peno mintims, ir dramas, daugiausia romanus.

Apie Klaipėdą

Klaipėda man visų pirma reiškia namus. Tai – miestas, kurio, man atrodo, neįmanoma greitai pažinti, nes nėra likę daug to mūsų paveldo, to mūsų gyvenimo, kurį Klaipėda gyveno šimtmečius, jo paviršiuje tarsi nėra. Todėl taip greitai negali to užčiuopti, kaip kituose Vakarų Europos miestuose, kurie nebuvo sugriauti. Miesto pažinimas man asmeniškai ateina labai lėtai ir vėlgi man labai padeda mano epizodinis darbas vienoje Klaipėdos radijo stotyje „Radijogama“, kurioje truputėlį darbuojuosi kurdama laidelę apie Klaipėdą. Mano pašnekovai iš tikrųjų mane labai praturtina, kalbiname įvairius žmones. Taip pamažu Klaipėda atsiskleidžia ir supranti, kad nedaug težinai apie ją ir dar laukia didelė, ilga kelionė. Tad Klaipėda yra mylimas miestas. Teko truputėlį gyventi ir Kaune, epizodiškai Vilniuje, ieškant darbo po studijų. Iš tikrųjų supratau, kad nenoriu gyventi niekur kitur, tik Klaipėdoje, nes tai yra miestas, kuriame galiu patogiai jaustis, lyg savo drabužyje.

Gyvenimo kredo

Neturiu tokio, kurį galėčiau pasakyti vienu sakiniu. Bet labai svarbus santykis su žmonėmis, tai turbūt yra pagrindas. Beveik viską pasaulyje galima išspręsti geranorišku žvilgsniu į kitus žmones, tada viskas klostosi palankiai, kokios bėdos benutiktų, visada atsiras geranoriškų žmonių ir pagelbės, kartu ir tu kažkam gali būti naudingas, jeigu tik leidžia išmanymas, aplinkybės. Tad santykis nėra kredo, bet vienas svarbiausių gyvenime dalykų. Ir, aišku, santykis su Dievu, tai toks kredo, kurį krikščionys kartoja kiekvieną sekmadienį.

Apie „Metų klaipėdietės“ konkursą

Smagu, kad yra pastebėtos įvairios moterys, įvairių sričių ir nebūtinai jau turinčios svarių apdovanojimų. Manau, kad yra svarbu pamatyti tuos, kurie kiekvieną dieną dirba sąžiningai savo darbą ir galbūt nėra garsūs. Manau, kad šis konkursas suteikia tokią galimybę.

Apie darbą

Esu profesionali sportininkė, tad mano pagrindinis darbas dabar yra palaikyti fizinę formą nuolat treniruojantis ir ruošiantis svarbiausiems metų startams. Vieną ar du kartus per dieną sportiniu ėjimu intensyviai treniruojuosi eidama Klaipėdoje prie Dangės įrengtais takais arba lengvosios atletikos manieže. Ėjimas man yra ir kūno, ir tikėjimo stiprinimo praktika. Dabar ruošiuosi balandį vykstančioms tarptautinėms sportinio ėjimo varžyboms Čekijoje, pasaulio sportinio ėjimo komandiniam čempionatui Turkijos kurorte Antalijoje, liepą vykstančiam Europos čempionatui Romoje, Lietuvos 20 kilometrų sportinio ėjimo čempionatui Alytuje, jeigu aplinkybės bus palankios, – olimpinėms žaidynėms Paryžiuje. Sporto pasiekimais stengiuosi garsinti Lietuvos ir Klaipėdos vardą. Kaip ir kiekvienas tikintis žmogus, jaučiu pareigą padėti savo artimiems ir bendruomenei, kurioje gyvenu, todėl keturias vasaras darbavausi Smiltynės ir Melnragės paplūdimiuose, dirbau vyriausiaja gelbėtoja. Dirbdama šį darbą jaučiuosi daranti tai, kas mano prigimčiai priimtiniausia – padėti žmonėms, saugoti juos nuo pavojingų jūros srovių ir bangų, o jeigu reikia – šokti ir gelbėti gyvybes. Tam reikia drąsos, staigaus reagavimo, plaukimo, nardymo įgūdžių. Būtent todėl niekada neapleidžiu plaukimo treniruočių. Vasarą praktikuojuosi plaukiodama jūrose, bangoms siekiant 1–2 balų bangavimo. Tai būtina. Jeigu žmogus tikrai imtų skęsti, būčiau pasiruošusi tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Žiemą plaukioju baseine. Norėdama išmokti padėti žmonėms profesionaliai, ėmiausi studijų Socialinių mokslų kolegijoje, čia mokausi bendrosios praktikos slaugos. Šiuo metu atlieku bendrosios slaugytojos praktiką Klaipėdos Jūrininkų ligoninės priimamajame.

Apie šeimą

Esu gimusi ir užaugusi Pabradės miestelyje, Švenčionių rajone. Turiu tėvus ir dvi seseris, viena jų – mano dvynė. Džiaugiuosi, kad su sesėmis visada gyvenome ir sportavome kartu, visos trys užsiimdavome sportiniu ėjimu. Pasitaikydavo, kad tose pačiose varžybose visos iškovodavome medalius ir stovėdavome ant apdovanojimo pakylos. Džiaugiuosi ir savo tėveliais. Jiems esu dėkinga už atsidavimą ir auklėjimą – auginti tris energingas ir aktyvias mergaites nėra paprasta. Todėl visos trys esame sportininkės, pasiekusios gana aukštų rezultatų tiek šalies, tiek tarptautiniu mastu. Visos trys turime tarptautinio sporto meistro atskyrį. Mano sesė dvynė yra tapusi Europos sportinio ėjimo čempione. Kita sesuo – Europos sportinio ėjimo čempionato 8-os vietos laimėtoja.

Apie pomėgius

Man patinka ramybė, kurią patiriu vaikštinėdama, gėrėdamasi gamta, būdama prie jūros, sportuodama prie Dangės. Mėgstu plaukioti, nardyti, žiemą atsipalaiduoju pirtyse ir maudydamasi šaltoje jūroje. Man patinka būti su žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba, džiaugiuosi tai darydama. Mėgstu prasmingus filmus, kuriuose daugiau minčių nei veiksmo. Nors dėl studijų lieka mažiau laiko, neapleidžiu ir skaitymo, renkuosi pasaulėvaizdį ir mano pažinimą praplečiančius filmus, straipsnius, knygas.

Apie Klaipėdą

Į Klaipėdą, kuri labai miela mano širdžiai, atvykau 2016 metais, kai čia įstojau į universitetą, studijuoti fizinio aktyvumo ir sporto pedagogikos mokslų. Tada prasidėjo mano naujas gyvenimas man iki tol nepažintame nuostabiame mieste. Klaipėda man labai brangi, čia jaučiuosi, kaip gimtinėje. Čia tęsiu ir savo profesionalios sportininkės karjerą, čia pasisekė pasiekti didžiausių laimėjimų. Gyventi šalia jūros – visada kitoks jausmas. Klaipėdai būdinga savita laisvės atmosfera. Man patinka gražus ir jaukus jos senamiestis. Bet labiausiai mėgstu užburiančius jūros vaizdus ir gaivą, kurią ji dovanoja miestui ir miestiečiams karštomis vasaros dienomis. Kai išvykstu į varžybas ar sportines stovyklas, labai greitai imu ilgėtis savo namų ir nuostabaus Klaipėdos miesto. Man labai patinka Dangės pakrantė, Klaipėdos senamiestis, saulėlydžiu pasigrožėti mėgstu ir nuo Senosios perkėlos krantinės. Labai džiaugiuosi galėdama garsinti šį miestą.

Gyvenimo kredo

Gyvenimas mums yra dovanotas tam, kad jį dovanotume kitiems.

Apie „Metų klaipėdietės“ konkursą

Džiaugiuosi, kad palaikoma klaipėdiečių patekau į paskutinį konkurso etapą. Esu be galo dėkinga kiekvienam balsavusiam ir mane nominavusiam. Manau, kad pati konkurso idėja yra labai šauni. Smagu, kad tai jau tapo ilgamete tradicija. Jis padeda klaipėdiečiams pažinti moteris, kurios yra padariusios nuostabių dalykų tiek miestui, jo žmonėms, tiek Lietuvai. Atidžiai perskaičiau kiekvienos konkurso dalyvės pristatymus ir supratau, kad man didelė garbė būti tarp tokių šaunių moterų. Kiekviena jų Klaipėda jau dabar gali džiaugtis ir didžiuotis, ir visai nesvarbu, kuri taps šio konkurso nugalėtoja.

Apie darbą

Darbas yra didelė mano gyvenimo dalis, kupinas ne tik rūpesčių. Esu labai laiminga jį dirbdama. Nes kasdien per tai aš augu, tobulėju. Darbas teikia didelį pasitenkinimą, nes galiu padėti kitiems. Mane labai džiugina, kad galiu pagerinti vaikučių, kurie serga lėtinėmis, nepagydomomis ar progresuojančiomis ligomis, gyvenimo kokybę. Būnu laiminga, kai matau besišypsančias mamas ir tėčius, kurie augina tokius vaikus. Džiugina, kad mums įstaigoje pavyko sukurti saugią, patikimą, atliepiančią šeimos poreikius aplinką. Smagu, kad pavyko sutelkti vieningą komandą šiam darbui, kuri geba atsiliepti į kiekvienos šeimos ir kiekvieno vaiko poreikius. Ir visa tai mūsų darbuotojai daro su meile, nes be meilės tokių rezultatų, kuriuos šiandien turime, nebūtume pasiekę. Daugelis mamų ir tėčių ne taip seniai sakydavo, kad tai yra jų likimo kryžius, gyvenimo našta, dabar jau, gaudami pagalbą – atokvėpio paslaugą, jie pradeda suprasti, kad jų gyvenimas gali būti ir kitoks. Kad ta našta ir tuo kryžiumi, kuris duotas turbūt iš aukščiau, jie gali dalytis ir su kitais. Kada jie pakliuvę į mūsų bendruomenę pajunta saugumą, išgirstame labai daug šiltų padėkos žodžių, kurie man ir darbuotojams yra pats didžiausias įvertinimas už mūsų darbą, stimulas toliau plėstis, augti ir džiaugtis tuo. Taigi darbas yra mano gyvenimo misija – padėti kitiems. Šis darbas, kaip turbūt ir bet kuris kitas, be meilės būtų neįmanomas. Labai daug širdies ir empatijos reikia skirti ir darbuotojams, komandai, kad jie priimtų tą misiją taip pat nuoširdžiai. Priešingu atveju, žmonės labai greitai pajustų šaltumą, abejingumą. O tokių dalykų pas mus būti tiesiog negali. Be šio darbo, esu dar ir Klaipėdos Rotary klubo „Karalienė Luizė“ narė. Šalia visų veiklų pernai Klaipėdos Rotary akademijoje tapau mentore, tai irgi teikia didžiulį džiaugsmą, nes jaučiu, kad noriu padėti žmonėms, dalintis asmenine ir profesine patirtimi.

Apie šeimą

Nepaisant labai įtempto darbo grafiko ir kitų veiklų, šeimai randu laiko, nes tai pats didžiausias gyvenimo turtas ir lobis, kurį pavyko sukurti, puoselėti. Artimiesiems stengiuosi rasti laiko visada, nes buvimas kartu, skanios vakarienės, pietūs, bendravimas yra dalykai, kurie stiprina ir įkvepia. Mano šeima – žmonės, į kuriuos bet kada galiu atsiremti, kurie mane girdi, supranta ir niekada nepriekaištauja dėl to, kad per mažai jiems skiriu laiko. Jie myli mane ir supranta tai, ką ir dėl ko darau. Už tai esu labai dėkinga savo šeimai.

Apie pomėgius

Pomėgių turiu nemažai, nes jei neprasiblaškyčiau, būtų labai sudėtinga. Protas kas rytą turi būti apsivalęs ir švarus. Vasarą mėgstu kapstytis gėlyne, itin patinka rožės. Grįžusi iš darbo, apeinu savo rožyną, pasidžiaugiu kiekvienu žiedu. Mėgstu skaityti knygas, mėgstu keliauti, važinėti dviračiu, vaikštinėti pėsčiomis, mėgstu bendrauti su artimaisiais ir draugais prie kavos ar arbatos puodelio. Labai vertinu kiekvieną žmogų, draugą, svečią.

Apie Klaipėdą

Esu klaipėdietė, čia gimiau, užaugau ir gyvenu. Klaipėda yra ne tik uostamiestis, bet ir mano pačios šeimos uostas. Visa mano šeima yra čia, tik viena mano dukra nutekėjo į Kauną. Klaipėda yra miestas, kurį labai myliu, branginu ir be kurio savęs neįsivaizduoju. Kiekviena gatvė, kiekvienas kampelis yra išvaikščiotas, čia pilna malonių prisiminimų. Kartais pagalvoju, kaip norėčiau, kad miestas keistųsi, taptų dar gražesnis ir pritrauktų kuo daugiau žmonių. Būna momentų, kai pajuntu, kad miestas yra tuštokas, čia per mažai gyvybės. Bet tikiu, kad ilgainiui viskas keisis ir Klaipėda taps patrauklesnė ir čia kursis daugiau žmonių, tikiu, kad mieste atsiras daugiau veiklų, švenčių ir norėsis čia atvažiuoti, būti, gyventi. Manyčiau, kad Klaipėda vis gražėja, ir tai yra smagu.

Gyvenimo kredo

Gyvenimo kredo – niekada nesakyk niekada.

Apie „Metų klaipėdietę“

Į „Metų klaipėdietės“ konkursą buvau pakliuvusi ir 2015 metais. Kai pirmą sykį buvau pasiūlyta į šitą gražų konkursą, buvau labai sutrikusi ir jaučiau, kad man čia dalyvauti dar per anksti, kad dar nesu nuveikusi tiek daug gražių darbų, lyginant su kitomis pretendentėmis. Tąkart labai džiaugiausi už Aldoną Kerpytę. O šiandien po tų devynerių metų jaučiuosi jau tvirčiau, nors, žinoma, visada galvoju, kad galėčiau dar daugiau ir dar prasmingesnių darbų nuveikti. Šiandien, po 12 metų, kuriuos vadovauju įstaigai, jaučiu, kad padaryta jau gerokai daugiau. Labai džiugu, kad žmonės pastebėjo mūsų darbą, mūsų pastangas. Mes tiesiog sukamės kasdienybėje ir nebematome, kad darome kažką išskirtinio. Ir kai kažkas iš šalies pasako, kad mes tiek daug padarėme, kad mums pavyko, labai džiugina. Bet turiu dar daug minčių, kaip viską tobulinti, kad tik šeimos Klaipėdoje, auginančios ypatingus vaikus, būtų laimingesnės ir jaustų visavertį gyvenimą, galėtų gyventi kokybiškai.

„(...) taip, išbėgsiu į aikštelę TSLKD primariuose. Kodėl? Na, 60+ skyrių nominacija įpareigoja“, – savo paskyroje „Facebook“ trečiadienį informavo Vyriausybės vadovė.

„Motyvų daug ir įvairių, bet sudėjus viską į vieną mintį – noriu, kad nuosaikūs, proeuropietiškos dešinės Lietuvos piliečiai tikrai turėtų už ką įmesti balsą“, – tvirtino ji.

I. Šimonytė paskelbtame įraše taip pat tvirtino nekandidatuojanti į Europos Komisiją „nepaisant karštai verdančios diskusijos“.

„Man Lietuvoj tvoros žydi“, – rašė premjerė.

Pretendentus, pasiryžusius kovoti dėl valdančiosios TS-LKD kandidato į prezidentus nominacijos, trečiadienį tvirtins partijos prezidiumas.

TS-LKD skyriai kandidatuoti į prezidentus daugiausiai siūlė I. Šimonytei, partijos pirmininkui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui bei pirmininko pavaduotojai, socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei.

Šias kandidatūras iškėlė beveik visi skyriai, taip pat daugiau nei pusė partijos skyrių kandidatuoti prezidento rinkimuose pasiūlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnui, krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui, Seimo pirmininkės pavaduotojui Pauliui Saudargui.

Iki trečiadienio vidurdienio vienintelis G. Landsbergis buvo pranešęs, jog nominacijos nesieks.

Partijos duomenimis, I. Šimonytės kandidatūra pasiūlyta 66 kartus, G. Landsbergio – 64, M. Navickienės – 62, L. Kasčiūno – 54, A. Anušausko – 42, P. Saudargo – 41 kartą.

Numatoma, kad šių metų lapkričio 11 ir 12 dienomis TS-LKD organizuos atvirus pirminius kandidatų į prezidentus rinkimus. Juose galės balsuoti partijos nariai ir jos rėmėjai.

G. Landsbergis: premjerė – stipriausia kandidatė į prezidentus, kokią TS–LKD gali turėti

Apie sprendimą siekti tapti konservatorių kandidate prezidento rinkimuose pranešusi premjerė I. Šimonytė būtų stipriausia kandidatė šiuose rinkimuose, kokią partija gali turėti, sako Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

„Mano vertinimu, premjerė yra, ko gero, stipriausias kandidatas, kokį mes galime šiandien turėti. ir jos paskutinė formuluotė, kurią ji parašė, būtent, kad Lietuvoje nuosaiki dešinė turi turėti savo už ką atiduoti balsą, tai čia yra turbūt tinkamiausiai, kaip būtų galima apibūdinti jos pasirinkimą kandidatuoti“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Landsbergis.

Lietuvoje prezidento rinkimai vyks 2024 metų pavasarį. Visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda juose yra ryškiausias favoritas, į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka advokatas Ignas Vėgėlė ir premjerė I. Šimonytė.

G. Nausėda ir I. Vėgėlė sprendimus dėl dalyvavimo rinkimuose žada paskelbti vėliau šiemet.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimuose kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą, apie kandidatavimą paskelbė Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, jį remia Lietuvos regionų partija.

Pasak antradienį išplatinto EP pranešimo, už L. L. Andrikienės kandidatūrą į Audito Rūmus balsavo 367 parlamento nariai, 205 buvo prieš, o 64 nariai susilaikė.

Galutinį sprendimą dėl rūmų narių skyrimo šešerių metų kadencijai, pasikonsultavusi su EP, priima Europos Sąjungos Taryba.

Politikė į šią poziciją deleguojama gegužę pasibaigus buvusio šalies atstovo Rimanto Šadžiaus kadencijai.

L. L. Andrikienė yra sakiusi, kad patirtis dirbant EP leidžia gerai suprasti Rūmų darbo specifiką – ji penkerius metus dirbo EP Biudžeto komitete, kuris pateikia daugiausiai užklausų ir klausimų Audito rūmams dėl ES biudžeto vykdymo.

Liuksemburge įsikūrę Europos Audito Rūmai tikrina, ar tinkamai renkamos ir išleidžiamos ES lėšos, teikia rekomendacijas Europos Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.

Anot partijos pranešimo, tai nutarta ketvirtadienį per visuotinį skyriaus susirinkimą.

„Man Šiauliai – miestas, kuris įtraukia. Ne dėl gyventojų skaičiaus, bet dėl jų įvairovės, jų pomėgių, veiklų ir kt. Miesto vadovas turi girdėti kiekvieną, bendrauti su kiekvienu ir per miesto planavimą atliepti gyventojų lūkesčius. Šiauliai kupini gyvybės. Todėl toks gyvybingas ir įtraukus turi būti ir miesto gyvenimo planavimas“, – teigė A. Lesauskienė.

Ji šiuo metu dirba Šiaulių menų mokyklos direktoriaus pavaduotoja.

Kandidatė, kaip savo prioritetą, išskyrė ir miesto patogumą. Pasak jos, miestas turi būti patogus vykti tiek savo transportu, tiek viešuoju transportu, tačiau taip pat jame gyventojai ir miesto svečiai turi norėti judėti pėsčiomis.

A. Lesauskienės teigimu, dėl to būtina gerinti pėsčiųjų infrastruktūrą, kuriant smulkiosios architektūros objektus (suoliukus, mažąsias bibliotekas, vaikų žaidimo aikšteles), sukuriant žaliąsias erdves bei pritaikant miestą visiems – tiek judėjimo negalią turintiems, tiek šeimoms su vežimėliais.

A. Lesauskienės kandidatūrą dar turės patvirtinti partijos valdyba.

Demokratų Šiaulių miesto skyrius iš viso svarstė aštuonis pretendentus dalyvauti mero rinkimuose.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų vasarį–kovą.

Prisistatydama parlamentarams kandidatė teigė, kad LAT nėra konkurencingas samdydamas kvalifikuotus teisininkus, o jo pastatas, esantis šalia Seimo, reikalauja remonto.

„Kad pas mus ateitų tikrai kvalifikuoti žmonės ir nepabėgtų kvalifikuoti žmonės, kurie jau dabar dirba, turime galvoti apie materialiąsias jų būties sąlygas. (...) Aukščiausiojo Teismo pirmininkas turi prisiimti atsakomybę ir išdrįsti pasakyti: finansavimo teismui neužtenka“, – antradienį Seime sakė S. Rudėnaitė.

Laikinai LAT vadovaujanti teisėja tvirtino, kad dabartiniai teisėjų padėjėjų, patarėjų atlyginimai nėra konkurencingi.

„Mums reikia išlaikyti profesionalumo lygį teisme, kalbu apie Aukščiausiąjį Teismą – ne tik profesionalius, kvalifikuotus teisėjus, bet mums reikia būti konkurencingiems išlaikant teisininkus – teisėjų padėjėjus, patarėjus. (...) Turime situacijas, kai bandome kviesti padėjėją iš kitų institucijų, bet atsisakoma vien dėl paprastos bendražmogiškos padėties, kad jaunam žmogui, kuriančiam ateitį, to, ką mes jam galime pasiūlyti atlyginimo forma, tiesiog neužtenka“, – antradienį Seime sakė S. Rudėnaitė.

Ji taip pat atkreipė Seimo narių dėmesį į LAT pastatą.

„(...) drįsiu pasakyti, kad LAT pastatas yra elementariai nušiuręs“, – teigė kandidatė.

Anot jos, pastatui reikia remonto, kad kurios patalpos atitiktų higienos reikalavimus, o teismo darbuotojai galėtų jaustis oriai ten dirbdami.

„Aukščiausiasis Teismas yra viena iš valstybės institucijų, kuri reprezentuoja valstybę, vadinasi, orumas tos institucijos yra reikšmingas ne tik teisėjams, bet visai valstybei“, – tvirtino ji.

„Jaučiu moralinę pareigą, kad jeigu būčiau paskirta, apie tai kalbėčiau“, – sakė S. Rudėnaitė.

Ji taip pat minėjo, kad teismų sistema dar kenčia nuo pernai vasarį supurčiusio teisėjų korupcijos skandalo.

Kandidatės teigimu, galimos korupcijos rizika jau valdoma geriau nei buvo iki tol – kiek tai susiję su bylų skirstymu, interesų derinimu.

Pristatydama kandidatę prezidento patarėja Jūratė Šovienė akcentavo S. Rudėnaitės darbo patirtį.

„Ji turi sukaupusi solidžią, daugiau nei 20 metų, teisėjos patirtį. Taigi, itin gerai pažįsta teismų sistemą, išmano jos stipriąsias ir silpnąsias puses. Ji yra dirbusi ne tik visų pakopų bendrosios kompetencijos teismuose, bet ir abiejų pakopų specializuotuose administraciniuose teismuose“, – tvirtino patarėja.

55 metų S. Rudėnaitė šiuo metu vadovauja LAT Civilinių bylų skyriui. Ji taip pat laikinai eina LAT vadovės pareigas.

Teisinį išsilavinimą S. Rudėnaitė įgijo Vilniaus universitete, 1988 metais Utenoje pradėjo dirbti advokate, 1997 metais ji paskirta Utenos rajono apylinkės teismo teisėja, po dvejų metų – Aukštesniojo administracinio teismo teisėja, 2002 metais – Vilniaus apygardos teismo  teisėja, po metų – Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, dar po metų – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja.

LAT S. Rudėnaitė dirba nuo 2008 metų.

LAT pirmininką prezidento teikimu skiria ir atleidžia Seimas.

LAT pirmininko neturi nuo praėjusių metų rugpjūčio 31 dienos, kai įsigaliojo Seimo sprendimas iš šių pareigų atleisti Rimvydą Norkų. Jis išvyko dirbti į Europos Sąjungos teisingumo teismą Liuksemburge.