„Negaliu pasakyti, nes procesai nėra pasibaigę. Jie užtrunka ilgiau“, – po uždaro URK posėdžio žurnalistams sakė G. Landsbergis, omenyje turėdamas visą svarstymų eigą bei užsienio valstybės agremano suteikimą.

Savo ruožtu URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis džiaugėsi, jog komitetas patvirtino visas šių metų rotacijos ambasadorių kandidatūras.

„Iš esmės, visi paskyrimai, kurie turėjo būti padaryti – išskyrus Jungtinę Karalystę – jau yra patvirtinti“, – po posėdžio sakė G. Landsbergis.

„Kas išskirtinai įdomu – faktiškai visi yra profesionalai. Ir tos kalbos apie profesionalus ar neprofesionalus ambasadorius yra baigtos profesionaliais sprendimais – tais paskyrimais tikrai galima didžiuotis“, – sakė G. Landsbergis.

Visgi, klausiamas apie Lenkiją, Ž. Pavilionis nurodė, jog naujasis ambasadorius veikiausiai galės pradėti darbą tik vasarą – beveik praėjus metams po to, kai darbą Varšuvoje baigė ankstesnis atstovybės vadovas.

„Mes ambasadorių Lenkijoje paskirsime, geriausiu atveju, po gerų metų nuo buvusio ambasadoriaus atšaukimo“, – aiškino Ž. Pavilionis.

„Reikia agremano sulaukti, reikia Vyriausybės nutarimo, reikia dekreto – galų gale, reikia fiziškai susiruošti, išvažiuoti. Visa tai baigsis vasarą – reiškiasi, metus būsime neturėję ambasadoriaus svarbioje šalyje“, – apgailestavo jis.

Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija (URM) ilgą laiką nesutarė dėl kandidato į ambasadorius Varšuvoje. URM šioms pareigoms užimti rengė dvi atrankas: pirmą kartą pretendentą šalies vadovui pateikė 2022 m. rugpjūtį, antrąjį – pernai metų antroje pusėje.

Savo ruožtu Daukanto aikštė aiškino, jog vienas teiktų kandidatų nemokėjo lenkų kalbos. Prezidentas Gitanas Nausėda bei jo patarėjai taip pat ne kartą pažymėjo, jog URM politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Po kelis mėnesius trukusių diskusijų URM ir Prezidentūra galiausiai pasiekė kompromisą. Tačiau kovo pabaigoje, URK svarstant kitus kandidatus į diplomatines atstovybes, paaiškėjo, jog pretendentas į ambasadą Varšuvoje atsisakė būti teikiamas svarstymui.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas praėjusių metų rugsėjo septintą dieną, pasibaigus jo kadencijai.

Liko klausimas dėl ambasados Londone: atranką planuoja vasaros pabaigoje

G. Landsbergis nurodė, kad iš viso diplomatinio flango paskyrimų liko neišspręstas ambasados Londone klausimas. Kaip pranešta anksčiau, Vyriausybė pritarė į skandalus įsivėlusio ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno atšaukimui.

Užsienio reikalų ministras informavo, jog dėl šios atstovybės bus skelbiamas konkursas – jį ketinama rengti kartu su kitomis atrankomis 2025 metų ambasadorių rotacijai.

„Birželio mėnesį mes pradedame 2025 metų atšaukimo procesus“, – aiškino ministras.

„Patvirtinus atšaukimus, rugpjūčio mėnesį skelbiami konkursai Užsienio reikalų ministerijoje. Mano planas yra ir dėti Londoną į tą bendra 2025 m. rotacijos atranką“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Klausiamas, ar yra gerai, jog ambasada Londone taip ilgai neturės nuolatinio vadovo, G. Landsbergis pripažino matantis problemą, tačiau patikino, jog laikinoji atstovė Lina Zigmantaitė tinkamai atlieka savo pareigas.

„Laikinoji atstovė L. Zigmantaitė dirba puikiai – absoliučiai susitvarkė ir nepaisant didesnio krūvio, ir to viešumo. Mes turime puikią atstovę Londone, ji tikrai gali tęsti darbus“, – patikino G. Landsbergis.

ELTA primena, kad balandžio pradžioje Vyriausybė pritarė siūlymui atšaukti į skandalus įsivėlusį diplomatą E. Bajarūną iš ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje pareigų. Numatoma, jog prezidentui pasirašius dekretą E. Bajarūnas bus atšauktas iš pareigų šių metų balandžio 15 d.

Kaip skelbta anksčiau, praėjusių metų rudenį viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą, URM ir Prezidentūra nesutarė, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus. Spalį G. Landsbergis laikinai sustabdė E. Bajarūno funkcijas. Savo ruožtu Daukanto aikštė ne kartą ragino URM atlikti nepriklausomą tyrimą dėl E. Bajarūnui metamų kaltinimų.

Klausimas dėl diplomato darbo dėmesio centre atsidūrė ir šių metų sausį, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nustatė, jog miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę prezidentas Gitanas Nausėda ir E. Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų įstatymą. Komisija nustatė, kad viešnagė teatre, apmokėta iš ambasados lėšų, buvo privataus pobūdžio.

„Seimo URK patvirtinto keturias iš trylikos pasiūlytų kandidatūrų. Tų, kurios nėra itin skubios, arba nesukelia giluminių klausimų“, – trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė M. Matijošaitis.

„Likusią paskyrimų dalį, Lenkijos, ES, Vokietijos, Prancūzijos, deja, spręsime vėliau“, – teigė jis.

Visgi, po trečiadienį vykusio uždaro URK posėdžio, komiteto pirmininkas Žygimatas Pavilionis žurnalistams teigė, kad spėta aptarti maždaug pusę teikiamų kandidatūrų.

Eltai susisiekus su parlamentaru M. Matijošaičiu, jis pasakė, kad komitetas išties patvirtino keturias Užsienio reikalų ministerijos (URM) teikiamas kandidatūras. Visgi, politikas apgailestavo, jog didžioji dalis teikimų liko neapsvarstyti. Taip, anot jo, nutiko dėl to, nes dalis komiteto narių norėjo užduoti klausimus ne URM viceministrams, bet ministerijos vadovui Gabrieliui Landsbergiui. Tačiau, tęsė M. Matijošaitis, pastarasis posėdyje nedalyvavo dėl sveikatos problemų.

„Buvome pasiryžę turėti ilgą darbotvarkę. Deja, ministras, kaip suprantu, serga, o kai kuriems iš kolegų norisi klausti būtent diplomatijos vadovo, o ne kelti klausimus viceministrų lygmenyje“, – aiškino jis.

Mįslingai užsiminė apie ambasadą Lenkijoje

Socialinio tinklo įraše M. Matijošaitis apgailestauja, kad „tarpasmeniniai kaprizai tarp Prezidentūros ir URM neleido ir vis neleidžia paskirti ambasadoriaus/ės į Lenkiją“.

Klausiamas, ką turėjo galvoje, sakydamas, kad trintys tarp prezidento ir URM vis dar stabdo diplomato paskyrimą į Varšuvą, M. Matijošaitis nenorėjo leistis į detales.

„Žinau daugiau, bet yra įstatymai, įpareigojantys mane nesakyti dalykų, kurie kenktų, visų pirma, diplomatams“, – tenurodė jis.

URK narys taip pat neatsakė, ar jo frazė įraše „Facebook“ reiškia, kad nėra galutinio sutarimo dėl kandidatūros į ambasadorius Lenkijoje.

„Būtent dėl to mes ir norėtume susitikti su ministru“, – į klausimą atsakė M. Matijošaitis.

„Tikiuosi, kad jie sutarimą turi – tiek prezidentas, tiek diplomatijos vadovas“, – pridūrė Seimo narys.

ELTA primena, kad kilus Prezidentūros ir URM ginčams dėl ambasadoriaus Lenkijoje, institucijos keletą mėnesių nesutarė dėl visų 2024 m. planuojamų ambasadorių paskyrimų.

Anksčiau G. Landsbergis buvo teigęs, kad sutarimo su Daukanto aikšte nėra dėl daugiau kaip dešimties diplomatinių atstovybių.

Ginčai tęsėsi ir dėl mobingu kaltinamo bei, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) spendimu, viešus ir privačius interesus supainiojusio ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno.

Visgi, po keleto susitikimu su prezidentu, kovo pradžioje G. Landsbergis informavo, kad su šalies vadovu „rasti sprendimai visa apimtimi“. Anot jo, sutarta, kad kai kuriose iš keturiolikos atstovybių ambasadoriai šiais metais keičiami nebus.

Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos šalies sutikimą priimti ir iš anksto apsvarsčius kandidatūrą Seimo Užsienio reikalų komitete, Vyriausybės teikimu skiria prezidentas.

Slaptame balsavime už kandidatę balsavo 92 Seimo nariai, prieš 2, susilaikė 7 parlamentarai.

Nutarimas dėl V. Ščiglienės antros kadencijos įsigalios kitų metų sausio 9 d.

Doc. dr. V. Ščiglienė yra menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, pedagogė, kultūros paveldo tyrinėtoja-ekspertė. 2020 m. birželio 9 d. Seimo nutarimu ji buvo paskirta Paveldo komisijos pirmininke.

Paveldo komisijos pirmininką Kultūros komiteto teikimu iš Paveldo komisijos narių 4 metams skiria ir atleidžia Seimas.

Paveldo komisiją sudaro 12 narių: 2 narius skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, 4 narius – Seimas Kultūros komiteto teikimu, 4 narius – Ministras Pirmininkas kultūros ministro teikimu, 2 narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu.

Paveldo komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir 5 metų darbo patirtį kultūros paveldo apsaugos srityje.

Taip ji reagavo į Prezidentūros paaiškinimą, jog paskyrimo procedūra stringa, nes Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas neatitinka kvalifikacijos – nekalba lenkiškai.

„Pasiūlymai dėl ambasadoriaus Lenkijoje, mano žiniomis, buvo pradėti derinti taip seniai, kad lenkų kalbą išmokti nebūtų buvusi didelė problema jokiam kvalifikuotam diplomatui, bent jau tiek, kad galima būtų dirbti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė premjerė.

Ji teigė esanti susipažinusi su URM, Seimo Užsienio reikalų komiteto ir Prezidentūros diskusijomis derinant kandidatūras, tačiau sakė negirdėjusi priekaišto dėl kalbinių žinių.

Anot I. Šimonytės, jos žiniomis, derinant kandidatūras priekaištų dėl kompetencijos jiems nėra, kadangi kandidatai „nėra politiniai“.

„Tiesiog taip jau yra, kad kandidatūros yra derinamos, sakyčiau, nepaaiškinamai ilgai ir labai dažnai nuo pirminio kandidato pristatymo iki kokio nors sprendimo, kad ir sprendimo, kad tas kandidatas netinkamas, praeina tikrai nemažai laiko (...). Mano supratimu, pasiliekama sau labai daug laiko tuos klausimus svarstyti ir neatsakyti, ar tie kandidatai yra tinkami, ar netinkami. Nemanau, kad taip yra gerai“, – sakė premjerė.

„Dabar, kaip ir bet kada, būtų labai svarbu turėti ambasadorių Lenkijoje, bet, na ką – reikės ieškoti sutarimo tol, kol rasime“, – pridūrė ji.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį pareiškė, kad ministerija pirmąsias kandidatūras į Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje pareigas pateikė laiku, beveik prieš pusantrų metų, tačiau jos įstrigo Prezidentūroje.

Savo ruožtu prezidento atstovas Ridas Jasiulionis BNS teigė, kad pateiktas naujausias kandidatas atmestas dėl kvalifikacijos, tai yra, nemokėjo lenkų kalbos.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas iš pareigų pasibaigus kadencijai atšauktas nuo šių metų rugsėjo 7 dienos, ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.

Klausimas dėl ambasadoriaus kyla Lenkijoje prisiekus naujajai Donaldo Tusko vyriausybei, Vilniui tikintis gerinti santykius su Varšuva ir išvengti praeityje buvusių nesutarimų su D. Tusko Ministrų kabinetu bei tuometiniu ir dabartiniu diplomatijos vadovu Radoslawu Sikorskiu (Radoslavu Sikorskiu).

Ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.

BNS žiniomis, jai trečiadienį pritarta Seimo Užsienio reikalų komitete (URK).

Svarstymų dėl eksministro kandidatūros oficialiai nepatvirtina nei Seimo URK nariai, nei kandidatūrą teikianti Užsienio reikalų ministerija.

URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis BNS teigė, kad įstatymai neleidžia atskleisti tokios informacijos, nes iki valstybės, kur siunčiamas dirbti ambasadorius, agremano (sutikimo) gavimo šie duomenys yra įslaptinti.

Jis tik pasidžiaugė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio požiūriu dėl naujų ambasadorių skyrimo.

„Pagarba Gabrieliui, jis labai sutvarkė tą skyrimą, mes realiai šiandien kalbame apie tai, kas vyks po metų. Taip niekada nebūdavo. Kai perėmėme šią kadenciją, turėjome dirbti su tuo, kas jau turėjo būti prieš metus ar dvejus padaryta, nes buvo neužpildyta daugybė vakansijų“, – BNS sakė parlamentaras.

„Dabar labai tvarkingai skelbiami konkursai, aišku, užtrunka derinimas, bet, kaip matau, kol kas tie susitarimai vyksta. Sunku prisiminti, kada mes čia, komitete, kokį ambasadorių skyrėme ne bendru sutarimų“, – pridūrė jis.

Dar 2021 metais L. Linkevičių norėta skirti Lietuvos ambasadoriumi JAV, tačiau tuomet prezidentas G. Nausėda pareiškė nematantis galimybės buvusius užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrus skirti ambasadoriais Vašingtone ir Briuselyje, nes jiems reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis.

Šalies vadovo teigimu, pauzė po politinių pareigų ėjimo yra reikalinga, siekiant diplomatinės tarnybos depolitizavimo.

„Jeigu mes tikrai ne žodžiais, o darbais ir savo veiksmais norime siekti diplomatinės tarnybos depolitizavimo, tai mes tokį politinio atšalimo laikotarpį turėtume taikyti“, – 2021 metų sausį kalbėjo G. Nausėda.

BNS žiniomis, šiuo metu svarstoma, kad L. Linkevičius galėtų būti eiti Lietuvos ambasadoriaus Švedijoje pareigas.

Šį diplomatinė atstovybė vadovo dabar neturi – rugpjūčio 31 dieną ambasadoriaus Švedijoje pareigas baigė eiti diplomatas Giedrius Čekuolis.

Ambasadorių skyrimo procesas viešu paprastai tampa Vyriausybei įregistravus teisės aktų projektus, susijusius su kandidatūros teikimu prezidentui.

L. Linkevičius užsienio reikalų ministro pareigas ėjo dvi kadencijas iš eilės – nuo 2012-ųjų iki 2020-ųjų.

Po Seimo rinkimų 2021 metų sausį jis grįžo į diplomatinę tarnybą, buvo paskirtas ambasadoriumi ypatingiems pavedimams.

Ambasadorius Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.

Nauja tvarka būtų aktuali Kėdainių fosforo trąšų gamyklai „Lifosa“.

Tokias Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisas Seime įregistravo „darbietis“ Vytautas Gapšys: „Nežinau, ar juos tenkintų. Teatsidaro diskusija“.   

„Kad įmonė veiktų, turi būti balansas ir tarp savininko, ir tarp įmonės interesų. Dabar Finansų ministerija paskiria administratorius, su kuriais (įmonė – BNS) nepavyksta susikalbėti, reikia įtraukti Seimo komitetus, valdžios atstovus tam, kad būtų gyvybė palaikoma įmonėje“, – BNS teigė parlamentaras.

Dabar pretendentus į laikinojo administratoriaus pareigas atrenka Valdymo koordinavimo centras, o jį skiria finansų ministras. 

V. Gapšys sako, kad įmonės atstovų siūlomas kandidatas turėtų atitikti Vyriausybės nustatytus reikalavimus. 

„Gal įmonė būtų suinteresuota pasiūlyti tarptautinę kompaniją ir mokėti jai žymiai didesnį atlyginimą, – nes administratoriui jį moka įmonė, – kad tas administratorius veiktų kompetentingiau“, – kalbėjo V. Gapšys.

Jo teigimu, jeigu įmonės siūlomas kandidatas finansų ministrui netiktų, jis jo neskirtų. Pasak V. Gapšio, administratorius netaptų „įmonės žmogumi“, nes valstybė galėtų numatyti daugybę saugiklių.

„Nei įmonės pelnas, nei dividendai be valstybės žinios neišeitų. Pelnas būtų reinvestuojamas tik tam tikrose specifinėse vietose. Daug saugiklių galime įsivesti“, – kalbėjo parlamentaras.  

Pasak jo, „Lifosa“ anksčiau buvo daugiausia pelno mokesčio sumokančių įmonių 50-tuke. 

„Kalbame apie vienaragius, bet čia milijardo vertės įmonė, kuri moka pelno mokestį, kurio vienaragiai nemoka, nes tiesiog jo neuždirba, o mes ją lyg ir nurašome“, – teigė jis.  

V. Gapšys žada surinkti būtinus parašus (mažiausiai 29), kad pakeitimas būtų įtrauktas į Seimo posėdžių darbotvarkę.

„Diskusija apie „Lifosos“ veiklą bus. Padarysiu viską, kad Vyriausybė to klausimo nepamirštų“, – teigė jis.  

Nuo gegužės 24-osios laikinąja „Lifosa“ administratore metams paskirta Gintaro Adomonio vadovaujama bendrovė „Valnetas“, dirbanti su advokatų profesine bendrija „Noor legal“ ir finansinių technologijų įmone „Banking lab“. Jos privalo užtikrinti, kad iš įmonės sandorių naudos negautų sankcionuoti asmenys.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ su „Lifosos“ nepriklausoma profesine sąjunga prie Vyriausybės rūmų trečiadienį  ilniuje rengia mitingą, siekiant apsaugoti bendrovę nuo planuojamo uždarymo ir atkreipti dėmesį į grėsmę prarasti darbą.

Liepos 3-iąją bendrovę valdanti Rusijos kapitalo grupė „EuroChem“ pranešė, kad „Lifosa“ gali būti laikinai konservuojama, o su šalies valdžia nepavykus sutarti dėl jos veiklos normalizavimo bus konsultuojamasi dėl gamyklos likimo apskritai.

„Lifosos“ vadovas ir jos akcininkės „EuroChem“ darbuotojas Andrijus Savčukas birželį sakė, kad dėl daugiau nei metus trunkančių apribojimų bendrovė, kurioje dabar dirba apie 900 žmonių, jau prarado apie 100 mln. eurų pajamų.

Pernai kovo 9-ąją Europos Sąjungai paskelbus sankcijas Kremliui artimam Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai buvo įšaldytos „Lifosos“ sąskaitos, įmonė nuo to laiko dirba su pertraukomis.

100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai bendrovei „EuroChem Group“, kurios 90 proc. akcijų valdo Kipro įmonė „AIM Capital“ – ji iki karo Ukrainoje priklausė A. Melničenkai, o šiuo metu jos naudos gavėja yra verslininko žmona Aleksandra. Jie abu įtraukti į ES sankcionuojamų asmenų sąrašą. 

„Aš žinau, kad ekscelencija prezidentas išvyksta šiandien, ir jeigu jisai kažkuriuos dalykus dar norėjo pasitikslinti su kandidatu, tai man atrodo visiškai normalu, kad pasitikslins pirmadienį. Tikiuosi, kad jokių sunkumų patvirtinti kandidatūrą nebus ir ministras galės prisiekti liepos 4 dieną Seime ir kibti į darbus“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Pirmadienį dabartinis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) viceministras G. Jakštas susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda, sutarė po savaitės jam pristatyti galimą komandą.

Tikiuosi, kad jokių sunkumų patvirtinti kandidatūrą nebus ir ministras galės prisiekti liepos 4 dieną Seime ir kibti į darbus.

Jo kandidatūrą vadovauti ŠMSM premjerė šalies vadovui pateikė praėjusią savaitę.

Švietimo ministerija nuolatinio vadovo neturi nuo gegužės 24-osios, kai iš pareigų atsistatydino tuometinė ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė. Politikė pareigas palikti nusprendė visuomenėje kilus abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas, gautas dirbant Kauno savivaldybės taryboje.

Pasitraukus J. Šiugždinienei, laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovauja Laisvės partijos atstovė, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Apie L. Pernavą visuomenė išgirdo 2014-aisiais. Tokio nežinojo ir tuometis premjeras, nes prieš tai buvo pateikta kita kandidatūra – Renato Požėlos.

„Netikėtai paklaustas, kas buvo numatytas, negalėjau įvardinti, nes aš šios kandidatūros visai nežinojau“, – šypsodamasis kalbėjo buvęs premjeras, frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algirdas Butkevičius. 

Prezidentei Daliai Grybauskaitei ir vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui L. Pernavas buvo kompromisas.

„Policija turės vadovą su žmogišku veidu, su žmogiškomis geromis savybėmis“, – anuomet teigė S. Skvernelis.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

Iš pradžių – kuklus, palyginti neiškalbingas policininkas netrukus išlaisvėjo ir tapo garsia figūra. Policijoje atliko reformą. Garsėjo ir veikla po darbo – užsiiminėjo kultūrizmu. Buvo pirmas, ko gero, generalinis komisaras, rodomas gyvenimo būdo laidose.

„Laikas po varžybų, kai tavo forma geriausia, – norėjosi tai įamžinti, turėti kaip prisiminimą, nes tikrai buvo įdėta daug darbo“, – kalbėjo L. Pernavas.

Pasibaigus generalinio komisaro kadencijai, antrajai nepaskirtas, tapo Lietuvos policijos atašė Londone. O dabar gali imtis naujos srities, kurioje raumenų reikia, bet tik perkeltine prasme.

„Dėl manęs STT vadas gali būti ir riebuilis, nelabai raumeningas, bet svarbu, kad pati institucija demonstruotų raumenis“, – savo nuomonę dėl naujos kandidatūros išsakė liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. 

Dėl manęs STT vadas gali būti ir riebuilis, nelabai raumeningas, bet svarbu, kad pati institucija demonstruotų raumenis.

 

Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui L. Pernavo kandidatūrą į STT vadovus. Bet šį kartą tai nebuvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus, kaip 2014-aisiais.

„Neformaliai ši kandidatūra koridoriuose jau skambėjo prieš porą mėnesių“, – sakė E. Gentvilas. 

Nors apie tokį kandidatą girdėjo, frakcijos tikina, kad nežino, kaip balsuos.

„Mes tarsimės“, – teigė Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. 

STT specifika kiek kitokia nei policijos. STT atlieka baudžiamąjį persekiojimą dėl korupcinių nusikaltimų, kriminalinę žvalgybą, korupcijos prevenciją, antikorupcinį visuomenės švietimą, analitinę antikorupcinę žvalgybą.

„Ar ta specifika L. Pernavui yra įkandama ir suprantama, tą norėtųsi išgirsti be išankstinės nuomonės, nešališkai“, – atviravo E. Gentvilas.

„Būtų tikslingiau skirti žmogų iš tos pačios struktūros, turintį institucinę atmintį. Tačiau šią kandidatūrą, be abejo, svarstysime. L. Pernavą žinome kaip tinkamai pareigas ėjusį ankstesnėse pozicijose“, – teigė konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Kai kuriems politikams kyla abejonių, ar Lietuvoje ne per daug policininkų vadovaus ne policijai.

„Bijau, kad įvairiose institucijose sėdės nebūtinai bendraminčiai, tačiau, kaip sakoma, ginklo broliai. Taip sakant, ir skaidrumo šiek tiek sumažėja“, – abejonių L. Pernavo kandidatūra neslėpė E. Gentvilas.

Buvęs kriminalinės policijos biuro vadovas Rolandas Kiškis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriumi paskirtas pernai. Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas – irgi iš policijos. Pasieniui dabar vadovauja Rustamas Liubajevas, bet prieš tai – taip pat policininkas R. Požėla. 

„Reikia, manau, į konkrečias kandidatūras žiūrėti. L. Pernavo vadovavimo metu yra padaryta gana teigiamų poslinkių Lietuvos policijoje“, – svarstė V. Mitalas.

Paradoksaliai, atvirai ir kritiškai L. Pernavo kandidatūrą vertina opozicinė frakcija „Vardan Lietuvos“, kurioje – ne vienas buvęs policininkas.

„Iš neoficialios diskusijos, kai kurių frakcijos narių pasisakymų susidariau nuomonę, kad jie dėl šios kandidatūros nusiteikę gana kategoriškai ir labiau neigiamai“, – konstatavo A. Butkevičius. 

L. Pernavo kandidatūra Seimui gali būti pateikta jau kitą savaitę.

Jo kandidatūra pasirinkta po surengtos atrankos, joje iš viso dalyvavo trys kandidatai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė po pokalbių su dviem daugiausia balų surinkusiais kandidatais nutarė į tarybos pirmininkus teikti G. Valinčiaus kandidatūrą.

Jai dar turi pritarti Vyriausybė, o Mokslo tarybos pirmininką penkerių metų kadencijai paskiria Seimas.

Jis turėtų pakeisti pernai lapkritį iš šių pareigų pasitraukusį Romą Baroną. Pagal Seimo nutarimą, šis iš pareigų atleistas nuo sausio 1 dienos.

G. Valinčius 1988 metais Vilniaus universitete yra įgijęs gamtos mokslų srities mokslo daktaro laipsnį. Jo veiklos sritys – biochemija, molekulinė biofizika, bioelektrochemija.

Mokslininkas yra paskelbęs daugiau kaip 80 mokslinių straipsnių, referuojamų „Thomson Reuters WOS“ ir kitose tarptautinėse duomenų bazėse.

G. Valinčius 1998–2002 metais dirbo vizituojančiu mokslininku Merilendo (JAV) universiteto Nacionaliniame standartų ir technologijų instituto Biotechnologijos skyriuje, Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Biochemijos instituto Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriuje nuo 2002 metų iki 2010 metų dirbo vyresniuoju mokslo darbuotoju, o nuo 2010 metų iki dabar eina vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas.

2017–2022 metais jis vadovavo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrui, šiuo metu eina šio centro Europos molekulinės biologijos laboratorijos partnerystės instituto vykdančiojo direktoriaus pareigas.

Kandidatas 2016 metais apdovanotas Lietuvos mokslo premija, 2018 metais jam įteiktas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio Kryžius.

Kol kas, pasak jo, sprendimo nėra priėmęs, nes nėra aišku, koks bus merų statusas po ateinančių rinkimų.

„Jeigu tokie pat, tai liksiu kandidatuoti“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Matijošaitis, paklaustas, ar sieks trečios kadencijos tuo atveju, jeigu jo įgaliojimai liktų tokie patys.

Seimas birželio pabaigoje patvirtino naują Vietos savivaldos įstatymo redakciją, kurioje nustatyti mero ir tarybos įgaliojimai.

Numatyta, kad taryba dirbs kaip atstovaujamoji institucija, o tiesiogiai išrinktas meras – kaip vykdomoji.

Įstatyme numatyta, kad meras nebus tarybos narys, negalės balsuoti per jos posėdžius, tačiau jiems vadovaus, jo vadovaujama administracija rengs tarybos sprendimų projektus, šauks tarybos posėdžius, sudarys jų darbotvarkę. Be to, merui suteikta veto teisė.

Vis dėlto V. Matijošaitis teigia, kad to nepakanka.

„Dar kažkaip nėra pateikta, kas ten bus – ar meras, ar kažkoks gyvūnas, kas galės vadovauti miestui – nėra pilnai atsakyta taisyklių. Nežinau, matyt, gal valdantieji pateiks tas taisykles paskutinę dieną iš vakaro, kad gal nespėtume“, – žurnalistams trečiadienį sakė Kauno meras.

Miestiečių pasitikėjimą tikrai jaučiu, čia mano gimtas miestas.

„Kai bus taisyklės, tada pasakysim – einam ar neinam“, – pridūrė jis.

„Miestiečių pasitikėjimą tikrai jaučiu, čia mano gimtas miestas“, – teigė V. Matijošaitis.

Jis anksčiau buvo tarp penkių merų, kritikavusių naujai priimtą Rinkimų kodeksą. Pasak Kauno mero, atstovaujančio rinkimų komitetui, pakeitimai jiems nėra palankūs.

Šis kodeksas įsigaliojo nuo rugsėjo 1-osios.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų vasarį arba kovą.