-
Liepos 6-ąją Šiauliai pasitiks renginiais – į miestą atvyks mobilus Klimato muziejus
Organizuojami renginiai skatins prisiminti didingą tautos praeitį ir perduoti istoriją jaunesnėms kartoms.
1253 m. liepos 6-ąją Mindaugas buvo karūnuotas bei tapo pirmuoju ir vieninteliu Lietuvos karaliumi. Nuo 2019 m. balandžio 26 d. ši diena vadinama „Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena“. Įprasminant pasaulio lietuvių vienybę, liepos 6-ąją 21 val. Lietuvos laiku tradiciškai giedama „Tautiška giesmė“, sujungianti išsibarsčiusius po visą pasaulį lietuvius.
Renginiai prasidės liepos 5 d., mat 13 val. šiauliečių lauks mobilaus Klimato muziejaus atidarymo renginys automobilių stovėjimo aikštelėje prie Prūdelio tvenkinio. Muziejaus atvykimas į Šiaulius minint Valstybės dieną – simboliškas.
„Neįprastas, bet itin reikšmingas žinutes skleidžiantis muziejus, įrengtas jūriniuose konteineriuose, keliauja per šešiolika Lietuvos miestų ir šiuo gražiu šventiniu laikotarpiu sustoja būtent Šiauliuose bei kviečia lankytojus pamatyti, paliesti ir suprasti klimato kaitą, suvokti šiuo sudėtingu geopolitiniu metu gyvybės išsaugojimo problematiką“, – sakė Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė.
„Iki“ nuotr.
Organizatoriai akcentuoja, kad šiauliečiai, norintys nemokamai aplankyti muziejų, turės užsiregistruoti interneto svetainėje. Pavieniai asmenys muziejuje galės apsilankyti tik esant nepilnoms užsiregistravusioms grupėms.
Valstybės dieną, liepos 6-ąją, renginiai prasidės šv. Mišiomis Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje. Vėliau laukia iškilminga Lietuvos Respublikos vėliavos pakėlimo ceremonija Prisikėlimo aikštėje. Ceremonijos metu vėliavą kels Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių ansamblio „Kalatinis“ meno vadovė, ilgametė respublikinių dainų švenčių baletmeisterė Vanda Verkulienė.
„Tautišką giesmę“ giedos ir pasirodymus dovanos Šiaulių kultūros centro kamerinis choras „Bičiuliai“ (vad. R. Daukantaitė), Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Vajaunas“ (vad. R. Laugalis), tautinių šokių kolektyvas „Šėvulis“ (vad. G. Šveikauskaitė) ir Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių ansamblis „Kalatinis“ (vad. V. Verkulienė).
R. Parafinavičiaus nuotr.
Renginių, skirtų Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai, bus ir daugiau. 14 val. Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje vyks Šiaulių kamerinio orkestro „Camerata Solaris“ (meno vad. ir dirig. V. Čepinskis), Vilhelmo Čepinskio (dirigentas), Giedrės Špečkauskaitės-Bartkienės (fortepijonas) koncertas, organizuojamas Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“.
19.30 val. šiauliečiai ir miesto svečiai kviečiami į XIX tarptautinį Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalio atidarymo koncertą, kuriame dalyvaus Kauno miesto simfoninis orkestras, solistas M. Bačkus (violončelė), diriguos R. Šervenikas. Šventinę dieną vainikuos tradicija tapęs 21 val. visuotinis „Tautiškos giesmės“ giedojimas Ch. Frenkelio vilos parke.
Organizatoriai primena, kad liepos 6-ąją duris nemokamai atvers Šiaulių „Aušros“ muziejaus padaliniai, parodos Šiaulių dailės galerijoje, Šiaulių miesto kultūros centre „Laiptų galerija“. Visą renginių programą galima rasti čia.
Rengėja – Šiaulių miesto savivaldybė, organizatorius – Šiaulių kultūros centras. Renginiai nemokami.
-
Liepos 6-ąją Kauną apgaubė „Tautiška giesmė“, pagerbti ir miesto herojai 8
Nusilenkė tradicijoms
Liepos 6-osios vidurdienį Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje kauniečius pasitiko tradicinė Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija. Grojant karinių oro pajėgų orkestrui, prie Nežinomo kareivio kapo ir Laisvės paminklo padėtos gėlės. Apie Valstybės dieną paskelbė ir patrankų šūviai. Iš karto po ceremonijos, centrinę miesto dalį užpildė atlikėjo Juliaus Vilnonio kariliono varpų muzikos koncertas.
Oras šiek tiek pakeitė vidurdienį planuotos šventės akcentus. Matyt, kad apniukęs dangus kiek išgąsdino ir pačius kauniečius.
„Nors dangus ir grasina lietumi, tačiau vis tiek su vyru turėjome čia ateiti. Be tradicinės Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonijos, tarsi neprasideda šventinė diena“, – tikino į Karo muziejaus sodelį atėjusi kaunietė Laima.
Planuota, jog tuo metu Vienybės aikštėje „SBA grupė“ išskleis milžinišką, trijų krepšinio aikštelių dydžio trispalvę, tačiau per pietus to padaryti nepavyko, nes dėl vėjo gūsių skleisti vėliavą buvo pavojinga. Tačiau didžiulė trispalvė suplazdėjo vakare, kuomet aikštėje kauniečiai, kartu su visu pasauliu, giedojo Lietuvos himną. Milžiniška, trijų krepšinio aikštelių vėliava uždengė kone visą aukščiausią BLC 2 pastato dalį.
BLC verslo centro nuotr.
Vakaro akcentas
Valstybės dienos proga kauniečiai galėjo nemokamai apsilankyti miesto muziejaus padaliniuose, susitikti su bendruomenėmis ant piliakalnių, o vakare miestiečius sujungė himno giedojimas. Po jo susirinkusieji pilies lomoje galėjo pasimėgauti festivaliu „Operos fejerija“, skirtu paminėti lietuvių operos 100-metį.
Liepos 6-ąją giedoti „Tautišką giesmę“ jau tapo gražia lietuvių tradicija, kuri tęsiasi vienuolika metų, tad ir šiemet Lietuvos himnas dar kartą suvienijo tautą. Kaune himnas giedotas įvairiose vietose: prie Kauno pilies, Vienybės aikštėje, ant Napoleono kalno bei piliakalnių.
Portalas kauno.diena.lt skelbė, jog Valstybės dienos proga kauniečių grupė „16 Hz“ padovanojo Lietuvai ir himno aranžuotę, tad 21 valandą buvo galima giedoti ir tradicinį, ir šiuolaikiškai skambantį himną.
„Kiekviena šventė, kurioje skatinama lietuvybė, mums reiškia labai daug. Labai smagu, kad čia galėjome ateiti su šeima ir jaunajai kartai įskiepyti meilę Lietuvai, kad jie nenorėtų niekur pabėgti“, – sakė prie Kauno pilies sutikta Salvinija, atėjusi su visa šeima.
Tiesa, kol dar šalyje vis dar neatšaukta ekstremali situacija, žmonių skaičius renginiuose teberibojamas. Todėl ir pasiklausyti širdį virpinančių operos solistų balsų Kauno pilies papėdėje sėdėdami įrengtame amfiteatre galėjo ne visi. Kiti kauniečiai renginį galėjo stebėti nuo Jurgio kankinio bažnyčios prieigų arba klausytis tolimesnėje pilies lomos vietoje. Prieš renginį buvo matuojama ateinančiųjų temperatūra, žmonės galėjo dezinfekuoti rankas, taip pat buvo prašoma dėvėti veido kaukes. Tačiau susirinkusieji tikino, kad per karantiną labai pasiilgo renginių, todėl džiaugiasi, jog pateko tarp tų laimingųjų, kurie galėjo klausytis pasaulinio lygio operos solistų balsų.
Esame savo miesto ir šalies patriotai, todėl neabejoju, kad kauniečių giedamas himnas girdimas visoje Lietuvoje.
„Labai pasiilgome išeiti į tokius renginius, kelis mėnesius namuose sėdėjome. Manau, kad simboliška, jog pirmasis mūsų šeimos renginys po ilgo laiko yra būtent šis, kuomet giedama „Tautiška giesmė“. Tada atrodo, kad visi susivienija ir kartu įveikia visas negandas“, – nuomone pasidalijo Petras.
Pagerbė didvyrius
Vos sugiedojus himną, padėkos žodžių sulaukė iškiliausi miesto žmonės. Jie pagerbti už tai, kad garsina miestą savo gerais darbais bei kūrybos dovanomis. Miesto valdžios dėmesio bei padėkos sulaukė ir tie, kurie padėjo kovoti su koronaviruso pandemija.
„Tai neeilinis savaitgalis, kuomet mūsų miestas drauge su visa Lietuva švenčia Valstybės dieną. Liepos 6-ąją pratęsėme gražią tradiciją apdovanodami nusipelniusius kauniečius Santakos garbės ženklais, o vienam jų suteiktas Kauno Garbės piliečio vardas. Neatsiejama šių iškilmių dalis – drauge giedama „Tautiška giesmė“. Esame savo miesto ir šalies patriotai, todėl neabejoju, kad kauniečių giedamas himnas girdimas visoje Lietuvoje“, – prieš renginį sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Visvaldas Matijošaitis/Eitvydo Kinaičio nuotr.
Scenoje pasveikinti kultūrininkai. Miesto kultūros premija įteikta fotomenininkui Gintarui Česoniui už ilgametę, reikšmingą kultūrinę veiklą Kaune ir mūsų miesto vardo garsinimą. Fotomenininko darbuose daugiausia dėmesio skiriama Kauno architektūrai, miesto gyventojams, istorijai, gamtai, o jo kūryba eksponuojama Lietuvos ir užsienio parodose bei leidiniuose.
Kultūros premijos taip pat įteiktos Tautvydai Patackienei, kurios kūryba persmelkta kaunietiškų akcentų, taip pat vienam žinomiausių šiuolaikinio šokio kūrėjui Mantui Stabačinskui, atlikėjai Gailiūtei Nijolė Tallat-Kelpšaitei, pernai minėjusiai kūrybinės veiklos 55-metį. Paskutinė miesto kultūros premija atiteko muzikologei Kristinai Vaitkūnienei.
Šventės metu gausių ovacijų sulaukė žmonės, kuriems šiemet teko nelengvas iššūkis – suvaldyti COVID-19 infekciją, kuri paplito visame pasaulyje. Miesto vadovai neslėpė džiaugsmo, jog Kaunui pavyko greitai suvaldyti virusą.
„Pastarieji trys mėnesiai parodė, kiek daug gali nuveikti susitelkę, dėl bendro tikslo dirbantys žmonės ekstremalios situacijos ir karantino akivaizdoje. Jų nuoširdžios pastangos, tvirta parama ženkliai prisidėjo suvaldant koronoviruso pandemijos grėsmes mūsų mieste bei visoje Lietuvoje“, – prieš apdovanojant herojus padėkos žodžių negailėjo renginio vedėjas.
Pagarsinus Kauno mero Visvaldo Matijošaičio potvarkį, į sceną atsiimti 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklo pakviesti Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovai Paulius Keras ir Eglė Andriuškienė. Taip pat šio apdovanojimo sulaukė Kauno poliklinikos vadovas Paulius Kibiša bei sveikatos ministras Aurelijus Veryga.
Visvaldas Matijošaitis (kairėje) ir Aurelijus Veryga (dešinėje)/Eitvydo Kinaičio nuotr.
„Savo darbą dirbome ne dėl medalių, bet iš tiesų ši akimirka yra labai jaudinanti. Šis medalis priklauso visai Kauno poliklinikai, nes be visų mūsų pastangų nebūtų tokio įvertinimo“, – po įteikto apdovanojimo sakė P.Kibiša.
Paulius Kibiša/Eitvydo Kinaičio nuotr.
1-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu apdovanojamas teatro, kino ir televizijos aktorius, tikras teatralų elitas – Liubomiras Laucevičius. Taip pat šventės metu miesto apdovanojimai įteikti ir kitiems nusipelniusiems miestiečiams, kurių darbai puošia Kauną ir padeda išgyventi negandas.
Eitvydo Kinaičio nuotr.
Bene audringiausiai sutikta žinia, jog Kauno miesto garbės piliečiu apdovanojamas legendinis krepšininkas Modesta Paulauskas.