Per posėdį Londono Senojo Beilio teismo komplekse vyras pripažino savo kaltę pagal tris kaltinimus, įskaitant kaltinimą pagal Išdavystės įstatymą bandymu „sužeisti Jos Didenybės karalienės Elizabeth II asmenį“.

Karalienė mirė 2022 metų rugsėjį, būdama 96 metų amžiaus.

J. S. Chailas teismo posėdyje dalyvavo vaizdo ryšiu iš saugomos psichiatrijos ligoninės „Broadmoor“, kur yra laikomas. Nuosprendis jam turi būti paskelbtas kovo 31 dieną, teisėjui įvertinus psichiatrinės ekspertizės ataskaitas.

J. S. Chailas 2021 metų gruodžio 25 dieną buvo areštuotas į vakarus nuo Londono esančioje karališkojoje rezidencijoje, kur tuo metu buvo ir karalienė.

Prokurorai teigia, kad šis buvęs prekybos centro darbuotojas iš Pietų Anglijos Sautamptono miesto pasinaudodamas virvinėmis kopėčiomis perlipo tvoros sieną ir pateko į pilies teritoriją. Jis buvo su metaline kauke ir turėjo užtaisytą, šauti parengtą arbaletą.

Vienam policininkui jis pasakė, kad atėjo „nužudyti karalienės“, ir buvo surakintas antrankiais bei areštuotas, nurodo prokurorai.

Pasak policijos, J. S. Chailas norėjo keršyti britų valdžiai už jos elgesį su indais ir grupei pažįstamų išsiuntinėjo vaizdo įrašą su pareiškimu, kad nori „pakenkti karalienei“.

Kaltinimai pagal 1842 metų Išdavystės įstatymą pateikiami retai. 1981 metais Marcusas Sarjeantas (Markusas Serdžentas) buvo apkaltintas pagal šį įstatymą dėl šaudymo tuščiais šoviniais į karalienę, kai ji jojo ant žirgo per Vėliavos pagerbimo (Trooping the Colour) paradą Londone. Jis pripažino kaltę ir buvo nuteistas penkerius metus kalėti.

Praėjusį kartą asmuo pagal kitą, rimtesnį 1351 metų Išdavystės įstatymą buvo nuteistas 1945-aisiais. Už valstybės išdavimą nuteistas Williamas Joyce'as (Viljamas Džoisas), Antrojo pasaulinio karo metais transliuodavęs Jungtinei Karalystei nacių propagandą, kitais metais buvo pakartas.

Arčiau namų – Samarkande Uzbekistane – vykęs Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimas atnešė virtinę blogų naujienų. ŠBO turėtų būti autoritarinių režimų bendradarbiavimo kovojant su ekstremizmu, separatizmu ir terorizmu pavyzdys.

Tačiau Kinija pasinaudojo šiuo susitikimu, kad pasiskųstų dėl karo (nors teigė, kad draugystė su Maskva yra „beribė“). Taip pat pasielgė ir Indija. Pax Rossica – Kremliaus hegemonija jam palankiose buvusios imperijos dalyse – traukiasi. Kirgizija ir Tadžikija kovoja tarpusavyje, Azerbaidžanas ką tik užpuolė Armėniją. Sklinda gandai apie Kazachstano pasitraukimą iš Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos – Rusijos vadovaujamo saugumo bloko, kuris turėjo tapti atsvara NATO.

Savo klestėjimo laikais V. Putinas savo nepunktualumą naudojo kaip ginklą. Šio galios žaidimo aukomis tapo popiežius, Amerikos prezidentai ir Britanijos karalienė. Dabar kiti lyderiai (pastaruoju metu – Turkijos, Azerbaidžano ir Kirgizijos) verčia jį laukti.

Nepagarba pranašauja pavojų. Rusijos lyderio valdžia remiasi trimis elementais: jo asmeniniu populiarumu, nenugalimumo suvokimu ir opozicijos nebuvimu. Šie veiksniai du dešimtmečius stiprino vienas kitą. Tačiau kai jie atsipalaiduoja, susidaro užburtas ratas. Sėkmė atneša sėkmę. Tačiau nesėkmė gimdo nesėkmę.

Dabar galimybių Rusijai yra nedaug ir jos yra blogos.

Dabar galimybių Rusijai yra nedaug ir jos yra blogos. Karinė eskalacija prieš NATO yra pernelyg rizikinga. Visuotinė mobilizacija būtų žeminantis posūkis. Didžiausio ekonominio ginklo prieš Vakarus – energijos tiekimo nutraukimo – panaudojimas sugriovė Rusijos patikimumo reputaciją, bet europiečių nesugniuždė ir nesuskaldė.

Tolesnis Ukrainos elektros, vandens ir dujų tiekimo infrastruktūros puolimas yra siaubingai destruktyvus ir žiaurus, todėl teikia emocinį pasitenkinimą. Tačiau tai nekeičia bendro vaizdo: šaltis ir tamsa yra pakenčiami, kai užuodžiama pergalė.

Kol V. Putinas praranda galimybę manevruoti, kiti ją įgyja. Rusijos valdančiojoje mafijoje keičiasi rizikos ir atlygio skaičiavimai. Sistema iš esmės yra nestabili. Kai manai, kad bosas yra pasmerktas, kam rizikuoti jo vardu? Geriau judėti greitai ir atsidurti laimėtojų pusėje. Dėl savo klaidų galite kaltinti pralaimėtojus.

Daugėjant karinių nesėkmių, spaudimas didės. Beldimas į duris gali užklupti smurtingai arba taikiai. Jis gali įvykti po kelių dienų, savaičių ar mėnesių. Tačiau sunku įsivaizduoti, kad V. Putinas išgyvens dar vienus tokius metus.

Lengviau įsivaizduoti jį, gyvenantį kaip Nikita Chruščiovas akylai saugomame vasarnamyje ir niūriai stebintį, kaip pokalbių laidų vedėjai aiškina, kas įvyko: „Vladimiras Vladimirovičius pastaruoju metu padarė rimtų klaidų. Pirmiausia buvęs prezidentas nepakankamai įvertino NATO pasirengimą remti banderininkus. Mūsų kariai už tai sumokėjo didelę kainą, teko susitaikyti su operatyvine pauze ir kai kurių išlaisvintų teritorijų praradimu.“

Šiuo metu svarbiausias prioritetas yra užtikrinti, kad Ukraina laimėtų, tiekiant daugiau ginklų, mokymų ir pinigų. Naujausios pergalės mūšio lauke patvirtina šią kadaise prieštaringai vertintą strategiją. Jai priešinęsi sprendimų priėmėjai ir ekspertai turėtų susirasti kitą darbą. Ukrainiečiai skaudžiai sumokėjo už jų klaidas.

Ukrainos pergalė išspręs vieną problemą. Tačiau ji išryškina kitą – Vakarų ilgalaikės strategijos, kaip elgtis su Rusija, stygių. Režimas po V. Putino nesiruošia pripažinti praeities klaidų ir siekti atpirkimo per susitaikymą su Rusijos kaimynėmis. Jis pyks, laižysis žaizdas ir ieškos atpirkimo ožių, todėl greičiausiai daugelį metų kels grėsmę namuose ir užsienyje.

Į Vestminsterio abatiją atvyko Charlesas III su sūnumis

Jos vyriausias sūnus ir įpėdinis karalius Charlesas (Karolis III), apsirengęs iškilminga karine uniforma, kartu su savo trimis broliais ir seserimi ėjo procesijoje.

Pirmadienį, kiek prieš 11 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku, į Vestminsterio abatiją, kurioje jau daugiau nei tūkstantį metų vyksta karūnacijos, karališkosios santuokos bei laidotuvės, susirinks daugiau nei 2 tūkst. žmonių, įskaitant daugelį valstybių vadovų – nuo JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) iki Japonijos imperatoriaus Naruhito.

Iškilmingoje procesijoje į abatiją ir iš jos, taip pat procesijoje į Vindzoro pilį bei laidotuvėse pilies Šv. Jurgio koplyčioje dalyvaus apie 6 tūkst. kariškių.

Harry ir M. Markle karalienės laidotuvėse nesėdės pirmoje eilėje

Princas Harry ir Meghan Markle per karalienės Elizabeth II laidotuves nesės pirmojoje eilėje, rašo „My London“.

Pirmoje eilėje sėsis princas Andrew ir buvęs regbininkas Mike Tindallas, karalienės anūkės Zaros vyras.

Vienoje pusėje pirmojoje eilėje bus karalius Charlesas III su sutuoktine Camilla, princesė Anne bei jos vyras viceadmirolas seras Timothy Laurence, princas Andrew, princas Edwardas ir jo žmona, Vesekso grafienė Sofi.

Kitoje – princas Williamas ir Velso princesė Kate Middleton, princas George su princese Charlotte, o jiems už nugaros Peteris Phillipsas ir Zara bei Mike Tindallas.

Harry ir M. Markle sėsis antroje eilėje  – už karaliaus. Prieš pirmadienį vyksiančias laidotuves jiedu turėjo galimybę praleisti laiką su savo sūnėnais princu George ir Louis bei savo dukterėčia princese Charlotte.

Ant neštuvų išneštas policijos pareigūnas

Pirmadienį Vestminsterio abatijoje vykusiose karalienės Elizabeth II laidotuvėse budėjęs policijos pareigūnas buvo išneštas ant neštuvų, skelbia „My London“.

Teigiama, kad gatvėje jis griuvo ryte, dar prieš prasidedant šiam istoriniam įvykiui, apsirengęs iškilminga apranga. Manoma, kad dėl incidento kaltas nuovargis. Fotografai užfiksavo dramatišką akimirką.

Šis įvykis buvo pavadintas didžiausiu Jungtinės Karalystės policijos įvykių istorijoje.

Iškilmingos valstybinės laidotuvės

Velionė Jungtinės Karalystės monarchė Elizabeth II (Elžbieta II) pirmadienį atguls amžinojo poilsio po iškilmingų valstybinių laidotuvių, kuriose dalyvauja lyderiai iš viso pasaulio, ir istorinės paskutinės jos žemiškos kelionės Londono gatvėmis.

Palei laidotuvių procesijos maršrutą Londone išsirikiavo gausios minios. Šimtai tūkstančių susirinkusiųjų laikė mobiliuosius telefonus, besiruošdami filmuoti ar fotografuoti dienos įvykius.

Daugybė paprastų žmonių ištisas dienas stoviniavo lauke, kad galėtų stebėti rafinuotą reginį ir atiduoti paskutinę pagarbą velionei.

Šalies atsisveikinimas su Elizabeth II, kuri yra vienintelė daugumos britų kada nors pažinota monarchė, vis tiek persmelktas šimtmečių senumo tradicijų.

Policija monarchės laidotuvėms pirmadienį rengia didžiausią per Britanijos istoriją saugumo operaciją.

Po laidotuvių vėliava uždengtas karalienės karstas su ant jo padėta Britų imperijos karūna bus nugabentas į Vindzoro pilį, kur monarchė atguls amžinojo poilsio.

Čia monarchė atguls amžinojo poilsio šalia savo tėvo karaliaus George'o VI (Jurgio VI), motinos karalienės Elizabeth ir sesers princesės Margaret. Šalia bus perkeltas ir jos velionio vyro princo Philipo (Filipo), kuris mirė pernai, būdamas 99-erių, karstas.

Prezidentas: Lietuva prisimins karalienę Elizabeth II kaip nuoširdžią ir mylinčią žmones

Lietuva prisimins karalienę Elizabeth II (Elžbietą II) nuoširdžią ir mylinčią žmones, sako Jungtinės Karalystės ilgametės monarchės laidotuvėse pirmadienį dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda.

„Lietuva prisimins Karalienę Elžbietą II tokią, kokią matėme ją 2006-aisiais per vizitą mūsų šalyje – nuoširdžią ir mylinčią žmones“, – Prezidentūros paskelbtame pranešime cituojamas Lietuvos vadovas.

Pasak G. Nausėdos, Elizabeth II įspūdingi 70 vadovavimo metų buvo tam tikra stabilumo konstanta. „Nepamiršime ir tvirto vertybinio pamato, kuriuo Karalienė rėmėsi vertindama pasaulio įvykius“, – pažymi prezidentas.

G. Nausėda taip pat pabrėžia, kad Lietuva ir Jungtinė Karalystė yra šalys bendramintės, kurios ir toliau dirbs savo žmonių gerovei, įveikdamos transatlantinei erdvei kylančius saugumo iššūkius ir grėsmes.

Prezidentą Anglijos karalienės laidotuvėse lydėjo pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Laidotuvių procesija vyksta Vindzore 

Pirmadienio popietę prasidėjo kalralienės Elizabeth II laidotuvių procesija į Vindzoro pilį, esančią į vakarus nuo Londono.

Pasibaigus mišioms, vėliava uždengtas karalienės karstas su ant jo padėta Britų imperijos karūna, rutuliu, skeptru ir gėlėmis išneštas iš Vestminsterio abatijos. Po to vyko procesija Londono gatvėmis, o galiausiai karstas katafalku išvežtas į Vindzorą.

Procesijos metu jis bus nugabentas į Vindzoro pilį. Čia per privačią ceremoniją monarchė atguls amžinojo poilsio šalia savo tėvo karaliaus George'o VI (Jurgio VI), motinos karalienės Elizabeth ir sesers princesės Margaret. Šalia bus perkeltas ir jos velionio vyro princo Philipo (Filipo), kuris mirė pernai, būdamas 99-erių, karstas.

Sveikata silpo palaipsniui

Ilgiausiai Britanijos istorijoje valdžiusi monarchė mirė rugsėjo 8-ąją būdama 96 metų, savo Balmoralo pilyje Škotijoje. Pastaruosius metus jos sveikata silpo, ji palaipsniui traukėsi iš viešumos.

Pastarąjį kartą valstybinės laidotuvės JK vyko 1965-aisiais, mirus karo laikų ministrui pirmininkui Winstonui Churchilliui (Vinstonui Čerčiliui).

Tąsyk baržai plukdant karstą su W. Churchillio palaikais Temzės upe, pagerbiant velionį buvo nuleisti keliamieji kranai, kadais iškrovę didžiulės Britanijos imperijos, kurią paveldėjo Elizabeth, karo trofėjus.

Per šešis vėlesnius dešimtmečius Britanijos pasaulinė įtaka gerokai sumažėjo, o jos pozicijos šiuolaikiniame pasaulyje tapo ne tokios užtikrintos.

Karstas nuleistas į karališkąją kriptą

Karalienės Elizabeth II (Elžbietos II) karstas pirmadienį buvo nuleistas į karališkąją kriptą Vindzoro pilies Šv. Jurgio koplyčioje.

Karališkosios šeimos nariai, tarp jų ir karalius Charlesas III (Karolis III), paliko koplyčią ir keliaus į pačią Vindzoro pilį, bet grįš į koplyčią ceremonijai, prasidėsiančiai 19 val. 30 min. vietos (21 val. 30 min. Lietuvos) laiku .

„Antrasis Elžbietos amžius“ simboliškai baigėsi, kai aukščiausio rango karališkųjų rūmų pareigūnas lordas Andrew Parkeris (Endrius Parkeris), karaliaus rūmų valdytojo pareigas, sulaužė savo tarnybą simbolizuojančią lazdelę, o ant altoriaus buvo padėtos karališkosios regalijos: karūna, rutulys ir skeptras.

„Lietuva prisimins Karalienę Elžbietą II tokią, kokią matėme ją 2006-aisiais per vizitą mūsų šalyje – nuoširdžią ir mylinčią žmones“, – Prezidentūros paskelbtame pranešime cituojamas Lietuvos vadovas.

Pasak G. Nausėdos, Elizabeth II įspūdingi 70 vadovavimo metų buvo tam tikra stabilumo konstanta. „Nepamiršime ir tvirto vertybinio pamato, kuriuo Karalienė rėmėsi vertindama pasaulio įvykius“, – pažymi prezidentas.

G. Nausėda taip pat pabrėžia, kad Lietuva ir Jungtinė Karalystė yra šalys bendramintės, kurios ir toliau dirbs savo žmonių gerovei, įveikdamos transatlantinei erdvei kylančius saugumo iššūkius ir grėsmes.

Lietuva prisimins Karalienę Elžbietą II tokią, kokią matėme ją 2006-aisiais per vizitą mūsų šalyje – nuoširdžią ir mylinčią žmones.

Prezidentą Anglijos karalienės laidotuvėse lydėjo pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

Britų karalienė Elizabeth II mirė rugsėjo 8 dieną Balmoralyje, eidama 97-uosius. Jos įpėdiniu tapo vyriausias sūnus Charlesas (Čarlzas), sostą perėmęs iš karto po karalienės mirties ir tapęs karaliumi Charlesu III (Karoliu III).

Karalienė Elizabeth II į sostą atsisėdo 1952-aisiais, būdama vos 25 metų. Ji iš karto įsiliejo į pasaulinę sceną, kurioje dominavo tokie politiniai veikėjai kaip kinų Mao Zedongas (Mao Dzedunas), Sovietų Sąjungos lyderis Josifas Stalinas ir JAV prezidentas Dwightas D. Eisenhoweris (Dvaitas D. Eizenhaueris).

70 metų trukęs monarchės valdymas aprėpė dviejų amžių sandūrą, kai vyko didžiuliai socialiniai, politiniai ir technologiniai sukrėtimai.

Šalies vadovą į laidotuves rugsėjo 19 dieną lydės pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė, pirmadienį pranešė Prezidentūra.

Nuo 1952 metų Jungtinę Karalystę valdžiusi Elizabeth II mirė ketvirtadienį Balmorale, eidama 97-uosius.

Kaip šeštadienį pranešė karališkųjų rūmų pareigūnai, valstybinės karalienės laidotuvės vyks Vestminsterio abatijoje Londone rugsėjo 19 dieną 11 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku.

Pirmajame jautrių žodžių kupiname pranešime, kurį naujasis Velso princas paskelbė po savo močiutės mirties, 40 metų Williamas parašė, jog „prireiks laiko, kol suvoksiu gyvenimo be močiutės realybę“.

Charlesui įžengus į sostą, Williamas tapo sosto įpėdiniu ir karūnos jam neabejotinai teks laukti trumpiau negu jo 73 metų tėvui, kuris beveik visą gyvenimą laukė, kada soste pakeis savo motiną, ir karaliumi tapo tada, kai dauguma žmonių jau yra išėję į pensiją.

Dėl karalienės amžiaus ir prastos sveikatos Williamas pastaraisiais metais perėmė daugiau oficialių pareigų ir tai buvo aiškus jo būsimo vaidmens ženklas.

Karalienę, kuri mirė ketvirtadienį eidama 97-uosius, jis pavadino „išskirtine lydere“ ir gyrė jos „absoliutų“ atsidavimą Britanijai, Tautų Sandraugai ir 14 kitų šalių, kuriose ji taip pat buvo valstybės vadovė.

Mano močiutė yra sakiusi, kad gedulas – tai kaina, kurią mes mokame už meilę. Visas liūdesys, kurį jausime ateinančiomis savaitėmis, bus meilės, kurią jautėme mūsų išskirtinei karalienei, įrodymas.

„Ateinančiomis dienomis bus tiek daug pasakyta apie jos istorinio valdymo reikšmę, – pažymėjo princas. – Tačiau aš netekau močiutės. Ir nors gedžiu dėl jos mirties, taip pat jaučiuosi nepaprastai dėkingas.“

Williamas pažymėjo, jog visą savo gyvenimą sėmėsi karalienės išminties ir jautė jos palaikymą.

Anot jo, karalienė palaikė jo žmoną Catherine (Ketrin), o trys poros vaikai – George‘as (Džordžas), Charlotte (Šarlotė) and Louisas (Luisas) – su ja leido atostogas, prisiminimai apie kuriuos liks visam gyvenimui.

„Ji buvo šalia laimingiausiomis mano gyvenimo akimirkomis. Ir ji buvo šalia liūdniausiomis mano gyvenimo dienomis, – parašė Williamas. – Žinojau, kad ši diena ateis, bet prireiks laiko, kol suvoksiu gyvenimo be močiutės realybę. Dėkoju jai už gerumą, kurį ji rodė mano šeimai ir man. Ir savo kartos vardu dėkoju jai už parodytą tarnystės ir orumo viešajame gyvenime pavyzdį, kuris nors ir buvo iš kitos kartos, bet visada buvo svarbus mums visiems. Mano močiutė yra sakiusi, kad gedulas – tai kaina, kurią mes mokame už meilę. Visas liūdesys, kurį jausime ateinančiomis savaitėmis, bus meilės, kurią jautėme mūsų išskirtinei karalienei, įrodymas. Jos atminimą pagerbsiu visokeriopai remdamas savo tėvą, karalių.“

Bakingamo rūmai taip pat patvirtino, kad po to karalienės, kuri mirė ketvirtadienį eidama 97-uosius, palaikai bus nuvežti į Vindzoro pilies Šv. Jurgio koplyčią, kur vyks laidotuvių pamaldos.

Šiuo metu Elizabeth II ąžuolinis karstas, uždengtas karališkąja vėliava, guli Balmoralo pilyje šiaurės-rytų Škotijoje.

Sekmadienį karstas keliaus iš Balmoralo į Edinburgą, kur atguls į sosto kambarį Holirudhauzo rūmuose Škotijos sostinėje, o vėliau bus perkeltas į Šv. Egidijaus katedrą, kur stovės iki antradienio.

Po to jis bus nuskraidintas į Bakingamo rūmus Londone, o nuo trečiadienio palaikai bus laikomi Vestminsterio salėje.

Japonijos imperatorius dalyvaus britų karalienės laidotuvėse

Japonijos imperatorius Naruhito (Naruhitas) ketina dalyvauti mirusios Jungtinės Karalystės monarchės Elizabeth II valstybinėse laidotuvėse, šeštadienį pranešė vietos žiniasklaida.

Tai būtų pirmoji Naruhito kelionė į užsienį nuo tada, kai jis 2019-aisiais užėmė Chrizantemų sostą po savo tėvo imperatoriaus Akihito abdikacijos (sosto atsisakymo).

Buvo planuota, kad Naruhito vyks į Jungtinę Karalystę savo pirmojo užsienio vizito po įžengimo į sostą, tačiau dėl COVID-19 pandemijos kelionė buvo atidėta.

Šeštadienį Japonijos visuomeninis transliuotojas NHK, remdamasis neįvardytais šaltiniais, pranešė, kad Imperatoriškųjų rūmų agentūra ir šalies vyriausybė jau pradėjo pasirengimą Naruhito kelionei į Britaniją. 

Dienraštis „Mainichi Shimbun“ pažymėjo, kad tai būtų itin retas žingsnis, nes imperatorius, kitaip nei kiti imperatoriškosios šeimos nariai, paprastai nedalyvauja laidotuvėse Japonijoje ir užsienyje.

Pasak žiniasklaidos, imperatoriaus sutuoktinė Masako taip pat dalyvaus Elizabeth II laidotuvėse, jei leis jos būklė.

Naruhito tėvas Akihito kaip sosto įpėdinis 1953 metais dalyvavo Elizabeth II karūnavimo ceremonijoje vietoje savo tėvo, tuometinio imperatoriaus Hirohito.  

1975 metais Elizabeth II tapo pirmąja JK monarche, apsilankiusia Japonijoje. Tąsyk ji susitiko su imperatoriumi Hirohito.

Pranešama, kad Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) taip pat svarsto vykti į Elizabeth II laidotuves.

JAV prezidentas dalyvaus britų karalienės laidotuvėse

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pranešė, kad dalyvaus Elizabeth II laidotuvėse.

„Kol kas detalių nežinau, bet vyksiu“, – sakė jis žurnalistams.

J. Bidenas sakė dar nesikalbėjęs su velionės monarchės sūnumi, karaliumi Charlesu III (Karoliu III).

„Aš jį pažįstu... Aš jam neskambinau“, – sakė prezidentas žurnalistams prieš lipdamas į savo lėktuvą „Air Force One“ Kolambuso  tarptautiniame oro uoste Ohajuje, kur sakė kalbą.

Jos 70 metų trukęs valdymas aprėpė dviejų amžių sandūrą, kai vyko didžiuliai socialiniai, politiniai ir technologiniai sukrėtimai.

Pasaulyje subyrėjo paskutiniai didžiulės Britanijos imperijos likučiai, „Brexit“ sukrėtė jos karalystės pamatus, o šeimos nariai susidūrė su virtine skandalų. Tačiau Elžbieta II visą laiką išliko populiari ir buvo ne tik Jungtinės Karalystės, bet ir keturiolikos buvusių britų kolonijų, įskaitant Australiją, Kanadą ir Naująją Zelandiją, karalienė ir valstybės vadovė.

1947 m., dar būdama sosto įpėdine, princesė Elžbieta II per savo 21-ąjį gimtadienį surengė transliaciją iš Keiptauno, per kurią pranešė skirianti savo gyvenimą tarnystei Tautų Sandraugai. Ji vadovavo 56 valstybių vienijančiai Sandraugai, kurioje gyvena ketvirtadalis žmonijos, ir buvo Anglikonų Bažnyčios, pasaulinės anglikonų bendruomenės pagrindinės bažnyčios, galva.

Kai 1952 m., eidamas 57-uosius, mirė karalius Jurgis VI, Elžbieta II su savo vyru lankėsi Kenijoje. 25-erių princesė grįžo į Britaniją. Ji įsiliejo į pasaulinę sceną, kurioje dominavo tokie politiniai veikėjai kaip Winstonas Churchilis, Mao Zedongas, Josifas Stalinas ir Dwightas D.Eisenhoweris.

1953 m. birželio 2 d. Vestminsterio abatijoje įvyko Elžbietos II karūnavimas. Tai buvo pirmasis svarbus per televiziją transliuotas tarptautinis įvykis, dėl kurio smarkiai padidėjo televizorių pardavimai, nes žmonės nenorėjo praleisti progos stebėti ceremoniją.

1977 m. sidabrinio jubiliejaus proga karalienė surengė kelionę po Britaniją ir aplankė įvairias Sandraugos šalis, taip pat dar kartą pasižadėjo skirti gyvenimą tarnystei. Britanijoje buvo rengiamos gatvės šventės ir jubiliejus praskaidrino tuometį sunkų laikotarpį, kuris įsiminė niūria ekonomine padėtimi, pramonės nuosmukiu ir virtine darbo ginčų.

1992 m. – sunkiausias karalienės valdymo metas: jos vyriausiasis sūnus princas Čarlzas išsiskyrė su žmona Diana. Tuo pat metu su  žmona išsiskyrė jos antrasis sūnus princas Endriu, jos vienintelė dukra princesė Ana nutraukė santuoką su savo vyru, o Vindzoro pilis buvo smarkiai apgadinta per gaisrą.

1997 m. tragiška Dianos žūtis karališkajai šeimai tapo didžiuliu sukrėtimu. Karalienė sulaukė griežtos kritikos – jos sprendimas palikti šeimą, įskaitant Dianos sūnus, privačiai gedėti jų rezidencijoje Škotijoje, o ne grįžti į Londoną, buvo itin nepopuliarus, kaip ir nepriimtas sprendimas nuleisti karališkąją vėliavą Bakingamo rūmuose. Po kelias dienas trukusio didelio spaudimo Elžbieta II grįžo į Londoną ir kreipėsi į tautą per nacionalinę televiziją.

2002 m. auksinis jubiliejus tapo proga britams vėl pademonstruoti savo paramą monarchijai po neramaus 10-ojo dešimtmečio ir Karalienės motinos mirties, taip pat po sesers princesės Margaret mirties anksčiau tais pačiais metais.

2011 m. įvyko pirmasis britų monarcho vizitas į Airijos Respubliką nuo tada, kai šalis 1922 m. atgavo nepriklausomybę. Dėl šios Elžbietos II kelionės Airijai teko surengti didžiausią savo istorijoje saugumo operaciją.

2012 m. prieš deimantinio jubiliejaus šventę karalienę apsilankė kiekviename Britanijos regione, o kiti karališkosios šeimos nariai aplankė įvairias Sandraugos šalis. Jubiliejus buvo švęstas keturias dienas – būta ir atmintinų daiktų parodų, ir armijos saliutų, švenčių rūmų soduose, gatvėse ir pamaldų.

2020 m., prasidėjus koronaviruso pandemijai, karalienė buvo priversta izoliuotis Vindzoro pilyje, tačiau tai jai nesutrukdė tęsti savo darbo, kuriam ji pasitelkė internetą.

2021 m. balandį mirė princas Filipas, kurį teko laidoti laikantis dėl pandemijos nustatytų apribojimų. Kai apribojimai buvo sušvelninti, karalienė vėl ėmėsi savo viešojo vaidmens ir, be kita ko, priėmė Didžiojo septyneto (G7) lyderius Kornvalyje 2021 m. birželį bei vaišino JAV prezidentą Joe Bideną arbata Vindzoro pilyje.

2022 m. vasario 6 d. karalienė tapo pirmąja britų monarche, valdančia šalį 70 metų. Prasidėjus platininio jubiliejaus metams Niujorke oficialiai nutraukta britų princui Endriui iškelta byla dėl seksualinės prievartos, nešlovę užsitraukusiam karališkosios šeimos nariui pagal susitarimą sumokėjus savo kaltintojai neįvardijamą sumą.

2022 m. vasario 20 d. karalienei testais buvo patvirtinta COVID-19 liga. Jubiliejus buvo švenčiamas keturias dienas, tačiau karalienė viešai pasirodė tik dukart, o likus vos kelioms dienoms iki mirties, rugsėjo 5-ąją, ji paskyrė savo penkioliktąjį ir paskutinį vyriausybės vadovą – Liz Truss.

Jos Didenybė užgeso 2022 m. rugsėjo 8-osios popietę Balmoralo pilyje. Šalyje paskelbtas dešimties dienų nacionalinis gedulas. Vyriausiasis karalienės sūnus 73-ejų princas Čarlzas iškart perėmė sostą ir tapo karaliumi Karoliu III. Kitas eilėje prie sosto jo vyriausiasis sūnus Viljamas paveldi Kornvalio kunigaikštystę ir išsaugo dabartinį Kembridžo kunigaikščio titulą.

Karalienės Elizabeth II, mirusios 2022 metų rugsėjo 8 dieną, laidotuvės skirsis nuo jos velionio vyro princo Philipo. Jos didenybei bus surengtos valstybinės laidotuvės, kurios rengiamos išskirtiniams asmenims. Parlamentas sprendžia, kaip laidotuves finansuoti.

Už valstybinių laidotuvių organizavimą ir naujojo karaliaus Charleso III karūnavimą, kuris turėtų vykti šeštadienį, atsakingas grafas maršalas – vienas iš didžiųjų valstybės pareigūnų karalystėje.

Kaip skelbia „Time“ tikimasi, kad valstybinės karalienės laidotuvės įvyks maždaug po 10 dienų. Datą ir detales patvirtins Bakingamo rūmai. Jos bus surengtos Londono Vestminsterio abatijoje. Laidotuvėse gali dalyvauti iki 2 tūkst. dalyvių. Tikimasi, kad laidotuvėse dalyvaus visi karališkosios šeimos nariai, taip pat britų aristokratijos ir politinių institucijų atstovai, laukiama ir kelių užsienio valstybių vadovų. Didžiosios Britanijos gyventojai jau penktadienį neša gėles ir deda jas prie Bakingamo, Balmoralo rūmų ir kitose vietose.

Karalienės palaikai bus nuvežti į jos rezidenciją Škotijos sostinėje. Tada procesija neš karstą į Šv. Gileso katedrą, kurioje vyks atminimo ceremonija. Paskui Elizabeth II karstas bus atgabentas į Londoną karališkuoju traukiniu arba lėktuvu. Jis bus nuvežtas į Bakingamo rūmus, tačiau prieš tai nuneštas į Vestminsterio rūmus, kur vyks procesija su ginklais.

Vestminsterio salėje palaikai bus laikomi kelias dienas. Atsisveikinti su monarche planuojama leisti 23 valandas per parą. Karalienės karstas bus nešamas procesijoje į Vestminsterio abatiją laidotuvių ceremonijai. Tada, vidurdienį, šalis laikysis dviejų minučių tylos. Vėliau Vindzore bus surengtos pamaldos ir dar viena procesija. Karalienė bus palaidota Karališkajame skliaute Šv. Jurgio koplyčioje kartu su kitais mirusiais Didžiosios Britanijos karališkaisiais asmenimis, šalia savo velionio vyro princo Philipo.

„Šiandien karūna, kaip buvo daugiau nei tūkstantį metų, perduodama mūsų naujajam monarchui, mūsų naujajam valstybės vadovui, Jo Didenybei karaliui Charlesui III“, – ketvirtadienį sakė birtų ministrė pirmininkė.

„Turime susivienyti kaip tauta, kad paremtume jį ir padėtume jam prisiimti didžiulę atsakomybę, kurią jis neša už mus visus“, – pridūrė ji.

Mirusią karalienę ji pavadino „uola, ant kurios buvo pastatyta moderni Britanija“.

„Karalienė Elizabeth II suteikė mums stabilumo ir stiprybės, kurių taip reikėjo“, – sakė L. Truss.

Daugiau nei 70 metų valdžiusi Jungtinę Karalystę britų monarchė mirė eidama 97-uosius.