Okupantai surengė oro antskrydžius civilinei infrastruktūrai Vrubovkos ir Bakhmuto gyvenviečių srityse. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Donecko kryptimi įsibrovėliai bando prasiveržti pro mūsų karių gynybą ir pasiekti Luhansko srities administracines sienas. Vrubivkos ir Bakhmuto gyvenviečių srityse priešas surengė oro smūgius civilinei infrastruktūrai“, – rašoma ataskaitoje.

Rusijos kariai nevykdė aktyvių karo veiksmų Limanskio kryptimi. Kariuomenė atliko infrastruktūros objektų apšaudymą Limano, Ozernoje, Zakitnoje, Dubravos ir Serebrjankos gyvenviečių teritorijoje.

Pasak UNIAN, Severodonetsko kryptimi naudodami minosvaidžių ir pabūklų artileriją Rusijos kariai apšaudo gynybos pajėgų pozicijas per visą sąlyčio liniją, sutelkdami pastangas Severodonetsko ir Lisichansko gyvenviečių kryptimi. Rusijos kariuomenė vykdė puolimo ir puolimo operacijas Oskolonovkos, Purdovkos, Shchedrishchevoe ir Smolyaninovoe gyvenviečių srityse. Puolimas buvo atmuštas – priešas patyrė nuostolių ir buvo priverstas trauktis į senas pozicijas.

Bakhmuto kryptimi Rusijos kariai bandė pagerinti taktinę situaciją – Trypilijos, Lipovoe ir Vasiljevkos gyvenviečių srityse, kovos tęsiasi. Avdejevskio kryptimi užpuolikai patyrė nuostolių Krasnogorovkos gyvenvietės srityje. Novopavlovsko ir Zaporožės kryptimis Rusijos kariuomenė bandė įsitvirtinti užimtose linijose, apšaudė gynybos pajėgų ir civilinės infrastruktūros pozicijas.

V. Zelenskis: darome viską, kad kuo greičiau grįžtume prie taikos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino mokslininkus, siekiančius, kad Ukraina išlaikytų ir plėtotų savo mokslinį potencialą, praneša UNIAN.

Vėlyvame savo vaizdo įraše jis pareiškė, kad Ukraina daro viską, kad kuo greičiau grįžtų prie taikos meto taisyklių. „Šiandien mūsų šalyje – dvejopa prasmė: tai – Mokslo diena ir Europos diena. Sveikinu mūsų mokslininkus, kurie, nepaisant visų sunkumų, vis dėlto stengiasi, kad Ukraina išlaikytų ir plėtotų savo mokslinį potencialą, per plataus masto karą visos visuomenės ir valstybės jėgos gali būti nukreiptos tik į apsaugą, o tai yra reikšmingas apribojimas mokslui, kultūros sferai ir kitoms esminėms visuomenės gyvenimo dalims“, – sakė V. Zelenskis.

Jis taip pat padėkojo visiems, kurie deda pastangas, kad Ukraina pagaliau taptų vieningos Europos dalimi. „Ir noriu pabrėžti – mūsų europinės integracijos kelias yra ne tik politika – tai gyvenimo kokybė, kad ukrainiečiai gyvenimo vertybes jaustų taip pat, kaip ir didžioji dauguma europiečių“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Derybininkas: Maskva gali iškeisti Ukrainos belaisvius į V. Putino sąjungininką

Maskva svarstys galimybę iškeisti Ukrainos „Azovo“ bataliono belaisvius į Viktorą Medvedčiuką, turtingą Ukrainos verslininką, artimą prezidentui Vladimirui Putinui, šeštadienį pranešė Rusijos derybininkas.

„Ištirsime šią galimybę“, – sakė Leonidas Sluckis, vyresnysis Rusijos derybų su Ukraina grupės narys, kalbėdamas iš separatistinio Donecko miesto pietryčių Ukrainoje, pranešė naujienų agentūra RIA Novosti. 67 metų V. Medvedčukas yra politikas ir vienas turtingiausių Ukrainos žmonių, žinomas dėl glaudžių ryšių su V. Putinu. Jis pabėgo iš namų arešto po Rusijos invazijos į Ukrainą vasarį, bet balandžio viduryje buvo sučiuptas.

Penktadienį Rusijos kariuomenė paskelbė, kad pasidavė paskutiniai strateginio Mariupolio uostamiesčio pietryčių Ukrainoje gynėjai, ištisas savaites prasilaikę „Azovstal“ plieno gamykloje. Tarp Rusijos kariuomenei pasidavusių Ukrainos kovotojų yra „Azovo“ pulko, buvusio sukarinto dalinio, integruoto į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, nariai. Rusija šį padalinį, anksčiau turėjusį ryšių su kraštutinių dešiniųjų grupuotėmis, laiko neonacistine organizacija.

Gegužės 26 d. Rusijos Aukščiausiasis Teismas svarstys prašymą priskirti „Azovo“ pulką „teroristinėms organizacijoms“, o tai gali komplikuoti apsikeitimą šiais belaisviais. Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas šeštadienį pareiškė, kad Ukrainos kariai, gynę „Azovostal“ gamyklą, turi būti teisiami. „Manau, kad teisinė byla yra neišvengiama: teisingumas turi nugalėti“, – sakė D. Pušilinas, kurį citavo Ria Novosti, jis kalbėjo per tą pačią spaudos konferenciją su L. Sluckiu.

Austrijos aktyvistai užėmė vilą, kuri, manoma, priklauso Rusijos oligarchui

Austrijos aktyvistai užėmė paežerės vilą, kuri, manoma, priklauso Rusijos oligarchui, visuomenės pasipiktinimui dėl Maskvos invazijos į Ukrainą tebesitęsiant.

Protestuotojai sakė, kad 40 žmonių ragino nusavinti turtą, esantį Unterburgau vietovėje prie Aterio ežero Austrijos Alpėse netoli Zalcburgo. Policija pranešė, kad protestuotojų buvo tik 10. Grupė vėliau paliko negyvenamą vilą, dpa sakė policijos atstovas.

Pagal Austrijos žemės registrą ir Finansų ministerijos registrą, vila nepriklauso oligarchui, kuriam taikomos Europos Sąjungos sankcijos. Registruose nurodoma, kad turtas priklauso įmonei, siejamai su vienu iš oligarcho šeimos narių.

Valstybinės apsaugos ir žvalgybos direktoratas, identifikuojantis oligarchams priklausantį turtą Austrijoje, teigė dažnai nustatantis struktūras, slepiančias prekių ir turto nuosavybę.

Lenkijos prezidentas A. Duda pasakys kalbą Ukrainos parlamente

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda vėl atvyko į Ukrainos sostinę Kyjivą, jo vizitas skirtas palaikyti Rusijos karo niokojamą šalį. Jis bus pirmas nuo karo, prasidėjusio prieš tris mėnesius, pradžios valstybės vadovas, kuris sekmadienį kreipsis į Aukščiausiąją Radą – Ukrainos parlamentą, pranešė Lenkijos prezidento administracija Varšuvoje.

A. Duda agituoja, kad Ukrainai kuo greičiau būtų suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas. Lenkijos valstybės vadovas balandį jau lankėsi Kyjive karui vykstant ir ten susitiko su V. Zelenskiu.

Grįžęs A. Duda apkaltino Rusiją vykdant „plataus masto karą“ Ukrainoje. Jis niekada nepamirš įspūdžių iš oro antskrydžių ir raketų sunaikinto Borodiankos kaimo, balandžio viduryje Pšemislyje pietų Lenkijoje sakė A. Duda. Tuokart jis lankėsi Ukrainoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais. Tada A. Duda siūlė, kad kelionėje dalyvautų ir Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. Tačiau iš Kyjivo atėjo signalai, kad F. W. Steinmeieris nėra laukiamas. Šiuo metu nesutarimai laikomi išspręstais.

Vienintelė Vokietijos vyriausybės narė, nuo karo pradžios apsilankiusi Kyjive, yra užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, ji ten viešėjo šį mėnesį.

Rusijos kariuomenė šturmavo Severodonetską, bet patyrė nuostolių

Rusijos kariai bandė prasiveržti į Severodonetską iš keturių pusių, tačiau jiems nebuvo leista to padaryti. Okupantai atsitraukė, skelbia UNIAN.

Apie tai savo „Telegram“ pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Gaidai.

„Rusijos kariai bandė įsiveržti į Severodonecką iš keturių pusių, tačiau sulaukė atkirčio ir pasitraukė į savo ankstesnes pozicijas. Priešas surengė puolimo operacijas Oskolonovkos, Purdovkos, Ščedriščiovo ir Smolianinovo srityse. Tačiau per artilerijos ir minosvaidžių apšaudymą gyvenamuosiuose rajonuose nukentėjo beveik kiekviena jų kontroliuojama gyvenvietė. Tarp Severodonetsko ir Lisichansko buvo sugriauta tilto dalis prie geležinkelio stoties. Be to, šeštadienį Ukrainos saugumo tarnyba sulaikė kelis žmonės, kurie fotografavo karinę techniką“, – sakė S. Gaidai.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas, taip pat pažymėjo, kad Severodonetske buvo apgadinti septyni namai, o Lisichanske – penki. Po penkis – Toshkovkoje ir Nyrkovoje. Keturis – Vrubovkoje, po tris – Gorny ir Zolotoy, du – Privolye. Tikslus sunaikintų namų skaičius po Novodružesko apšaudymo, kol kas nenustatytas. Taip pat Vrubovkoje, kurioje prasidėjo oro smūgiai.

Rusijos kariai ruošiasi atnaujinti puolimą Iziumo regione

Charkivo kryptimi Rusijos kariai kaip ir ankstesnėmis dienomis yra susitelkę į užimtų linijų išlaikymą ir tolimesnį trukdymą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, rašo UNIAN.

Kaip teigiama, Iziumo regione Rusijos okupantai ruošiasi atnaujinti puolimą ir šaudo į Vernopolijos, Dubravnėjos ir Dolgenkoje gyvenviečių rajonus. Tokia žinia pasidalijo Charkovo srities karinės administracijos pirmininkas Olegas Sinegubovas.

„Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos laikosi savo pozicijų ir neleidžia veržtis priešui“, – pabrėžė jis.

Buvęs Vokietijos ambasadorius sako, kad V. Putinas siekia sukelti badą

Rusijos prezidentas V, Putinas sąmoningai siekia sukelti badą Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, teigia buvęs Vokietijos ambasadorius Rusijoje. Kremliaus tikslas yra destabilizuoti Europą sukeliant didžiulį pabėgėlių antplūdį, sekmadienio laikraščio „Tagesspiegel“ redakcijai sakė Rüdigeris von Fritschas.

„Putino idėja tokia, kad žlugus grūdų tiekimui badaujantys žmonės bėgs iš šių regionų ir bandys patekti į Europą, kaip milijonai sirų, bėgusių nuo karo baisumų“, – sakė jis. Štai kodėl Rusija trukdo Ukrainai eksportuoti grūdus ir bombarduoja grūdų silosus, sakė R. von Fritschas.

„Su naujais pabėgėlių srautais jis nori destabilizuoti Europą ir sukurti politinį spaudimą, kad Vakarų valstybės atsisakytų savo griežtos pozicijos prieš Rusiją“, – aiškino R. von Fritschas, pridūręs, kad tai yra V. Putino „naujas hibridinis karas“. Šis naujas karo būdas apima nekarines priemones, tokias kaip kibernetinės atakos ar dezinformacijos kampanijos.

Ukraina yra viena didžiausių grūdų gamintojų pasaulyje. Tačiau eksportas per jos jūrų uostus dėl karo sustojo. Vokietijos vyriausybės teigimu, Rusija neleidžia Ukrainai eksportuoti 20 mln. tonų grūdų, daugiausia į Šiaurės Afriką ir Aziją, didžioji jų dalis blokuojama Odesos uoste.

Prancūzija mato Ukrainos narystę ES po 15 ar 20 metų

Prancūzijos Europos reikalų ministras sekmadienį pareiškė, kad Ukrainos siekis įstoti į Europos Sąjungą gali būti įgyvendintas tik po „15 ar 20 metų“.

„Turime būti sąžiningi. Jei sakote, kad Ukraina įstos į ES per šešis mėnesius, metus ar dvejus, tai meluojate, –  Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas) sakė radijui „Radio J“. – Tai tikriausiai įvyks po 15 ar 20 metų, tam reikia daug laiko.“

„Nenoriu siūlyti ukrainiečiams kokių nors iliuzijų ar melo“, – sakė jis ir pakartojo prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pasiūlymą sukurti „Europos politinę bendruomenę“, galinčią padėti greičiau integruoti Ukrainą į bloką.

Ukrainoje tęsiantis Rusijos kariniams veiksmams, ši šalis bei dar kelios Rytų partnerystės valstybės pateikė prašymus dėl narystės Europos Sąjungoje; kiek vėliau pranešta, jog Bendrijos šalys sutiko pradėti ilgą Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos paraiškų dėl narystės nagrinėjimo procesą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad jo vadovaujama šalis turi tapti visateise kandidate į ES, o ne prisijungti prie platesnės „Europos politinės bendruomenės“, kurią siūlo Prancūzija.

„Mums nereikia jokių alternatyvų Ukrainos prašymui įstoti į ES, mums nereikia tokių kompromisų“, – per bendrą spaudos konferenciją su Portugalijos premjeru Antonio Costa (Antoniju Košta) žurnalistams Kyjive sakė V. Zelenskis.

Tačiau C. Beaune'as sakė, kad E. Macrono pasiūlymas nėra „alternatyva prisijungimui prie Europos politinės bendrijos“ ir „neužkerta kelio vėlesnei narystei“.

Pagal E. Macrono planą „galėtų būti laisva cirkuliacija Europoje“, Ukraina „galėtų pasinaudoti Europos biudžetu atstatymui ir šalies, visuomenės bei ekonomikos gaivinimui“, sakė jis.

Gegužės pradžioje E. Macronas papiktino Kyjivą sakydamas, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į ES, ir pasiūlė šalia Bendrijos burti platesnę „Europos politinę bendruomenę“.

Jo idėją vėliau išplėtojo ES institucijos. Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) nurodė, kad Bendrija sieks sukurti „Europos geopolitinę bendriją“, kuri būtų tarsi laukiamasis su privilegijomis kaimyninėms šalims, norinčioms ateityje prisijungti prie bloko.

Dar iki Rusijos invazijos Ukraina buvo kritikuojama dėl per lėtai judančių reformų, ypač antikorupcinių, tad dabar su Kremliaus pajėgomis kovojančiai šaliai vykdyti pokyčius – dar sunkiau.

Tačiau V. Zelenskis tvirtai įsitikinęs, kad jo šaliai turėtų būti leista pradėti visateisės narystės ES procesą.

„Nes, patikėkite, tai nebus kompromisas su Ukraina Europoje, tai bus dar vienas kompromisas tarp Europos ir Rusijos. Esu tuo visiškai tikras, – sakė prezidentas. – Tai Rusijos pareigūnų, lobistų įtaka ir politinis bei diplomatinis spaudimas Europos šalies sprendimui paremti Ukrainą arba ne.“

Kai kurie ES lyderiai, kaip ir Prancūzija, skeptiškai vertina galimybes greitai priimti Ukrainą ir mano, kad gali prireikti nemažai laiko karo nualintai ekonomikai atkurti, korupcijos mastui sumažinti, didelėms ekonominėms ir teisinėms reformoms įvykdyti.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ketvirtadienį pareiškė, kad „kelias į ES negali būti sutrumpintas“ ir kad „priėmimo procesas nėra kelių mėnesių ar metų reikalas“.

Daug Vakarų lyderių mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas invaziją į Ukrainą vasario 24 dieną pradėjo reaguodamas į Ukrainos provakarietiškus siekius, bet C. Beaune'as atmetė bet kokį kaltės susiejimą su Kyjivu.

„Žmogus, kuris siekė šio karo, agresorius yra [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas“, – anksčiau sekmadienį interviu televizijai „CNews“ sakė jis ir tvirtino, kad „Ukraina yra Europa“.

ES tikslas yra „išvengti bet kokios Rusijos pergalės“, sakė jis ir pabrėžė: „Mūsų parama teisėta. Jei Europa pasakytų „Pirmyn, p. Putino Rusija gali daryti, ką panorėjusi“, tai sukeltų pavojų mūsų saugumui.“

E. Macrono „Europos politinės bendruomenės“ iniciatyva bus aptarta per ES viršūnių susitikimą birželio pabaigoje.

Lenkijos prezidento A. Dudos kalba parlamente Kyjive pasitikta plojimais

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tapo pirmuoju nuo Rusijos invazijos pradžios užsienio valstybės vadovu, kuris kreipėsi į Ukrainos parlamentą. Niekas negali suardyti Lenkijos ir Ukrainos vienybės, sakė A. Duda. Jo kalbą sekmadienį feisbuke tiesiogiai transliavo Ukrainos parlamentaras Oleksijus Hončiarenka.

Parlamentarai stovėdami plojo svečiui iš Lenkijos. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis taip pat dalyvavo. Apie netikėtą A. Dudos solidarumo vizitą pranešta sekmadienio rytą. 50 metų Lenkijos vadovas atvyko į Ukrainą antrą kartą nuo karo pradžios vasario pabaigoje. Be kita ko, A. Duda vykdo kampaniją, kad kaimyninei šaliai kuo greičiau būtų suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas.

Lenkijos valstybės vadovas balandį karui vykstant jau lankėsi Kyjive ir ten susitiko su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. Grįžęs A. Duda apkaltino Rusiją vykdant „plataus masto karą“ Ukrainoje. Jis niekada nepamirš įspūdžių iš oro antskrydžių ir raketų sunaikinto Borodiankos kaimo, balandžio viduryje Pšemislyje pietų Lenkijoje sakė A. Duda.

Tuokart jis lankėsi Ukrainoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais. Tada A. Duda siūlė, kad kelionėje dalyvautų ir Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. Tačiau iš Kyjivo atėjo signalai, kad F. W. Steinmeieris nėra laukiamas. Šiuo metu nesutarimai laikomi išspręstais. Vienintelė Vokietijos vyriausybės narė nuo karo pradžios apsilankiusi Kyjive, yra užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, ji ten viešėjo šį mėnesį.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. į Lenkiją atvyko beveik 3,5 mln. ukrainiečių pabėgėlių. Lenkija suteikė prieglobstį bene daugiausiai iš visų maždaug 6,5 mln. pabėgėlių, palikusių Ukrainą. Prieš karą Ukrainoje gyveno maždaug 44 mln. žmonių.

Karo padėtis ir mobilizacija Ukrainoje pratęsta iki rugpjūčio pabaigos

Karo  padėtis ir mobilizacija Ukrainoje pratęsta iki rugpjūčio 23 dienos, skelbia UNIAN.

Pasak liaudies deputato Jaroslavo Železnyako, parlamentas patvirtino prezidento dekretą, pagal kurį karinė padėtis tęsis dar 90 dienų. „Už“ balsavo 320 deputatų.

Rada taip pat pratęsė visuotinę mobilizaciją iki rugpjūčio 23 d. Parlamentas patvirtino atitinkamą prezidento dekretą 315 balsų.

Prezidento atstovas Konstituciniame Teisme Fiodoras Venislavskis telefonu aiškino, kad sprendimą nedelsiant pratęsti karo padėtį ir mobilizaciją trims mėnesiams nulėmė tai, kad kontrpuolimui reikia daugiau laiko nei gynybai.

Jis atkreipė dėmesį, kad Aukščiausioji Rada atšauks karinę padėtį, jei Ukrainos kariškiai greičiau nei per tris mėnesius išlaisvins Ukrainos teritoriją nuo Rusijos okupantų.

Rusijos kariai vėl paleido raketas į Malyno miestą

Sekmadienį, gegužės 22 d., Rusijos įkariuomenė pradėjo raketų ataką prieš Malyno miestą Žitomiro srityje. Miestas antrą kartą per kelias dienas tapo įsibrovėlių taikiniu, skelbia UNIAN.

Šią informaciją patvirtino miesto meras Aleksandras Sitaylo. Iš pradžių apie sprogimus mieste pranešė vietiniai gyventojai. Informacija pradėjo sklisti po pietų. Meras tiksliai nenurodė, kur buvo okupantai, taip pat nepateikė informacijos apie nuostolius ir aukas.

95-osios brigados parašiutininkai numušė du įsibrovėlių dronus iš „Stinger MANPADS“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro desanto pajėgų 95-osios atskiros oro atakos brigados kariai numušė du įsibrovėlių dronus „Orlan-10“.

kad Ukrainos gynėjai turi galimybę panaudoti geriausias nešiojamąsias priešlėktuvinių raketų sistemas. Nė viena pasaulio armija vienu metu neturėjo amerikiečių, britų ir net sovietų „Stinger MANPADS“. Tai, pasak karių, yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išskirtinumas.

Lenkijos prezidentas: Rusijai teks apmokėti Ukrainos atstatymą

Lenkijos prezidentas sekmadienį Kyjive pareiškė, kad Rusija turės apmokėti jos kariuomenės sugriautų Ukrainos miestų ir kaimų atstatymą.

Tai jis pabrėžė sakydamas kalbą Ukrainos parlamente (Aukščiausioje Radoje).

A. Dudos žožiais, Lenkija pasiryžusi aktyviai dalyvauti atkuriant Ukrainą, tam prireiks specialių fondų.

„Artimiausiomis dienomis apie tai kalbėsiu su pasaulio lyderiais Davose. Tačiau nepamirškite, kad Ukraina pirmiausia turi būti atkurta agresoriaus sąskaita. Tokie yra istorinio teisingumo reikalavimai. Tai yra – Rusijos Federacijos sąskaita“, – pabrėžė jis.

A. Duda pridūrė, kad atėjo metas naujai Lenkijos ir Ukrainos geros kaimynystės sutarčiai. Jis pažymėjo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, jog geležinkelių ir kelių infrastruktūra tarp Ukrainos ir Lenkijos nėra geros būklės.

„Atėjo laikas kompensuoti šį vėlavimą. Lenkijos ir Ukrainos siena turėtų vienyti, o ne neatskirti. Dabar tai turėtų būti mūsų pagrindinis tikslas“, – pabrėžė A. Duda, kurio šis vizitas į Ukrainos sostinę – antras Ukrainos sostinėje nuo balandžio.

Lenkija, kuri nuo Rusijos invazijos pradžios priėmė milijonus ukrainiečių pabėgėlių, yra viena svarbiausių Ukrainos sąjungininkių ir tapo svarbiais vartais Vakarų į Ukrainą siunčiamai humanitarinei pagalbai ir ginklams.

Lenkija intensyvina savo pastangas siekdama įtikinti Europos Sąjungos nares, labiau dvejojančias dėl Ukrainos narystės. Galima Ukrainos kandidatūra turėtų būti aptarta per viršūnių susitikimą Briuselyje birželio pabaigoje.

Vyksta mūšis dėl Donbaso: Rusijos kariai bando prasiveržti pro Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą

Donecko kryptimi Rusijos kariai bando prasiveržti pro Ukrainos kariuomenės gynybą ir pasiekti Luhansko srities administracines sienas, rašo UNIAN.

Taip teigiama Ukrainos Generalinio štabo operatyvinėje informacijoje. Taip pat Severodonetsko kryptimi Rusijos kariai kovojo Prudovkos gyvenvietės srityje. Jų daliniai bandė pradėti puolimą, siekdami užimti Aleksandrovkos gyvenvietę, tačiau jiems nepavyko.

Iš minosvaidžių ir pabūklų artilerijos okupantai vėl apšaudė Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas. Bakhmuto kryptimi, įsibrovėliai bandė pagerinti savo dalinių taktinę padėtį. Jie kovojo Toshkovkos, Kamyshevakhos, Trypiljos ir Vasiljevkos gyvenviečių srityje.

Limanskio kryptimi Rusijos kariuomenė apšaudė Limano, Zakitnoje, Ozernoje ir Dubravos gyvenvietes. Avdiivkos, Kurakhovskio, Novopavlovskio ir Zaporožės kryptimis fiksuojamas karo veiksmų intensyvumo sumažėjimas. Okupantai persigrupuoja.

Južnobugskio kryptimi jie nevykdė aktyvių karo veiksmų. Tačiau tęsia darbą kuriant antrąją gynybos liniją bei stiprina artilerijos grupę bei kuria oro gynybos sistemą.

Įsibrovėliai sutelkė pagrindines pastangas sudaryti sąlygas puolimui atnaujinti. Toliau tęsėsi gyvenviečių apšaudymas išilgai sąlyčio linijos. Kai kuriose vietose jie bandė atlikti žvalgybą, patyrė nuostolių ir traukėsi.

Charkivo kryptimi Rusijos kariai dieną aktyvių operacijų nevykdė, bet sustiprino administracinį režimą laikinai okupuotose teritorijose. Juodosios ir Azovo jūrų zonose okupantų karinio jūrų laivyno grupuotės toliau vykdo kovinių zonų izoliavimo ir civilinės laivybos blokavimo užduotis.

Lenkijos prezidentas: įprasti verslo santykiai su Rusija nebeįmanomi

Lenkijos prezidentas sekmadienį pareiškė, kad po įtariamų masinių Ukrainos civilių žudynių ir kitų Rusijos karo nusikaltimų, „įprasti verslo santykiai“ su Rusija tapo neįmanomi.

Šimtai civilių kūnų buvo rasti Ukrainos sostinės priemiesčiuose, kuriuos anksčiau buvo užėmusi Rusijos kariuomenė, pavyzdžiui – Bučoje ir Borodiankoje. Be to, pietryčių Mariupolio uostamiestis virto griuvėsiais po kelias savaites trukusios Rusijos apgulties, per kurią, pasak Ukrainos valdžios institucijų, žuvo mažiausiai 20 tūkst. civilių gyventojų.

„Po Bučos, Borodiankos, Mariupolio su Rusija nebegalima turėti įprastų reikalų“, – Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pareiškė Ukrainos parlamente sekmadienį, jame sakydamas pirmąją užsienio valstybės vadovo kalbą nuo vasario 24-ąją prasidėjusio karo.

„Sąžiningas pasaulis negali grįžti prie įprastų santykių, pamiršti nusikaltimus, agresiją, pamintas pagrindines teises“, – pridūrė jis.

A. Duda išreiškė apgailestavimą, kad kai kurios Europos šalys dėl savo ekonominių interesų ar politinių ambicijų paprašė Ukrainos „priimti tam tikrus Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimus“.

Kalbėdamas dalyvaujant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, jis perspėjo, kad menkiausia Ukrainos teritorijos ar suvereniteto nuolaida būtų „didelis smūgis“ Ukrainai ir Vakarams.

„Tik Ukraina turi teisę nuspręsti dėl savo ateities... Negali būti derybų ar sprendimų, priimamų už Ukrainos nugaros“, – sakė A. Duda ir gyrė šią valstybę už tai, kad ji apgynė Europą nuo „barbarų invazijos ir naujojo Rusijos imperializmo“.

Lenkijos prezidentas taip pat pabrėžė Lenkijos ir Ukrainos „istorinę sąjungą“, kalbėjo apie „bendrą šalių ateitį Europos Sąjungoje“ ir sakė, kad sėkminga Ukrainos narystė būtų Varšuvos nuopelnas.

Ukraina yra pateikusi paraišką įstoti į 27 šalių Europos bendriją, tačiau kai kurie jų lyderiai, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) ir Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą), pareiškė, kad šis procesas užtruks gana ilgai.

V. Zelenskis „Instagram“ žinutėje padėkojo A. Dudai už „vizitą, paramą ir tikrą draugystę“.

Per sprogimą sunkiai sužeistas Maskvos paskirtas Zaporižios AE miesto vadovas

Per sprogimą sekmadienį buvo sužeistas Maskvos paskirtas Ukrainos pietinio Enerhodaro miesto, kuriame yra didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė, vadovas, pranešė Ukrainos valdžios atstovai, o jų pranešimus patvirtino Rusijos naujienų agentūros.

Andrejus Ševčikas buvo paskirtas Enerhodaro meru po to, kai Rusijos kariuomenė, netrukus po vasario 24-ąją pradėtos invazijos į Ukrainą, perėmė miesto ir netoliese esančios Zaporožės branduolinės jėgainės kontrolę.

„Turime aiškų patvirtinimą, kad per sprogimą buvo sužeistas save vadinantis „liaudies administracijos“ vadovu Ševčikas bei jo asmens sargybiniai“, – „Telegram“ pranešė Dmytro Orlovas, teisėtai išrinktas Enerhodaro meras.

Jis pridūrė, kad šie asmenys hospitalizuoti „dėl įvairaus sunkumo sužalojimų“, tačiau įvykio aplinkybės kol kas nėra tiksliai žinomis.

D. Orlovas pabrėžė, kad per sprogimą daugiau niekas nenukentėjo.

Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi šaltiniu gelbėjimo tarnybose, nurodė, kad A. Ševčikas atsidūrė reanimacijos palatoje, o naujienų agentūros TASS šaltinio teisėsaugoje teigimu, sprogimą sukėlė „savadarbis sprogstamasis užtaisas“.

Apie 50 tūkst. gyventojų turintis Enerhodaro miestas buvo pastatytas praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje  branduolinės jėgainės aptarnavimui. Ji stovi palei Dniepro upę, priešingame Ukrainos kontroliuojamos Zaporižios krante.

Anksčiau šią savaitę Rusija užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės Maskvai už elektrą.

„Jei Ukrainos energetinė sistema yra pasirengusi priimti ir mokėti, tuomet [elektrinė] dirbs Ukrainai. Jei ne, tuomet [elektrinė] dirbs Rusijai“, – trečiadienį lankydamasis regione pareiškė Rusijos vicepremjeras Maratas Chusnulinas.

Kita vertus, kaip pareiškė Ukrainos branduolinės energetikos operatorės „Energoatom“ atstovaas, „rusai neturi techninių galimybių tiekti energiją iš Zaporižios atominės elektrinės į Rusiją ar Krymą“.

Pernai Zaporižios AE teko penktadalis elektros gamybos Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas smerkia peticiją, raginančią panaikinti draudimą šauktiniams išvykti

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis itin neigiamai įvertino peticiją, kuria jis raginamas atšaukti draudimą karinės prievolės amžiaus Ukrainos piliečiams išvykti iš šalies.

„Nelabai suprantu, kam skirta ši peticija – man, o gal tų karių, kurie paaukojo savo gyvybes už Ukrainą, tėvams? Kai dabar [kasdien žūsta] po 50-100 žmonių sudėtingiausiuose mūsų valstybei rytiniuose regionuose“, – per trumpą spaudos konferenciją sekmadienio pavakarę kalbėjo vadovas valstybės, jau beveik tris mėnesius atremiančios Rusijos intervenciją.

V. Zelenskio žodžiais, dabar teikti tokius siūlymus yra tiesiog nesąžininga, nes šimtai tūkstančių karių gina tėvynę fronte, o kiti nori iš jos pasitraukti.

Tokia peticija buvo įteikta šeštadienį, gegužės 21-ąją, surinkus 25 tūkst. parašų po ja – būtino skaičiaus prezidentui ją nagrinėti.

V. Zelenskis pažadėjo peticiją apsvarstyti per atitinkamu įstatymu nustatytą laikotarpį bei pateikti oficialų atsakymą.

Ukraina atmeta susitarimą dėl paliaubų su Rusija

Ukraina atmeta galimybę susitarti dėl paliaubų su Rusija ir bet kokį susitarimą su Maskva, kuris numatytųužgrobtos Ukrainos teritorijos pripažinimą, praneša UNIAN.

Apie tai interviu „Reuters“ sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Michailas Podoliakas. Jis pripažino, kad Kyjivo pozicija karo atžvilgiu darosi vis labiau bekompromisė. Pasak M. Podoliako, Rusija po bet kokios karo veiksmų pertraukos galėtų imtis atsakomųjų veiksmų.

„Karas nesustos po kokių nors nuolaidų. Jis bus tiesiog kuriam laikui pristabdytas. Po kurio laiko Rusijos kariai su atsinaujinusia jėga padidins ginklų kiekį,  karinę jėgą ir ištaisys klaidas – šaudys moderniau. Pradės naują puolimą – dar kruvinesnį ir platesnio masto“, – sakė jis.

Vakarų raginimus skubiai nutraukti ugnį jis taip pat pavadino „labai keistais“, nes tuomet Rusijos kariai liktų okupuotose teritorijose. „(Rusijos) pajėgos turi palikti šalį, o po to bus galima atnaujinti taikos procesą“, – sakė M, Podoliakas.

Mykolajive girdimi sprogimai

Mykolajive girdimi sprogimai, Rusijos kariai panaudojo kasetinius sviedinius, rašo UNIAN.

Apie tai apie 22 val. pranešė Nikolajevo meras Aleksandras Senkevičius. „Vėl virš Mykolajivo pasigirdo sprogimai. Panaudoti kasetiniai sviediniai“, – rašė jis.

Meras miesto gyventojus ragino laikytis atokiau nuo langų. Ukrainos pietuose padėtis išlieka įtempta.

„Nuo gegužės 16 dienos pasidavė 2 439 naciai iš [pulko] „Azov“ ir Ukrainos kariai, užblokuoti šioje gamykloje“, – pareiškė Gynybos ministerijos atstoas Igoris Konašenkovas.

„Šiandien, gegužės 20-ąją, pasidavė paskutinė grupė – 531 kovotojas“, – pridūrė jis.

Atstovas sakė, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu informavo prezidentą Vladimirą Putiną apie „operacijos pabaigą ir visišką [„Azovstal“] pramonės komplekso bei Mariupolio miesto išvadavimą“.

I. Konašenkovas sakė, kad pramonės komplekse kovojusių pulko „Azov“ karių vadas pasidavė ir buvo išvežtas iš gamyklos „specialia šarvuota mašina“ – esą kad apsaugotų jį „nuo Mariupolio gyventojų neapykantos ir jų troškimo jį nubausti“.

„Įmonės požeminiai objektai, kuriuose slapstėsi kovotojai, visiškai kontroliuojami Rusijos pajėgų“, – nurodė I. Konašenkovas

Ukrainos nacionalinės gvardijos pulkas „Azov“, suformuotas ir buvusio ultradešiniojo judėjimo bataliono, pagarsėjo savo narių koviniu ryžtu ir ištverme.

„Azovstal“ gynybai vadovavęs „Azov“ vadas Denysas Prokopenka penktadienį per platformą „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė gavęs Kyjivo vadovybės įsakymą nutraukti kovą.

„Aukštesnioji karinė vadovybė davė įsakymą gelbėti mūsų įgulos karių gyvybes ir nutraukti miesto gynybą“, – sakė D. Prokopenka.

Ištisas savaites milžiniškoje plieno gamykloje užblokuoti kariai tapo nuožmaus Ukrainos pasipriešinimo Rusijos invazijai simboliu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad iš „Azovstal“ komplekso evakuoti beveik visi ten buvę žmonės.

„Išvežti civiliai, medikai, sunkiai sužeistieji. Šiuo metu taip pat tęsiasi žmonių išvežimas. Man atrodo, kad artimiausiu metu... bus baigti išvežti visi“, – sakė jis.

Prezidentas pridūrė, kad „Azovstal“ gynėjams buvo duotas įsakymas, leidžiantis jiems pasiduoti ir išgelbėti savo gyvybes, nes Ukrainos pajėgos neturi galimybių deblokuoti apsiausto miesto.

Ukraina tikisi karius iš „Azovstal“, kurie dabar yra Maskvos rankose, iškeisti į rusų belaisvius.

Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus naujienų agentūrai AP sakė, kad Rusijos pajėgos sutelkė dėmesį į greitkelį Lysyčanskas–Bachmutas.

Tai, pasak S. Haidajaus, yra vienintelis kelias, kuriuo galima evakuoti žmones ir pristatyti humanitarinę pagalbą.

„Šis kelias labai svarbus, nes tai vienintelis susisiekimas su kitais šalies regionais, – elektroniniu paštu sakė jis. – Rusai bando mus nuo jo atkirsti, kad apsuptų Luhansko regioną.“

Rusijos pajėgos nuolat apšaudo kelią iš įvairių krypčių, tačiau ukrainiečių šarvuočiai vis dar gali pravažiuoti, pridūrė S. Haidajus.

Rusai bando mus nuo jo atkirsti, kad apsuptų Luhansko regioną.

Vienas iš penktadienio išpuolių buvo nukreiptas prieš Severodonecko mokyklą, kurioje prieglobstį rado daugiau kaip 200 žmonių, tarp jų – daug vaikų. Žuvo trys suaugusieji, S. Haidajus pranešė per „Telegram“.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu anksčiau penktadienį pareiškė, kad Maskvos pajėgos baigia visiškai užimti Luhansko sritį, kurią iki karinės invazijos pradžios iš dalies kontroliavo prokremliški separatistai.

Tuo tarpu naujasis rusų iškeltas srities gubernatorius Volodymyras Saldo „Telegram“ skelbė, kad užimtas Chersono regionas netrukus taps Rusijos dalimi.

Rusija sustabdė gamtinių dujų tiekimą Suomijai

Rusija šeštadienį sustabdė gamtinių dujų tiekimą Suomijai, pranešė suomių valstybinė valstybinė dujų bendrovė „Gasum“, Helsinkiui atsisakius patenkinti Maskvos reikalavimą mokėti rubliais už eksportuotojos „Gazprom“ tiekiamas dujas.

Vakarų šalys paskelbė griežtų finansinių sankcijų Rusijai, vasario 24 dieną pasiuntusiai savo pajėgas į Ukrainą. Maskva savo ruožtu pareikalavo, kad klientai „nedraugiškose šalyse“, įskaitant Europos Sąjungos nares, nuo balandžio pradžios mokėtų už tiekiamas dujas rubliais.

„Gamtinių dujų tiekimas Suomija pagal „Gasum“ tiekimo sutartį buvo nutrauktas“, – sakoma „Gasum“ pranešime. Bendrovė pridūrė, kad gamtinės dujos vasaros sezono metu dujas savo klientams tieks iš kitų šaltinių per jungtį su Estija „Balticconnector“.

„Gazprom“ šeštadienį patvirtino visiškai sustabdžiusi gamtinių dujų tiekimą Suomijai, negavusi apmokėjimo už energijos išteklius rubliais.

Bendrovės pranešime sakoma, kad „Gazprom“ šeštadienį „visiškai sustabdė dujų tiekimą“, nes „Gasum“ nesumokėjo rubliais „iki gegužės 20-osios darbo dienos pabaigos“

„Nuo balandžio 1-osios už dujas turi būti mokama rubliais, naudojantis naujais bankiniais rekvizitais, apie ką kolegos buvo laiku informuoti“, – sakoma „Gazprom“ pranešime.

Bendrovė nurodė, kad 2021 metais Suomijai pardavė 1,48 mlrd. kubinių metrų dujų. Tai sudaro apie du trečdalius šalyje suvartojamo dujų kiekio.

Kita vertus, gamtinės dujos sudaro tik apie 8 proc. Suomijos suvartojamos energijos.

„Gasum“ ankstesnę dieną informavo, kad Rusija perspėjo nutrauksianti gamtinių dujų tiekimą.

„Labai apgailestaujame, kad gamtinių dujų tiekimas pagal mūsų sutartį bus sustabdytas dabar. Tačiau mes kruopščiai ruošėmės šiai situacijai ir dujų perdavimo tinkle jokių sutrikimų nebus“, – penktadienį paskelbtame pranešime cituojamas „Gasum“ valdybos pirmininkas Mika Wiljanenas (Mika Viljanenas).

Anksčiau šią savaitę „Gasum“ skelbė atmetanti Rusijos vienašališką reikalavimą už jos eksportuojamas dujas mokėti rubliais ir yra pasirengusi galimam tiekimo nutraukimui, tačiau pripažino, jog „Balticconnector“ pajėgumai yra riboti.

„Gasum“ taip pat pranešė, kad nuo praėjusių metų rudens derėjosi su „Gazprom export“ dėl ilgalaikės tiekimo sutarties sąlygų pakeitimų, tačiau nuomonės dėl jų smarkiai išsiskyrus „neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik ginčo sprendimą perduoti arbitražui“.

„Gazprom export“ teigė savo interesus ginsiantis teisme visomis „prieinamomis priemonėmis“.

Stengdamasi sumažinti priklausomybės nuo Rusijos eksportuojamų energijos išteklių riziką Suomijos vyriausybė taip pat paskelbė, kad šalis pasirašė sutartį dėl 10 metus truksiančios plaukiojančio suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo nuomos iš JAV įsikūrusios bendrovės „Excelerate Energy“. Plaukiojančio suskystintų gamtinių dujų importo terminalo projektą Helsinkis tikisi įgyvendinti iki šių metų pabaigos kartu su Estija.

Praeito sekmadienio naktį Rusija sustabdė elektros tiekimą Suomijai, kuri gegužės 18-ąją kartu su Švedija pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą abiem Skandinavijos šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Maskva praeitą mėnesį taip pat užsuko dujų čiaupus Lenkijai ir Bulgarijai. Europos Sąjunga pareiškė, kad tokie Rusijos veiksmai yra „šantažas“.

Rusija paskelbė visiškai „išvadavusi“ „Azovstal“

Rusijos kariuomenė penktadienį paskelbė „visiškai išvadavusi“ metalurgijos įmonę „Azovstal“ strategiškai svarbiame Mariupolio uostamiestyje Ukrainos pietryčiuose, pasidavus paskutiniams ten tebekovojusiems ukrainiečių kariams.

„Nuo gegužės 16 dienos pasidavė 2 439 naciai iš [pulko] „Azov“ ir Ukrainos kariai, užblokuoti šioje gamykloje“, – pareiškė Gynybos ministerijos atstoas Igoris Konašenkovas.

„Šiandien, gegužės 20-ąją, pasidavė paskutinė grupė – 531 kovotojas“, – pridūrė jis.

Atstovas sakė, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu informavo prezidentą Vladimirą Putiną apie „operacijos pabaigą ir visišką [„Azovstal“] pramonės komplekso bei Mariupolio miesto išvadavimą“.

I. Konašenkovas sakė, kad pramonės komplekse kovojusių pulko „Azov“ karių vadas pasidavė ir buvo išvežtas iš gamyklos „specialia šarvuota mašina“ – esą kad apsaugotų jį „nuo Mariupolio gyventojų neapykantos ir jų troškimo jį nubausti“.

„Įmonės požeminiai objektai, kuriuose slapstėsi kovotojai, visiškai kontroliuojami Rusijos pajėgų“, – nurodė I. Konašenkovas.

Šiandien, gegužės 20-ąją, pasidavė paskutinė grupė – 531 kovotojas.

Ukrainos nacionalinės gvardijos pulkas „Azov“, suformuotas ir buvusio ultradešiniojo judėjimo bataliono, pagarsėjo savo narių koviniu ryžtu ir ištverme.

„Azovstal“ gynybai vadovavęs „Azov“ vadas Denysas Prokopenka penktadienį per platformą „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė gavęs Kyjivo vadovybės įsakymą nutraukti kovą.

„Aukštesnioji karinė vadovybė davė įsakymą gelbėti mūsų įgulos karių gyvybes ir nutraukti miesto gynybą“, – sakė D. Prokopenka.

Ištisas savaites milžiniškoje plieno gamykloje užblokuoti kariai tapo nuožmaus Ukrainos pasipriešinimo Rusijos invazijai simboliu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad iš „Azovstal“ komplekso evakuoti beveik visi ten buvę žmonės.

„Išvežti civiliai, medikai, sunkiai sužeistieji. Šiuo metu taip pat tęsiasi žmonių išvežimas. Man atrodo, kad artimiausiu metu... bus baigti išvežti visi“, – sakė jis.

Prezidentas pridūrė, kad „Azovstal“ gynėjams buvo duotas įsakymas, leidžiantis jiems pasiduoti ir išgelbėti savo gyvybes, nes Ukrainos pajėgos neturi galimybių deblokuoti apsiausto miesto.

Ukraina tikisi karius iš „Azovstal“, kurie dabar yra Maskvos rankose, iškeisti į rusų belaisvius.

Rusija paskelbė G. Kasparovą ir M. Chodorkovskį užsienio agentais

Rusija penktadienį įtraukė į savo „užsienio agentų“ sąrašą du iškilius Kremliaus kritikus – šachmatų didmeistrį Garį Kasparovą ir buvusį naftos oligarchą Michailą Chodorkovskį.

„Užsienio agentų“ etiketė, primenanti stalinistinį „liaudies priešo“ statusą, Rusijoje plačiai priskiriama Kremliaus režimo oponentams, žurnalistams ir žmogaus teisių aktyvistams, kaltinamiems, kad jų politinė veikla finansuojama užsienio jėgų. „Užsienio agentais“ paskelbtiems subjektams taikoma daugybė apribojimų ir sudėtingų procedūrų, kurių nesilaikant gresia didelės baudos.

Be kita ko, visos jų publikacijos turi būti pažymėtos kaip išleistos „užsienio agento“.

Internetu paskelbtame atnaujintame Teisingumo ministerijos sąraše nurodoma, kad 58 metų M. Chodorkovskio ir 59 metų G. Kasparovo veikla yra finansuojama „šaltinių“ Ukrainoje.

Sovietų Sąjungoje gimęs buvęs šachmatų pasaulio čempionas G. Kasparovas yra ilgametis Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas. Jis jau beveik dešimtmetį gyvena Jungtinėse Valstijose.

M. Chodorkovskis 10-ajame dešimtmetyje buvo vienas įtakingiausių Rusijos verslininkų, bet įsitraukė į konfliktą su Kremliumi, kai 2000 metais į valdžią atėjo V. Putinas.

2003 metais M. Chodorkovskis, laikytas turtingiausiu Rusijos žmogumi, buvo suimtas, nuteistas už mokesčių vengimą ir 10 metų praleido kalėjime, o paskui išvyko į užsienį. Jam skirtą bausmę M. Chodorkovskis laikė prezidento V. Putino politiniu kerštu už jo politines ambicijas.

Daug metų M. Chodorkovskis padėjo finansuoti Rusijos opozicijos organizaciją „Atviroji Rusija“. Pernai gegužę ši grupė likvidavosi, neatlaikiusi didėjančių represijų.

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną dešimtys rusų intelektualiojo elito narių ir žurnalistų paliko savo šalį, valdžiai didinant spaudimą paskutiniesiems kritikuojantiems balsams ir žiniasklaidai.

V. Zelenskis: karą Ukrainoje gali užbaigti tik diplomatija

Karas Ukrainoje gali būti užbaigtas tik diplomatija, šeštadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, Kyjivo ir Maskvos deryboms tebesant aklavietėje.

„Pabaiga ateis per diplomatiją“, – prezidentas sakė vienai Ukrainos televizijai. V. Zelenskis pripažino, kad karas „bus kruvinas, vyks kautynės, bet neabejotina, kad [karo] pabaigą atneš diplomatija“.

„Kai kuriuos dalykus įmanoma pasiekti tik prie derybų stalo“, – aiškino jis ir pridūrė, kad Kyjivas nori grąžinti ankstesnę padėtį, bet „to nenori Rusija“. Šios temos jis toliau neplėtojo.

Antradienį Kyjivo vyriausiasis derybininkas Mychaila Podoliakas sakė, kad derybos su Maskva „sustabdytos“. Ankstesniu konflikto etapu abi šalys reguliariai rengdavo derybų susitikimus, bet jie reikšmingų rezultatų nedavė.

Trečiadienį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas apkaltino Ukrainos valdžią nenorint tęsti derybų, kad būtų užbaigti karo veiksmai.

„Derybos iš tikrųjų nejuda į priekį, ir stebime visišką Ukrainos derybininkų valios stygių tęsti šį procesą“, – teigė jis.

Kaip nurodo Rusijos naujienų agentūros, vėliausios derybos įvyko balandžio 22 dieną.

Vasario 24-ąją invaziją Ukrainoje pradėjusiai Rusijai nesugebėjus greitai užimti Kyjivo, Maskva savo pajėgas sutelkė šalies rytinėje dalyje, kur tebevyksta įnirtingos kautynės.

Buvęs NATO vadovas sukritikavo Vokietiją dėl nepakankamo ginkluotės tiekimo Ukrainai

Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sukritikavo Vokietijos poziciją dėl ginklų tiekimo Ukrainai, kurią užpuolė Rusija. Savo nuomonę jis išsakė interviu metu laikraščiui „Handelsblatt“, praneša naujienų agentūra „Unian“.

Anot buvusio NATO vadovo, Vokietija per daug dvejoja tiek dėl sunkiosios ginkluotės perdavimo Ukrainai, tiek dėl sankcijų įvedimo Rusijai.

„Žinoma, Vokietija itin priklausoma nuo dujų importo iš Rusijos. Tačiau aš manau, kad tvirta Federalinės vyriausybės pozicija pakeistų visą dinamiką Ukrainoje. Mums reikalinga Vokietijos lyderystė“, – sakė A. F. Rasmussenas.

Jis paragino Europą nedelsiant nutraukti rusiškos naftos ir dujų importą.

Kiek anksčiau Ukrainos ambasadorius Andryjus Melnykas sukritikavo Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą sakydamas, kad pastarasis turbūt nenori perduoti Ukrainai sunkiosios ginkluotės.

„Mes susidarėme įspūdį, kad kancleris nenori šito daryti. Yra tik 7 savaeigės haubicos, tačiau nėra nei tankų „Gepard“, nei „Leopard 1“, nei šarvuočių „Marder“. Visų jų Bundesveras nebeeksploatuoja ir gynybos pramonė juos galėtų perduoti mums nepakenkdama Vokietijos gynybai“, – sakė diplomatas.

Vokietija taip pat blokavo Slovėnijos turimų tankų T-72 perdavimą Ukrainai.

„Tai kruvina logika, kuri palieka žmones bėdoje“, – sakė A. Melnykas.

Rusija skelbia sunaikinusi Ukrainoje didelį Vakarų perduotos ginkluotės krovinį

Maskvos pajėgos ilgo nuotolio raketomis sunaikino didelę Vakarų šalių perduotos ginkluotės siuntą Ukrainos  šiaurės vakaruose, šeštadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.

„Tiksliai nutaikomomis jūrinio bazavimo raketomis „Kalibr“ Malyno geležinkelio stoties rajone Žytomyro srityje sunaikinta didelė siunta ginklų ir karinės technikos, atgabenta iš JAV ir Europos šalių, skirta ukrainiečių pajėgų grupei Donbase“, – pranešė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Ukrainos rytinis Donbaso regionas, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, nuo 2014 metų iš dalies buvo kontroliuojamas promaskvietiškų separatistų. Dabar šiame regione vyksta įnirtingiausios Kyjivo ir Maskvos pajėgų kautynės.

Maskva vasario 24-ąją pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, teigdama, kad siekia „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ provakarietišką šalį bei apsaugoti joje gyvenančius rusakalbius.

Vakarų šalys tiekia Ukrainai ginkluotę, įskaitant artilerijos, oro gynybos ir prieštankines sistemas, taip pat teikia kitokią svarbią paramą. Kyjivas ragina sąjungininkus šią paramą didinti.

Portugalijos premjeras lankosi Ukrainoje

Šeštadienį Kyjive lankosi Portugalijos premjeras Antonio Costa. Ten jis susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aptars šalies siekį įstotį į Europos Sąjunga bei Portugalijos paramos paketą Ukrainai, praneša politico.eu.

Portugalijos premjeras, kurį vizito metu lydi už užsienio reikalus atsakingas valstybės sekretorius Francisco Andre ir ambasadorius Ukrainoje Antonio Alvesas Machado, aptars karinę, humanitarinę ir finansinę paramą Ukrainai bei susitiks su šios šalies premjeru Denysu Šmyhaliu.

A. Costa lankosi Kyjive tuo metu, kai Rusija tęsia Ukrainos puolimą, ypač šalies Rytuose, o penktadienį užėmė Mariupolio miestą.

Dar prieš vizitą Portugalijos premjeras pareiškė sieksiąs pragmatiško požiūrio į Ukrainos narystę ES. Jis taip pat pabrėžė Ukrainos ekonominės integracijos į ES svarbą.

Rusija uždraudė į šalį atvykti 963 amerikiečiams, įskaitant JAV prezidentą

Maskva uždraudė 963 amerikiečiams atvykti į Rusiją, praneša „The Telegraph“.

Draudimas vykti į Rusiją paskelbtas po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pasirašė 40 mlrd. JAV dolerių paramos paketą Ukrainai.

„Reuters“ duomenimis į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktas JAV prezidentas Joe Bidenas, valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Williamas Burnsas.

Balandžio mėnesį Rusijos Užsienio reikalų ministerija į šalį uždraudė keliauti Jungtinės Karalystės premjerui Borisui Johnsonui, užsienio reikalų sekretorei Liz Truss, gynybos sekretoriui Benui Wallace‘ui ir dar 10 vyriausybės atstovų.

Tuomet Kremlius aiškino, kad tokio žingsnio imtasi dėl neva „Jungtinės Karalystės vyriausybės beprecedentiškai priešiškų veiksmų“.

Rusija svarstys galimybę „Azovo“ pulko karius iškeisti į V. Medvedčuką

Rusija ketina svarstyti galimybę Rusijos prezidento Vladimiro Putino krikštatėvį ir Ukrainos deputatą iš jau nebeegzistuojančios partijos Viktorą Medvedčuką iškeisti į Ukrainos kalinius iš „Azovostal“, praneša UNIAN.

Tai pareiškė derybų proceso narys, Rusijos Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis.

„Svarstysime galimybę V. Medvedčuką iškeisti į „Azovo“ pulko karius“, – gegužės 21 dieną spaudos konferencijoje Rusijos okupuotame Donecke sakė S. Sluckis.

Primename, kad Ukrainoje V. Medvedčukas įtariamas išdavyste. Balandžio 12 dieną jis buvo sučiuptas bandantis pabėgti iš šalies su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų uniforma.

Vėliau pats V. Medvedčukas kreipėsi į V. Putiną ir V. Zelenskį su prašymu iškeisti jį į Mariupolio gynėjus ir gyventojus. Maskvoje šis pasiūlymas buvo atmestas.

– Negalėčiau vertinti nei neigiamai, nei labai teigiamai. Yra įvairių niuansų. Dalis mokinių mokosi nuotoliniu būdu. Kai kurie gali būti netgi išvykę. Skaičiai netikslūs. Tikrai norėčiau ukrainiečių šeimas paraginti registruotis. Blogai, kad šeimos neužregistravusios vaikų į mūsų mokyklas. Mes turime žinoti, kur yra vaikai, labai svarbu kur kiekvienas vaikas, net jei ir mokosi nuotoliniu būdu, vis vien turite užregistruoti į mūsų mokyklas. Todėl man neramu, kad daugiau nei 10 tūkst. vaikų, kurie yra Lietuvoje, šiuo metu neregistruoti švietimo sistemoje.

– Raginate užregistruoti vaikus, kad mokyklos galėtų pasiruošti būsimai rugsėjo 1-ajai. Dabar – gegužės antroji pusė. Daug kas gali pasikeisti. Ar ne per ankstyvas raginimas?

– Tikrai ne. Kai kurie vaikai Lietuvoje jau daugiau nei trys mėnesius. Mums rūpi, kur jie, mes turime pasirūpinti kiekvienu vaiku. Rugsėjis ateis netikėtai, šiuo metu formuojamos klasės. Svarbu, kad klasės būtų tinkamo dydžio, būtų mokytojų. Kviečiame ukrainiečių tėvus nurodyti, kad jų vaikai nuo rugsėjo mokysis Lietuvos mokyklose, o jei mokysis nuotoliniu būdu, mes taip pat jiems sudarysime tokią galimybę.

– Ar pavyks ir kaip tai padarysite?

– Tikiu, kad mums pavyks daugumą jų užregistruoti. Glaudžiai bendradarbiaujame su savivaldybėmis, o jos turi visą informaciją, kur yra šeimos. Galbūt tai pareikalaus papildomo darbo ir individualių kontaktų su šeimomis. Manau, bendradarbiaujant kartu mums pavyks visus vaikus rasti.

– Prieaugis labai didelis, palyginti su įprasta situacija. Ar reikės papildomų pinigų?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Žinoma. Jau dabar skiriama papildomų pinigų. Viso numatyta su patikslinto biudžeto projektu – 46 mln. eurų. Tai yra ir aukštajam mokslui, stovykloms, visai ukrainiečių integracijai.

– Kokių girdite poreikių iš mokyklų?

– Labai svarbu, kad būtų mokytojams atlyginta. Jei tai papildomas darbas, pamokos, mokytojams turi būti atlyginta. Labai svarbu, kad būtų galimybių mokyti vaikus lietuvių kalbos. Taip pat sudarome galimybę mokytis ukrainiečių kalbos ir jų istorijos. Vyksta mokytojų kvalifikacijos pripažinimas, vis daugiau ateina dirbti į mokyklas. Žinoma, procesas negreitas, užtrunka. Mes suprantame, kad vieną dieną dauguma jų nori grįžti į tėvynę, mes tai labai palaikome. Mūsų pastangos – kad jie neužmirštų savo kalbos, tobulintų ir kartu integruotųsi į mūsų mokyklas.

Girdžiu ir noriu pasidžiaugti, kad ukrainiečiai geri matematikai.

– Kaip sekasi integracija, kokie ukrainiečių vaikų pasiekimai?

– Pagrindinis dėmesys nebuvo sutelktas į pasiekimus. Ukrainiečių vaikai atvažiavo sudėtingos emocinės būklės, pirmiausia dėmesį skyrėme jų psichologijai, kalbėjomės su mokyklomis ir savivaldybėmis, kad turime pasirūpinti, kad jie gerai jaustųsi. Vertinti rezultatus būtų sunku ir tokio tikslo nebuvo.

– Tikslas buvo suteikti prieglobstį ir normalumo jausmą. Ar pavyko?

– Visur yra visokių atvejų, bet manau, pavyko. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi mūsų mokytojais ir vaikais, kurie tikrai priėmė ukrainiečius atvira širdimi.

– Ar yra skirtumas tarp to, ką ukrainiečių vaikai mokėsi tėvynėje ir Lietuvoje? Ar skiriasi metodikos, mokymosi kultūra?

– Skiriasi. Skiriasi programos, todėl tai kelia sunkumų. Bet ne tiek, kad būtų neįmanoma dalyvauti ugdymo programoje. Dar girdžiu ir noriu pasidžiaugti, kad ukrainiečiai geri matematikai.

Vyšyvankos dienos, minimos trečiąjį gegužės ketvirtadienį, proga tokie marškiniai ne tik dovanojami, bet ir jais puošiasi visi, kas netingi. Toks drabužis, kaip tikima, turi stebuklingų apsaugančių galių.

Viena neseniai klinikose pagimdžiusių moterų – ukrainietė Tamara Sich. Jos dukrelei Salomėjai –  vos dvi dienos. Vyšyvanka, kaip pasakojo moteris, neatskiriama jos ir kitų Užkarpatės moterų garderobo dalis. Šį drabužį nešioja itin dažnai: ir į darbą, ir į mokyklą, ir į svečius, ir į šventę. Nuo šiandien ir dukrelė turės vyšyvanką. Ši dovana –  pirmieji dailiai ir gausiai siuvinėti tradiciniai marškinėliai.

Laimučio Brundzos nuotr.

Dovana jaunąją mamą sugraudino. „Malonu, bet sunku. Norisi taikos, ramybės, kad vaikai gimtų namuose, saugiai, kad vaikus galėtų pamatyti močiutės ir seneliai, kiti artimieji. Baisu, kas vyksta“, – kalbėjo T.Sich, į Kauną atvykusi prieš du mėnesius, bėgdama nuo karo. Lietuvoje dirbo jos vyras, todėl Tamara su aštuonmečiu sūnumi čia ir patraukė.

Taip pat prieš dvi dienas pirmagimio su vyru Kęstučiu susilaukusi Birutė Žiaurė sakė, kad kol laukėsi, buvo visokių baimių ir minčių dėl gresiančio karo, ką tenka patirti Ukrainoje likusioms gimdyvėms. „Gerai, kad esu Lietuvoje, – atsiduso kaunietė, smalsiai išvyniojusi sūneliui Modestui skirtą dovaną. –  Dar reikės paaugti, bet labai gražūs“.

Norisi taikos, ramybės, kad vaikai gimtų namuose, saugiai, kad vaikus galėtų pamatyti močiutės ir seneliai, kiti artimieji.

Ukrainos moterims, mamoms ji su vyru linkėjo stiprybės, neprarasti vilties, kad viskas bus gerai.

„Šie marškinėliai – iš Kyjivo. Septyni berniukiški, septyni mergaitiški – skiriasi raštai“, – sakė su dovanomis Klinikose gimdyves aplankiusi Ukrainos sėkmingų moterų klubo atstovė Viktorija Krasiukova. Ji pasakojo, kad su dukra Rastislava pati bėgdama nuo karo iš namų pasiėmė labai nedaug daiktų, tačiau tarp jų buvo būtent vyšyvankos.

Už pagalbą jai ir tautiečiams moteris dėkojo Kauno politikių klubui "MILDA" ir Kauno moterų LIONS klubui. Jų vadovės  Rasa Špokienė, Oksana Puskunigienė bei atstovė Rasa Šnapštienė ukrainietę su dukra ir atlydėjo į klinikas.

Laimučio Brundzos nuotr.

Vyšyvankos dienos išvakarėse Klinikose gimė devyni naujagimiai, tą pačią dieną iki 11 val. – dar vienas.

Šią dieną puoštis siuvinėtais marškiniais bei taip skleisti palaikymo Ukrainai žinią kviesti visi ir Lietuvos žmonės.

„Chersonas, Melitopolis, Berdianskas, Enerhodaras, Mariupolis ir visi kiti miestai ir bendruomenės, kurios yra  okupuotos, laikinai okupuotos, turi žinoto, kad Ukraina sugrįš“, – kalbėjo prezidentas. Kiek tai truks, priklausys nuo padėties mūšio lauke. „Mes pamėginsime tai padaryti kuo greičiau. Mes įsipareigoję išvyti okupantus ir garantuoti Ukrainai tikrą saugumą“, – Kyjive pabrėžė V. Zelenskis.

Šiame kontekste jis pareiškė, kad karo padėtis ir visuotinė mobilizacija bus pratęsta dar 90 dienų iki rugpjūčio 23-iosios. „Mūsų kariuomenė ir visi, kurie gina valstybę, privalo turėti teisinių priemonių ramiai veikti“, – kalbėjo prezidentas.

Jis taip pat pažadėjo ypatingą pagalbą visoms Rusijos okupacijos aukoms. Jis teigė pasirašęs atitinkamą įstatymą, tačiau detalių nepaminėjo. Pagalbos esą sulauks ir, kaip jis išsireiškė, „visi Kremliaus kaliniai“ Kryme bei Rusijos okupuotoje Donbaso dalyje.

D. Kuleba: jeigu pralaimėsime, Europa bus visai kitokia

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba antradienį paskelbtame interviu pareiškė, kad jo šalis pergale kare su Rusija laikys tik momentą, kai bus išvaduotos visos okupuotos šalies teritorijos, įskaitant Krymą, o Maskva sumokės reparacijas.

„Mums tai yra egzistencinė kova. Privalome laimėti bet kokia kaina, nes jeigu pralaimėsime, Europa bus visai kitokia“, – interviu Nyderlandų leidiniui NRC sakė D. Kuleba.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.

Mums tai yra egzistencinė kova. Privalome laimėti bet kokia kaina, nes jeigu pralaimėsime, Europa bus visai kitokia.

Paklaustas, ką laikytų Ukrainos pergalę šiame kare, D. Kuleba atsakė: „Okupuotų teritorijų, įskaitant Krymą ir Donbasą, išvadavimas. Rusijos reparacijos. Teismas dėl Rusijos įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Ukrainos europinės integracijos kurso įtvirtinimas. Pergalė man reiškia šiuos keturis elementus.“

D. Kuleba pridūrė, kad derybos su Rusija bet kokiu atveju vyks, nes, anot ministro, bet koks karas visuomet yra užbaigiamas diplomatinėmis priemonėmis.

JAV Senatas patvirtino naują ambasadorę Ukrainoje

Trečiadienį JAV Senatas patvirtino naują ambasadorę Ukrainoje.

Kaip pranešama, ja tapo karjeros diplomatė Bridget Brink. Ji yra dirbusi JAV ambasadore Slovakijoje, ambasadorių Uzbekistane ir Sakartvele pavaduotoja ir ėjusi Rytų Europos bei Kaukazo šalių ekspertės pareigas šalies Valstybės departamente.

Apie tai pranešta tą pačią dieną, kai JAV vėl atidarė savo ambasadą Kyjive. Ji buvo uždaryta, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Rusija prognozuoja, kad dėl Vakarų sankcijų sumažės jos naftos ir dujų gavyba

Rusijos vyriausybė prognozuoja, kad 2022 m. dėl Vakarų sankcijų sumažės jos naftos ir dujų gavybos apimtys.

Pasak Ekonomikos ministerijos Maskvoje, naftos ir naftos kondensato gavybos apimtys gali sumažėti maždaug 9 proc., iki 475,3 mln. tonų, palyginti su 524 mln. tonų 2021 m. Naftos eksportas turėtų nepakisti ir siekti 228,3 mln. tonų, palyginti su 231 mln. tonų praėjusiais metais. Anksčiau buvo prognozuojamos didesnės eksporto apimtys.

Tuo metu dujų ir dujų kondensato gavybos apimtys gali sumažėti iki 721 mlrd. kubinių metrų, palyginti su 764 mlrd. kubinių metrų pernai, pranešė Rusijos naujienų agentūros. Ekonomikos ministerija prognozavo, kad šių medžiagų eksportas 2022 m. sieks 185 mlrd. kubinių metrų, palyginti su 206 mlrd. kubinių metrų ankstesniais metais. Anksčiau taip pat buvo numatoma, kad šiemet eksportas bus didesnis.

A. Guterresas: Rusija privalo leisti eksportuoti grūdus iš Ukrainos

Daugybei žmonių visame pasaulyje kenčiant badą, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas didina spaudimą Rusijai nutraukti ukrainietiškų grūdų blokadą. „Rusija turi leisti saugiai eksportuoti Ukrainos uostuose esančius grūdus“, – sakė jis trečiadienį JAV surengtame užsienio reikalų ministrų susitikime Jungtinėse Tautose Niujorke. Anot duomenų, Rusija Ukrainoje blokuoja 20 mln. tonų grūdų išvežimą, daugiausiai – iš Odesos uosto.

Anot A. Guterreso, svarbu, kad į pasaulio rinką sugrįžtų laba svarbi grūdų gamintoja Ukraina, kaip ir Rusijos ir Baltarusijos gaminami maisto produktai ir trąšos. Dėl Rusijos pradėto karo kyla grėsmė, kad daug milijonų žmonių patirs maisto stygių ir kils krizė, „kuri gali tęstis ne vienerius metus“. Anot A. Guterreso, Ukraina ir Rusija kartu užaugina beveik trečdalį pasaulio kviečių ir miežių ir pagamina pusę saulėgrąžų aliejaus.

JT duomenimis, badas pasaulyje pasiekė naują aukščiausią lygį. „Per dvejus metus skaičius žmonių, kuriems labai stinga maisto, padvigubėjo – nuo 135 mln. iki pandemijos iki šiandien 276 mln.“, – sakė A. Guterresas. Daugiau kaip pusei milijono žmonių gresia mirti iš bado – ir tai yra penkis kartus daugiau nei dar 2016-aisiais. Be COVID-19 pandemijos pastaruoju metu padėtį paaštrino klimato krizė ir galiausiai Ukrainos karas.

Ukrainos kariuomenė praneša apie dar daugiau teritorinių laimėjimų prie Charkivo

Ukrainos kariuomenė, pasak generalinio štabo, pasiekė dar daugiau teritorinių laimėjimų srityje, supančioje antrą pagal dydį šalies miestą Charkivą.

Štabas pranešė, kad Ukrainos gynėjai išlaisvino prie Rusijos sienos esantį Dementijevkos kaimą, ir pridūrė, jog intensyvūs mūšiai taip pat verda netoli Dovhenkos kaimo, išsidėsčiusio už 25 km nuo Sloviansko Rytų Ukrainoje.

Apie kautynes taip pat pranešta netoli Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Severodonecko miestų, kur, anot pranešimų, Rusijos karinės oro pajėgos iš padangių talkino antžeminėms pajėgoms ir, be kita ko, vykdė intensyvų bombardavimą. Nepaisant to, čia jos jokio teritorinio proveržio nepasiekė.

Rusija teigia, kad per Ukrainos pajėgų ataką jos teritorijoje žuvo žmogus, dar keli sužeisti

Rusijos Kursko srityje per Ukrainos pajėgų ataką žuvo žmogus ir dar keli sužeisti, pranešė šios srities gubernatorius Romanas Starovoitas.

„Dar viena auštant įvykusi priešo ataka prieš Tiotkiną, deja, baigėsi tragedija. Šiuo metu turime duomenų apie mažiausiai vieno civilio žūtį“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė R. Starovoitas ir pridūrė, kad sužeisti dar keli žmonės, jiems suteikta medicininė pagalba.

Rusijoje per smūgį netoli sienos su Ukraina žuvo vienas žmogus

Pietvakarių Rusijoje vienas žmogus žuvo ir dar keli buvo sužeisti per smūgį gyvenvietei netoli sienos su Ukraina, ketvirtadienį pranešė Kursko srities gubernatorius.

„Dar viena priešo ataka Tiotkine, įvykusi paryčiais, deja, baigėsi tragedija. Šiuo metu žinome apie mažiausiai vieną žuvusį tarp civilių gyventojų“, – per platformą „Telegram“ parašė gubernatorius Romanas Starovoitas. Iš jo pareiškimo galima suprasti, kad gyvenvietė buvo apšaudyta iš Ukrainos.

Pareigūnas, remdamasis pirmine informacija, nurodė, kad auka tapo sunkvežimio vairuotojas, vežęs krovinį į vietos spirito varyklą.

„Priešas sudavė kelis smūgius šiam objektui, – rašo gubernatorius. – Taip pat esama sužeistų, jiems teikiama pirmoji pagalba.“

Anot R. Starovoito, per ataką taip pat kilo gaisrų apie 4 tūkst. gyventojų turinčiame Tiotkine, esančiame prie sienos su Ukraina, į kurią Rusijos pajėgos įsiveržė vasario 24 dieną.

„Apgadinti keli namai. Taip pat pranešama apie nesprogusius sviedinius“, – sakoma gubernatoriaus žinutėje.

Jis per „Telegram“ taip pat paskelbė nuotraukų, kuriose matyti apgadinti pastatai, išdaužyti langai ir sprogimų išmuštos duobės.

Su Ukraina besiribojančių Rusijos regiono valdžia ne kartą kaltino Ukrainos pajėgas rengiant atakas kitapus sienos.

JAV Iždo sekretorė: veikiausiai atsisakysime išimties Rusijai dėl skolų vykdymo

Jungtinės Valstijos veikiausiai atšauks išimtį, suteikiančią Maskvai leidimą atsiskaityti su jos tarptautinių skolinių vertybinių popierių turėtojais Rusijoje laikomais JAV doleriais, trečiadienį pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen).

Tai gali nublokšti V. Putino šalį į skolinių įsipareigojimų nevykdančios valstybės statusą.

„Įvesdami pirmąsias sankcijas Rusijai sukūrėme išimtį, kuri leido per tam tikrą laikotarpį  įvykti tvarkingam perėjimui ir investuotojams parduoti vertybinius popierius“, – sakė J. Yellen.

Rusija šiuo metu negali skolintis pasaulio finansų rinkose. Ji neturi prieigos prie kapitalo rinkų.

Baudžiamosios sankcijos, įvestos Rusijai dėl invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje, iš esmės atribojo valstybę agresorę nuo tarptautinės finansų sistemos, užblokuodamos Maskvai galimybes panaudoti JAV bankuose laikomus dolerius skolinių įsipareigojimų vykdymui.

Rusijos vyriausybė bandė atsiskaityti nacionaline valiuta, tačiau daugelio obligacijų Vakarų valiutomis emisijų sutartys neleidžia to daryti, o tokie mėginimai reikštų emitento „techninį“ nemokumą. Todėl V. Putino ministrų kabinetas buvo priverstas naudoti Rusijoje laikomus JAV dolerius skolinių įsipareigojimų vykdymui. Kita vertus, ir tokia galimybė numatyta tik iki  gegužės 25-osios.

J. Yellen sakė, kad galutinis sprendimas kol kas nepriimtas, bet, jos nuomone, „mažai tikėtina“, kad išimtis bus pratęsta.

„Rusija šiuo metu negali skolintis pasaulio finansų rinkose. Ji neturi prieigos prie kapitalo rinkų. Jei Rusija negalės rasti teisėto būdo atlikti šiuos mokėjimus, ji techniškai neįvykdys savo skolinių įsipareigojimų. Nemanau, kad tai iš tikrųjų labai pakeis Rusijos padėtį“, – sakė JAV Iždo sekretorė.

M. Cavusoglu: Turkija kol kas nekeis savo pozicijos dėl NATO plėtros

Nepaisant pokalbių su JAV, Turkija kol kas laikosi savo pozicijos blokuoti Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO procesą. Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Cavusoglu trečiadienio vakarą turkų žiniasklaidai sakė, kad susitikime su JAV valstybės sekretoriumi Antony‘iu Blinkenu dar kartą išsakė Ankaros poziciją dėl Aljanso plėtros į šiaurę. Tačiau iš esmės ministras „labai teigiamai“ įvertino pokalbį su amerikiečių kolega. A. Blinkenas pareiškė, kad Turkijos nuogąstavimai yra teisėti, sakė M. Cavusoglu.

Švedija ir Suomija trečiadienio rytą prieš NATO Tarybos posėdį oficialiai pasiprašė priimamos į Vakarų gynybinį aljansą, tačiau Turkija blokavo proceso pradžią. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas prieš tai kelis kartus pabrėžė, kad šiuo metu nepritars Suomijos ir Švedijos narystei.

Turkija savo poziciją argumentuoja tariama abiejų šalių parama kurdų Darbininkų partijai (PKK) ir Kurdų liaudies apsaugos daliniams (YPG) Sirijoje. Turkija YPG laiko PKK grupuotės atšaka Sirijoje, o PKK Turkijoje, Europoje ir JAV traktuojama kaip teroristinė organizacija. Turkija Šiaurės Sirijoje kovoja su YPG – tačiau šios JAV ir Europa nepriskiria teroristinėmis organizacijomis.

M. Cavusoglu dar kartą apkaltino Suomiją ir Švediją parama teroristinėms organizacijoms, o konkrečiai Švediją kaltino tiekiant ginklus YPG. Turi būti atsižvelgta į Turkijos nuogąstavimus, pabrėžė jis.

Rusija teigia, kad daugiau kaip 900 „Azovstal“ tariamai pasidavusių Ukrainos karių buvo išvežti į įkalinimo įstaigą

Rusija tvirtina, kad daugiau kaip 900 Ukrainos Mariupolio „Azovstal“ gamykloje tariamai pasidavusių ukrainiečių karių buvo išvežti į įkalinimo įstaigą Maskvos kontroliuojamoje šalies teritorijoje, praneša BBC.

Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pranešė, kad nuo antradienio „Azovstal“ pasidavė 959 Ukrainos kariai. Iš jų 51 buvo išvežtas į ligoninę, o dabar pranešama, kad likusieji buvo išgabenti į įkalinimo įstaigą Olenivkos mieste, Rusijos kontroliuojamoje Donecko srities dalyje.

Gynybos ministerija Kyjive kiek anksčiau buvo pareiškusi viltį, kad pavyks organizuoti „apsikeitimo procedūrą... dėl kuo greitesnės šių Ukrainos didvyrių repatriacijos“.

Jų likimas šiuo metu lieka neaiškus. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas paklaustas atsisakė nurodyti, ar jie bus laikomi nusikaltėliais, ar karo belaisviais.

JT vadovas įspėja apie badą, ragina Rusiją nutraukti Ukrainos grūdų eksporto blokadą

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) perspėjo, kad jei didėjanti pasaulinė maisto krizė nebus suvaldyta, gali kilti masinis badas ir badmetis, ir paragino Rusiją nutraukti  Ukrainos grūdų eksporto blokadą.

Kalbėdamas svarbiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime Niujorke A. Guterresas pabrėžė, kad karas Ukrainoje didina pasaulinį maisto stygių, kurį ir taip blogina šiltėjantis klimatas bei koronaviruso pandemija.

JT vadovas konstatavo, kad vos per dvejus metus pasaulyje žmonių, kuriems labai trūksta maisto, skaičius padvigubėjo – nuo 135 mln. prieš pandemiją iki 276 mln. šiuo metu.

Jis pridūrė, kad daugiau kaip pusė milijono žmonių pasaulyje gyvena bado sąlygomis, o tai – per šešis kartus daugiau nei 2016-aisiais.

„Dabar karas Ukrainoje sustiprina ir pagreitina visus šiuos veiksnius – klimato kaitą, COVID-19 ir socialinę nelygybę“, – sakė jis.

„Tai gręsia dešimtims milijonų žmonių atsidurti žemiau maisto stygiaus ribos. Masinis badas gali tęstis ne vienerius metus“, – pridūrė A. Guterresas.

Iki Rusijos invazijos Ukraina buvo laikoma pasaulio grūdų aruodu, patenkinančiu 12 proc. pasaulinio kviečių, 15 proc. kukurūzų ir bemaž pusę saulėgrąžų aliejaus poreikio.

Tačiau Ukrainos uostus Juodosios jūros pakrantėje blokavo Rusijos karo laivai, o tiekimas per sausumos sienas į Vakarus yra kur kas mažiau efektyvūs.

„Rusija privalo leisti saugiai ir patikimai eksportuoti Ukrainai grūdus per savo uostus“, – pabrėžė A. Guterresas.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 28 500 karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 28 500 karių. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki gegužės 19-osios Rusija taip pat neteko 1 254 tankų, 3 063 šarvuočių, 595 artilerijos sistemų, 199 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 93 oro gynybos sistemų, 203 lėktuvų, 167 sraigtasparnių, 2 157 transporto priemonių ir degalų cisternų, 13 laivų, 455 dronų, 43 specialiosios technikos vienetų ir 103 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

V. Zelenskio patarėjas: nesiūlykite mums paliaubų

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas reikalauja visiško rusų karių išvedimo iš Ukrainos. „Nesiūlykite mums paliaubų“, – rašė jis ketvirtadienį tviteryje. Jos esą neįmanomos be visiško Rusijos dalinių pasitraukimo.

Ukraina, anot M. Podoliako, nėra suinteresuota nauju Minsko susitarimu ir nauju karu po kelerių metų. Vėliausiai po Rusijos invazijos į Ukrainą „Minskas“ laikomas žlugusiu, rašė jis. „Kol Rusija nebus pasiruošusi visiškai grąžinti užimtų teritorijų, mūsų derybų komandą sudarys ginklai, sankcijos ir pinigai“, – pažymėjo V. Zelenskio patarėjas.

Anot ekspertų, paliaubos dabar būtų naudingos Rusijai – ji tada  galėtų pergrupuoti savo pajėgas.

Vokietijos kancleris: Ukrainos stojimas į ES negali būti paspartintas

Ukrainos stojimas į Europos Sąjungą negali būti paspartintas net ir atsižvelgiant į šalies padėtį dėl Rusijos karinės invazijos, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

„Kelias į ES negali būti sutrumpintas“, – sakė O. Scholzas ir pažymėjo, kad bet kokios išlygos Ukrainai būtų nesąžiningos Vakarų Balkanų valstybių, taip pat siekiančių narystės Bendrijoje, atžvilgiu.

„Priėmimo procesas nėra kelių mėnesių ar metų reikalas“, – kalbėjo kancleris.

Balandį O. Scholzas paragino paspartinti Vakarų Balkanų šalių pastangas įstoti į ES prasidėjus „naujai erai“ po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Pernai spalį per viršūnių susitikimą Slovėnijoje ES lyderiai tik pakartojo savo „įsipareigojimą plėtros procesui“, šiuo pareiškimu nuvildami šešias kandidates į ES – Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją, Juodkalniją, Šiaurės Makedoniją ir Kosovą, kurios tikėjosi konkretaus tvarkaraščio.

„Jau daugelį metų jos intensyviai vykdo reformas ir ruošiasi narystei“, – ketvirtadienį sakė F. Scholzas.

„Tai, ar laikomės joms duotų pažadų, yra ne tik mūsų patikimumo klausimas. Šiandien labiau nei bet kada anksčiau jų integracija yra ir mūsų strateginis interesas“, – kalbėjo kancleris.

O. Scholzas sakė, kad gegužės pabaigoje vyksiančiame ES viršūnių susitikime dalyvaus „su aiškia žinia, kad Vakarų Balkanams vieta  Europos Sąjungoje“.

Jis taip pat paragino ieškoti kitų būdų, kaip artimiausiu metu padėti Kyjivui, nurodęs, kad reikia „sutelkti dėmesį į greitą ir pragmatišką paramą Ukrainai“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) anksčiau taip pat yra sakęs, kad tokiai kandidatei kaip Ukraina prireiks „dešimtmečių“, kad įstotų į ES. Jis pasiūlė šalia Bendrijos burti platesnį Europos politinį klubą, kuriam galėtų priklausyti ir iš ES pasitraukusi Jungtinė Karalystė.

D. Kuleba reaguodamas į O. Scholzo ketvirtadienio pareiškimą sakė, kad su Ukraina neturėtų būti elgiamasi kaip su „antrarūše“ šalimi.

„Strateginis dviprasmiškumas dėl Ukrainos europinės perspektyvos, kurį pastaraisiais metais praktikavo kai kurios ES sostinės, patyrė nesėkmę ir jam turi būti padarytas galas“, – parašė D. Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“, pridūręs, kad tai „tik padrąsino“ Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Ministras taip pat piktinosi, kad su Ukraina elgiamasi kaip su „antrarūše šalimi, ir pabrėžė, jog toks požiūris „žeidžia ukrainiečių jausmus“.

Raudonasis Kryžius užregistravo šimtus ukrainiečių karo belaisvių iš Mariupolio

Tarptautinis Raudonasis Kryžius ketvirtadienį pranešė užregistravęs „šimtus“ ukrainiečių karo belaisvių, išvežtų iš Rusijos pajėgų apsuptos metalurgijos įmonės „Azovstal“ Ukrainos pietrytiniame uostamiestyje į Maskvos kontroliuojamas teritorijas.

Raudonasis Kryžius nurodė, kad ši registravimo operacija tęsiasi ketvirtadienį. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) savo pranešime rašo, kad organizacija neprisideda prie šių asmenų pervežimo į jų laikymo vietas Rytų Ukrainoje, kontroliuojamas prorusiškų separatistų.

„Per registracijos procesą, kuriam padeda TRKK, asmenys užpildo anketą su asmeniniais duomenimis, pavyzdžiui, vardas, gimimo data ir artimiausias giminaitis, – sakoma pranešime. – Ši informacija leidžia TRKK stebėti paimtuosius į nelaisvę ir padėti jiems susiekti su savo šeimomis.“

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad nuo pirmadienio pasidavė 1 730 ukrainiečių „Azovstal“ gynėjų.

„Per pastarąją parą pasidavė 771 nacionalistų pulko „Azov“ kovotojas, – sakoma kasdieniame ministerijos pranešime apie konfliktą. – Nuo gegužės 16 dienos iš viso pasidavė 1 730 kovotojų, įskaitant 80 sužeistųjų.“

Kyjivas tikisi iškeisti pasidavusius Mariupolio gynėjus, bet Rusija dar nėra patvirtinusi, ar jie bus įtraukti į kokį nors apsikeitimą belaisviais.

Praeitą mėnesį Maskva paskelbė perėmusi Mariupolio kontrolę po kelias savaites trukusios apsiausties, bet šimtai Ukrainos karių tebekovojo didžiuliame „Azovstal“ komplekse, nuo Rusijos atakų ir bombardavimų slapstydamiesi toje pramonės zonoje esančiuose požeminiuose tuneliuose ir bunkeriuose.

Ukrainos gynybos ministerija sakė darysianti „viską, kas būtina“, kad išgelbėtų „Azovstal“ likusius karius, kurių skaičius nebuvo atskleistas, bet pripažino, kad neturi galimybių to padaryti karinėmis priemonėmis.

Italijos premjeras: nepriklausomybei nuo Rusijos dujų pasiekti prireiks daugiau laiko

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi (Marijus Dragis) ketvirtadienį pareiškė, jog jo šalis gali tapti nepriklausoma nuo rusiškų gamtinių dujų 2024-ųjų antrąjį pusmetį – vėliau nei buvo tikėtasi iki šiol.

Trečia pagal dydį euro zonos ekonomika yra labai priklausoma nuo Rusijos vamzdynais tiekiamų dujų, tačiau po Maskvos invazijos į Ukrainą ieško naujų šaltinių ir, be kita ko, jau pasirašė sutartį dėl tiekimo iš Alžyro didinimo.

Kreipdamasis į Senatą M. Draghi sakė, kad jo vadovaujamas ministrų kabinetas taip pat siekia didinti atsinaujinančiosios energijos gamybą, ir pabrėžė, kad tai „vienintelis būdas“ išlaisvinti Italiją nuo iškastinio kuro importo priklausomybės.

„Vyriausybės naujausi skaičiavimai rodo, kad 2024 metų antroje pusėje galime tapti nepriklausomi nuo rusiškų dujų“, – sakė jis įstatymų leidėjams, pridurdamas, kad šio plano „pirmasis efektas“ tikėtinas jau šių metų pabaigoje.

Praėjusį mėnesį Italijos ekologinio persitvarkymo ministras Roberto Cingolani (Robertas Čingolanis) paskaičiavo, kad šaliai rusiškų dujų nebereikės po 18 mėnesių, nors anksčiau buvo prognozuotas bemaž dukart ilgesnis laikotarpis – iki trejų metų.

2021-aisiais rusiškos sudarė 40 proc. Italijos importuotų gamtinių dujų.

M. Draghi pakartojo tvirtai palaikantis Europos Sąjungos sankcijas Rusijai, įskaitant siūlomą embargą jos naftai.

„Turime ir toliau daryti spaudimą Rusijai taikydami sankcijas, nes privalome priversti Maskvą sėsti prie derybų stalo“, – sakė Italijos vyriausybės vadovas.

Vokietijos kancleris gina ginklų tiekimą Ukrainai

O. Scholzas ketvirtadienį gynė savo šalies sprendimą tiekti Ukrainai ginklus kovai su Rusija, tvirtindamas, jog tai „nėra eskalacija“.

Sakydamas kalbą įstatymų leidėjams F. Scholzas atmetė Vokietijoje girdimus nuogąstavimus, kad ginklų tiekimas Ukrainai gali išprovokuoti didesnio masto konfliktą.

Ginklų tiekimas Ukrainai yra mūsų „indėlis siekiant atremti puolimą ir kuo greičiau nutraukti smurtą“, sakė kancleris.

O. Scholzas pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „suklydo“ manydamas, kad taiką Ukrainoje galima įvesti jėga.

„Taikos diktato nebus, nes ukrainiečiai, kaip ir mes, su tuo nesutiks, – sakė kancleris. – Tik tada, kai V. Putinas tai supras, kai suvoks, kad negali palaužti Ukrainos gynybos, jis bus pasirengęs rimtai derėtis dėl taikos.“

Maskva: maždaug pusė „Gazprom“ klientų atsidarė sąskaitas rubliais

Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas ketvirtadienį pareiškė, kad maždaug pusė iš 54 bendrovių, su „Gazprom“ sudariusių gamtinių dujų tiekimo sutartis, jau atsidarė sąskaitas rubliais.

Prezidentas Vladimiras Putinas yra nurodęs, kad nuo balandžio Rusija už tiekiamas dujas priims mokėjimus tik savo nacionaline valiuta, o pirkėjai privalės atsidaryti sąskaitas rubliais arba jiems bus užsukti vamzdynų čiaupai. Toks įsakas buvo išleistas reaguojant į virtinę tarptautinių sankcijų, smogusių Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Dabar, kiek žinau, yra maždaug 54 įmonės, pasirašiusios sutartis su „Gazprom export“. Apytikriai pusė jų jau atsidarė specialias sąskaitas – užsienio valiuta ir rubliais – mūsų įgaliotame banke“, – A. Novaką cituoja naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Jis pridūrė, kad kai bus baigti skaičiuoti balandžio mėnesio duomenys, bus sudarytas sąrašas „tų, kurie mokėjo rubliais, ir tų, kurie atsisakė mokėti“.

Europos Komisija šią savaitę perspėjo, kad bet koks kitas veiksmas, išskyrus atsiskaitymus sutartimis numatyta valiuta, pažeistų sankcijas.

„Bendrovės turi atsiskaityti valiuta, kuri numatyta sutartyse. Bet kas, kas peržengia šią ribą, pažeidžia sankcijas. Aiškiau pasakyti neįmanoma“, – sakė Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris (Erikas Mameris).

Praėjusio mėnesio pabaigoje „Gazprom“ nutraukė tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai, atsisakiusioms už jo dujas mokėti rubliais. Tokia pat nuostata besivadovaujanti Suomija šią savaitę pranešė, jog rusiškų dujų tiekimas jai gali būti nutrauktas penktadienį arba šeštadienį.

Jungtinės Valstijos uždraudė rusiškos naftos ir dujų importą, tačiau Europos Sąjunga nesutaria dėl tokių embargų įvedimo, nes kelios valstybės narės yra labai priklausomos nuo Rusijos energijos išteklių.

Prokurorai prašo įkalinti iki gyvos galvos Kyjive už karo nusikaltimus teisiamą rusų karį

Ukrainos prokurorai ketvirtadienį paprašė skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pirmajam už karo nusikaltimus Ukrainoje teisiamam Rusijos kariui, pranešė teismo salėje Kyjive esantis naujienų agentūros AFP reporteris.

Prokuroras paprašė teismo skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 21 metų Rusijos seržantui Vadimui Šišimarinui, kuris prisipažino pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis nužudęs 62 metų civilį.

Teisiamasis per bylos nagrinėjimą Kyjive anksčiau ketvirtadienį paprašė jam atleisti, išsamiai nupasakojęs, kaip nušovė vieną civilį.

„Žinau, kad negalėsite man atleisti, bet vis tiek prašau jūsų atleidimo“, – teisme sakė V. Šišimarinas, kreipdamasis į nužudytojo žmoną.

Jis teisme prisipažino, kad nušovė vyrą, kai kartu su dar keliais rusų kariais atsitraukinėjo ir mėgino susijungti su savo daliniu Rusijoje.

Tuomet ši grupė karių pagrobė aptiktą civilinį automobilį „Volkswagen“.

„Norėjome patekti ten, kur buvo mūsų kariuomenė, ir grįžti į Rusiją“, – teigė V. Šišimarinas.

„Pakeliui važiuodami pamatėme žmogų. Jis kalbėjosi telefonu. Jis pasakė, kad mus išduos“, – pridūrė jis.

V. Šišimarinas pareiškė, kad kitas automobilyje sėdėjęs rusų karys „liepė man šauti“. Kaltinamojo teigimu, tas „nežinomas“ karys nebuvo jo vadas.

„Jis ėmė griežtu tonu sakyti, kad turėčiau šauti“, – teisme kalbėjo V. Šišimarinas.

„Jis pasakė, kad jei nešausiu, sukelsiu pavojų. Šoviau į jį iš nedidelio atstumo. Jis žuvo“, – pasakojo teisiamasis.

Jaunatviškos išvaizdos karys, dėvėjęs mėlynai pilką megztinį su gobtuvu, posėdį stebėjo galva atsirėmęs į stiklą kaltinamųjų narve, kol Kateryna Šelipova davė parodymus apie savo vyro mirtį.

Artimiausiu metu Ukrainoje turėtų būti teisiami ir kiti Rusijos kariai. Kyjivas teigia nuo Rusijos invazijos pradžios iškėlęs tūkstančius bylų dėl karo nusikaltimų.

G-7 finansų ministrai rengia pagalbos Ukrainai planą

Didžiojo septyneto (G-7) partnerės ketvirtadienį susitiko Vokietijoje tikėdamosi surasti sprendimą Kyjivo biudžeto bėdoms, Rusijos invazijai Ukrainoje toliau trikdant pasaulio ekonomiką.

„Gan optimistiškai vertinu galimybes mums per šį G-7 susitikimą surinkti finansavimą, sudarantį sąlygas Ukrainai gintis ateinančiais mėnesiais“, – prasidedant Kėnigsvinteryje netoli Bonos surengtam susitikimui sakė vokiečių finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris).

Kilus karui Ukrainos biudžete atsivėrė didžiulė skylė, smarkiai sumažėjo surenkamų mokesčių.

Ukrainos „likvidumui“ užtikrinti reikia „dviženklio milijardų eurų“ skaičiaus, sakė Ch. Lindneris.

Karas Ukrainoje sukėlė staigų energijos, žaliavų ir žemės ūkio produkcijos kainų augimą, padidindamas spaudimą pasaulio ekonomikai.

Europoje, labai priklausomoje nuo energijos importo iš Rusijos, degalų kainos gali dar labiau augti, be to, potencialiai galėtų sutrikti tiekimas.

Finansinė parama

„Jau paskelbtos dvišalės ir daugiašalės paramos neužteks Ukrainos poreikiams patenkinti, net ir trumpuoju periodu“, – antradienį Briuselyje sakė JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Dženet Jelen). 

J. Yellen, dalyvaujanti susitikime Kėnigsvinteryje, paragino JAV partneres „prisidėti prie mūsų didinant finansinę paramą“ užpultai Ukrainai.

JAV pirmauja pasiūliusios 40 mlrd. dolerių (38 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainos iždui ir kariuomenei.

Prieš G-7 susitikimą Europos Sąjunga pasiūlė padidinti savo pagalbą Ukrainai suma iki 9 mlrd. eurų.

Dėl karo Ukrainos biudžetui šiuo metu trūksta maždaug po 5 mlrd. dolerių (4,75 mlrd. eurų) per mėnesį, nurodo vyriausybė.

Maždaug 7,5 mlrd. JAV pagalbos dolerių skiriama dėl karo atsiradusiai Ukrainos biudžeto skylei kamšyti, sakė G-7 susitikimo organizatoriams artimas šaltinis.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis vaizdo ryšiu turi kreiptis į G-7 finansų ministrus.

Be Vokietijos ir JAV šiai valstybių grupei priklauso Kanada, Prancūzija, Italija, Japonija ir Didžioji Britanija.

„Pažeidžiamesnė“

Karas Ukrainoje visame pasaulyje privertė mažinti augimo prognozes ir dar labiau pakurstė didelę infliaciją.

JAV Federalinės rezervų sistemos sprendimas reaguojant į infliaciją smarkiai padidinti palūkanų normas privertė sunerimti, kad centrinis bankas galbūt per smarkiai spaudžia stabdžius ir gali stabdyti augimą.

J. Yellen trečiadienį sakė nesitikinti recesijos Jungtinėse Valstijose, bet įspėjo dėl rizikos Europai.

Pasak jos, Europa, taip pat išgyvenanti didžiausią per kelis dešimtmečius infliaciją, yra „pažeidžiamesnė ir, žinoma, mažiau apsaugota energetikos fronte“ po Rusijos invazijos kylant kainoms.

Europos priklausomybė nuo energijos importo iš Rusijos reiškia, kad tolesni tiekimo sutrikimai gali brangiai kainuoti pramonei.

Karo nulemtas žaliavų ir žemės ūkio produkcijos trūkumas taip pat gali padidinti spaudimą vartotojams.

Energijos ir maisto kainų kilimas ypač skaudžiai jaučiamas besivystančiose šalyse, o didėjant dolerio palūkanų normoms sunkiau finansuoti jų skolas, sakė Ch. Lindneris.

Visi šie veiksniai galėtų greit nulemti „kritinę situaciją“, pabrėžė G-7 susitikimo šeimininkas. Jis paragino vieną didžiausių pasaulio kreditorių Kiniją skaidriau skolinti savo pinigus.

Rusija išsiunčia penkis Portugalijos diplomatus

Rusija ketvirtadienį pranešė išsiunčianti penkis Portugalijos ambasados Maskvoje darbuotojus, atsakydama į Lisabonos sprendimą kartu su kitomis Europos šalimis išsiųsti Rusijos diplomatų, reaguojant į Kremliaus agresiją prieš Ukrainą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatintame pareiškime nurodė iškvietusi Portugalijos ambasadorę Maskvoje Madaleną Fischer (Madaleną Fišer), kad pareikštų „griežtą protestą“ dėl sprendimo išsiųsti 10 Rusijos diplomatinių atstovybių Portugalijoje darbuotojų.

„Buvo pabrėžta, kad šis nedraugiškas žingsnis turės neigiamą poveikį Rusijos ir Portugalijos santykiams“, – pridūrė ministerija.

Pasak ministerijos, penki Portugalijos ambasados Maskvoje darbuotojai „paskelbti personae non gratae" ir turi per 14 dienų palikti Rusiją.

Pastaruoju metu virtinė Europos šalių, reaguodamos į Rusijos karą prieš Ukrainą, išsiuntė didžiulį būrį rusų diplomatų. Maskva atsakė analogiškais žingsniais.  

Trečiadienį Maskva išsiuntė daugiau kaip 80 Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos diplomatų, atsakydama į Rusijos diplomatų išsiuntimą iš šių šalių.

Londonas: atleistas Rusijos Juodosios jūros flotilės vadas

Britų žvalgybos informacija, posto neteko Rusijos Juodosios jūros flotilės vadas Igoris Osipovas. Tai ketvirtadienį tviteryje pranešė britų Gynybos ministerija.

Juodosios jūros laivynas balandžio viduryje neteko savo flagmano „Moskva“ – Ukrainos duomenimis, į jį pataikius dviem raketoms. Be to, anot britų, po nesėkmingo puolimo Charkivo regione pakeistas rusų generolas leitenantas Sergejus Kiselis. Rusijos pusė to nepatvirtino.

Apie abiejų aukštų kariškių nušalinimą neseniai skelbė ir Ukrainos žvalgyba. Be to, pastebėta, kad I. Osipovas gegužės 9-ąją nedalyvavo kariniame parade Sevastopolyje aneksuotame Kryme, skirtame 77-osioms Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinėms paminėti.

Britų žvalgybos vertinimu, vis daugiau aukštų rusų kariškių gali kratytis atsakomybės dėl nesėkmių kare. „Tai tikriausiai dar labiau didins spaudimą centralizuotoms Rusijos vadovybės struktūroms“, – sakoma toliau pranešime.

Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą tęsiasi nuo vasario pabaigos.

Rusija: nuo pirmadienio „Azovstal“ pasidavė 1 730 Ukrainos karių

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad nuo pirmadienio Ukrainos Mariupolio uostamiesčio „Azovstal“ gamykloje neva jau pasidavė 1 730 ukrainiečių karių.

„Per pastarąsias 24 valandas pasidavė 771 „Azovo“ pulko kovotojas, – teigė ministerija. – Nuo gegužės 16-osios iš viso pasidavė 1 730 karių, iš kurių 80 buvo sužeisti.“

Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti iš gamyklos išeinantys kariai. Kai kurie jų buvo akivaizdžiai sužeisti, o kiti ėjo pasiremdami ramentais. Rusijos kariai juos apieškojo ir tikrino jų krepšius. Pasak ministerijos, sužeistieji buvo išgabenti į ligoninę Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje Rytų Ukrainoje.

Ukraina yra pareiškusi norą iškeisti „Azovstal“ gynėjus į Rusijos karo belaisvius, tačiau Maskva aiškaus atsakymo dar nepateikė.

Rusijos kariai surengė antskrydį prieš Ukrainos Bachmuto miestą

Ketvirtadienį Rusijos kariai surengė antskrydį prieš Ukrainos Bachmuto miestą. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Donecko srities karinės administracijos vadovu Pavlo Kyrylenka.

„Smogta penkiaaukščiam daugiabučiui, privačiam namui ir administraciniam pastatui. Iš privataus namo griuvėsių gelbėtojai ištraukė šešis žmones. Jų sveikatos būklė patenkinama. Sunaikintas įėjimas į penkiaaukštį daugiabutį, tačiau, preliminariais duomenimis, sužeistųjų nėra“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė P. Kyrylenka.

Jis pažymėjo, kad rusai toliau taikosi į civilius gyventojus, tačiau laiku įvykdyta gyventojų evakuacija iš šio miesto jau galimai išgelbėjo šimtus gyvybių. Iš 73 tūkst. prieš karą Bachmute gyvenusių žmonių mieste šiuo metu lieka tik kiek daugiau nei 20 tūkst.

„Dar kartą prašau visų tokią galimybę turinčių žmonių išvykti iš Donecko srities. Šiuo metu čia nėra nė vienos visiškai saugios vietos. Evakuacija gelbsti gyvybes!“ – pabrėžė P. Kyrylenka.

Rusijos parlamentaras: mums vis tiek, kiek šalių sunaikinti

RF Valstybės Dūmos deputatas Aleksejus Žuravliovas, ketvirtadienį komentuodamas Suomijos ir Švedijos sprendimą stoti į NATO, pareiškė, kad Rusijai nesvarbu, kiek šalių reikės sunaikinti kilus branduoliniam karui su Aljansu, praneša UNIAN.

„Švedai ir suomiai turi suprasti paprastus dalykus: mes su jumis tiesiogiai susiremsime tik vienu atveju – jeigu kils mūsų karas su NATO. O jei kils karas su NATO, tai bus kariaujama ne dronais, o branduoliniu ginklu. Ir mums vis tiek, kiek šalių sunaikinti – 28 ar 32“, – teigė Rusijos parlamentaras.

Pasak jo, Švedija ir Suomija turi suprasti, kad Rusijai „visko pakanka“.

„Vienas dalykas JAV su 300 mln. gyventojų, teoriškai ten kai kas dar gali išlikti. Bet suomiai, kurių yra 5 mln. ar kiek daugiau, neturi jokių šansų“, – pareiškė A. Žuravliovas.

Kaip jau buvo pranešta, Švedija ir Suomija trečiadienį oficialiai pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO.

Rusija siekia perimti iš Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę

Rusija užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės Maskvai už elektrą.

Zaporižios atominę elektrinę Rusijos pajėgos užėmė prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24-ąją pradėjus invaziją į provakarietišką kaimynę.

„Jei Ukrainos energetinė sistema yra pasirengusi priimti ir mokėti, tuomet [elektrinė] dirbs Ukrainai. Jei ne, tuomet [elektrinė] dirbs Rusijai“, – trečiadienį lankydamasis regione pareiškė Rusijos vicepremjeras Maratas Chusnulinas. Jį citavo rusų naujienų agentūros.

M. Chusnulino komentarai pasirodė Rusijos pareigūnams užsiminus, kad Maskva ketina likti savo kontroliuojamose pietinėse Ukrainos teritorijose, tokiose kaip Chersono sritis ir didelės Zaporižios srities dalys.

„Turime daug darbo su atominėmis elektrinėmis patirties, turime kompanijų Rusijoje su tokia patirtimi“, – sakė M. Chusnulinas.

Anot jo, „nėra abejonių“, kad Zaporižios atominė elektrinė dirbs toliau.

Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“ ketvirtadienį pranešė, kad ši elektrinė toliau tiekia elektrą į šalies energetinę sistemą.

Rusai „neturi techninių galimybių tiekti energiją iš Zaporižios atominės elektrinės į Rusiją ar Krymą“, naujienų agentūrai AFP sakė „Energoatom“ atstovas Leonidas Olijnykas.

„Tam reikia išteklių ir laiko... O po mėnesio ar dviejų viską vėl kontroliuos Ukraina“, – pridūrė jis.

„Draugiškoje Rusijos šeimoje“

Pasak L. Olijnyko, Rusija neturi galimybių nutraukti elektros tiekimo Ukrainai, nes „Ukraina kontroliuoja visą atitinkamą įrangą“.

2021 metais Zaporižios elektrinėje buvo pagaminta penktadalis Ukrainoje pagaminamos elektros ir beveik pusė šalies atominėse elektrinėse pagaminamos elektros.

Rusijos pajėgos kovo pradžioje perėmė šios elektrinės kontrolę. Elektrinė yra Enerhodare, Dnipro upės atskirtame nuo Kyjivo kontroliuojamos regiono sostinės Zaporižios.

Pirmosiomis karo dienomis elektrinės komplekse kilo susirėmimų, todėl baimintasi galimos branduolinės katastrofos. 1986 metais Ukrainos Černobylio atominėje elektrinėje įvyko didžiausia istorijoje branduolinė katastrofa.

M. Chusnulinas taip pat užsiminė, kad Rusija ketina pasilikti Ukrainos pietuose.

„Manau, kad šio regiono ateitis yra dirbti draugiškoje Rusijos šeimoje. Štai kodėl atvykau čia – padėti kuo labiau integruotis“, – sakė jis.

Rusijos pareigūnai ir okupuotose Ukrainos teritorijose Maskvos paskirti pareigūnai praėjusią savaitę sakė, kad Ukrainos Chersono sritis – sausumos tiltas į aneksuotą Krymo pusiasalį – tikriausiai taps Rusijos dalimi.

Pradėdamas invaziją į Ukrainą V. Putinas tikino, kad Rusija nesiekia okupuoti Ukrainos teritorijų.

Turkijos prezidentas sako „ne“ Švedijos ir Suomijos siekiui įstoti į NATO

Ankara nepritars Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO, ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše kategoriškai pareiškė Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas.

„Pasakėme savo atitinkamiems draugams, kad pasakysime „ne“ Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO, ir toliau eisime šiuo keliu“, – turkų jaunimo grupei sakė R. T. Erdoganas vaizdo įraše, skirtame Ataturko (Atatiurko) atminimo, jaunimo ir sporto dienai paminėti.

Turkijos pritarimas Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškai yra gyvybiškai svarbus, nes Aljansas sprendimus priima bendru sutarimu. Kiekviena iš 30 valstybių narių turi teisę vetuoti paraišką dėl narystės.

Pasak R. T. Erdogano, Turkijos prieštaravimą nulėmė Švedijos – ir mažesniu mastu Suomijos – numanoma parama Ankaros uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK) ir su ja siejamai Sirijos ginkluotei grupuotei. Turkijos konfliktas su kurdų kovotojais nuo 1984 metų pareikalavo dešimčių tūkstančių gyvybių.

Anakara taip pat kaltina Stokholomą ir Helsinkį teikiant prieglobstį JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) sekėjams. Turkų vyriausybė kaltina F. Guleną 2016 metų nesėkmingo valstybės perversmo organizavimu.

Visas R. T. Erdogano pokalbio su jaunimu įrašas turėtų būti paskelbtas vėlai ketvirtadienį, Turkijai minint karo už nepriklausomybę pradžios 1919-aisiais metines.

Remiantis anksčiau ketvirtadienį paskelbtais komentarais, R. T. Erdoganas apkaltino dvi potencialias NATO nares, ypač Švediją, esant „teroro židiniu, teroro namais“.

Prezidento teigimu, abi valstybės teikia finansinę ir karinę paramą kurdų ginkluotoms grupuotėms. Įtariami Šiaurės šalių ryšiai su teroristinėmis organizacijomis reiškia, kad jos neturėtų būti transatlantinio aljanso dalimi, nurodė R. T. Erdoganas.

Turkijos pareigūnai, įskaitant prezidentą, taip pat pareiškė nepritariantys Suomijos ir Švedijos narystei dėl Ankarai taikomų ginklų eksporto apribojimų.

Kelios Europos šalys, įskaitant abi Šiaurės valstybes, apribojo ginklų eksportą į Turkiją, jai 2019 metais pradėjus karinę operaciją Sirijos šiaurės rytuose. Ankaros teigimu, tų veiksmų tikslas buvo išvalyti pasienio teritoriją nuo kurdų kovotojų.

Pasak Turkijos, Sirijos veikiančių kurdų Liaudies gynybos daliniai (YPG) yra tiesiogiai susiję su PKK. Ankarą erzina šiai grupuotei teikiama JAV parama kovojant su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS).

EP: visas Rusijai paskelbtas sankcijas būtina taikyti ir Baltarusijai

Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino visas sankcijas, paskelbtas Rusijai dėl įsiveržimo į Ukrainą, taikyti ir Maskvą remiančiam Minskui.

Priimta teisiškai neįpareigojančia rezoliucija europarlamentarai pasmerkė Baltarusijos, suteikusios Rusijos pajėgoms placdarmą įsiveržiant į kaimyninę šalį, vaidmenį šiame kare.

Anot rezoliucijos autorių, autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos parama konfliktui apima ir vasarį įvykusį referendumą, po kurio Baltarusijoje atkurtas branduolinės valstybės statusas.

EP pasveikino Briuselio ruošiamą šeštąjį sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketą, be kita ko, numatantį siūlomą naftos embargą.

Remiantis rezoliucija, Rusijos politinė ir finansinė įtaka Minskui kelia „didelių abejonių“ dėl Baltarusijos gebėjimo priimti savarankiškus sprendimus.

EP paragino, taikant universalią jurisdikciją, ištirti įtariamus A. Lukašenkos režimo nusikaltimus, tokius kaip disidentų persekiojimas po ginčijamų prezidento rinkimų 2020 metų rugpjūtį.

Rezoliucijoje kaip „išpuolis prieš žmogaus teises“ smerkiami pastarojo meto profsąjungų lyderių ir narių areštai Baltarusijoje.

Parlamentas taip pat pasmerkė šalyje neseniai grąžintą mirties bausmę, skiriamą už „mėginimą įvykdyti teroro aktą“. Pasak europarlamentarų, šią priemonę Minsko režimas gali panaudoti prieš savo politinius oponentus, nes kaltinimų terorizmu jau sulaukė daugelis politinių kalinių.

Įstatymų leidėjai paragino Baltarusiją nedelsiant visam laikui panaikinti mirties bausmę.

Galiausiai EP nariai pabrėžė, kad būtina stiprinti ES bendradarbiavimą su Baltarusijos opozicija – be kita ko, rengiant reguliarius susitikimus ir teikiant finansinę pagalbą.

J. Stoltenbergas: NATO sprendžia Turkijos nuogąstavimus dėl Švedijos ir Suomijos

NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Turkijos iškelti „nuogąstavimai“ dėl Švedijos ir Suomijos prašymų įstoti į karinį aljansą yra sprendžiami.

„Žinoma, sprendžiame Turkijos išsakytus nuogąstavimus“, kad rastume „susitarimą, kaip judėti į priekį“, sakė J. Stoltenbergas Kopenhagoje vykusioje konferencijoje.

Turkija paprieštaravo Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO dėl jų numanomos paramos Ankaros uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK) ir su ja siejamai Sirijos ginkluotai grupuotei. Turkijos konfliktas su kurdų kovotojais nuo 1984 metų pareikalavo dešimčių tūkstančių gyvybių.

Anakara taip pat kaltina Stokholomą ir Helsinkį teikiant prieglobstį JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) sekėjams. Turkų vyriausybė kaltina F. Guleną 2016 metų nesėkmingo valstybės perversmo organizavimu.

Turkijos pritarimas Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškai yra gyvybiškai svarbus, nes Aljansas sprendimus priima bendru sutarimu. Kiekviena iš 30 valstybių narių turi teisę vetuoti paraišką dėl narystės.

EP nariai siūlo steigti tarptautinį tribunolą nusikaltimams Ukrainoje tirti

Europarlamentarai siūlo steigti tarptautinį tribunolą nusikaltimams Ukrainoje tirti. Specialus tarptautinis tribunolas tirtų Rusijos politinių ir karinių vadovų bei jų sąjungininkų agresijos prieš Ukrainą nusikaltimus, ketvirtadienį paskelbė Europos Parlamentas (EP).

EP rezoliucijoje ES raginama tarptautiniuose tyrimuose ir teismuose inicijuoti Rusijos ir Baltarusijos režimų baudžiamąjį persekiojimą už karo ir agresijos nusikaltimus, genocidą bei nusikaltimus žmoniškumui. Baudžiamoji atsakomybė grėstų visiems Rusijos kariškiams ir valstybės tarnautojams, įsitikinę EP nariai. Jie ragina kurti specialų tarptautinį tribunolą, kuris tirtų agresijos prieš Ukrainą nusikaltimus, nepatenkančius į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) jurisdikciją. ES turi suteikti šio tribunolui steigimui visus būtinus žmogiškuosius, administracinius ir logistinius išteklius, pažymi europarlamentarai.

Jie kartu atkreipia dėmesį, kad masinis miestų bombardavimas, priverstinė asmenų deportacija, uždraustos ginkluotės naudojimas, išpuoliai prieš humanitariniais koridoriais besinaudojančius pabėgėlius, seksualinė prievarta ir kiti panašūs nusikaltimai yra humanitarinės teisės pažeidimai. Jie gali būti prilyginami karo nusikaltimams už kuriuos, deja, nusikaltėliai dar nenubausti, teigia EP nariai, primindami, kad būtina nedelsiant rinkti įrodymus, nes turima informacijos apie jų naikinimą.

Ep biuro Lietuvoje teigimu, europarlamentarai visiškai remia TBT prokuroro atliekamą tyrimą Ukrainoje ir jam talkinančios Ukrainos, nevyriausybinių organizacijų ir JT žmogaus teisių komisaro veiklą. Jie taip pat sveikina Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos įsteigtą jungtinę karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimo grupę ir ragina kitas ES valstybes prie jos prisijungti.

Ukrainos pareigūnė: okupantai prievarta išsiuntė kariauti su ukrainiečiais daugiau kaip 100 studentų iš Donecko

Laikinai okupuotoje Donecko srities teritorijoje tęsiama priverstinė neteisėta jaunimo mobilizacija – grobikai prievarta išsiuntė kariauti su ukrainiečiais daugiau kaip 100 Donecko medicinos universiteto studentų.

Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinė Liudmila Denisova, kurią cituoja „Ukrinform“.

„Universiteto rektorius Grigorijus Ignatenka okupantų nurodymu sušaukė studentus į „privalomą susirinkimą“, iš kurio juos paėmė srities okupacinės administracijos atstovai. Už tokį „išradingumą ir pasiaukojamą tarnavimą“ rektorius sulaukė okupantų padėkos“, – parašė ji.

Studentų tėvams rektorius pranešė, jog po demobilizacijos studentai galės mokytis pagal individualų grafiką paspartintu režimu. Iš viso į karinę tarnybą buvo pašaukti 176 Donecko medicinos universiteto studentai.

L. Denisova pabrėžė, kad priverstinė mobilizacija Rusijos užgrobtose teritorijose pažeidžia Ženevos konvencijos 51-ąjį straipsnį dėl civilių apsaugos karo metu.

Kyjivas siekia greito ir oficialaus kelio įstoti į ES

Ukraina ragina greitai ir oficialiai pradėti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES) procesą, atsižvelgiant į vykstantį karą su Rusija.

„Mums nereikia surogatinio ES kandidatės statuso, kuris rodo, kad su Ukraina elgiamasi kaip su antrarūše“, – tviteryje parašė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir pridūrė, jog tai tik žeidžia piliečių jausmus.

Dviprasmiškumas „kai kuriose ES sostinėse“, susijęs su Kyjivo galimybėmis įstoti į bloką, tik padrąsina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, sakė D. Kuleba, turėdamas galvoje vasario 24 d. pradėtą Maskvos invaziją į Ukrainą.

Australija patieks Ukrainai papildomą šarvuotųjų transporterių siuntą

Australijos vyriausybė patvirtino sprendimą perduoti Ukrainai naują ginkluotės siuntą, o šalies piliečiai surinko 60 padėklų medicinos įrangos. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „Australian Defence Magazine“.

Naująją Australijos karinės pagalbos Ukrainai partiją sudarys 14 vikšrinių šarvuotųjų transporterių „M113“ ir 20 šarvuotųjų mašinų „Bushmaster“. Siuntos kaina – 57 mln. eurų.

„Ši papildoma pagalba padės Ukrainos vyriausybei atremti žiaurią ir neteisėtą Rusijos invaziją“, – pareiškė Australijos gynybos ministras Peteris Duttonas.

Australijos indėlis į paramą Ukrainai šiuo metu sudaro daugiau kaip 270 mln. eurų.

Australija jau perdavė Ukrainai šešias lengvąsias haubicas „M777“ ir šaudmenų 155 mm kalibro haubicoms, 20 šarvuotųjų mašinų „Bushmaster“, 14 apsaugotų ginkluotės sistemų, karinės įrangos.

M. Morawieckis apie V. Putiną: su teroristais negalima derėtis

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi būti izoliuotas dėl karo prieš Ukrainą. Kaip praneša portalas „Do Rzeczy“, tai pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

„Girdėjau, kad mėginama rasti Putinui saugią vietą ir išsaugoti jo veidą tarptautinėje arenoje. Kaip galima taip pasakyti? Kaip galima mėginti išgelbėti ar išsaugoti tai, kas visiškai prarasta?“ – klausė vyriausybės vadovas per Lenkijos tarptautinių reikalų instituto surengtą konferenciją.

Jis pabrėžė, kad karas Ukrainoje gali nulemti ateitį artimiausiam šimtmečiui.

„Šio karo paradoksas toks: jeigu laimės Ukraina, tai bus pirmiausia jos pergalė. Bet jei pralaimės, tai bus ne tiek jos, kiek mūsų visų ir viso pasaulio nesėkmė“, – sakė M. Morawieckis.

„Kaip tik todėl raginu visus izoliuoti Rusijos prezidentą. Žinoma, diplomatija reikalauja dialogo, bet su teroristais negalima derėtis. Nusikaltėliai turi būti patraukti atsakomybėn, o „rusiškojo pasaulio“ ideologija – sunaikinta“, – pabrėžė Lenkijos premjeras.

Gubernatorius: per Rusijos apšaudymą Severodonecke žuvo mažiausiai 12 žmonių

Per Rusijos apšaudymą Rytų Ukrainos Severodonecko mieste žuvo mažiausiai 12 žmonių, dar 40 buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius Sergijus Gaidajus, Maskvos armijai toliau lėtai skverbiantis į Donbasą.

Luhansko srities gubernatorius socialinėje žiniasklaidoje pareiškė, kad „Severodonecke yra 12 žuvusiųjų ir daugiau nei 40 sužeistųjų“, jis kaltino Rusijos pajėgas iš sunkiųjų ginklų "nesirenkant“ šaudant į miestą bei pridūrė, kad aukų skaičius dar gali didėti.

S. Gaidajus sakė, kad atakos prasidėjo anksti ketvirtadienį ir tęsiasi iki vakaro. „Informacija apie žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių dar tikslinama, nes apšaudomos teritorijos apžiūrėti neįmanoma“, – sakė jis.

Severodoneckas, kuriame iki karo gyveno kiek daugiau nei 100 tūkst. žmonių, yra pagrindinis Rusijos kariuomenės tikslas jai siekiant užimti rytinį Donbaso regioną. Rytų pramonės centras ir jam giminingas Lysyčansko miestas sudaro paskutinę Ukrainos pasipriešinimo kišenę mažesniame iš dviejų Donbaso karo zoną apimančių regionų.

L. Denisova: Rusija ketina deportuoti 2 mln. ukrainiečių

Rusija ketina prievarta išvežti iš Ukrainos apie 2 mln. mūsų piliečių, iki šiol taip išvežta jau 1,3 mln. ukrainiečių.

Tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinė Liudmila Denisenko, praneša „Ukrinform“.

„Rašistai masiškai deportuoja ukrainiečius per „filtravimo stovyklas“ ir apklausas į atokiausius Rusijos regionus. Be dokumentų ir lėšų pragyvenimui. Piliečių išvežimas buvo kruopščiai suplanuotas iš anksto, turiu tai patvirtinančių dokumentų. Ketinama deportuoti 2 mln. mūsų žmonių, iki šiol jau išvežta 1,3 mln.“, - parašė ji „Telegram“ kanale.

L. Denisovos nuomone, Rusija vykdo ukrainiečių tautos genocidą, ir visa tai sustabdyti galima tik tiekiant Ukrainai ginklus.

Daugiau nei 50 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos rado darbą Čekijos Respublikoje

Dešimtys tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos padeda užimti ilgai buvusias laisvas darbo vietas Čekijos Respublikos gamybos, statybos, transporto ir paslaugų sektoriuose, rodo ketvirtadienį paskelbti duomenys.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje daugiau nei 348 tūkst. ukrainiečių rado prieglobstį Čekijoje ir gavo leidimus gyventi. Skaičiuojama, kad daugiau nei trečdalis jų vėliau grįžo namo arba persikėlė gyventi į kitas šalis. Tačiau iš tų, kurie pasiliko, daugiau nei 50 tūkst. susirado darbą pramonės šakose, kurioms reikia darbuotojų, rodo Čekijos įdarbinimo biurų duomenys. Paprastai, anot biurų, tai yra darbo vietos, kurias jau seniai reikėjo užpildyti.

Čekijos profesinių sąjungų konfederacija CMKOS perspėjo nesinaudoti pabėgėlių padėtimi ir neišnaudoti jų kaip pigios darbo jėgos.

Prahos vyriausybė patvirtino daugybę priemonių, kuriomis siekiama sugriežtinti pabėgėlių gaunamas pašalpas, nors joms dar turi pritarti parlamentas. Pavyzdžiui, ateityje žmonės, kuriais rūpinamasi pabėgėlių prieglaudose, nebeturės teisės į finansinę paramą gyvenimo išlaidoms padengti, o sveikatos draudimas suaugusiems bus nemokamas tik pirmas 180 dienų šalyje. Ukrainiečiai, turintys ir Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę, nebegaus Čekijos Respublikos pagalbos.

Belgorodo srities gyventojai gauna pranešimus, raginančius ruoštis evakuacijai

Netoli sienos su Ukraina esančios Rusijos Belgorodo srities gyventojai gauna balso pranešimus, kad esą šalies Nepaprastųjų situacijų ministerija ragina juos skubiai ruošis evakuacijai, praneša UNIAN.

Ministerijos atstovai neigia, kad žinyba siuntinėja tokius pranešimus. Pasak jų, tai melagiena, kurios tikslas – kelti paniką.

UNIAN primena, jog Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba neatmetė, kad karo veiksmai gali būti perkelti į šalies-agresorės teritoriją, bet tai priklauso nuo daugelio veiksnių.

Tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas netgi sakė, kad gali atsirasti „Belgorodo, Kursko, Briansko liaudies respublikos“.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis neigia, kad Ukrainos kariuomenė atakuoja Rusijos teritoriją. Bet Belgorode, Kurske ir Brianske dažnai fiksuojami paslaptingi „pokštelėjimai“, po kurių dega šaudmenų sandėliai, naftos saugyklos ir kiti svarbūs strateginiai objektai, rašo UNIAN.

Pentagonas neatmeta, kad JAV ambasadą Kyjive saugos kariškiai

JAV gynybos departamentas kol kas neplanuoja siųsti kariškių į Amerikos ambasadą Kyjive, kuri atnaujino darbą trečiadienį, nors tai nereiškia, kad jie ten nebus dislokuoti ateityje.

Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis aukštu Pentagono pareigūnu.

Pasak žinybos atstovo, Pentagonas gauna iš Valstybės departamento informaciją, kokie JAV ambasados Ukrainoje saugumo poreikiai. „Šiuo metu nėra būtinybės siųsti kariškių atstovybės saugumui užtikrinti, bet tai nereiškia, kad ateityje situacija nepasikeis“, - teigė pareigūnas.

Jis pridūrė, kad JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas dar nepriėmė sprendimo, ar ambasadoje turi būti Amerikos kariškių.

Trečiadienio vakarą JAV Senatas vienbalsiai patvirtino diplomatę Bridget Brink Amerikos ambasadore Ukrainoje.

Šis sprendimas buvo priimtas tą pačią dieną, kai JAV ambasada oficialiai atnaujino darbą Kyjive.

Šie mokymai prasidėjo šių metų balandžio 1-ają ir intensyviai vyksta iki dabar. Yra sudarytos keturios grupės, su kuriomis dirba keturios savanorės mokytojos.

Tačiau viešųjų ryšių specialistė Renata Rudienė teigia, kad grupės kasdien plečiasi, tad savanorių mokytojų poreikis taip pat auga.

Anot lietuvių kalbos mokymų iniciatorės bibliotekos direktorės Bronislavos Lauciuvienės, ukrainiečiai noriai jungiasi į šią iniciatyvą ir mato poreikį mokytis kalbą tos šalies, kurioje glaudžiasi, dėl elementarių priežasčių.

"Kalbos įgūdžiai padės ukrainiečiams integruotis, užmegzti draugystę, naujus kultūrinius ir socialinius santykius, lengviau ir patogiau jaustis mūsų šalyje", – teigė B.Lauciuvienė.

Na o patys Ukrainos gyventojai apie mokymus atsiliepia tik gerais žodžiais. R.Rudienė pasakojo, jog atvykėliai džiaugiasi bei intensyviai naudojasi suteikiamomis nemokamomis bibliotekos paslaugomis.

Ne tik atsisveikina ir pasveikina lietuviškai, bet žino ir restoranuose, parduotuvėse vartojamas paprastas frazes.

Viešosios I.Kanto bibliotekos bendruomenė ragina tiek ukrainiečius, norinčius išmokti lietuvių kalbos, tiek savanorius mokytojus, studentus, lektorius, galinčius jiems padėti, jungtis į šią iniciatyvą bei atverti nuo karo pabėgusiems ir pas mus besiglaudžiantiems žmonėms galimybę mokėti lietuviškai.

Kijevo derybininkas Michaylo Podoliakas per Ukrainos televiziją pareiškė, kad derybose nebus galima padaryti pažangos, jei Rusija nepripažins padėties vietoje.

„Iki šiol jie gyvena pasaulyje, kuriame neva egzistuoja ukrainietiškas nacizmas“, – sakė M. Podoliakas, pridurdamas, kad egzistuoja tik „rusiškas nacizmas“. Pasak jo, apie paliaubas būtų galima kalbėti tik visiškai išvedus Rusijos kariuomenę, o priimtinas būtų tik visiškas visų okupuotų teritorijų išlaisvinimas.

Rusija anksčiau patvirtino derybų pabaigą. „Ne, derybos nebus tęsiamos. Ukraina praktiškai pasitraukė iš derybų proceso“, – žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrejus Rudenka.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas sakė, kad O. Scholzas ir V. Zelenskis sutarė, „kad konfliktui užbaigti būtinas diplomatinis, derybomis pasiektas susitarimas tarp Ukrainos ir Rusijos“.

Ne, derybos nebus tęsiamos. Ukraina praktiškai pasitraukė iš derybų proceso.

Vadovai sutarė, kad Rusija turi nedelsdama nutraukti kovines operacijas ir išvesti savo karius iš Ukrainos.

V. Zelenskis savo pokalbį telefonu su O. Scholzu apibūdino kaip „pakankamai produktyvų“, o viena iš aptartų temų buvo karinė parama Ukrainai, sakė jis antradienio vakarą savo kasdieniniame vaizdo pranešime.

Nerimas dėl „Azov“ kovotojų likimo

Kremlius apkaltino Vakarus vykdant diplomatinį, ekonominį ir politinį karą prieš Rusiją. „Tai yra priešiškos valstybės. Nes tai, ką jie daro, yra karas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusijos parlamento vadovas dar labiau pakurstė nepasitikėjimą, nes pasisakė prieš apsikeitimą belaisviais po ukrainiečių kovotojų evakuacijos Mariupolyje. „Nacių nusikaltėliai nėra mainų objektas. Jie yra karo nusikaltėliai ir mes turime padaryti viską, kad jie sulauktų teisingumo“, – per plenarinį posėdį sakė Viačeslavas Volodinas.

Pasak „Reuters“, Kremlius teigia, kad V. Putinas asmeniškai garantavo, jog su kaliniais bus elgiamasi pagal tarptautinius standartus, o ir Ukraina tikisi, kad daugiau kaip 260 jos karių, palikusių apgultą „Azovstal“ plieno gamyklą, bus iškeisti.

Ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk sakė, kad Kyjivas siekia organizuoti apsikeitimą sužeistaisiais, kai jų būklė stabilizuosis.

Tačiau Rusijos ambasadoriaus JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis tviteryje pareiškė, kad jokio susitarimo dėl apsikeitimo belaisviais nebuvo: „Nežinojau, kad anglų kalba turi tiek daug būdų vienai žinutei išreikšti – „Azovnazistai besąlygiškai pasidavė“.

Naujienų agentūra TASS pranešė, kad Rusijos komitetas planuoja apklausti karius, kurių daugelis priklauso batalionui „Azov“, atliekant tyrimą dėl to, ką Maskva vadina „Ukrainos režimo nusikaltimais“.

Parlamentaras Leonidas Sluckis, vienas iš Rusijos atstovų derybose su Ukraina, evakuotus kovotojus pavadino „gyvuliais žmogaus pavidalu“ ir sakė, kad jiems turėtų būti įvykdyta mirties bausmė.

2014 metais suformuotas kaip kraštutinių dešiniųjų savanorių būrys kovai su Rusijos remiamais separatistais, „Azovo pulkas“ neigia, kad yra fašistinis ar neonacistinis. Ukraina tvirtina, kad jis buvo reformuotas ir integruotas į Nacionalinę gvardiją.

Natalija, vieno jūreivio, kuris yra tarp pasislėpusiųjų gamykloje, žmona, sakė „Reuters“, kad tikisi, jog „įvyks sąžiningi mainai“. Tačiau ji vis tiek nerimavo: „Tai, ką dabar daro Rusija, yra nežmoniška“.

V.Zelenskis: „Azovstal“ evakuacijos misija tęsiasi

V. Zelenskis antradienį vakare savo kalboje pareiškė, kad evakuacijos misija Mariupolio plieno gamykloje „Azovstol“ tęsiasi, praneša CNN.

„Tęsiamas derybų su Rusija procesas dėl mūsų didvyrių evakuacijos iš „Azovstalio“. Evakuacijos misija tęsiama. Ją prižiūri mūsų kariškiai ir žvalgybos pareigūnai. Dalyvauja galingiausi tarptautiniai tarpininkai“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Švedija ir Suomija pateiks paraiškas dėl narystės NATO

Švedija ir Suomija trečiadienį Briuselyje kartu pateiks paraiškas dėl narystės NATO. Šios Šiaurės šalys nusprendė prisijungti prie Aljanso, baimindamosi dėl savo saugumo po Rusijos invazijos į Ukrainą. Iki šiol jos daug metų tradiciškai buvo neutralios.

Antradienį Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai pasirašė paraiškas dėl įstojimo į NATO. Šalių ambasadoriai NATO dabar įteiks jas Aljanso būstinėje.

NATO plėtrai turi pritrati visos 30 šalių narių. Tačiau Turkija grasina vetuoti Šiaurės šalių priėmimo procesą.

JAV įkūrė Rusijos karo Ukrainoje stebėsenos instituciją

JAV įsteigė naują konfliktų stebėsenos instituciją, kuri bus reikalinga rengiant teisines bylas prieš Rusiją dėl nusikaltimų, padarytų per karą Ukrainoje.

Konfliktų stebėsenos institucija „užtikrins, kad Rusijos pajėgų įvykdyti nusikaltimai būtų dokumentuoti, o kaltininkai patraukti atsakomybėn“, – antradienį, paskelbdamas apie institucijos įsteigimą, sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price‘as.

„Programa fiksuos, analizuos ir viešai skelbs atvirų šaltinių informaciją ir įrodymus apie žiaurumus, žmogaus teisių pažeidimus ir žalą civilinei infrastruktūrai, įskaitant Ukrainos kultūros paveldą“, – sakė jis.

Pranešimai bus skelbiami svetainėje ConflictObservatory.org.

N. Price‘as sakė, kad stebėsenos institucija – tai mokslininkų ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo rezultatas.

Jo teigimu, siekiama prisidėti prie galimo baudžiamojo persekiojimo Ukrainos vidaus teismuose, trečiųjų šalių, JAV ir kituose teismuose. Taip pat bus teikiama informacija, skirta paneigti Rusijos dezinformacijos kampanijas.

V. Zelenskis per Kanų kino festivalio atidarymą kreipėsi į kino pasaulį

Mums reikia naujo Ch. Chaplino, jog įrodytume, kad kinas nėra nebylus.

V. Zelenskis antradienį netikėtai kreipėsi į Kanų kino festivalio atidarymo ceremonijos dalyvius. Vaizdo ryšiu transliuotoje kalboje jis paragino kino pramonę pasisakyti prieš neapykantą ir autoritarinius vadovus.

„Kiekvieną dieną žūsta šimtai žmonių, – sakė V. Zelenskis. – Jie neatsikels nuaidėjus paskutiniams plojimams“. Prezidentas klausė: „Ar kinas tylės, ar apie tai kalbės? Kai yra diktatorius, kai vyksta kova dėl laisvės, viskas priklauso nuo mūsų vienybės“.

V. Zelenskis kalbėjo kino galią Antrojo pasaulinio karo metais ir paminėjo Charlie‘io Chaplino filmą „Didysis diktatorius“. Jis pabrėžė: „Galiausiai neapykantos neliks, o diktatoriai mirs“. 1940-aisiais pasirodęs Ch. Chaplino kino filmas iki šiol laikomas itin stipria satyra prieš Adolfą Hitlerį.

„Mums reikia naujo Ch. Chaplino, jog įrodytume, kad kinas nėra nebylus“, – sakė V. Zelenskis. Turėdamas omenyje Rusijos karą prieš Ukrainą, jis klausė: „Ar kino pasaulis tylės ar kalbės?“ Prezidentui baigus kalbą, publika plojo atsistojusi.

Kanų kino festivalyje bus parodytas paskutinysis Lietuvos kino kūrėjo Manto Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis 2“. Jis balandį buvo nušautas Ukrainos Mariupolio mieste.

Rusijos vicepremjeras atvyko į Chersoną

Antradienį Chersono regione pietų Ukrainoje lankėsi Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Maratas Chusnulinas.

Regionas aplink uostamiestį užims „garbingą vietą mūsų Rusijos šeimoje“, – vizito metu sakė M. Chusnulinas, pranešė „RIA Novosti“.

Gegužės 1 dieną Rusija regione įvedė rublį kaip oficialią valiutą.

Prieš kelias dienas Rusijos paskirta vyriausybė Ukrainos provincijoje pareiškė, kad planuoja kreiptis į Maskvą dėl teisės tapti Rusijos dalimi.

Anksčiau šį mėnesį prorusiškas regiono vicepremjeras Kirilas Stremousovas sakė, kad nebus nei referendumo, nei siekio paskelbti regioną respublika. Pasak jo, panašus referendumas 2014 metais Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje nebuvo pripažintas tarptautiniu mastu.

Kita vertus, Ukrainos vyriausybė įsitikinusi, kad Chersono regiono rusifikavimas žlugs.

Lvivo meras: Rusija savo apšaudymais nori sukelti nuolatinę įtampą

Vakarų Ukrainoje pasienyje su Lenkija esantis Lvivo miestas, pasak mero Anrijaus Sadovyjaus, nuolat apšaudomas rusų raketų. Mieste yra daug tarptautinių organizacijų, kurios dėl to jaučiasi nesaugiai, sakė jis per Ukrainos televiziją, trečiadienį pranešė agentūra „Unian“.

Rusija esą taikosi ne tik į karinę infrastruktūrą, bet apšaudymais nori sukelti ir nuolatinę įtampą. „Bet jei laiku reaguoji į oro pavojaus signalą ir eini į apsauginį bunkerį, tada tai nepavojinga“, – kalbėjo A. Sadovyjus. Lvivo senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Žmonės, anot mero, miesto pakraščiuose gali matyti raketas ir girdėti labai garsius sprogimus. Tačiau pačiam Lvivui žalos nepadaryta.

Rusija traukiasi iš Baltijos jūros valstybių tarybos

Rusija antradienį pranešė, kad traukiasi iš Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT), regione tvyrant įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje.

Ši organizacija yra regioninio bendradarbiavimo politinis forumas, turintis 10 valstybių narių, įskaitant Vokietiją, Suomiją, Norvegiją ir Baltijos šalis. BJVT narės teises taip pat turi Europos Sąjunga.

Kovo mėnesį Rusijos narystė BJVT buvo įšaldyta dėl invazijos į Ukrainą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad ši organizacija tampa „antirusiškos politikos įrankiu“ ir „vis labiau grimzta į rusofobiją ir melą“.

„Manome, kad mūsų šalies tolesnis dalyvavimas BJVT būtų netikslingas ir bevaisis“, – sakoma URM pranešime.

BJVT siekia skatinti integracinius procesus ekonominiu ir socialiniu požiūriu įvairiapusiškame regione. Šios organizacijos veiklos pagrindinės kryptys: valstybių narių demokratinių institucijų plėtros skatinimas, ekonominė ir technologinė parama, bendradarbiavimas sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos, energetikos, kultūros, švietimo, turizmo, transporto, komunikacijos ir kitose srityse.

Maskva nurodė, kad organizacija planuoja gegužės 25-ąją surengti susitikimą Norvegijoje nedalyvaujant Rusijai, taip pat apkaltino BJVT „faktiškai pavogus“ Rusijos indėlį į organizacijos biudžetą.

Nors traukiasi iš Tarybos, Maskva pareiškė liksianti aktyvi veikėja Baltijos jūros regione.

„Mėginimai išstumti mūsų šalį nuo Baltijos pasmerkti žlugti“, – rašo ministerija.

Maskva antradienį atskirai pranešė, kad du Suomijos ambasados Rusijoje darbuotojai turės palikti šalį, atsakant į panašų Helsinkio žingsnį.

Užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad buvo iškviestas Suomijos ambasadorius Maskvoje ir kad jam buvo pareikštas „griežtas protestas“ dėl dviejų rusų diplomatų išsiuntimo iš Suomijos šių metų balandį.

Maskva taip pat kaltino Suomiją „konfrontaciniu kursu“ Rusijos atžvilgiu, ginkluotės tiekimu Ukrainai ir „ukrainiečių nacionalistų nusikaltimų“ prieš civilius gyventojus „dangstymą“.

„Rusijos pusė priėmė sprendimą, kad dviejų Suomijos ambasados Maskvoje darbuotojų tolesnis buvimas Rusijos Federacijoje nepriimtinas“, – nurodė ministerija.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24-ąją pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą Vakarų šalys išsiuntė dešimtis rusų diplomatų. Maskva atsakė analogiškais žingsniais.

Suomija, turinti 1 340 km sausumos sieną su Rusija, apsisprendė trečiadienį kartu su Švedija teikti stojimo į NATO paraišką. Tokiu būdu abi šalys atsisako ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Rusų gimnastui dėl simbolio „Z“ metams uždrausta dalyvauti varžybose

Rusų gimnastui, ant medalininkų pakylos pademonstravusiam su Rusijos invazija Ukrainoje siejamą simbolį, metams uždrausta dalyvauti varžybose, paskelbė drausmės komisija.

Ivanas Kuliakas kovo mėnesį ant medalininkų pakylos Dohoje šalia auksą laimėjusio ukrainiečio Ilios Kovtuno stovėjo vilkėdamas marškinėlius su išdidinta raide „Z“.

Ši raidė, negrabiai užrašoma ant rusų pajėgų Ukrainoje tankų ir kitų mašinų, tapo paramos invazijai simboliu.

Gimnastikos etikos fondo (GEF) drausmės komisija nusprendė, kad I. Kuliakas pažeidė Tarptautinės gimnastikos federacijos (FIG) taisykles.

„P. Kuliakui vienus metus nuo šio sprendimo datos neleidžiama dalyvauti jokiuose FIG aprobuotuose renginiuose ar varžybose, organizuotose... FIG narių“, – paskelbė GEF.

I. Kuliakas taip pat privalo sugrąžinti savo bronzos medalį ir prizinius pinigus – 500 Šveicarijos frankų (478 eurus). Jis dar gali per 21 dieną apskųsti bausmę.

Anksčiau jau buvo nuspręsta, kad visiems rusų ir baltarusių gimnastams bus uždrausta dalyvauti varžybose.

„Jei... priemonės, neleidžiančios rusų atletams važytis, dar galios 2023 metų gegužės 17-ąją, draudimas tęsis ir baigs galioti šeši mėnesiai po minėtų priemonių panaikinimo“, – nurodė GEF.

Rusijos pajėgų smūgiai sunaikino unikalų Ukrainos augalų sėklų banką

Rusijos pajėgų smūgiai sunaikino Ukrainos šiaurės rytiniame Charkivo mieste veikusį unikalų augalų sėklų banką, kokių pasaulyje yra tik keletas, naujienų agentūra „Unian“ trečiadienį citavo ukrainiečių Humanitarinės ir informacinės politikos komitetą.

Komitetas nurodė, kad Rusijos pajėgos subombardavo Jurjevo augalininkystės institutui priklausantį vienintelį šalyje Nacionalinį augalų genetinių išteklių centrą, kuriame buvo saugoma daugiau kaip 160 tūkst. augalų rūšių ir veislių pavyzdžių iš viso pasaulio, rinktų ištisus dešimtmečius. Šios kolekcijos buvo visiškai sunaikintos.

Paskelbtose nuotraukose matyti visiškai išdegusi, pelenais nuklota patalpa, kurioje anksčiau stovėjo stelažai su įvairių sėklų pavyzdžiais, taip pat vienas kitas išlikęs apdegęs sėklų paketas.

Specialistai pabrėžė, kad institute buvo saugoma prieš šimtmečius išvestų veislių pavyzdžių, kurių atkurti nebebus įmanoma.

„Ukrainos augalų genetinis bankas atlaikė Antrąjį pasaulinį [karą], Charkivo okupaciją, bet neatlaikė rusų antplūdžio“, – sakoma Humanitarinės ir informacinės politikos komiteto pranešime.

Suomija ir Švedija pateikė stojimo į NATO paraiškas

Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė paraiškas įstoti į NATO, abiem šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Šie narystės siekiai gali reikšti reikšmingiausią per kelis dešimtmečius NATO plėtrą ir Aljanso sienų su Rusija ilgio padvigubėjimą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau yra įspėjęs, kad tokia plėtra gali išprovokuoti Maskvos atsaką.

Jūsų pateiktos paraiškos yra istorinis žingsnis.

Suomijos ambasadorius prie NATO Klausas Korhonenas ir jo kolega švedas Axelis Wernhoffas (Akselis Vernhofas) NATO būstinėje Briuselyje įteikė savo šalių paraiškas dėl stojimo į Aljansą bloko generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui (Jensui Stoltenbergui) tuojau po 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“.

„Jūsų pateiktos paraiškos yra istorinis žingsnis. Sąjungininkai dabar svarstys tolesnius žingsnius dėl jūsų kelio į NATO“, – priėmęs dokumentus sakė J. Stoltenbergas.

„Tai gera diena mūsų saugumui kritiškai svarbiu laiku, – pridūrė jis. – Dėkoju už jūsų įteiktas paraiškas. Visos šalys turi teisę spręsti dėl savo saugumo, ir sveikinu Suomiją ir Švediją kaip [būsimas] NATO nares.“

Dabar šiuos prašymus turi apsvarstyti visos 30 Aljanso narių.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pastarosiomis dienomis pareiškė, kad Ankara nepritars Suomijos ir Švedijos priėmimui į Aljansą, nes jos esą padeda grupėms, kurias Turkija laiko keliančiomis grėsmę jos saugumui.

„Reikia atsižvelgti į visų sąjungininkių saugumo interesus... Mes pasiryžę spręsti visus klausimus ir greitai padaryti išvadas“, – sakė J. Stoltenbergas.

„Visos sąjungininkės sutaria dėl NATO plėtros svarbos. Mes visi sutariame, kad privalome laikytis drauge, ir visi sutariame, kad tai istorinė proga ir [kad] privalome ja pasinaudoti“, – NATO būstinėje Briuselyje reporteriams sakė jis.

Jeigu Ankara atsisakytų savo prieštaravimų ir jeigu derybos dėl stojimo vyktų sklandžiai, abi šalys NATO narėmis galėtų tapti jau po kelių mėnesių. Šis procesas paprastai trunka 8–12 mėnesių, bet NATO pageidauja veikti greitai, tvyrant Rusijos agresijos prieš Šiaurės šalis grėsmei.

Kanada, pavyzdžiui, sako numatanti Švedijos ir Suomijos priėmimo protokolą ratifikuoti per kelias dienas.

Helsinkis, Stokholmas ir kitos Vakarų sostinės optimistiškai vertina galimybes įveikti Turkijos prieštaravimus.

Švedija ir Suomija daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo politikos, bet Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje iš esmės pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

Švedija ir Suomija glaudžiai bendradarbiauja su NATO. Šios šalys yra funkcionuojančios demokratijos, turi gerai finansuojamas ginkluotąsias pajėgas ir prisideda prie Aljanso karinių operacijų bei oro policijos misijų. Visos kliūtys, su kuriomis jos susidurs, bus tik techninio ar, galbūt, politinio pobūdžio.

Stojimo į NATO procesas nėra oficialiai įformintas ir jo žingsniai gali būti įvairūs. Tačiau iš pradžių paraiškos bus aptartos per 30 šalių narių Šiaurės Atlanto Tarybos posėdį, tikriausiai ambasadorių lygiu.

Šiaurės Atlanto Taryba spręs, ar judėti narystės link ir kokių žingsnių reikia imtis. Tai didele dalimi priklauso nuo to, kokiu mastu šalys kandidatės atitinka NATO politinius, karinius ir teisinius standartus, ar jos prisideda prie saugumo Šiaurės Atlanto regione. Šiais klausimais Suomijai ir Švedijai sunkumų neturėtų kilti.

Kelios NATO sąjungininkės, visų pirma Didžioji Britanija, pasiūlė Suomijai ir Švedijai saugumo garantijas paraiškų teikimo periodu, kol joms dar netaikomas Aljanso savitarpio gynybos paktas.

„Pastarąsias kelias dienas matėme daug sąjungininkių pareiškimų įsipareigojant dėl Suomijos ir Švedijos saugumo. NATO jau yra budri Baltijos jūros regione... NATO ir sąjungininkių pajėgos toliau adaptuosis pagal būtinybę“, – sakė J. Stoltenbergas.

Baltarusija taikys mirties bausmę už pasikėsinimą įvykdyti teroro aktą

Baltarusijoje įvesta mirties bausmė už pasikėsinimą įvykdyti teroro aktą, trečiadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Tokie kaltinimai yra pareikšti keliems baltarusių aktyvistams.

„Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė įstatymą dėl galimybės skirti mirties bausmę už pasikėsinimą įvykdyti teroro aktą“, – pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“

Agentūra pridūrė, kad įstatymas įsigalios po 10 dienų nuo jo paskelbimo.

JAV aiškinasi galimybes įtikinti Turkiją neblokuoti Suomijos ir Švedijos priėmimo į NATO

Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Tajipui Erdohanui) vis griežčiau pasisakant prieš Suomijos ir Švedijos planą įstoti į NATO, nors kai kurie jo aukšto rango padėjėjai siunčia daug taikingesnius signalus, JAV pareigūnai aiškinasi, kiek rimtai yra nusiteikęs šis ūmaus būdo lyderis ir kaip būtų įmanoma jį įtikinti pakeisti poziciją.

Ankarai siunčiant prieštaringus signalus dėl Helsinkio ir Stokholmo planų, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) trečiadienį Niujorke susitiks su Turkijos užsienio reikalų ministru. Tai bus naujas bandymas išsiaiškinti Ankaros poziciją, o ankstesni mėginimai, regis, tik dar labiau aptemdė situaciją.

Pabrėždama atsargios diplomatijos su potencialiai sunkiai sukalbamu partneriu būtinybę, JAV prezidento J. Bideno administracija iš pažiūros ignoravo R. T. Erdogano pareiškimus, kad jis negali leisti Suomijai ir Švedijai įstoti į NATO dėl šių šalių palaikymo grupėms, kurias Turkija laiko keliančiomis grėsmę jos saugumui. Vašingtonas atrodo labiau susitelkęs į pareiškimus, išsakytus už uždarų durų žemesnio rango Turkijos pareigūnų.

„Ne mums kalbėti už Turkijos vyriausybę“, – antradienį pakartojo Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas), kai buvo klausinėjamas, kaip JAV vertina Turkijos poziciją ir Ankara ko nors reikalavo iš Jungtinių Valstijų mainais į sutikimą, kad Suomija ir Švedija būtų priimtos į Aljansą.

Ankaros pozicija gali sužlugdyti JAV ir kitų NATO sąjungininkių galimybę atsakyti į Rusijos invaziją Ukrainoje sustiprinant ir išplečiant Aljansą. Naujų NATO narių atsiradimas būtų visiška priešingybė Rusijos prezidento Vladimiro Putino prieš karą keltiems reikalavimams, kad Vakarų šalių karinis blokas nebūtų plečiamas rytų kryptimi.

Tačiau R. T. Erdogano pareiškimai dėl Suomijos ir Švedijos taip pat pabrėžia Aljanso silpnąją vietą, kuria V. Putinas anksčiau mėgindavo pasinaudoti. Svarbiausi NATO sprendimai turi būti priimami pritariant visoms 30 bloko narių.

Vašingtonas ir kitos NATO narės iš pradžių galvojo lengvai išspręsiančios nedidelius nesutarimus dėl Aljanso plėtros proceso, tvyrant nerimui dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Tačiau R. T. Erdogano tirados Suomijos ir Švedijos atžvilgiu kelia vis didesnį susirūpinimą, abiem šalims trečiadienį pateikus stojimo į bloką paraiškas ir tikintis prie jo prisijungti kiek įmanoma greičiau.

Net jeigu šią kliūtį galiausiai pavyktų pašalinti, Suomijos ir Švedijos įstojimas gali būti pavėlintas keliais mėnesiais, ypač jeigu kitos šalys pasektų Turkijos pavyzdžiui ir pareikalautų joms rūpimų nuolaidų.

R. T. Erdoganas, pastaraisiais metais demonstravęs stiprėjantį polinkį į autoritarizmą, laikomas neprognozuojamu lyderiu. Jau yra buvę atvejų, kai prezidento žodžiai aiškiai kirtosi su Turkijos diplomatų ir kitų aukšto rango pareigūnų pareiškimais.

„Neatmetu galimo nesusikalbėjimo tarp turkų diplomatų ir Erdogano. Anksčiau yra buvę tokio nesusikalbėjimo pavyzdžių“, – sakė Turkijos užsienio politikos apžvalgininkė ir žurnalistė Barcin Yinanc (Barčin Jinanč). Kaip pavyzdį ji pateikė R. T. Erdogano ir Užsienio reikalų ministerijos „nesusikalbėjimą“ praeitais metais, kai turkų lyderis pagrasino išsiųsti 10 Vakarų šalių diplomatų, įskaitant JAV ambasadorių, apkaltinęs juos kišantis į Turkijos teismų darbą.

NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas praeitą sekmadienį po diskusijų su turkų pareigūnais žurnalistams Berlyne sakė, kad „Turkija aiškiai išreiškė ketinimą neblokuoti narystės“. A. Blinkenas ir kiti Aljanso šalių diplomatijos vadovai, įskaitant Vokietijos užsienio reikalų ministrę Annaleną Baerbock (Analeną Bėrbok), taip pat teigė esantys visiškai tikri, kad visos NATO narės, įskaitant Turkiją, mielai pritars abiejų Šiaurės valstybių prisijungimui.

Tačiau pirmadienį R. T. Erdoganas daugelį nustebino, pažėręs dar griežtesnės kritikos Suomijai ir Švedijai, apkaltinęs jas remiant kurdų kovotojus ir kitus veikėjus, Turkijos laikomus teroristais, taip pat primetant suvaržymus ginklų pardavimams Turkijai.

„Nė viena iš šių šalių nesilaiko atviros, skaidrios pozicijos prieš teroristines organizacijas, – tąsyk kalbėjo R. T. Erdoganas. – Negalime ištarti „taip“ tiems, kas įveda sankcijas Turkijai, bet stoja į NATO, kuri yra saugumo organizacija.“

Paklaustas apie šiuos prieštaravimus N. Price'as atsakė, kad po praeitą savaitgalį įvykusių susitikimų su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavuoglu (Mevliutu Čavušohlu) ir kitais A. Blinkenas buvo „susidaręs tokį patį pasitikėjimo įspūdį, kad yra tvirtas konsensusas dėl Suomijos ir Švedijos priėmimo į Aljansą, jeigu jos pasirinktų įstoti. Ir buvome tikri, kad šį konsensusą galėsime išlaikyti.“

Vidurinių Rytų instituto Turkijos programos direktorė Gonul Tol (Gioniul Tol) sakė, kad R. T. Erdoganas dažnai pažeria griežto tono tiradų, bet paprastai galiausiai persigalvoja ir ir pasirenka „racionalią“ išeitį.

„Erdoganas nenuspėjamas. Visgi tuo pat metu jis – labai pragmatiškas veikėjas“, – sakė ji. Anot G. Tol, Turkijos lyderis mėgsta derėtis ir per derybas kelia „maksimalistinius reikalavimus“.

„Galiausiai jis pasitenkina gavęs daug mažiau“, – pridūrė ekspertė.

Ji pažymėjo, kad R. T. Erdogano priekaištai Vakarų šalims dėl kurdų nėra nauji ir kad jau seniai tvyro įtampa tarp Turkijos ir JAV dėl turkų kariuomenės aprūpinimo.

Kadangi Turkija neatsisakė planų įsigyti Rusijos gamybos oro erdvės gynybos sistemų, JAV pašalino Ankarą iš modernių naikintuvų F-35 programos. Vėliau Turkija spaudė Vašingtoną parduoti jai naujų naikintuvų F-16 arba bent jau modernizuoti jos turimus lėktuvus. Vašingtone šią savaitę vyksta diskusijos dėl abiejų klausimų, ir kai kurie pareigūnai mano, kad nors jie nėra tiesiogiai susiję su NATO plėtros klausimu, išsprendus kurį nors iš jų galbūt padėtų įtikinti R. T. Erdoganą atsisakyti savo prieštaravimų.

G. Tol sutinka su tokiu vertinimu.

„Tai vyksta tokiu metu, kai jis stengiasi pataisyti ryšius su Vašingtonu, kai Turkija įsitraukusi į derybas, kad įtikintų [JAV] Kongresą parduoti Turkijai F-16. Be to, tai metas, kai Erdoganas stengiasi įtvirtinti vertingo sąjungininko įvaizdį. Ir šiuo metu invazija Ukrainoje suteikia jam galimybę suartėti su Vakarų sostinėmis. Taigi, esant tokioms aplinkybėms būtų labai dramatiškas žingsnis, jeigu Turkija iš tikrųjų vetuotų Suomijos ir Švedijos paraišką“, – sakė ekspertė.

Maskva: pasidavė 959 Mariupolio „Azovstal“ gynėjai

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį paskelbė, kad šią savaitę pasidavė iš viso 959 ukrainiečių kariai, gynę apsuptą metalurgijos įmonę „Azovstal“ Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje.

„Per pastarąją parą pasidavė 694 kovotojai, įskaitant 29 sužeistuosius, – sakoma ministerijos kasdieniame pranešime apie konflikto Ukrainoje eigą. – Nuo gegužės 16 dienos pasidavė iš viso 959 kovotojai, tarp jų 80 sužeistųjų.“

Ministerija pridūrė, kad belaisviai, kuriems reikalinga medicinos pagalba, buvo išvežti į ligoninę Novoazovsko mieste Rusijos pajėgų kontroliuojamoje Ukrainos teritorijoje.

Kyjivas tikisi iškeisti pasidavusius Mariupolio gynėjus, bet Rusija dar nėra patvirtinusi, ar jie bus įtraukti į kokį nors apsikeitimą belaisviais.

Praeitą mėnesį Maskva paskelbė perėmusi Mariupolio kontrolę po kelias savaites trukusios apsiausties, bet šimtai Ukrainos karių tebekovojo didžiuliame „Azovstal“ komplekse, nuo Rusijos atakų ir bombardavimų slapstydamiesi toje pramonės zonoje esančiuose požeminiuose tuneliuose ir bunkeriuose.

Ukrainos gynybos ministerija sakė darysianti „viską, kas būtina“, kad išgelbėtų „Azovstal“ likusius karius, kurių skaičius nebuvo atskleistas, bet pripažino, kad neturi galimybių to padaryti karinėmis priemonėmis.

Kanada neįsileis 1 tūkst. rusų, įskaitant V. Putino

Kanados vyriausybė paskelbė draudimą 1 tūkst. Rusijos piliečių atvykti į šalį. Į atitinkamą sąrašą įtrauktas ir prezidentas Vladimiras Putinas. Tai tviteryje pranešė viešojo saugumo ministras.

„Dėl brutalaus V. Putino režimo karo Kanada remia Ukrainą – mes reikalausime, kad Rusija atsakytų už savo nusikaltimus, – pareiškė Marcas Mendicinas. – Skelbiame, kad neleisime į Kanadą atvykti 1 tūkst. rusų, įskaitant V. Putiną ir jo bendrininkus“.

Karas Ukrainoje jau pražudė 229 vaikus

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 229 vaikai, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.

Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 424 vaikai.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Baltarusija įveda mirties bausmę už mėginimus rengti terorizmo aktus

Rusijos naujienų agentūros trečiadienį pranešė, kad Baltarusijoje įvedama mirties bausmė už mėginimus įvykdyti teroro aktą – tokie kaltinimai gresia keliems opozicijos aktyvistams.

„Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasirašė įstatymą dėl galimybės skirti mirties bausmę už bandymą įvykdyti teroro aktą“, – pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“ ir pridūrė, kad įstatymas įsigalios praėjus 10 dienų po jo paskelbimo.

Baltijos šalių premjerai visiškai pritaria Suomijos ir Švedijos sprendimams stoti į NATO

Estijos Vyriausybės vadovė Kaja Kallas, Latvijos premjeras Arturas Krišjanis Karinis ir Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė visiškai pritaria istoriniams Suomijos ir Švedijos sprendimams kreiptis dėl narystės NATO ir labai palankiai juos vertina.

„Suomiją ir Švediją sieja tos pačios vertybės kaip ir NATO sąjungininkes, jos taip pat pritaria mūsų įsipareigojimui laikytis principų, kurie sudaro euroatlantinio saugumo pagrindą. Suomijai ir Švedijai prisijungus prie NATO sustiprės mūsų kolektyvinis saugumas ir sutvirtės Aljansas“, – bendrame pareiškime pažymi Baltijos valstybių premjerai.

„Baltijos šalys kartu su Suomija ir Švedija dalijasi atsakomybe už taikų, saugų ir klestintį Šiaurės šalių ir Baltijos jūros regioną. Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO padės pasiekti šiuos tikslus, atvers mūsų šalims naujas galimybes glaudžiau ir aktyviau bendradarbiauti saugumo ir gynybos srityse.

Mūsų saugumo interesai yra tokie patys, mes taip pat susiduriame su panašiomis saugumo grėsmėmis ir iššūkiais. Todėl Baltijos šalys į šias grėsmes ir iššūkius reaguos glaudžiai bendradarbiaudamos ir išlaikydamos solidarumą su Suomija ir Švedija – kaip su NATO sąjungininkėmis, taip pat Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO proceso metu. Dėsime visas įmanomas pastangas, kad šis stojimo procesas vyktų greitai ir sklandžiai.

Rusijai vykdant invaziją į Ukrainą, NATO, kaip gynybinio Aljanso, siekiančio taikos, saugumo ir stabilumo visoje euroatlantinėje erdvėje, vaidmuo tampa dar svarbesnis. Laukiame, kada galėsime bendradarbiauti Aljanse su Suomija ir Švedija, kad pasiektume šiuos tikslus“, – bendrame pareiškime pabrėžia Baltijos šalių ministrai pirmininkai.

Sumų sritis apšaudyta salvinės ugnies sistemomis „Grad“

Naktį į trečiadienį Rusijos kariai apšaudė Ukrainos Sumų sritį salvinės ugnies sistemomis „Grad“. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos sienos apsaugos tarnyba.

„Naktį priešas apšaudė Sumų sritį sistemomis „Grad“. Rusų kariai iš Ponurų Rusijos teritorijoje paleido maždaug tuziną raketų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė sienos apsaugos tarnyba. Atakos metu apgadintas privatus namas.

Pasak Sumų srities karinės administracijos vadovo Dmytro Žyvytskio, naktį į trečiadienį Rusijos kariai taip pat apšaudė Sumų sritį pasitelkdami artileriją ir minosvaidžius. Ukrainos kariuomenė šias atakas atrėmė. Pranešimų apie nukentėjusiuosius nėra.

Rusija išsiunčia dešimtis Europos šalių diplomatų

Maskva trečiadienį išsiuntė dešimtis Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos diplomatų, atsakydama į Rusijos diplomatų išsiuntimą iš šių Europos šalių, tokiu būdu sureagavusių į Rusijos karą Ukrainoje.

Rusų užsienio reikalų ministerija savo pareiškime nurodė, kad išsiunčia 34 „Prancūzijos diplomatinių atstovybių darbuotojus“ Rusijoje. Jie turės palikti šalį per dvi savaites.

Maskva apie tokį žingsnį paskelbė, prieš tai išsikvietusi Prancūzijos ambasadorių Pierre'ą Levy (Pjerą Levi) ir pareiškusi jam, kad 41 Rusijos diplomatinių atstovybių darbuotojo išsiuntimas yra „provokuojantis ir nepagrįstas sprendimas“, nurodoma pareiškime.

Vėliau ministerija pranešė, kad 27 Ispanijos ambasados Maskvoje ir Ispanijos generalinio konsulato Sankt Peterburge darbuotojai „paskelbti personae non grata". Jie turės išvykti iš Rusijos per septynias dienas.

Ministerija perspėjo Ispanijos ambasadorių Marcosą Gomezą Martinezą (Markosą Gomesą Martinesą), jog rusų diplomatų išsiuntimas iš Madrido „turės neigiamą poveikį Rusijos ir Ispanijos santykiams“.

URM atstovė Marija Zacharova taip pat patvirtino rusų naujienų agentūroms, kad išsiunčiami ir 24 Italijos diplomatai, nors oficialaus pareiškimo šiuo klausimu nepaskelbta.

Užsienio reikalų ministerija Paryžiuje savo ruožtu pareiškė, kad Prancūzija „griežtai smerkia“ Maskvos vykdomą jos diplomatų išsiuntimą, o šį Maskvos žingsnį pavadino neturinčiu „jokio teisėto pagrindo“.

Ministerijos teigimu, prancūzų diplomatų darbas Rusijoje „visiškai atitinka Vienos konvenciją dėl diplomatinių ir konsulinių santykių“ – tuo metu balandį išsiųstus rusų misijų darbuotojus Paryžius įtarinėjo šnipinėjimu.

„Priešiškas aktas“

Italijos premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis) pasmerkė išsiuntimą kaip „priešišką aktą“, bet pabrėžė, kad diplomatiniai kanalai turi likti atviri, „nes būtent jais, jei įmanoma, bus pasiekta taika“ Ukrainoje.

Tvyrant diplomatinei įtampai, Maskvos miesto tarybos deputatai trečiadienį parėmė sprendimą pavadinti anksčiau bevardę teritoriją priešais JAV ambasadą „Donbaso gynėjų aikšte“.

Donbasas yra daugiausia rusakalbis Rytų Ukrainos regionas, kurį Rusija ketina „išvaduoti“ per savo karinę kampaniją kaimyninėje šalyje.

2018 metų vasarį gatvė prie Rusijos ambasados Vašingtone buvo pavadinta 2015 metais prie Kremliaus nušauto opozicijos politiko Boriso Nemcovo vardu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.

Prasidėjus įsiveržimui, Maskva susidūrė su tarptautinių sankcijų lavina ir augančia izoliacija nuo pasaulio bendruomenės, o Rusijos santykiai su Vakarų šalimis pablogėjo iki lygio, regėto Šaltojo karo laikais.

Japonija ragina Kiniją vaidinti atsakingą vaidmenį sprendžiant Ukrainos krizę

Japonijos užsienio reikalų ministras trečiadienį per pirmąsias po pusmečio pertraukos derybas su kolega iš Kinijos paragino Pekiną „vaidinti atsakingą vaidmenį“ dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Japonija prisidėjo prie Vakarų sąjungininkių, dėl Ukrainos krizės įvedusių griežtų sankcijų Rusijai, o Kinija atsisako pasmerkti Maskvos invaziją.

Japonų užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi (Jošimasa Hajašis) kinų diplomatijos vadovui Wang Yi (Vang I) pasakė, kad Rusijos invazija „yra aiškus Jungtinių Tautų chartijos ir kitų tarptautinių įstatymų pažeidimas“, sakoma Japonijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Y. Hayashi „paragino Kiniją vaidinti atsakingą vaidmenį palaikant tarptautinę taiką ir saugumą“, pridūrė ministerija.

Tai pirmos abiejų šalių užsienio reikalų ministrų derybos nuo lapkričio, nurodo japonų Užsienio reikalų ministerija. Jos buvo surengtos kilus dideliam susirūpinimui dėl geopolitinės įtampos.

Manoma, kad Kinija ir Rusija labiau koordinuoja savo veiksmus. Pekinas atsisako prisidėti prie protestų prieš Maskvos invaziją, nors pažadėjo nebandyti apeiti dėl karo Ukrainoje įvestų sankcijų.

Derybos įvyko prieš JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) šios savaitės vizitą Japonijoje po apsilankymo Pietų Korėjoje.

Japonijoje jis surengs dvišales derybas su premjeru Fumio Kishida (Fumiju Kišida) ir dalyvaus vadinamojo Ketverto, taip pat apimančio Australiją ir Indiją, susitikime.

Numanomas šios grupės sukūrimo tikslas yra spausti Kiniją, didinančią savo ekonominį ir karinį svorį regione.

Japonija su nerimu stebi augančias Pekino karines ambicijas ir Y. Hayashi per derybas su Wang Yi kėlė tokius klausimus kaip ginčijamos salos ir padėtis Rytų Kinijos jūroje bei Pietų Kinijos jūroje.

Tačiau tuo pačiu metu Kinija yra didžiausia Japonijos prekybos partnerė ir Tokijas nenorėtų būti įtrauktas į Pekino ir Vašingtono ginčus.

Y. Hayashi sakė, kad Kinija ir Japonija „turėtų sakyti, ką reikia pasakyti, ir pradėti dialogą“. Jis perspėjo, kad dvišaliai santykiai „susiduria su įvairiais sunkumais ir kad viešoji nuomonė Japonijoje yra itin griežta Kinijos atžvilgiu“.

Latvijos vadovas: Saeima greitai ratifikuos Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolus

Latvijos Saeima labai greitai ratifikuos Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO protokolus, trečiadienį pareiškė šalies prezidentas Egilas Levitas.

Valstybės vadovas po susitikimo su ministru pirmininku Krišjaniu Kariniu sakė, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO sustiprins Aljansą ir ypač Šiaurės Europos regioną.

Premjeras savo ruožtu sakė, kad Švedijos ir Suomijos sprendimas prisijungti prie Aljanso yra svarbi ir teigiama žinia. K. Karinis patvirtino, kad kai tik Latvija gaus oficialų prašymą ratifikuoti stojimo protokolus, jie iškart bus perduoti parlamentui.

„Esu tikras, kad parlamentas nieko nevilkins ir per trumpą laiką užbaigs visą ratifikavimo procesą. Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO sustiprins Aljansą, Latviją ir regioną. Mūsų kaimynai žengs teigiamą žingsnį, kuris padės sustiprinti gerus santykius su partneriais  Skandinavijoje“, – sakė premjeras.

Suomija ir Švedija trečiadienį oficialiai pateikė paraiškas įstoti į NATO, abiem šalims po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Šalių stojimo į NATO protokolus turi ratifikuoti visų 30 Aljanso valstybių narių parlamentai.

ES siūlo papildomai skirti Ukrainai iki 9 mlrd. eurų pagalbos

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį pasiūlė šiais metais papildomai skirti Ukrainai iki 9 mlrd. eurų karo padariniams įveikti. 

U. von der Leyen vaizdo kreipimesi taip pat sakė, kad metas galvoti apie Ukrainos atkūrimą, kai tik baigsis karas. Ji pridūrė, kad Europos Sąjunga „strategiškai suinteresuota vadovauti šioms atstatymo pastangoms“.

„Gasum“: Rusija gamtinių dujų tiekimą Suomijai gali nutraukti šią savaitę

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ trečiadienį išplatino pranešimą, kuriuo perspėjo, jog gegužės 20-ąją arba gegužės 21-ąją Rusija gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą į Suomiją vamzdynais.

Tačiau pranešime pažymima, jog „Gasum“ dėl to kol kas negavo jokios informacijos nei iš „Gazprom export“, nei iš Rusijos perdavimo tinklų operatoriaus.

Kaip jau buvo skelbta, antradienį „Gasum“ paskelbė, kad atmeta Rusijos vienašališką reikalavimą už jos eksportuojamas dujas mokėti rubliais ir yra pasirengusi galimam tiekimo nutraukimui.

Suomijos pabrėžė, kad kartu su klientais ir šalies valdžios institucijomis tokiai situacijai ruošėsi, o artėjančią vasarą dujų tikisi gauti per jungtį su Estija „Balticconnector“, nors pripažįsta, jog šią užduotį gali apsunkinti riboti dujotiekio pajėgumai.

„Gasum“ taip pat pranešė, kad nuo praėjusių metų rudens derėjosi su „Gazprom export“ dėl ilgalaikės tiekimo sutarties sąlygų pakeitimų, tačiau nuomonės dėl jų smarkiai išsiskyrus „neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik ginčo sprendimą perduoti arbitražui“.

Suomija kartu su Estija tikisi iki šių metų pabaigos įgyvendinti bendrą plaukiojančio suskystintų gamtinių dujų importo terminalo projektą.

Kita vertus, gamtinės dujos sudaro tik apie 8 proc. Suomijos suvartojamos energijos.

Karo nusikaltimais kaltinamas Rusijos karys per teismą Kyjive pripažino savo kaltę

Pirmasis Rusijos karys, teisiamas Ukrainoje dėl karo nusikaltimų Maskvos invazijos metu, trečiadienį pripažino savo kaltę ir gali būti nuteistas Kyjivo kalėti iki gyvos galvos.

Teisme paklaustas, ar yra kaltas dėl kaltinimų tokiais nusikaltimais kaip tyčinė žmogžudystė ir karo nusikaltimai, 21 metų seržantas Vadimas Šišimarinas atsakė: „Taip.“

Į nelaisvę paimtas karys kaltinamas 62 metų civilio gyventojo nužudymu Ukrainos šiaurės rytuose pirmosiomis Kremliaus inicijuoto puolimo dienomis.

V. Šišimarinas, kilęs iš Sibiro Irkutsko srities, per Kyjivo apygardos teismo posėdį sėdėjo stikliniame kaltinamųjų narve, vilkėdamas mėlynai pilką megztinį su gobtuvu.

Jaunatviškos išvaizdos karys skusta galva žiūrėjo į grindis, kol prokuroras ukrainiečių kalba skaitė jam pareikštus kaltinimus. Vertėjas vertė kaltinamajam į rusų kalbą.

V. Šišimarinas kaltinamas tuo, kad vasario 28 dieną netoli Čupachivkos kaimo šiaurės rytinėje Sumų srityje nužudė civilį gyventoją, kaip pranešama, važiavusį dviračiu.

Kyjivo duomenimis, V. Šišimarinas vadovavo tankų divizijos daliniui, kai jo kolona buvo užpulta.

Pasak prokurorų, jis ir dar keturi kariai pavogė automobilį, o važiuodami netoli minėto kaimo sutiko dviračiu važiavusį civilį gyventoją.

V. Šišimarinui buvo liepta šį nužudyti, ir jis tai padarė pasinaudojęs Kalašnikovo automatu, pareiškė prokurorai.

Kitas teismo posėdis vyks ketvirtadienį 12 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Po trečiadienio posėdžio prokuroras Andrijus Siniukas žurnalistams sakė, kad teismas pakvies duoti parodymus du liudininkus, įskaitant vieną iš Rusijos karių, buvusių su V. Šišimarinu incidento metu.

Pasak A. Siniuko, nagrinėjant bylą taip pat bus ištirtas kario ginklas.

Kremlius anksčiau teigė, kad nebuvo informuotas apie šią bylą, ir nurodė, kad Maskvos „galimybės suteikti pagalbą taip pat yra labai ribotos, kadangi ten nėra mūsų diplomatinės misijos“.

Po šio proceso greitai bus rengiami ir kiti: ketvirtadienį vidurio Ukrainoje turėtų stoti prieš teismą dar du rusų kariai.

Kyjivo teigimu, nagrinėjama tūkstančiai bylų dėl įtariamų Maskvos pajėgų nusikaltimų, padarytų nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Šie procesai bus išbandymas Ukrainos teisingumo sistemai tuo metu, kai tarptautinės institucijos pačios atlieka tyrimus dėl įtariamo Rusijos pajėgų piktnaudžiavimo.

Ukrainiečių prokurorai sako nustatę dešimtis įtariamųjų ir žada juos patraukti atsakomybėn.

Londonas atviras karo nusikaltimų tribunolui, kuris teistų V. Putiną

Britų užsienio reikalų sekretorė Lis Truss iš esmės remia karo nusikaltimų tribunolo įsteigimą V. Putinui ir jo vadovybės nariams teisti. V. Putinas „ir visi, kurie susiję su šiais siaubingais karo nusikaltimais“, turi būti paraukti atsakomybėn, teigė L. Truss trečiadienį stočiai „Times Radio“, atsakydama į atitinkamą Ukrainos parlamentaro Oleksijaus Hončarenko klausimą. „Jei tribunolas padės tai padaryti, Didžioji Britanija tikrai svarstys jį paremti“, – pridūrė politikė.

Anot L. Truss, ji apie tai jau kalbėjo su Ukrainos vyriausybe. „Mes esame atvirti tribunolo idėjai“, – sakė ministrė. Londonas esą nori, kad „efektyviausiu būdu“ baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukti tie, kas vykdė karo nusikaltimus – prievartavimus, seksualinį smurtą ir beatodairiškas atakas prieš civilius.

L. Truss pabrėžė, kad Londonas jau glaudžiai bendradarbiauja su Tarptautiniu Baudžiamuoju Teismu. „Mes nusiuntėme paramą į Ukrainą, kad padėtume rinkti įrodymus – nuo liudininkų apklausų iki vaizdo įrašų“, – sakė ji.

Donecko „liaudies respublikos“ vadovas teigia, kad dėl „Azovstal“ gynėjų likimo spręs teismas

Donecko „liaudies respublikos“ vadovas Denisas Pušilinas tvirtina, kad dėl „Azovstal“ gamykloje tariamai pasidavusių Ukrainos karių likimo spręs teismas, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi vietos žiniasklaida.

Rusija trečiadienį pranešė, kad nuo pirmadienio gamykloje pasidavė 959 Ukrainos kariai, iš jų 80 buvo sužeisti.

Ukraina gavo 150 mln. eurų paskolą iš Vokietijos plėtros banko

Ukraina gaus dar vieną 150 mln. eurų paskolą iš Vokietijos valstybinio plėtros banko „KfW“, pranešė Kyjivo vyriausybė.

Šie pinigai bus panaudoti piliečiams paremti ir infrastruktūrai atstatyti, antradienio vakarą sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis.

„Šie ištekliai bus nedelsiant panaudoti mūsų piliečiams paremti ir svarbiausiai infrastruktūrai atstatyti“, – sakė D. Šmyhalis pareiškime, paskelbtame oficialioje vyriausybės interneto svetainėje.

Balandžio pradžioje Ukraina iš „KfW“ banko gavo 150 mln. eurų kaip paskutinę 2015 metais Vokietijos vyriausybės suteiktos 500 mln. eurų paskolos dalį.

Naujosios paskolos terminas – 15 metų, o grąžinti ją reikės pradėti tik po penkerių metų, sakė D. Šmyhalis.

R. T. Erdoganas: negalime pritarti plėtrai, kuri kenkia pačios NATO saugumui

Turkija negali sutikti su siūloma plėtra, kuri pakenktų pačios NATO saugumui, trečiadienį pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, turėdamas omenyje, jo supratimu, Švedijos ir Suomijos paramą terorizmui.

NATO plėtra priklausys nuo to, ar sąjungininkės paisys Turkijos saugumo interesų, sakė R. T. Erdoganas savo valdančiosios partijos nariams parlamente sostinėje Ankaroje.

R. T. Erdoganas sakė, kad Švedija neseniai atmetė Turkijos reikalavimą išduoti „30 teroristų“, pridurdamas: „Jūs neatiduodate mums teroristų, bet prašote [mūsų pritarimo] dėl narystės NATO“.

„NATO yra saugumo organizacija. Todėl mes negalime pritarti, kad iš šios saugumo organizacijos būtų atimtas jos saugumas“, – pridūrė R. T. Erdoganas.

Prezidentas: Serbija prisidės prie Ukrainos miestų atstatymo

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius trečiadienį priėmė naujojo Ukrainos ambasadoriaus Volodymyro Tolkačiaus įgaliojamuosius raštus ir pareiškė, kad jo šalis po karo prisidės prie Ukrainos miestų atstatymo, praneša portalas RTS.

Per susitikimą su ambasadoriumi A. Vučičius „nuoširdžiai apgailestavo dėl situacijos Ukrainoje ir informavo jį apie Serbijos vyriausybės ir Nacionalinio saugumo tarybos pozicijas“, sakoma pranešime.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad Serbija yra įsipareigojusi gerbti teritorijos vientisumo ir valstybių suvereniteto principus, kurie yra vieni iš svarbiausių tarptautinės teisės principų, įtrauktų į Jungtinių Tautų įstatus, ir kad šiuo požiūriu ji gerbia Ukrainos teritorijos vientisumą.

Pasak A. Vučičiaus, „Serbija sudarė geriausias įmanomas sąlygas pabėgėliams iš Ukrainos, taip pat suteikė jiems visas teises gauti leidimą gyventi ir dirbti šalyje pagal Europos Sąjungos taisykles“.

„A. Vučičius pareiškė, kad Serbija prisidės prie Ukrainos miestų atstatymo. Jis pabrėžė, kad Serbija ir Ukraina turi galimybių plėtoti bendradarbiavimą įvairiose srityse, ir pažymėjo būtinybę stiprinti ekonominius santykius, kai tik situacija leis tai daryti“, – sakoma pranešime.

Prezidentas pakartojo, kad Serbija, vykdanti nuoseklią politiką, yra įsipareigojusi taikiai spręsti ginčus, todėl remia visas pastangas, kurių tikslas – derybos.

Serbija yra ištikima Rusijos sąjungininkė, nors ir pasmerkė Maskvos įsiveržimą į Ukrainą.

OHCHR: karas Ukrainoje jau pražudė per 3,7 tūkst. civilių

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 3 752 civiliai, praneša BBC.

Pasak OHCHR, dauguma jų žuvo per apšaudymus, raketų smūgius ir oro antskrydžius. Biuro skaičiavimu, sužeisti dar 4 062 civiliai.

OHCHR mano, kad tikrasis žuvusių civilių skaičius yra kur kas didesnis.

V. Zelenskis: Ukrainos šiaurė jau išvaduota, atgauname Charkivo sritį

Ukrainos gynėjai atremia įnirtingas Rusijos kariuomenės pastangas šalies rytuose. Tai trečiadienį savo kreipimesi pareiškė prezidentas V. Zelenskis, praneša „Ukrinform“.

„Mūsų valstybės šiaurinių sričių teritorija jau išvaduota. Mes atgauname Charkivo sritį. Mūsų valstybės gynėjai ir gynėjos atremia įnirtingas okupantų pastangas Donbase“, – sakė prezidentas.

Pasak V. Zelenskio, Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat atmuša Rusijos kariuomenės atakas šalies pietuose.

„Mes giname Zaporižią, Mykolajivą, Odesą. Mes prisimename kiekvieną miestą ir kiekvieną gyvenvietę, kurie dar okupuoti. Aš visada pabrėžiu: laikinai okupuoti. Ir, žinoma, mes prisimename Krymą“, – pareiškė Ukrainos lyderis.

V. Zelenskis priminė, kad pernai gegužės 18-ąją kreipdamasis į ukrainiečius, jis citavo Krymo totorių poetės Lili Budžurovos eilėraštį „Kai mes grįšime“: „Kai mes grįšime namo visa tauta, jums teks prisiminti, iš kur mes kilę, jums teks prisiminti, iš kur esate jūs patys, čia atsibastę nekviesti svečiai“.

„Ir štai šįmet, šio karo dienomis, mes įrodome: Ukraina iš tikrųjų grįžta. Tiesa grįžta. Ir tauta grįžta“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Gegužės 18-ąją Ukrainoje pažymima Krymo totorių genocido aukų atminimo diena.

Rusija paskelbė apie naujo lazerinio ginklo pristatymą ginkluotosiose pajėgose

Rusija teigia netrukus pristatysianti didelio galingumo lazerį, skirtą bepiločiams orlaiviams ir lengviesiems lėktuvams numušti – įrankį, kurį bus galima panaudoti per jos invaziją į Ukrainą.

„Mūsų fizikai sukūrė daug kartų galingesnes lazerines sistemas, leidžiančias sudeginti įvairius taikinius, ir praktiškai rengia jas masinei gamybai“, – trečiadienį per konferenciją netoli Maskvos sakė Rusijos vicepremjeras Jurijus Borisovas, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS. Anot J. Borisovo, naujojo lazerinio ginklo nuotolis yra 5 kilometrai ir jis gali numušti dronus tokiame aukštyje.

Anot pranešimo, naujoji sistema buvo išbandyta antradienį ir, kaip pranešama, per penkias sekundes sudegino droną. Dabar ji pamažu įvedama į ginkluotąsias pajėgas, sakė jis. „Jau naudojami pirmieji prototipai“, – sakė J. Borisovas.

Šios informacijos nebuvo galima patikrinti. Jokių nuotraukų taip pat nebuvo parodyta.

Lazeris turi pakeisti oro gynybos raketas, kurias pirkti atsieina daug brangiau. Rusija savo kare prieš Ukrainą beveik kiekvieną dieną praneša raketomis numušanti bepiločius orlaivius.

J. Borisovas taip pat gyrė rusišką lazerinį ginklą, pavadintą „Peresvet“, kuris negali numušti bepiločių orlaivių, bet gali „apakinti“ ir taip išjungti priešo palydovus ir žvalgybos sistemas. Remiantis pranešimu, „Peresvet“ nuotolis yra 1500 kilometrų.

Čekijos vyriausybė vienbalsiai pritarė Suomijos ir Švedijos narystei NATO

Čekijos vyriausybė vienbalsiai pritarė Suomijos ir Švedijos narystei NATO, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai šios šalys pateikė savo prašymus.

Ministras pirmininkas Petras Fiala trečiadienį pareiškė, kad palankiai vertina Šiaurės šalių sprendimą prisijungti prie Aljanso. Jis pridūrė, kad jų kariuomenės visiškai atitinka visus būtinus stojimo kriterijus.

Stojimo protokolus dar turi ratifikuoti abeji Čekijos parlamento rūmai, o tai turėtų įvykti netrukus.

P. Fiala sakė, kad nenumato jokių kliūčių, nes valdančiosios partijos turi daugumą abejuose parlamento rūmuose.

Žiniasklaida: Ankara parengė reikalavimų sąrašą Švedijai ir Suomijai

Provyriausybinis Turkijos laikraštis trečiadienį pranešė, kad Ankara parengė sąrašą iš 10 reikalavimų, kuriuos, kaip pranešama, ji prašys Švedijos ir Suomijos įvykdyti prieš pritardama jų narystei NATO.

Laikraštis „Sabah“ paskelbė sąrašą, kuriame abi Šiaurės šalys raginamos nutraukti bet kokią finansinę paramą su Kurdistano darbininkų partija (PKK) susijusioms grupuotėms ir Sirijos kurdų kovotojams, kuriuos Ankara laiko susijusiais su uždrausta grupuote.

Taip pat reikalaujama, kad šios šalys nutrauktų ryšius su Sirijos kurdų grupuotės nariais.

Pasak „Sabah“, Ankara taip pat nori, kad abi šalys paspartintų Turkijos ieškomų įtariamųjų, kaltinamų terorizmu, ekstradicijos procedūras.

Į sąrašą taip pat įtrauktas reikalavimas, kad Švedija užkardytų tai, ką „Sabah“ vadina „dezinformacijos“ kampanija prieš Turkiją, kuriai vadovauja pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno), Ankaros teigimu, prisidėjusio prie 2016 metų bandymo įvykdyti perversmą, šalininkai. Daugelis F. Guleno judėjimo pasekėjų pabėgo į Švediją.

Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė paraiškas įstoti į NATO, abiem šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Dabar šiuos prašymus turi apsvarstyti visos 30 Aljanso narių.

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas pastarosiomis dienomis pareiškė, kad Ankara nepritars Suomijos ir Švedijos priėmimui į Aljansą, nes jos esą padeda grupėms, kurias Turkija laiko keliančiomis grėsmę jos saugumui.

Jeigu Ankara atsisakytų savo prieštaravimų ir jeigu derybos dėl stojimo vyktų sklandžiai, abi šalys NATO narėmis galėtų tapti jau po kelių mėnesių. Šis procesas paprastai trunka 8–12 mėnesių, bet NATO pageidauja veikti greitai, tvyrant Rusijos agresijos prieš Šiaurės šalis grėsmei.

Separatistų vadas: „Azovstal“ gamykloje tebėra daugiau nei 1000 ukrainiečių

Daugiau nei 1 tūkst. Ukrainos karių, įskaitant vyresniuosius vadus, liko apgultoje „Azovstal“ plieno gamykloje Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, trečiadienį pranešė prorusiškų separatistų lyderis.

Rusijos gynybos ministerija sako, kad nuo pirmadienio gamykloje, tapusioje Ukrainos pasipriešinimo Rusijos pajėgoms simboliu, pasidavė 959 Ukrainos kariai. Kalbėdamas su žurnalistais Mariupolyje atsiskyrusios vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderis Denisas Pušilinas sakė, kad didžiuliame pramonės komplekse buvo apie 2 tūkst. kovotojų ir „kiek daugiau nei pusė“ ten dar liko. „Azovo“ (pulko) vadai ir aukšto rango kovotojai dar nepasirodė“, – sakė jis žurnalistams, įskaitant AFP, per Rusijos kariuomenės organizuotą spaudos turą.

2014 m. sukurtas buvęs sukarintas dalinys „Azovo“ pulkas integravosi į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Rusija šį padalinį, anksčiau turėjusį ryšių su kraštutinių dešiniųjų grupuotėmis, apibūdina kaip neonacistų organizaciją. Praėjusį mėnesį po kelias savaites trukusios apsiausties Rusija paskelbė perėmusi Mariupolio kontrolę, tačiau šimtai Ukrainos karių liko įsitaisę požeminiuose tuneliuose po didžiule „Azovstal“ pramonine zona.

D. Pušilinas sakė, kad pajėgoms gamykloje baigiasi atsargos ir jiems neliko nieko kito, kaip tik pasiduoti. „Pirmas variantas – iškelti baltą vėliavą ir sudėti ginklus. Antras variantas – ten mirti, tiesiog numirti. Jie pasirinko pirmąjį variantą", – sakė jis.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad tarp tų, kurie nuo pirmadienio pasidavė, yra 80 sužeistųjų ir kai kurie jų gydomi Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje esančioje Novoazovsko miesto ligoninėje. D. Pušilinas sakė, kad kai kurie sužeistieji taip pat gydomi Donecko mieste, o likusieji išėję iš gamyklos laikomi saugomoje kalėjimo kolonijoje.

Kyjivas tikisi iškeisti Ukrainos kovotojus, bet Rusija dar nepatvirtino, ar jie bus įtraukti į apsikeitimą belaisviais. D. Pušilinas užsiminė, kad kai kurie ukrainiečiai gali būti teisiami. „Kalbant apie karo nusikaltėlius ir tuos, kurie yra nacionalistai, jei jie sudėtų ginklus, jų likimas būtų teismo rankose“, – sakė jis.

Kyjivo gynybos ministerija pareiškė, kad padarys „viską, kas būtina“, kad išgelbėtų tuos, kurie vis dar yra plieno gamykloje, tačiau pripažino, kad nėra jokios karinės galimybės.

UNIAN: „Azovstal“ bombardavimas gali pražudyti Azovo jūros florą ir fauną

Rusijos pajėgų vykdytas gamyklos „Azovstal“ bombardavimas gali pražudyti Azovo jūros florą ir fauną. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio miesto taryba, kuria remiasi UNIAN.

„Azovo jūrai gresia mirtinas pavojus. „Azovstal“ bombardavimas galėjo pažeisti techninį įrenginį, kuris sulaiko dešimtis tūkstančių tonų koncentruotojo sieros vandenilio tirpalo“, – sakoma pranešime.

Anot jo autorių, šio skysčio nuotėkis pražudytų Azovo jūros florą ir fauną, vėliau pavojingos medžiagos gali patekti į Juodąją ir Viduržemio jūras.

Kaip pareiškė Mariupolio meras Vadymas Boičenka, būtina skubiai nusiųsti į objektą tarptautinius ekspertus, kad būtų ištirta situacija ir užkirstas kelias pasaulinio masto katastrofai.

V. Zelenskis dar trims mėnesiams pratęs karinės padėties galiojimą Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja dar trims mėnesiams pratęsti tiek karo padėtį, tiek karo prievolę Ukrainoje – šie pasiūlymai paskelbti trečiadienį šaliai toliau atremiant Rusijos invaziją.

Parlamentas turėtų be kliūčių pritarti priemonėms, tad atrodo, jog karinė padėtis Ukrainoje galios iki rugpjūčio 23 d., Ukrainos nepriklausomybės dienos išvakarių.

V. Zelenskis pirmą kartą įvedė karo padėtį vasario 24 d., praėjus vos kelioms valandoms, kai Rusijos tankai pirmą kartą kirto Ukrainos sienas, ir nuo to laiko du kartus ją pratęsė 30-ai dienų. Ekspertai mano, kad planuojama karo padėties trukmė yra geras rodiklis, nurodantis, kiek laiko vyriausybė tikisi truksiant kovas.

JAV ambasada atnaujino darbą Kyjive

JAV ambasada Ukrainoje oficialiai atnaujino darbą Kyjive. Tai pranešė portalas „eurointegration.com.ua“.

Trečiadienį ambasados teritorijoje buvo pakelta JAV vėliava.

Balandžio 26 d. Amerikos diplomatai grįžo į Ukrainą iš Lenkijos pirmą kartą po Rusijos įsiveržimo, bet dirbo Lvive.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad, gegužės 13 d. duomenimis, savo darbą Kyjive jau atnaujino 37 užsienio atstovybės.

Prieš prasidedant Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą Kyjive dirbo daugiau kaip 100 diplomatinių misijų.

„Iš laisvės atėmimo vietų paleisti 363 žmonės. Prieš tai vyko ilga vertinimo procedūra“, – sakė žinybos vadovas.

Anot ministro, malonė buvo suteikiama trimis etapais, į laisvę išėjo tie nuteistieji, kurie nekelia pavojaus visuomenei. Buvę kaliniai papildė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų arba teritorinės gynybos dalinius ir gina valstybę. Po karo jiems nereikės grįžti į kalėjimą, kadangi daugumos jų bausmės laikas jau ėjo į pabaigą.