Klaipėdoje vyras šeštadienį, kaip įtariama, per daugiabučio namo langą iš pirmojo aukšto išmetė penkių mėnesių kūdikį. Jis gydomas reanimacijoje.

„Suėmimo terminas skirtas atsižvelgiant į gydytojo gautą pažymą, nes įtariamasis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl sveikatos būklės“, – BNS sakė Klaipėdos apylinkės teismo atstovė Monika Vismantė.

Prokuroras Arūnas Saunorius prašė kaltinamąjį suimti mėnesiui. Dėl neadekvataus elgesio suėmimo metu įtariamajam atliekama psichiatrinė ekspertizė. Prokuroro teigimu, tikimasi, kad pasibaigus suėmimo terminui vyras galės būti pristatytas į teismą taip užtikrinant teisę pateikti paaiškinimus apie padarytą nusikaltimą.

Anot prokuroro, šiuo metu vyras kaltinamas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.

„Akivaizdu, kad tie kaltinimai keisis“, – žurnalistams sakė prokuroras.

Vaikas – kritinės būklės

Anot gydytojo Lino Mikelio, laikinai einančio Klaipėdos vaikų ligoninės reanimacijos skyriaus vedėjo pareigas, vaikas į ligoninę buvo atvežtas labai sunkios būklės.

„Vaikas atvežtas truputį po pietų, ypatingai sunkios būklės, patyręs daugybinius galvos, kūno ir vidaus organų sužalojimus. Būklė artėjo prie kritiškos, bet po truputį pavyko stabilizuoti, buvo derinta su Kauno klinikų reanimatologais, chirurgais, kūdikis pervežtas į Kauno klinikas“, – pirmadienį žurnalistams sakė gydytojas.

Vaikas gydomas Kauno klinikose, jo būklė – kritinė.

Anot jo, kūdikis galėjo būti sužalotas ne tik dėl kritimo iš aukštai, bet galimai ir dėl smurto.

Ligoninėje buvo ir kūdikio mama, tačiau išsamiau medikams aplinkybių neatskleidė.

„Vaikas gydomas Kauno klinikose, jo būklė – kritinė“, – pirmadienį BNS sakė Kauno klinikų atstovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė.

Anot Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, suimtas vyras savaitgalį buvo policijos ir medikų priežiūroje. Nors jis buvo blaivus, tačiau, įtariama, galėjo būti apsvaigęs nuo kitų medžiagų. Į tai turėtų atsakyti medicininis tyrimas.

Vyro padarytą nusikaltimą tiria Sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba, nes kūdikis buvo sunkiai sužalotas.

Anot policijos, vyras praeityje turėjo du teistumus. Būdamas nepilnametis jis buvo kaltinamas prisidėjęs prie benamio mirties, šis laiptinėje norėjo pasišildyti ir buvo mirtinai suspardytas. Už tai vyras buvo nuteistas aštuoneriems metams, tačiau kalėjo trumpiau. Prieš pusantrų metų buvo teistas už plėšimą.

Siūlo pagalbą šeimai

Vaiko teisių gynėjų turimais duomenimis, kūdikio sveikatos būklė pablogėjo, šiuo metu yra kritinė. Vaiko teisių gynėjai susisiekė su kūdikio mama, pasiūlė pagalbą.

„Šiuo metu vaiko teisių gynėjai renka kitą svarbią informaciją, vertina, kokios dar pagalbos gali reikėti šeimai, kuriai jau anksčiau buvo teikta pagalba, ir inicijuos jos teikimą“, – informavo Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Tarnybos žiniomis, tai ne vienintelis šeimoje augantis vaikas, pasak jos, kitas šeimoje augantis vaikas šiuo metu yra saugioje aplinkoje.

Tai per posėdį trečiadienį pranešė teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis.

„Antanui Kandrotui skirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant neišvykti iš savo naujai nurodytos gyvenamosios vietos“, – sakė teisėjas.

Anksčiau A. Kandrotui skirtą kitą kardomąją priemonę – namų areštą – liepos pabaigoje panaikino Vilniaus apygardos teismas. Tuomet galutine ir neskundžiama nutartimi jis nusprendė, kad ši kardomoji priemonė yra neteisėta ir nepagrįsta, viena griežčiausių kardomųjų priemonių pernelyg suvaržo kaltinamojo teises.

Antanui Kandrotui skirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant neišvykti iš savo naujai nurodytos gyvenamosios vietos.

Namų areštas vyrui buvo paskirtas už pasišalinimą iš teismo salės be teismo leidimo.

Per posėdį trečiadienį J. Jaglinskis taip pat pranešė, kad teismas nusprendė nenagrinėti kitos kaltinamosios, Astros Genovaitės Astrauskaitės, pakartotinio prašymo nušalinti trijų teisėjų kolegiją, nes pareiškime nėra naujų nušalinimo aplinkybių.

„Nušalinimą kartoti tais pačiais pagrindais nėra pagrindo, paliekam nenagrinėtu“, – sakė teisėjas.

Tuo metu advokatas Renas Bradūnas paprašė teismo savo ginamajam Rolandui Strežui grąžinti iš jo paimti revolverį. Teisėjas J. Jaglinskis, atmesdamas šį prašymą sakė, kad prašymų stadija yra baigta.

Teisme toliau tęsiamos kaltinamųjų apklausos.

Šioje byloje 87 asmenys kaltinami dėl 2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių. Byloje yra 25 nukentėjusieji ir 242 liudytojai iš visos Lietuvos. Šiemet iš viso numatyta surengti 16 teisiamųjų posėdžių.

Remiantis teismų sistemos duomenimis, vien be teismo posėdžiuose proceso dalyvių pareikštų ir teisėjų kolegijos salėje išspręstų prašymų, per pastaruosius mėnesius papildomai jau buvo išspręsta beveik 200 įvairaus pobūdžio proceso dalyvių prašymų, tarp jų – leisti išvykti iš šalies, leisti dalyvauti procese nuotoliniu būdu, susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, prašymai pakeisti gynėją ir kiti. Taip pat priimta daugiau nei 40 nutarčių dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo.

Riaušių prie Seimo baudžiamoji byla Vilniaus miesto apylinkės teismą pasiekė sausį, dėl itin didelio proceso dalyvių skaičiaus ir ypatingai didelės apimties ji pripažinta galinčia užsitęsti, bylai nagrinėti sudaryta trijų teisėjų kolegija.

Visi kaltinamieji į posėdžius, kaip įprasta, nesusirenka. Beveik visi kaltinamieji yra laisvėje, vienam jų yra paskelbta paieška.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, riaušių metu kai kurie asmenys tai ir darė, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.

Prokuroras anksčiau kaltinamajai buvo skyręs rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teisėjo Jeugenijušo Jaglinskio nutartyje rašoma, kad kaltinamoji Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, nuolatinį darbą, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesislapstė, jai paskirtos kardomosios priemonės pažeidimo faktų nebuvo fiksuota, į visus teisiamuosius posėdžius atvyksta, duoda parodymus.

„Todėl kardomoji priemonė suvaržo kaltinamosios teises ir sukelia nepatogumų vykdant darbines bei mokslines funkcijas“, – paskelbė teismas.

Apie kardomosios priemonės panaikinimą buvo svarstoma sausio 12-ąją vykusiame posėdyje.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

Tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas pernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.

Viceministrei pasitraukiant iš pareigų, ministras A. Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.

Už neapykantos ir smurto kurstymą, Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną šlovinusiam kėdainiečiui skirta arešto bausmė, trečiadienį pranešė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai.

Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje dėl kurstymo prieš lietuvių, ukrainiečių ir romų tautybės žmones vyrui teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas 60 parų areštas ir 365 eurų bauda bei baudžiamojo poveikio priemonė – mobiliojo ryšio telefono konfiskavimas.

Byloje nustatyta, kad kėdainietis šių metų kovą ir balandį, būdamas Kėdainių rajone, pasinaudodamas savo mobiliojo ryšio telefonu ir savo paskyromis socialiniame tinklalapyje vykdė gyvas transliacijas, kurių metu viešai grupių vartotojams transliavo pasisakymus, vartodamas necenzūrinius žodžius ir žeminančias frazes bei rodydamas vulgarius gestus.

Vyras kaltę pripažino ir paaiškino, kad filmuodamas save darė tiesioginius vaizdo įrašus, kuriuose jis niekino ir tyčiojosi iš Lietuvos bei Ukrainos tautų žmonių, šlovino Rusiją ir jos vadovą V. Putiną dėl invazijos į Ukrainą.

Vyras teigė, kad ant Ukrainos reikia užmesti atominę bombą, ragino V. Putiną užpulti Lietuvą, kad jis sunaikintų lietuvius, pusę jų iššaudytų.

Prie savo sukurtos grupės vyras prisijungti nebegali, nes socialinis tinklas ją užblokavo.

„Kadangi kaltinamasis taip niekina Lietuvos valstybę, teismas jam išaiškina, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę atsisakyti Lietuvos pilietybės ir ši jo teisė neturėtų būti varžoma, jis gali pasirinkti gyventi toje valstybėje, kurios įstatymus gerbtų, taip pat išaiškina, kad valstybė nieko jam – suaugusiam, sveikam ir darbingam, tačiau nuolat darančiam nusikaltimus ir nusižengimus, kurie kenkia Lietuvoje gyvenantiems žmonėms, duoti neprivalo,“ – pažymėjo teismas.

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad asmuo teistas aštuonis kartus – už vagystes, smurtinius nusikaltimus prieš sutuoktinę, sugyventinę ir kt. Paskutiniu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės neatliko – nesumokėjo visos baudos.

Vyras daug kartų baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, narkotinių medžiagų vartojimą, melagingus policijos pareigūnų iškvietimus, necenzūrinių žodžių vartojimą filmuojantis ir tiesiogiai transliuojant socialiniuose tinklapiuose.

Teismas informuotas, jog kėdainiškis baudų nemoka, nedirba, Užimtumo tarnyboje nėra registruotas.

Kaltinamajam paskirta su ankstesniu nuosprendžiu neatlikta bausmė, kuri subendrinta ir paskirtas 60 parų areštas, taip pat piniginė bauda ir telefono  konfiskavimas.

Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, asmuo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tai BNS penktadienį sakė ikiteisminį tyrimą kontroliuojančios Vilniaus apygardos prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Riaušių byloje iš viso yra suimti devyni įtariamieji.

Dar keturiems į laisvę paleistiems asmenims teismas skyrė intensyvią priežiūrą – jie turės dėvėti apykojes, laikytis dienotvarkės.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį nagrinėjo prokurorų prašymus suimti 26 įtariamuosius dėl riaušių prie Seimo Vilniuje sukėlimo, leido suimti devynis iš jų.

Penki įtariamieji suimti mėnesiui, du – po keturiolika parų ir dar du – po dešimt parų.

Jie kaltinami išprovokavę riaušes ir per jas priešinęsi pareigūnams.

Pasak teismo atstovės Gintarės Vosyliūtės, buvo svarstomi prašymai suimti devyniolika vyrų ir septynias moteris. Nė viena iš moterų suimta nebuvo, tačiau kai kurioms taikyta intensyvi priežiūra.

Prokuratūra visus 26 įtariamuosius prašė suimti, teigdama, kad jie gali trukdyti tyrimui, bėgti, slėptis, daryti naujus nusikaltimus.

„Vienas asmuo šiame ikiteisminiame tyrime anksčiau jau buvo teistas trylika kartų, vienas asmuo – keturiolika kartų ir vienas asmuo – dvylika kartų. Trys asmenys teisti po du kartus. Taip pat vienam asmeniui yra pareikšti įtarimai dviejuose ikiteisminiuose tyrimuose“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Tačiau, pasak Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo Mindaugo Ražansko, teisėjai nustatė, kad kai kuriais atvejais nėra pagrindo manyti, ką įtaria prokuratūra – įtariamieji turi šeimas, darbus, legalius pajamų šaltinius.

Jis pateikė pavyzdį, jog prokurorai prašė suimti moterį, kuri neteista, dirba, augina mažametį vaiką.

„Teismas nematė pagrindo ją suimti“, – sakė M. Ražanskas. 

Per riaušes prie Seimo antradienio vakarą sužeista aštuoniolika pareigūnų: dvylika policininkų ir šeši Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Be to, suniokotos aštuonios transporto priemonės.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla neatmeta galimybės, kad įtariamųjų vykstant ikiteisminiam tyrimui daugės.

Apie 5 tūkst. žmonių antradienį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.

Lapkričio 12 d. apie 16 val. sostinės Šaltkalvių g., prie namo laiptinės, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai sulaikė 36 metų moterį, kuri rankoje turėjo 23 „dozes“ narkotinių medžiagų. Jas ji nešė narkotines medžiagas vartojantiems asmenims.

Kratos metu moters bute rasta ir paimta 25 folijos lankstinukai su milteliais, įtariama narkotine medžiaga, priemonės narkotinėms medžiagoms fasuoti, 5 572 eurų kupiūromis ir monetomis, o nenaudojamame virdulyje ‒ apie 10 g gryno kiekio narkotinių medžiagų.

Sulaikytai moteriai ir jos sugyventiniui, 34 metų užsienio piliečiui, teismas skyrė griežčiausią kardomąją priemonę ‒ suėmimą. Užsienio pilietis neteistas, moteris ‒ ne kartą teista už narkotinių medžiagų platinimą. Visa įtariamosios giminė ‒ broliai, seserys, motina bei tėvas atliko ar dar iki šiol atlieka bausmę už narkotinių medžiagų platinimą.