Tai praneša „Ukrinform“, remdamasi Aukščiausiosios Rados tinklalapyje paskelbta informacija.

Pažymima, kad V. Zelenskis vasario 12 d. pasirašė įstatymus „Dėl Ukrainos prezidento įsako „Dėl karinės padėties Ukrainoje galiojimo pratęsimo“ patvirtinimo“ (Nr. 10456) ir „Dėl Ukrainos prezidento įsako „Dėl visuotinės mobilizacijos pratęsimo“ patvirtinimo“ (Nr. 10457).

Karinė padėtis ir visuotinė mobilizacija Ukrainoje pratęstos iki gegužės 13 d.

„Ukrinform“ primena, kad 2022 metų vasario 24 d. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Tą pačią dieną šalyje buvo įvesta karinė padėtis ir paskelbta visuotinė mobilizacija – iki kovo 26 d.

Vėliau karinės padėties ir visuotinės mobilizacijos terminus parlamentas pratęsė iki 2022 metų balandžio 25 d., gegužės 25 d., rugpjūčio 23 d., lapkričio 21 d., taip pat iki 2023 metų vasario 19 d., gegužės 20 d., rugpjūčio 18 d., lapkričio 15 d., 2024 m. vasario 14 d.

Atitinkami įstatymų projektai įregistruoti, praneša „Ukrinform“.

V. Zelenskis siūlo parlamentui patvirtinti jo įsakus dėl karinės padėties ir visuotinės mobilizacijos Ukrainoje pratęsimo nuo 2023 metų lapkričio 16 d. dar 90 parų.

„Ukrinform“ primena, kad 2022 metų vasario 24 d. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Tą pačią dieną šalyje buvo įvesta karinė padėtis ir paskelbta visuotinė mobilizacija – iki kovo 26 d.

Vėliau karinės padėties ir visuotinės mobilizacijos terminus parlamentas pratęsė iki 2022 metų balandžio 25 d., gegužės 25 d., rugpjūčio 23 d., lapkričio 21 d., taip pat iki 2023 metų vasario 19 d., gegužės 20 d., rugpjūčio 18 d., lapkričio 15 d.

Galiojant karinei padėčiai, ribojamas 18-60 metų amžiaus vyrų išvykimas iš šalies. Taip pat ribojama piliečių, užsieniečių ir asmenų be pilietybės judėjimo laisvė, įvedama komendanto valanda.

Rusija, regis, ruošiasi įtraukti dar daugiau vyrų į V. Putino paskelbtą mobilizaciją. Nuo rugsėjo 27 iki rugsėjo 30 dienos Rusijos Federacijoje gali būti įvesta karo padėtis.

Tokią informaciją šeštadienį, rugsėjo 24 d., išplatino Kremliui artimi kanalai, „Telegram“ rašo Ukrainos žurnalistas Andrijus Caplienko. Jis nurodo savo šaltinius Rusijos teisėsaugos institucijose ir Užsienio reikalų ministerijoje.

Pirminiais duomenimis, karo padėtis nebus įvesta visur, o palies tik pasienio zonas. Taip Rusija bandys išvengti gėdos, susijusios su masišku vyru bėgimu iš šalies. Vyrai iki 55 metų negalės išvykti iš Rusijos. Tačiau oficialių pareiškimų šia tema kol kas nėra.

Apie tai pranešė Unian, remdamasi parlamento nariu Jaroslavu Železniaku.

Už abu sprendimus balsavo 328 deputatai.

Dokumentus dėl karinės padėties ir visuotinės mobilizacijos pratęsimo parlamentui rugpjūčio 12 d. pateikė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Unian primena, kad, galiojant karinei padėčiai, ribojamas 18-60 metų amžiaus vyrų išvykimas iš šalies. Taip pat ribojama piliečių, užsieniečių ir asmenų be pilietybės judėjimo laisvė, įvedama komendanto valanda.

Parlamentas turėtų be kliūčių pritarti priemonėms, tad atrodo, jog karinė padėtis Ukrainoje galios iki rugpjūčio 23 d., Ukrainos nepriklausomybės dienos išvakarių.

V. Zelenskis pirmą kartą įvedė karo padėtį vasario 24 d., praėjus vos kelioms valandoms, kai Rusijos tankai pirmą kartą kirto Ukrainos sienas, ir nuo to laiko du kartus ją pratęsė 30-ai dienų.

Ekspertai mano, kad planuojama karo padėties trukmė yra geras rodiklis, nurodantis, kiek laiko vyriausybė tikisi truksiant kovas.

„Rugpjūčio 24 dieną Baltarusijos gynybos ministro įsakymu prasidėjo ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties nuodugnaus patikrinimo trečiasis etapas, vadovaujamas Generalinio štabo viršininko. Per šį patikrinimą kai kuriuose kariniuose daliniuose bus paskelbta aukščiausio lygio karinė parengtis ir pašaukti atsargos kariai“, – nurodė ministerija.

Baltarusijos ginkluotosios pajėgos pastarosiomis dienomis vykdo didelio masto taktines pratybas vakarinėje Gardino srityje netoli sienos su Lietuva.

Šalį šiuo metu yra apėmusi gili politinė krizė, besitęsianti nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių triuškinamu nugalėtuoju oficialiai buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis Aliaksandras Lukašenka. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Penktadienį A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijai iškilo karinės intervencijos per vakarinę sieną grėsmė, siekiant „atkirsti“ Gardino apskritį.

Šeštadienį jis teigė, kad prie šalies sienų užfiksuotas NATO pajėgų „rimtas judėjimas“, todėl įvedama aukščiausio lygio kovinė parengtis.

„Matome rimtą NATO pajėgų judėjimą betarpiškai arti prie mūsų sienų Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje“, – kalbėjo A. Lukašenka.

Autoritarinis lyderis pridūrė, kad pirmąkart per ketvirtį šimtmečio jam teko priimti „rimčiausią sprendimą“ ir paskelbti visišką kovinę parengtį šalies ginkluotųjų pajėgų pagrindiniuose daliniuose, taip pat sutelkti papildomų pajėgų prie Baltarusijos vakarinės sienos.

A. Lukašenka teigia, kad „prie Baltarusijos sienos artėja NATO pajėgos, o naikintuvai F-16 jau yra 15–20 minučių skrydžio atstumu“.

„Šiandien, dabar, 14 val. (vietos ir Lietuvos laiku) baigiasi karinė padėtis. Tai mano principinis sprendimas“, – sakė prezidentas per Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (SNBO) posėdį Kijeve.

„Norėčiau pabrėžti, kad Rusijos grėsmė niekur nedingo. Ir, tikriausiai, būsiu su jumis nuoširdus: jei ne rinkimai, paprašytume Aukščiausiosios Rados pratęsti šią karinę padėtį“, – teigė P. Porošenka.

Ukrainoje kovo 31-ąją vyks prezidento rinkimai.

Ukrainos lyderis taip pat sakė, kad per mėnesį trukusią karinę padėtį šalis daug padarė stiprindama savo gynybinius pajėgumus, taip pat ir tarptautinėje arenoje.

P. Porošenka karinę padėtį Vinycios, Luhansko, Mykolajivo, Sumų, Odesos, Charkovo, Černigovo, Donecko, Zaporožės ir Chersono srityse paskelbė po to, kai lapkričio 25 dieną Rusijos pajėgos apšaudė ir perėmė tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų ir 24 jų įgulų narius, šiems laivams pamėginus iš Juodosios jūros nuplaukti į Azovo jūrą Kerčės sąsiauriu.

JAV ir NATO pasmerkė nepagrįstą Rusijos jėgos naudojimą ir paragino Maskvą paleisti ukrainiečių laivus ir jų įgulas.

Ukraina sako, kad jos laivai plaukė laikydamiesi taisyklių, bet Rusija tvirtina, kad jie nebuvo gavę leidimo.

Ši konfrontacija dar labiau padidino įtampą, tvyrančią tarp abiejų šalių dėl Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir paramos Rytų Ukrainoje įsitvirtinusiems separatistams.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos neketina pereiti į puolimą Donbase, bet taip pat pažadėjo pateikti parlamentui įstatymo projektą apie karinės padėties įvedimą Ukrainoje priešo puolimo atveju, kad šalis labai greitai atsidurtų „karinėse vėžėse“.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir aš, Ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, duodame aiškias garantijas besąlygiškai laikytis Minsko susitarimų; mes nepereisime į puolimą“, – sakė jis penktadienį rusų kalba kreipdamasis į okupuotų teritorijų gyventojus per televizijos kanalą „Ukraina“, kurį mato šalies rytų gyventojai.

„Jeigu Ukrainos pajėgos bus atakuotos, mes padarysime viską, kas įmanoma, kad užtikrintume jų gynybą. Nedelsiant bus įvesta karinė padėtis. Aš pateiksiu parlamentui atitinkamą įstatymo projektą, ir šalis labai greitai pereis į karines vėžes“, – pabrėžė P.Porošenka.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo, kad nustatyti, kad karo padėties atveju Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms būtų priskiriami Viešojo saugumo tarnybos (VST) ir Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnai.

Valstybės vadovė siūlo Seimui priimti tai numatančias Karo padėties įstatymo pataisas. Tai, anot D.Grybauskaitės, sustiprintų valstybės gynybinius pajėgumus.

„Geopolitinė situacija Europoje pasikeitusi, todėl turime būti visapusiškai pasirengę kovoti už savo valstybę. Visi pareigūnai esant poreikiui turi dirbti sutelktai, kad Lietuvos žmonės būtų saugūs ir apginti", - pranešime spaudai cituojama prezidentė.

Pasak jos, profesionalių ir gerai apmokytų pareigūnų priskyrimas Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms padidintų ne tik jų skaičių, bet kartu užtikrintų aukštą jų pasirengimo lygį.

Įstatymo pataisomis numatoma, kad įvedus karo padėtį Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos ir Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai ir specialistai taptų pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadui ir savo veikos tęstinumą užtikrintų tiek, kiek to reikėtų karo padėties metu.

Prezidentės vyriausiojo patarėjo Valdemaro Sarapino duomenimis, pridėjus Viešojo saugumo tarnybos ir Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus, ginkluotosios pajėgos padidėtų per 5 tūkst. žmonių.

Užsienio reikalų ministerija dėl Tailande paskelbtos karinės padėties rekomenduoja susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į tam tikras šalies dalis.

Praėjusių metų pabaigoje po visą šalį išplito protestai ir politiniai neramumai, kurių metu būta žuvusiųjų ir sužeistųjų. Šių metų gegužės 20 dieną Tailando armija paskelbė karinę padėtį šalyje. Bankoke ir aplinkinėse provincijose juntamas kariuomenės buvimas.
URM rekomenduoja vengti protestų ir masinių susibūrimo vietų, imtis papildomų atsargumo priemonių.
Rekomenduojama nevykti į prie Tailando ir Malaizijos sienos esančias Pattani, Yala, Narathiwat ir Songkhla provincijas dėl ten vykusių ir vis dar galimų sprogdinimų.

Taip pat rekomenduojama nevykti į šalia Preah Vihear (tajų kalba – Khaoi Pra Viharn) ir Ta Krabey (Ta Moan) šventyklų esančias teritorijas bei Tailando ir Kambodžos pasienio apylinkes dėl ten dislokuotų karių ir karinio konflikto galimybės.
Teroristiniai išpuoliai galimi viešose, gausiai lankomose vietose. Keliaujant rekomenduojama atsižvelgti į vietos žiniasklaidos pranešimus.

Turistai gali kreiptis į informacinius „Turisto draugų centrus“, kurių padaliniai yra Tailando sporto departamente, esančiame Bankoko Bangkapi rajone; Suvarnabhumi ir Don Mueang oro uostuose, keturiose Skytrain stotyse (Siam, Phya Thai, Ekkamai, Vong Vian Yai) ir Hua Lampong stotyje. Į „Turisto draugų centrą“ visą parą galima kreiptis telefonu +66 (0) 23141212 (anglų kalba).