„Esame suinteresuoti toliau plėtoti strateginį dvišalį dialogą su Prancūzija kaip viena svarbiausių Lietuvos partnerių, taip pat esame pasirengę toliau stiprinti ekonominį bendradarbiavimą, kartu saugoti ir puoselėti europietiškas vertybes, siekti darnaus augimo, tarptautinės taikos ir stabilumo visur, kur galime, – nuo Europos iki Sahelio regiono“, – antradienį Vyriausybės išplatintame pranešime teigė I. Šimonytė.

Premjerė išreiškė lūkestį dėl tolimesnio bendro darbo stiprinant NATO rytų flangą ir pridūrė mananti, kad šįmet vykstantis bendras Lietuvos ir Prancūzijos kultūros sezonas labiau sutvirtins abiejų valstybių ryšius.

„Šokiruojančio ir brutalaus Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje kaip niekada svarbus ES ir NATO valstybių susitelkimas remiant herojiškas Ukrainos pastangas apginti ne tik savo nepriklausomybę ir teritorinį integralumą, bet ir Europos saugumo tvarką, viso demokratinio pasaulio vertybes“, – sakė I. Šimonytė.

„Tvirta ir principinga Prancūzijos laikysena ir parama Ukrainai priartina Ukrainą prie pergalės ir taikos, kaip ir mūsų parama Ukrainos euroatlantiniams siekiams tik dar labiau sustiprina mus visus“, – pridūrė ji.

Attalį į naujas pareigas antradienį paskyrė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).

Jis šiame poste keičia išvakarėse atsistatydinusią Elisabeth Borne (Elizabet Born). Iki šiol Švietimo ministerijai vadovavęs 34 metų politikas taps jauniausiu ir pirmuoju atvirai homoseksualiu Prancūzijos premjeru.

Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby`is, komentuodamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą su kolega iš Irano Ebrahimu Raisi, praneša „Amerikos balsas“.

„Akivaizdus to įrodymas yra dronai, kuriuos Iranas ir toliau tiekia Rusijai. O dabar jis padeda Rusijai kurti gamybinius pajėgumus Rusijoje, kad ši galėtų gaminti iranietiškų modelių dronus, kurie atakuoja ukrainiečius ir Ukrainos infrastruktūrą“, – pabrėžė jis.

Pasak J. Kirby`io, JAV turi pagrindo manyti, jog Iranas iš šios partnerystės nori gauti „šiuolaikinių Rusijos karinių priemonių, smogiamųjų sraigtasparnių, galbūt fiksuotųjų sparnų lėktuvų, sparnuotųjų ir/arba balistinių raketų“.

„Negaliu sakyti, kad matome realių tokių gynybinių priemonių judėjimo įrodymų. Tačiau šių dviejų šalių santykiai gynybos šakoje akivaizdžiai stiprėja", - pareiškė jis.

Nacionalinio saugumo tarybos atstovas pažymėjo, kad toks bendradarbiavimas kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Artimųjų Rytų gyventojams. Turint omenyje galimybes, kurias gali įgyti Iranas, jo „destabilizuojanti veikla kelia dar didesnį nerimą“, teigė jis.

Neseniai Iranas pranešė, kad netrukus gaus didžiausią karinės technikos siuntą iš Rusijos per daugiau kaip 30 metų. Iranas savo reguliariosioms ginkluotosioms pajėgoms nori įsigyti lėktuvų Su-35, smogiamųjų sraigtasparnių Mi-28 ir mokomųjų lėktuvų Jak-130. Vakarų žiniasklaida rašo, kad sandoris gali būti naudingas ir Maskvai, ir Teheranui.

S. Šoigu pasitiko aukšto rango generolą ir Pekino Centrinės karinės komisijos vicepirmininką Zhang Youxia per ceremoniją ant raudonojo kilimo Maskvoje. „Mes, kitaip nei kai kurios agresyvios Vakarų šalys, nekuriame karinio bloko. Rusijos ir Kinijos santykiai yra strateginio bendradarbiavimo, pagrįsto pasitikėjimu ir pagarba, pavyzdys“, – sakė S. Šoigu.

„Esu tikras, kad šios dienos susitikimas bus dar vienas žingsnis plečiant įvairialypius mūsų šalių ir karinių departamentų ryšius“, – pridūrė jis. S. Šoigu sakė su svečiu aptarsiantis „kitus žingsnius plėtojant dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje“.

Vėliau trečiadienį Kinijos pareigūnas susitiks su prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė Kremlius. Vizitas vyksta praėjus trims savaitėms po retai į užsienį išvykstančio V. Putino apsilankymo Pekine.

Pastaraisiais metais Rusija sustiprino ryšius su kaimyne Kinija, ieškodama sąjungininkių tebesitęsiančiai savo kampanijai Ukrainoje. V. Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas siekia sutelkti vieningą frontą prieš Vakarus.

„Tikimės Švediją greitu metu matyti NATO nare. Jūsų prisijungimas neabejotinai padidins saugumą Baltijos jūros regione bei dar labiau sustiprins Aljansą. Matome didelį potencialą glaudesniam mūsų šalių bendradarbiavimui“, – pranešime cituojamas ministras.

Liepą Vilniuje įvyko svarbus lūžis dėl Švedijos narystės NATO – Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) netikėtai pakeitė savo poziciją ir po daugiau nei metus trukusio blokavimo pritarė Stokholmo stojimui į Aljansą.

A. Anušauskas susitikime pabrėžė Lietuvos norą glaudžiau bendradarbiauti oro gynybos ir jūrų gynybos srityse.

Susitikime taip pat aptarta parama Ukrainai. Švedija paraginta prisijungti prie buriamos Ukrainos išminavimo koalicijos finansiniais įnašais arba perkant reikalingą įrangą.

Jis teigė šią savaitę sulaukęs Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos  (Andžejaus Dudos) skambučio „su labai įdomiu pasiūlymu“.

„Kalbame apie glaudesnį bendradarbiavimą saugumo karinėje srityje. Kokia forma ir kaip – taip, mums dar reikia tai apsvarstyti“, – ketvirtadienį TV3 laidai „Dėmesio centre“ sakė G. Nausėda.

Jis teigė kol kas negalįs išsamiau apie tai kalbėti, nes „reikia įvertinti ir mūsų galimybes“.

Anot Lietuvos prezidento, „daugiau Lenkijos Lietuvoje“ būtų vienas iš strateginių Lietuvos tikslų.

„Mes galime kalbėti apie įvairius modelius. Tai gali būti rotaciniai, nuolatiniai modeliai. Turbūt suprantama, kad pradedame nuo pradinių bendradarbiavimo formų ir po to norėsime gilinti tą bendradarbiavimą“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Tiesą sakant, aš labai tuo džiaugčiausi, nes mes tikrai pasiekėme gerą santykių su Lenkija dinamiką ir karinėje, saugumo srityje, ypač dabartinėmis aplinkybėmis pasinaudoti šiuo puikiu įdarbiu būtų tikrai prasminga“, – tvirtino jis.

Prezidentas pabrėžė, kad glaudesnis karinis bendradarbiavimas su Lenkija neprieštarautų siekiui Lietuvoje turėti daugiau Vokietijos karių.

Vokietija šiuo metu vadovauja Lietuvoje nuo 2017 metų dislokuotai tarptautinio sąjungininkų bataliono kovinei grupei – vienetui, kuriame tarnauja iki pusantro tūkstančio karių.

Be to, Lietuva siekia, kad pernai šaliai priskirta Vokietijos brigada rotacijos principu būtų joje dislokuota nuolat.

„Naudojamės turimomis priemonėmis, kad atskleistume ir sužlugdytume šią veiklą, ir esame pasirengę padaryti daugiau“, – žurnalistams sakė JAV Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

V. Putinas tikisi sustiprinti politinius ir karinius ryšius su Kinija, Vakarams taikant precedento neturinčias sankcijas dėl Maskvos išpuolio prieš Ukrainą.

Maskvos puolimas Ukrainoje Pekinui yra opus klausimas.

Kinija stengėsi užimti neutralią poziciją konflikto atžvilgiu, tačiau pasiūlė diplomatinę paramą savo strateginei sąjungininkei Rusijai.

Savo įžanginėse kalbose, kurios buvo pasakytos prieš privačias derybas ir buvo prieinamos visuomenei, abiejų šalių lyderiai tiesiogiai neužsiminė apie Ukrainą.

„Siekiame stiprinti Rusijos ir Kinijos ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą“, – V. Putinas pokalbio vaizdo ryšiu pradžioje sakė Xi Jinpingui, pavadindamas Kinijos vadovą „brangiu draugu“.

Kremliaus vadovas taip pat pasidžiaugė Maskvos ir Pekino pastangomis atremti „precedento neturintį Vakarų spaudimą ir provokacijas“.

„Didėjančios geopolitinės įtampos kontekste Rusijos ir Kinijos strateginė partnerystė tampa vis svarbesniu stabilizuojančiu veiksniu“, – teigė V. Putinas.

Turime tą patį požiūrį į vykstančių pasaulinio geopolitinio klimato pokyčių priežastis, eigą ir logiką.

„Turime tą patį požiūrį į vykstančių pasaulinio geopolitinio klimato pokyčių priežastis, eigą ir logiką“, – pridūrė jis.

Vakarams stengiantis sumažinti priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų, V. Putinas atkreipė dėmesį į Azijos energijos rinkas.

„Rusija tapo viena iš naftos eksporto į Kiniją lyderių“, – sakė V. Putinas.

Rusijos vadovas teigė, kad kitų metų pavasarį laukia Xi Jinpingo atvykstant valstybinio vizito į Maskvą.

V. Putinas teigė, kad tokia kelionė „pademonstruos visam pasauliui Rusijos ir Kinijos ryšių tvirtumą svarbiausiais klausimais, taps pagrindiniu dvišalės santykių politikos metų įvykių“.

„Stiprinti strateginį bendradarbiavimą“

Xi Jinpingas per vertėją pareiškė, kad „esant sudėtingai ir toli gražu ne vienareikšmiškai tarptautinei situacijai“ Pekinas yra pasirengęs „stiprinti strateginį bendradarbiavimą su Rusija, suteikti viena kitai plėtros galimybių, būti pasauliniais partneriais mūsų šalių žmonių labui ir siekiant stabilumo visame pasaulyje“.

Valstybinis Kinijos transliuotojas CCTV savo reportaže apie susitikimą įvykius Ukrainoje pavadino krize.

Šio žodžio pavartojimas žymi nukrypimą nuo įprastų Kinijos kalbų apie „situaciją Ukrainoje“, o toks pokytis gali atspindėti didėjantį Kinijos susirūpinimą dėl karo eigos.

„Xi Jinpingas pabrėžė, kad Kinija atkreipė dėmesį į tai, jog Rusija niekada neatsisakė konfliktą spręsti diplomatinėmis derybomis, už ką ji (Kinija) yra dėkinga“, – sakė CCTV.

Maskvos ir Pekino ryšiai sustiprėjo po to, kai V. Putinas vasario 24 dieną pasiuntė savo karius į Ukrainą.

Praėjusią savaitę abi šalys surengė bendras karinio jūrų laivyno pratybas Rytų Kinijos jūroje.

Kinija, įsipareigojusi draugauti su Rusija „be jokių apribojimų“, atsisakė kritikuoti Maskvos veiksmus Ukrainoje, kaltindama JAV ir NATO išprovokavus Kremlių, ir pasmerkė Vakarų sankcijas Rusijai.

Kremlius savo ruožtu tvirtai palaikė Kiniją kilus įtampai su JAV dėl Taivano.

Pastaruoju metu Rusija ir Kinija susiduria su vidiniais sunkumais.

V. Putinas mėgina išlaikyti vidaus paramą ilgiau nei Maskvos tikėtasi užsitęsusiam karui, o dėl padidėjusio COVID-19 sergančiųjų skaičiaus Kinijos ligoninės yra perpildytos.

„Tikrai dar visų bendradarbiavimo galimybių – bendradarbiavimo karine prasme, karinio mobilumo prasme – mes turbūt dar nesame išnaudoję. Štai kodėl aš manau, kad šis mūsų susitikimas yra tęstinis ir jis toliau įgyvendins mūsų karinę kooperaciją Suvalkų koridoriaus prasme“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.

Taip jis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda).

Pasak Lietuvos vadovo, pasienyje su Kaliningradu „gali kilti visokio pobūdžio grėsmių“, tačiau jis pabrėžė, kad „hibridinės grėsmės iš Rusijos pusės buvo visą laiką“.

Rusijai atvėrus Kaliningrade esantį oro uostą lėktuvams iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos, Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai neatmeta galimybės, kad čia gali būti mėginama sukelti neteisėtos migracijos bangą, kaip tai padaryta pernai prie sienos su Baltarusija.

„Rizika yra, bet nėra taip, kad tai būtų labai didelė rizika“, – savo ruožtu sakė Lenkijos vadovas.

G. Nausėda ir A. Duda Varšuvoje vadovavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentų tarybai. Jos metu daugiausiai dėmesio skirta saugumo ir gynybos bei dvišalio bendradarbiavimo klausimams.

Kaip nurodo Prezidentūra, susitikime Lietuvos vadovas teigė tikintis, kad Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime pavyks pasiekti ambicingų rezultatų, užtikrinančių tolesnį NATO pozicijų stiprinimą regione.

Prezidentas akcentavo, kad būtina siekti konkrečios pažangos oro gynybos, išankstinio dislokavimo ir pajėgumų stiprinimo srityse.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai taip pat aptarė tolesnę paramą karo draskomai Ukrainai.

G. Nausėda akcentavo, kad Lietuva teikia visą įmanomą pagalbą Ukrainai ir planuoja tai daryti toliau. Pasak jo, padėti Ukrainai laimėti karą ir toliau lieka vienu pagrindinių prioritetų Lietuvai, tačiau būtina siekti, kad šis klausimas taip pat liktų tiek Europos Sąjungos, tiek NATO darbotvarkių viršuje.

„Mūsų pareiga ne tik padėti ukrainiečiams, bet mobilizuoti ne tik save, bet ir sąjungininkus“, – antrino A. Duda.

Jo teigimu, karas Ukrainoje – atgimusio Rusijos imperializmo padarinys.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai ragino toliau teikti paramą Ukrainai, taikyti griežtesnes sankcijas Rusijai.

Tuo tikslu Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas  susitiko su generolu majoru Nidaliu Abu Dukhanu iš palestiniečių savivaldos, trečiadienį Maskvoje pranešė Gynybos ministerija, tačiau detalių neįvardijo.

Be to, Rusija Malyje derasi dėl šios Vakarų Afrikos šalies gynybinių pajėgumų stiprinimo.

Praėjus beveik šešiems mėnesiams nuo invazijos į Ukrainą, su sunkumais susidurianti Rusija visame pasaulyje ieško sąjungininkų. Pirmadienį prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė , kad Rusija apginkluos šalis partneres Pietų Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje.

Palestiniečiai tradiciškai palaiko gerus santykius su Rusija, kuri kartu mėgina išsaugoti savo, kaip neutralios tarpininkės konflikte su Izraeliu, statusą.

Kanberai atsisakius milžiniškos povandeninių laivų pirkimo iš Prancūzijos sutarties ir pasirinkus amerikietiškus atominius povandeninius laivus, Paryžius tai ketvirtadienį pavadino „dūriu į nugarą“, o Vašingtoną sukritikavo už elgesį, kuris primena buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) laikus.

Pagal Paryžiaus ir Kanberos sutartį, pastatyti Australijai 12 įprastinių povandeninių laivų buvo pasirinkta Prancūzijos iš dalies valstybės valdoma grupė „Naval Group“.

Tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį paskelbė apie naują Australijos, JAV ir Jungtinės Karalystės (JK) gynybos aljansą (AUKUS) ir ketinimus Australijai perduoti JAV branduolinių povandeninių laivų technologijas.

Be povandeninių laivų laivyno, AUKUS suvienys jėgas ir dėl kibernetinių, dirbtinio intelekto (DI), ypač taikomojo DI, kvantinės technologijų, tam tikrų povandeninių pajėgumų.

„Dėl šio susitarimo gali būti tam tikras poveikis ar tam tikrų pasekmių, tačiau šiuo metu nenumatau, kad tai turės įtakos sanglaudai NATO viduje“, – reporteriams Atėnuose pareiškė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris.

„Visų pirma, kiek žinau, Australija yra partnerė, bet nėra NATO organizacijos dalis. Tarp valstybių yra daug susitarimų, galinčių daryti poveikį NATO politiniu požiūriu.“

„Tačiau, kiek galiu matyti, kol kas tai nepakenks kariniam bendradarbiavimui NATO viduje“, – pridūrė jis.

Australijos, JAV ir JK saugumo paktas, kuris plačiai vertinamas kaip skirtas kovoti su Kinijos kilimu, supykdė Prancūziją, kuri prarado sutartį dėl įprastų povandeninių laivų tiekimo Australijai. Šios sutarties vertė 2016 metais, kuomet ji buvo pasirašyta, siekė 50 mlrd. Australijos dolerių (31 mlrd. eurų).

Dėl to Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) penktadienį atšaukė konsultacijoms šalies ambasadorius Jungtinėse Valstijose ir Australijoje.

Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas pareiškė „apgailestaujantis“ dėl Prancūzijos ambasadoriaus atšaukimo, tačiau pridūrė: „Artimiausiomis dienomis ir toliau stengsimės išspręsti savo nesutarimus, kaip tai darėme kituose mūsų ilgalaikio aljanso etapuose.“