Kaimyninė Šiaurės Korėja reguliariai rengia didžiulius karinius paradus, tačiau Seule tokie renginiai tradiciškai organizuojami kas penkerius metus, minint Pietų Korėjos ginkluotųjų pajėgų dieną.

Vėliausias paradas vyko 2013-aisiais. Po penkerių metų tuometinis prezidentas Moon Jae-inas (Mun Džejinas), siekęs susitaikymo su Šiaurės Korėja, pasirinko surengti ne karinį renginį, o iškilmingą ceremoniją.

Lietingą antradienio popietę apie 4 tūkst. karių žygiavo per Seulo centrą. Karius mojuodami Pietų Korėjos vėliavomis sveikino minios žmonių su skėčiais.

Juos lydėjo 170 karinės įrangos vienetų, įskaitant oro ir jūrinius dronus, tankus ir raketas.

Pareigūnai sumažino iš pradžių planuotą dalyvaujančių karių ir technikos vienetų skaičių.

Dėl prastų oro sąlygų taip pat buvo atšauktas Pietų Korėjos karinių lėktuvų, įskaitant JAV pagamintų nesusekamų („stealth“) naikintuvų F-35, skrydis.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas) stebėjo paradą nuo pakylos ir plojo žygiuojantiems kariams.

Parade taip pat dalyvavo apie 300 JAV karių.

Praėjusiais metais išrinktas Yoon Suk-yeolas suartino Pietų Korėją su Jungtinėmis Valstijomis, o ilgametės sąjungininkės sustiprino bendradarbiavimą gynybos srityje ir reguliariai rengia plataus masto pratybas, reaguodamos į didėjančią Šiaurės Korėjos keliamą grėsmę.

Šalis turi, kuo pasigirti. Pastaraisiais metais Lenkija tapo viena iš pirmaujančių karinių jėgų Europoje. Kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, Lenkija išleido milijardus naujai karinei technikai.

„Tai ne tik proga pagerbti Varšuvos didvyrius ir padėkoti šių dienų kariams, kad jie gina tėvynę. Tai puiki proga parodyti jėgą, kad Lenkija tapo pagrindine žaidėja tarptautinėje arenoje. Laikai, kai mūsų kariai turėjo gėdytis senos, atgyvenusios technikos, praėjo. Šiandien mes parodome savo jėgą ir modernumą“, – teigė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczak.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šiemet šalis padidina pajamas gynybai iki 4 proc. nuo BVP. Tai aukščiausias rodiklis visame NATO. Lenkija lenkia net Ameriką. Parade demonstruojama naujausia Lenkijos technika, įskaitant Amerikos, Pietų Korėjoje pagamintus tankus, raketų paleidimo įrenginius.

Parado dydis atspindi prie Lenkijos sienos tvyrančią įtampą. Jau antri metai šalia vyksta Rusijos karas Ukrainoje, o ištikimiausia Rusijos sąjungininkė Baltarusija nuolatos vykdo provokacijas, įskaitant „Wagner“ samdinių priglaudimą.

Mes, lenkai, savo sienas visada laikome šventomis ir jas saugosime.

Surengdama didžiulę galios demonstraciją, Varšuva siunčia žinią, kurią Rusija ir Baltarusija privalo suprasti.

„Dabar ir ateityje svarbiausias klausimas Lenkijai yra saugumas. Jau antri metai palei rytinę sieną vyksta karas, atnešęs Ukrainai vien skausmą ir kančią. Mes įsitraukę į pagalbą Ukrainai, didvyriškai kovojančiai prieš rusų okupantus. Ukrainos gynėjai kasdien sulaiko rusų puolimą. Mes, lenkai, savo sienas visada laikome šventomis ir jas saugosime“, – teigė Lenkijos prezidentas Andrzej Duda.

Tuo pačiu Lenkija ruošiasi už kelių mėnesių vykstantiems parlamento rinkimams. Tad šis paradas valdančiųjų siekis įtikinti žmones, kad šie įsipareigoję užtikrinti saugumą.

Paradas surengtas tęsiantis Rusijos karui kaimyninėje Ukrainoje ir artėjant Lenkijos parlamento rinkimams.

Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, savo kalboje sakė, kad Lenkijos rytinės sienos apsauga yra pagrindinis valstybės politikos elementas. Jis taip pat pažymėjo, kad Lenkija remia Ukrainą jos beveik pusantrų metų trunkančioje kovoje su Rusijos agresija.

„Mūsų rytinės sienos, Europos Sąjungos ir NATO sienos apsauga šiandien yra pagrindinis Lenkijos valstybinių interesų elementas“, – sakė A. Duda.

Šios didžiulės modernizacijos tikslas – aprūpinti Lenkijos ginkluotąsias pajėgas ir sukurti tokią gynybos sistemą, kad niekas niekada nedrįstų mūsų užpulti, kad Lenkijos kariams niekada nereikėtų kariauti.

Minios žmonių, mojuojančių baltai raudonomis Lenkijos vėliavomis, 35 laipsnių Celsijaus kaitroje susirinko laukdami galimybės išvysti JAV pagamintus tankus „Abrams“, mobiliąsias artilerijos sistemas HIMARS ir raketų sistemas „Patriot“.

Taip pat buvo demonstruojami naikintuvai F-16, Pietų Korėjos naikintuvai FA-50 ir haubicos K9. Danguje riaumojo JAV karinių oro pajėgų lėktuvas F-35, o tai buvo ženklas, kad Lenkija taip pat perka šiuos pažangius naikintuvus.

Taip pat buvo demonstruojama Lenkijoje pagaminta įranga, įskaitant vikšrines patrankas-haubicas „Krab“ ir šarvuotus transporterius „Rosomak“.

Parade dalyvavo apie 2 tūkst. karių, 200 transporto priemonių ir beveik 100 orlaivių. Lenkijos ginkluotosios pajėgos turi daugiau nei 175 tūkst. karių, o prieš aštuonerius metus jų buvo apie 100 tūkst., sakė A. Duda.

Nuo tada, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Lenkijos konservatyvioji vyriausybė daugiausia dėmesio skyrė ginkluotosioms pajėgoms stiprinti ir išleido daugiau kaip 16 mlrd. dolerių (14,7 mlrd. eurų) tankams, raketų perėmimo sistemoms ir naikintuvams, kurių daugelis buvo įsigyti iš JAV ir Pietų Korėjos.

A. Duda sakė, kad Lenkijos gynybos biudžetas šiais metais sudarys rekordinę 137 mlrd. zlotų (30,7 mlrd. eurų) arba apie 4 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai didžiausia dalis visoje NATO.

„Šios didžiulės modernizacijos tikslas – aprūpinti Lenkijos ginkluotąsias pajėgas ir sukurti tokią gynybos sistemą, kad niekas niekada nedrįstų mūsų užpulti, kad Lenkijos kariams niekada nereikėtų kariauti“, – sakė A. Duda.

Atsakydamas į kritiką, kad maždaug 37 mln. gyventojų turinti Lenkija ėmė didžiules paskolas karinei įrangai įsigyti, A. Duda sakė: „Negalime sau leisti nieko neveikti, todėl stipriname savo ginkluotąsias pajėgas čia ir dabar.“

Kariniai pirkiniai sustiprino Lenkijos gynybinius pajėgumus, o kai kurie pakeitė sovietų ir rusų gamybos įrangą, Lenkijos perduotą Ukrainai.

Lenkija turi sienas su Lietuva, Ukraina, Rusijos Kaliningrado sritimi bei su pagrindine Rusijos sąjungininke Baltarusija.

Lenkijos sostinėje, smarkiai nukentėjusioje per Antrąjį pasaulinį karą, surengtas paradas buvo skirtas 1920-ųjų Varšuvos mūšio, kuriame Lenkijos kariai nugalėjo į Europą besiveržiančias Bolševikų pajėgas, metinėms paminėti.

V. Putinas atidarė didžiulį paradą sostinės Raudonojoje aikštėje, kuris kasmet rengiamas paminėti Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare. Šįmet paradas vyksta Rusijai patyrus didžiulių nuostolių Ukrainoje.

Britų gynybos sekretorius, pats buvęs karys, vėliau pirmadienį turėtų pasakyti kalbą Nacionaliniame kariuomenės muziejuje.

„Visi profesinės karo tarnybos kariai turėtų būti pasibaisėję tokiu Rusijos armijos elgesiu“, – savo kalboje ketina pabrėžti B. Wallace'as.

Scanpix nuotr.

Jo kalbos ištraukas iš anksto paskelbė Gynybos departamentas.

„Jie ne tik vykdo neteisėtą invaziją ir karo nusikaltimus. Jų aukščiausia karinė vadovybė taip nuvylė savo karius, kad turėtų būti teisiama karo lauko teisme“, – pasakys B. Wallace'as.

Visi profesinės karo tarnybos kariai turėtų būti pasibaisėję tokiu Rusijos armijos elgesiu.

V. Putinas pirmadienį kreipdamasis į tūkstančius Maskvos Raudonojoje aikštėje susirinkusių karių sakė, kad rusų pajėgos Ukrainoje gina „Tėvynę“.

Jis teisino Rusijos karinę agresiją tvirtindamas, kad rusų pajėgos vykdo kaimyninės šalies „denacifikaciją“.

Britų gynybos sekretorius sakė, kad nori „atkreipti dėmesį į Rusijos generolų, besipuikuojančių išpuoselėtomis paradinėmis uniformomis ir apsikarsčiusių daugybe medalių, absurdiškumą“.

Anot jo, šie generolai „besąlygiškai prisidėjo prie to, kad Putinas savo tikslams pasitelkė jų protėvių istoriją... apie fašizmo atrėmimą“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, jog didžiuojasi ukrainiečiais, kurie kartu su kitomis tautomis antihitlerinėje koalicijoje nugalėjo nacizmą, ir pabrėžė, jog neleis Rusijai pasisavinti pergalės Antrajame pasauliniame kare.

V. Putinui negalima leisti mitologizuoti istorijos

B. Wallace'as pridūrė: „Ir ji taip pat turėtų būti susijusi su Stalino ir jo generolų kalte dėl 1939 m. nepuolimo pakto su naciais, leidusio abiem pusėms padalyti Lenkiją, įskaitant šaltakraujišką lenkų karininkų egzekuciją per Katynės žudynes 1940 metais".

„2020 m. prezidentas V. Putinas paminėjo liūdnai pagarsėjusį Molotovo-Ribbentropo paktą dar vienoje ilgoje savo esė, tuokart švenčiant 75-ąsias Didžiojo Tėvynės karo pabaigos metines. Nepaisant to, kas sakoma prezidento Putino esė, tai buvo grožinės literatūros šedevras“.

Negalima leisti V. Putinui iškelti tokius nepatogius faktus mėginant mitologizuoti oficialią nacionalinę istoriją kaip tokią.

„Jis apeina paktą, pagal kurį sovietų pajėgos ne tik mokė ir aprūpino nacių kariuomenę, su kuria vėliau kovojo, bet ir paskatino sistemingą invaziją į Lenkiją, Suomiją, Lietuvą, Estiją, Latviją ir Rumuniją, jų okupaciją, likvidavimą ir okupantų transportavimą".

„Visa tai V. Putinas atmeta, teigdamas, kad Molotovo paktas buvo asmeninės galios aktas, niekaip neatspindėjęs sovietinių žmonių valios. Jei taip yra, tai būtų dar vienas pavyzdys, kai Rusijos elitas apgaudinėja, išnaudoja ilgai kenčiančius gyventojus, tačiau valdžia nepadarė išvadų dėl tragiškų padarinių jos kareiviams ir visiems Sovietų sąjungos piliečiams“.

„Negalima leisti V. Putinui iškelti tokius nepatogius faktus mėginant mitologizuoti oficialią nacionalinę istoriją kaip tokią, kuri tiesiog sutriuškino nacizmą“.

Branduolinį ginklą turinti valstybė rengia karinius paradus, pažymėdama svarbias šventes ir įvykius. Juose paprastai žygiuoja tūkstančiai karių, rieda šarvuotų mašinų ir tankų kolonos, o parado kulminacija tampa raketų, kuriomis puikuojasi Pchenjanas, demonstravimas.

Stebėtojai atidžiai stebi šiuos renginius, ieškodami užuominų apie naujausius Šiaurės Korėjos turimus ginklus.

Pirmadienio paradas buvo skirtas Korėjos liaudies revoliucinės armijos įkūrimo 90-mečiui. Jis prasidėjo maždaug 22 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku Kim Il Sungo (Kim Ir Sengo) aikštėje Pchenjane, nurodė šaltinis.

Daugelis parade tikėjosi išvysti moderniausius Šiaurės Korėjos ginklus, įskaitant tarpžemyninę balistinę raketą (TŽBR) „Hwasong-17“ ir hipergarsinių bei iš povandeninių laivų paleidžiamų balistinių raketų.

Pastaraisiais metais Šiaurės Korėja yra surengusi tris naktinius karinius paradus. Apie juos valstybinė žiniasklaida paprastai praneša tik kitą dieną. Iki pirmadienio vakaro valstybinė žiniasklaida apie naujausią paradą nepranešė.

Seule įsikūręs specializuotas portalas „NK News“ savo ruožtu skelbia, kad vėlų pirmadienio vakarą Pchenjano centre buvo matoma maždaug tuzinas „apšviestų objektų“. Tai, anot portalo, gali būti laikoma karinio parado arba ruošimosi jam požymiu.

Pchenjanas šiemet atliko daugiau nei tuziną ginkluotės bandymų, įskaitant didžiausią savo istorijoje tarpžemyninės balistinės raketos bandymą nuo 2017 metų.

JAV ir Pietų Korėjos pareigūnai ir analitikai taip pat perspėjo, kad Pchenjanas pirmą kartą nuo 2017 metų gali atnaujinti branduolinių ginklų bandymus. Anot jų, apie tai byloja atnaujinta veikla pagrindiniame karinių bandymų poligone.

„Yonhap“ šaltinis tenurodė, kad būta „ženklų“, jog paradas įvyko po vidurnakčio, ir negalėjo pateikti daugiau detalių, pavyzdžiui, ar jį stebėjo šalies lyderis Kim Jong Unas ir ar Pchenjanas jo metu pristatė naują karinę techniką.

„(Pietų Korėjos) kariuomenė analizuoja šiuos ženklus“, – „Yonhap“ citavo šaltinį.

Ketvirtadienį minimos 73-iosios Šiaurės Korėjos įkūrimo metinės.

Pchenjanas karinį paradą paskutinį kartą surengė sausį, likus kelioms dienoms iki JAV prezidento Joe Bideno inauguracijos. Renginio metu šalis pademonstravo naują balistinę raketą.

Pchenjaną šiuo metu veikia daugybė tarptautinių sankcijų dėl šalies draudžiamų branduolinių ginklų ir balistinių raketų programų. Tuo pat metu valstybė dėl koronaviruso taiko savanorišką blokadą ir yra uždariusi savo sienas, kad apsisaugotų nuo kaimyninėje Kinijoje pirmą kartą pastebėtos infekcijos.

Praėjusį mėnesį Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) nurodė, kad branduoliniu ginklu apsiginklavusi Šiaurės Korėja iš naujo įjungė savo plutonio gamybos reaktorių Jongbjone, ir pavadino tai „didžiulį nerimą keliančiu“ įvykiu.

Parade dalyvauja daugiau nei 12 tūkst. žmonių ir daugiau nei 190 istorinės, šiuolaikinės ir perspektyvios karinės technikos vienetų, taip pat 76 lėktuvai ir sraigtasparniai, kurie žymi 76 metus nuo 1945 metų gegužės 9-osios.

Išvakarėse pasirodė pranešimų, kad lietus gali sutrikdyti lėktuvų pasirodymą parade. Nors sekmadienio rytas Rusijos sostinėje, taip pat ir aerodromuose, iš kurių išskrido lėktuvai, buvo apsiniaukęs, tačiau nelijo. Aviacinės technikos pakilimo skirsti į Maskvą kadrai buvo parodyti Rusijos televizijos eteryje.

Kremliaus laikrodžiams mušant, 10 val. ryto vietos (ir Lietuvos) laiku prasidėjo paradas, kurį priima Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu. Paradui vadovauja Sausumos pajėgų vadas Olegas Saliukovas. Iš viso Raudonojoje aikštėje žygiuos 37 paradiniai junginiai – iš viso 12 018 žmonių.

Mechanizuotoje parado kolonoje bus 191 karinės technikos vienetas, įskaitant tankus T-14 “Armata“ ir T90M „ Proveržis“ bei šarvuočius „Taifun“. Parado naujove tapo mašina „Taifun-PVO“.

Kalbant apie raketinę ginkluotę ir artileriją, parado metu bus galima pamatyti raketų komplektus „Iskander-M“, reaktyvines salvinės ugnies sistemas „Tornado-S“, savaeiges haubicas MSTA-S ir artilerijos kompleksą „Koalicija-S“.

Per aviacinę parado dalį bus pademonstruotas naujas elementas: naikintuvai Su-35S palydės strateginį raketnešį Tu-160.

Aviacinės technikos praskridimą pirmą kartą pradės trys sunkūs transporteriai Mi-26, po kurių seks transportinių-kovinių sraigtasparnių Mi-8 ekipažai, atakos sraigtasparniai Mi-35, Ka-52 ir pilotažo grupė „Berkutai“ su Mi-28N.

Aviacijos priemonių pasirodymą užbaigs perėmimo lėktuvai MiG-31K. Skrydžiai bus vykdomi 180-550 metrų aukštyje 200-550 km per valandą greičiu.

Parade taip pat iš viso dalyvauja 40 karinių orkestrų kolektyvų – iš viso 900 žmonių.

Skelbiama, kad parade dalyvavę kariai savanoriškai skiepijosi nuo koronaviruso.

V. Putinas Pergalės dieną sako „tvirtai“ ginsiąs Rusijos interesus

Rusijai sekmadienį švenčiant 76-ąsias pergalės Antrajame pasauliniame kare metines, prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog šalis „tvirtai“ gins nacionalinius interesus, ir pasmerkė „rusofobijos“ sugrįžimą.

Kalbą tūkstančiams karių ir veteranų Raudonojoje aikštėje jis pasakė prasidedant metiniam paradui, per kurį Maskvos gatvėmis riedėjo įvairi karinė technika.

„Sovietiniai žmonės laikėsi savo šventos priesaikos, gynė savo gimtąją žemę ir išlaisvino Europos šalis nuo juodojo maro“, – pareiškė V. Putinas susirinkusiai miniai.

Sovietiniai žmonės laikėsi savo šventos priesaikos, gynė savo gimtąją žemę ir išlaisvino Europos šalis nuo juodojo maro.

„Rusija nuosekliai gina tarptautinę teisę. Kartu mes tvirtai ginsime savo nacionalinius interesus, siekdami užtikrinti mūsų žmonių saugumą“, – pažymėjo jis.

Rusijos lyderis taip pat pasmerkė, anot jo, „lėtą sugrįžimą“ ideologijų tų laikų, kai „rasės ir nacionalinės viršenybės, antisemitizmo ir rusofobijos šūkiai buvo tapę kaip niekad ciniški“.

Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ anksčiau skelbė, jog sekmadienio parade Rusijos sostinėje dalyvaus daugiau kaip 12 tūkst. kariškių, taip pat apie 190 karinės technikos vienetų bei 76 lėktuvai ir sraigtasparniai.

Pergalės dienos paradai sekmadienį taip pat buvo surengti dešimtyse šalies miestų.

Per du dešimtmečius V. Putino valdžios ši valstybinė šventė įgijo vis didesnę svarbą kaip proga parodyti Rusijos karinę galią.

„Visų Rusijos žmonių pergalė“

Prokremliško visuomenės nuomonės tyrimų instituto VTsIOM šią savaitę atlikta apklausa parodė, jog 69 proc. rusų gegužės 9-ąją laiko svarbiausia metų švente.

Trečdalis respondentų pareiškė, jog dalyvaus šventės renginiuose, o penktadalis nurodė, jog stebės renginius per televiziją.

„Man ir mano šeimai ši šventė reiškia visų Rusijos žmonių pergalę, – naujienų agentūrai AFP Vladivostoke pareiškė 31 metų buhalterė Julija Gulevskich. – Mes didžiuojamės, prisimename ir pagerbiame visus savo giminaičius ir draugus. Ir visus drąsius kareivius.“

Ji pridūrė esanti laiminga, jog paradas įvyko, nepaisant dėl pandemijos taikomų priemonių.

Rusija yra atšaukusi beveik visas priemones, kurių ėmėsi siekdama pažaboti viruso plitimą, nors daugumoje regionų tebegalioja masinių susibūrimų draudimas.

Iki sekmadienio šalyje buvo patvirtinta beveik 4,9 mln. užsikrėtimo COVID-19 atvejų ir mirė daugiau kaip 113 tūkst. užsikrėtusiųjų.

Tačiau valdžia yra kritikuojama už tai, jog skaičiuoja tik tuos mirties atvejus, kai po skrodimo patvirtinama, jog koronavirusas buvo pagrindinė mirties priežastis.

Rusijos statistikos tarnybos praėjusį mėnesį paskelbti skaičiai parodė, jog iki kovo pabaigos šalyje realiai buvo užregistruota apie 250 tūkst. su koronavirusu susijusių mirties atvejų.

Įtampa santykiuose su Vakarais

Pastarosiomis savaitėmis kelios Europos šalys dėl šnipinėjimo skandalų išsiuntė Rusijos diplomatų, o Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) paskelbė naujų sankcijų Maskvai dėl situacijos su kalinamu Kremliaus kritiku Aleksejumi Navalnu ir įtarimų dėl kibernetinių atakų.

Taip pat smarkiai padidėjo įtampa dėl konflikto Rytų Ukrainoje, kuris kilo po to, kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymą ir kuriame, kaip plačiai manoma, Maskva remia prorusiškus separatistus.

Vyriausybės ir separatistų susirėmimai šiame konflikte, kuris jau pareikalavo per 13 tūkst. žmonių gyvybių, intensyvėja nuo sausio mėnesio.

Praėjusį mėnesį Maskva pasienyje su Ukraina ir Kryme buvo sutelkusi 100 tūkst. karių – daugiausiai nuo 2014 metų. Tačiau netrukus buvo pradėta atitraukti tas pajėgas, o daugelis analitikų tokius manevrus palaikė naujojo JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos išbandymu.

Anksčiau šią savaitę Kijeve apsilankė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas (Entonis Blinkenas), siekęs parodyti Vašingtono paramą Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį su Europos diplomatais nuvyko į prorusišką separatistinį rytinį Luhansko regioną, kad pažymėtų Antrojo pasaulinio karo pabaigą.

Kai kuriems ūkininkams pavyko pasiekti svarbią sankryžą Indijos sostinėje, netoli kurios yra tribūna, iš kur N. Modis ir kiti vyriausybės nariai stebėjo karinį paradą. Saugumo pajėgos nuvežė premjerą atgal į jo rezidenciją, kad neįvyktų tiesioginė konfrontacija su ūkininkais.

Jau nuo lapkričio tarp Indijos ūkininkų formuojasi pasipriešinimas N. Modžio rengiamai žemės ūkio reformai, kuri, kritikų teigimu, lems augantį didelių įmonių dominavimą žemės ūkyje. Institucijos Naujajame Delyje leido ūkininkams rengti protestą per nacionalinę šventę su sąlyga, kad mitingas prasidės po karinio parado. Jau pirmadienį 12 000 ūkininkių susirinko prie Naujojo Delio vartų.

Tačiau mažiausiai keturiose sostinės arterijose ūkininkams antradienį pavyko dar per karinį paradą perlipti barikadas arba jas pralaužti traktoriais. Daugelis protestuotojų mojo Indijos nacionalinėmis vėliavomis.

Indijoje sausio 26 dieną minimas konstitucijos įsigaliojimas po nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos 1950 metais.

Pasak institucijos, toks sprendimas priimtas pirmąkart nuo Latvijos nepriklausomybės atkūrimo.

Tarp renginių, turėjusių įvykti lapkričio 11-ąją minint Lačplėsio dieną, buvo karinis paradas ir eitynės, skirtos paminėti 101-ąsias latvių pajėgų pergalės prieš generolo Pavelo Bermonto-Avalovo vadovaujamą rusų armiją metines.

Latvijos įkūrimo 102-ųjų metinių proga dar po savaitės turėjęs paradas taip pat buvo atšauktas, kaip ir daugybė kitų kariuomenės bei nacionalinės gvardijos renginių.

„Atsižvelgęs į greitą COVID-19 pakartotinį plitimą Latvijoje, priėmiau sunkų, bet gerai apgalvotą sprendimą laiku atšaukti lapkričio 11 ir 18 dienų karinius paradus“, – pažymėjo Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas.

„Dabar kaip niekad anksčiau turime elgtis vieningai ir atsakingai, kad kuo labiau suvaržytume COVID-19 plitimą, apsaugotume save, savo šeimas ir artimuosius“, – pridūrė jis.

„Nepaisant tradicinių iškilmių atšaukimo, raginu didžiuotis mūsų kariais, iškovojusiais mūsų šaliai laisvę ir nepriklausomybę ir šiandien saugojančiais Latviją“, – pabrėžė ministras.

Prancūzijoje kasmet liepos 14-ąją minima Bastilijos paėmimo diena. 1789 m. įsiutusi paryžiečių minia šturmavo Bastilijos kalėjimą, ir ta diena laikoma Prancūzijos revoliucijos pradžia.

Šią dieną Paryžiuje įprastai rengiamas didžiulis įspūdingas karinis paradas. Vietoje tradicinio karinio parado Eliziejaus laukuose šiemet Konkordijos aikštėje rengiama mažesnė ceremonija, kurioje dalyvaus perpus mažiau nei įprastai karių – 2 000.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pakvietė į ceremoniją Austrijos, Vokietijos, Liuksemburgo ir Šveicarijos sveikatos apsaugos ministrus. Ministrai pakviesti kaip garbės svečiai, nes koronaviruso pandemijos įkarštyje iš perpildytų ligoninių Prancūzijoje šios šalys priėmė 161 COVID-19 pacientą.

Antradienį E. Macronas taip pat ketina duoti interviu televizijai, kurio metu, kaip tikimasi, prezidentas išdėstys likusių dvejų prezidentavimo metų planus.