„Labai didžiulis intensyvumas tiek kolektyvinės gynybos pratybų, tiek mūsų nacionalinių pratybų yra šį pavasarį, – žurnalistams antradienį sakė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. – Apytiksliais skaičiavimais, apie 20 tūkst. Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų dalyvaus pratybose Lietuvoje.“

Reaguojama į geopolitinę situaciją

Pirmosios pratybos – „Saber Strike“ – prasidės jau penktadienį ir tęsis iki kitos savaitės vidurio.

Jų metu apie 600 JAV karių ir 120 ratinės technikos bus perdislokuota iš Lenkijos per Budzisko-Kalvarijos postą ir kartu su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų elementais ir šalyje dislokuotu JAV batalionu vykdys kovinio šaudymo pratybas.

Lygiagrečiai kitą savaitę pasidės ir iki gegužės pabaigos tęsis Vokietijos kariuomenės plataus masto pratybos „Grand Quadriga 2024“, kurių metu į Pabradės Kazlų Rūdos poligonus persidislokuos virš 3 tūkst. Vokietijos karių bei 200 vienetų karinės technikos. Tarp jų – „Leopard“ tankai, pėstininkų kovos mašinos „Puma“ ir „Boxer“.

Tuo metu gegužę vyks „Immediate Response“ pratybos, kuriose JAV kariuomenė kartu su Lietuvos kariuomenės artileristais vykdys pirmąsias kovinio šaudymo mokymus į Baltijos jūrą iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos HIMARS.

Tokio masto konvencinių pajėgų treniravimo nebuvo planuota prieš trejus metus, tai buvo reakcija.

Visi šie mokymai – didžiausių nuo Šaltojo karo NATO pratybų „Steadfast Defender 24“ dalis. Juose dalyvauja per 90 tūkst. karių iš 32 sąjungininkių šalių.

Kariuomenės vado teigimu, nors pratyboms ruošiamasi iš anksto, jos adaptuotos reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją.

„Jei jūs pastebėjote ir sekėte informaciją anksčiau, „Steadfast Defender“ pratybų visas ciklas nebuvo tokios apimties, koks dabar yra šį pavasarį. Tai yra reakcija į saugumo situaciją. Tokio masto konvencinių pajėgų treniravimo (....) nebuvo planuota prieš trejus metus, tai buvo reakcija“, – kalbėjo generolas.

„Kas siejasi su mumis, su nacionalinėmis pratybomis, korekcija šiokia tokia yra, kadangi mes koregavome savo planus, nes išaugo kolektyvinės gynybos pratybų mastas“, – pridūrė jis.

Nacionalinės pratybos

Dar šią savaitę – sekmadienį – prasidės ir bendros Lietuvos bei Lenkijos lauko taktikos pratybos „Brave Griffin 24/II“.

Jų metu 1,5 tūkst. Lietuvos Didžiojo Etmono Jono Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ ir Lenkijos karių vadinamajame „Suvalkų koridoriuje“ išbandys gynybos scenarijus pagal dvišalį Lietuvos ir Lenkijos „Oršos planą“.

Vienos didžiausių nacionalinių pratybų „Perkūno griausmas“ prasidės ateinantį pirmadienį. Jų metu kariuomenė ir visos valstybės institucijos treniruosis perėjimą iš taikos į karo metą, įgyvendinant visus etapus.

Šie mokymai truks iki gegužės ir apims mažesnes pratybas. Tai – „Perkūno bastionas 24“, „Budrus Sakalas 2024“, „Audros Smūgis 24“, „Kibernetinis skydas“. Taip pat bus aktyvuojamos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos.

Šaukimus atlikti tarnybą gaus 10 tūkst. aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių, apie 2,5 tūkst. bus pašaukta treniruotėms, dar 2 tūkst. iškviesti duomenų sutikrinimui.

Mokymuose dalyvaus ir daugiau nei 4 tūkst. Lietuvos kariuomenės karių, taip pat Šaulių sąjungos ir savivaldos atstovai. Šių pratybų metu taip pat bus treniruojami savivaldybėms paskirti komendantai, jiems bus formuojami komendantiniai vienetai ir vykdomos jų funkcijos, bus vykdoma materialiojo turto rekvizavimo treniruotė bei tam tikrose Vilniaus ir Kauno vietose laikinai įvesta komendanto valanda.

„Labai didžiulis intensyvumas tiek kolektyvinės gynybos pratybų, tiek mūsų nacionalinių pratybų yra šį pavasarį“, – teigė V. Rupšys.

Bus didžiulis matomumas kariuomenės Lietuvoje. Keliais judės daug technikos, gali būti ir trukdžių.

Ragina būti supratingus

Pavasario karinio rengimo ciklą užbaigs kasmet vykstančios Specialiųjų operacijų pajėgų pratybos „Flaming Sword“, Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono pratybos „Inžinierių griausmas“, tarptautinės NATO pratybos Baltijos jūroje „BALTOPS 2024“, Karinių oro pajėgų ir NATO sąjungininkų pratybos „Astral Knight“ bei vienos didžiausių kasmet vykstančių lauko taktikos pratybų „Geležinis vilkas 2024-1“.

Pastaruoju metu siekiama įvertinti Pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priklausančių batalionų kovinę parengtį.

Kariuomenės vadas pabrėžia, kad pratybų metu keliuose bus matoma daug karinės technikos.

„Bus didžiulis matomumas kariuomenės Lietuvoje. (...) Keliais judės daug technikos, gali būti ir trukdžių“, – sakė generolas.

„Elkimės atsakingai tiek lenkdami, tiek prasilenkdami, taip pat bendraudami su kariais“, – pridūrė jis.

Šią vasarą Lietuvos laukia dar vienas svarbus sprendimas – teks apsispręsti dėl naujo savo kariuomenės vado. Generolo Valdemaro Rupšio kadencija baigsis liepą, netrukus po naujai išrinkto prezidento priesaikos.

Kariuomenės vadas skiriamas prezidento teikimu, tačiau jo kandidatūrai turi pritarti ir Seimas. Tiesa, jei šalies vadovu liks Gitanas Nausėda, tebesitęsiant prezidento ir Seimo valdančiųjų priešpriešai, kai kurie jau galvoja ir apie bėdas – pavyzdžiui, politinėmis intrigomis apaugusią kariuomenės vado kėdę.

„Norėtųsi, kad šis sprendimas būtų be jokių intrigų, prieš tai gerai išdiskutavus ir tarp institucijų sutarus, nes tai – pernelyg svarbus postas, kad jame būtų intrigos. Todėl reikia kalbėtis ir susitarti“, – laidoje dėmesį atkreips Lietuvos karo istorikas bei politikas Valdas Rakutis.

Nors galimo vado kandidatūra – vis dar nežinoma, neoficialiai kalbama, kad į šią vietą pretenduoja 3-4 kariuomenės sluoksniuose žinomi karininkai, apie kuriuos išgirsime šio pirmadienio „TOP 3“ laidoje.

O kokie kriterijai jiems keliami? Anot ekspertų, labai svarbios kariuomenės vado patirtys, tarnyba NATO struktūrose ir šiuolaikinis požiūris į ginkluotę, strategiją, esančias grėsmes. Taip pat – karo patirtis. Ar turime idealių kandidatų, kurie atitiktų visus kriterijus?

Antroje laidos temoje – Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio antisemitiniai pasisakymai Užgavėnių proga. Tai – jau ne pirmas kartas, tačiau šįkart, neva, politikas prisiminė lietuvių folklorą.

Lietuvoje gyvenantys žydai nuo tokių kalbų šiurpsta. Toks Seimo narys, anot jų, negali būti parlamente, ir už tokias kalbas turi susilaukti teisinės atsakomybės.

„Žmogus yra antisemitas, žmogus yra niekšas, žmogus yra absoliutus melagis. O kitas dalykas, tokios mintys ir idėjos prieš 80 metų atvedė į 300 tūkst. Lietuvos piliečių žudynes. Ir dabar tas pats kartojasi, ir viskas yra gerai? Juk jį girdi visur – nuo ambasadorių iki paprastų žmonių“, – sakė visuomenės veikėjas, Lietuvos žydas Daniel Lupshitz.

Tiesa, nuo tokių kalbų šiurpsta ne tik šalies žydai, bet ir kiti Seimo nariai. „Ar reikėtų jį išmesti? Reikėtų, kad būtų pamoka kitiems, pliurpiant tokius dalykus“, – sakys Seimo narys Kęstutis Masiulis.

Galiausiai paskutiniame dienos reportaže – itin svarbi praėjusios savaitės Kauno „Žalgirio“ pergalė Belgrade prieš „Crvena Zvezda“, ir reto grožio ir įtampos rungtynes apkartinęs vietos fanų elgesys.

Kaip laidoje atskleis rungtynes vietoje stebėjęs lietuvis, kovos pabaigoje į žalgiriečių ir teisėjų galvas ėmė skrieti įvairūs daiktai. Į tai rimtai pažvelgė net pats serbų klubas.

„Manau, kad pasiūlysiu jam susitikti, pakalbėti. Manau, kad kariuomenės vadai, ypač, kurie neseniai ėjo tas pareigas, jie galėtų būti informuojami geriau“, – pirmadienį per karinio miestelio Rokantiškėse atidarymą sakė ministras.

„Gal čia ir mūsų trūkumas, kad ne viską ir pasakom, ne visur pakvietėm ir ne viską sužinojo“, – pridūrė jis.

Buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas sausio pabaigoje naujienų portalui tv3.lt sakė ginkluotės pajėgumų planavime pasigendantis aiškių prioritetų, kuris projektas bus įgyvendinamas pirmiausia, abejojo, ar bus laiku pastatyta infrastruktūra priimti Vokietijos brigadą, kalbėjo apie atsargų ir ginkluotės trūkumą Lietuvos kariuomenėje, išsakė poreikį apginkluoti aktyvųjį rezervą.

Dabartinis Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako, kad J. V. Žuko išsakyti argumentai yra logiški.

Gynybos planai niekada nebus skelbiami.

„Jis pasakė paprastus, elementariausius dalykus, kas ir logiška yra, kad yra gynybos planai, yra pati idėja, kaip ginsimės, po to mes lipdome tą savo pajėgumą, žiūrime, prioritetus nusistatome, eiliškumą laike“, – kalbėjo V. Rupšys.

Jo teigimu, buvęs kariuomenės vadas vadovaujasi viešojoje erdvėje pateikiama informacija, kuri neparodo viso vaizdo.

„Viskas, ką jis išdėstė, yra logiška, bet praėjus kažkiek laiko ir nebevykdant pareigų, negauni kažkiek ir žinių. Gal viešoje erdvėje nėra viskas skelbiama, ypač – mūsų gynybos planai“, – teigė kariuomenės vadas.

„Gynybos planai niekada nebus skelbiami“, – pridūrė jis.

Anot V. Rupšio, kalbant apie Lietuvos gynybos pajėgumų vystymą, jiems yra numatytas eiliškumas ir prioritetai.

„Jie nėra viešai skelbiami“, – teigė V. Rupšys.

„Jeigu dabar kažkas kalba, kad nepirkite ugnies ir manevro, o pirkite oro gynybą, tai kas iš to – aš ginsiuosi, priešas galės priartėti žeme ir nieko nepadarysime. Reikia žiūrėti kompleksiškai į tai. Čia yra principai, metodikos, galų gale, mes to mokėmės ir pritaikome tai dabar“, – „Žinių radijui“ teigė V. Rupšys.

„Negalima kalbėti labai primityviai, kad nusipirkime tai, o nepirkime to. Mes galime į prekybcentrį nuėję sakyti, kad šiandieną pirksiu makaronus, bet nepirksiu kitų kruopų, nes man toks poreikis yra. Karyboje to nėra“, – akcentavo jis.

Visgi kariuomenės vadas pabrėžia, kad pagrindinis prioritetas, jo įsitikinimu, yra sausumos pajėgumų stiprinimas.

„Pagrindinis prioritetas yra sausumos pajėgumo, karinės parengties ir karinės galios stiprinimas. Tai yra pėstininkų brigados vystymas nuo lengvosios iki vidutinės, tai yra aprūpinimas šarvuota technika, pėstininkų kovos mašinomis“, – sakė V. Rupšys, pažymėdamas, kad norint turėti kontratakos galimybę, reikia apsirūpinti pėstininkų kovos mašinomis ir tankais.

Turime diskutuoti su tais, kurie nelabai įgalūs kalbėti apie karinį patarimą

Kariuomenės vadas taip pat apgailestauja, kad diskusijoje dėl šalies gynybos stiprinimo karinius patarimus dažnai dalina nekompetentingi asmenys.

„Dabar yra įdomiai, kai mes turime diskutuoti apie karinį patarimą su tais, kurie nelabai įgalūs kalbėti apie karinį patarimą. Ir kažkokia gaunasi sumaištis. Ir visuomenė, aš bijau, kad toje sumaištyje yra ne tiek pasimetusi, kiek išsigandusi“, – sakė jis.

Antradienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė, kad formuojamai Lietuvos kariuomenės divizijai bus perkami vokiški tankai „Leopard“.

Visgi dalis politikų teigia, kad šiuos resursus geriau reikėtų nukreipti oro gynybos stiprinimui.

„Gauta informacija, kad yra priešiški dariniai mūsų strateginiam objekte, tai buvo pasitelktos specialiųjų operacijų pajėgos ir keletas komandų atliko objekto šturmą“, – pasakojo specialiųjų operacijų pajėgų atstovas.

Sraigtasparniai buvo su vokiečių pilotais, o šturmavo Lietuvos kariai.

„Čia yra sudedamoji pratybų dalis, kurios, iš esmės, vyksta ilgą laiką“ – sakė specialiųjų operacijų pajėgų atstovas.

Anot kariuomenės vado, šios pratybos – dar vienas didėjančio vokiečių įsitraukimo į Lietuvos gynybą ženklas. Valdemaras Rupšys patikslino praėjusios savaitės naujieną, kad su Vokietijos skiriama brigada į Lietuvą atvyks du tankų batalionai – tai būtų apie 70 tankų. Kariuomenės vadas sako, jog vokiečiai skirs vieną tankų batalioną, antras batalionas bus su pėstininkų kovos mašinomis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Vienas tankų batalionas, kitas mechanizuotas, kaip sakom, arba vidutinis batalionas, turintis „pumas“, – aiškino V. Rupšys.

Jau dabar tankų yra NATO priešakinėje grupėje Rukloje, tankų atsiveža amerikiečiai Pabradėje, paaiškėjus, kad vokiečiai atsiveš dar keliasdešimt tankų. Keliamas klausimas dėl Lietuvos planų turėti savų tankų, nors Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, jog sprendimas, kad Lietuvai reikia tankų esą dar nepriimtas.

„Žinot, viskas daro įtakos, bet šiuo atveju tiesiog dar nėra politinio sprendimo. Tai dėl daugelio ginkluotės rūšių, kurių Lietuvoj neturim, nėra politinio sprendimo, galbūt ateityje“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Nors generalinė prokuratūra aiškinasi, ar A. Anušauskas neatskleidė valstybės paslapties, pasakydamas, kad kariuomenė tinkamiausiais Lietuvai laiko vokiškus tankus.

Kariuomenės vadas sako, jog tankai būtini, nes Lietuva jau nusprendė kurti kariuomenės diviziją pagal NATO planus. Divizijai reikia tankų.

„Tankai yra, mano nuomone, būtini. Mes turėtume turėti diviziją vidutinėj perspektyvoj“, – teigė V. Rupšys.

Kariuomenė pateikė rekomendaciją, pateikė poreikį. Politikai sprendžia, ar tai finansuoti, ar ne.

Vidutinė perspektyva saugumo dokumentuose – tai maždaug penki metai. Bet dėl finansų kariuomenei sprendžiantys politikai neviešai kalba, kad įsigyti tankų per penkerius metus – visiškai nerealu, jų gali nebūti ir po dešimties metų. Problema yra kaina. Prezidentūra buvo įvardijusi, kad tankai kainuotų apie 2 mlrd. eurų. Toks kitais metais bus visas gynybos finansavimas.

„Taip, sudėtingas klausimas. Kariuomenė pateikė rekomendaciją, pateikė poreikį. Politikai sprendžia, ar tai finansuoti, ar ne“, – sakė kariuomenės vadas.

Nors kitais metais finansavimas krašto apsaugai didėja, bet, iš esmės, tik dėl laikino bankų mokesčio. Kariuomenės vadas primena, kad papildomo finansavimo reikės ne tik tankams, bet ir vokiečių brigadai priimti. Taip pat pripildyti dėl paramos Ukrainai patuštintas sąskaitas.

„Mes labai daug Ukrainai esam perdavę ir dabar dar planuojam perduoti. Tai reikės dar daug atstatyti“, – kalbėjo V Rupšys.

Abiem atvejais, tiek prezidentas, tiek valdantieji konservatoriai lenktyniauja ir argumentais, ir pareiškimais, kuris kurį. Tačiau apkalbamų asmenų pareigos – kariuomenės vado ir vieno svarbiausių ambasados vadovų – tokios svarbios, kad viešų rietenų dėl jų geriau nebūtų. Apie tai, ko laukti toliau, kai Ingrida Šimonytė pareiškė vėl eisianti į prezidento rinkimus, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Lietuvos ryto“ žurnalistu, politikos apžvalgininku Tadu Ignatavičiumi.

– Ar jūs sutiktumėte su ambasadoriaus E. Bajarūno teiginiais, kad jis tapo politinės kovos įrankiu, kokios dar tikrai nebūta?

– Na, kova, kokia yra dabar, matoma retai. Iš tikrųjų, tai yra vienetiniai atvejai ir dažniausiai visos šiukšlės tokiais atvejais sušluojamos po kilimu. Dabar matome, kad tos netvarkos diplomatinėje virtuvėje, kai svyla puodai, niekas net nepabandė slėpti, o priešingai – tai buvo paviešinta ir specialiai. Norėta, kad šis atvejis nuskambėtų kuo garsiau. Akivaizdžiai yra prasidėjus įnirtinga kova ir tam tikra prasme, atsakant į jūsų klausimą, ar čia ambasadorius tapo politinių žaidimų įrankiu ir galbūt net žmonės, kurie pranešė apie tai, kas dedasi ambasadoj, irgi gali jaustis politinio žaidimo įrankiais. Nes tokiais atvejais kažkas naudojasi tokiais dalykais, žiūri, kaip iš tos situacijos išpešt kuo daugiau naudos. Užtai matom tokį klasikinį atvejį ir galim sakyt, kad ambasadorius yra politinio žaidimo įrankis, šiuo atveju. Ir, ko gero, galim atsakyt į tuos priekaištus ambasados darbuotojų, kurie skundžiasi dėl mobingo, dėl ambasadoriaus piktnaudžiavimo tarnybine padėtim. Panašu, kad tuose liudijimuose, pasakojimuose yra nemažai teisybės, dalį jos pripažįsta ir pats ambasadorius. Dabar tik klausimas, kaip visą tą triukšmą užtildyt. Nes, kaip ir kažkada minėjęs yra prezidentas Gitanas Nausėda, diplomatinė tarnyba yra kaip porceliano ar stiklo krautuvė, kur reikia elgtis labai atsargiai. Ir dabar, kai visa tai tapo taip vieša, jau bus sunku.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet ar galėtumėm palyginti abu skandalus – V. Rupšio ir E. Bajarūno? Kuris jums atrodo aštresnis ir, klausimas, dėl kurio skandalo – prezidentūra ar konservatoriai – perlenkia lazdą?

– Na, sunku palyginti, jie visiškai skirtingi. Generolo V. Rupšio gali būti konservatorių interesas pakeisti kariuomenės vadą, nes esam girdėję anksčiau, kad konservatoriai bandė generolą kviestis, taip sakant, ant kilimo, į frakciją pasiaiškinti dėl skirtingo požiūrio. Tai, kai vyksta procesai dėl Vokietijos brigados ir girdėjom nepasitenkinimų, kad konservatorių deleguotas Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas labiau vykdo ne partijos vadovybės komandas, o generolo. Tai, matyt, partijos vadovybei tas palankumas jų deleguoto ministro labiau kariuomenės vadui, o ne partijos vadovybei, gali būt nelabai malonus. Partijos vadovybė galbūt labiau norėtų pati kontroliuoti ministrą. Tai matome, kad tai nelabai pavyksta. Iš tos pusės gali būti interesas. Bet čia vėlgi siečiau ir su prasidedančia rinkimų kampanija. Na, matom, kad dabar prezidentas G. Nausėda stoja į kariuomenės vado pusę, jis nemato priežasčių, kodėl kariuomenės vadas turėtų būti atstatydinamas. Tokiu atveju galės oponentai sakyti, kad prezidentas taiko dvejopus standartus ir t. t. Kita vertus, ir panašumo yra su kita istorija, kas vyksta diplomatinėje virtuvėje. Irgi bus galima priekaištauti prezidentui rinkimų kampanijos metu.

Na, kova, kokia yra dabar, matoma retai. Iš tikrųjų, tai yra vienetiniai atvejai ir dažniausiai visos šiukšlės tokiais atvejais sušluojamos po kilimu.

– Nes tikriausiai tai, kas vyksta, jaukia darbą diplomatinėj atstovybėj. Ir premjerė I. Šimonytė sakė, kad net baiminosi dėl tų darbuotojų, kurie liudijo prieš ambasadorių, kaip jie toliau galės dirbti.

– Taip, bet nors ambasadorius yra tiesiogiai pavaldus užsienio reikalų ministrui, vis dėlto konservatoriai, premjerė I. Šimonytė galbūt rinkimų kampanijos metu galės priekaištauti šalies vadovui, kad jis stojo į ambasadoriaus gynybą, nors faktai liudija, kad ten vyksta negražūs dalykai. Tai, galim matyt tokių susikibimų…

– Jūs prognozuojate, kad jų dar bus?

– Neabejotinai. Rinkimų kampanija prasideda dabar ir jau matome susikibimus. Kai į trasą iššoko premjerė I. Šimonytė, aš vis dėlto manyčiau, kad tas jos sprendimas susijęs su tuo, jog ji nusprendė, kad neverta taip anksti sudėti ginklų ir eiti į prezidento rinkimus, pakovoti už save, už tą pačią Vyriausybę. Aišku, rinkimų kampanijos metu bus kalba apie Vyriausybės darbą. Ir jeigu nebūtų ten I. Šimonytės, atrodytų keistai. Vėlgi, kita vertus, aš nežinau, ar siekdamas antros kadencijos, G. Nausėda eis į tuos debatus.

Anuomet Lietuvos kariuomenės karininkas turėjo vadovautis aukščiausiais moraliniais principais, būti drausmingas, teisingas, sugebėti susiorientuoti sudėtingose situacijose, gerbti kitų nuomonę, mokėti bendrauti su įvairaus amžiaus, išsilavinimo, tautybės, tikybos bei profesijos asmenimis.

Trumpai kalbant, garbė arba nepriekaištinga reputacija karininkui buvo vienas svarbiausių prioritetų, panašu, taip turėtų būti ir dabar.

O kaipgi generolų generolui, kariuomenės vadui, ar jam reputacijos klausimas negalioja, ar, jo supratimu, garbė gali turėti išimčių?

Juk ne šiaip sau šalies Prezidentas, šiemet sveikindamas Karo akademijos absolventus karininko laipsnio suteikimo ceremonijoje, pabrėžė: „Kad ir kokie iššūkiai jūsų lauktų ateityje, saugokite jums patikėtą brangenybę – karininko garbę.“

Tad, regis, kariuomenėje garbė – svarbus dalykas. O kaipgi generolų generolui, kariuomenės vadui, ar jam reputacijos klausimas negalioja, ar, jo supratimu, garbė gali turėti išimčių?

Galbūt, nes juk ir garbės daktarų, ir garbės piliečių, jau nekalbant apie garbės narius, garbės konsulus ir garbės profesorius, taip pat garbės pirmininkus, būna visokių.

Tai kodėl karininko garbei negali būti taikomos išlygos? Na, valdiški butpinigiai už buto nuomą iš nuosavo sūnaus. Ir kur čia nusižengimas? Jei kažkas įžvelgia interesų konfliktą, nuomos sutartį galima ir nutraukti. Tačiau trauktis iš karo vado pareigų, gal juokaujate? O kaip paniekintas žurnalistas?

Prieš šimtą metų toks rašeiva pagal anų metų karininkų garbės kodeksą, matyt, dar ir į dantis būtų gavęs.

Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka teigia, kad kariuomenės vadas, bendraudamas su žurnalistu, pasielgė kaip chamas. Anot politikos apžvalgininko, vargu ar atsiprašymas kažką keičia.

– Kaip vertinate šią situaciją bendrai, kad Lietuvos kariuomenės vadas nuomojasi butą iš savo sūnaus?

– Pradėčiau nuo to, kad iki karo Lietuva turėjo tris divizijas, visiškai parengtas karui, bet neturėjo keturių žvaigždučių generolo. Dabar Lietuva neturi nė vienos divizijos, bet šitas kariuomenės vadas išsizyzė keturias žvaigždes iš politikų, nors iki tol visi kariuomenės vadai tenkinosi generolo leitenanto laipsniu. Galima suteikti chamui dvi papildomas generolo žvaigždes, kad jis gerai jaustųsi klube, bet chamo iš tokio generolo neišvarysi. Pats generolas jau atsakė į šį klausimą – jis skubos tvarka nutraukė sutartį su sūnumi. Tas pats čekiukų skandalas, tik kariuomenės daliniuose.

Kariuomenės įvaizdžiui labiau pakenkė ne pats buto nuomojimas iš sūnaus ir privačių ir valstybinių interesų painiojimas, o kariuomenės vado chamiškumas kalbant su žurnalistu.

– Ar keičia situaciją, kad buvo greitai sureaguota ir sutartis buvo nutraukta?

– Nepamenu per pastaruosius dešimt metų, kad koks nors įkliuvęs politikas, Seimo narys, prezidentas būtų sakęs, kad jie ką nors pažeidė. Jie viską darė teisingai pagal įstatymus. Jie nieko nepažeidžia. Man atrodo, kad tai yra pats didžiausias pažeidimas, kai žmonės net nesupranta, kad reikia pripažinti kaltę.

–  Tai nuomos nutraukimas nieko ir nekeičia, nes jis, kaip ir sako, kad nieko nepažeidė.

– Tėvas gali gyventi pas sūnų. Bet kodėl valstybė turi už tai mokėti? Kai Seimo narys pavaro šlykštų antisemitizmą, jo nebeturėtų būti Seime. Kai kariuomenės vadas padaro tokią pražangą, manau, jis pats turėtų susiprasti, ką daryti. Švedijoje buvo toks keistas dalykas – ministrė buvo nevalgiusi visą dieną, užbėgo į parduotuvę, sumaišė kredito kortelę ir sumokėjo už šokoladuką ministrui skirta verslo kortele. Kuo tai baigėsi? Ministrė atsistatydino. Tai palinkėkime sau ir visiems nekaltiems pareigūnams, politikams, kad ir Lietuvoje kada nors būtų taip pat.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Dabar kariuomenės vadas sako, kad nėra priežasčių jam atsistatydinti. Kaip buvo pakenkta kariuomenės įvaizdžiui?

– Kariuomenė Lietuvoje turi vardą. Kariuomenės įvaizdžiui labiau pakenkė ne pats buto nuomojimas iš sūnaus ir privačių ir valstybinių interesų painiojimas, o kariuomenės vado chamiškumas kalbant su žurnalistu. Tai įsivaizduokite, kaip jis kalba su pulkininkais. Man atėjo tokia mintis į galvą. Yra generolas Valerijus Zalužnas, jis kariauja nuo 2014 m. Jis atlaikė pirmuosius mūšius. Dabar intensyvus karas tęsiasi 19 mėn. Ar jūs matėte jį kada nors susiraukusį, piktą, rėkiantį? Jis yra be galo išsilavinęs, protingai kalbantis žmogus. Kariuomenės, kuri nekariauja, vadas bent jau taikos metu tūrėtų būti toks pat kaip V. Zalužnas.

– Komunikacijos tonas buvo tikrai pasirinktas chamiškas. Kaip reikėtų taisyti šią situaciją? Ar ji yra iš viso pataisoma? Jis juk atsiprašė žurnalisto.

– Atsiprašymas yra gerai. Nežinau, kaip tai turėtų būti, kai šimtai Lietuvos politikų ėmė čekiukus saujomis ir dėjo į savo kišenę, o valstybėje nėra jokio tyrimo. Prieš 7 mėn. valstybės pareigūnas, apdovanotas dviem Vyčio ordinais, buvo išvytas už tai, kad norėjo laikytis įstatymo, o Seime net nėra tyrimo. Šitoje valstybėje niekas nesielgia pagal taisykles, bet visi nori gyventi taip, kaip Švedijoje, Danijoje, kur yra laikomasi tų taisyklių.

Generolų susitikime aptarta saugumo situacija, NATO planų įgyvendinamumas, dvišalis bendradarbiavimas, Lietuvos kariuomenės pajėgumų vystymas, parama Ukrainai ir keitimasis karo Ukrainoje pamokomis.

Kaip pranešė kariuomenė, pirmojo dvišalio susitikimo metu balandžio mėnesį Slovakijoje vadai aptarė ginkluotojų pajėgų bendradarbiavimo spektro plėtrą, keitimąsi patirtimi vystant šalių mokymo vienetus ir galimybes treniruoti Lietuvos karius Slovakijos Lešt mokymo centre.

Jis yra tinkamas tiek šaulių pratyboms, tiek sunkiosios technikos šaudymams bei manevro treniruotėms.

Liepos pabaigoje vykusių tarptautinių pratybų „Barboros ryžtas 23-II“ metu buvo vykdomi koviniai šaudymai į Baltijos jūroje esančius taikinius iš Slovakijos savaeigių 155 mm haubicų „Zuzana 2“, 105 mm haubicų „M50“, Jungtinių Amerikos Valstijų artilerijos sistemų „M109A6 Paladin“.

Tarptautinėse pratybose siekta stiprinti sąveiką tarp skirtingų artilerijos sistemų, išbandyti savo veiksmus įvairiomis sąlygomis, taip pat sukurti kariams galimybę treniruotis bei keistis patirtimi su sąjungininkais.