„Švedija niekam negrasina. Švedija trokšta taikos“, – sakė Karlas Gustavas. Karalius pridūrė, kad narystė NATO atverčia naują istorijos puslapį, bet nepakeis Švedijos užsienio ar saugumo politikos.

„Išsaugoti Švedijos laisvę ir nepriklausomybę yra svarbiausias mūsų tikslas, kaip ir anksčiau“, – sakė karalius ir pridūrė, kad narystė NATO sustiprins Švedijos galimybes apsiginti.

Pasak Karlo Gustavo, prieš daugiau nei dvejus metus prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą iš esmės supurtė po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusią politinę tvarką.

Prieš savaitę per ceremoniją Briuselyje Švedijos vėliava buvo iškelta prie NATO būstinės.

Švedija maždaug 200 metų laikėsi karinio neprisijungimo politikos, tačiau, reaguodama į Rusijos invaziją, 2022 m. gegužę pateikė paraišką įstoti į NATO ir šiemet kovo 7 d. tapo Aljanso nare. Turkija ir Vengrija buvo dvi NATO narės, beveik dvejus metus vilkinusios Švedijos priėmimą į Aljansą.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su į Lietuvą valstybinio vizito atvykusiais Švedijos Karaliumi Karlu XVI Gustavu ir Karaliene Silvija lankosi pajūryje. Trečioji Švedijos karališkosios poros vizito diena skirta susipažinti su Kuršių nerijos gamta, Lietuvoje taikomomis aplinkosaugos iniciatyvomis, mūsų šalies istoriniu paveldu.

„Norime Švedijos karališkajai porai parodyti ne tik Lietuvos ekonominius, energetinius, mokslo ir kultūros pasiekimus, bet ir unikalų, į UNESCO pasaulio paveldą įtrauktą Lietuvos pajūrio grožį“, – sakė Prezidentė.

Šalies vadovė su Švedijos karališkąja pora lankysis Naglių gamtos rezervate, kur pasivaikščios pažintiniu taku ir apžiūrės Pilkąsias kopas.

Lietuvos jūrų muziejuje įkurtame Delfinų terapijos centre šalies vadovė ir Švedijos Karalius bei Karalienė susipažins su šios terapijos principais, bendraus su terapijos centre dirbančiais specialistais ir čia besilankančiais vaikais. Centre taikoma Europoje unikali delfinų terapija skirta padėti negalią ir emocinių sutrikimų turintiems vaikams bei jų šeimos nariams. Švedijos Karalienė Silvija aktyviai bendrauja su negalią turinčiais jaunais žmonėmis visame pasaulyje, yra Pasaulinio vaikystės fondo, padedančio sunkias gyvenimo sąlygas patiriantiems vaikams, įkūrėja.

Prezidentė su Švedijos Karaliumi Karlu XVI Gustavu ir Karaliene Silvija prie Lietuvos jūrų muziejaus pasodins juodąsias pušis, kurios neleidžia vėjui išpustyti dirvožemio ir padeda sulaikyti kraštovaizdžio nykimą. Šalies vadovės ir Švedijos karališkosios poros sodinamos pušys simbolizuoja žmogaus pastangas atkurti ir išsaugoti Kuršių nerijos gamtą.

Prezidentė drauge su Švedijos karaliumi ir karaliene apžiūrės Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivą „Mintis“. Šiame laive įrengtoje laboratorijoje atliekami jūros dugno, vandens užterštumo, jūros išteklių tyrimai. Tai – vienintelė tokia laboratorija Baltijos šalyse.

Šalies vadovė ir Švedijos karališkoji pora taip pat lankysis Lietuvos ir Švedijos elektros jungties „Nord Balt“ srovės keitiklių stotyje, Tiškevičių rūmuose Palangoje apžiūrės archeologinių radinių ir gintaro inkliuzų ekspoziciją.

Palangoje Švedijos karališkoji pora atsisveikins su šalies vadove, taip užbaigdami trijų dienų valstybinį vizitą mūsų šalyje.

Jau šiandien Klaipėdą savo vizitu pagerbs Lietuvoje viešinti Švedijos karališkoji pora. Drauge su Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija bei būrys kitų garbių svečių lankysis Kuršių nerijoje, Palangoje, dalyvaus medelių sodinimo ceremonijoje, apžiūrės „Nord Balt“ jungtį.

Šiandien priešpiet Klaipėdą pasieks garbūs svečiai. Mieste lankysis Jo Didenybė Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir Jos Didenybė Švedijos karalienė Silvija.

„Vizitas Klaipėdoje – išskirtinis dėmesys miestui“, – pastebėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Drauge su karališkąja pora atvyks Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir nemenkas būrys garsių verslininkų. Tarp kurių – ir susidomėjusieji plėtros galimybėmis uostamiestyje.

Dar priešpiet karalius su karaliene bei šalies vadove planuoja apsilankyti Naglių gamtos rezervate Kuršių nerijoje.

Po pietų, apie 12.20 val., planuojama medelių sodinimo ceremonija prie Lietuvos jūrų muziejaus. Ši ceremonija – karaliaus dėmesio ekologijai ir gyvajai gamtai ženklas.

15.50 val. garbingieji svečiai planuoja apsilankyti Klaipėdos rajone esančiame Kiškėnų kaime – prie „Nord Balt“ jungties. Taip bus atkreipiamas dėmesys energetiniam bendradarbiavimui tarp Lietuvos ir Švedijos.

Vizito pabaigoje D.Grybauskaitė bei Jo Didenybė Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir Jos Didenybė Švedijos karalienė Silvija apsilankys Palangos gintaro muziejuje.

Vakare karališkoji pora namo išskris iš Palangos oro uosto.

„Manau, kad tai bus labai reta proga Klaipėdoje išvysti karališkąją porą ir su ja dalyvauti gausybėje renginių. Tai yra geras ženklas kalbant apie Lietuvos ir Švedijos bei Klaipėdos ir Karlskronos kontekste“, – pastebėjo V.Grubliauskas.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su į Lietuvą valstybinio vizito atvykusiu Švedijos karaliumi Karlu XVI Gustavu dalyvavo Švedijos verslo apdovanojimų ceremonijoje. Šiais jau dešimtą kartą surengtais apdovanojimais siekiama stiprinti Lietuvos ir Švedijos verslo ryšius, pabrėžti verslo atsakomybę visuomenei ir gamtai bei tarptautinio bendradarbiavimo versle naudą.

„Skaidrios ir atsakingos vadybos tradicijas puoselėjantis Švedijos verslas vis dažniau renkasi Lietuvą, nes čia atranda ne tik sparčiai augančią, konkurencingą ekonomiką, bet ir modernias idėjas, sumanius ir darbščius žmones. Didėjantis Švedijos įmonių susidomėjimas mūsų šalimi rodo pasitikėjimą Lietuvos verslo aplinka bei lietuviškų prekių ir paslaugų kokybe“, – sakė prezidentė.

Renginio metu prezidentė ir Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas įteikė tris nugalėtojų statulėles. Geriausia metų socialinės atsakomybės iniciatyva pripažintas LESTO bei Lietuvos vaikų ir jaunimo centro projektas, skatinantis Lietuvos mokyklas plėtoti vaikų ekologines idėjas. Apdovanojimas už tvarią plėtrą atiteko įmonių grupei „Ernestena“ už inovatyvių ir gamtą tausojančių biokuro technologijų vystymą. „Jaunojo metų verslininko“ prizas įteiktas ikimokyklinio ugdymo įstaigos „Vaikystės sodas“ įkūrėjai Austėjai Landsbergienei už novatorišką ir įkvepiantį verslo plėtros pavyzdį.

Apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo su Švedijos karališkąja pora atvykusi gausi, 23 Švedijos įmonėms atstovaujanti verslo delegacija. Tai kompanijų „Ericsson“, „SAAB“, „Skandia“, „Ikea Group“, „Stena Line“, „Icomera“ ir kitų bendrovių, dirbančių gynybos, medicinos pramonės, finansų, miškininkystės, atliekų tvarkymo sektoriuose, vadovai.

Švedija yra viena iš svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių. Vien pirmojo šių metų pusmečio Lietuvos eksporto į Švediją vertė – beveik 500 milijonų eurų. Praėjusiais metais Švedija buvo antra didžiausia lietuviškų mechaninės inžinerijos gaminių importuotoja, nusileidžianti tik Vokietijai. Šie Lietuvoje pagaminti aukštos pridėtinės vertės gaminiai perkami tokių Švedijos įmonių kaip „Volvo“, „Scania“, „Husqvarna“. Lietuvos verslininkai taip pat įsitvirtina Švedijoje, teikdami informacinių technologijų, transporto, statybų paslaugas.

Švedija taip pat yra didžiausia užsienio investuotoja Lietuvoje. Per pastaruosius penkerius metus jos investicijos išaugo daugiau nei 3 kartus ir dabar viršija 3 milijardus eurų. Lietuvoje veikia 200 Švedijos kapitalo įmonių, kuriose dirba daugiau nei 11 tūkstančių mūsų šalies žmonių. Šių įmonių apyvarta siekia 1,5 milijardo eurų.

Vaikams svarbu suteikti galimybę norėti skaityti, nes mūsų ateities pasaulis priklausys nuo to, kokią vaizduotės jėgą turės dabar tik besimokantys skaityti, sako Vilniuje viešinti Švedijos karalienė Silvija.

„Kaip mama ir senelė žinau, kaip reikšminga vaikams suteikti galimybę norėti skaityti, atverti kelią į literatūrą. Knygos taip pat yra kaip tiltai. Švedijai labai svarbu, kad visi vaikai turėtų galimybę prieiti prie knygų. Tarptautinis bendradarbiavimas labai svarbi viso to dalis - kad knygos būtų verčiamos, kad skaitytojai įvairiose pasaulio dalyse galėtų keisti supratimą apie vieni kitus“, - tarptautinėje konferencijoje Seime pažymėjo Švedijos monarchė.

Karalienė Silvija ketvirtadienį skaitė pranešimą vaikų ir jaunimo skaitymui skirtoje konferencijoje, kurią surengė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Švedijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Švedijos institutas. Savo pranešimą karalienė pristatė švedų kalba.

Karalienė pažymėjo, jog visuomenei reikalingas ne tik ekonominis, bet ir demokratinis augimas, ir tam reikalinga kultūros laisvė. „Jūs galite įnešti skirtumus, padaryti įtaką. Leidėjai, vertėjai, iliustratoriai, tyrėjai ir bibliotekos atlieka svarbų vaidmenį suteikiant vaikams priėjimą prie literatūros“, - į konferencijos dalyvius kreipėsi Švedijos karališkoji atstovė.

„Vaikai  yra ateitis ir kaip atrodys ateities pasaulis, priklauso nuo to, kokią vaizduotės jėgą turės tie, kurie kaip tik dabar mokosi skaityti. Vaikams reikia knygų, o ne tik interneto, nes gera literatūra suteikia vaikui vietą pasaulyje, o pasaulis randa savo vietą vaike“, - reziumavo karalienė Silvija.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė savo pranešime pastebėjo, kad informacinių technologijų amžiuje vaikų ir paauglių skaitymas tampa dideliu iššūkiu kiekvienai visuomenei. „Šis iššūkis reikalauja ypatingo įžvalgumo, drąsos priimti naujoves ir vis dažniau – ieškoti netradicinio kelio jaunojo skaitytojo link“, - sakė parlamento vadovė.

Ji taip pat pasidžiaugė, jog jau daugelį metų švedų knygos vaikams ir paaugliams yra vienos skaitomiausių. „Turbūt visi čia esantys sutiktų, kad (Astridos Lindgren personažai) Ronja plėšiko duktė, Karlsonas, kuris gyvena ant stogo ar Pepė Ilgakojinė yra taip puikiai pažįstami mūsų vaikams, jog atrodo, kad šie personažai yra neatskiriama mūsų, o ne švedų literatūros dalis. Jie yra tikri mūsų vaikų įkvėpėjai ir mažų širdelių didvyriai“, - kalbėjo Seimo pirmininkė.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis vaikų skaitymui turi būti skiriamas ypač didelis dėmesys. „Knyga kaip vertybė, o skaitymas kaip tradicija turėtų būti perduodama iš kartos į kartą, juk knyga - kultūros tęstinumo ir stiprėjimo sąlyga“, - sakė ministras.

Prie konferenciją surengtame jos pristatyme Stokholmo miesto bibliotekų tinklo vadovė Katti Hoflin sakė, kad nėra vieno bendro recepto, kaip vaikus sudominti knyga. Pasak jos, ypač svarbu prisiminti - kiekvienas vaikas yra individualus, todėl ir priemonės paskatinant jį skaityti turi būti parinktos individualiai, nes nėra taip, kad visi devynmečiai būtų vienodi, nors suaugusieji linkę taip apibendrinti.

Tuo tarpu Švedijos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Henrikas Selinas pasidalino savo kaip trijų vaikų tėčio patirtimi. Pasak jo, yra vienas garantuotas būdas vaikus paskatinti pamilti knygas - tėvams skaityti savo vaikams, nuo ankstyvo amžiaus ir kasdien.

„Geriausias būdas vaikus paskatinti skaityti yra skaityti savo vaikams, pradėkite nuo mažiausio amžiaus ir tęskite. Mūsų šeima stengiasi vaikams skaityti kasdien ir aš garantuoju, kad kiekviena šeima, kuri tai daro, sulauks labai gerų rezultatų, nes vaikai yra linkę elgtis ne taip, kaip jiems sakome, o kaip rodome savo pačių pavyzdžiu“, - sakė H.Selinas.

Ketvirtadienį Seime vyksta konferencija „Vaikų ir jaunimo skaitymas kaip iššūkis XXI amžiuje: bibliotekos socialiniams pokyčiams 2015“.

Lietuvoje kitą savaitę su valstybiniu vizitu lankysis Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija.

Švedijos karalius Karlas Gustavas kartu su prezidente Dalia Grybauskaite atidarys dvišalį verslo forumą, skelbia Užsienio reikalų ministerija.

Pasak URM, valstybinio vizito metu Švedijos karalių lydės gausi verslininkų delegacija, pažymima, jog Švedija – didžiausia investuotoja Lietuvoje.

Šios šalies investicijos Lietuvoje yra 3,17 mlrd. eurų ir tai sudaro apie 26 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų.

Tai jau ne pirmas Švedijos karališkosios poros vizitas Lietuvoje. Karalius Lietuvoje lankėsi 1992 metų spalį, su karaliene Silvija jis viešėjo 2003 metais minint Karaliaus Mindaugo karūnavimo metines ir 2009 metais minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.