Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos tai pranešė „Facebook“ paskyroje.

Juodojoje jūroje priešo laivų nėra, Azovo jūroje - 1 priešo laivas, Viduržemio jūroje - 7 priešo laivai, tarp jų – 3 sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, kurių bendra salvė – iki 20 raketų.

Per parą Rusijos Federacijos interesais per Kerčės sąsiaurį praplaukė:

į Azovo jūrą - 14 laivų, iš kurių 6 plaukė iš Bosforo sąsiaurio;

į Juodąją jūrą – 25 laivai, iš kurių 4 toliau plaukė Bosforo sąsiaurio kryptimi.

Rusija ir toliau pažeidinėja 1974 metų Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), išjungdama automatinio identifikavimo sistemas (AIS).

„Irano remiami husių kovotojai iš husių kontroliuojamų Jemeno teritorijų paleido vieną balistinę priešlaivinę raketą į Adeno įlankoje esantį „Arleigh-Burke“ klasės eskadrinį minininką „USS Carney“ (DDG 64). Raketą sėkmingai numušė „USS Carney“, – sakoma JAV Centrinės vadovybės (CENTCOM) pareiškime socialiniuose tinkluose.

„Pranešimų apie sužeistuosius ar žalą negauta“, – teigė CENTCOM.

Husiai lapkritį pradėjo taikytis į Raudonosios jūros laivybą, sakydami, kad smogia su Izraeliu susijusiems laivams, siekdami paremti palestiniečius Gazos Ruože, kurį nuniokojo Izraelio ir „Hamas“ karas.

Nuo to laiko Jemeno sukilėliai paskelbė, kad JAV ir Britanijos interesai taip pat yra jų teisėti taikiniai.

Be karinių veiksmų, Vašingtonas stengiasi daryti diplomatinį ir finansinį spaudimą husiams ir praėjusią savaitę iš naujo priskyrė juos prie teroristinių organizacijų. Šios etiketės buvo atsisakyta netrukus po to, kai prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pradėjo eiti pareigas.

Didelių pinigų „valgytojas“

62 m ilgio vokiškas M-59 klasės minų traleris nebuvo kuo nors išskirtinis laivas. Jis buvo pastatytas 1917 m., naudotas Vokietijos karo laivyne.

Kokiose nors kovinėse operacijose laivas nedalyvavo. Vokietijos kariuomenei jis nelabai ir tiko, nes palyginti naują 4 m. laivą ji dar 1921 m. išbraukė iš laivyno sąrašo. Laivą už vieną milijoną markių įsigijo vokiečių firma „Bieber“.

1927 m. liepos 18 d. laivą iš vokiečių nusipirko Lietuva. Į Klaipėdą atplukdytas laivas buvo remontuojamas, perduotas tuomet pirmuoju kapitonu paskirto Adomo Daugirdo įgulai.

Lietuva planavo laivą naudoti kontrabandininkams gaudyti. Paaiškėjo, kad tam jis nelabai tiko. Garlaivis buvo gana lėtokas. Iš kamino besiveržiantys juodi dūmai, kurie jūroje matėsi iš tolo, dažniau įspėdavo kontrabandininkus, kad atplaukia „Prezidentu Smetona“ pavadintas sienos apsaugos laivas.

Brangiai kainavo laivo išlaikymas. Galima palyginti, kad 1927 m. už 289 tūkst. litų įsigytas laivas per trejus jo eksploatacijos metus „suvalgė“ daugiau nei milijoną litų. Anuometinei Lietuvai tai buvo milžiniški pinigai.

Istorija: Laivas „Prezidentas Smetona“ viename iš reisų Baltijos jūroje. „Livejournal.com“ nuotr.

Didesnių žygių nebuvo

Istorikai pateikia duomenis, kad laive buvusi įrengta liukso klasės kajutė, nes laivas laikytas ir prezidentine jachta. Jis buvo apginkluotas patrankomis ir kulkosvaidžiais.

Teigiama, kad laivas „Prezidentas Smetona“ taip ir nepanaudotas tuometinio Lietuvos Prezidento Antano Smetonos vizitams į kitas jūrų valstybes. Po to, kai laivą įsigijo Lietuva ir jis buvo atplukdytas iš Vilhelmshafeno uosto į Klaipėdą, didesnių žygių jis ir neatliko.

Yra istorikų „iškapstytas“ epizodas, kad laivas „Prezidentas Smetona“ jūroje vos nenuskendo. Pirmą kartą išplaukęs į tolesnę kelionę laivas vos pasiekė Dancingo (dabar Gdanskas) uostą. Kelias dienas kovojusi su vėju laivo įgula neva buvusi priversta jo krosnyse sudeginti ne tik visas anglių atsargas, bet ir įvairius daiktus, įskaitant laivo apkalas, kurios degė.

Po šios neva nepavykusios kelionės „Prezidentas Smetona“ buvo ilgai remontuojamas, o pirmąjį kapitoną A. Daugirdą laive pakeitęs naujas kapitonas Antanas Kaškelis.

A. Daugirdo pakeitimas pristatytas su tam tikra nepagarba šiam jūrininkui. Jis sulaukė prieštaringų vertinimų, nes ir tuomet, ir mūsų dienomis A. Daugirdas vertintas kaip patikimas ir profesionalus jūrininkas. Ypač jį gerbė buriuotojai, nes tarpukario Klaipėdoje jis buvo vienas iš lietuviško buriuotojų klubo steigėjų.

Pats laivas „Prezidentas Smetona“, tarnavęs pasienio policijoje, perduotas Krašto apsaugos ministerijai ir tapo pirmuoju bei vieninteliu Lietuvos karo laivu. Jis stovėjo Klaipėdoje ir nuo 1932 iki 1935 m. daugiau buvo remontuojamas nei plaukiojo. Po trejus metus trukusio karo laivo parengimo pirmasis ir bandomasis reisas buvo 1935 m. spalį.

Nuo 1937 m. laivas „Prezidentas Smetona“ vėl buvo remontuojamas tik šį kartą jau Liepojoje. Remontas vyko po to, kai didelis štormas 1937 m. rugpjūtį laivą išmetė ant seklumos prie Šventosios.

Pavadinimo keitimų metas

1939 m. Klaipėdos užėmimą laivas „Prezidentas Smetona“ sutiko būdamas Liepojoje. Vasarą jis grįžo į išgilintą Šventosios uostą. Tuo metu įvyko žymus pokytis, kai laivo „Prezidentas Smetona“ vadą A. Kaškelį pakeitė kapitonas Povilas Labanauskas.

Kai į Lietuvą įžengė sovietų kariuomenė, pradėtas keisti laivo „Prezidentas Smetona“ pavadinimas. Nuimta dalis pavadinimo, kur buvo minimas į Vokietiją jau spėjęs pabėgti tuometinis Lietuvos prezidentas A. Smetona. Pradžioje liko tik laivo pavadinimo dalis „Prezidentas“, o 1940 m. birželio 23-ąją laivas pavadintas „Pirmūnu“ ir skirtas pasieniečių mokymui.

Šiandieninė nepriklausoma Lietuva laivą „Prezidentas Smetona“ ypač vertina, nors savo laiku jis žymesnės reikšmės lyg ir neturėjo.

Tų pačių metų liepos 20 d. įvyko dar vienas reikšmingas įvykis. Į laivą prisistatė sovietų paskirtas politinis vadovas Levas Trofimovas, laivą ėmė saugoti sovietų sargyba. Naktį laivą su keliais karininkais pasinaudoję jachta paliko jo vadas P. Labanauskas ir spruko į Klaipėdą.

„Prezidentas Smetona“ arba jau pervardintas „Pirmūnas“ 1940 m. rugpjūčio 6 d. buvo perduotas Sovietų Sąjungos pasienio apsaugos tarnybai, tapo Pabaltijo karinės apygardos pasienio apsaugos laivu. Po to dar kelis kartus keistas jo pavadinimas į „Zadornij“, „Korall“, kol 1945 m. sausio 11 d. nuskendo Suomių įlankoje. Vienais duomenimis jis susprogo užplaukęs ant minos, kitais jį atakavo vokiečių povandeninis laivas. Žuvo 28 įgulos nariai ir 27 buvo sužeisti. Tuo metu laive jokių Lietuvos jūrininkų jau seniai nebebuvo.

Radinys: Suomijos įlankoje rasto karo laivo „Prezidentas Smetona“ sonaro nuotrauka. KU nuotr.

Suomijos įlankos skenduolis

Laivas „Prezidentas Smetona“, o tiksliau tuo metu jau buvęs „Korall“, Suomijos įlankoje rastas 2017 m. liepos 2 d. Jį, gavę duomenų iš estų, surado Klaipėdos universiteto mokslininkai kartu su Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariškiais.

Laivas guli Suomijos įlankoje 70–72 m gylyje maždaug už 5 jūrmylių nuo Estijos krantų. Pagal darytą sonaro nuotrauką jis guli ant kylio, gerai matosi jo antstatai. Stipriai apgadintas jo priekis. Tai leidžia daryti prielaidą, kad laivas buvo torpeduotas, greičiausiai iš povandeninio laivo.

Šiandieninė nepriklausoma Lietuva laivą „Prezidentas Smetona“ ypač vertina, nors savo laiku jis žymesnės reikšmės lyg ir neturėjo. Laivas buvo netinkamas pasieniui saugoti ir kontrabandininkams gaudyti, kaip karo laivas jis daugiau remontuotas nei plaukiojo. Kaip prezidentinė jachta jis beveik nenaudotas, nors Prezidentas A. Smetona jame ir lankėsi kelis kartus.

Populiarino jūrinę kultūrą?

Minima, kad laivas „Prezidentas Smetona“ populiarino to meto Lietuvos jūrinę kultūrą, pristatė Lietuvą kaip jūrinę valstybę. Viena iš tokių populiarinimo formų buvo tai, kad laive būdavo priimamos ir svarbių visuomenės veikėjų delegacijos.

Laivas „Prezidentas Smetona“ tiek išpūstas ir išpopuliarintas mūsų dienomis, kad atrodytų, jog tai buvo itin reikšmingas laivas.

Tuometinė Lietuvos valdžia jam skyrė palyginti nedaug dėmesio. Paprastas pavyzdys – laive, kurio įgula pagal jo numatytas reikmes turėjo būti apie 70 žmonių, realiai buvo 43 žmonės 1935 m. ir 36 žmonės 1937 m. Tuometis laivo vadas A. Kaškelis ne kartą prašė didinti laivo įgulą, bet jo prašymai taip ir nebuvo išgirsti.

Vienintelė ir bene svarbiausia šio laivo reikšmė ta, kad jis buvo pirmasis Lietuvos karo laivas. Tačiau Lietuva kaip valstybė nuo žagrės tarpukaryje karo laivynui skyrė itin mažai dėmesio. Tie patys latviai ir estai tarpukaryje turėjo ir daugiau karo laivų, ir rimtas karinio laivyno užuomazgas, ko Lietuvoje nebuvo.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

Diversija Dangės upėje

Kol nebuvo įrengtos stebėjimo kameros, laivas vieną naktį buvo atšvartuotas, visi septyni jo lynai nuo keturių knechtų – nurišti.

Kai tai buvo pastebėta, laivas jau laisvai plūduriavo atokiau nuo krantinės.

Tik dėl laimingo atsitiktinumo tąkart nebuvo stipraus vėjo ir jis neišjudino "Sūduvio" link upės vidurio, kur situacija jau būtų tapusi nevaldoma.

Jei taip būtų nutikę, laivas būtų nudreifavęs link Pilies tilto, ir tada veikiausiai būtų apgadintas ne tik pats laivas, bet ir krantinė, tiltas ar koks nors kitas tuo metu upėje buvęs laivelis.

Į Pilies tiltą atsuktas "Sūduvio" priekis tuomet buvo pritvirtintas keturiais lynais, likusieji trys užkabinti ant prie trapo ir laivo galo esančių knechtų.

Norint laivą atšvartuoti, reikia atkabinti lyno kilpą nuo krantinėje esančio specialaus įtvirtinimo, o tai galima padaryti tik tuo pačiu lynu stipriai pritraukus laivą prie krantinės.

Tai galėtų padaryti ir vienas stiprus vyras.

Laivą atšvartuoti veikiausiai galėjo kokia chuliganiškai nusiteikusi šėliojanti kompanija arba tai buvo padaryta tikslingai, o tai jau būtų panašu į diversiją.

Sunku įsivaizduoti, ką tuo piktu pokštu norėta parodyti, veikiausiai tai, kad "Sūduviui" Dangėje – ne vieta.

Šioje dizaino ir karybos šventėje mane skaudina kito karo laivo, "Kuršio", likimas.

Naktiniai varpo dūžiai

Lynų atkabinimas buvo ne vienintelis incidentas, susijęs su "Sūduviu", kol netoliese dar nebuvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

Kai tik laivas buvo prišvartuotas Dangės krantinėje, pirmąją savaitę kažkas kasnakt į jį įlipdavo ir vis paskambindavo varpu.

Tai labai ėmė nervinti aplinkinių namų gyventojus, kurie vos įmigę būdavo prižadinami varpo dūžių.

"Tada žmonės kreipėsi į muziejų ir mes laikinai nukabinome varpą, vėliau jį vėl pritvirtinsime, bet taip, kad juo negalima būtų skambinti. Žinoma, prie varpo pakabinsime ir lentelę su tam tikrais paaiškinimais", – kalbėjo Lietuvos jūrų muziejaus atstovė Nina Puteikienė.

Anonimai rinko parašus

Neatmetama, kad šis nedraugiškas laivo "priėmimas" į Dangę galėjo būti susijęs ir su peticija, kuria buvo siekta, kad upėje prišvartuotas karinis laivas-muziejus "Sūduvis" būtų perkeltas kitur.

Peticijos "Dėl karinio laivo "Sūduvis" iškėlimo iš Karališkosios krantinės" autoriumi nurodyti "Klaipėdos miesto gyventojai", kitaip tariant, peticijos iniciatorius buvo anonimas.

Likus mažiau nei dviem savaitėms iki laivo-muziejaus atidarymo, buvo pradėti rinkti parašai, nes "klaipėdiečiai nusivylė vaizdu, prišvartuotam laivui atsidūrus ties dalies gyventojų langų lygiu".

"Masyvaus karinio laivo prišvartavimas po gyventojų langais tiesiogiai įtakoja šių daugiabučių namų gyventojus, deja, gyventojai nebuvo įtraukti į sprendimo svarstymo stadiją ir negalėjo dalyvauti diskusijose", – rašyta peticijoje (šios ir kitų peticijos citatų kalba netaisyta – A.D.).

Peticijos autorius-anonimas piktinosi, kad buvo neįvertintas laivo dydis architektūrine prasme ir jis esą neatitinka senamiesčio mastelio.

"Šioje vietoje prišvartuotas laivas užstoja upės panoramą nuo Pilies tilto link Biržos tilto. Upės krantinė, kuri buvo gausiai lankoma, fotografuojama miestelėnų ir miesto svečių, dabar yra "uždengta" masyviu objektu", – pabrėžta peticijoje.

Peticijoje "Sūduvio" prišvartavimas Klaipėdos centre pavadintas "apgailėtinu žingsniu architektūrine, viešųjų ryšių prasme ir socialine įtaka miestiečių mentalitetui".

"Ypač dabar Rusijos karo su Ukraina akivaizdoje, kai yra reali grėsmė Lietuvai, įkurdinti miesto senamiestyje karinį laivą kaip dirgiklį galimai gresiančioms atakoms yra pats blogiausias sprendimas koks gali būti", – teigta dokumente.

Tuokart miesto valdžia nuomonės dėl laivo vietos nebekeitė, ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas nepatenkintiesiems dar kartą pabrėžė, kad "šimtu procentų įtikti visiems neįmanoma, o sprendimas jau padarytas, krantinė buvo pritaikyta laivui, ir diskusijos šiais klausimais nebetikslingos".

Populiarumas: per nepilną pusantro mėnesio "Sūduvį" jau aplankė daugiau nei 8 tūkst. lankytojų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ir Vilnius tokio norėtų

Vis dėlto parašai po peticija, kad iškeltų laivą iš Dangės upės, rinkti iki rugsėjo 1-osios.

Remiantis viešai prieinama informacija, matyti, kad surinkta 250 parašų asmenų, kurie nenorėtų regėti "Sūduvio" upėje, o tai yra keliasdešimt kartų mažiau nei tų, kurie per labai trumpą laiką jau spėjo aplankyti šį laivą-muziejų.

"Parašų labai mažai, ir tai rodo, kad tai nėra didžiosios miesto gyventojų dalies pozicija dėl laivo, o veikiau išreikštas tam tikras kai kurių asmenų susierzinimas dėl naujo objekto, bet ir tas susierzinimas greitai nutilo. Tai liudija, kad laivas tikrai yra tinkamoje vietoje. Maža to, mes sulaukiame visai kitokių priekaištų, kad laivas-muziejus per trumpai dirba", – kalbėjo N.Puteikienė.

Muziejaus atstovė patikino, kad paskelbus peticiją buvo pakalbinta dauguma laivo kaimynų, po kurių langais buvo pastatytas "Sūduvis", ir jų atsakymai gerai nuteikė.

"Nė iš vieno jų neišgirdome, kad jiems tai nepatinka ir jie norėtų, jog laivas būtų prišvartuotas kitur. Beje, yra labai gražus menotyrininko Ernesto Parulskio atsiliepimas apie "Sūduvį" Dangėje. Jo teigimu, Vilnius gali tik pavydėti tokio laivo savo miesto upėje", – teigė N.Puteikienė.

Muziejaus darbuotoja tikino sutikusi ir dviejų pagyvenusių vilniečių porą, kurie irgi kalbėjo, kad jie Vilniuje norėtų tokio laivo.

Ernestas Parulskis. J. Kalinsko nuotr.

Prieš kelias dienas LRT radijo laidoje "Kultūros savaitė" kaip tik apie "Sūduvį" kalbėjęs E.Parulskis išsakė, dėl ko jam skauda širdį ir ko trūksta Vilniui: "Šioje dizaino ir karybos šventėje mane skaudina kito karo laivo, "Kuršio", likimas. Tai buvo tos pačios "Lindau" klasės amžiaus vidurio modernizmo perlas kaip ir "Sūduvis", bet su gerokai liūdnesne tarnybos pabaiga – jį nurašė ir supjaustė. O juk teoriškai buvo įmanoma jį kaip nors atvežti iki Vilniaus, pastatyti šalia Žaliojo tilto ir šitaip, pamanipuliuojant ir pamirštant istorinę tiesą, suteikti Neriai ir miestui trūkstamą jūrinį akcentą."

Jūrų veterano populiarumas

Nuo tada, kai buvo atidarytas per Jūros šventę, "Sūduvį" aplankė per 8 tūkst. lankytojų.

Lankomiausios dienos buvo nemokami paskutiniai mėnesio sekmadieniai.

"Per paskutinį liepos sekmadienį laivą aplankė 873 žmonės, o rugpjūčio sekmadienį – 867. Be to, kasdien į "Sūduvį" ateidavo apie pusė tūkstančio lankytojų, ypač per Jūros šventę buvo daug žmonių, netgi eilės stovėjo, kad patektų į laivą", – teigė N.Puteikienė.

Laive dirbantys edukatoriai tikino, kad žmones labiausiai domino "Sūduvio" paskirtis, iš ko jis pastatytas, interjero detalės.

Didžiausią nuostabą lankytojams sukeldavo faktas, kad laivas yra medinis.

O vieni labiausiai dominančių eksponatų buvo povandeninis robotas ir tralavimo buja.

"Šį laivą lanko kitokie lankytojai, nei ateina į Lietuvos jūrų muziejų, kurį dažnai aplanko šeimos ar mamos su vaikais. Tarp laivo lankytojų dominuoja vyriška auditorija. Ateina tėčiai su sūnumis, tie, kurie domisi technika, istorija, inžineriniais įrenginiais, laivais. Ir tai yra labai gerai, nes ankstesni tyrimai rodė, kad pagrindinės kultūros įstaigų lankytojos yra moterys", – pabrėžė muziejaus atstovė.

N.Puteikienės teigimu, palikdami laivą, lankytojai dėkodavo darbuotojams, kad sugebėta išsaugoti šį unikalų objektą ir kad jis dabar yra prieinamas visuomenei.

"Daug kas kalbėdavo apie pilietiškumą, patriotizmą, ypač tai aktualu karo Ukrainoje fone. Ne vienas, apsilankęs buvusiame karo laive, pastebėjo, kad šis muziejus Dangėje atsirado labai laiku. Kai kurie lankytojai klausinėdavo, ar šis laivas dar gali būti panaudojamas pagal pirminę jo paskirtį. Žmonėms buvo svarbu, ar muziejumi tapusį "Sūduvį" Lietuvos karinėse jūrų pajėgose (KJP) kas nors pakeitė. Išgirdę patikinimą, kad pamainą jis turi, nusiramindavo", – pasakojo N.Puteikienė.

Pripažintas technikos paminklu

Buvęs minų paieškos laivas "Sūduvis", dešimtmečius ieškojęs minų ir šalinęs jų keliamą pavojų, baigęs karo tarnybą dabar naudojamas kaip muziejaus eksponatas.

Kaip ir žadėta, laivas "Sūduvis" lankytojams buvo atvertas per Jūros šventę.

2019 m. KJP kreipėsi į Jūrų muziejų ir pasiūlė jį perimti bei įrengti ekspoziciją.

Šią idėją pavyko įgyvendinti per trejus metus. Pagaliau laivas stovi Dangės krantinėje, jį gali apžiūrėti lankytojai.

"Sūduvis" yra technikos paminklas. Laivas pastatytas Brėmene 1956–1958 m. 1999 m. vokiečiai šį laivą dovanojo Lietuvos KJP.

2021 m. laivas baigė tarnybą ir buvo perduotas Jūrų muziejui, kuris šį eksponatą atvėrė visuomenei, pritaikė muziejinei ir edukacinei veiklai.

Laivas unikalus tuo, kad yra vienas paskutinių išlikusių medinio korpuso tokio tipo laivų, atsparių sprogimams.

Jame panaudotas ir specialus nemagnetinis metalas.

Tokių minininkų buvo pagaminta dvi dešimtys, vienas jų Vokietijoje, kitas Latvijoje taip pat paversti muziejais.

Naujam gyvenimui prikeltas ir pritaikytas buvęs karo laivas M52 "Sūduvis" nuo vakar iki rugsėjo 18 d. dalyvauja Europos paveldo dienose, šiuo laikotarpiu jo lankymas ir edukacijos – nemokamos.

Pasak jos, tai yra didžiausias iš kada nors čia besilankiusių karinių laivų.

„Wasp“ klasės desantinis laivas yra 22-ojo JAV jūrų pėstininkų ekspedicinio dalinio flagmanas (laivas-vadavietė), jo pasveikinimo ceremonija numatyta pirmadienį.

„USS Kearsarge“ ilgis – 257,3 metro, plotis – 60,1 metro, grimzlė – 10,5 metro. Šis laivas yra ginkluotas standartine „Wasp“ klasės daugiafunkcinio amfibijos puolimo laivo ginkluote.

Laivo įgulą sudaro daugiau nei 2 tūkst. narių, tačiau laive jų vienu metu būna iki 1,5 tūkstančio.

Laivas ginkluotas standartine „Wasp“ klasės amfibijos puolimo laivo ginkluote, jis suprojektuotas taip, kad jame tilptų desantiniai laivai su oro pagalve greitam karių judėjimui ir šturmo lėktuvai AV-8B „Harrier“, skirti artimo puolimo pajėgų palaikymui iš oro.

Be to, šis laivas gali gabenti iki 26 JAV karinio jūrų laivyno sraigtasparnių.

Laivas Lietuvoje viešės iki antradienio.

JAV – strateginė Lietuvos partnerė ir viena pagrindinių Baltijos regiono saugumą užtikrinančių sąjungininkių, todėl Vilnius siekia nuolatinio ir nepertraukiamo JAV karių buvimo regione įvairiomis formomis.

Šiuo metu Pabradėje yra dislokuotas jau penktasis sunkusis JAV batalionas su tankais „Abrams“ ir kovos mašinomis „Bradley“. JAV kariai Lietuvoje nuolat dalyvauja pratybose.

Kaip ir žadėta, per Jūros šventę lankytojams atvertas buvęs karo laivas "Sūduvis". 2019 m. Lietuvos karinės jūrų pajėgos kreipėsi į Jūrų muziejų ir pasiūlė jį perimti bei įrengti ekspoziciją.

Šią idėją pavyko įgyvendinti per trejus metus. Pagaliau laivas stovi Danės krantinėje, jį gali apžiūrėti lankytojai.

"Sūduvis" yra technikos paminklas. Laivas pastatytas Brėmene 1956–1958 m. Jis unikalus tuo, kad yra vienas paskutinių išlikusių medinio korpuso tokio tipo laivų, atsparus sprogimams. Jame panaudotas ir specialus nemagnetinis metalas.

Dabartiniai minininkai statomi iš plastiko arba naudojant nemagnetinį metalą.

Tokių minininkų buvo pagaminta apie pora dešimčių, vienas jų Vokietijoje, kitas Latvijoje taip pat paversti muziejais.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Įrengiant ekspoziciją stengtasi išlaikyti laivo autentiškumą. Paliktos senosios detalės, bus galima pamatyti šešių dešimtmečių senumo įrangą ir interjerą. Ekspozicijos pasakos apie karinių jūrininkų dalyvavimą įvairiose misijose.

Laivas-muziejus bus atidarytas visomis savaitės dienomis, išskyrus pirmadienį. Šeštadieniais jis veiks ilgiau – iki 19 val.

Bilietas suaugusiam žmogui kainuos 4 eurus, su nuolaida – 2 eurus.

Atidarymo dieną ir kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį laivą-muziejų bus galima aplankyti nemokamai.

Apžiūrinėti laivo vidų nėra paprasta, takai čia – siauri, laiptukai – statūs. Todėl vienu metu jame galės būti ne daugiau kaip 50 lankytojų.

Įplukdant į upę laivą antradienį, nuo 20.15 iki 21.15 val., buvo pakeltas Pilies tiltas.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, beveik metus trukęs karo laivo virsmas muziejumi juda link pabaigos.

„Pernai laivas baigė tarnybą ir buvo perduotas muziejui, kuris šį eksponatą atveria pritaikytą muziejinei ir edukacinei veiklai. Siekiame pristatyti laivo istoriją, misiją ir svarbą Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų tarnyboje“, – teigė O. Žalienė.

Devynis mėnesius laivas buvo tvarkomas ir rengiamas naujai misijai. Sutvarkyta jo povandeninė ir viršutinė dalys, pašalintas sraigtas, velenai, plunksna, kad galima būtų užsandarinti korpusą, saugant gamtą nuo teršalų.

Pritaikant laivą lankymui, dėmesio pareikalavo ir vidaus erdvės: reikėjo pakeisti elektros tinklą, vandentiekį, pasirūpinti, kad lankytojams būtų maksimaliai patogu.

Laivo erdvės nėra aukštos, tad tose vietose, kur kyla pavojus atsitrenkti galva, pritaikyti paminkštinimai.

Buvo sutvarkyta ir Dangės krantinės, kurioje stovės laivas, infrastruktūra: paruošta laivą prijungti prie miesto vandentiekio, nuotekų sistemų, elektros.

Pasak muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjo dr. Edvino Ubio, laive galima bus apžiūrėti ir daugumoje atveju liesti originalią įrangą.

„Laivas „Sūduvis“ nuo pat tarnybos pradžios 1999 m. tapo vienu pagrindinių Lietuvos karinių jūrų pajėgų minų paieškos laivų. Tai buvo Priešmininių laivų diviziono laivas ir jame yra likusi visa su šia funkcija susijusi įranga: povandeniniai robotai, imitacinės minos, tralavimo įranga.

Laivas-muziejus „Sūduvis“ (M52) lankytojams bus atvertas liepos 29 dieną 15 valandą. Po atidarymo ceremonijos numatomas nemokamas laivo lankymas.

Liepą ir rugpjūtį jis priims lankytojus trečiadieniais–šeštadieniais nuo 12 iki 19 valandos, sekmadieniais – iki 17 valandos.

Karo laivas „Sūduvis“, Priešmininių laivų diviziono narys, nuo 2004 m. tapo nuolatiniu NATO pratybų dalyviu.

Jis taip pat patruliavo Lietuvos teritoriniuose jūros vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, vykdė laivų-pažeidėjų sulaikymo, konvojavimo, paieškos, gelbėjimo ir kitas operacijas.

Minų paieškos operacijų metu 1997–2000 m. būdavo aptinkama 60–80 sprogmenų, šiuo metu per metus aptinkami tik vienetai.

Vien Lietuvos teritoriniuose ir ekonominiuose vandenyse 1997–2018 m. buvo sunaikinta daugiau nei 170 sprogmenų.

Tai rodo, kad „Sūduvis“ Priešmininių laivų divizione svariai prisidėjo naikinant karų palikimą Baltijos jūroje ir užtikrino Lietuvos bei kitų valstybių laivų saugumą.

Tai savo socialinio tinklo „Telegram“ paskyroje paskelbė Odesos regiono karinės administracijos pirmininkas Maksimas Marčenko.

„Šį rytą Juodojoje jūroje raketos „Harpoon“ pataikė į Juodosios jūros laivyno vilkiką „Vasilij Bech, gabenantį amuniciją, ginklus, personalą ir oro gynybos sistemą „TOR“ į „Gyvačių“ salą. Perduokite linkėjimus kreiserio „Moskva“ įgulai!“ – sakė jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinis jūrų laivynas „Facebook“ puslapyje patvirtino smūgį vilkikui.

„Juodojoje jūroje nukentėjo vilkikas „Vasilij Bech“, gabenantis amuniciją, ginklus ir Juodosios jūros laivyno personalą į „Gyvačių salą“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad net priešlėktuvinės raketų sistemos „TOR“ buvimas laive netapo tam kliūtimi Ukrainos karinėms jūrų pajėgoms „demilitarizuoti“ Rusijos įsibrovėlių.

Planuojama, kad po metų laivas bus nuplukdytas į Odesos uostą.

Šiuo metu Ukrainos jūrų gelbėjimo tarnyba turi septynis laivus, dalis jų prieš keliolika metų taip pat buvo pastatyti Saremoje.

Naujasis laivas bus 28 metrų ilgio ir atsieis daugiau kaip 5 mln. eurų.

„Juodojoje ir Azovo jūrose padėtis įtempta, ten blokuojama bet kokia laivyba. Rusijos kariniai laivai paleidžia ugnį be įspėjimo. Nors mes kariaujame sunkų plataus masto karą su Rusija, Ukraina buvo ir yra partikima partnerė. Mes įvykdysime visus įsipareigojimus“, – sakė žurnalistams Ukrainos jūrų gelbėjimo tarnybos viršininkas Viktoras Sudarevas.

„Baltic Workboats“ laivų statykloje dirba daugiau kaip 50 ukrainiečių.