Trečiadienio vakarą, 23 val., Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo pranešimą, kad į Jonavos ligoninę, pasijutęs blogai, atvyko Privalomosios karo tarnybos karys.

20-metis paaiškino, kad tą pačią dieną, apie 16 val., Jonavos rajone, Ruklos miestelyje, batalione jį sužalojo kitas karys.

Įvykio aplinkybes tiria Karo policija.

Kaip pranešė policija, 0.55 val. gautas 20-mečio jaunuolio pranešimas, kad Baliulių kaime, Baliulių gatvėje, jį išvarė iš namų.

Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, 24 metų moteris paaiškino, kad įvyko žodinis konfliktas.

Neblaivus (1,71 prom.) Lietuvos kariuomenės jaunesnysis eilinis buvo atvesdintas į Vilniaus apskrities policijos komisariatą. Buvo surašytas smurto artimoje aplinkoje orderis ir perduotas Karo policijai.

Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienio vakarą, apie 22.45 val., Antakalnio rajone, Antakalnio ir Šilo gatvių sankryžoje, susidūrė du BMW automobiliai.

Automobilis „BMW X5“, vairuojamas ne tarnybos metu neuniformuoto blaivaus Karo policijos 49 metų pareigūno, sukdamas į kairę pusę nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusio automobilio „BMW 1er Reihe“, vairuojamo 19-metės moters, ir su juo susidūrė.

Per eismo įvykį sužalota automobilio „BMW 1er Reihe“ vairuotoja ir kartu su ja važiavęs 21 metų vyras.

Suteikus medicinos pagalbą, nukentėjusieji gydomi ambulatoriškai.

Pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl nežymaus kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusio Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Avariją sukėlusiam vairuotojui gresia bauda 150 iki 300 eurų.

Vilniaus policijos operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas Rolandas Šepetys sakė, jog ant važiuojamosios keli dalies pastebėta mergaitė buvo be prižiūrinčių asmenų, todėl tai patraukė dėmesį.

– Užvakar 11.05 val. iš penkerių metų mergaitės tėvų gavome pranešimą, kad neaiškiomis aplinkybėmis prapuolė mažametė. Į pagalbą buvo pasitelkti policijos pareigūnai. Pagal turimus mergaitės požymius informacija buvo perduota apskrityje dirbantiems policijos patruliams. Buvo pradėta paieška karštais pėdsakais. Šiuo atveju prisidėjo Karo policijos pareigūnai, kurie pasirodė vietoje ir laiku. Važiuodami autostrada keliu A1, prie posūkio link Stirnių pastebėjo važiuojamąja dalimi bėgiojančią ieškomą penkerių metų mergaitę. Kadangi šalia nebuvo nei tėvų, nei prižiūrinčių asmenų, jie ją paėmė prie savęs ir apie tai informavo Vilniaus policijos budėtoją.

– Kaip supratote, kad tai buvo būtent ši mergaitė? Karo policija juk nežinojo apie šį įvykį.

– Penkerių metų mergaitės ar berniukai kiekvieną dieną tikrai nelaksto važiuojamąja kelio dalimi. Kadangi šalia nebuvo jokių prižiūrinčių asmenų, Karo policijos pareigūnams kilo įtarimas. Policija žinojo visas smulkmenas, mergaitės identifikacinius požymius. Kai Karo policija pranešė apie įvykį, buvo pasakyta motinai, mergaitė buvo pristatyta į namus ir tokiu būdu buvo laiminga pabaiga.

– Kaip ji ten atsidūrė?

– Nusikaltimas nebuvo įvykdytas, tai buvo labiau tėvų aplaidumas. Tėvai netoliese gyvena, Lentvario seniūnijoje. Nemanau, kad ji buvo išėjusi iš namų, nes paieška truko vos dvylika minučių.

Apie įvykį pasisakė ir Karo policijos pareigūnas Evaldas Kazlauskas.

– Vykdant karinio transporto palydą pastebėjome, kad vienoje vietoje į kelią išbėgo mergaitė. Ėmėmės veiksmų, sustabdėme transportą, kiek galėjome apsaugojome mergaitę ir saugiai pajudėjome į šoną bei siekėme išsiaiškinti, iš kur ji atsirado.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip ji ten atsidūrė?

– Ji iš kelio šono išėjo į pirmą juostą ir mes ją ten pastebėjome, tada greitai stabdėme, užblokavome pirmą juostą, panaudojome garso ir šviesos signalus, jog užtikrintume tiek jai, tiek mums, tiek kitiems eismo dalyviams saugumą. Pasisodinome mergaitę į transporto priemonę ir pajudėjome į šalikelę, kur šalia buvo nuvažiavimas nuo kelio.

– Kaip susigaudėte, kam pirmiausia skambinti?

– Mergaitė buvo išsigandusi. Mes, kaip vykdantys karinę tarnybą, žinome, kokių veiksmų reikia imtis. Apie įvykį pranešėme atitinkamoms institucijoms, suradome mergaitės tėvus, saugiai ir laimingai ją jiems perdavėme.

Rugpjūčio 24 d. prieš pietus Karo policijos kariai magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas tarp pirmosios ir antrosios važiuojamųjų kelio juostų pastebėjo pasimetusią ir iš išgąsčio sustingusią penkerių metų mergaitę.

Karo policijos kariai tuo metu vykdė karinio transporto kolonos palydą.

Norėdami išvengti avarijos ar žmonių aukų, karo policininkai veikė nedelsdami.

Kad mergaitės nekliudytų iš galo atvažiuojančios transporto priemonės ir vienas iš karių galėtų saugiai paimti mergaitę, vairuotojas su įjungtais šviesos ir garso signalais blokavo eismą ir perkėlė mergaitę į saugesnę vietą.

Karo policininkai bendravo su mergaite, bandydami išsiaiškinti bet kokią naudingą informaciją apie ją, tačiau mergaitė buvo išsigandusi ir nekalbėjo.

Kariai, susisiekę su policijos pareigūnais, išsiaiškino, kad Trakų apylinkėse yra pranešta apie dingusį vaiką su tokiu pačiu apibūdinimu kaip rasta mergaitė.

Patikrinę informaciją, policijos pareigūnai pateikė detalesnius duomenis apie mergaitės tėvus ir jų gyvenamąją vietą bei paprašė parvežti ją pas tėvus.

Karo policininkai mergaitę nuvežė mamai ir įsitikinę, kad ji saugi, išvyko tęsti skirtos užduoties.

Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienio vakarą, apie 21.30 val., Gižų kaime, tarnybos metu ir uniformuotas sulaikytas neblaivus (2,71 prom.) Lietuvos kariuomenės karys.

„Buvo gautas pranešimas, kad Gižų miestelyje matomas galimai neblaivus kariškis. Policija pagal gautą iškvietimą nuvažiavo ir patikrino kariškio neblaivumą, jis ginklo su savim neturėjo“, – BNS sakė Marijampolės apskrities policijos atstovė Ieva Šlivinskienė.

50-metis vyras perduotas Lietuvos kariuomenės Karo policijos pareigūnams.

Jis pakeitė ketverius metus Karo policijai vadovavusį pulkininką leitenantą Laimą Baliūną, pranešė kariuomenė.

R. Ivanauskas pastaruoju metu ėjo NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vado pavaduotojo pareigas.

Per ceremoniją prieš karo policininkų rikiuotę kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, skambant orkestro būgnų tremolo, priėmė Karo policijos kovinę vėliavą iš L. Baliūno ir iškilmingai perdavė ją naujai paskirtam vadui R. Ivanauskui.

L. Baliūnas taip pat įteikė tradicinį pereinamąjį Karo policijos vadų diržą su Karo policijos simbolika ir su įamžintais iki šiol pareigas vykdžiusių vadų vardais bei pavardėmis.

Atsisveikinant su buvusiu vadu Karo policijos kolektyvas įteikė atminimo dovaną – Baltų kovos kirvį, kadangi simboliškai kovos kirvis yra drąsos ir nebijančio akis į akį stoti vyro simbolis.

Naujasis Karo policijos vadas R. Ivanauskas tarnybą pradėjo 1992 metais įstojęs į Lietuvos karo akademiją. Jis yra tarnavęs krašto apsaugos Generalinio štabo operatyvinėje valdyboje, Kunigaikščio Vaidoto batalione, ėjęs bataliono vado pareigas Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, buvęs Ginkluotės kontrolės skyriaus viršininkas Lietuvos kariuomenės kanceliarijoje.

Pulkininkas leitenantas taip pat buvo Karinio bendradarbiavimo, Veiklos planavimo skyrių viršininkas Gynybos štabe, tarnavo nacionalinio karinio atstovo pavaduotoju NATO Vyriausiojoje jungtinių pajėgų Europoje vadavietėje (SHAPE).

Karininkas mokėsi Baltijos gynybos koledže, kėlė kvalifikaciją įvairiuose kursuose Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir Estijoje, dalyvavo tarptautinėse operacijose Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercogovinoje, Sakartvele ir Afganistane. 

Ketverius metus Karo policijai vadovavęs L. Baliūnas tęs tarnybą vienoje iš NATO institucijų.

Karo policija yra Lietuvos kariuomenės padalinys, vykdantis teisėsaugą ir palaikantis saugumą bei tvarką krašto apsaugos sistemoje.

Jos teigimu, iki šiol karo policininkai kartu su policijos pareigūnais dirbo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, o nuo pirmadienio talkins ir Alytuje, Marijampolėje bei Telšiuose.

Kasdien bus skiriama iki 25 karo policininkų ekipažų ne tik darbui kontrolės postuose, bet ir patruliavimui bei viešosios tvarkos užtikrinimui.

Kariuomenė primena, kad šiuo metu prie koronaviruso pandemijos valdymo prisideda dar per 70 karių savanorių, padedančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro padaliniams Vilniuje, Panevėžyje ir Alytuje.

Judėjimo kontrolę tarp savivaldybių Vyriausybė pratęsė iki sausio 31 dienos, tačiau sausio viduryje sprendimą ketina peržiūrėti, atsižvelgus į epidemiologinius rodiklius.

Be karo policininkų vykdyti judėjimo kontrolę policijai padeda ir šauliai, pasieniečiai bei kitų institucijų atstovai.

„Šiai užduočiai skiriami karo policininkai kartu su policija patruliuos didžiuosiuose šalies miestuose ir padės kontroliuoti karantino reikalavimų laikymąsi. Kasdien policijos pareigūnams talkins iki 50 karo policininkų“, – rašoma pranešime.

Jame teigiama, kad karo policininkai pasitelkti, nes yra sukaupę daugiausiai patirties užtikrinant viešąją tvarką.

„Karo policijos pareigūnai yra suinteresuoti padėti kuo greičiau suvaldyti pandemiją, teikdami paramą nevykdys policijos funkcijų, o nustatę pažeidimus perduos juos tirti policijos pareigūnams“, – teigiama pranešime.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu 70 karių savanorių padeda Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, iki penktadienio 25 kariai teikia pagalbą karštojoje linijoje 1808.

Iš viso antrosios COVID-19 bangos metu į užduočių vykdymą buvo įtraukta daugiau kaip 4 tūkst. karių savanorių ir profesinės karo tarnybos karių.

Savaitgalį šalyje budės 670 policijos ekipažų, dar 250 ekipažų – įrengtuose kontrolės postuose. Įprastai, ne švenčių dienomis, budės 750 ekipažų, dar 60 policijos ekipažų dirbs papildomai ir tikrins judėjimo teisėtumą.

Blokavimo postus prie įvažiavimų į miestus policija įrengs šį savaitgalį – nuo gruodžio 18 dienos 13 val. iki gruodžio 20 dienos 21 valandos.

Jie veiks ir Kalėdų laikotarpiu – nuo gruodžio 23 dienos 13 val. iki gruodžio 27 dienos 21 val., Naujųjų metų laikotarpiu – nuo gruodžio 31 dienos 13 val. iki sausio 3 dienos 21 val.

Savivaldybių centrų prieigose įrengtuose postuose bus stebėjimo kameros, statomi draudžiamieji ženklai, dalis įvažiavimų bus užtverta techninėmis priemonėmis.

Kiekviename poste dirbs mažiausiai du pareigūnai, didelio eismo intensyvumo postuose policijai padės jos rėmėjai, taip pat šauliai ir kitos institucijos.

Judėjimo draudimas tarp savivaldybių įvestas siekiant sumažinti COVID-19 plitimą.

V. Rupšys: kariuomenė skirs 25 Karo policijos ekipažus

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys teigia, kad kariuomenė kitoms institucijoms kovoje su COVID-19 pandemija skirs 25 Karo policijos ekipažus.

„Lietuvos kariuomenė plečia savo pagalbą kitoms institucijoms kovoje su COVID-19 pandemija – nuo gruodžio 17 d. viešosiose erdvėse patruliuojantiems policijos pareigūnams padėti kasdien bus skiriama iki 25 Lietuvos kariuomenės Karo policijos ekipažų“, – teigia V. Rupšys.

Pasak jo, skiriami karo policininkai kartu su policija patruliuos didžiuosiuose šalies miestuose ir padės kontroliuoti karantino reikalavimų laikymąsi.

Pagalba civilinei policijai skiriama reaguojant į Sveikatos apsaugos ministerijos prašymą ir bus teikiama vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu.

Griežta formuluotė

Lapkričio 10 d. Seimas patvirtino Lietuvos Respublikos Karo policijos įstatymo naują redakciją. II skyriaus pirmo skirsnio 13 straipsnio 5 punktas skelbiantis Karo policijos teises šokiravo žmones, nes kariškiai be teismo sprendimo gali patekti į privatų būstą.

Socialiniame tinkle "Facebook" užvirė diskusija – nuo sarkastiškų raginimų "velniop įstatymus, ginkluojamės" iki rimtų susirūpinimų, kad pradžioje galbūt bus "įvesta komendanto valanda, paskui karinė padėtis ir jau galės daryti ką nori – visi keliai įstatymiškai atviri". Įstatymo pataisų teikėjai atkerta, kad tai klaidinga interpretacija.

Karo policijos pareigūnas, remdamasis šio straipsnio 5 punktu, turi teisę "vykdydamas pareigas bet kuriuo paros metu įeiti į visas karinėje teritorijoje esančias patalpas, o persekiodamas nusikalstamos veikos padarymu įtariamus asmenis, taip pat asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, ar siekdamas užkirsti kelią nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias arba negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti transporto priemones ar patekti į jas. Atsisakius paklusti, Karo policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Apie tokius veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui".

Kažkas, matyt, pamiršo, kad Lietuvoje vis dar galioja Konstitucija, kuriai joks įstatymas neturėtų prieštarauti.

Prieštarauja Konstitucijai?

"Žmogaus būstas neliečiamas", – pabrėžė advokatas Atas Molis.

"Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama, tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka. Tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą", – pridūrė advokatas, remdamasis Lietuvos Konstitucijos 24 straipsniu.

A.Molis tęsė: "Kažkas, matyt, pamiršo, kad Lietuvoje vis dar galioja Konstitucija, kuriai joks įstatymas neturėtų prieštarauti. Ir nuo kada prokuroras sprendžia patekimo į patalpas be teismo leidimo teisėtumą? Priešingai, teismas vertina, ar tokie veiksmai buvo teisėti ir būtini."

Pagal įsigaliosiantį Karo policijos įstatymą galima suprasti, kad pareigūnai pirma galės padaryti tai, kas jiems tuo momentu pasirodys reikalinga, ir tik paskui kiti galimai svarstys, kiek ir kas pareigūnų veikimo metu buvo teisėta.

Įsivaizduojamos situacijos gali atrodyti makabriškai. Tarkime, nakties metu šeimai ramiai miegant, karo policijos pareigūnams kils įtarimas, kad galimai tuose šeimos namuose slepiasi jų ieškomas nusikaltėlis. Ir ką? Labas rytas, mielieji, mes čia šiek tiek pasižvalgysime jūsų miegamajame?

Išskirtinės aplinkybės

Karo policijos naują redakciją Seimui pristatė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Tuo metu komiteto pirmininko pareigas ėjo Valstiečių ir žaliųjų partijos atstovas Dainius Gaižauskas. "Kauno dienai" telefonu buvęs Marijampolės apskrities policijos pareigūnas nesuskubo aiškinti Nacionaliniame saugumo ir gynybos komitete svarstyto įstatymo.

D.Gaižausko nuomone, iš konteksto išimtas straipsnio punktas gali būti neteisingai suprantamas. (K. Kavolėlio nuotr.)

D.Gaižausko nuomone, iš konteksto išimtas straipsnio punktas gali būti neteisingai suprantamas. "Turėčiau susipažinti su ta dalimi, – apie jau svarstytus dalykus pasisakė D.Gaižauskas. – Tai nėra taip labai paprasta. Tai, kas susiję su žmogaus teisėmis, prasiskverbiančio pobūdžio veiksmais, kažkokiomis specialiomis priemonėmis, yra kiti lydintieji įstatymai."

Buvęs policijos pareigūnas teigė, kad pirma turintis susipažinti su minimu įstatymo punktu.

Galiausiai Seimo narys pasisakė, kad tokiems veiksmas, kaip įeiti į asmens gyvenamąjį būstą, yra išskirtinės aplinkybės ir pateikė pavyzdį. "Tarnybos metu su tarnybiniu ginklu kažkuris karys, kas jam pasidaro nežinia, įvykdo nusikaltimą, plėšimą ar nušauna kitą karį ir pabėga iš įvykio vietos su ginklu. Karo policija ima persekioti tokį nusikaltimą padariusį kariškį. Jeigu jis įbėga į žmogaus kiemą, ką jūs galvojate, pirma reikės gauti teisėjo leidimą? Pirmiausia persekios, sulaikys, nuginkluos, o kadangi buvo patekęs pas asmenį, privalės informuoti ir prokurorą, ir teismą, kad įvertintų pareigūnų veiksmus, ar nebuvo viršyti įgaliojimai", – įstatymo traktuotę aiškino buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Trūkumai nuteikia priešiškai

Tačiau teisininkai pastebi, kad išskirtines aplinkybės taip pat turėtų būti apibrėžiamos įstatyme.

"Ten nenurodoma jokių aplinkybių. Sąvokos yra labai konkrečios ir aiškios. Net jei būtų kokios nors išskirtinės aplinkybės, jos turėtų būti nurodytos. Priešingu atveju – bet kas gali sugalvoti kažkokių išskirtinių sąlygų ir be asmens sutikimo, be teismo sankcijos patekti į patalpas?" – svarstė advokatas A.Molis.

Įstatymo svarstymo metu Nacionalinio gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas viešojoje erdvėje pasisakė, kad tokia įstatymo pataisų interpretacija yra klaidinga, nes karo policija yra įgaliota atlikti nusikalstamų veiksmų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją bei jų atskleidimą.

L.Kasčiūnas teigė, kad viešojoje erdvėje pasklidusi įstatymo pataisų interpretacija yra klaidinga. (I.Gelūno/Fotobanko nuotr.)

"Pagal Karo policijos įstatymą, karinėse teritorijose ir kariniame transporte karo policijai suteikti įgaliojimai visų asmenų atžvilgiu, o kitose teritorijose – karių atžvilgiu, taip pat asmenų, darančių nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus prieš karius, krašto apsaugos institucijas ir jų valdomą ar naudojamą turtą, atžvilgiu", – aiškino L.Kasčiūnas.

Vis dėlto komentatoriai neatlyžo, esą tokios įstatymo formuluotės visuomenę nuteikia prieš pareigūnus. Bet kokie asmens laisvę ar jo nuosavybę liečiantys įstatymų pakeitimai turėtų būti labai tiksliai paaiškinti ir apibrėžti iki smulkmenų. Priešingu atveju, atėjus neramiems laikams, į pareigūnus būtų žiūrima kaip į priešus.

Komentaras

Arvydas Pocius

Seimo narys, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas

Pastarąją savaitę plačiu mastu sklindant melagingai informacijai, į savo Seimo nario e. pašto dėžutę gavau krūvą identiškų laiškų, raginančių pripažinti negaliojančiu naują Lietuvos Respublikos Karo policijos įstatymo redakciją, nes neva karo policijos pareigūnams yra suteikiamos antikonstitucinės teisės ir laisvės veikti.

Kaip asmuo, prisidėjęs prie Lietuvos kariuomenės ir Karo policijos kūrimo, patvirtinu, kad tai yra Lietuvos kariuomenėje veikiančios Karo policijos šmeižimas ir absoliutus melas.

Laurynas Kasčiūnas trumpai ir aiškiai pateikė tikrąją įstatymo logiką: "<...> Vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymu, karinėse teritorijose ir kariniame transporte karo policijai suteikti įgaliojimai visų asmenų atžvilgiu, kitose teritorijose – karių atžvilgiu, taip pat asmenų, darančių nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus prieš karius, krašto apsaugos institucijas ir jų valdomą ar naudojamą turtą, atžvilgiu <...>"

Taigi akivaizdu, kad kai kurie asmenys įstatymo redakcijos nuostatas (ne)sąmoningai interpretuoja klaidingai. Akcentuoju, kad karo policija yra įgaliota atlikti reglamentuotus veiksmus, siekiant užkardyti ar atskleisti neteisėtas veikas, tik labai aiškių karinių subjektų, objektų ir situacijų atžvilgiu.