„Rytoj tęsime klausymus, pirmojoje dalyje daugiau dėmesio skyrėme, kaip šaukimo reforma stiprins gynybinį valstybės potencialą, o dabar kalbėsime su studentų organizacijomis, NVO, kurios turi savo nuomonę dėl reformos“, – BNS sakė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Klausymai rengiami, Seimui svarstant šaukimo į kariuomenę sistemos pertvarką, sudarančią prielaidas į karo prievolę kviesti daugiau jaunuolių.

„Juos tikrai turime išklausyti, pasitarti ir ieškoti bendro supratimo, kaip suderinti šaukimo reformą, didinant šauktinių skaičių, su išsakytais lūkesčiais“, – pažymėjo komiteto vadovas.

Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai. Studijavimas aukštojoje mokykloje daugiau nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.

Aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais.

Pasirinkusiems tokią karo prievolės formą studijuojantiems jaunuoliams tarnauti reikėtų kas trečią savaitgalį. Jie taip pat galėtų stabdyti studijas ir atlikti įprastą tarnybą.

Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.

Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti 18–38 metų amžiaus.

Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiami apie 4 tūkst. karių. Krašto apsaugos ministerija ketina po reformos šauktinių skaičių padidinti iki 5 tūkstančių.

„Planuojame, kad bus maždaug apie 27 000 jaunuolių sąraše, aišku, pirmiausia tie jaunuoliai, kuriems nėra atidėjimo pagrindų“, – kalbėjo krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Į LNK kreipėsi viešai kalbėti nenorintys piliečiai, kurie klausė, ar normalu, kad vis griežtėjančios asmens duomenų apsaugos laikais, viešai skelbiami dešimčių tūkstančių karo prievolininkų asmens duomenys.

„Taip, tų nuogąstavimų esame girdėję. Užklausia, kodėl viešai skelbiami sąrašai“, – teigė Karo prievolės tarnybos viršininkas Arūnas Balčiūnas.

Nors šauktinių sąrašai vieši jau dešimtmetį – dabar kilęs susirūpinimas suprantamas ir Seime.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Šita diskusija atsirado, suprantu, naujai visuomenei vis labiau besirūpinant savo duomenų apsauga. Manau, gera tema, iš tikrųjų reikia tą apsaugą turėti ir, manau, kiekvienas šauktinis gali asmeniškai tą informaciją gauti“, – šnekėjo Seimo narys (LP) Vytautas Mitalas.

Ir vidaus reikalų viceministras klausė, ar būtina viešai skelbti dešimčių tūkstančių jaunuolių, iš kurių bus renkami šauktiniai, asmens duomenis?

„Čia Krašto apsaugos ministerija atsakinga už tuos sąrašus ir duomenų apsaugos politiką. Vienaip ar kitaip turbūt tie sąrašai gal galėtų būti ir kitaip teikiami, ir būti nuasmeninti“, – sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Karo prievolės tarnybos viršininkas paaiškino, kodėl sąrašai vieši: „Viešą interesą giname. Įstatymas įpareigoja sąrašus sudarinėti viešai, prižiūrint stebėtojams, viešai paskelbti, kad viskas būtų skaidriai. Antra, kad karo prievolininkams būtų patogu, greitai, patogiai pasižiūrėti kokios procedūros yra paskirtos“.

Anot kariuomenės, reguliariai vertinama, kiek šauktinių asmens duomenų skelbti.

„Tie duomenys, kurie dabar yra sąrašuose – vardo raidė, pavardė ir gimimo metai – minimalus poreikis, balansas tarp asmens duomenų apsaugos ir viešumo“, – teigė Karo prievolės tarnybos viršininkas.

Profesionalių karių, taip pat specialiųjų tarnybų pareigūnų tapatybės yra neviešinamos.

Keliamas klausimas – ar vieši sąrašai, kas tokie kviečiami į kariuomenę, nėra naudingi priešiškoms valstybėms?

„Nežinau, kiek čia rimtas argumentas, bet jis yra, jei galima kažką daryti diskretiškiau, tai padarome diskretiškiau. Padarome asmeniškai tuos kvietimus ir diskusija užsidarys“, – šnekėjo V. Mitalas.

Nors viešuose sąrašuose beveik 30 000 jaunuolių – kario uniformą užsivilks tik mažiau nei 4000.

„Tai yra tik piliečių sąrašas. Nekalbame apie parengtumą, kiek tų prievolininkų iš to sąrašo pradės tarnybą“, – sakė A. Balčiūnas.

Asmens duomenų apsaugos inspekcija atsakė, kad negali vertinti, ar dabartiniai šauktinių sąrašai nepažeidžia teisės į privatumą.

Esą įstatyme numatyta, kad už tokį vertinimą atsakinga pati Krašto apsaugos ministerija.

Anot Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktoriaus Arūno Balčiūno, poskyris atidarytas atsižvelgus į gyventojų pasiskirstymą šalyje, gyventojų lūkesčius bei esamą KPKT padalinių tinklą.

„Turimi duomenys rodo, kad čia gyvena nemažai jaunuolių, kuriems aktualūs karo prievolės ar tarnybos Lietuvos kariuomenėje klausimai, todėl siekiame, kad jiems būtų patogiau spręsti kylančius administracinius klausimus ar tiesiog pasikonsultuoti su ten dirbančiais kariais“, – pranešime spaudai teigė A. Balčiūnas.

Naujai įkurtas poskyris bus atsakingas už karo prievolininkų šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą, priėmimą į profesinę ar savanorišką nenuolatinę karo tarnybą bei jų duomenų administravimą Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje. Šiam poskyriui vadovaus št. srž. Tomas Peršonis.

„Manau, kad diskusijos apie šauktinius dabar yra visiškai rinkiminis klausimas, nes nepasiruošta absoliučiai nei techniškai, nei personalo prasme“, – Žinių radijui penktadienį sakė R. Karbauskis.

Pasak LVŽS pirmininko, Lietuva turi įgyvendinti pirmo būtinumo priemones – priimti vokiečių brigadą, investuoti į divizijos kūrimą.

Seimas rudens sesijos pabaigoje pernai po pateikimo pritarė šauktinių reformai, kuri leistų pašaukti daugiau jaunuolių.  

Pagal Vyriausybės pateiktą atnaujintą variantą, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai, tarnybos atidėti nebūtų leidžiama aukštosiose mokyklose studijuojantiems jaunuoliams.  

Šauktinių reformoje numatyta ir galimybė vaikinams pasirinkti – jie galėtų tarnauti šešis arba devynis mėnesius.

Vis tik R. Karbauskis akcentuoja profesionalių karių rengimą.

„Mes šnekame apie karo studijas, kurios būtų integruotos į studijas aukštosiose mokyklose, kad galėtumėme paruošti ir karo medikus, ir inžinierius. Tikrai nematau prasmės tuos vaikus pirmiausia privaloma tvarka išsiųsti į karinę tarnybą, kur jie tarnautų pagal konservatorių siūlymą šešis mėnesius. Tai yra juokingas mėnesių skaičius“, – teigė R. Karbauskis.

Šaukimo reforma buvo derinama bene metus, tačiau valdantieji konservatoriai tikisi su partijomis sutarti ir dėl visuotinio šaukimo.

Apie jį imta kalbėti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai nepavykus surengti greito sėkmingo kontrpuolimo ir ekspertams perspėjant, kad atkurianti pajėgumus Maskva ateityje gali didinti spaudimą NATO.

Visiškas visuotinio šaukimo įgyvendinimas, pasak Krašto apsaugos ministerijos, užtruktų ne mažiau kaip šešerius metus.

„Šiais metais planuojama pašaukti 3845 jaunuolius – tiek turėtų išvykti į tarnybos vietą. Į šaukiamųjų sąrašus, be abejo, pateks daug daugiau – prognozuojame, kad tai gali būti apie 27–28 tūkst. asmenų“, – LRT radijui ketvirtadienį kalbėjo A. Balčiūnas.

Jis pažymėjo, jog Karo prievolės tarnyba šauks 2001–2005 metais gimusius jaunuolius. Į sąrašą gali patekti ir tie, kurie pernai baigė studijas ir dar neturi 26 metų, taip pat atkreipė dėmesį A. Balčiūnas.

„Konkretus sąrašas su nurodymais kariams bus paskelbtas iki kitos savaitės vidurio, sausio 10 d. Bet jis bus sudarytas šiandien ir nebekis“, – sakė A. Balčiūnas.

Jis pabrėžė, jog sąrašas sudaromas pasitelkus specialią kompiuterinę programą, kuri visus karo prievolininkus išdėsto atsitiktine tvarka. Proceso skaidrumą nuo pirmos minutės iki tol, kol sąrašai bus patvirtinti ministro, stebės Lietuvos skautijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos bei Šaulių sąjungos atstovai, nurodė A. Balčiūnas.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) bus sudaromas 2024-ųjų karo prievolininkų sąrašas, jame atsidurs per 3,8 tūkst. asmenų. Taip pat dar keli šimtai aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų tarnybą galės atlikti dalyvaudami jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM), skelbia Lietuvos kariuomenė.

Šiais metais planuojama pašaukti 3845 jaunuolius – tiek turėtų išvykti į tarnybos vietą. Į šaukiamųjų sąrašus, be abejo, pateks daug daugiau – prognozuojame, kad tai gali būti apie 27–28 tūkst. asmenų.

Primenama, kad studijuojantieji šalies aukštosiose mokyklose į sąrašą nebus traukiami, tačiau bus įtraukiami vieną kartą po studijų baigimo.

Pranešama, jog pirmųjų šauktinių tarnybos pradžia planuojama vasario pradžioje – Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione Radviliškyje.

Prieš keletą savaičių Seimas po pateikimo pritarė KAM parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos reformai. Toliau šauktinių reformą nutarta svarstyti pavasario sesijoje.

Ministerija šauktinių reformos pokyčius pristatė dar metų pradžioje. Vienas esminių pakeitimų – galimybė sutrumpinti tarnybos laiką. Kaip ir iki šiol, prievolininkai būtų šaukiami tarnauti 9 mėnesių laikotarpiui. Tačiau numatoma, kad, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės poreikius, tarnybos laikotarpis galėtų būti trumpinamas iki pusmečio.

Be to, atitinkamas specialybes įgiję jaunuoliai galėtų būti kviečiami atlikti trijų mėnesių trukmės tarnybą ir taip įgyti reikiamą bazinį karinį parengimą. Tokia alternatyva galėtų pasinaudoti aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai ir pan.

Taip jis kalbėjo ministerijai ruošiantis teikti šaukimo reformą Vyriausybei.

Pasak ministro, šaukimo visuotinumą leidžia pasiekti tai, kad pagal naująjį modelį studijavimas aukštojoje mokykloje nebus traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.

„Šiuo atveju kalbame apie tą reformą, kuria naikinamos išlygos, neleidusios visų kviesti, na, išskyrus moteris, į šauktinius“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.

Naujoji tvarka numato, kad aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais. Ši tarnyba galės vykti savaitgaliais ar vasaromis.

Pokyčiai taip pat numato įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turės galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.

Šaukiamojo amžiaus riba siektų 18–21 metus vietoje dabartinių 18–23 metų. Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti 18–38 metų amžiaus.

Taip pat siūloma, kad karo prievolininkai, įgiję profesijas, kurių atstovų trūksta kariuomenėje, galėtų tarnauti tris mėnesius. Tokių asmenų šaukiamojo amžiaus riba siektų iki 30 metų.

Pasak A. Anušausko, įvedus šiuos pokyčius, koreguojant kasmet tvirtinamus ribinius šaukiamųjų skaičius bus galima pakviesti tiek jaunuolių, kiek tuo metu reikės.

Kariuomenė skaičiuoja, kad kasmet mokyklą baigia ir tinkamos sveikatos atlikti tarnybą yra iki 7 tūkst. vaikinų.

„Siūlomas teisinis reguliavimas, įrankis, kaip vykdyti šaukimą, kas patenka. Kiek bus paimama, apsprendžia kitas įstatymas. (...) Atsiranda visuotinimus“, – sakė A. Anušauskas.

Pasak jo, Krašto apsaugos ministerija (KAM) šią reformą Vyriausybei planuojama pateikti „artimiausiomis savaitėmis“.

Pertvarkai dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.

Apie planus reformuoti šaukimą į kariuomenę buvo paskelbta šiemet vasarį, pertvarką numatantys įstatymo projektai registruoti rugpjūtį.

Kaip BNS nurodė Lietuvos kariuomenė, tikslūs duomenys apie NPPKT karius, kurie buvo deklaravę išvykimą į užsienio valstybę, kai pradėjo tarnybą kariuomenėje, pradėti rinkti nuo praėjusių metų.

„Visgi žinome, kad 2021 metais tokių karių buvo apie 40, o 2022 – 75 karo prievolininkai“, – teigiama atsakyme.

Anot kariuomenės, praėjusiais metais iš JK atlikti karo prievolės grįžo 40 Lietuvos piliečių, po aštuonis iš Airijos bei Vokietijos, septyni iš Norvegijos, keturi iš Nyderlandų.

Po du piliečius atvyko iš Švedijos, Danijos ir Ispanijos, po vieną – iš Belgijos bei Islandijos.

Šiuo metu Lietuvoje į kariuomenę kasmet šaukiama apie 3,8 tūkst. jaunuolių, Krašto apsaugos ministerija šiemet žada pasiūlyti didinti šaukiamųjų skaičių, bet trumpinti dalies jų tarnybą.

Šaukimo į kariuomenę reforma pristatyta sausį, ja siūloma, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkstančių.

Jis taip pat įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti.

Klaipėdos apylinkės teismas ketvirtadienį pranešė, kad 23 metų jaunuolis nuteistas už tai, kad būdamas karo prievolininku, tyčia, vengdamas šaukimo į privalomąją karo tarnybą, be pateisinamų priežasčių neatvyko nurodytu adresu, elektroniniu paštu pateikė suklastotą dokumentą ir taip nevykdė karo prievolininko pareigų.

Bylos duomenimis, E. A. pirmą šaukimą privalomąją karo tarnybą gavo, kai dar buvo studentas. Netrukus po to nepavykus suderinti mokslo ir darbo, vaikinas studijas metė.

Kai jau nebestudijuojant jį pernai sausį vėl pašaukė į karo tarnybą, jaunuolis kompiuteryje esančia „Photoshop“ programa pakeitė turimo dokumento datas ir taip suklastojo pažymas apie savo studijas bei pateikė jas Karo prievolės tarnybai.

Tą patį jis padarė ir šių metų sausį.

Anot teismo, vaikinas dėl savo poelgio gailėjosi, žadėjo, kai gaus šaukimą, eiti tikrintis sveikatą ir vykdyti karo prievolę.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

„Privalumai yra, kad daugiau galimybių derint karjeros kelią su piliečio pareiga valstybei, atsiranda daugiau pasirinkimų. Dabartinė loterijos sistema vis tiek turi savų trūkumų, o galimybė derinti tai ir ieškoti alternatyvų, man atrodo gera kryptis. Taip, tai žingsnis (link visuotinio šaukimo), bet lankstus“, – BNS ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.

A. Anušauskas pasiūlė pertvarkyti šaukimą į kariuomenę taip, kad pagrindinė tarnyba truktų pusmetį, o iš viso šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkstančius.

Pasak Seimo komiteto vadovo, siūlymas privalomąją tarnybą trumpinti nuo devynių mėnesių iki pusės metų leistų piliečio pareigą valstybei lengviau suderinti su karjeros planais.

Aš vertinu teigiamai, aišku, reikia įsivertinti tokius dalykus, kaip trumpesnis parengimo laikas atsiliepia kario parengtumui.

„Mano požiūriu, svarbūs dalykai yra du – pirma, rasti kuo platesnį palaikymą šitoms idėjoms, taip pat, kad tai užtikrintų efektyvų visuotinės gynybos principo įgyvendinimą. Aš vertinu teigiamai, aišku, reikia įsivertinti tokius dalykus, kaip trumpesnis parengimo laikas atsiliepia kario parengtumui“, – sakė L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras siūlo, kad pusė šešių mėnesių tarnybą atlikusių šauktinių būtų priskirti rezervui, kita pusė dar tris mėnesius toliau testų tarnybą savanoriškai ir įgytų specializaciją, už pastarąjį laikotarpį jiems būtų mokama profesinės karo tarnybos kario alga.

Naujame modelyje numatoma ir alternatyvų, pavyzdžiui, trijų mėnesių šaukimas studijas baigusiems jaunuoliams arba trejų metų tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose.

Pertvarkai priimti reikės keisti įstatymus, juos Seimui ketinama teikti pavasario sesijoje. Pokyčiai palaipsniui įsigaliotų nuo 2024 metų.

Dalinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį, kilus susirūpinimui dėl saugumo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje tarp Maskvos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų.

Šiuo metu privalomajai tarnybai šaukiami 18–23 metų jaunuoliai, tačiau taip pat tokia prievolė tenka vaikinams iki 26-erių, jei jų tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje.