Tvirti vyrai žaidžia futbolą „Pokrovos“ komandoje. Visi jie dalyvavo kruviname kare su rusų okupantais ir buvo rimtai sužaloti. Bet net ir praradę galūnes, vieni koją, kiti ranką, jie vis vien nusprendė sportuoti.

„Visi, kurie sportuoja, pamiršta apie savo problemas, pavyzdžiui, fantominius skausmus. Tai skausmas galūnėje, kurios jūs neturite. Todėl sportas – ne tik geras dalykas, bet ir fizinė, dvasinė reabilitacija“, – kalbėjo karo veteranas, „Pokrovos“ komandos narys Denis Kuznecov.

Tokios reabilitacijos tikrai reikia. Nors Ukraina neskelbia savo nuostolių, per dvejus metus trunkantį sunkų karą, galima prognozuoti, kad sunkiai sužeistų veteranų dabar jau – apie 100 tūkst.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Norime parodyti, kad negalia – ne nuosprendis, o kitas žingsnis mūsų gyvenime“, – D. Kuznecov.

Komandos treneris puikiai supranta, kad žaisti futbolą su ramentais –  nėra taip paprasta.

„Pradžioje jie neturėtų daryti staigių judesių, ir neturėtų pamiršti, kad dar tik mokosi. Taip, yra azarto. Jie nori mušti įvarčius, nori laimėti, bet mes juos pristabdome, kad nesusižeistų. Taip pat mokome, kaip teisingai kristi“, – aiškino „Pokrovos“ futbolo komandos treneris Bogdan Melnyk.

Treniruotės parodė, kad veteranai tikrai gali žaisti ir įmušti. Tam, kad nereikėtų daug lakstyti, vyrai žaidžia mažesnėje aikštėje – šešiese ir vartininkas, kuris kare prarado ranką.

Visi vyrai pergyveno ne vieną sunkią operaciją, neskaitant tų nelengvų pastangų, kai patyrus sunkią traumą, reikėjo gyvam ištrūkti iš mūšio lauko.

„Pavyzdžiui, buvo toks momentas, kai įžengėme į kaimą, kur buvo pilna minų. Reikėjo būti atidžiam. Galėjai netyčia užminti ten, kur nereikia, arba per daug nutolti nuo bendražygių. Ir viskas, o namai visi buvo užminuoti“, – pasakojo karo veteranas, „Pokrovos“ komandos narys Maryjan Trach.

Lvivo komandos nariai jau planuoja rungtynes su panašia komanda, kuri įkurta sostinėje – Kyjive. Be to, jie jau žaidė kaimyninėje Lenkijoje.

Panašu, kad jo komentarai buvo užslėptas išpuolis dėl praėjusį mėnesį Maskvoje surengto audringo įžymybių vakarėlio nuogalių tema, kuris sulaukė aštrios visuomenės reakcijos ir daugybės Rusijos politikų pykčio.

Per televiziją transliuotame vyriausybės posėdyje V. Putinas sakė, kad anksčiau tą pačią dieną susitiko su studentais, kurie, anot jo, nutraukė studijas, kad galėtų kovoti mūšio lauke Ukrainoje.

„Tai žmonės, kurie ateityje turėtų sudaryti šalies elitą, o ne tie, kurie demonstruoja savo lytinius organus ar užpakalius“, – kalbėjo V. Putinas.

„Gerai, mums reikia ir jų – keistuolių. Jie irgi įleidžiami. Bet tikrasis šalies elitas turėtų būti formuojamas iš šių žmonių“, – sakė prezidentas, turėdamas omenyje veteranus.

Pradėjęs karinį puolimą Ukrainoje, Kremlius sustiprino konservatyvią retoriką, laikydamas karą kova prieš Vakarus ir jų vertybes.

Praėjusį mėnesį Rusijos sostinės klube „Mutabor“ įvyko vakarėlis „Beveik nuogi“. Renginyje dalyvavo nemažai garsių žmonių, dėvėjusių tik apatinius ar kitus nuogo kūno beveik nedengiančius kostiumus.

Renginys klube neatitiko Maskvos demonstruojamo įvaizdžio, orientuoto į „tradicinę šeimą“, ir paskatino konservatyvius politikus reikalauti tyrimo.

Kremliaus interneto svetainėje penktadienį paskelbtame įsake prezidentas nurodo šių metų balandžio ir gegužės mėnesiais skirti vienkartines išmokas Rusijos piliečiams, nuolat gyvenantiems Rusijos Federacijos teritorijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, kurie yra Antrojo pasaulinio karo invalidai, veteranai arba vaikystėje karo metu buvo laikomi koncentracijos stovyklose, getuose ir kituose sulaikytųjų objektuose, kuriuos įsteigė naciai ir jų sąjungininkai.

Išmokos taip pat bus skirtos karių, žuvusių Sovietų Sąjungos karo su Suomija, Antrojo pasaulinio karo ir karo su Japonija laikotarpiu, našlėms ir našliams, taip pat mirusių Antrojo pasaulinio karo invalidų ir veteranų našlėms ir našliams.

Išmoką sudarys 75 tūkst. rublių (1 080 eurų).

„Didžiojo Tėvynės karo (Antrojo pasaulinio karo) veteranai, patenkantys į asmenų kategoriją, apibrėžtą 1995 metų sausio 12 dienos federalinio įstatymo N5-FZ „Dėl karo veteranų“ 2 straipsnio 1 punkto 4 papunktyje, ir buvę suaugę nacių koncentracijos stovyklų, kalėjimų ir getų kaliniai gaus 50 tūkst. rublių (720 eurų)", – nurodoma įsake.

Rusijos vyriausybės paprašyta pagal nustatytas procedūras padengti šio įsako įgyvendinimo išlaidas.

Išmokos Rusijoje ir Baltijos šalyse gyvenantiems Antrojo pasaulinio karo veteranams skiriamos kasmet prieš Pergalės dieną, Rusijoje minimą gegužės 9-ąją.

Pernai V. Putino įsakymu veteranams išmokėta po 10 tūkst. rublių (apie 144 eurus).

Numatoma, kad nuo šių metų tokią išmoką gaus visi Rusijos piliečiai, nuolat gyvenantys Rusijoje, Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje ir esantys vadinamojo Didžiojo Tėvynės karo (vykusio 1941–1945 metais) dalyviai arba neįgaliais per šį konfliktą tapę asmenys.

Šis dokumentas ketvirtadienį buvo paskelbtas Rusijos teisinės informacijos portale.

Rusijos vyriausybei nurodoma užtikrinti šios iniciatyvos finansavimą, įskaitant papildomas lėšas, pavyzdžiui, reikalingas išmokų pristatymui jų gavėjams.

Įsako preambulėje pabrėžiama, kad prezidentas nutarė skirti šias kasmetines išmokas „reikšdamas gilią pagalbą Didžiojo Tėvynės karo veteranams“.

Afganistano karo veteranų šalyje beliko apie 4,5 tūkst. – kai kurie, nepakėlę prisiminimų, patys nutraukė savo gyvenimo giją, kiti mirė nuo įvairiausių ligų. Šių vyrų likimai – įvairūs, tačiau visų be išimties patirti išgyvenimai paliko beveik negyjančias žaizdas sielose.

Svetimos šalies interesai

"Afganistane visi gyvenome antisanitarinėmis sąlygomis: ypač pirmieji, tarp kurių aš buvau. Dantų šepetėlių niekas neturėjo. Visi vaikščiojo utėlėti. Mirkėme drabužius dyzeliniame kure, siekdami išnaikinti drabužiuose tūnančius gyvius. Miegojome ant gumbuotų čiužinių, pasitiesę juos ant betono", – pasakoja Afganistane karo dalyvių asociacijos pirmininkas Vytas Lukšys.

"Esame nukentėję labiau negu šiandienių taikių misijų Afganistane dalyviai, nes ne savo noru išėjome tarnauti į karą, o buvome priversti atlikti tarnybą kariuomenėje. Tai buvo okupantų kariuomenė, ne mūsų gimtosios šalies. Buvome priversti ginti svetimos šalies interesus. Morališkai, psichologiškai tai yra velniškai sunku. Tai buvo tikra kova už būvį, už išlikimą. Tarnavome Afganistane prieš pat Nepriklausomybės atkūrimą. Grįžę tapome niekam nereikalingi, penkta koja Lietuvai. Valstybė turėjo daug socialinių problemų ir be mūsų. Nors daugelis iš mūsų dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos gynime, nemažai apdovanotų Sausio 13-osios medaliais, tačiau nepaisant to, buvome palikti likimo valiai. Tik dėl susitelkimo ir pastangų turime kažkokių lengvatų, kurias teko sunkiai išsikovoti", – priduria V.Lukšys.

Reikalinga pagalba

1979–1989 m. Afganistano karo veteranams suteiktas nukentėjusiojo nuo sovietinės okupacijos teisinis statusas, jie turi galimybę tapus nedarbingu ar sulaukus pensijinio amžiaus gauti valstybinę pensiją, valstybė draudžia juos, jei nedirba, privalomuoju sveikatos draudimu, tačiau šie sprendimai retai taikomi ir, svarbiausia, nėra prevenciniai, o pensinio amžiaus absoliuti dauguma "afganų" dar nesulaukė. Todėl valstybės teikiama parama nepadeda daugumai karo dalyvių, nes pagalba reikalinga dabar, o ne kažkada ateityje, kai jie taps neįgalūs ar sulauks pensinio amžiaus.

Kaip žinoma, grįžusiems iš Afganistano karo, jo dalyviams nebuvo suteikta jokia socialinės reabilitacijos pagalba (daugelis kariavo nuo metų iki dvejų), kai tuo metu taikiose misijoje dalyvavusiems asmenims, t.y. prabuvusiems misijoje 6 mėn., pagal įstatymą, tokia pagalba yra suteikiama. Socialinės reabilitacija yra svarbi priemonė, todėl jos nesuteikus laiku, kiekvieno kario gyvybei ir sveikatai iškyla pavojus.

Optimizmu netrykšta

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2000–2003 metais kartu su Vilniaus universiteto Klinikinės ir socialinės psichologijos katedra trejus metus vykdytas specialus tyrimas pagal programą "Sovietų ir nacių okupacijų represijų psichologinės pasekmės".

Jo tikslas – ištirti Afganistano karo psichologines pasekmes jo dalyviams ir surinkti išsamią informaciją apie Lietuvoje gyvenančius Afganistano karo veteranus.

Tyrimui vadovavo prof. hab. dr. Danutė Gailienė. Tyrėjų grupės darbas ir jo rezultatai "Karo trauma: Afganistano karo dalyvių tyrimas" pristatyti tarptautinėje konferencijoje Vilniaus universitete.

Gauti tyrimo duomenys parodė rimtą problemą šioje tiriamųjų grupėje: jie patyrė žymiai daugiau traumuojančių įvykių, dažnam grėsė nužudymas ar sužalojimas, matė žmonių žudynes ir sužalojimus, kovojo už būvį (išlikimą), patirti išgyvenimai apsunkino siekti aukštesnio išsilavinimo, o tai atsiliepė jų socialinei padėčiai, daugelį jų kamuoja depresija, nerimas, miego sutrikimai.

Tyrimai nustatė, kad net 30 proc. turi potrauminio streso sutrikimą (PTSS). Tyrimo medžiaga publikuota LGGRTC leidinyje "Genocidas ir rezistencija" (2002, 2 (12).

Ko prašo iš valstybės?

V.Lukšys įvardijo, kokios skubios pagalbos šiuo metu reiktų Afganistano karo veteranams: kompensuoti iš valstybės biudžeto ne mažiau kaip 14 dienų kasmetinį prevencinį reabilitacinį – sanatorinį gydymą; tarnybos Afganistane laikotarpį dvigubinti/trigubinti ir įtraukti į laikotarpį skaičiuojant pensinį amžių, taip pat kompensuoti dantų protezavimo išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Būtent dėl to Afganistano karo dalyvių asociacija kreipėsi į Lietuvos Seimą, prašydami pagalbos likimo broliams.

Nukentėjusiųjų nuo 1939–1990 m. okupacijų teisinio statuso įstatymas labiau atspindi pokario laiku nukentėjusių asmenų grupes, o karinių konfliktų dalyviams bei pastaruoju laikotarpiu vykstančių taikos palaikymo misijų dalyviams reikėtų atskiro įstatymo.

"Afganai" teigia, kad tam reikia priimti Karo veteranų įstatymą, kuris reglamentuotų teisinį statusą ir antihitlerinės koalicijos dalyviams, ir Afganistano karo dalyviams, ir taikos palaikymo misijų dalyviams. Karo veteranų įstatymas labiau atitiktų karo dalyvio apibūdinimą, tiksliau identifikuotų šios kategorijos piliečių problemas, suteiktų galimybę labiau susikoncentruoti į jų problemų sprendimą.

"Kasmet mūsų gretos retėja: dėl patirtų psichologinių išgyvenimų ir fizinių kančių dalis "afganų" net nesulaukė brandaus amžiaus, dažnai mirštama nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Šiemet staiga mirė du žmonės. Karas sveikatos niekam nepridėjo – seniai atlikti tyrimai JAV, kurie teigia, kad jei nesuteikiama pagalba, reabilitacija, fizinė ir psichinė karo dalyvių sveikata progresuoja. Juk mes turime sunkios gyvenimo patirties", – akcentuoja asociacijos pirmininkas V.Lukšys.

Atvyko picų išvežiotojas.

Kadangi konfliktas su prorusiškais separatistais Ukrainos rytuose vis dar tęsiasi, kai kurie veteranai rizikuoja gyvybėmis, grįždami į fronto linijas, kad atvežtų picos kareiviams.

„Reikia valgyti greitai, kol picos karštos, o (priešai) dar nešaudo“, – sako neperšaunamą liemenę dėvintis Oleksijus Kačka, atidaręs picos dėžę priešais nustebusių kareivių grupę.

„Ar tai – mums?“ – džiūgaudami ir nesitikėję tokio gėrio klausia kareiviai.

„Priešai yra už mažiau nei 80 metrų nuo čia. Manau, kad jie gali užuosti mūsų picas, o jų burnose renkasi seilės“, – šypteli O. Kačka.

Šis 23-ejų vyras anksčiau kovojo Azovo savanorių batalione, o jo picos tiekimo partneris yra jo bendraamžis buvęs karys savanoris Bohdanas Čabanas.

Dabar jiedu valdo piceriją, pavadintą „Pizza Veterano“ Mariupolyje, vieninteliame dideliame mieste Rytų Ukrainoje, vis dar kontroliuojamame Kijevo, o ne prorusiškų separatistų.

Gegužę atidarytos picerijos darbuotojai – daugiausia veteranai ir nuo karo pabėgę asmenys. Vienas pirmųjų dalykų, kuriuos nutarė daryti jų įmonė – vežioti picas kariams į fronto linijas, esančias maždaug 20 km nuo Mariupolio

O. Kačkai ši idėja šovė į galvą žiūrint amerikiečių televizijos seriją „Generation Kill“ apie JAV karius Irake, svajojančius apie karštą picą.

„Mes pamanėme, kad tai būtų šaunu.  Pasirodo, kad tai išties neįtikėtinai puiki (idėja),“ – sakė O. Kačka, aukštas vaikinas ryškiai mėlynomis akimis.

Samdo veteranus

Sužeistas per karą, O. Kačka prarado plautį, tad, akivaizdu, nebegalėjo kariauti. Tuomet jis nusprendė gautą veterano išmoką panaudoti kavinei atidaryti.

Jis ir B. Čabanas įkūrė sėkmingą tinklo „Pizza Veterano“, kurį Kijeve prieš keletą metų sėkmingai įsteigė dar vienas buvęs karys, franšizę.

„Tai – ne vien būdas užsidirbti pinigų. Mes žymiai labiau koncentravomės į veteranų, kuriems labai sunku rasti darbo vietų, įdarbinimą,“ – pasakojo O. Kačka. Be to, picerija padeda „prisitaikyti prie gyvenimo taikos sąlygomis“.

Pasak šalies prezidento Petro Porošenkos, daugiau nei 300 tūkst. ukrainiečių, tarp kurių daugybė savanorių, prisidėjo atliekant karines operacijas Ukrainos rytuose, kur prieš daugiau kaip ketverius metus įsiplieskė konfliktas su prorusiškais separatistais. Karas jau pareikalavo 10 000 gyvybių.

Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją įvežant karius ir ginklus per sieną ir šitaip kurstant konfliktą.

Maskva neigia kaltinimus, nepaisydama akivaizdžių įrodymų, kad jos kariuomenė dalyvavo kovose ir aiškiai suteikė politinę paramą separatistams.

20 didelių picų

Kiekvieną savaitę O. Kačka ir B. Čabanas grįžta į fronto liniją su picomis, pagamintomis už pinigus, paaukotus internetu ir picerijoje.

Saugumo sumetimais jie dėl savo vizitų grafiko ir maršrutų turi susitarti su karine vadovybe.

„Kartą per savaitę vežame 20 didelių picų kariams. Mes kiekvienąsyk keičiame dalinius“, – sakė B. Čabanas, lieknas barzdotas vyriškis, dėvintis kepurę su JAV specialiųjų pajėgų logotipu.

Jo teigimu, picos vežimas kariams – „didelis iššūkis“.

Šįsyk – Vodianės kaimo, kurio beveik visi gyventojai pabėgo nuo karo, eilė.

„Mes stengiamės užtikrinti, kad pristatymas būtų saugus“, – aiškina B. Čabanas, spausdamas dulkėto visureigio greičio pedalą, o kelias driekiasi mažiau nei 300 metrų nuo separatistų pozicijų.

Jaučiasi mažiau vieniši

Picas pristatantys vaikinai skubiai keliauja į tranšėją, užslėptą tarp aukštų žolių ir piktžolių.

Jiems pasirodžius prie ukrainiečių įtvirtintų pozicijų, esančių arčiausiai separatistų užgrobtų teritorijų, kariai džiaugsmingai pasveikino atvykėlius.

Šis dalinys taip arti priešo linijų, kad vyrams nė neleidžiama naudotis elektroniniais prietaisais, net mobiliaisiais telefonais, rūkyti ar garsiai kalbėti.

Jūrų pėstininkai spaudžia rankas savo svečiams ir dėkoja jiems už karštą patiekalą, nuostabų jų šaltų sriubų ir konservų pakaitalą.

„Bet ne maiste esmė, – sako bataliono vadas Vadimas Sucharevskis. – Kada kareivis įstrigęs čia dėl nuolatinės ugnies ir mažai miega, pamatęs vaikiną, atnešantį picą, jis staiga supranta, kad nėra vienas, kad yra daugybė žmonių, kurie už jį meldžiasi ir nerimauja dėl jo, drąsina laimėti ir išlikti sveiku.“

„Nėra geresnio poilsio kaip prie vandens, čia Kauno marių vėjai ištrina ne tik karo, bet ir visus gyvenimo rūpesčius“, – tvirtina Respublikinės Afganistano karo veteranų bei kitų karinių konfliktų dalyvių asociacijos pirmininko pavaduotojas Gintautas Labanauskas.

Praėjusį savaitgalį  jau vienuoliktą kartą Afganistano karo bendražygiai kartu su šeimomis dalyvavo jau tradiciniu tapusiame pasiplaukiojime Kauno mariomis.

Afganistano karo veteranų klubas yra visuomeninė organizacija. Klubas ir atskiri jo nariai daug nuveikė, kad būtų formuojamas realus požiūris į karą, vyktų draugiškas bendravimas su kitomis visuomenės grupėmis, kad organizacija prisidėtų prie valstybės kūrimo.

Tačiau pagrindinė klubo veikla – rūpintis klubo narių sveikatos reikalais, jų socialinėmis problemomis, todėl ir tradiciniai plaukimai laivu Kauno mariomis yra viena iš karo veteranų fizinės ir psichologinės sveikatos palaikymo priemonių.

Prieš daugiau nei 20 metų baigėsi karas Afganistane. Dauguma vaikinų, dalyvavusių šiame kariniame konflikte, sąžiningai įvykdė savo pilietinę ir karinę pareigą. Karo skonį pajuto beveik 5000 Lietuvos  jaunuolių. Iš jų 96 žuvo, 97 namo grįžo tapę invalidais, daugelis sužeisti ar kitaip traumuoti.

Sąjungininkų pajėgų veteranai ir jų kritusių ginklo draugų artimieji šeštadienį susirinko JAV karių kapinėse Normandijos pajūryje prie vadinamojo Omahos paplūdimio, paminėti jūrų desanto operacijos, padėjusios nugalėti nacius per Antrąjį pasaulinį karą, 71-ąsias metines.

Lankytojai ir Anapolyje Merilando valstijoje įsikūrusios JAV Karo laivyno akademijos kariūnai stebėjo, kaip dūdmaišininkų orkestras iškilmingai žygiavo Normandijos amerikiečių kapinėse Pajūrio Kolvilyje, kur tūkstančiai balto marmuro kryžių ir Dovydo žvaigždžių žymi vietą, kur palaidoti per tą išsilaipinimą žuvę kariai.

Operacija „Viešpats“ (Operation Overlord) prasidėjo vadinamąją „D dieną“, 1944 metų birželio 6-ąją, tuojau po vidurnakčio rizikingu oro desantu, kurį pradėjo JAV 101-osios ir 82-osios oro desantininkų divizijos.

Vėliau tą rytą tūkstančiai sąjungininkų karių pasiekė paplūdimius desanto baržomis, atakuodami pliekiant uraganinei vokiečių atsakomajai ugniai.

„D dienos“ desante dalyvavo iš viso 156,2 tūkst. karių.

Antrojo pasaulinio karo veteranai, tarp jų - sovietų kariai Baltijos šalyse, kovoję prieš partizanus, iki mirties kas mėnesį iš Rusijos gaus pensijas.

Ketvirtadienį Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pasirašė potvarkį, kuriuo patvirtino taisykles, numatančias Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gyvenančių karo veteranų materialinį aprūpinimą.

Taisyklės pasirašytos vadovaujantis gegužę patvirtintu Rusijos prezidento Vladimiro Putino dekretu dėl papildomų išmokų Antrojo pasaulinio karo veteranams skyrimo.

Pensijų gavėjų sąrašą sudarys Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Lėšas skirs Rusijos pensijų fondas. Atitinkamos sumos bus numatytos rubliais, bet veteranus pinigai pasieks konvertuoti į tos šalies valiutą.

Šių metų gegužę Rusijos prezidentas V.Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nurodė skirti  papildomas simbolines išmokas Antrojo pasaulinio karo veteranams, buvusiems nacių kaliniams, taip pat buvusiems kariškiams, kurie sovietų okupacijos metais naikino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo siekusius partizanus. Jiems iki gyvenimo pabaigos numatytos mėnesinės išmokos nuo 500 iki 1000 rublių (25-50 lito).

Karo veteranus Lietuvoje pasiekė Rusijos ambasados laiškai, kuriuose skelbiama, kad vadovaujantis šios šalies prezidento Vladimiro Putino įsaku buvusiems „didžiojo tėvynės karo dalyviams“ paskirta pašalpa iki gyvenimo pabaigos.

Kaip informuoja „Lietuvos ryto televizija“, laiškus gavę žmonės prašomi kuo greičiau į ambasadą Vilniuje atsiųsti paso kopiją ir duomenis apie sąskaitą.

Laiškus apie aprūpinimą iki gyvenimo pabaigos gauna ir nieko bendra su Antruoju pasauliniu karu neturintys asmenys. Rusija piniginėmis išmokomis vilioja net mirusius. Laišką, adresuotą mirusiam tėvui, buvusiam karo veteranui, gavo Pasvalio rajono Vaškų seniūnas Kęstutis Jasėnas.

„Aš paklausiau tos ambasados darbuotojų, sako, taip, mes tą laišką žinom, mes laukiam žinių iš jūsų, bet sakau, kodėl spjaudot žmonėms į sielas. Sako, kodėl spjaudom, mes rūpinamės jumis, mes rūpinamės jūsų šeimos gerove“, – kalbėjo K.Jasėnas.

Rusijos skiriami pensijos priedai siekia nuo 35 iki 70 litų kas mėnesį. Nurodymą dėl išmokų lietuviams, latviams ir estams V.Putinas pasirašė gegužę. Išmokos siūlomos ne tik karo veteranams, bet ir stribams, žiauriai kankinusiems ir žudžiusiems Lietuvos partizanus. Į tokią paramą gali pretenduoti ir šių asmenų našlės.

Konservatorė Rasa Juknevičienė sako, kad taip Rusija bando pirkti žmonių palankumą ir būtų labai gerai, jei žmonės suprastų, kad juos bandoma paveikti „už kelis Judo sidabrinius“.

„Po šita priedanga iš tiesų bandoma purenti dirvą ir pirkti palankumą žmonių - bent jau kad jie nesipiktintų tuo, ką Kremlius daro Ukrainoje, žudo žmones, okupuoja kraštus ir galbūt ruošiasi tam tikrai situacijai, kada Baltijos valstybėse jiems pavyktų pasiekti kažkokių savo tikslų per žmonių nuomonių palankumą. Tai vyksta visomis kryptiomis - ir per informacinę erdvę, ir va tokiais būdais“, - aiškino parlamentarė.

Savaitraščio „Veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis teigia, kad mirusiųjų artimieji laiškus veikiausiai gavo neatsitiktinai - taip esą siekiama išsiaiškinti, kiek Baltijos šalyse yra V.Putino politikos rėmėjų.

„Sovietiniai karo veteranai, stribai ir jų šeimos nariai – tai tikriausiai pati lojaliausia Rusijai ir jos dabartiniam režimui gyventojų dalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Tai yra atrama, tai žmonės, į kuriuos prireikus galima kreiptis kokios nors pagalbos, paramos, informacijos, arba (prašyti) ateiti į mitingą, išeiti į gatves su plakatais, reikalaujant geresnio gyvenimo rusams, kurios skriaudžia Baltijos šalys ir panašiai. Tiesiog tu turi sąrašą žmonių, kurie yra potencialūs Rusijos politikos rėmėjai“, – sakė apžvalgininkas.

Rusijos ambasada tvirtina, kad atsiliepusių į kvietimą registruotis gauti papildomas išmokas yra daug, tačiau tikslaus skaičiaus neįvardija.