Vidutinė metinė oro temperatūra 1991–2020 metų laikotarpiu siekė 7,4 laipsnio šilumos, 1961–1990 metais ji buvo 6,2 laipsnio šilumos.

„Dabartinėmis klimato sąlygomis vidutinė metų oro temperatūra tapo 1,2 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei anksčiau buvusio klimato sąlygomis“, – rašoma pranešime.

Pailgėjo vasaros

Tarnyba taip pat nustatė, kad meteorologinio pavasario sezono trukmė pailgėjo trimis dienomis, o vasaros – 13 dienų. Tuo metu žiemos sezonas sutrumpėjo 16 dienų, rudens sezono trukmė nepasikeitė.

Iš visų mėnesių labiausiai Lietuvoje sušilo žiemos mėnesiai, ypač sausis ir vasaris. Mažiausi pokyčiai fiksuoti spalio, gegužės, birželio ir lapkričio mėnesiais.

Taip pat suskaičiuota, kad vidutinis metinis labai šaltų dienų, kai oro temperatūra siekia 15 ir mažiau laipsnių šalčio, skaičius sumažėjo nuo 16 dienų iki dešimties.

Daugiausiai tokių dienų vidutiniškai nustatyta rytų, šiaurės rytų, pietryčių Lietuvoje, o mažiausiai – vakarų ir pietvakarių Lietuvoje.

Vidutinis metinis vasariškai karštų dienų, kai oro temperatūra pakyla virš 25 laipsnių šilumos, skaičius išaugo nuo 21 iki 31 dienos.

Daugiausiai tokių dienų vidutiniškai būna pietų ir pietryčių Lietuvoje, mažiausiai – pajūryje.

Truputį daugiau kritulių

Metinis kritulių kiekis Lietuvoje išaugo trimis procentais: nuo 675 milimetrų iki 695 milimetrų.

Atskiruose Lietuvos regionuose kritulių pokyčiai nevienodi. Metinis kritulių kiekis labiausiai padidėjo dalyje pietų ir vidurio Lietuvos, o nežymiai sumažėjo – dalyje vakarų ir pietvakarių Lietuvos.

Iš visų metų mėnesių tik birželį ir gruodį kritulių kiekis nepasikeitė, sumažėjo – balandį, rugsėjį ir spalį, o likusiais mėnesiais – išaugo. Daugiausiai kritulių kiekis išaugo sausio ir vasario mėnesiais.

Su tokia reikšme Nida prilygsta netgi kai kurioms vietovėms Pietų Europoje. Išties labai unikalus mūsų šalies kampelis.

Saulės spindėjimo trukmė – pailgėjo

Vidutinė metinė saulės spindėjimo trukmė, lyginant du laikotarpius, išaugo 7 proc. arba 132 valandomis: nuo 1782 iki 1914 valandų.

LMHT duomenimis, mažiausiai saulėtas kraštas abiem laikotarpiais – Rytų Lietuva. Saulėčiausia Lietuvos vietovė – Nida, čia per metus vidutiniškai 2074 valandas šviečia saulė.

„O ant kopų, tikėtina, ir dar ilgiau“, – teigia specialistai.

„Su tokia reikšme Nida prilygsta netgi kai kurioms vietovėms Pietų Europoje. Išties labai unikalus mūsų šalies kampelis“, – rašoma pranešime.

Nustatyta, kad iš visų mėnesių didžiausias teigiamas saulės spindėjimo trukmės pokytis fiksuotas pavasarį – kovą ir balandį. Neigiami pokyčiai nustatyti vasarį ir lapkritį.

Vėjas šiek tiek sulėtėjo

Vidutinis metinis vėjo greitis Lietuvoje sumažėjo 0,6 metro per sekundę: nuo 3,7 iki 3,1 metro per sekundę.

Didžiausiu vėjo greičiu pasižymi pajūris ir vakarinė Lietuvos dalis – Klaipėda, Šilutė, Nida.

Nustatyta, kad vidutinis vėjo greitis visais mėnesiais ir sezonais, palyginti skirtingus laikotarpius, sumažėjo. Iš visų mėnesių labiausiai vėjo greitis sumažėjo rugsėjį–sausį. Mažiausi pokyčiai fiksuoti balandį, birželį–rugpjūtį.

Atskiruose Lietuvos regionuose vėjo greičio pokyčiai nevienodi. Didžiausias vidutinio metinio vėjo greičio sumažėjimas nustatytas Nidoje, o mažiausias – Telšiuose, Raseiniuose ir Kybartuose.

Šis vasaros sezonas pajūryje oficialiai, kai paplūdimiuose ėmė budėti gelbėtojai, prasidėjo birželio 1-ąją (pernai dėl karantino – birželio 12 d.) ir baigėsi rugsėjo 15 d.

Anot biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Siakki, jau antrąją birželio savaitę plūstelėjo karščio banga, taigi paplūdimiuose buvo pilna poilsiautojų.

"Anksti prasidėjo karšta vasara, ir buvo daug darbo gelbėtojams. Klaipėdos paplūdimiuose, kur budėjo gelbėtojai, niekas nenuskendo. Teko gelbėti tik vieną žmogų. Smiltynėje, plazdant raudonai vėliavai, kai maudytis draudžiama, ėmė skęsti 25-erių mergina, atvykusi iš Latvijos. Srovė ją pagavo ir pradėjo nešti tolyn į jūrą. Gelbėtojai ją išgelbėjo", – pasakojo A.Siakki.

Už paplūdimio ribų buvo išgelbėti dar du žmonės.

Tačiau ten, kur gelbėtojai nebudi, šią vasarą nuskendo trys nelaimėliai.

Viena tragedija nutiko baigiantis rugpjūčiui, kai mažos mergaitės akyse jūra pasiglemžė jos mamą ir vyresnį brolį. Šeima maudėsi audringoje jūroje laukiniame paplūdimyje.

Bangose prie pat šiaurinio molo, kur taip pat nebudi gelbėtojai, nes tai nėra pliažo teritorija, žuvo į Klaipėdą pas giminaičius iš Ukrainos atvykęs pusamžis vyras.

"Labai daug pastangų skyrėme prevencijai, kad skendimų iš viso nebūtų. Gelbėtojai turėjo ypač daug darbo. Po karantino kai kurie poilsiautojai buvo agresyvūs, teko atlaikyti nemenką krūvį slopinant konfliktines situacijas. Vasaros pradžioje daug kas su naminiais gyvūnais į paplūdimį ėjo. Taip pat karštomis dienomis teko padėti ne vienam poilsiautojui, neįvertinusiam savo sveikatos būklės", – kalbėjo A.Siakki.

Teko pagelbėti ir traumas paplūdimiuose gavusiems vasarotojams, buvo tokių, kurie susilaužė ranką ar koją, nemažai žmonių sugėlė vapsvos ar bitės.

Pajūryje per vasarą keturiuose paplūdimiuose keturiomis pamainomis dirbo 70 gelbėtojų.

Kaip ir kasmet, buvo nuniokota dalis pliažų inventoriaus, pripiešta nelegalių grafičių, sulaužyta persirengimo kabina ir suoliukai.

Pliažai nukentėjo ir nuo audros vasaros pabaigoje.

„Tas pats aukštas slėgis, kuris rugpjūčio antroje pusėje atnešė vėsius ir debesuotus orus daugelyje Jungtinės Karalystės (JK) vietovių, dabar pasitraukė į šalies rytus, o tos padėties pasikeitimas dabar neša šiltus ir saulėtus orus“, – aiškino meteorologas Aidanas McGivern.

Karščio banga užliejo didžiąją dalį Šiaurės Europos, įskaitant Airiją, Prancūziją, Vokietiją. Pirmadienį JK termometrų stulpeliai pakilo iki 29 laipsnių. Tai aukščiausia temperatūra nuo liepos 22 d.

„Tai nėra precedento neturintis atvejis. Kol kas nepagerinome jokių rugsėjo rekordų, tačiau tokia temperatūra šiuo metų laikų yra gana neįprasta. Per pastaruosius 50 metų tai įvyko vos šešis kartus. Regis, tokios karščio bangos vis dažnės, nes per pastaruosius penkiolika metų tokia temperatūra šiuo metų laiku pasitaikė keturis kartus“, – sakė meteorologas.

Britai skuba pasimėgauti šiltomis dienomis.

„Tai tikrai nuostabu. Negaliu patikėti, nes gyvenau Škotijoje, o Škotijoje labai šalta. Aš tikrai šokiruota. Matau šią saulę ir esu tikrai labai laiminga“, „net dvi ar trys saulėtos dienos tikrai suteikia daug džiaugsmo“, – kalbėjo vietiniai.

Netolimoje ateityje tokios karščio bangos greičiausiai taps britų kasdienybe.

„Dėl visuotinio atšilimo tikimės, kad tokios karščio bangos padažnės, truks ilgiau, jų temperatūra bus aukštesnė, palyginti su ikipramoniniu pasauliu“, – teigė A. McGivern.

Vis dėlto, kaip sakoma, gero po mažai. Savaitės pabaigoje Londone jau pranašavo lietų.

ES Koperniko klimato kaitos tarnyba (C3S) nurodė, kad vidutinė oro temperatūra ant Žemės paviršiaus birželio–rugpjūčio mėnesiais buvo beveik 1 laipsniu Celsijaus didesnė už 1991–2020 m. vidurkį – tai reiškia, kad ši vasara buvo karščiausia nuo duomenų rinkimo pradžios. Ankstesnės karščiausios vasaros buvo 2010 m. ir 2018 m., jos buvo 0,1 laipsnio Celsijaus vėsesnės už šią.

Apie aukštą 2021 m. vasaros vidutinę temperatūrą skelbiama toliau stebint ilgalaikes visuotinio atšilimo tendencijas, šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms keičiant planetos klimatą.

C3S duomenys pradėti rinkti 1950 m., tačiau jie lyginami su kitomis duomenų bazėmis, kurių ištakos yra XIX a. viduryje.

C3S pranešime nurodoma, kad, viso pasaulio mastu, 2021 m. rugpjūtis, kartu su 2017 m. rugpjūčiu, buvo trečias šilčiausias kada nors užfiksuotas mėnesis. Jo vidutinė temperatūra buvo kiek daugiau nei 0,3 laipsnio Celsijaus didesnė už 1991–2020 m. vidurkį.

Kalbant apie Europą, 2021 m. rugpjūtis nebuvo daug nutolęs nuo 1991–2020 m. vidurkio, tačiau žemyne vyravo skirtingos sąlygos. Tai apima rekordus sumušusias temperatūras Viduržemio jūros šalyse, didesnes nei vidutines temperatūras Rytuose ir žemesnes nei vidutines temperatūras Šiaurėje.

Anksčiau antradienį aplinkosaugos aktyvistų grupės paragino atidėti spalio 31 d. – lapkričio 12 d. Glazge turinčią įvykti tarptautinę klimato kaitos konferenciją COP26, kuri dėl pandemijos iš praėjusių metų buvo perkelta į šiuos metus.

Šiame renginyje įprastai dalyvauja pasiuntiniai iš 190 šalių, tačiau daugeliui pasaulio valstybių toliau kovojant su COVID-19 pandemija, o skurdesnėms šalims sunkiai gaunant prieigą prie vakcinų, šį renginį reikėtų atidėti, teigė Veiksmų dėl klimato tinklas (CAN).

Temperatūra pasiekė minėtą ribą maždaug penktą valandą vakaro vietos laiku pietiniame Kordobos mieste, pranešė agentūra, dešimtadaliu laipsnio pralenkusi ankstesnį rekordą, pasiektą toje pačioje meteorologijos stotyje 2017 metų liepos mėnesį.

„Jei duomenys bus patvirtinti, tai bus aukščiausia patikimai išmatuota temperatūra Ispanijoje“, – pažymėjo agentūros atstovas Rubenas del Campo (Rubenas del Kampas).

Karščio banga Ispanijoje tęsėsi ir sekmadienį, o penkiuose regionuose tebegalioja įspėjimas dėl ekstremalių temperatūrų.

Remiantis laikraščiu „Del Campo“, karščio banga „greičiausiai yra viena didžiausių, kiek gyventojai gali prisiminti“.

Dėl karščio ir pakilusių dulkių dalelių padidėjo ir gaisrų pavojus.

Sekmadienį dvylika orlaivių pasitelkta į kovą su gaisru Valensijos Asebuaro savivaldybėje.

Gaisras kelia grėsmę Siera de Espadano gamtos parko daliai.

Taip pat nerimą kelia gaisrai centrinėje Avilos provincijoje, kur buvo evakuoti kelių miestelių gyventojai.

Agentūros duomenimis, 2011–2020 metais Ispanijoje buvo užfiksuota dvigubai daugiau karščio bangų nei per pastaruosius tris dešimtmečius.

Mokslininkai mano, kad šis karščio bangų modelis yra neabejotinas klimato kaitos ženklas, o padėtis tik blogės.

Atitinkamas pranešimas pasirodė trečiadienį žinybos tinklalapyje.

Šiame sąraše taip pat yra Baris, Bolonija, Bolcanas, Breša, Kaljaris, Kampobasas, Florencija, Frozinonė, Latina, Palermas, Perudža, Rietis, Triestas ir Viterbas.

Trečiadienį dėl kaitros raudonojo lygio pavojus galioja aštuoniuose miestuose. Kaip praneša naujienų agentūra „La Presse“, Sirakūzuose (Sicilija) po vidurdienio termometras rodė 48,7 laipsnio.

Tvyrant kaitrai specialistai rekomenduoja laikytis visų atsargumo priemonių, ypač – vaikams ir pagyvenusiems žmonėms. Gyventojams patariama likti namuose, gerti kuo daugiau vandens, riboti fizinius krūvius. Prognozuojama, kad karšti orai laikysis mažiausiai iki rugpjūčio 15 d.

Dėl karščio bangos šalyje pablogėjo su miško gaisrais susijusi situacija. Pastarosiomis dienomis Italijoje atsirado dešimtys lokalių gaisro židinių, daugiausia pietinėse srityse: Apulijoje, Kalabrijoje, Sicilijoje, taip pat Sardinijoje. Kalabrijoje gaisrai pareikalavo mažiausiai trijų žmonių gyvybių.

„La Presse“ pateikiamais duomenimis, nuo vasaros pradžios Italijoje per miško gaisrus žuvo mažiausiai 20 mln. laukinių gyvūnų.

Šiuo metu pagal išdegusios teritorijos plotą Italija Europos Sąjungoje nusileidžia tik Graikijai.

Pasaulio mastu praėjęs mėnuo kartu su tuo pačiu pernai metų mėnesiu buvo trečia šilčiausia liepa nuo „Copernicus“ vykdomų stebėjimų pradžios. Ji tik nežymiai atsiliko nuo 2016 ir 2019 metų rodiklių. Žvelgiant globaliai, liepa paprastai yra šilčiausias metų mėnuo. Tačiau ir rugpjūtį kartais fiksuojamos dar aukštesnės temperatūros.

Šiltesnė liepa Europoje buvo tik 2010 metais, kai, be kita ko, smarkios karščio bangos slinko per Vakarų Rusiją. Šį kartą kasdieninės maksimalios temperatūros rekordas pagerintas Šiaurės Airijoje. Gerokai aukštesnių už vidutines temperatūrų būta ir Rytų Islandijoje bei Grenlandijoje. Tuo tarpu liepa vėsesnė už vidurkį buvo ruože tarp Portugalijos ir Vokietijos.

Tiek Graikijos orų tarnyba, tiek nacionalinė civilinės saugos tarnyba pirmadienį paskelbė įspėjimus, nes prognozuojama, kad karštis tęsis iki rugpjūčio 8 dienos, taigi neįprastai ilgai.

Laukiama, kad nuo antradienio oro temperatūra net naktį gali būti aukštesnė nei 30 laipsnių, o tai ypač sunku ištverti, nes žmogaus kūnas negali pailsėti nuo dienos karščių.

Dar viena baimė yra ta, kad dėl prognozuojamo stipraus vėjo šalyje, kurioje per pastarąsias kelias savaites mažai lijo, gali greitai išplisti gaisrai.

Graikija kentėjo nuo didelių karščio bangų ir praeityje, tačiau dabar gali būti, kad artimiausiomis dienomis oro sąlygos viršys visus ankstesnius lygius.

1987 metais maždaug 4 000 žmonių mirė per panašią karščio bangą, bet tada dar nebuvo paplitusios oro kondicionavimo sistemos. Ypač nukentėjo miestuose gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės.

2007 metais per karščio bangą ir dėl stiprių vėjų išdegė didelė Peloponeso pusiasalio dalis, žuvo dešimtys žmonių.

Tarnybos teigimu, jau trečiasis šią vasarą toks meteorologinis reiškinys, kai temperatūra tris ar daugiau parų pasiekia bent 30 laipsnių šilumos, liepos 12-18 dienomis fiksuotas beveik visoje Lietuvoje, išskyrus dalį šalies vakarinių teritorijų, Biržų ir Prienų apylinkes. Šįkart kaitra truko 3-7 paras.

Šiose vietovėse, tai ilgiausiai trukusi kaitra nuo juose vykdomų meteorologinių stebėjimų pradžios!

Didesnėje Lietuvos dalyje karštas laikotarpis vyravo nuo liepos 7 dienos, tačiau liepos 11-ąją jis buvo pertrauktas šiek tiek vėsesnės oro masės, kai oro temperatūra nepakilo iki 30 laipsnių, todėl visas laikotarpis buvo padalintas į dvi stichines kaitras.

Vis dėlto dalyje Rytų Lietuvos ir Kelmės apylinkėse kaitra truko nepertraukiamai nuo liepos 7-8 dienos iki liepos 18-osios, didžiojoje Lietuvos dalyje per šį laikotarpį buvo 6-11 dienų, kai termometrai rodė 30 laipsnių ar daugiau.

Ilgiausiai kaitra truko Utenoje – 11 dienų, Zarasuose ir Švenčionyse – po 10 dienų, Kelmėje – 9 dienas.

„Šiose vietovėse, tai ilgiausiai trukusi kaitra nuo juose vykdomų meteorologinių stebėjimų pradžios! Lietuvoje buvo vos keletas atvejų, kai kaitra truko 11 dienų. Nuo 1961 metų laikotarpio kaitra Lietuvoje ilgiau nei 11 dienų nėra trukusi nei vienoje meteorologijos stotyje“, – skelbia tarnyba.

Gausu iškvietimų dėl alergijų

Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė neslėpė: nuo birželio 1 d. iki liepos vidurio, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bendras iškvietimų skaičius padidėjo apie 12 proc.

Termometro stulpeliui šoktelėjus virš +30 °C, vis daugiau žmonių ėmė skųstis įvairiais sveikatos sutrikimais. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs karščiui kūdikiai ir vaikai iki ketverių metų, žmonės nuo 65 metų amžiaus, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis. Ypač karštis pavojingas širdies ir kraujagyslių, širdies nepakankamumo ligoniams, patyrusiems insultą, infarktą ir pan.

"Staiga pablogėjusi sveikata, širdies veiklos sutrikimai kelia problemų ir jauniems žmonėms. Vyresni ir sergantys lėtinėmis ligomis įvertina rizikas, saugosi ir žino, ką daryti pradėjus drebėti širdžiai ar atsiradus permušimų, o jaunus tokie simptomai gerokai išgąsdina. Be to, jie ir saugosi mažiau, nes mano, kad organizmas yra stiprus ir susidoros su karščiu", – besikeičiančias greitosios pagalbos kvietimo tendencijas vardijo įstaigos direktorė.

Tendencija: dažniau nei ankstesniais metais greitosios pagalbos medikų prireikia vairuojantiesiems elektrinius paspirtukus. / Laimučio Brundzos nuotr.

Gana dažna iškvietimo priežastis šią vasarą yra apalpimas: žmonės neįvertina rizikos, negeria pakankamai skysčių, perkaista. Be to, šiemet dažniau nei ankstesniais metais greitosios medikų pagalbos prireikia ir važinėjantiems elektriniais paspirtukais. Pasak N.Gudžiūnaitės-Bybartienės, tokią tendenciją įvardija ir traumatologai. Pargriuvę paspirtukų vairuotojai apsibrozdina, pasitempia raiščius, pasitaiko kaulų skilimų ir lūžių – nukenčia ir vaikai, ir suaugusieji.

"Ypač gausu iškvietimų dėl alergijų. Karštu oru suaktyvėja vabzdžiai – jie pikčiau ir dažniau puola, o įkandimai jautriems žmonėms sukelia įvairaus sunkumo alergijas. Pernai per tą patį laikotarpį fiksavome 22 alergines reakcijas, šiemet – jau beveik 40", – sakė N.Gudžiūnaitė-Bybartienė.

Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė priminė rekomendacijas, kurių reikėtų laikytis esant tokiai stichinei kaitrai. "Saugokitės perkaisti, gerkite daugiau skysčių, mineralinio vandens, būdami saulėje būtinai dėvėkite galvos apdangalą, naudokite apsauginius kremus, valgykite lengvą maistą. Nepamirškite, kad saulėje rekomenduojama būti ribotą laiką, priklausomai nuo amžiaus, sveikatos būklės", – vardijo N.Gudžiūnaitė-Bybartienė.

Sausra jau darosi pavojinga

Praėjusiais metais dėl sausros buvo padaugėję gaisrų, degė netgi javų laukas prie Vandžiogalos. Šiemet kol kas panašių nelaimių dar nebuvo, tačiau pavojaus esama, ypač jei karščiai kurį laiką dar nesitrauks. "Kol kas šiuo metu ramu, tačiau jau gyvename laukimo nuotaikomis. Sausra pavojinga darosi ir miškuose, gali padaugėti skęstančiųjų vandens telkiniuose", – vardijo Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos (KRPST) direktorius Rytis Velžys.

KRPST vadovas patikino, šiuo metu tarnyba kol kas nepastebi tendencijos, kad būtų padaugėję gaisrų dėl karščio. "Tačiau gerokai pagausėjo iškvietimų likviduoti škvalų, kurie kyla dėl karščio, padarinių. Tai nebūdinga visai Kauno rajono teritorijai, tačiau audros ir vėtros jau spėjo pridaryti nemažai žalos kai kuriose seniūnijose. Neseniai tokių stichijų padarinius teko likviduoti Alšėnų ir Ringaudų seniūnijoje: šalinti nuo važiuojamosios kelio dalies išverstus medžius ir ten, kur jie kėlė grėsmę žmonių saugumui. Apie 20 medžių teko sutvarkyti Zapyškio ir Ežerėlio seniūnijose", – pasakojo R.Velžys.

Darbas: Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybai dažnai tenka nuo kelių šalinti išvirtusius medžius. / Laimučio Brundzos nuotr.

Kokia galinga audra liepos 1 d. siautėjo prie Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios, sužinojo visa Lietuva: ją užfiksavo tuo metu vykusios architektų šventės dalyviai.

Daugiau suvartojama geriamojo vandens

Užklupus ekstremaliai karštiems orams, bendrovė "Giraitės vandenys" pastebi, kad gerokai padidėjo geriamojo vandens suvartojimas. "Kai kuriose gyvenvietėse momentinis vandens suvartojimas išaugo tris keturis kartus, palyginti su normaliu darbo režimu, dėl to piko metu – tarp 18 ir 23 val. – galimas vandens slėgio sumažėjimas", – problemą įvardijo "Giraitės vandenų" direktorius Andrius Dzevyžis.

Pasak įmonės vadovo, "Giraitės vandenų" aptarnaujamoje teritorijoje situacija yra valdoma, geriamasis vanduo tiekiamas. "Didžioji dalis skundų gaunama iš Užliedžių, Varluvos, Giraitės gyvenviečių. Priėmus tam tikrus techninius sprendimus, didesnį vandens poreikį iš dalies pavyksta kompensuoti. Ruošiama techninė užduotis vandens gerinimo įrenginių plėtros projektiniams pasiūlymams parengti. Infrastruktūrą plėsime gyvenvietėse, kuriose šiuo metu situacija sudėtingiausia", – teigė pašnekovas.

"Giraitės vandenys" ragina savo vartotojus atsakingai naudoti geriamojo vandens išteklius: laikinai nelaistyti vejų, nepildyti baseinų ar privačių vandens telkinių, ypač piko valandomis.

Nerami žemdirbių vasara

Nedėkingoje situacijoje dėl besitęsiančių karščių atsidūrė ir pakaunės žemdirbiai. "Permaininga vasara palietė visus mūsų rajono ūkininkus. Taip nutiko dėl vėlyvo pavasario, liūčių, o dabar ir dėl besitęsiančių karščių. Situacija nevienareikšmė: vienoje seniūnijoje liūtys išguldė laukus, o vos už kelių kilometrų tų pačių augalų plotai nepaliesti", – pasakojo Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Tomas Didžiulis.

Grėsmė: nepalankioje situacijoje dėl besitęsiančių karščių atsidūrė ir pakaunės žemdirbiai. / Laimučio Brundzos nuotr.

Pasak T.Didžiulio, dėl permainingos vasaros visi augalai patiria sunkumų: kviečiai, miežiai nesubrendę džiūsta, rapsai nespėjo užaugti, bet jau bręsta ir juos netrukus reikės kulti, visų javų grūdai nespėjo pasiekti brandos stadijos. "Dėl labai karštų orų šiais metais javapjūtė turėtų prasidėti anksčiau, ankstyvąsias veisles reikės kulti liepos pabaigoje. O dėl anksčiau išvardytų priežasčių galimas ir mažesnis derlius", – prognozavo pašnekovas.

Tačiau blogiausioje padėtyje, Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo žodžiais, atsidūrė pakaunės uogų augintojai: dėl liūčių jie prarado dalį derliaus, praėjusių savaičių karšti orai greitai nokino uogas, tačiau uogininkai jų nespėjo surinkti, nes trūksta darbo rankų.