Valstybės visame pasaulyje susidūrė su ekstremaliomis oro sąlygomis, įskaitant karščius ir sausrą Europoje, dėl kurių senajame žemyne kilo gaisrai, nukentėjo pasėliai ir buvo apribotas vandens naudojimas. 

Socialiniame tinkle „Twitter“ Ispanijos valstybinė meteorologijos agentūra AEMET paskelbė, kad vidutinė temperatūra šalyje buvo beveik 15,5 laipsnio Celsijaus – aukščiausia nuo 1916 metų, kai pradėta registruoti tokius duomenis. 

Tai yra pirmas kartas, kai vidutinė metinė temperatūra viršijo 15 laipsnių Celsijaus, pridūrė AEMET. 

Gegužės–spalio mėnesiais Ispaniją buvo užklupusi ne viena karščio banga, kai dienos temperatūra didelėje šalies dalyje viršijo 40 laipsnių Celsijaus. 

Preliminarioje AEMET praėjusio mėnesio ataskaitoje teigiama, kad, išskyrus kovą ir balandį, likę 2022-ųjų mėnesiai buvo „šiltesni nei įprastai, ypač gegužė, liepa ir spalis, kurie buvo itin šilti“.

Be to, 2022-ieji Ispanijoje užfiksuoti kaip vieni iš sausiausių metų – mažiau kritulių buvo iškritę tik 2005 ir 2017 metais. 

Aplinkos ministerijos duomenimis, gruodžio pabaigoje šalies rezervuarai buvo užpildyti 43 proc., o tai yra žemesnis nei 10 metų vidurkis – 53 procentai. 

Barselonoje ir didesnėje Ispanijos šiaurės rytų Katalonijos regiono dalyje dėl lietaus trūkumo buvo įvesti vandens naudojimo apribojimai. 

Šios priemonės numatė draudimą naudoti geriamąjį vandenį namų ar automobilių išorės plovimui arba baseinams pripildyti, taip pat drėkinimui naudojamo vandens kiekio sumažinimą.

Remiantis visuomenės sveikatos instituto skaičiavimais, pagrįstais šio laikotarpio perteklinio mirtingumo rodikliu, šią vasarą dėl karščio Ispanijoje mirė 4 744 asmenys.

Karštis gali pražudyti sukeldamas šilumos smūgį, kuris pažeidžia smegenis, inkstus ir kitus organus, bet taip pat gali sukelti ir kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, širdies smūgį ar kvėpavimo sutrikimus. 

Europos miškų gaisrų informacijos sistemos (EFFIS) duomenimis, šie itin sausi ir karšti metai buvo palankūs sparčiai plintantiems miškų gaisrams, kurie Ispanijoje nusiaubė daugiau kaip 300 000 hektarų žemės, o tai yra daugiausiai per pastaruosius du dešimtmečius. 

Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjo Donato Valiuko, 2022 metų orai kažkuo itin išskirtiniu nenustebino, tačiau nukrypimų nuo normų pasitaikė.

„Rugpjūtis buvo šilčiausias nuo praėjusio amžiaus vidurio, 1961 metų. Turėjome karščio bangų, kas nestebina pastaraisiais metais. Bendrai vidutinė rugpjūčio paros temperatūra buvo 20,4 laipsnio, – BNS sakė D. Valiukas. – Tai yra aukšta paros vidutinė temperatūra, kadangi paprastai žmogus stebi dieną, kai ji aukštesnė, naktį žemesnė, kai ilsimės, o kas įeina į vidurkį patys sau nefiksuojame.“

Anot D. Valiuko, žvelgiant trijų dešimtmečių orų vidurkį, rugpjūčio vidutinė paros temperatūra siekia 17,6 laipsnio. Iki šiol šilčiausias šis mėnuo buvo 2002 metais, kai paros vidutinė temperatūra siekė 20 laipsnių.

„Jei kontrastus pažiūrėtume – 1987 metais buvo 14,5 laipsnio, 1965 – 14,7“, – teigė klimatologas.

Meteorologas Gytis Valaika BNS teigė, jog rekordinis karštis šią vasarą fiksuotas Ventės rage, kai kaitra pasiekė 34,4 laipsnio.

„Pavienėse vietovėse net nuo tarpukario išėjo karščiausias rugpjūtis“, – sakė jis.

Pavienėse vietovėse net nuo tarpukario išėjo karščiausias rugpjūtis.

D. Valiuko teigimu, rugpjūtį stebėtos ir karščio bangos, kai tris paras iš eilės paros temperatūra viršijo 30 laipsnių. Dvi kaitros tęsėsi po septynias dienas. Užfiksuota ir tropinių naktų, kai temperatūra nekrito žemiau 20.

Rugsėjį, G. Valaikos teigimu, registruotos ankstyvos šalnos ir savotiškas šokas, kai vyravusius karščius per pora dienų pakeitė vėsus, labiau spalį primenantis oras.

„O spalis buvo gana šiltas, beveik tiek pat šiltas, kiek šaltas rugsėjis“, – tvirtino G. Valaika.

Smogė audros

Gamtos tyrimų centro mokslininkas Gintautas Žilinskas priminė, kad metų pradžioje Lietuvą talžė keturios stiprios audros, jos niokojo pajūrį viena po kitos.

„Keturi stiprūs ciklonai ir praėjo keturios audros viena po kitos, to nėra buvę. Tokio atvejo nėra buvę nuo 1967 metų“, – BNS sakė G. Žilinskas.

Anot jo, itin pakilęs vandens lygis pasiekė kopagūbrį ir stipriai suniokojo paplūdimius, o vėjo greitis ne kartą viršijo 30 metrų per sekundę.

Klimatologo D. Valiuko teigimu, stichiniu vėju laikomas 28 metrų per sekundę ir didesnis vėjas. Toks reiškinys padaro didelės žalos ir yra pavojingas.

Mokslininkai įvertino, kad metų pradžioje viena po kitos praūžusios keturios stiprios audros iš paplūdimių nuplovė tris kartus daugiau smėlio nei prieš 17 metų siautusi audra „Ervinas“ ar 2015 metais vykęs „Feliksas“.

Pasak mokslininko G. Žilinsko, vien Kuršių nerijoje šios žiemos audros nuplovė 1,3 mln. kubinių metrų smėlio. Žemyninėje dalyje – apie 450 tūkstančių.

„Šie nuostoliai pilnai nepajėgė per vasarą atsistatyti. Kai kur situacija labai gera, kai kur ne taip gerai“, – teigė G. Žilinskas.

Vienur sausra, kitur – lietaus perteklius

Anot klimatologo, šiemet buvo galima stebėti itin permainingus orus, kai gegužė buvo itin vėsi, birželis – šiltas, kaitrus rugpjūtis ir vėsus rugsėjis, šiltas spalis ir staiga nukritusi temperatūra lapkritį, pusnys gruodį ir šiluma besibaigiant metams.

Kovas, anot D. Valiuko, buvo itin sausas, kai fiksuotas itin žemas kritulių kiekis.

„Kovui būdinga daugiau kritulių, o šiemet tebuvo vienas kitas milimetras, vėliau krituliai netolygiai pasiskirstė. Vertinant metinį kritulių kiekį, jis bus artimas daugiam vidurkiui“, – sakė klimatologas.

Anot jo, pavasario pabaigoje ir į vasarą įžengus kritulių kiekiai pasiskirstė nevienodai, vienur fiksuotas perteklius, įmirkusios dirvos, dideli nuostoliai, o gretimuose rajonuose – kritulių trūkumas, sausringi laikotarpiai.

Jam antrino ir kolega G. Valaika, jo teigimu, pavasarį fiksuota daug pietinių ciklonų, kurie pasižymi dideliu kritulių kiekiu. Jų gausu buvo rytinėje šalies dalyje.

„Buvo tokių momentų, kai vakarinėje dalyje labai sausa, o rytinėje dalyje labai šlapia. Nuo Raseinių iškart buvo matyti riba“, – tvirtino G. Valaika.

Šiltesni metai

Klimatologo D. Valiuko teigimu, šių metų oro temperatūros vidurkis bus apie puse laipsnio didesnis nei įprastai.

„Pakankamai vėsus gruodis, tikrai vėsesnis nei įprastai, su sniegu, o žvelgiant bendrai – metai bus šiltesni. Vidurkis žvelgiant 30 metų bus puse laipsnio didesnis ir sieks preliminariai apie 8 laipsnius. Paprastai vidutinė metinė temperatūra siekia 7,4 laipsnio“, – teigė klimatologas.

Meteorologas G. Valaika atkreipė dėmesį, kad itin šilta ir metų pabaiga.

„Lapkričio pradžioje buvo šilta ir staiga lapkričio 17-ąją prasidėjo meteorologinė žiema, tęsėsi apie mėnesį, ir dabar iš pietų plūsta šiluma. Paskutinėmis šių metų dienomis gali būti fiksuotas šilumos rekordas, nes modeliai skaičiuoja 10,12, 14 laipsnių šilumos. Skamba tarsi iš kosmoso srities“, – teigė G. Valaika. 

Tarnyba pažymi, jog rugpjūčio vidutinė mėnesio oro temperatūra Lietuvoje buvo 20,4 laipsnių Celsijaus, 2,8 laipsnio daugiau už vidutinę daugiametę 1991–2020 metų šio mėnesio oro temperatūrą.

Iki šiol karščiausias rugpjūtis Lietuvoje buvo 2002 metais, kuomet vidutinė oro temperatūra siekė 20 laipsnių Celsijaus.

Pranešime nurodoma, jog rugpjūtį fiksuotas didelis skaičius karščio dienų, kuomet maksimali paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 30 laipsnių Celsijaus.

Tarnybos teigimu, karščio rekordai registruojami vis dažniau.

Jos duomenimis 2021 metais registruota karščiausia liepa, o 2019 metais – karščiausias birželis per visą Lietuvos meteorologinių stebėjimų istoriją.

Hidrometeorologijos tarnyba taip pat informavo, jog Utenos ir Panevėžio apskrityse nustatytas stichinis pavojaus lygis.

Prognozuojama, kad penktadienio naktį temperatūra dirvos paviršiuje kai kur sieks iki 1 laipsnio šalčio, formuosis šalnos.

„Sveiki, su džiugesiu galiu pranešti, kad Kaune, sporto klube „Lemon gym“, atsirado sauna! Ne, ne atskira patalpa, tiesiog bendra sporto salės patalpa virto didele prakaito sunkykla“, – rašoma laiške.

Ironiškai padėkojusi sporto klubui už sudarytas ekstremalias treniruočių sąlygas, kaunietė laiške atkreipė dėmesį, kad minėtoje sporto salėje bėdos dėl temperatūros reguliavimo kartojasi.

„Žiemą temperatūra salėje kartais krenta iki 16–17 laipsnių, na, o šiandien pakilo daugiau nei iki 31 laipsnio, lauke – 28“, – pabrėžė praėjusio sekmadienio vakarą „Lemon gym“ salėje sportavusi moteris. Ji atsiuntė ir nuotrauką su kondicionieriaus rodmenimis.

„Kauno diena“ kreipėsi į „Lemon gym“. Telefonu atsiliepusi darbuotoja pasiteiravo, dėl ko skambiname, tada nurodė kreiptis elektroniniu laišku. Lemon gym“ automatinis atsakiklis padėkojo už pateiktą užklausą ir nurodė, kad atsakymo sulauksime ne vėliau kaip po dviejų darbo dienų. Praėjus šiam terminui, portalas kauno.diena.lt atsakymo nesulaukė.

Rugsėjo 1-ąją „Lemon Gym“ klubų Kauno regiono vadovė Rasa Gudukė pateikė komentarą.

„Dėkojome klientei už pastebėjimą ir atsiprašome dėl patirtų nepatogumų. Iš tiesų praėjusį sekmadienį „Lemon Gym“ klube Kaune, Šilainiuose, sugedo patalpų vėsinimo įranga. Gedimą galėjo nulemti ir rekordiškai karšti orai, kuriuos paminėjo lankytoja. Į sutrikimą dėmesį atkreipė ir mūsų treneriai – sistema nedelsiant buvo sutvarkyta ir šiuo metu funkcionuoja sklandžiai“, – rašoma portalui atsiųstame komentare.

Vyresnio amžiaus žmonės, taip pat turintys įvairių širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, neretai skundžiasi, kad per karščius ima permušti širdis. Pasak gydytojos kardiologės Rūtos Rogalskienės, širdies ritmo sutrikimų gali sukelti daugybė priežasčių, viena iš jų ir ypač būdinga vasarą – skysčių netekimas.

„Karštomis vasaros dienomis organizmas natūraliai saugosi – perkaitimo ir šilumos perteklių pašalina prakaituodamas. Gausiai prakaituodami netenkame ne tik skysčių, bet ir organizmui svarbių mikroelementų, ypač kalio, kurio didelė dalis pasišalina būtent su prakaitu. Kai organizme reikšmingai sumažėja kalio, apie jo trūkumą signalizuoja trinkantis širdies ritmas, ima reikštis vadinamieji širdies permušimai. Kartu juntamas ir padidėjęs nuovargis, bendras silpnumas“, – pasakoja gydytoja.

Ji atkreipia dėmesį, kad netekti skysčių pavojinga dar ir dėl to, jog tirštėjant kraujui didėja rizika susidaryti trombams, kraujo krešuliams, kurie yra viena pagrindinių infarkto ir insulto priežasčių. Netekti skysčių pavojinga ir vartojantiesiems skysčius varančius vaistus.

Pasak gydytojos, karštomis vasaros dienomis svarbu užtikrinti pakankamą kiekį skysčių, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie natūraliai silpniau jaučia troškulį ir neretai skysčių suvartoja per mažai. R.Rogalskienė atkreipia dėmesį, kad per karščius geriau vartoti paprastą arba negazuotą mineralinį vandenį, reikėtų vengti kofeino ir daug cukraus turinčių gėrimų, kurie pasižymi atvirkštinėmis skysčius varančiomis savybėmis.

Vyresnio amžiaus žmones kardiologė ragina atidžiau įvertinti suplanuotus darbus sode ir darže, pakilus oro temperatūrai tinkamai apskaičiuoti fizinį krūvį.

„Bendrąja prasme fizinis aktyvumas yra labai naudingas kiekvienam, taip pat ir žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas ne tik teigiamai veikia ligonių fizinę būklę ir emocinę savijautą, bet ir mažina širdies ir kraujagyslių sukeliamą mirties riziką. Vis dėlto itin karštos dienos turėtų būti taisyklės išimtis – nepamatuotas fizinis krūvis, dar lydimas perkaitimo ir skysčių netekimo, gali sukelti itin rimtų padarinių“, – perspėja R.Rogalskienė.

Ketvirtadienį Kretingoje išmatuotas net 33,3 °C karštis, pralenkęs 1939 m. rugpjūčio 18-ąją Vilniuje pasiektus 31,3 °C, o 30-ies kartelė peržengta beveik visoje Lietuvoje, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Trečiadienį Ventės rage kaito iki 32 °C, tai viršijo prieš 33 metus pasiektą rugpjūčio 17-osios rekordą Varėnoje, kur anuomet kaito iki 31,8 °C.

„Neįmanoma lauke išbūti, reikia slėptis namuose“, – sako Vilniaus universiteto profesorius klimatologas Arūnas Bukantis. Tokių karštų dienų, kaip ir kitų rekordų, per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvoje sparčiai daugėja, rodo mokslininkų tyrimai.

Karščiau: pasak A.Bukančio, suskaičiavus karštas dienas nuo 1961-ųjų paaiškėjo, kad per ankstesnius 30 metų jų būdavo net ne kasmet ar vos po dvi tris, o per pastaruosius padaugėjo kai kur tris ir keturis kartus. (L. Balandžio / BNS nuotr.)

Buvo ir 37,5 °C

– Viršijome dviejų rugpjūčio dienų karščio rekordus. Kokia buvo pati karščiausia diena Lietuvoje?

– Aukščiausia temperatūra Lietuvoje užregistruota 1994 m. liepos 30 d. Zarasuose – 37,5 °C. Rugpjūčio rekordas ne ką mažesnis: 2015 m. Birštone buvo 37,4 °C.

– Dėl karščio bangų kaltiname klimato atšilimą. Tačiau šią savaitę pasiektam vienam rekordui buvo 83 metai. 1939-aisiais apie klimato kaitą niekas nekalbėjo.

– Karštų dienų būdavo. Remiantis klimato archyvais atlikta analizė – suskaičiuotos karštos dienos (kai temperatūra pakyla aukščiau 30 °C) per ankstesnius 30 metų – nuo 1961 iki 1990 m. Palyginome su vėlesniais 30 metų – nuo 1991 iki 2020 m. Paaiškėjo, kad per ankstesnius 30 metų būdavo karštų dienų, bet net ne kasmet ar vos po dvi tris, o per pastaruosius 30 metų vidutiniškai jų pasikartojimas išaugo iki šešių aštuonių per vasarą. Skirtingose Lietuvos vietose jų skaičius padidėjo kai kur tris, kai kur keturis kartus, kai jų būna ir dešimt ar net keturiolika.

– Šią vasarą ne vieną kartą fiksuota stichinė kaitra – taip pat dažnėjantis reiškinys?

– Stichine kaitra Lietuvoje vadinama, kai 30 °C ir daugiau būna tris dienas iš eilės ar ilgiau. Tokių karščio bangų jau kelinti metai suskaičiuojama po dvi tris per sezoną. Kartais jos prasideda jau balandžio pabaigoje, gegužę jau nieko nestebina ir tęsiasi net iki rugsėjo pradžios, kuris dabar dar potencialiai palankus susidaryti kaitroms, pavyzdžiui, 2015 m. rugsėjo 1 d. užregistruoti net 35 °C.

– Jau primiršome, kaip dar neseniai keiksnojome, kad vasara vėsi. Kokia vasarą užfiksuota žemiausia temperatūra?

– Liepa buvo vėsi, vidutinė mėnesio temperatūra apie 1,5 °C, kai kur 0,5 °C žemesnė už daugiametį vidurkį. Birželis irgi nebuvo karštas.

Tačiau vasarą būta net šalnų. Pačioje rugpjūčio pabaigoje iki –2,9 °C šalna 1966 m. užregistruota Varėnoje. Tai pati ankstyviausia ir pati stipriausia šalna Lietuvoje. Paprastai jos prasideda rugsėjo trečią dešimtadienį, o pajūryje – tik spalio pabaigoje. Galima sakyti, tai buvo išimtinė situacija ir daugiau per pastaruosius beveik 56 metus nepasikartojo.

– Lietuvoje ši vasara nebus prie karščiausiųjų?

– Tikrai ne, ši vasara nepretenduoja į karščiausias, birželis ir liepa nebuvo karšti, tik rugpjūtis kiek pakels temperatūros vidurkį. Šios vasaros vidurkis bus artimas klimatinei normai. Tačiau aritmetinis vidurkis – mažai informatyvus rodiklis, nes vienas dešimtadienis būna šiltesnis, kitas – vėsesnis.

Pernai liepą buvo pasiektas viso mūsų stebėjimo laikotarpio rekordas: vidutinė mėnesio paros temperatūra daug kur viršijo 22,5 °C, Nidoje net 23,1 °C, skaičiuojant ir dienos, ir nakties temperatūrą.

Stichine kaitra Lietuvoje vadinama, kai 30 °C ir daugiau būna tris dienas iš eilės ar ilgiau.

Europa kenčia

– Tad palyginti su šiemečiu karščiu Pietų ir Vakarų Europoje, mūsiškis net ir rugpjūtį dar švelnus. Ar ši vasara Europoje viršys karščio rekordus?

– Šiemet Europoje prognozuojami du rekordai – karščio ir sausros. Fiksuota aukščiausia temperatūra per visą meteorologinių matavimų laikotarpį įvairiose šalyse, kai kur ji pasiekė 44, kai kur 47 °C. Europai tai neregėtas karštis.

Sausra, prognozuojama, bus pati stipriausia per pastaruosius 500 metų. Tai sprendžiama pagal upių nuosėkį. Upėse, ypač Reine, jis toks, kad net stabdoma krovininių baržų laivyba, nes jų grimzlė per didelė, pilnai pakrautos jos negali praplaukti, tad plaukioja pustuščiai krovininiai laivai, taip bandant bent kiek išlaikyti laivybos procesą.

Situacija: stiprios audros ir net kelios buvo metų pradžioje. (E. Ovčarenkos / BNS nuotr.)

Ribojamas vandens naudojimas. Jau nekalbama apie laistymą, bet jo ima trūkti pramonei, elektrinėms, kurios per karščius dirba visu pajėgumu, bet negali jų išvystyti, nes trūksta vandens įrenginiams aušinti. Labai sudėtinga situacija, nes karščiai labai greitai išgarina net ir nedidelį kritulių kiekį, kuris iškrinta.

Sausros Vakarų ir Pietų Europoje prasidėjo dar žiemą. Ten tai turėtų būti lietingas sezonas, bet kritulių kai kur iškrito tik 20–30 proc. klimatinės normos. Atėjus pavasariui prasidėjo karščio bangos, o viena jų rugpjūčio pradžioje buvo ypač pražūtinga, per 40 °C užfiksuota net Didžiojoje Britanijoje.

Buvo susidariusios labai palankios sąlygos iš Šiaurės Afrikos veržtis orui į Vakarų, Vidurio Europą, Didžiąją Britaniją, nes Azorų anticiklonas, kuris kaip tik ir lėmė šią kaitrą, buvo išsiplėtęs labai toli ir į rytus, ir į šiaurę. Visa laimė, kad mes buvome jo rytiniame pakraštyje, ir mūsų beveik nepasiekė kaitra, temperatūra kilo tik iki 30–32 °C.

Negalima nepaminėti, kad tirpsta ir ledynai, ypač sparčiai – Šveicarijos Alpėse. Karščiai, be abejo, paveikė ledo tirpsmo intensyvumą. Kai kur ledynų storis, pavyzdžiui, vakarinėje Šveicarijos dalyje, vien per pastarąjį dešimtmetį sumažėję triskart.

Kritulių daugiau

– Ar Lietuvoje šiemet užregistruota sausrų?

– Šiemet kol kas sausrų Lietuvoje neturėjome. Šiuo metu sausringas laikotarpis, kuris palankus rugiapjūtei, bet sausros kol kas neprognozuojama.

Tačiau Lietuvoje yra buvę mėnesių, kai visai nebuvo kritulių, pavyzdžiui, 1994-ųjų liepą, 2002-ųjų rugpjūtį, 2019-aisiais, sausra buvo 2006-aisiais. 1992 m. taip pat buvo labai ilga ir pražūtinga sausra, kuri prasidėjo balandžio pabaigoje ir tęsėsi iki liepos pradžios, ypač didelė žala padaryta pasėliams, grūdinėms kultūroms, kai kurie net nesudygo.

Sausros dabar neregėtai dažnas Lietuvai reiškinys. Per dešimtmetį jų būna dvi trys. Tiesa, kartais jos apima ne visą Lietuvos teritoriją, tik dalį jos.

– Ar ši vasara rekordinė Lietuvoje krituliais?

– Ši vasara tikrai pasižymėjo gana dideliais kritulių kiekiais. Vietomis jų kiekis liepos ir birželio mėnesiais iškrito du, kai kur net tris kartus didesnis nei mėnesio klimatinė norma. Buvo gana pakilęs vandens lygis ir upėse, ir ežeruose, galima sakyti, grįžo į daugiametį vidurkį. Padažnėjo tokių dienų, kai iškrinta daugiau nei 10 mm kritulių, įvairiose vietovėse su intensyviais ir gausiais krituliais tokių buvo po septynias aštuonias.

Bet kritulių rekordų kol kas ši vasara nepasiekė. Pats didžiausias kritulių kiekis per parą iškrito 1958 m. liepos 17 d. Nemajūnuose – 138,6 mm, t.y. į 1 kv. m iškrito 138,6 l vandens. Tai pati intensyviausia liūtis Lietuvoje per visą stebėjimų istoriją. Yra buvę labai didelių ir stiprių liūčių Sartuose, kurios tęsėsi ilgiau nei parą.

Šiemet stichinių kritulių, kai per dvylika valandų ar mažiau iškrinta 50 mm kritulių, buvo ir birželio, ir liepos, ir rugpjūčio mėnesiais, ir net po kelis atvejus. Vadinamųjų katastrofinių lietų, kai per tiek laiko iškrinta 80 mm kritulių, šią vasarą Lietuvoje neužregistruota.

– Ar fiksuota kas nors ekstremalaus, susijusio su vėju, audromis?

– Stiprios audros ir net kelios buvo metų pradžioje – sausį, vasarį, padaryta žala pajūrio paplūdimiams. Audrų sezonas atėjus pavasariui baigėsi. Vasarą pasitaikė škvalo, buvo keli viesulo atvejai.

Škvalu vadiname reiškinį, kai vėjas staiga sustiprėja daugiau kaip 8 m/s, pavyzdžiui, pūtė 5 m/s ir tampa 13–14, stipresnis. Kartu kartais pasitaiko ir viesulų. Amerikoje jie vadinami tornadais, ten jie didesni nei pas mus. Lietuvoje jų būna virš Kuršių marių, pasitaiko ir sausumoje. Pats stipriausias viesulas užfiksuotas 1981 m. gegužės 29 d. Širvintose ir 2011 m. liepos 27 d. Šiauliuose. Vėjo greitis siekė net 60–70 m/s – tokie rekordai, kurie, reikia džiaugtis, kol kas šiemet liko nepasiekti.

Šaltis iki 42,9 °C

– Ar visi Lietuvos regionai vienodai kenčia nuo ekstremalių reiškinių?

– Ekstremalių reiškinių turbūt tenka beveik vienodai. Labiausiai skiriasi pažeidžiamumas skirtinguose regionuose. Pavyzdžiui, Pietų Lietuvos smėlynai labai greitai praranda drėgmę, ten 10–20 proc. mažesnis palyginti su klimatine norma kritulių kiekis jau sukelia gana rimtų padarinių, ypač žemės ūkyje. Molingose srityse kaip Vidurio Lietuva ar Žemaitija mažesnis kritulių kiekis didelės žalos nedaro.

Kai kuriais požiūriais išsiskiria Žemaičių aukštumos. Čia būna daugiausia lijundros, pūgos, rūko atvejų. Tai pavojingi reiškiniai, ypač transportui. Žemaitija pirmauja pagal tokių reiškinių dažnumą.

Pajūris labiausiai kenčia nuo stiprių vėjų, kai jie siekia 15 m/s ir daugiau, tai susiję, kad vėjas įsibėgėja virš jūros. Yra užfiksuoti ir 40 m/s ne su viesulo ar škvalo atvejais, o su ciklonų poveikiu susiję stiprūs vėjai.

Rytų Lietuvai dažniausiai žalos padaro šalnos. Atrodytų, nekaltas reiškinys, bet labai žalingas ir pavojingas. Rudenį čia jos ankstyviausios, prasideda rugsėjo pabaigoje, o trunka ilgiausiai – kaip ir Pietų Lietuvoje – iki pat gegužės pabaigos. Šiuo požiūriu pajūris pranašesnis: čia šalnos vėlai prasideda, o pavasarį anksti baigiasi.

– Kokia yra buvusi žemiausia temperatūra Lietuvoje žiemą?

– Pati žemiausia temperatūra užregistruota 1956 m. vasario 1 d. Utenoje – minus 42,9 °C. Ar ji paskutinį kartą tokia Lietuvoje užregistruota? Tikėkimės, kad taip, bent jau vėliau tiek nebuvo nukritusi 66 metus. Tačiau buvo vienas labai šaltas sausis – 1987 m. visą šį mėnesį spigino labai stiprūs šalčiai, Dūkšte vidutinė mėnesio temperatūra buvo –16,4 °C.

Dažnėja: šiemet stichinių kritulių, kai per dvylika valandų ar mažiau iškrinta 50 mm kritulių, buvo ir birželio, ir liepos, ir rugpjūčio mėnesiais. (M. Vizbaro / BNS nuotr.)

– Kada daugiausia sulaukėme sniego?

– Storiausia sniego danga – 94 cm – buvo užfiksuota 1931 m. Laukuvoje, Žemaitijoje, jau žiemos pabaigoje, kovą. Yra buvę ir kitokių ne visai malonių reiškinių, pavyzdžiui, 2008-ųjų lapkričio pabaigoje smarkiai prisnigo Nidoje: per dvylika valandų iškrito 66 mm kritulių, vietomis susidarė storesnė nei 0,5 m sniego danga.

Vasara pailgėjo

– Kokie žiemos pokyčiai per pastaruosius dešimtmečius?

– Žiema (turime omeny ne kalendorinę, o kai vidutinė paros temperatūra žemesnė nei 0 °C) per 60 metų laikotarpį Lietuvoje sutrumpėjo net penkiolika dienų, o tiek pat pailgėjo vasara (ja laikome laikotarpį, kai vidutinė temperatūra aukštesnė nei 15 °C).

Šiemet Europoje fiksuota aukščiausia temperatūra per visą matavimų laikotarpį, kai kur ji pasiekė 44–47 °C.

Smarkiai sumažėjo dienų, kai vidutinė temperatūra žemesnė už nulį ir kai nukrinta iki –20 °C, tai vadinama speigais. Speigų per žiemos laikotarpį pastaruosius 30 metų sumažėjo iki vieno dviejų dienų, o ankstesnį 30-metį Rytų Lietuvoje tokios šaltos būdavo penkios septynios. Pajūryje tokių būdavo dvi trys, o dabar visai neregistruojama.

– Kaip pakito rudens ir pavasario trukmė ir temperatūra?

– Pavasario ir rudens trukmė nelabai pasikeitė.

Žiemos temperatūra per 60 metų laikotarpį pakilo 2–2,5 °C, vasaros atšilo 2 °C, ypač liepą ir rugpjūtį. Rudens temperatūra keičiasi mažiausiai – pakilo nuo 0,5–1 °C, bet išsiskiria rugsėjis – šis mėnuo tapo daug šiltesnis, kaip vasaros tęsinys.

– Taigi gera žinia, kad vasara rugpjūtį nebesibaigia. Tik būtų geriau, kad orai Lietuvoje nebūtų viena pagrindinių žinių, kaip šiomis dienomis šalia skandalų dėl elektros liberalizavimo.

– Kaip tik elektros dabar reikia daug, nes norisi įsijungti ir kondicionierių. Energijos išteklių dabar daug reikia ne tik šildytis žiemą, bet ir vėsintis vasarą.

Užfiksavo: rugpjūčio 18-ąją, beveik visur Lietuvoje buvo perlipta simbolinė 30 °C kartelė, o Kretingos automatinėje meteorologijos stotyje oras įkaito net iki rekordinio 33,3 °C karščio. (meteo.lt)

Šeštadienis Klaipėdoje nusimato itin karštas. Net naktį jausimės tarsi tropikuose, o dieną oras įšils iki 27–29 laipsnių. Nors naktį pavyks išvengti lietaus, tikėtina, kad dieną sulauksime trumpų vasariškų liūčių su perkūnija, jos metu vėjo gūsiai sustiprės iki 15–20 m/s.

Sekmadienį tiek naktį, tiek dieną prognozuojami trumpi lietūs. Naktį lietaus sulauksime mažiau, o dieną jis bus intensyvus, galbūt net smarkus, su perkūnija. Naktį vėjas pūs iš pietryčių, sieks 6–11 m/s, dieną vėjas išliks vidutinio stiprumo, atneš šiek tiek vėsesnį orą. Temperatūra naktį rodys 19–21 laipsnį, o dieną, pučiant vėjui nuo jūros, rodys apie 22–24.

Pirmadienį galėsime lengviau atsikvėpti, oras bus vėsesnis. Naktį dar numatomas trumpas lietus, o diena veikiausiai bus be žymesnio lietaus arba visai nelis. Visą dieną pūs vidutinio stiprumo šiaurės, vakarų vėjas. Naktį temperatūra nukris iki 17–19 laipsnių, o dieną įšils iki 22–24 laipsnių.

Antradienio naktį lis silpniau, o dieną gali palyti su perkūnija. Išsilaikys šiaurės, rytų vėjas, kuris naktį sieks 4–9 m/s, o dieną pūs šiek tiek stipriau – 6–11 m/s. Naktį temperatūra sieks 16–18 laipsnių, dieną įšils iki 23–25 laipsnių.

Trečiadienio naktį lietaus tikimybė bus nedidelė. Naktį pūs nestiprus šiaurės, rytų vėjas. Temperatūra naktį laikysis apie 15–17 laipsnių, o dieną įkais iki 26–27 laipsnių. Dieną gali trumpai palyti antroje dienos pusėje ir vakare, bet kol kas atrodo, kad negausiai.

Ketvirtadienio naktis veikiausiai bus be lietaus, dieną lietaus tikimybė taip pat nedidelė. Naktį pūs silpnas pietinių krypčių vėjas, kuris sieks 2–7 m/s, o dieną vakarinių krypčių vėjas pūs nestipriai, sieks apie 3–8 m/s. Naktį temperatūra laikysis apie 18–20 laipsnių, o dieną – 24–26 laipsniai.

Tikėtina, kad penktadienį sulauksime lietaus dar naktį, o dieną galbūt bus ir lietus, ir perkūnija. Vėjas nestiprus, pietinių krypčių, sieks 2–7 m/s, o dieną šiaurinių krypčių vėjas pūs 4–9 m/s. Temperatūra naktį bus apie 17–19 laipsnių, o dieną įšils iki 20–25 laipsnių.

Pamėgtos vietos buvo greitai užpildytos, pavyzdžiui, Palangos tiltas. Didžiausią krūvį teko atlaikyti maisto paslaugų sektoriuje dirbantiems žmonėms.

Nakvynės išgraibstytos ir Birštone bei Druskininkuose.

„Savaitgalis buvo karštas visomis prasmėmis, ne tik temperatūra, bet ir darbo apimtimi. Įspūdingų rekordų nebuvo, bet šių metų skaičiai buvo didžiausi. Kiekvieną dieną kėlėm apie 5 tūkst. automobilių, 40 tūkst. keleivių. Turėjom daug darbo“, – kalbėjo „Smiltynės perkėlos“ vadovas Mindaugas Čiakas.

Gelbėtojų vadovo teigimu, gelbėti žmones teko dėl įvairių sveikatos problemų.

„Buvo netoli 1 mln. poilsiautojų. Tarpais buvo ir tušti paplūdimiai, bet centrinėse vietose mums pravažiuoti sausumos transportu buvo be šansų. Gelbėti neteko, nes jūra buvo rami. Tačiau medikus kviesti teko. Buvo ir rankų lūžių, kojų išsinarinimų, saulės smūgių, diabeto atvejų“, – sakė Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas.

Vaikai, sako ekspertas, irgi turėjo tendenciją pasiklysti. Tačiau juos paplūdimyje rasti – gana lengva.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Vaikai visą laiką palei jūrą eina į vieną arba į kitą pusę ir jie 20 minučių bėgyje yra surandami. Kol vaikas eina atstumą nuo vieno posto iki kito, gelbėtojai žiūri su žiūronais. Mama apibūdina, kaip vaikas atrodo, kokia kepurė, šortai ir jie greitai surandami“, – tęsė J. Pirožnikas.

„Savaitgalis buvo ganėtinai darbingas visoje apskrityje, aštuoniuose miestuose. Kolegos pradėjo 69 ikiteisminius tyrimus. Jie buvo pradėti dėl įvairių nusikalstamų veikų: tiek dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tiek dėl neblaivių vairuotojų, kurie įpūtė daugiau nei 0,5 promilės. Taip pat buvo pradėti net aštuoni ikiteisminiai tyrimai dėl galimo disponavimo narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti. Turėjome pakankamai daug įvairių policinių priemonių. Apskrities keliuose mums talkino kolegos iš Lietuvos kelių policijos tarnybos“, – teigė Klaipėdos policijos atstovė Andromeda Grauslienė.

Kaitra visoje šalyje registruojama, kai daugiau nei trečdalyje šalies teritorijos temperatūra tris ir daugiau dienų siekia 30 ar daugiau laipsnių karščio.

LHMT duomenimis, kai kuriose stotyse kaitra tęsiasi keturias, penkias dienas.

Trečiadienį aukščiausia dienos temperatūra didesnėje šalies dalyje pasieks 30–32 laipsnius. Rugpjūčio 18–20 dienomis daugelyje rajonų aukščiausia temperatūra bus 30–33 laipsniai karščio.

Rugpjūčio 21-ąją, sekmadienį, kaitra turėtų atlėgti.

Pastarąjį kartą kaitra Lietuvoje fiksuota birželio pabaigoje.

Pirmadienis didesnėje šalies dalyje bus neblogas, LRT radijui sakė sinoptikas Tadas Kantautas. Debesuotumas, pasak jo, bus nepastovus, daugelyje šalies rajonų bus sausa, tik vietomis numatomos trumpalaikės liūtys, daugiausia antroje dienos pusėje. Griaudės perkūnija, taip pat kai kur tikėtinas škvalas ir kruša. Per škvalą vėjo gūsiai sieks 15-20 m/s. Diena bus karšta, temperatūra kils iki 26-31 laipsnio karščio.

Antradienis bus panašus. Tiek naktį, tiek dieną vėl debesuotumas bus nepastovus, vietomis numatomos trumpalaikės liūtys su perkūnija. Dieną kai kur taip pat tikėtinas škvalas ir kruša. Per škvalą vėjo gūsiai gali sustiprėti iki 15-20 m/s. Temperatūra išliks panaši – naktį pažemės iki 16-21 laipsnio, dieną kils iki 27-32 laipsnių karščio.

Trečiadienį ir ketvirtadienį lietaus tikimybė bus mažesnė, tik kai kuriose vietovėse trumpai su perkūnija palis. Temperatūra išliks labai panaši – naktimis bus tarp 15-21 laipsnio šilumos, o dienomis kais iki 27-32 laipsnių karščio.