Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį iš dalies patenkino Konkurencijos tarybos prašymą dėl asmeninės atsakomybės vairavimo mokyklų vadovams – 10-čiai asmenų apribota teisė eiti vadovo pareigas nuo vienerių iki trejų metų, taip pat skirtos baudos, ketvirtadienį pranešė taryba.  

„Atsižvelgdama į atsakovų padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, LVAT teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl papildomos sankcijos – baudos atsakovams neskyrimo. (...) Nagrinėjamu atveju buvo padarytas vienas iš pavojingiausių Konkurencijos įstatymo pažeidimų – ūkio subjektai sudarė draudžiamą konkurenciją ribojantį susitarimą Vilniaus ir Kauno miestuose dėl vairavimo mokymo paslaugų kainų nustatymo“, – teigiama LVAT nutartyje.

Pirmosios instancijos teismas buvo skyręs švelnesnes sankcijas – be apribotos teisės vadovams eiti vadovaujančias pareigas, tik vienam jų buvo skirta piniginė bauda. Tačiau LVAT nutarė skirti baudas vadovams, prisidėjusiems prie kartelio.

Įvertinęs pažeidimo mastą, trukmę ir kitas aplinkybes įmonių „Automotoket“, „Autoplaza“, „Daugva ir ko“, „Dovanėlė Jums“, JTMC, Sostinės vairavimo mokykla, „Auto ABC“, „Auto ABCDE“ ir „Visagalis“ vadovams LVAT apribojo teisę eiti vadovaujančias pareigas trejus metus, o J. Rinkevičiaus vairavimo mokyklos vadovui – vienerius metus.

Be to, jiems papildomai skirtos baudos – nuo 2 tūkst. iki 4 tūkst. eurų.

Konkurencijos taryba 2018 metų gruodį skelbė, kad 26 vairavimo mokyklos ir jas vienijanti asociacija LVMA derino įkainius už vairavimo kursus Vilniuje, Kaune bei Jurbarke. Taryba tuomet daliai jų skyrė maksimalią baudą, siekiančią dešimtadalį jų metinių pajamų.

LVAT 2020 metų kovą galutinai pripažino, jog vairavimo mokyklos ir asociacija derino įkainius, tačiau atsižvelgęs į sunkią dviejų įmonių finansinę padėtį baudas sumažino. Kitų įmonių skundai buvo atmesti, pripažinus, kad Konkurencijos taryba pagrįstai skyrė baudas.

Per didžiulę tarptautinę operaciją konfiskuota 30 tonų narkotikų, suimta asmenų Prancūzijoje, Ispanijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose, sakoma Europos Sąjungos policijos agentūros pranešime.

„Narkotikų prekeiviai, kuriuos Europolas laikė didelės vertės taikiniais, susivienijo į vadinamąjį superkartelį, kontroliavusį maždaug trečdalį prekybos kokainu Europoje“, – teigė Europolas.

„Įtariamųjų kontroliuojamo ir vadovaujamo kokaino importo į Europą mastas buvo milžiniškas, o tyrimo metu teisėsauga konfiskavo daugiau kaip 30 tonų narkotikų“, – sakė agentūra.

Europolas pranešė, kad Dubajus suėmė du „didelės vertės“ įtariamuosius, kurie yra susiję su Nyderlandais, du įtariamuosius, susijusius su Ispanija, ir dar du – su Prancūzija.

„Vienas iš įtariamų olandų yra itin stambi žuvis“, – naujienų agentūrai AFP teigė šaltinis Europole, norėjęs išlikti anonimu.

Ispanijoje buvo suimta trylika žmonių, Prancūzijoje – šeši, Belgijoje – dešimt, o 2021 metais per tą pačią operaciją Nyderlanduose buvo suimta 14 žmonių.

Olandų prokurorai sakė, kad prašys Jungtinių Arabų Emyratų išduoti įtariamuosius.

Vienas iš įtariamųjų – dvigubą Nyderlandų ir Maroko pilietybę turintis 37 metų vyras, kuris buvo sulaikytas už tai, kad, kaip įtariama, 2020 ir 2021 metais į Nyderlandus atgabeno tūkstančius kilogramų kokaino.

„Tai sunkūs nusikaltimai, susiję su tarptautine prekyba narkotikais, daugiausia iš Pietų Amerikos per Antverpeno ir Roterdamo uostus“, – sakoma olandų prokuratūros pranešime.

Kitas įtariamasis yra 40-metis Nyderlandų bei Bosnijos ir Hercegovinos pilietis, teigiama pranešime.

Buvusiam PST vadovui Daliui Gesevičiui apribota teisė penkerius metus eiti įmonių vadovo ar valdybos nario pareigas, jam skirta 14,5 tūkst. eurų bauda, o bankrutuojančios „Active Construction Management“ savininkui ir buvusiam vadovui Irmantui Kubiliui – ketverius metus neleidžiama vadovauti ar būti valdybose, jam skirta 11 tūkst. eurų bauda.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) vasario 17 dieną atmetė abiejų įmonių vadovų skundus ir paliko galioti jiems nepalankų 2020 metų gruodį priimtą Vilniaus apygardos administracinis teismo sprendimą.

LVAT konstatavo, kad tuometis PST vadovas tiesiogiai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo, nes pats pasirašė daugumą jungtinės veiklos sutarčių, o „Irdaivos“ vadovas privalėjo žinoti, kad jo vadovaujama bendrovė daro pažeidimą, nors sutartis pasirašė ne jis, o bendrovės pirkimų direktorius.

Apriboti buvusių vadovų teisę eiti vadovaujančias pareigas viešajame ar privačiame sektoriuje ir skirti baudas teismo prašė Konkurencijos taryba. Jos teigimu, ji atsižvelgė į veiksmų, kuriais vadovai prisidėjo prie konkurencijos ribojimo, pobūdį, kartelio trukmę bei pavojingumą ir kitas aplinkybes.

Konkurencijos taryba 2017 metais PST skyrė skyrė 8,5 mln. eurų, o „Active construction management“ –  3,7 mln. eurų baudas už tai, kad jos prieš septynerius metus buvo sudariusios kartelinį susitarimą, dalyvaudamos Vilniaus savivaldybės skelbtuose darželių atnaujinimo konkursuose.

LVAT 2020 metų birželį galutinai pripažino, kad Konkurencijos taryba pagrįstai skyrė įmonėms baudas.

2020 m. lapkričio 24 d. Konkurencijos taryba nustatė, kad „Theatrical Film Distribution“ ir tai pačiai įmonių grupei priklausančios bendrovės „NCG Distribution“ bei „Forum Cinemas“, apsikeitusios kino filmų demonstravimo sutartimi, sudarė susitarimą dėl platinamų filmų kainų. Tokias institucijos išvadas ir pažeidėjoms skirtas baudas, kurios dėl pandemijos įtakos kino filmų sektoriui buvo sumažintos 80 proc., yra patvirtinęs teismas.

Šių metų spalio 26 d. VAAT konstatavo, kad „NCG Distribution“ vadovė L. Gaigalienė tiesiogiai prisidėjo prie bendrovių sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo dėl kainų nustatymo: ji susirašinėjo elektroniniais laiškais su „Forum Cinemas“ vadovu, pati persiuntė sutartį įmonei „Theatrical Film Distribution“. Atsižvelgusi į bylos aplinkybes, teisėjų kolegija patenkino Konkurencijos tarybos prašymą ir buvusiai vadovei apribojo teisę 3 metus eiti vadovaujamas pareigas.

Kadangi L. Gaigalienė nepasinaudojo teise apskųsti šį sprendimą aukštesnės instancijos teismui, nuo penktadienio sankcijos įsigalioja.

Konkurencijos įstatymas numato, kad ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi gali būti apribojama teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. Papildomai taip pat gali būti skiriama bauda iki 14 481 Eur. Atsakomybė gresia ir tiems vadovams, kurie nutraukė darbo santykius su įstatymą pažeidusiais ūkio subjektais, tačiau yra prisidėję prie pažeidimo. Minėtas sankcijas ūkio subjektų vadovams Konkurencijos tarybos motyvuotu prašymu taiko teismas.

Teismas ketvirtadienį pranešė, kad iš dalies tenkino Konkurencijos tarybos prašymą ir J. Vanagui bei A. Jurgelionytei uždraudė šešis mėnesius eiti vadovo pareigas ir skyrė 4 tūkst. bei 2 tūkst. eurų dydžio baudas.

LVAT iš dalies pakeitė 2018 metų balandį priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo šiems asmenims buvo skirtos 920 ir 900 eurų baudos.

„Konkurencijos taryba aukštesnės instancijos teismo prašė skirti keturių įmonių, sudariusių kartelį, vadovams griežtesnę asmeninę atsakomybę: apriboti teisę eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti kolegialaus priežiūros ir valdymo organo nariu nuo trejų iki penkerių metų ir skirti baudas nuo 7 tūkst. iki 14 tūkst. eurų“, – rašoma teismo pranešime.

LVAT nusprendė skirti griežtesnę sankciją nei pirmos instancijos teismas, tačiau švelnesnę, nei numatyta Konkurencijos įstatyme.

Teismas taip pat pripažino, kad vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui – jie turėjo ir galėjo tikėtis iš daromo konkurencijos teisės pažeidimo kilsiančių neigiamų teisinių padarinių.

Konkurencijos taryba 2015 metais nustatė, kad bendrovės „Ministerium“, „Nebūk briedis“ ir viešoji įstaiga „TV Europa“ sudarė kartelį, dalyvaudamos viešajame pirkime programinės įrangos sukūrimo darbams pirkti, o „Nebūk briedis“ ir viešoji įstaiga „Media medis“ sudarė draudžiamą susitarimą, dalyvaudamos viešajame pirkime viešinimo paslaugoms pirkti.

Konkurencijos įstatymo pataisas Seime yra įregistravę parlamentarai Tomas Tomilinas, Vytautas Bakas, Aušrinė Papirtienė ir Gediminas Vasiliauskas.

Nurodoma, kad pataisas paskatino Konkurencijos tarybos atstovų komentarai apie socialinės apsaugos ir darbo ministro iniciatyvą susitarti su Lietuvos prekybos įmonių asociacija dėl prekybos centrų darbuotojų teisės nedirbti per 2018 metų Kalėdas ir kad tai galbūt pažeistų Konkurencijos įstatymą.

Anot ministerijos, taip būtų nukrypta nuo kai kurių Europos Sąjungos nuostatų. Be to, darbdaviai ir darbuotojai gali sudaryti kolektyvines sutartis dėl darbo sąlygų gerinimo.

Taryba teigia įtarianti jas sudarius galbūt kartelinį susitarimą.

Pareigūnai atliko patikrinimus kai kurių įmonių patalpose, tačiau ar buvo pažeidimas, bus nustatyta atlikus tyrimą.

Kokius konkrečiai galimus pažeidimus įtaria, Konkurencijos taryba nedetalizuoja.

Naujienų agentūra BNS anksčiau skelbė, kad praėjusią savaitę Konkurencijos tarybos pareigūnai lankėsi bent trijuose didžiuosiuose šalies vaistinių tinkluose: „Eurovaistinėje“, „Benu“ ir „Gintarinėje vaistinėje“.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 1300 vaistinių, iš jų per 1000 priklauso tinklams.

Už Konkurencijos įstatymo pažeidimą verslo atstovams skirtos nuo 1 iki 1 960 Eur baudos.

Tyrimą atlikusi Konkurencijos taryba išsiaiškino, kad proginių drabužių salonų darbuotojai 2016 m. spalio ir lapkričio mėnesiais apie tokio mokesčio taikymą kalbėjosi vestuvių parodoje, vėliau susirašinėjo el. paštu ir susitarė klientėms nustatyti 10 Eur dydžio matavimo mokestį. Pasiūlymą taikyti tokį mokestį nuo 2016 m. lapkričio 14 d. 22-iems sostinės salonams išsiuntė salono „Diana“ vadovė. Tam pritarė 11 salonų: „Laiminga“, „Baltoji mūza“, „BeLady“, „Ilona“, „La Fleur“, „Mon amour“, „Mon Cheri“, „R“, „Santa“, „Tavo diena“, „Vestina“.

„Susitarimai dėl kainų nustatymo yra sunkūs konkurencijos teisės pažeidimai, nepaisant to, kokio dydžio ūkio subjektai būtų juos sudarę“, – sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Anot jo, nedidelių bendrovių sudaryti karteliai negali būti toleruojami kaip menkaverčiai, nes konkurenciją ribojantys susitarimai tiesiogiai paveikia vartotojų interesus, pirkėjai priversti už prekes ir paslaugas mokėti daugiau: „Konkurencijos esmė yra tai, kad kiekvienas ūkio subjektas privalo savarankiškai apsispręsti dėl savo veiksmų rinkoje, įskaitant sprendimus dėl prekių ir paslaugų kainų.“

Įvertinusi pažeidimo mastą, trukmę, aplinkybes, kad kai kurie salonai pripažino padarę pažeidimą, taip pat ūkio subjektų finansinę padėtį, Konkurencijos taryba jiems skyrė baudas: „Baltajai mūzai“, – 1 Eur; „BeLady“ – 620  Eur; „Dianai“, – 1 960 Eur; „Ilonai“, – 230 Eur; „La Fleur“, – 850 Eur; „Laimingai“ – 710 Eur; „Mon amour“ – 370 Eur; „Mon Cheri“, – 1 050 Eur; „R“ – 1 040 Eur; „Santai“ – 520 Eur; „Tavo dienai“ – 960 Eur; „Vestinai “ – 1 260 Eur.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pasak Komisijos, šie gamintojai net 14 metų slaptai bendrininkavo nustatydami kainas ir vengė griežtesnių taršos taisyklių įgyvendinimo išlaidų.

"Daimler", DAF, "Iveco", MAN ir "Volvo/Renault" buvo sudarę kartelinį susitarimą dėl vidutinių ir sunkiasvorių sunkvežimių. Dabar jie turės sumokėti beveik 3 mlrd. eurų bendrą baudą", - savo "Twitter" paskyroje parašė už konkurenciją atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager (Margretė Vestager).