Anot policijos pranešimo, į pareigūnus kreipėsi moteris teigdama, kad tą pačią dieną, apie 8 val., jai atvykus į darbą parduotuvėje ir įsidėjus į kasą dalį pinigų užėjo klientas. Po jo aptarnavimo moteris pasigedo pinigų, kuriuos taip pat turėjo įdėti į kasą.

Patirta 1 tūkst. 50 eurų turtinė žala.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

V. K. nuteista už tai, kad dirbdama parduotuvėje pardavėja (Kauno rajone), būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą turtą, laikotarpyje nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 5 d., darbo metu vidinėje sistemoje atlikdama realybės neatitinkančią prekių grąžinimo operaciją, melagingai patvirtino, kad parduotuvėje apsipirkusiems asmenims grąžino įvairias pinigų sumas, kurias iš parduotuvės kasos pasiėmė sau, tokiu būdu pasisavindama įmonei priklausantį turtą – 7488,93 eurus.

V. K. savo kaltę pripažino, teismui paaiškino, jog parduotuvės kasoje būdavo trūkumai – 20, 30, 200 eurų, galimai dėl to, kad kasininkė padavė pirkėjui per daug pinigų. Tada darydavo fiktyvų grąžinimą ir balansas išsilygindavo. Kasininkė apie tai žinodavo. Iš pertekliaus kasoje buvo dengiamas loterijos bilietų trūkumas. Turėjo finansinių sunkumų, todėl pradėjo piktnaudžiauti fiktyviais prekių grąžinimais.

Parduotuvių apsaugos vadovas patvirtino, kad parduotuvės direktorė pastebėjo, kad yra gaunamos prekės nedideliais kiekiais, jos yra užpajamuotos, tačiau parduotuvė tokiais kiekiais prekių negauna, dėl ko kilo įtarimų, kad prekės buvo vagiamos. Iš vaizdo įrašų ir pastebėjo, kad kasininkė V. K. daro fiktyvius prekių grąžinimus, nesant šalia pirkėjo ir prekių. Po to kažkuriuo darbo metu V. K. paimdavo pinigus iš kasos ir juos pasisavindavo. Taip pat pastebėjo, kad V. K. renka kasos kvitus, kurie turėjo būti atiduoti pirkėjui, ir vakare daro fiktyvius prekių grąžinimus nesant pirkėjo ir prekių. Taip pat pastebėjo, kad ji nuskenuoja prekes, tačiau neįdeda pinigų į kasą, o prekes vėliau išneša į automobilių stovėjimo aikštelę ir perduoda vyrui.

Skiriant bausmę V. K., teismas atsižvelgė į tai, kad ji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, neteista, administracine tvarka nebausta, nedirba.

„Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą,“ – skirdamas bausmę motyvavo teismas.

V. K. skirta galutinė 1700 eurų bauda, ją sumokant per 1 metų laikotarpį.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš V. K. priteisiant 7488,93 eurų turtinę žalą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas.

Šiaulių apskrities policijos teigimu, konfliktas tarp moterų įvyko apie ketvirtą vakaro Tilžės gatvėje esančioje parduotuvėje.

Konflikto metu 1937 metais gimusi pirkėja delnu sudavė į veidą kasininkei, gimusiai 1994 metais.

Nukentėjusioji į medikus nesikreipė, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kasininkė Natalija Starovoitova nuteista kalėti vienus metus ir keturis mėnesius, o jos devynis kartus teistam draugui Artūrui Perkovskiui skirta trejų metų ir keturių mėnesiu laisvės atėmimo bausmė.

Automobilis „Honda CRV“, kurį už pavogtus pinigus nusipirko nuteistieji, perleidžiamas „Iki“ parduotuves valdančiai bendrovei „Palink“.

Taip pat nuteistieji solidariai turės atlyginti likusią žalą, ji sudaro 15 tūkst. eurų.

Nusikaltimas buvo gerai planuotas.

„Kaltinamieji geranoriškai davė parodymus. (...) Išsamūs paaiškinimai, kaip buvo atliekama nusikalstama veika, leido teismui išnagrinėti bylą sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka“, – per posėdį sakė teisėja Viktorija Šelmienė.

Todėl teismas nuteistiesiems bausmę sumažino trečdaliu.

„Nusikaltimas buvo gerai planuotas“, – pridūrė teisėja.

Šių metų kovą į Architektų gatvėje esančią parduotuvę „Iki“ užėjo vyras ir, grasindamas daiktu, panašiu į ginklą, liepė kasininkei iš seifo išimti pinigus.

Plėšikas gautus pinigus sudėjo į kuprinę ir, trenkęs kasininkei per galvą, pasišalino iš parduotuvės.

Tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad ginkluotą plėšimą imitavo bei pinigus iš „Iki“ parduotuvės pagrobė nukentėjusiąją pripažinta parduotuvės kasininkė bei jos draugas.

Paaiškėjo, kad jie iš anksto suplanavo imituoti apiplėšimą.

Abu nuteistieji savo kaltę pripažino.

Liudijo, kad neturėjo iš ko gyventi

Per ankstesnius posėdžius A. Perkovskis liudijo, kad nusikaltimą įvykdė, nes neturėjo iš ko pragyventi.

„Aš susitariau su Natalija, ten kur ji dirbo, pavogti pinigus iš seifo. Ne iš chuliganiškų paskatų, o tam, kad pragyvenčiau. (...) Reikėjo kažką valgyti, už kažką pragyventi. Manęs niekas nepriėmė į darbą“, – yra sakęs A. Perkovskis.

Bandydamas imituoti apiplėšimą jis įvairiai grasino N. Starovoitovai, baigdamas nusikalstamą veiką su netikru pistoletu trenkė jai per galvą.

Jis sakė, kad po maždaug penkių dienų jis su savo tėvais nuvažiavo į Gariūnų turgavietę, kur nusipirko „Honda CRV“ automobilį už 7,4 tūkst. eurų.

„Vėliau norėjau padaryti mašinos „tiuningą“ ir tada mane sulaikė“, – kalbėjo vyras.

Kaltinamojo teigimu, su kasininke jis planavo bendrą gyvenimą, svarstė kartu susilaukti vaikų.

Kasininkę įkalbėjo

Anksčiau kasininkė N. Starovoitova teisme liudijo, kad yra kalta dėl įvykio, nes per daug pasakojo apie savo darbo pobūdį.

Ji sakė, kad su A. Perkovskio įkalbinėjimais imituoti apiplėšimą, iš pradžių nesutiko, tačiau po mėnesio nusprendė sutikti. Susitarus dėl nusikaltimo, ji pasidarė pagalbinių durų rakto kopiją, kurį perdavė bendrininkui bei jį informavo, kad apsauginis išeina po 22 val. vakaro.

Kaip sutarta, trečiadienio vakarą apie 22.15 val. į parduotuvę užėjo A. Perkovskis ir imitavo apiplėšimą.

„Tada aš į seifą, kuriame laikomi pinigai, suvedžiau kodą. Aš atidariau jį ir numečiau ant stalo pinigus. Jis pinigus paėmė“, – tvirtino kasininkė.

Paėmęs pinigus A. Perkovskis kasininkei trenkė per galvą, ji nukrito, kraujavo. Vėliau paskambino Bendruoju pagalbos numeriu ir paspaudė parduotuvės pavojaus mygtuką.

Po apiplėšimo ji davė parodymus, kad apiplėšimą įvykdžiusio vyro nepažįstanti.

„Man nupirko žiedą, rankinuką, drabužių, batelius“, – teigė N. Starovoitova.

Į teismą „Palink“ kreipėsi, kai 2018 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pripažino ją pažeidusia Lygių galimybių įstatymo nuostatas ir įspėjo dėl to bendrovės vadovą. 2019 metais šį sprendimą patvirtino Administracinių ginčų komisija.

Bylos duomenimis, pernai į parduotuvės „Iki“ vadovę dėl kasininkės-pardavėjos darbo kreipėsi moteris, kuriai nustatytas 50 procentų darbingumas.

Moteris nurodė dėl negalios galėsianti dirbti puse etato, ji sutiko penkias dienas per savaitę vakarais dirbti parduotuvėje.

Tačiau atlikus medicininę patikrą, paaiškėjo, kad moteriai taikomi darbo apribojimai ir tuomet parduotuvės vadovė nurodė, kad moters į darbą priimti negalėsianti.

Neįgali moteris kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ir nurodė, kad kasininkės darbą dirbti ji gali, tačiau negali kilnoti sunkesnių nei 10 kilogramų daiktų, nuolat vaikščioti ar stovėti, atlikti priverstinius liemens palenkimus, dirbti viršvalandžių ar didesniame nei penkių metrų aukštyje.

Tarnyba konstatavo, jog moterį įdarbinti atsisakiusi „Iki“ pažeidė įstatymą.

„Palink“ su tokiu sprendimu nesutiko. Bendrovė teigia, jog sprendimas neteisingas, nes kaip vienas iš profesinės rizikos veiksnių minimame darbe nurodyti ne tik krovinių kėlimas, bet ir daugkartiniai priverstiniai liemens palenkimai.

Pasak bendrovės, kasininko-pardavėjo funkcijos susideda iš daugybės įvairaus pobūdžio judesių, kurių vienas dažniausiai pasikartojančių ir yra liemens palenkimai.

Tačiau teismas įvertino, jog bendrovė galėjo pritaikyti darbo vietą neįgaliai darbuotojai.

„Teismo nuomone, bendrovė, teigdama, jog neturi galimybės pritaikyti darbuotojai darbo vietos ir sąlygų taip, kad ji galėtų dirbti kasininke-pardavėja nekenkdama sveikatai, neįrodė, jog šiek tiek pakeisdama (esant poreikiui) darbo funkcijas, pritaikydama darbo sąlygas prie darbuotojos poreikių, patirtų neproporcingą naštą, apsunkinimą arba kad toks darbo organizavimas bendrovėje būtų neįmanomas“, – nurodė teismas.

Todėl teismas padarė išvadą, kad „Palink“ iš tiesų pažeidė įstatymus ir bendrovės skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Į policiją kreiptasi, nes peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus, pastebėta, kad 1967 metais gimusi kasininkė iš Taikos prospekte esančios parduotuvės kasos pasisavino 4750 eurų.

Policija tiria įvykį.

Prekybos centre ,,Norfa“, Šilutė, Cintjoniškių g. 13, kasininkei kasoje perskaičiuojant pinigus rastas trūkumas. Dėl vagystės įtariama nepažįstama moteris, kuriai bandė pakeisti pinigų sumą. Įvykio aplinkybių patikslinimo metu peržiūrėjus parduotuvės apsaugos vaizdo stebėjimų kamerų įrašus nustatyta, kad vagystę įvykdė pareiškėjos minima nepažįstama moteris, kuri bendravo anglų bei rusų kalbomis.

Moters požymiai: tamsaus gymio, apie 30 metų amžiaus, juodų plaukų, su savimi turėjo juodos spalvos rankinę, buvo apsirengusi melsvai žalios spalvos pusilgiu paltu, pilkos spalvos kepure su snapeliu, ant kaklo buvo užsidėjusi spalvotą šaliką, su akiniais, mūvėjo raudonos spalvos sportinius batelius.

Atpažinus moterį, vaizduojamą nuotraukose, ar turint reikšmingos informacijos, prašome pranešti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiajai tyrėjai Vaidai Višinskaitei, tel. 8 700 64054, el. p. vaida.visinskaite@policija.lt.  arba bendruoju informacijos telefonu 8700 60000.

Klaipėdos apygardos prokurorė Vida Skalauskienė kaltinimus pareiškė 45-erių Kretingos rajono gyventojai.

Pareigūnai nustatė, kad kasininke vienoje kredito unijoje dirbusi R.N. nusikaltimą vykdė daugiau nei ketverius metus.

Moteris, kaip įtariama, klientams nė nežinant, nutraukdavo jų terminuotų indėlių sutartis arba tiesiog išsigrynindavo pinigus iš jų sąskaitų, o kvituose pasirašydavo ir už save, kaip kredito unijos darbuotoją, ir už klientus, suklastodama jų parašus.

Suklastotus dokumentus kasininkė pateikdavo kredito unijai, kad jie būtų įtraukti į finansinę apskaitą, taip siekiant parodyti, jog visos finansinės operacijos išmokant pinigus buvo atliktos teisėtai.

Įtariama, kad pabendravusi su žmonėmis R.N. nuspręsdavo, iš kurių gali pasiimti pinigų, o iš kurių ne.

Unijos klientai pas kasininkę ateidavo ne tik padėti indėlius, bet ir sumokėti mokesčius ar padaryti pavedimus, tad daugumą jų moteris pažinojo.

Klientų ji pasiteiraudavo, ar šie nežada anksčiau pasiimti pinigų ar pratęsti termino ilgesniam laikui.

Taip kasininkė sužinodavo, kuriems žmonėms greitu metu pinigų nereikės.

Kad nusikaltimai neišaiškėtų, prieš išeidama atostogauti R.N. paskambindavo klientams ir klausdavo, ar šiems tikrai nereikės pinigų, kol ji poilsiaus.

Nuo 2008-ųjų kovo iki 2012 m. birželio moteris įvykdė daugiau nei 350 bankinių operacijų ir pasisavino 223 419 eurų.

Įtariamoji kaltę pripažino tik iš dalies. Jos teigimu, pinigų prireikė gyvenamojo namo remontui, naujiems baldams, kelionėms.

"Kredito unijos administracijos vadovas gavo informacijos, kad viena klientė, panorusi atsiimti indėlį, jo neatgavo, nes sistemoje buvo užregistruota, jog indėlis jau atsiimtas. Tada nuspręsta kasininkę stebėti, kol ši įkliuvo", – teigė prokurorė V.Skalauskienė.

Ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas ir plačios apimties, jį sudaro 21 tomas.

Kredito unijos vadovybė nukentėjusiesiems pinigus grąžino, o buvusiai savo darbuotojai pareiškė daugiau nei 180 tūkst. eurų civilinį ieškinį.

Tyrimo metu išaiškinta ir daugiau pinigų pasisavinimo atvejų, tad iš kaltininkės nukentėjusieji sieks prisiteisti dar 43 tūkst. eurų.

Už dokumentų klastojimą R.N. gresia bauda, areštas, arba laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų, o už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą – nelaisvė iki 10 metų.

Seimo „Tvarkos ir teisingumo" frakcijos seniūnas Petras Gražulis siūlo už tabako bei alkoholio pardavimą nepilnamečiams numatyti atsakomybę ir kasininkėms-pardavėjoms.

Alkoholio ir tabako kontrolės įstatymų pataisas Seime registruojantis P.Gražulis siūlo, kad už šį pažeidimą kasininkėms-pardavėjoms būtų numatyta nuo 20 iki 40 eurų bauda.

Parlamentaras nurodo, kad šiuo metu už alkoholio ir tabako gaminių pardavimą numatoma atsakomybė tik parduotuvės administracijai, kuri esą ne visada pajėgi sukontroliuoti kasininkų-pardavėjų vykdomų pažeidimų.

Alkoholinių ir tabako gaminių pardavėjai turi teisę, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo amžių liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus.

Kaune kavą pagrobti bandęs vyras sumušė kasininkę.

Pasak policijos, pirmadienį apie 11 val. 30 min. prekybos centre Kalniečių gatvėje vyriškis sumušė 38 metų kasininkę ir kėsinosi pagrobti tris pakelius kavos. Tačiau juos pametė bėgdamas iš parduotuvės.

Nukentėjusi pardavėja dėl sumušimų į medicinos įstaigą nesikreipė.