Įlindo pro langą

Pranešimai apie Klaipėdoje apvogtas kavines bei maitinimo įstaigas kriminalinių įvykių suvestinėse pasirodė šios vasaros pradžioje.

Nors pareigūnai apie šiuos nusikaltimus praneša itin santūriai, stengdamiesi neatskleisti ikiteisminio tyrimo detalių, panašu, kad daugeliu atvejų nusikaltėliai veikia vienodai.

Pranešimas apie ketvirtadienio naktį įvykdytą vagystę neišsiskiria iš kitų. 0.47 val. policijai pranešta, kad Herkaus Manto gatvėje buvo įsilaužta į maitinimo įstaigos patalpas. Iš kasos aparato pavogti pinigai. Kiek eurų vagys rado, nepranešama.

Panašiai atsitiko liepos 22-ąją, kai į maitinimo įstaigą toje pačioje gatvėje pro langą pateko kažkoks asmuo ir iš kasos aparato pavogė 70 eurų.

Liepos 17-osios ryte darbuotojai Žvejų gatvėje rado išplėštą ledų vežimėlį. Oficialiai teigiama, kad dingo apie 2 tūkst. eurų, be to, vagys apgadino vežimėlio įrangą, todėl ištirpo jame laikyti ledai.

Išnešė visą seifą

Liepos 4-ąją buvo apvogta kavinė Danės gatvėje. Tąkart nusikaltėliai išdaužė durų stiklą, apgadino kavinės inventorių ir pagrobė seifą. Fiksuoti nusikaltimo aplinkybių atvykę pareigūnai rado atidarytą seifą J. Karoso gatvėje. Kiek pinigų tąkart dingo, nepranešta.

Galima įtarti, kad tie patys asmenys pasidarbavo ir liepos 2 d. Kooperacijos gatvėje – įmonės pastate buvo išdaužtas langas, vagis įlipo vidun ir pavogė 20 eurų bei maisto produktų.

Pareigūnams žinoma, kas įvykdė visus šiuos nusikaltimus, bet kol kas įtariamieji nesulaikyti.

Birželio 28 d. kažkas išlaužė prekybos centre esančias stumdomąsias duris ir iš mobiliojo ryšio telefonų taisyklos pavogė šešis telefonus.

O birželio 5-osios naktį buvo įsibrauta į Taikos prospekte esantį barą, iš kasos aparato pavogė 50 eurų, keturis butelius alkoholinių gėrimų bei 15 pakelių cigarečių.

Miesto policijos komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė teigė, kad pareigūnams žinoma, kas įvykdė visus šiuos nusikaltimus, bet kol kas įtariamieji nesulaikyti.

Jokios informacijos apie šiuos asmenis pareigūnai nenori skelbti. Pasak R. Bekėžienės, šie duomenys yra jautrūs, todėl susilaikoma nuo bet kokių komentarų.

Siautėja ir Palangoje

Palangoje, kuri vasarą sutraukia ne tik daugybę poilsiautojų, bet ir nusikaltėlių, taip pat vykdomi panašūs nusikaltimai.

Liepos 20-ąją Palangoje Kopų gatvėje vagys iš maisto gaminimo kiosko pagrobė 4 858 eurus. Tai, ko gero, yra didžiausias grobis, kuris galėtų būti priskiriamas tai pačiai nusikaltėlių grupei.

Liepos 5-osios naktį vagys iš viename bare Vytauto gatvėje iš lauke įrengtų patalpų kelių kasos aparatų pagrobė 375 eurus. Jie įsibrovė išlaužę apsaugines žaliuzes.

Tos pačios dienos ryte Birutės alėjoje pastebėta, kad įsilaužta į prekybos kioską ir pavogta 780 eurų, įvairių papuošalų bei pusbrangių akmenų.

O birželio 11-osios vakare Birutės alėjoje esančioje kavinėje pasigesta 1,5 tūkst. eurų.

Palangos policijos komisariato vadovas Algirdas Budginas tikino, kad tiriantys šiuos nusikaltimus tyrėjai kontaktuoja su kolegomis Klaipėdoje ir derina įtariamųjų paieškos veiksmus.

„Medžiotojų užeigos“ restorane lankytojai gali būti ramūs, kad prie patiekalų geria nerusišką alkoholį.

„Rusiškus gėrimus mes jau seniai išėmėme iš meniu“ – tvirtino „Medžiotojų užeigos“ direktorius Ričardas Mačiulaitis.

Užtat kokia programa patarnaujami klientai, ar nerusiška, to patikinti restorano vadovas jau negali.

„Mes negalime rinkoje nusipirkti, kaip bulvių ar kotletų, kur norime, kur pigiau. Mes galime nusipirkti tik tai, kas Lietuvoje licencijuota. Ką licencijuoja, na, nesu IT specialistas, negaliu pasakyti“, – teigė R. Mačiulaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kaip matyti, kasos aparate įdiegta „iiko“ sistema. Tai – rusiškos kilmės programa, kurią sukūrė du Rusijos verslininkai. Internete jie iki šiol pateikia rusišką adresą ir giriasi, kad aptarnauja 30 tūkst. klientų, tarp jų ir greito maisto restoraną „KFC“.

„Žinau, kad tai buvo prieš 20 metų. Ar dabar tas išlikę, nelabai galiu pasakyti 100 procentų, kad tai yra rusiškos“, – komentavo R. Mačiulaitis.

Ne tik rusiški kasos aparatai užsilikę Lietuvos maitinimo sektoriuje. Saugumo spragas viešinanti tarptautinė organizacija internete paskelbė, kad kavinių tinklo „Vero Cafe“ mobilioji programėlė taip pat sukurta rusiškos bendrovės. Programėlė pažeidžiama, o klientų duomenys gali būti renkami ir saugomi Rusijoje.

„Pati serverio geografinė vieta yra tik pusė istorijos. Kita istorijos pusė, – kas prieina prie duomenų ir ką su jais daro“, – aiškino  Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Liudas Ališauskas.

Pati serverio geografinė vieta yra tik pusė istorijos. Kita istorijos pusė, – kas prieina prie duomenų ir ką su jais daro.

 

Anot internautų, „Vero Cafe“ apie pažeidžiamą programėlę buvo informuota dar pernai lapkričio pabaigoje. Tačiau jokio atsakymo nepateikė. „Vero Cafe“ vadovė situacijos nekomentuoja. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija žada tyrimą, ar nebuvo pažeistas bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.

„Jeigu yra šalis, kuri nesilaiko Europos Sąjungos (ES) įstatymų arba nesilaiko savo įsipareigojimų, pakankamai sudėtinga būtų priversti. Jeigu vienu metu, pavyzdžiui, nustotų veikti programėlė ar atsirastų kažkokių klaidų, mes negalėtume dėl to vykdyti veiklos“, – sakė „Emplos“ direktorė Vilma Škarnulytė.  

Restoranai bei kavinės gali ir nenutuokti, kad naudoja rusiškas sistemas, nes įprastai jas perka per tarpininkus. O Rusijos bendrovės, išsinuomojusios serverius kitose šalyse, keičia įmonių pavadinimus, nors savininkas lieka tas pats.

„Didžioji dalis aplikacijų taip ir veikia. Čia yra tik langas, o skaičiavimai, duomenų apdorojimas vyksta kažkur kitur“, – teigė L. Ališauskas. 

„Medžiotojų užeigos“ vadovas teigia, kad žinodamas, jog kasos aparatas rusiškas, jo neskubėtų išmesti, nes alternatyvų nėra.

„Mes norėjome pirkti programą iš Lenkijos, kuri palaikoma debesyje gerokai pigesnė, bet ji nėra sertifikuota Lietuvoje. Tik Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turi vartelius ir raktą nuo tų vartelių“, – konstatavo R. Mačiulaitis.

Rusiškai įrangai įsigyti galimai buvo naudoti ir ES pinigai, mat Lietuvos restoranai per pandemiją gavo 47 mln. eurų paramą informacinėms technologijoms atnaujinti. Seimo narė svarsto, kad galbūt įmonių perkamą įrangą reikėtų įvertinti, ar yra saugi. Tokią analizę, anot jos, galėtų apsiimti atlikti valstybinė institucija.

„Įranga, kurią jie norėtų įsigyti, ar ji iš tiesų neturi sąsajų su Rusija, rusiškais verslais, apsivilkusiais vakarietišką kostiumą, tiek nustatyti kibernetinio saugumo spragas, valstybinės institucijos išties turi geresnes galimybes tai patikrinti“, – komentavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė.

Kibernetinio saugumo centras teigia, kad būtų nepajėgus tokiais darbais užsiimti. Esą tai, ką naudoja verslas, gali pasitikrinti pats.

Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacijos teigimu, išmaniųjų kasos aparatų bandymas  prasidėjo gruodžio 13-ąją, tačiau išaiškėjo daug spragų, kurias reikės ištaisyti. 

VMI pripažįsta, kad tokių įrenginių posistemio i.EKA demo versijos atvėrimas atidėtas neapibrėžtam laikui. 

„Šiuo metu (...) vykdome reikiamus informacinių technologijų infrastruktūros konfigūravimo darbus. Juos užbaigus VMI greitu metu atvers i.EKA demo aplinkoje – kasų diegėjų bandymams, o vėliau ir realioje aplinkoje, kuri skirta kasų kasdieniam naudojimui“, – BNS teigė VMI i.EKA projekto vadovas Žilvinas Germanavičius.

Yra daugybė duomenų, jie yra griežtos atskaitomybės, todėl sistema turi veikti be jokiu trukdžių.

Nuo sausio naują kasos aparatų darbo tvarką turėjo naudoti apie 2,8 tūkst. įmonių, kurių pajamos 2021 metais viršijo 300 tūkst. eurų. Jose naudojama daugiau nei 38 tūkst. kompiuterinių kasos aparatų. 

Kasos aparatų diegėjai: yra trikdžių

Penkias įmones, prižiūrinčias apie 70 proc. visų kasos aparatų, vienijančios Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Kiela BNS sakė, kad bandymai pradėti tik gruodžio 13-ąją, nors to tikėtasi vėliausiai spalį. 

„Dabar galime testuotis, ar teisingai veikia mūsų prietaisai, ar suvaikšto duomenys iš aparatų į VMI (...) Jeigu viskas gerai, sausio 1-ąją startuos kai kurie, kurie labiau pasiruošė, kurie stipresni, kurie turi didesnes galimybes, stipresnį informacinių technologijų sektorių ar padalinius, o tie, kurie turi ribotas galimybes, gal ilgiau užtruks“, – teigė M. Kiela. 

Jis taip pat informavo, kad pirmosios bandymų dienos parodė, jog kasos aparatų „smegenys“ gerai neveikia.

„Kolegos optimistiškai nėra nusiteikę, sako, kad reikės daug ką taisyti, daug iškyla klausimų dėl programavimo, į juos reikia atsakyti, todėl mažiausiai mėnesį užtruks“, – sakė M. Kiela.

„Asociacijos nariai sako, kad klientai, kurie dalyvavo įvairiuose renginiuose, susijusiuose su išmaniųjų kasos aparatų diegimu, teigia, kad ne visi funkcionalumai iš VMI pusės veiks, kai kurie bus paleisti tik balandžio mėnesį“, – pridūrė jis.

Pasak M. Kielos, labiausiai išmaniaisiais kasos aparatais rūpinosi prekybos tinklai. 

„Su jais tuo klausimu dirbama seniausiai – jie sugeneruoja didžiausią dalį apyvartos. Matematiškai 20 proc. prekybininkų įmonių sugeneruoja 80 proc. apyvartos mažmeninėje rinkoje“, – tvirtino M. Kiela.

Verslininkai: tiekėjai ne visur spės įrengti aparatus 

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas sako, kad degalinės patyrė problemų apsirūpinant išmaniaisiais kasos aparatais, nes VMI jiems per vėlai nustatė reikalavimus.

„Ne visas vietas tiekėjai spės įrengti – atvežti pačius aparatus“, – BNS teigė E. Cicėnas.

Jis pritarė VMI sprendimui atidėti išmaniųjų kasos aparatų startą. 

„Ar protinga reikalauti likus kelioms savaitėms iki termino, kad visi per galvas persiverstų ir nuo sausio startuotų. Yra daugybė duomenų, jie yra griežtos atskaitomybės, todėl sistema turi veikti be jokiu trukdžių“, – teigė E. Cicėnas.

„Ir VMI turi būti pasirengusi priimti duomenų srautą, ir verslas turi turėti protingą laiką pasiruošti, apmokyti žmones, ką daryti atsiradus sutrikimams“, – kalbėjo jis.

Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė teigė, kad vaistinės iš VMI yra gavusios visus techninius reikalavimus. Pasak jos, dalis vaistinių yra atsirinkusios tiekėją ir šiuo metu derina sutartis, jos iki šių metų pabaigos turėtų būti pasirašytos.

„Kita dalis vaistinių jau yra pasirašiusios sutartis dėl kasos aparatų pervedimo nuo fiskalinio bloko prie krypto modulio“, – BNS nurodė ji.

Vaistinių atstovės teigimu, tolesni darbai bus galimi tik tuomet, kai VMI parengs bandomąją aplinką, nes tik tada paslaugų tiekėjai galės pradėti įgyvendinti programavimo darbus.

Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, kasos aparatų pertvarkymo darbai vaistinėms kainuos daugiau kaip 350 tūkst. eurų. 

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 1,3 tūkst. vaistinių, kiekvienoje iš jų vidutiniškai yra 2-3 kasos aparatai.

Tuo metu didžiųjų prekybos tinklų atstovai sako, kad iš dalies jau yra pasiruošę įgyvendinti pokyčius.

Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė informavo, kad pasiruošimas įvesti elektroninius kasos aparatus vyksta intensyviai, sprendžiami įvairūs techniniai ir organizaciniai klausimai, kad naujovė galėtų startuoti.

„Konsultuojamės su Metrologijos tarnyba ir numatome, kad diegimas vyks palaipsniui – per 2023-uosius metus jis bus pilnai užbaigtas“, – BNS teigė ji.

Tinklo „Lidl Lietuva“ atstovė Lina Skersytė teigė, kad prekybininkams, turintiems sutartis su sertifikuotu paslaugų teikėju, leidžiama šį pokytį įgyvendinti per kitus metus ir tai planuojama padaryti laiku.

„Norfa“, pasak jos atstovo Dariaus Ryliškio, yra sudariusi preliminarias sutartis su įrangos diegėjais, jie su VMI derina veiksmus, įgyvendinimo terminus ir kitus klausimus.

„Iki“ atstovė Vaida Budrienė BNS teigė, kad 238 parduotuvės, kuriose įrengta daugiau negu 1,4 tūkst. kasos aparatų, pasiruošusios įgyvendinti įstatymus. 

VMI duomenimis, iš viso Lietuvoje daugiau nei 43 tūkst. mokesčių mokėtojų įregistravę ir naudoja daugiau nei 101 tūkst. kasos aparatų.

Seimas 2021 metų gegužę paankstino išmaniųjų kasos aparatų diegimą didelėse įmonėse. Jos įpareigotos aparatus įdiegti nuo 2023-ųjų sausio, o smulkios įmonės – nuo 2024-2025 metų.  

VMI prognozuoja, kad naudojant šiuos aparatus verslas sutaupytų 70 mln. eurų. 

Prekybininkai tikina, kad pokyčiams intensyviai ruošiasi, o kasos aparatų aptarnavimo specialistai sako, kad dar liko daug darbų. VMI žada pereinamuoju laikotarpiu nebausti verslo, nespėjusio įdiegti naujų ar pritaikyti esamų kasos aparatų.

Leis naudoti nesertifikuotus

Penkias įmones, prižiūrinčias apie 70 proc. rinkoje esančių kasos apartų, jungiančios Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Kiela BNS sakė labai abejojantis, ar iki numatyto termino darbai bus baigti ir nuo sausio kvitų informacija iš parduotuvių kasų masiškai tekės į VMI.

„Labai abejotina. Mums, norint padaryti kokybiškai, reikia atuoniolikos mėnesių, o gavome dešimt“, – BNS teigė M.Kiela.

Pasak jo, apie trikdžius informuota ir Finansų ministerija, ir VMI, todėl jau svarstomi planai dėl nuolaidų verslui, kuris nespės persitvarkyti. Viena jų – leidimas kasos aparatams laikinai dirbti su garantiniu raštu, bet jų nesertifikavus.

M.Kiela sako, kad visi seni kasos aparatai nebus išmesti ir pakeisti naujais – jie bus adaptuojami naujiems reikalavimams, todėl užtruks juos testuoti, sertifikuoti.

„Dalis jų lengvai adaptuojami, kitiems reikės intervencijos į vidų. Mano vizija – sertifikavimas užtruks iki 2023 m. rugsėjo“, – svarstė asociacijos atstovas.

M.Kiela pripažino, kad darbus paralyžiuoja sutrūkinėjusios tiekimo grandinės su Kinija: „Bandant susisiekti su kinų partneriais dėl tam tikrų mikroschemų, jie tiesiog ignoruoja, neatsako, o kolegos iš kitos šalies susisiekė ir jiems atsakė.“

Į priekį jau pasistūmėta

„Lidl Lietuvos“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė BNS teigė, kad intensyviai ruošiasi šiam pokyčiui, tačiau VMI techninius reikalavimus patvirtino tik gegužę, todėl laiko lieka labai nedaug.

„Glaudžiai dirbame su mūsų partneriais ir dedame visas pastangas, kad spėtume atlikti reikalingus pakeitimus iki nustatyto termino“, – teigė ji.

„Iki“ atstovė Vaida Budrienė pranešė, kad darbai vyksta pagal grafiką, o Gabrielė Šerėnienė iš „Rimi“ BNS nurodė, kad išmaniosios kasos bus pradėtos diegti jau spalio mėnesį.

Kasos aparatų keitimo tempus paralyžiuoja sutrūkinėjusios tiekimo grandinės su Kinija.

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pripažįsta, kad laukia dar daug darbų, bet į priekį pasistūmėta: „Liko dar pusmetis, tad planuojame suspėti ir nuo kitų metų pradžios užtikrinti išmaniųjų kasų aparatų veikimą.“

„Norfos“ atstovas Darius Ryliškis BNS pabrėžė, kad VMI vėlavo pateikti reikalavimus, todėl „dabar reikia verstis per galvas“.

„Nežinia, kaip reikės elgtis, jeigu nespės pristatyti įrangos. Gal tada valstybinės institucijos kažkaip reaguos“, – svarstė jis.

Pereinamasis laikotarpis

VMI sako, kad visos rizikos dėl terminų, apie kurias kalba verslo atstovai, jai yra žinomos ir suprantamos.

„Sutinkame su verslo išsakytais argumentais. Kalbamės apie tai, kokie sprendimai šiuo metu reikalingi verslui, kurie padėtų ruošiantis teikti atsiskaitymų duomenis į i.EKA“, – nurodė VMI.

Inspekcija žada palengvinti verslui įveikti iššūkius ir įsigaliojus naujai tvarkai nepuls griežtai bausti.

Seimas praėjusių metų gegužę paankstino išmaniųjų kasos aparatų diegimą didelėse įmonėse. Jos privalės aparatus įdiegti nuo 2023-iųjų sausio, o smulkios įmonės – nuo 2024–2025 m.

VMI prognozuoja, kad, naudodamas išmaniuosius kasos aparatus, verslas sutaupytų 70 mln. eurų. Inspekcijos duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 40 tūkst. mokesčių mokėtojų įregistravę daugiau nei 100 tūkst. kasos aparatų.

„Dabar yra tam tikrų techninių niuansų, bet jau nėra 1995 ar 1997 metai, kai buvo kasos aparatų įvedimo Lietuvoje era, ar vėliau, kai kasos aparatai buvo įvedami turguje. Dabar daug dalykų sprendžiama IT priemonėmis, kurios yra parankios, taupo laiką. Be kita ko, verslas dėl kasos aparatų eksploatavimo taip pat savo nusiskundimų turi – dėl visokių žurnalų, juostų ir panašiai, bet tos išmanios sistemos, kurios leidžia sumažinti atskaitomybės kiekį, teikiamų raportų Valstybinei mokesčių inspekcijai kiekį, taip pat taupo laiką“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

„Tuos kaštus, kurie prapuola, turint parankesnes sistemas, taip pat reikia vertinti“, – pridūrė premjerė.

Prie šios sistemos nuo 2023 metų sausio 1 dienos turėtų jungtis mokesčių mokėtojai, kurie naudoja kompiuterinius kasos aparatų modelius ir kurių 2021 metų pajamos viršijo 300 tūkst. eurų, nuo 2023 metų lapkričio 1 dienos – PVM mokėtojai, naudojantys elektroninius kasos aparatus ir kurių 2021 metų pajamos viršijo 300 tūkst. eurų, nuo 2024 metų gegužės 1 dienos – mokesčių mokėtojai, naudojantys elektroninius kasos aparatų modelius, kurie iki 2019 metų gegužės 1 dienos išbraukti iš leidžiamų naudoti modelių sąrašo, nuo 2025 metų gegužės 1 dienos – visi kiti mokesčių mokėtojai.

Šiuo metu Lietuvoje užregistruoti beveik 79 tūkst. elektroninių kasos aparatų, kuriuos naudoja juridiniai asmenys. „Inicijuojant pakeitimus, mokesčių administratorius pirmiausia atsižvelgė į tai, kad reikalavimas kasos aparatų žurnalų pildyti ranka kiekvienos dienos pradžioje ir pabaigoje chronologine tvarka – perteklinis. Svarstydami, kaip sumažinti verslo atstovams tenkančią administracinę naštą, svarbiausius aspektus aptarėme ir su Lietuvos prekybos įmonių asociacija, į kurių pastabas buvo atsižvelgta priimant galutinį sprendimą“, – teigia VMI Teisės departamento vyresnioji patarėja Alina Gaudutytė.

Pakeitimai numato, kad Kasos aparato kasos operacijų žurnalo skyriaus „Kasos aparato kasos operacijų duomenys“ užpildyti neprivaloma. Pildyti atitinkamus žurnalo laukelius, skirtus užfiksuoti prekių grąžinimą bei klaidų taisymą, taip pat neprivaloma, jei šie veiksmai bus įforminti laisvos formos aktu. Panaši taisyklė galioja ir pinigų inkasavimo atveju – atitinkamas žurnalo laukelis gali būti nepildomas, jei inkasavimas pagrindžiamas pinigų perdavimą patvirtinančiais apskaitos dokumentais, turinčiais buhalterinės apskaitos įstatymu nustatytus rekvizitus. Pakeitimai aktualūs ir atsiskaitant vaistinėse, kai naudojami kasos aparatai – atsisakyta reikalavimo kasos aparato kasos operacijų žurnale pildyti papildomą grafą „Ligonių kasų kompensacijos“.

Pažymima, kad išlieka reikalavimas popieriniame žurnale klijuoti kasos aparato spausdinamos kiekvienos dienos („Z“) bei periodines kalendorinio mėnesio ataskaitas. VMI primena, kad atskiras kasos operacijų žurnalas turi būti užpildomas kiekvienam naudojamam kasos aparatui. Šiame žurnale turi būti kasos aparato kiekvienos darbo dienos ataskaita („Z“), pasirašytos kasos aparatą naudojančio ūkio subjekto vadovo įgalioto atsakingo asmens ar kasos aparatą naudojančio gyventojo. Užpildytas kasos operacijų žurnalas saugomas 10 metų.

Su VMI specialistais mokesčių klausimais galima pasikonsultuoti paskambinus telefonu 1882 arba +370 5 260 5060. Telefonu suteikta konsultacija yra lygiavertė rašytinei, nes pokalbiai yra įrašomi bei saugomi 5 metus. Informaciją apie VMI veiklą galite sekti interneto svetainėje www.vmi.lt ir socialinio tinklo „Facebook“ oficialiame VMI puslapyje.

Ministerija nusprendė, kad maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurios veikia švietimo įstaigose, nuo šiol taip pat privalės turėti kasos aparatus. Taip siekiama, kad jos veiktų kuo skaidriau. Tuo metu valiutų keityklos bei kitos finansines paslaugas teikiančios įmonės galės išduoti tik pinigų priėmimo kvitą – kasos čekis tampa nebeprivalomas.

Tačiau smulkieji verslininkai sako, kad nors administracinės naštos mažinimas yra gerai, pastaruoju metu priimama vis daugiau įvairiausių pakeitimų, dėl kurių kyla sumaištis. Pavyzdžiui, netikėta žinia apie mokesčių didinimą savarankiškai dirbantiesiems.

Dėl informacijos trūkumo verslininkai negalėjo laiku pasiskaičiuoti visų išlaidų, kad jiems liktų apyvartinių lėšų. O, keičiantis įvairiausiems administraciniams reikalavimams, verslininai sako laiku nesulaukiantys reikiamos aiškios informacijos, kuri jiems padėtų tinkamai tvarkyti dokumentus.

„Tokiu būdu siekiama užtikrinti skaidrią grynųjų pinigų apskaitą“, - rašoma Vyriausybės pranešime spaudai.

Ministrų kabinetas nurodo įvertinęs dėl šios prievolės atsirasiančią administracinę naštą, todėl siūlo, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo šių metų lapkričio: „Taip bus sudaryta galimybė verslui tinkamai pasiruošti veikti pakitusiomis sąlygomis“.

Vyriausybės skaičiavimais, kasos aparatų įvedimas kiekvienoje mokykloje iš viso kainuotų 254 tūkst. eurų arba 200 eurų vienam ūkio subjektui, įstaigoje teikiančiam maitinimo paslaugas.

Vyriausybė taip pat nusprendė atsisakyti prievolės valiutos keitykloms bei kitoms finansines paslaugas teikiančioms įmonėms naudoti kasos aparatus, jei kiekvienam klientui yra išduodamas pinigų priėmimo kvitas ar kitas apskaitos dokumentas.

Taip pat nuspręsta atsisakyti reikalavimo registruoti teritorinėje mokesčių inspekcijoje tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalo kasos operacijų žurnalą, o vietoj jo registruoti patį terminalą. Tai, anot Vyriausybės, mažins administracinę naštą verslui.

Sausio pirmąją, kai Lietuva pereis prie eurų, tam turi būti parengti ir visi šalyje naudojami kasos aparatai. Dauguma rinkoje veikiančių aparatų iš anksto perprogramuojami ir naujųjų naktį automatiškai pradės visas operacijas skaičiuoti naująja valiuta. Tačiau Lietuvoje vis dar naudojama apie 30 tūkst. senesnių modelių kasos aparatų, kurių perprogramuoti neįmanoma. Jų savininkai naudoti šiuos aparatus galės ir įvedus eurą, tačiau tam tikrus pataisymus kvituose teks rašyti ranka.

„Siekiant minimizuoti ūkio subjektų patiriamas sąnaudas pereinant į eurą, buvo priimtas sprendimas leisti tokius kasos aparatus naudoti neribotą laiką. Tik reikėtų atkreipti dėmesį į vieną dalyką: kasos aparatas, kuris gali būti perprogramuojamas, turi būti perprogramuotas iki birželio 30 dienos. O tas, kuris neturi tokios galimybės, gali neribotą laiką būti naudojamas, tačiau visais atvejais nuo 16 dienos reikės kvituose atlikti taisymus ranka. Tai yra išbraukti lito pavadinimą, santrumpą ir įrašyti euro pavadinimą, euro santrumpą ir pasirašyti“, – sako Mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Mokesčių inspekcija jau yra gavusi patvirtinimą, kad seno modelio kasos aparatai naudojami visuomeniniame transporte Kupiškyje. Daug tokių aparatų naudojama ir nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos transporto priemonėse. Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ skaičiuoja, kad jų keitimas naujais atsieitų milijonus, ir džiaugiasi, kad Vyriausybė leido naudotis senaisiais aparatais, ranka pataisant kvitus. Tiesa, bilietų pirkimas iš vairuotojų dėl to gali užtrukti ilgėliau.

„Mes tikimės, kad tai nebus labai dideli trukdžiai keleiviams, bet papildoma minutė-kita gali būti. Yra ne vienas, ne du ir net ne šimtas, o tūkstančiai, sakyčiau, aparatų, nes įsigyti jie buvo vieni pigesnių“, – sako „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Artėjant naujiesiems, didelį sujudimą jaučia kasos aparatus parduodančios ir prižiūrinčios bendrovės. Tačiau įmonės pabrėžia, kad didžiąją dalį užsakymų sudaro prašymai aparatus perprogramuoti, o naujų aparatų poreikis nė iš tolo neprilygsta paklausai, kokia buvo įvedant privalomus kasos aparatus turgavietėse.

„Dabar pas mus, pavadinkim, rugiapjūtė. Pagrindinis iššūkis yra mūsų serviso tarnybai, kuri turės paruošti kasos aparatus naudojimui nuo naujų metų dvejomis valiutomis. Kalbant apie tai, ar yra kažkoks sujudimas dėl naujų aparatų įsigijimo, keitimo kasos aparatų, turėčiau pasakyti, kad ne. Kompiuteriniai kasos aparatai yra perprogramuojami iš anksto ir jie tiesiog tikrina datą ir pirmą naujųjų metų dieną automatiškai persijungia į euro režimą. Paprasti kasos aparatai – taip, reikės atvykti prie kiekvieno ir perprogramuoti pagrindine valiuta“, – sako kasos aparatų pardavimo ir priežiūros bendrovės „Raso“ atstovas Ričardas Tamašiūnas.

Kasos aparatų priežiūros specialistai sako, kad žmonių, ketinusių keisti kasos aparatus į naujus, srautas buvo padidėjęs, tačiau sužinoję, kad seno pavyzdžio aparatus bus galima naudoti ir toliau, jie dažniausiai apsispręsdavo savojo aparato kol kas nekeisti. Mokesčių inspekcija pabrėžia, kad įvedant eurą pereinamuoju laikotarpiu bausti verslininkų dėl kasos aparatų neskubės.

Per pastaruosius keletą metų kasos aparatus įsigijusiems prekybininkams kompensuota milijonai litų, bet dalį aparatų metų pabaigoje gali tekti keisti naujais, nes senieji nesugebės dirbti, jei šalyje bus įvestas euras.

Programavimui gali nepasiduoti

"Kol kas dėl to nekvaršiname sau galvos. Ateis laikas, tada ir galvosime", – apie prekybai naudojamo kasos aparato pritaikymą dirbti su kita valiuta daržovėmis prekiaujantis kaunietis Aurelijus Česnavičius kol kas negalvoja. Jis naują kasos aparatą pirko prieš kelerius metus, todėl įsivedus eurą su juo susikalbėti prietaisui greičiausiai nebūtų sunku. Modernius kasos aparatus tiesiog reikėtų perprogramuoti tokius prietaisus prižiūrėti galinčioje įmonėje.

"Manau, kad su visais naujais aparatais nekiltų jokių problemų. Paprastiems aparatams nesvarbu litais ar eurais kainą skaičiuoti, bet yra senų aparatų, kurių tikrai niekas neperprogramuos", – įsitikinęs kasos aparatus prižiūrinčios bendrovės "Elkiras" vadovas Darius Andrijauskas.

Vien tik su litais dirbantiems kasos aparatams skaičiavimas kita valiuta yra nesuvokiamas, o seniesiems aparatams reikiamos išminties įkrėsti gali ir nepavykti. Tokių aparatų savininkams įsivedus eurą tektų pirkti naujus prietaisus. Nei įsigijimo, nei aparatų perprogramavimo išlaidų kompensuoti neketinama.

Susidarys eilės

"Geras klausimas. Apie tai nepagalvojome", – išgirdusi klausimą, ar jos naudojamos kasos aparatas sugebėtų dirbti su eurais, net nustebo prekybos miestelyje "Urmas" prekių gyvūnams parduotuvės pardavėja. Apie tai teigė nepagalvoję ir daugelis kitų dienraščio žurnalistų kalbintų pardavėjų. Kiti aiškino esą įsitikinę, kad visos galimos problemos yra lengvai išsprendžiamos.
"Yra sutartis su aparatą prižiūrinčia bendrove. Kai ateis laikas, ji ir rūpinsis, ką daryti", – išpyškino buitine technika prekiaujantis vyras.

"Taip, dauguma kasos aparatų nesunkiai perprogramuojami ir galėtų dirbti su eurais. Bet jei visi aparatai perprogramuoti bus atvežti paskutinę dieną, susidarys ne vienos dienos eilės, nes tai užtrunka ne dešimt minučių", – aiškino kasos aparatais prekiaujančios ir juos prižiūrinčios bendrovės "Sarguva" vadovas Vladimiras Miakiševas.

Kasos aparatų perprogramavimas gali ne tik užtrukti, bet ir kainuoti labai skirtingai – nuo kelių dešimčių iki kone kelių šimtų litų.

Sunkiausios dvi savaitės

"To euro nelaukiame, bet jam jau esame pasiruošę. Štai, žiūrėkite, jau dabar mūsų išduodamuose čekiuose kaina nurodoma ir litais, ir eurais", – kalbėjo mėsa prekiaujantis Saulius Zubrus. Prieš keletą metų kasos aparatą rinkdamasis vyras pirko geriausią prietaisą, koks tuo metu buvo įperkamas už maksimalią kompensuojamą sumą – tūkstantį litų. Aparato išmargintame čekyje jau dabar kaina suskaičiuota ir litais, ir eurais, todėl S.Zubrui būtų lengviau dirbti pereinamuoju laikotarpiu, kai reikės priimti abi valiutas, o grąžą atiduoti tik eurais.

Kasos aparatų pardavėjai ir prižiūrėtojai sutaria – lanksčiais sugebėjimais nepasižyminčių aparatų savininkams sunkiausias bus pereinamasis laikotarpis. Planuojama, kad šis etapas turėtų tęstis 15 dienų.

"Pavyzdžiui, Latvijoje pereinamuoju laikotarpiu čekyje turėjo būti nurodyta suma latais ir eurais bei valiutų keitimo kursas. Tą sugebėtų padaryti tikrai mažiau nei pusė Lietuvoje naudojamų aparatų", – neabejoja Lietuvoje kasos aparatus platinančios bendrovės "Raso" serviso vadovas Michailas Grincevičius.

Valstybinė mokesčių inspekcija ramina, kad pereinamuoju laikotarpiu pernelyg kabinėtis prie netobulų kasos aparatų neketinama. Išsamią informaciją, ko tikėtis kasos aparatų savininkams, žadama pateikti per keletą artimiausių savaičių. Anksčiau skelbta, kad pereinamuoju laikotarpiu kasos čekiuose suma galės būti nurodoma ir viena valiuta: litais arba eurais.