Iššūkių nesibaimina
Televizijos laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėja Karolina Liukaitytė nesupranta, kodėl tėvai stresuoja prieš rugsėjį. Ji su dukra Lukrecija, kuri rudenį eis į penktą klasę, gaudo paskutines vasaros dienas ir jomis mėgaujasi.
„Lukrecija nelabai išranki: ji net kuprinės metai iš metų nekeičia. O penalą, kai pabodo senasis, pirkome prieš pat baigiantis praėjusiems mokslo metams, gegužę“, – pasakoja žinoma moteris.
Stresuoti, sako, labiau reikėjo tada, kai Lukrecija pradėjo lankyti pirmą klasę. Tada mergaitės laukė nemaži iššūkiai, mat baigusi lietuvišką darželį ji pateko į Tarptautinę Amerikos mokyklą Vilniuje, kurioje visos pamokos vyko anglų kalba.
„Mano galva, kuo vaikas mažesnis, tuo jis lankstesnis ir lengviau prisitaikantis. Turbūt labiau tėvai su savo lūkesčiais pripučia vaikams į galvas visokių baimių“, – juokiasi ji ir priduria, kad nelaiko savęs jokia supermamyte.
Atsipalaidavusios: tiek K. Liukaitytė, tiek ir jos dukrelė Lukrecija dėl mokyklos nestresuoja – mėgaujasi paskutinėmis vasaros dienomis. / K. Liukaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Anot Karolinos, mokykla – ne brangus penalas ir kasdien išplautos dukros kojinaitės. Svarbiausia, kad vaikas mokykloje gerai jaustųsi ir jam ten būtų smagu, įdomu. Kadangi Lukrecijos mokykloje taip ir yra, mergaitė per vasarą jos labai pasiilgsta. Taip pat – ir savo bičiulių, su kuriais draugauja.
Kaip garsi mama sprendžia būrelių klausimą? K. Liukaitytė sako, kad veiklų jos dukra visada turėjo labai daug. Pernai buvo gimnastika, šokiai, dailė, šeštadieniais – dailusis čiuožimas, o kelis kartus per savaitę – baseinas ir prancūzų kalba. Į visas veiklas ją vežioja tėvai. Pernai padėjo vienos klasės draugės mama, nes Karolinos būrelių grafikas Vilniaus spūstims nepalankus. Laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėja ironizuoja, kad būrelių klausimas jai opesnis nei pačios mokyklos.
„Būrelius turbūt ir šiais metais rinksimės tuos pačius. Gal tik paliksime dukrai laisvus savaitgalius, kad galėtų kokybiškiau pailsėti. Tikrai nekrausime savo neišsipildžiusių vaikystės svajonių ant jos pečių. Norime, kad Lukrecija lankytų tik tai, kas jai patinka“, – tikina LNK informacinės laidos vedėja.
Būrelių grafiko, kabančio ant šaldytuvo, jų namuose nėra. Karolina save vadina atsipūtusia mama ir priduria, kad vaikas nuo mažų dienų ir pats turi ugdytis atsakomybę ir žinoti, kada ir į kokį būrelį turi nuvykti.
Karolina Liukaitytė / K. Liukaitytės asmeninio archyvo nuotr.
„Pasitaikydavo, kad skambina man dukra į darbą ir prašo kažką atvežti iš namų, nes mokyklai reikėjo, o ji pamiršo. Nemetu visko ir nepuolu vykdyti jos prašymų. Sakau, kad bus gera pamoka kitam kartui. Abu su tėčiu stengiamės, kad Lukrecija prisimintų savo atsakomybes ir žinotų, ko jai reikia, nes mokslai jos, o ne mūsų!“ – kalba televizijos žurnalistė.
Rugsėjo 1-ąją Karolina pyragų nekepa, bet drauge su dukra mielai eina kur nors skaniai pavakarieniauti. „Žmonės kartais susakralina Rugsėjo 1-osios šventę, o mes į ją žiūrime paprastai“, – tikina jauna mama.
Ją stebina ir daugelio tėvų dejonės dėl mokyklinių išlaidų. „Nesuprantu, negi jie kasmet perka vaikui vis naują uniformą, naują kuprinę ir naujus mokyklinius reikmenis? Man rodos, čia požiūrio klausimas. Pernai dukrai mokyklai pirkau tik naują parkerį ir naujus flomasterius. Spėčiau, kad tėvai, kurie taip kalba, turbūt patys to nori, nes vaikui tikrai nesvarbu madingi penalai ar įmantrios kuprinės“, – dėsto savo požiūrį K. Liukaitytė.
Nerimo jau mažiau
„Džiugu, kad paklausėte, kaip jaučiuosi, nes iš tiesų kasmet prieš Rugsėjo 1-ąją labai stresuoju“, – sako šokėja Katerina Voropaj. Žinoma moteris prisipažįsta niekada negalvojusi, kad turės vėl visko mokytis nuo pradžių drauge su savo sūnumi Rojumi Patriku. Berniukas šį rugsėjį bus Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos antrokas.
Akimirka: K. Voropaj neneigia, kad artėjantis rugsėjis jai kelia nerimo, tačiau su būsimuoju antroku Rojumi Patriku dar gaudo vasaros malonumus. / K. Voropaj asmeninio archyvo nuotr.
„Pirma klasė man buvo dar didesnis stresas. Reikėjo supirkti sąsiuvinius, kurie tiktų pirmokams. Dabar vėl reikės kažkokių kitokių – antrokams. Uniforma jau yra, bet sklinda gandas, kad galbūt ji keisis. Nepasakyčiau, kad esu iš tų mamų, kurios rautųsi plaukus, bet tikrai esu iš tų, kurios viską daro paskutinę dieną“, – juokiasi ji.
Katerina sutinka, kad nerimas turbūt kyla iš to, kad rugpjūtį dar norisi atostogauti, ilsėtis, o staiga ima ir ateina rugsėjis – su mokykla, būreliais, darbine dienos rutina! Kol kas būrelių grafiko mama su sūnumi dar nedėliojo. Rojus Patrikas maksimalistas: nori ir futbolo, ir parkūro, ir šokių, ir šachmatų... Tas sąrašas mamai atrodo begalinis.
„Pagal jį tėvai turėtų mesti darbus ir įsidarbinti taksistais“, – ironizuoja ji. K. Voropaj laukia rugsėjo, kada bus paskelbti sūnui rūpimų būrelių tvarkaraščiai. Pirmenybė teks tiems, kurių užsiėmimai vyks arčiau namų arba mokyklos. Iš praėjusių mokslo metų žada palikti Rojui Patrikui papildomą užsienio kalbą ir sportinius šokius.
Į klausimą, ar sūnus šoks pas mamą, televizinių šokių projektų dalyvė atsako teigiamai. „Kol kas Rojus Patrikas šoka pas mane, bet labai tikiuosi, kad šokiai jam tebus malonus laisvalaikio praleidimo būdas. Kad jis nesieks šio sporto aukštumų ir neturės tikslo kada nors tapti pasaulio čempionu“, – kalba K. Voropaj.
Katerina Voropaj / K. Voropaj asmeninio archyvo nuotr.
Ar daug pinigų garsi šokėja išleidžia pasirengimui sūnaus mokslams? Tikrai ne. Katerina prisipažįsta, kad yra viena iš tų žmonių, kurie labai nemėgsta vaikščioti po parduotuves.
„Stengiuosi vengti tų viešų susibūrimų, o, kaip žinoma, prieš mokyklą parduotuvės pavirsta tikromis kaziukų mugėmis… Neseniai su sūnumi važiavome į knygyną, norėjome įsigyti kelias knygas, tai pardavėja primygtinai siūlė paimti dar ir dūdelę muzikos pamokoms, nes rugsėjį jos bus tikras deficitas. Dabar jaučiuosi tikra supermamytė, nes savo sūnui jau nupirkau dūdelę!“ – kvatojasi ji.
Gal tai labiau ne nerimas, bet liūdesys, kad baigėsi vasaros disneilendas. Laukia mokslai, atsakomybė, rutina, režimas – žodžiu, daugiau darbo ir mažiau pramogų.
Rugsėjo viduryje Katerina žada sudaryti Rojui Patrikui darbo kalendorių su jo pamokų ir būrelių tvarkaraščiu: „Nesinori, kad būtų kaip pernai: „Maaam, o kas toliau?!“ Pernai už mažąjį pirmokėlį dar atsakė mama, o šįmet nusprendė, kad laikas mokyti antroką savarankiškumo.
Rugsėjo 1-osios šventė Katerinai svarbi dar nuo jos vaikystės laikų. „Kai mes su sese buvome mažos, mama vesdavosi mus į piceriją Pilies gatvėje. Dabar tos kavinės jau nebėra, tad renkamės kitą. Tradicija išliko ta pati, tik padidėjo šeima“, – aiškina sportinių šokių šokėja ir priduria, kad didžiausia šventė tądien būna babai (taip Rojus Patrikas vadina savo močiutę), kuriai džiugu matyti, kaip greitai auga jos anūkas.
Dvi medalio pusės
Televizijos laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva, paklausta, ar nejaučia streso artėjant Rugsėjo 1-ajai, nustemba: „Koks čia stresas?!“
Mažoji Renatos dukra Sofija rudenį eis į antrą klasę, vyresnėlė Elzė bus ketvirtokė. Mergaitės lanko privačią mokymo įstaigą – Vitlio licėjų, kuriame stipri technologinė ir meninė pakraipa. Pasak žurnalistės, jos dukros stresuoja labiau nei ji, nes baigiasi vasara.
„Gal tai labiau ne nerimas, bet liūdesys, kad baigėsi vasaros disneilendas. Laukia mokslai, atsakomybė, rutina, režimas – žodžiu, daugiau darbo ir mažiau pramogų. Natūralu, kad visi šitie dalykai mergaitėms sukelia ne vien tik gerų emocijų“, – svarsto Renata, drauge su vyru į mokslų pradžią žiūrinti paprastai.
Anot jų, yra ir kita, gerokai šviesesnė, medalio pusė. Dukros pasiilgusios klasės draugų, mokyklos aplinkos. Joms įdomu, kaip klasiokams per vasarą sekėsi, ką jie veikė, kur buvo. „Tas smalsumas turbūt nusveria ir kitą lėkštelės pusę, kurioje guli nenoras mokytis“, – spėlioja mama.
Jau baigiantis pavasariui Renata su vyru aptarė, kokius būrelius kitais mokslo metais galėtų lankyti jų dukros. Vitlio licėjuje jų pasirinkimas didelis. Viena dukra labiau linkusi į dailę, kita – į šokius. Žodžiu, šiuo metu Jakovlevų šeimoje būrelių tema dar vyksta atkaklios diskusijos.
Atvirai: anot R. Šakalytės-Jakovlevos, jos dukros labiau gailisi praeinančios vasaros, nei jaudinasi prieš naujuosius mokslo metus. / R. Šakalytės-Jakovlevos asmeninio archyvo nuotr.
„Esame iš tų tėvų, kurie atsižvelgia į vaikų norus. Leisime mergaitėms rinktis tai, ko pačios norės. Krūvis jų mokykloje tikrai nemažas, gauna papildomų užduočių ir namų darbams, tad nesiruošiame apkrauti dukrų taip, kad grįžusios namo tik griūtų iš nuovargio į lovą. Norime, kad būtų laiko ir atsigauti, ir pažaisti, ir neskubant pavalgyti, ir paskaityti knygą“, – kalba R. Šakalytė-Jakovleva.
Daugiausia nerimo jai kelia piniginis klausimas. „Vitlis – privati mokykla ir leisti į ją du vaikus yra finansinis iššūkis tėvams. Kur dar papildomi brangesni būreliai! Tačiau laikomės nuostatos, kad kol pajėgiame tai daryti finansiškai, tol dukras ir leidžiame. Jei kada gyvenime kas pasikeis, tuomet ir galvosime“, – sako Renata ir priduria, kad viskas išsprendžiama, kai yra sprendžiama.
Ar Jakovlevų šeima turi Rugsėjo 1-osios šventės tradiciją? Pasak Renatos, kol dukros lankė kitas mokymo įstaigas, ta diena jose būdavo išskirtinė – šventė, kurioje dalyvaudavo ir tėvai.
„Dabartiniame Vitlio licėjuje didelių iškilmių nebus. Tiesiog mokiniai susitiks su mokytoja, draugais. Tėvai nedalyvaus. Net gėlių rekomenduojama nenešti. Galbūt ją pažymėsime mes patys. Jei leis aplinkybės, visi pasibūsime kartu, gal suvalgysime kokią picą“, – planuoja Rugsėjo 1-osios paminėjimą R. Šakalytė-Jakovleva.
Ne stresas, o susikaupimas
Su baleto primarijumi Nerijumi Juška Agnė augina du vaikus. Dukrelė Eva rudenį pradės lankyti darželio priešmokyklinę grupę, sūnus Paulius keliaus į antrą klasę.
„Manau, prieš rugsėjį tėvus lydi ne tiek stresas, kiek susikaupimas. Kai leidi vaiką į pirmą klasę, tada dar nežinai, į kokį kolektyvą pateks, kaip viskas ten bus, o dabar, kai Pauliukas jau antrokas, viskas gerokai aiškiau. Bent manyje su paskutinėmis vasaros dienomis atbunda vis daugiau atsakomybės, rimties, kad jau laikas kauptis, apie mokslus galvoti, kalbėti, pratinti vaikus prie tos minties“, – atvirauja A. Juškienė.
Anot jos, artėjant rugsėjui nėra ko išsigąsti. Vaikas turi suprasti, kad jo laukia toks ilgalaikis ritmas – iki pat aštuoniolikos metų. Maži vaikai eina į darželį, vyresni – į mokyklą, o suaugusieji – į darbą. Tai natūralus, neišvengiamas gyvenimo procesas, kur visi turi savo pareigas, užsiėmimus.
Agnė nesupranta tėvų, kurie gąsdina savo vaikus tokiais žodžiais: „Pasidžiauk paskutinėmis vasaros dienomis, nes kai jau eisi į mokyklą, tada tai bus!“ Kas gi bus tada?! – su šypsena klausia ji. – Tik be galo smagus laikas, nauji draugai, naujos žinios ir patirtys.“
A. Juškienė ragina tėvus sukurti vaikams susidomėjimo nauju startu atmosferą, kad jie su noru eitų pasisemti žinių. „Padrąsinkite, kad nepaliksite vaiko vieno, kad kartu spręsite mokykloje iškilsiančias problemas“, – pataria ji.
Pasiruošimas mokyklai Juškų šeimoje nebuvo nutrūkęs ir vasarą. Vaikai vis paskaitydavo knygelių, paspręsdavo užduotėlių. „Negali būti vasarą vien pramogos. Jei keliaujame, vadinasi, vyksta ir pasaulio pažinimo pamokėlės. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tik nereikia vaikų perspausti. Visos tos veiklos jiems turi teikti malonumą ir formuoti įprotį neaptingti, nepasinerti vien tik į žaidimus, bet duoti darbo ir smegenims“, – su užsidegimu kalba A. Juškienė.
Anot jos, dėl būrelių problemų nėra. Praeitais mokslo metais Paulius lankė plaukimą, dar muzikos mokyklą „Yamaha“, kurioje mokėsi groti klavišiniais. Taip pat – robotikos, medicinos būrelius.
Ar brangu išleisti vaikus į mokslus? Agnė sutinka, kad tai nepigu, bet tuoj pat priduria, kad jų šeimoje viskas daroma pirmiausia dėl vaikų. „Mums gera, kai jie džiaugiasi nauju penalu ar kuprine, kai gali lankyti norimus būrelius“, – kalba Agnė.
„Filaretų“ pradinėje mokykloje, kurią lanko Paulius, Rugsėjo 1-osios šventė prasideda šv. Mišiomis bažnyčioje, o paskui tęsiasi klasėse.
„Mums tikrai nesvarbu, kokie klasėje yra suolai, užtai labai svarbu, kokia yra mūsų klasės bendruomenė – tėvai, vaikai, mokytoja“, – dviejų vaikų mama laiminga, kad „Filaretų“ mokykloje daug renginių, skirtų šeimoms, o klasės auklėtoja organizuoja daug ekskursijų.
Pernai Agnė buvo išrinkta klasės tėvų komiteto pirmininke, tad stengėsi kurti kuo glaudesnius ryšius tarp mokytojos, tėvų ir vaikų. „Ypač smagu buvo išvykose į gamtą, edukacijose, kur tiek vaikai, tiek ir tėvai galėjo atsiskleisti visiškai kitaip“, – kalba A. Juškienė.
