Kaip praneša Kauno savivaldybė, idėją Žaliakalnio papėdėje pastatyti masyvias bronzines pėdas autoriui pasufleravo pats Kauko laiptų pavadinimas, susijęs su mitiniais ir nežemiškais reiškiniais.

„Lipant laiptais, vedančiais per senais medžiais apaugusią įkalnę, ypač vakare, apima ypatingas jausmas, kad esi čia ne vienas – lyg kažkas stebi tave iš šono, saugo, prižiūri kaip sargas. Iš čia ir kilo idėja įkurdinti ant Kauko laiptų mitinę būtybę. Jos visos – nematyti, bet gali jausti, kad ji čia yra. Ir tik masyvios pėdos duoda užuominą apie būtybės išvaizdą, tuo pačiu palikdamos vietos fantazijai. Antras kūrinio momentas – lipimas aukštyn, kopimas į viršų, ėjimas tolyn, siekis kažko daugiau – kaip gyvenime, darbe ar kasdienybėje. Kiekvienas praeivis mintyse gali save „įsistatyti“ į tas lipančias kojas ir su jomis susitapatinti“, – pasakojo menininkas A. Žilinskas.

Dvi masyvios „Mitinės būtybės“ pėdos išlietos iš bronzos. Kūriniui pasirinkta natūralistinė, kiekvienam suprantama išraiška.

„Skulptūros, kaip žanro, gatvės menui nepriskirčiau. Tai yra labiau meno forma, galinti būti viešoje erdvėje, ją formuoti ar prie jos prisitaikyti. Tikrasis gatvės menas yra „graffiti“, lipdukai, „tag‘ai“, kurie man asocijuojasi su nelegalia veikla, kartais net erdvės darkymu. Bet Kaune tikrai yra puikių piešinių ant sienų, kurie tampa neatsiejama miesto dalimi. Smagu, kad tokių darbų daugėja. Palyginti su tokiais Europos miestais kaip Viena, Roma ar Florencija, skulptūrų Kaune tikrai gali būti ir dar daugiau. Paskutiniu metu tokių laisvos meninės išraiškos kūrinių mūsų mieste vis daugėja. Tikiuosi, mano skulptūra prigis, džiugins praeivių akis ir truputį pakutens jų mintis, bandant įsivaizduoti, o kaip gi atrodo visa Kauko laiptų mitinė būtybė“, – vietos intrigai paliko A. Žilinskas.

„Kauko laiptų mitinė būtybė“ tapo dar viena nuo 2017-ųjų startavusio projekto „Kauno akcentai“ dalimi. Menininkai kviečiami ir finansiškai skatinami siūlyti idėjas, puošti miesto viešąsias erdves skulptūrų, dizaino objektų, šviesos instaliacijų, apšvietimo ar gatvės tapybos kūriniais. Jų darbus finansuoja Kauno miesto savivaldybė.

Tarpukario Lietuvoje klestėjo paukštininkystė – kasmet Vokietijai būdavo parduodamas įspūdingas kiekis žąsų – daugiau kaip pusė milijono. 1933 m. Klaipėdos krašte suėmus ir nuteisus gausų būrį nacistinių organizacijų aktyvistų, Vokietija paskelbė ekonominę blokadą Lietuvai. Ji praminta „Žąsų krize“, kadangi buvo užkirstas bet koks šių paukščių importas ar tranzitas į užsienį.

Tarpukario Vyriausybės krizės valdymo sprendimas – kiekvienas lietuvis, nuo valdininkų iki miestelėnų ar senjorų, privalėjo įsigyti numatytą kiekį paukščių. Tokiu būdu siekta mažinti nuostolius ir paremti tūkstančius žąsų auginančius ūkininkus. Atlikti sandoriai turėjo būti patvirtinami specialiomis kortelėmis.

Tai sukėlė visą virtinę kuriozų: prasidėjo šešėlinė prekyba kortelėmis, neįsigyjant žąsų, laikraščiuose atsirado specialios „Žąsų skiltys“, kuriose skelbdavo įvairius receptus ar šių paukščių naudą sveikatai. Bene plačiausiai nuskambėjo Kipro Petrausko istorija – vietoj pinigų gavęs gausų būrį paukščių, jis juos varėsi per visą Laisvės alėją.

Džiaugiuos, kad skulptūra iškilo Žaliakalnyje, apsupta modernizmo grynuolių ir medinukų.

Šiems įvykiams dedikuotas pripažinto Lietuvos skulptoriaus Evaldo Pauzos kūrinys „Su meile II“. Kauko laiptų terasoje, ties Lietuvių bei Aguonų gatvių sankirta, pastatyta realaus dydžio bronzinė skulptūra. Kūrinys gerai matomas iš visų pusių, nesikerta su pėsčiųjų takais. Jame realistiškai, su tarpukario laikmečiui būdingomis aprangos detalėmis, atvaizduoti du įsimylėjėliai laikantys užantyje po paukštį.

Šis skulptoriaus darbas dar 2019 m. nuskynė parodos-konkurso „Geriausias metų kūrinys“ laurus. Tąkart E. Pauza pelnė daugiausia lankytojų bei vertinimo komisijos balsų. Paraišką „Kauno akcentams“ pateikė ir projektą įgyvendino Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius. Skulptūrai įrengti skirta 38 tūkst. eurų.

„Akcentas „Su meile II“ – ypatingas. Tai gražus kūrinys apie meilę ir keisto tarpukario momento įamžinimas. Džiaugiuos, kad skulptūra iškilo Žaliakalnyje, apsupta modernizmo grynuolių ir medinukų. Ją realizavome drauge su pripažintu kauniečiu skulptoriumi E. Pauza, kurio darbų gimtojo miesto viešosiose erdvėse iki šiol nebūta. Tikiuosi, kad tai bus paskata ir kitiems autoriams įsitraukti bei aktyviau dalyvauti „Kauno akcentų“ programoje, o bendradarbiavimas su Lietuvos dailininkų sąjunga padės užtikrinti aukštos meninės vertės darbų patekimą į konkursą“, – teigė Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Pasak jo, programa „Kauno akcentai“ suteikia galimybę kūrėjams bei menininkams savo darbais puošti Kauną.

Komisijos atrinktų ir patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Menininkai iš visos Lietuvos kviečiami teikti savo sumanymus specialioje platformoje internete: akcentai.kaunas.lt. 

„Ateikite persirengęs taip, kad nei draugas ar kaimynas neatpažintų! Laukiame Jūsų raguotų, plaukuotų, ožiais, raganom ir visokiomis kitokiomis būtybėmis pavirtusių!“, – tokiu kvietimu į Kauno bendruomenių organizuojamą Užgavėnių šventę buvo viliojami kauniečiai.

Panašu, kad kvietimas pasiteisino ir miestiečiai žiemą nusprendė varyti itin išradingai. Kas iš popieriaus, kas iš kitokių medžiagų rankų darbo kaukes pasigamino, kad tikrai pažįstami galbūt tik iš balso ir būtų atspėję, kas po kauke slapstosi.

„Kaukę pats gaminau iš laikraščių. Nežinau, kas toks esu, bet atėjau čia gąsdinti žiemos. Eik iš čia, žiema!“, – šūktelėjo tėvų atlydėtas mažasis pabaisiukas.

Nežinau, kas toks esu, bet atėjau čia gąsdinti žiemos.

Šventėje teko sutikti ir velniukų, ir ožiukų. Klaidžiojo ir kelios gervės, o joms kompaniją palaikė medinėmis kaukėmis pasidabinę miestiečiai.

Sakoma, kad per Užgavėnes reikia sočiai pilvus prisikimšti, o ši šventė neįsivaizduojama be blynų. Ant Kauko laiptų susirinkę persirengę kauniečiai atsinešė savo keptų blynų ir vaišino kaimynus. Taip pat šventėje buvo galima paskanauti gilių kava, pasimėgauti meilės arbata ir patrypčioti iš širdies taip, kad žiema išsigąstų, pabėgtų ir užleistų vietą pavasariui.

Žinoma, kokia žiemos varymo iš kiemo šventė be Morės bei Kanapinio ir Lašininio kovos. Tad ir šį kartą kaukėti kauniečiai stebėjo, kaip Kanapinis laimi ir tarsi simboliškai leidžia į kiemus ateiti pavasariui.

Žaliakalnio ir Centro seniūnijų suburti Užgavėnių personažai tikrai pakėlė nuotaikas. Tikėkimės, kad ant Kauko laiptų suorganizuoto šurmulio pakaks, kad žiema pagaliau pasitrauktų ir šaltukas nebespaustų įšalusios žemės.

O kas Kaune? Žemaičių gatvės viršuj vietoj plytinčio stilistiškai tobulo purvyno stovi du vokiečiai. Klausia, kas čia. Gatvė, sakom, bet gal nesileiskit. Tos pačios gatvės apačioj jau stovi šeši vokiečiai. Klausia, kas čia. Gatvė, sakom, bet geriau nelipkit. Tačiau nieko, čia tik komiški paveikslėliai, susitvarkys.

Šalia – ir Kauko laiptai. Labai bijojau, kad jie bus sugadinti, bet viskas padaryta labai korektiškai ir tvarkingai, mielai nueisiu pabūti, „Kauno dienos“ paskaityti. Viskas, išskyrus skulptūrą, kuri dabar sėdi kaip Alionuška ant lieptelio ir nesupranta, kur pateko. Baseinėlio panaikinimas, tiesą sakant, yra ir autorių teisių pažeidimas. Juk, atveriant erdvę šuniui pavedžiot, buvo galima palikti nors pusę baseinėlio. O visa kita gerai.

Skirtingiems žmonėms patinka skirtingi dalykai. Užtenka jau sovietinio uniformizmo. Vieniems nepatinka rūdintu metalu apkraštuotos klombos šalia savivaldybės. Man patinka. Ir tuo, kad pakeitė ligi šiol čia buvusį „Petrutės tulpyną“, kokie kadais riogsodavo prieš kiekvieną sovietmečio ispolkomą, ir tuo, kad gražiai architektūriškai dera su kitapus gatvės esančiu Romo Kalantos memorialu. Žinoma, dalykai nelygintini.

Renovuojama rotušė, pritaikant daugiau erdvių publikai ir Kauno miesto muziejui. Labai gerai. Ar žinot, kokį turtingą ir unikalų muziejų miestas turi? Viena detalė. Į Kauną atvyko šarvuota mašina, kad paimtų eksponatą. Kitą dieną Vokietijoje jau dirbo viena geriausių mūsų muziejaus specialisčių, teturinti vien prižiūrėti, ar teisingai eksponuojamas objektas. Viską apmokėjo vokiečiai.

Ir koks tai turtas? Ogi molinis alaus bokalas, kurį XVI a. nutrenkė į kampą įkaušę Hanzos pirkliai. Magdeburgo istorijos ir kultūros muziejus jį palaikė išskirtiniu ir demonstruoja didžiulėje parodoje, skirtoje Viduramžių Vidurio ir Rytų Europos miestelėnų kasdieniam gyvenimui. O kas yra Magdeburgo teisė ir kad jos arealui priklausė Kaunas – visi žinome. Ar ir toliau vokiečiai turės mums pasakyti, kokių turtų turime?

Šįkart į vakaronę susirinko tikri lietuvių liaudies šokių entuziastai, jau gerai mokantys visus šokių žingsnelius – jie pasiryžo išmokyti šokti ir vakaro smalsuolius.

Vyriausią šokėją senjorę Ievą šokti pakvietė kitas renginio dalyvis. "Jei tik būtų arčiau namų tokie renginiai, šokčiau kiekvieną dieną, kad ir po tris kartus. Visai kaip senais laikais", – paklausta, ką mano apie tokius renginius Kaune, atsakė moteris. "Galėsiu dabar visiems sakyti, kad buvau šokiuose", – nusijuokė Ieva, iš pradžių stebėjusi kitus šokėjus iš šalies. Moteris atskleidė, kad jai lietuvių liaudies šokiai po atviru dangumi – patys gražiausi.

Keletas Žaliakalnio gyventojų visą renginį stebėjo pro savo namų langus. "Gyvenu čia netoliese, pagalvojau, užsuksiu pažiūrėti, kas čia vyksta. Man patinka lietuvių kultūra, tautinis paveldas", – papasakojo netoliese gyvenantis Tomas. "Seniau domėjausi šokiais, tačiau dabar nebetraukia dalyvauti", – paklaustas, kodėl tik stebi šokančiuosius, paaiškino jaunas vyras.

Dauguma atėjusiųjų į vakaronę susitinka lyg seni pažįstami. Tai patvirtino ir kalbintas Paulius, pavadinęs save prisiplakėliu. Vyras teigė, kad stengiasi kuo dažniau prisijungti prie šių tradicija tapusių vakaronių. "Čia yra tarsi bendruomenė. Šokiuose visada sutinki pažįstamų žmonių", – pastebėjo Paulius.

Šokių mylėtojų neišgąsdino temstantis dangus ar vėstantis oras. Organizatoriai muzikos repertuarą sudėliojo taip, kad trankius šokius keistų lėtesni – taip šokėjai galėjo šokti kuo ilgiau ir pailsėti po daug energijos reikalaujančių šokių, tokių kaip "Dirižablis" ar "Kiaulė grikiuos".

Jei tik būtų arčiau namų tokie renginiai, šokčiau kiekvieną dieną, kad ir po tris kartus.

Vienas iš šokėjų Paulius atkreipė dėmesį, kad vakaronė čia, prie pat gyvenamųjų namų, trunka tik iki 22 val., nuo kurios prasideda ramybės laikas. "Įprastai vakaronė gali trukti ir iki 2–3 valandos ryto", – savo patirtimi pasidalijo jis.

Rudenį vakaronės vyks uždarose patalpose. Kartą per mėnesį – Kauno miesto muziejaus tautinės muzikos skyriuje. Sekti kitų vakaronių datas galima ansamblio "Goštauta" socialinio tinklo "Facebook" puslapyje. Tokius renginius organizuoja daugelis Kaune esančių folkloro ansamblių.

Liepą ir birželį liaudies šokių mylėtojai smagiai trypė ant Pelėdų kalno ir ant vadinamojo "Trijų mergelių" tilto.

Dvi savaitės

Buvo numatyta, kad Aleksoto apžvalgos aikštelės galutinė darbų atidavimo vertinti data – šių metų birželio 28-oji. Tiesa, dar sausį Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis viešai teigė, kad  atnaujinimo darbus rangovai yra įsipareigoję baigti pavasario pradžioje.

Tačiau darbai tebevyksta. "Rangovai tikisi, kad už dviejų savaičių objektą galės atiduoti vertinti", – "Kauno dienai" užsiminė A.Pakalniškis. Kaip paaiškėjo, į rangovo vėlavimą savivaldybė nepasižiūrėjo pro pirštus.

Nuo birželio 28 d. "HSC Baltic" skaičiuojami delspinigiai. Architektas Rimantas Giedraitis, anot Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo, bedė pirštu į statytojo paliktą broką, aikštelės atraminės sienelės trūkumus, kuriuos statytojai dabar mėgina šalinti.

Pagal projektą, ši viešoji erdvė turėtų būti atnaujinta ir pritaikyta tiek laisvalaikiui leisti, tiek renginiams ir bendruomenės susibūrimams organizuoti. Įgyvendinant projektą, buvo atlikta apžvalgos aikštelės rekonstrukcija, sutvirtintas ir apželdintas šlaitas, įrengti inžineriniai tinklai.

Pakeisti ir buvusių aikštelių kontūrai, įrengta stoginė, atraminės sienelės bei pėsčiųjų-dviračių takas.

Šalina trūkumus

Vis dar tikimasi, kad rekonstruota ir atnaujinta Aleksoto apžvalgos aikštelė bei jos prieigos taps stipriu Aleksoto seniūnijos traukos centru, sutvarkyta viešoji erdvė bus patraukli ne tik gyventojams – apsilankyti, pailsėti, laisvalaikiui praleisti, bet ir miesto svečiams bei vietos verslui.

Tačiau dar net neprasidėjus rekonstrukcijos darbams paaiškėjo tam tikri trikdžiai. 2017 m. rudenį rengiant projektą apatinėje Aleksoto kalno dalyje buvo aptiktos nedidelės nuošliaužos. Jų priežastis – šaltinėliai – išaiškėjo atlikus išsamius tyrimus. Dėl to, jau pradėjus rekonstrukciją, buvo įrengta drenažo sistema, kuri surinks vandenį, kad šis neplautų šlaito. Stabilizavus šlaitą, įrengtas apšvietimas.

Aiškinta, kad svarbiausi darbai buvo baigti dar gegužę: atnaujintos viršutinės ir žemutinės apžvalgos aikštelės, suremontuoti laiptai. Šiuo metu darbininkai vis dar glaisto betonines aikštelės dalis. Betonavimo darbai – vienas pretekstų, kodėl Aleksoto aikštelės rekonstrukcijos darbai žiemos laikotarpiu buvo sulėtėję. Dėl žemos temperatūros rangovai negalėjo betonuoti.

"Rangovas šalina ir atraminės sienelės trūkumus", – šiuo metu vykstančius darbus minėjo A.Pakalniškis. Vienas iš nuolat minimų patogumų – žmonėms, turintiems negalią, specialiai įrengtas ir jiems pritaikytas liftas.

Fontanas veikia

Ta pati statybų "HSC Baltic" vykdo ir Kauko laiptų rekonstrukciją. Regis, liko tik paėmus šluotą nušluoti laiptų aikštelėse susikaupusį žvyrą, tačiau didingų Kauko laiptų pabaigtuvių garsų negirdėti. Susikūprinę darbininkai krapštosi prie Kauko laiptų didžiosios aikštelės plytelių, o technikai ir statybinėms medžiagoms skirta teritorija Aukštaičių gatvėje vis dar atitverta.

Tereikia sulaukti suolų, kurių viešieji pirkimai šiek tiek užtruko. Fontanas išbandytas – veikia.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas A.Pakalniškis ramino, kad laukti liko nedaug ir vis dar trunkančių darbų priežastys žinomos. "Pradiniame projekte buvo numatyta iškirsti menkaverčius ir senus medžius. Kadangi buvo nutarta išsaugoti medžius, teko keisti ir projektą", – priminė A.Pakalniškis.

Prieš medžių naikinimą aplinkui Kauko laiptus stojo ne vieną medį Kaune apgynę aktyvistai. Jų protestas ir privertė keisti vienų gražiausių Kauno laiptų rekonstrukcijos projektą. A.Pakalniškis mini ir dar vieną priežastį – rangovą apvylė vienas subrangovas. Rekonstrukcijai numatytas laikas ėjo, o rangovas ieškojo kitos statybinės organizacijos, galinčios atlikti nelengvus darbus.

Galiausiai viskas lyg ir įsivažiavo, tačiau ir vėl neapsieita be smulkių defektų, kurie šiuo metu šalinami. Kauną plovę didesni lietūs parodė, kad laiptų šonuose įrengti akmenimis grįsti lietaus vandens nutekėjimui skirti takeliai nelabai pasiteisina. Nutarta lovelį pakelti į viršų – taip padarant atvirkštinį nuolydį, o esamą šulinį nuleisti ir įdėti groteles vandeniui surinkti.

Ir paskutinis akcentas, dėl kurio baiminamasi pasakyti tikslią projekto įgyvendinimo datą – granitiniai suolai, kokių pageidavo rekonstrukciją projektavęs architektas. "Tereikia sulaukti suolų, kurių viešieji pirkimai šiek tiek užtruko. Fontanas išbandytas – veikia", – šyptelėjo A.Pakalniškis. Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas tikisi, kad vėliausiai rugpjūčio pabaigoje švęsime Kauko laiptų rekonstrukcijos pabaigą.

Priverstinė pertrauka

Kovo mėnesį Kauno miesto savivaldybė skelbė, kad pradeda Kauko laiptų rekonstrukciją, po kurios ši Žaliakalnio vieta įgaus visai kitokį vaizdą ir bus prikelta naujam gyvenimui. Tačiau prasidėję darbai netikėtai sustojo ir tik neseniai darbininkai vėl užkūrė savo techniką.

"Vasarą keitėsi vadovaujantis subrangovas, nes nebuvome patenkinti darbų kokybe. Dėl rangovo kaltės vėlavo statybos pabaiga, vėliau buvo ieškoma naujo rangovo. Tai užtruko du mėnesius. Atsiliekame nuo darbų grafiko, tačiau dabartinis rangovas dirbs visą žiemą, kol tik leis oro sąlygos", – apie priverstinę darbų pertrauką "Kauno dienai" pasakojo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Veiksmo netrūksta

Dabar Kauko laiptų rekonstrukcija tęsiasi. Nors spustelėjęs šaltukas jau bandė vėl įšaldyti darbus, tačiau, jam pasitraukus, rekonstrukcija atnaujinta. Jau atlikta ir nemažai darbų, kurie leidžia pamatyti naujo dizaino nuotrupas.

"Šiuo metu tvirtinami laiptų šlaitai, jau įrengti šlaitai baseino erdvėje ir apželdinti rulonine veja. Atlikti inžinerinių tinklų įrengimo darbai, sutankinti dangų pagrindai, įrengtos šaligatvių dangos. Sumontuoti fontano požeminiai aptarnavimo blokai, išlieta fontano pado gelžbetoninė plokštė ir fontano inžineriniai vamzdynai. Įrengtas pandusas į apatinę fontano terasą", – vardijo A.Pakalniškis.

Statybų vietoje matyti, kad darbus sunkina nuo šlapdribos pažliugęs gruntas. Teko net iš klampaus purvo vaduoti darbininkų techniką. Tačiau net ir tai darbų tempų nemažina, norima viską spėti iki pavasario, tad kol žemės nesukaustė ledas, tol ši Žaliakalnio vieta bus tvarkoma toliau.

"Dabar liejamos laiptų šoninės gelžbetoninės sienutės, lygiagrečiai restauruojami metaliniai turėklai, pradėtos dėti autentiškos pakopos. Liko pabaigti šiuos darbus ir takų dangas įrengti tarp laiptų. Taip pat dedami granitiniai bortai fontano erdvėje", – sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Kaip viskas atrodys?

Skelbta, kad Kauko laiptai po rekonstrukcijos pasikeis neatpažįstamai. Šioje erdvėje sumažės invazinių medžių, o neveikiantį baseiną pakeis fontanai. Bus ir kitų poilsio zonų.

Viršutinėje Kauko laiptų terasoje tarpukariu buvo trijų lygių baseinas. Sovietmečiu jis buvo pertvarkytas ir iki šių dienų išliko toks pats. Kauno miesto savivaldybė tikino, kad vietoje neišvaizdaus ir savo funkcijos neatliekančio darinio visa aikštė bus išgrįsta granitine danga, į kurią bus integruoti fontanai.

Prie Aukštaičių gatvės esančiame šlaite bus pastatyti betoniniai suolai, kurie suformuos amfiteatro erdvę. Į ją ves akmens skaldos takelis. Visoje tvarkomoje teritorijoje numatoma įrengti vienodo dizaino suoliukus ir šiukšliadėžes. Laiptus apšvies 4 m aukščio šviestuvai, išdėstyti abejose tako pusėse. Tokie patys šviestuvai bus įrengti ir Kauko alėjoje. Apšviesta bus tiek gatvė, tiek šlaitas.

Pasak Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo, rekonstruojant vieną gražiausių tarpukario statybos objektų bus išsaugotos autentiškos granitinės laiptų pakopos, o turėklai – restauruoti. Rekonstruos ir fontanėlius su aikštelėmis, jie bus sutvarkyti ir apšviesti.

Baseino zonoje, tarp fontano ir laiptų, projektuotojai numatė įrengti tris nerūdijančiojo metalo, blizgaus paviršiaus rutulius. Interaktyvūs elementai galės suktis aplink savo ašį, ant jų bus galima užlipti ar atsisėsti.

Apatinėje Kauko laiptų dalyje planuojamas gėlynas. Dėl erozijos poveikio bus tvarkomi ir Kauko laiptus juosiantys šlaitai. Jie bus padengti geotekstiliniais dembliais, juos užpilant juodžemiu ir užsėjant veja. Projektas iš dalies finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

A.Pakalniškis sakė, kad rangovas darbus įsipareigojęs užbaigti iki kitų metų kovo 19 d.

Pasipiktino projektu

Antradienio vakarą būrys kauniečių susirinko prie Kauko laiptų, kurie tik praėjusią savaitę virto statybų aikštele. Žmonės atsinešė plakatų, „Stop“ juostų, ant pažymėtų medžių užklijavo popierines rankas ir užrašus „Tuoj mane žudys“. Menininkas Vytenis Jakas ant pažymėtų medžių dažais nupaišė širdutes ir taip siekė atkreipti dėmesį į tai, jog rekonstrukcijos projekte numatyta nukirsti dalį čia augančių medžių. Anot piketuotojų, medžiai turi būti išsaugoti ir visi pakeitimai turi būti daromi neliečiant sveikų želdinių, o ar medį reikia kirsti, turi įvertinti dendrologai.

„Mes čia dalyvaujame priverstine tvarka. Kauko laiptai visiems kauniečiams svarbūs. Problema ne tame, kad mes nenorime, kad būtų nupjautas vienas ar kitas medis, o problema, jog yra nesiskaitoma su visuomene. Yra tam tikra tvarka, kaip turi būti tvarkomi paveldo objektai. Be to, želdinių įstatyme nurodyta, kad jie tvarkomi įvertinus jų santykį su aplinka ir tai turi spręsti specialistai. Jei yra ginčas dėl želdinių būklės, privalo būti atlikta ekspertizė“, – prie Kauko laiptų kalbėjo medžius ginantis advokatas Saulius Dambrauskas.

Jis ragino žmones pasirašyti ant jo parengto dokumento. Kauno miesto savivaldybės protestuotojai prašo parengti želdinių pertvarkymo projektą, poveikio aplinkai vertinimą, atlikti Kauko laiptų medžių ekspertizę, o tik tuomet vykdyti kirtimo ar genėjimo darbus.

Bus kertami tie medžiai, kurie yra virš inžinerinių tinklų. Čia protestuotojai apglėbė uosialapius klebus, kurie invaziniai. Juos ir Aplinkos ministerija naikinti yra nusprendusi.

Gyventojai – už

Vietos gyventojai laikėsi priešingos nuomonės nei piketuotojai ir tikino, kad medžius pjauti būtina, nes jie ne tik užstoja šviesą, bet taip pat ir gadina patiestas komunikacijas, todėl vanduo išplovė pačius Kauko laiptus.

„Tie, kurie čia gyvena, tik prašome netrukdyti ir leisti tvarkyti. Mes tiek metų čia turime šabakštynus po langais, kur šlapinasi alaus prisigėrę paaugliai. Dabar juk palieka penkis gražius medžius. Išpjauna tuos, kurie patys užsisėjo ir neturi jokios vertės. Čia esantiems medžiams jau virš 70 metų, ar tikrai turi būti toks jų tankis ir jie turi būti kaip šabakštynai. Juos reikia retinti ir žeminti“, kalbėjo vietos gyventoja Giedrė Sabaliauskienė.

„Bus kertami tie medžiai, kurie yra virš inžinerinių tinklų. Čia protestuotojai apglėbė uosialapius klebus, kurie invaziniai. Juos ir Aplinkos ministerija naikinti yra nusprendusi. Šie medžiai yra pačios didžiausios šiukšlės“, – kalbėjo Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas.

Be to, žmonės tikino, kad seniau ant Kauko alėjos nebuvo iš viso medžių, jie bet kokia tvarka susodinti tik sovietmečiu. Čia gyvenanti G.Sabaliauskienė net atsinešė istorinę knygą, kurioje yra jos mamos mažos nuotrauka ties Kauko laiptais nuotraukoje matyti, kad įrengiant šią Žaliakalnio vietą medžių nebuvo.

„Čia buvo rankomis paklotas akmenimis grįstas kelias. Mano mama iki mirties čia gėlytę vis augindavo, nes buvo sentimentai, ir tik sovietmečiu tuos medžius pasodino, nors nebuvo jokio supratimo, kaip tai daryti. Visi kaukiečiai ėjome, tarėmės, buvo trys susirinkimai, nubalsavome, architektai visus mūsų norus užrašė. Dabar ateina čia Dambrauskai sau dividendus susirinkti, čia dabar yra tik politinis kontekstas ir jie negirdi, ką sako vietos žmonės“, – sakė moteris, dar vylusi įrodyti piketuotojams, kad rengiant projektą buvo atsižvelgta į gyventojų nuomonę.

Kas pasikeis?

„Kauno diena“ primena, kad praėjusią savaitę pradėta ilgai laukta Kauko laiptų rekonstrukcija, kurios metu seną virš laiptų esantį baseiną pakeis iš žemės trykštantys fontanai, o šlaite bus įrengtas amfiteatras.

Viršutinėje Kauko laiptų terasoje tarpukariu buvo trijų lygių baseinas. Sovietmečiu jis buvo pertvarkytas ir iki šių dienų išliko toks pats. Kauno miesto savivaldybė skelbė, jog vietoje neišvaizdaus ir savo funkcijos neatliekančio darinio visa aikštė bus išgrįsta granitine danga, į kurią bus integruoti fontanai.

Prie Aukštaičių gatvės esančiame šlaite bus pastatyti betoniniai suolai, kurie suformuos amfiteatro erdvę. Į ją ves akmens skaldos takelis. Visoje tvarkomoje teritorijoje numatoma įrengti vienodo dizaino suoliukus ir šiukšliadėžes. Laiptus apšvies 4 metrų aukščio šviestuvai, išdėstyti abejose tako pusėse. Tokio paties tipo šviestuvai bus įrengti ir Kauko alėjoje. Šviesa kris tiek ant gatvės, tiek ir ant šlaito.

Pasak Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo, rekonstruojant vieną gražiausių tarpukario statybos objektų bus išsaugotos autentiškos granitinės laiptų pakopos, o turėklai – restauruoti. Rekonstrukcija palies ir esamus fontanėlius su aikštelėmis, jie bus sutvarkyti ir apšviesti.

Baseino zonoje, tarp fontano ir laiptų, projektuotojai numatė įrengti tris nerūdijančio metalo, blizgaus paviršiaus rutulius. Interaktyvūs elementai galės suktis aplink savo ašį, ant jų bus galima užlipti ar atsisėsti.

„Tikrai bus dienų, kai objekte pluš 30-40 žmonių vienu metu. Darbus pradedame nuo senosios dangos ardymo. Balandį norime išardyti laiptus, kurių pakopas privalome išsaugoti. Tuomet pradėsime įrenginėti nuotekų ir vandentiekio tinklus. Didžiausias iššūkis – senojo baseino transformacija į aikštę su trykštančiais fontanais“, – kalbėjo darbus vykdančios bendrovės „HSC Baltics“ projektų vadovas Vaidas Šimkūnas.

Apatinėje Kauko laiptų dalyje planuojamas gėlynas. Dėl erozijos poveikio bus tvarkomi ir Kauko laiptus juosiantys šlaitai. Jie bus padengti geotekstiliniais dembliais, juos užpilant juodžemiu ir užsėjant veja.

„Kadaise tai buvo labai populiari kauniečių susitikimo vieta. Per ilgus metus ji buvo nepelnytai apleista ir šiandien primena nykų užkampį. Tikime, jog Kauko laiptai gali susigrąžinti tarpukario populiarumą ir tapti puikia kauniečių susibūrimų vieta“, – teigė architektas, Kauno miesto tarybos narys Jonas Audėjaitis.

Viršutinėje Kauko laiptų terasoje tarpukariu buvo trijų lygių baseinas. Sovietmečiu jis buvo pertvarkytas ir iki šių dienų išliko toks pats. Vietoje neišvaizdaus ir savo funkcijos neatliekančio darinio visa aikštė bus išgrįsta granitine danga, į kurią bus integruoti fontanai.

Prie Aukštaičių gatvės esančiame šlaite bus pastatyti betoniniai suolai, kurie suformuos amfiteatro erdvę. Į ją ves akmens skaldos takelis. Visoje tvarkomoje teritorijoje numatoma įrengti vienodo dizaino suoliukus ir šiukšliadėžes. Laiptus apšvies 4 metrų aukščio šviestuvai, išdėstyti abejose tako pusėse. Tokio paties tipo šviestuvai bus įrengti ir Kauko alėjoje. Šviesa kris tiek ant gatvės, tiek ir ant šlaito.

Pasak Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo, rekonstruojant vieną gražiausių tarpukario statybos objektų bus išsaugotos autentiškos granitinės laiptų pakopos, o turėklai – restauruoti. Rekonstrukcija palies ir esamus fontanėlius su aikštelėmis, jie bus sutvarkyti ir apšviesti.

Baseino zonoje, tarp fontano ir laiptų, projektuotojai numatė įrengti tris nerūdijančio metalo, blizgaus paviršiaus rutulius. Interaktyvūs elementai galės suktis aplink savo ašį, ant jų bus galima užlipti ar atsisėsti.

Šios savaitės pradžioje darbus vykdančios bendrovės „HSC Baltics“ darbuotojai apsauginėmis tvoromis aptvėrė teritoriją ir pradėjo baseino demontavimo darbus.

„Tikrai bus dienų, kai objekte pluš 30-40 žmonių vienu metu. Darbus pradedame nuo senosios dangos ardymo. Balandį norime išardyti laiptus, kurių pakopas privalome išsaugoti. Tuomet pradėsime įrenginėti nuotekų ir vandentiekio tinklus. Didžiausias iššūkis – senojo baseino transformacija į aikštę su trykštančiais fontanais. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie Kaunui itin svarbaus objekto atnaujinimo“, – laukiančius darbus vardijo bendrovės „HSC Baltics“ projektų vadovas Vaidas Šimkūnas.

Apatinėje Kauko laiptų dalyje planuojamas gėlynas. Dėl erozijos poveikio bus tvarkomi ir Kauko laiptus juosiantys šlaitai. Jie bus padengti geotekstiliniais dembliais, juos užpilant juodžemiu ir užsėjant veja.