Pirmieji keleiviai išplauks iš Vidaus vandens kelių direkcijos keleivinės prieplaukos Kaune.

„Su labai pakilia nuotaika startuojame. Labai geras vandens lygis. Nidoje – prieplauka nauja, pastatas naujas. Praėjusį penktadienį darėme techninį plaukimą, viską išbandėme: kelias nuostabus, vaga puiki, laivas, technika veikia nuostabiai“, – BNS sakė viešosios įstaigos „Vandens kelias“ prezidentas Nerijus Šilgalis.

Jo teigimu, bilietai ir į pirmąjį, ir į kitus reisus praktiškai išpirkti.

„Liepos mėnesiui išvis turime maždaug dešimt norinčiųjų į vieną bilietą“, – teigė N. Šilgalis.

Kelionė asmeniui į vieną pusę kainuos 49 eurus, norintiesiems sėdėti prie lango – 59 eurus.

Nuolaidų viešoji įstaiga kol kas negali pasiūlyti, tačiau viliasi, jog sulauks subsidijų ir tuomet pigiau galės plukdyti senjorus, žmones su negalia, daugiavaikes šeimas.

Per savaitę laivas į pajūrį plauks tris kartus: iš Kauno jis išvyks ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį, iš Nidos – ketvirtadienį, penktadienį, sekmadienį.

Kelionė truks apie 3,5 – 4 valandas. Kateris plauks apie 60 kilometrų per valandą greičiu.

Rekonstruotas laivas į vandenį Kaune iškilmingai nuleistas prieš metus. Nors „Raketa“ kursuoti į Nidą turėjo pradėti jau pernai, nepavyko gauti laivo klasę patvirtinančio sertifikato, kurio reikalavo Transporto saugos administracija.

Anksčiau skelbta, kad investicijos į šį maršrutą siekė daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

Sovietmečiu Lietuvoje buvo apie dešimt greitaeigių katerių „Raketų“. Daugiausia jų plaukdavo maršrutu iš Kauno į pajūrį.

Reguliari greitaeigių katerių navigacija nutrūko 1995 metais. Kai kurie laivai buvo parduoti ir išplukdyti į kitas šalis, kiti nukeliavo į metalo laužą. Kurį laiką laivybą Nemunu vis bandyta atgaivinti, tačiau nuo 2010 metų „Raketos“ tipo laivų Nemune nebeliko.

„Pažadame šaltuoju periodu nenuleisti rankų ir padaryti viską, kad kitąmet galėtumėte mėgautis istoriniu Kaunas–Nida–Kaunas maršrutu vaizdingiausiais Nemuno vingiais ir slėniais“, – teigiama viešosios įstaigos „Vandens kelias“ išplatintame pranešime.

Rekonstruotas laivas į vandenį Kaune iškilmingai nuleistas dar šių metų gegužę. Tuomet planuota, jog bilietais bus pradėta prekiauti jau netrukus.

Tačiau vėliau laivui plaukti kilo kliūčių: nepavyko gauti laivo klasę patvirtinančio sertifikato, kurio reikalavo Transporto saugos administracija.

Laivo savininkai teigia, jog laivui turėtų užtekti techninės apžiūros dokumentų ir teigia, jog gauti tokio dokumento nėra įmanoma.

Susisiekimo ministerijos vadovybė teigė, jog laivui plaukti turėtų būti leista tik nebelikus abejonių dėl jo saugumo.

Investicijos į šį maršrutą siekė daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

Sovietinės okupacijos metu Lietuvoje buvo apie 10 „Raketų“. Daugiausia jų plaukdavo maršrutu Kaunas-pajūris.

Reguliari greitaeigių katerių navigacija nutrūko 1995 metais. Kai kurie laivai buvo parduoti ir išplukdyti į kitas šalis, kiti nukeliavo į metalo laužą. Kurį laiką laivybą Nemunu vis dar buvo bandoma atgaivinti, tačiau nuo 2010 metų „Raketos“ tipo laivų Nemune nebeliko.

Prieš metus į Nidą kateriu ėmę plukdyti kraštiečius, sutuoktiniai iš Jurbarko reguliarią keleivinę laivybą pasišovė grąžinti ir į Kauną. Tiesa, ne laiveliu, kurio vandentalpa neviršija 400 t, o kartą jau patikrintu "Raketos" tipo laivu "Aistė", talpinančiu apie 60 žmonių, o 240 km atstumą tirpdančiu per kelias valandas.

"Turėdami idėją vykdyti keliones į Nidą, ieškojome laivo, kuris būtų pakankamai greitas, tiktų ir Nemunui, ir Kuršių marioms – sprendimą rinktis ilgokai nenaudotą "Aistę" motyvavo idėjos sumanytoja Vaida Vaitonė. – Laivas buvo iškeltas, konservuotas. Jo techninė būklė nebloga, todėl eksploatuoti nebūtų keblu."

"Polesės" tipo "Kristė" ir jau minėtoji "Aistė", prieš aštuonerius metus keleivius plukdžiusios į Nidą, tebepriklauso verslininkui Alfredui Eitučiui. Išgirdęs moters pasiūlymą vienam iš laivų suteikti antrą šansą, šeimininkas esą sutiko.

"Turime tikslą atgaivinti "Raketos" maršrutą Kaunas–Nida–Kaunas Nemunu. Kiek girdėjome, savivaldybė taip pat džiaugiasi šia iniciatyva", – rankomis trynė V.Vaitonė.

Deja, džiugtis nauju maršrutu dar per anksti. Likus kelioms dienoms iki susitikimo su Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu, A.Eitutis apsigalvojo.

"Paprasčiausiai jis pakeitė savo poziciją", – anot V.Vaitonės, verslininkas užsiprašė daugiau pinigų, tačiau kokios tiksliais sumos nori – neįvardijo. Šiuo metu A.Eitutis telefonu nepasiekiamas.

"Daugiau nei dvi savaites laukę priėmimo pas Kauno merą, galiausiai neturėjome ką pasakyti. Laivų juk nėra", – rankomis skėstelėjusi entuziastė negalėjo atsakyti ar jų nenuleis.

Plačiau komentuoti susitikimo su V.Vaitone negalėjo ir Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

"Idėja graži, tačiau pokalbis nevaisingas. Yra entuziastai ir savininkas, kuris nebenori išnuomoti laivų, todėl šį kartą žmonės tik pasiguodė", – vicemeras vylėsi sėkmingos istorijos atomazgos.