Kaip pranešė Policijos departamentas, jie buvo aptikti, kai spalio 2 d. apie 16 val. Kaune, J. I. Kraševskio gatvėje, buvo sulaikytas 23 metų vyras.

Pas jį buvo rasti trys plastikiniai paketai su galimai augalinės kilmės narkotinėmis medžiagomis.

Sulaikytasis paaiškino, kad augalinės kilmės medžiagas atsikasė miške (pagal turimas koordinates), vėliau jas padalino į daugiau paketų ir paliko skirtingose vietose.

Tikrinant koordinates, Kaune, 15-likoje vietų, rasti užkasti paketai su galimai augalinės kilmės narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis.

Įtariamasis uždarytas į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.

Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Kaip skelbiama pranešime, Kauno apygardos prokurorė surašė kaltinamąjį aktą ir Kauno apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kauniečiui pareikšti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.

Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis iki 2023 metų gegužės mėnesio, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Nustatyta, kad vyras šias medžiagas laikė gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose.

Atliekant kratas jo garaže, buvo rasta neteisėtai laikomų psichotropinių medžiagų – apie 182 gramus glotniagalvių genties grybų vaisiakūnių, žalios spalvos augalinės medžiagos, kristalinės medžiagos, įvairių spalvų tablečių, kurių sudėtyje apie devyni gramai psichotropinės medžiagos – MDMA. Rasta ir įvairių augalinių medžiagų, kurių sudėtyje buvo ne mažiau 2,8 gramų psichotropinių medžiagų.

Teisėsaugos pareigūnai tyrimo metu nustatė, kad kaltinamasis savo automobilyje neteisėtai laikė ir gabeno elektroninės cigaretės talpykloje gelsvai rudos spalvos medžiagą, kurios sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų.

Remiantis tyrimo duomenų visuma, kaltinamasis dalį turėtų kvaišalų išplatino Kauno mieste, o likusį labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų laikė sau priklausančiose patalpose iki tol, kol jas surado ir paėmė Marijampolės apskrities policijos pareigūnai.

Anksčiau vieną kartą teistas vyras savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi.

Už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu numatoma laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų.

Išvyko su visa šeima

Buvęs Kauno technologijos universiteto elektronikos dėstytojas A. Kopūstinskas su „Kauno diena“ sutiko pasidalyti Baltijos kelio nuotaikomis. Pasak kauniečio, į Lietuvos nepriklausomybės siekimą jis įsitraukė nuo pirmųjų jos užuomazgų, todėl nė nebuvo minčių nedalyvauti tris valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją – suvienijusiame renginyje.

„Tą dieną dirbau universitete. Dar važiavau iš ligoninės pasiimti žmonos. Aišku, vos išleido, gydytojai turėjo pasirašyti, bet mums labai reikėjo važiuoti. Visi susirinkome fakultete, įsisodinome vaikus ir penkiese su „Žiguliu“ išvykome apie 15 val., nors pats renginys prasidėjo lyg ir 19 val.“, – prisiminė A. Kopūstinskas.

Jis su šeima patraukė Jonavos krytimi, nes pagrindiniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda jau buvo pilna automobilių, visur – spūstys. Lemiamu Baltijos kelio momentu kauniečiai sustojo kažkur tarp Jonavos ir Ukmergės.

Istorija: 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo metines, Baltijos kelyje apie 2 mln. lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 km ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline./Romualdo Požerskio nuotr.

„Automobilių – daugybė, visi keliai pilni. Nurodytu laiku visi sustojome, susikibome už rankų ir atlikome pareigą. Sunku tą jausmą apsakyti, jis – neįtikėtinas. Buvo jaučiamas pakylėjimas, visi buvo draugiški“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad kartu su savimi vežėsi mamos siūtą vėliavėlę.

Neįsivaizduoju, ar būtų įmanoma dar geriau ką nors padaryti.

 

Kaunietis stebėjosi, kad grįžtant į namus nebuvo nė vienos avarijos. „Net ir renginį stebėję pareigūnai kalbėjo, kad automobilių – tūkstančiai, bet visi labai tvarkingai važiavo“, – pridūrė A. Kopūstinskas, po Baltijos kelio renginio namus su šeima pasiekęs tik apie 22 ar 23 val.

Kaunietis neslėpė susižavėjimo ir Baltijos kelio organizatoriais, nes, atrodė, kad viskas vyko labai sklandžiai ir organiškai. „Neįsivaizduoju, ar būtų įmanoma dar geriau ką nors padaryti“, – renginio sėkme neabejojo kaunietis.

Noras brendo ilgai

Pasiteiravome, kaip kilo noras dalyvauti Baltijos kelyje. Paaiškėjo, kad tai nebuvo spontaniškas sprendimas, jis augo kartu su Sąjūdžio idėja.

„Dalyvavau Sąjūdžio steigiamajame susirinkime ir visą procesą labai sekiau, viskas buvo įdomu, todėl nekilo abejonių, kad galėčiau nedalyvauti Baltijos kelyje. Visa šeima buvo įsitraukusi į  nepriklausomybės atkūrimo procesą“, – tikino A. Kopūstinskas.

Jausmas: A. Kopūstinskas pažymėjo, kad Baltijos kelyje buvo jaučiama vienybė, draugystė ir pakylėjimas. (Edgaro Cickevičiaus nuotr.)

Jis pripažino, kad Sąjūdžio procese buvo ir daug neaiškumų, niekas nežinojo, nei kas bus toliau, nei kada Lietuva vėl bus laisva, tačiau visus vienijo pati idėja veikti.

„Žinote, nebuvo pasirinkimo, nes sovietinė sistema buvo melo sistema, todėl su Sąjūdžiu gimė viltis, kad kažkas pasikeis, norėjosi laisvo ir teisingo žodžio. Jautėsi, kad kažkas bus, todėl reikėjo dalyvauti visur, kur tik galėjome. Apie laisvę svajojome, bet iš tiesų niekas nesitikėjo, kad mums taip greitai pavyks tai pasiekti“, – su užsidegimu pasakojo buvęs elektronikos dėstytojas.

Jis prisiminė, kad universitete buvo ir skeptikų, greičiausiai sovietinei sistemai lojalių žmonių, kurie nuolat kalbėjo, kad nieko neišeis, žlugs Sąjūdis ir pan., tačiau nepriklausomybės troškimas buvo didesnis.

„Jie vis sakydavo, kad visos šios idėjos greitai baigsis, kad gausime kumščiu, bet mes jautėme tautos euforiją ir atgimimą“, – teigė A. Kopūstinskas.

Romualdo Požerskio nuotr.

O kas toliau?

Kaunietis prisiminė, kad po Baltijos kelio miegojo ramiai, tačiau širdyje buvo neramu dėl ateities, nebuvo aišku, kas bus toliau, kaip į Lietuvos laisvės siekį reaguos pasaulis.

„Rugpjūčio 26 d. Maskva išleido garsųjį nutarimą ir pagrasino, kad tai geruoju nesibaigs. Tai sulėlė baimės. Tačiau Vytauto Landsbergio atsakymas Maskvai man labai įstrigo. Tikrai nė vienas kitas žmogus nebūtų pasakęs taip, kaip jis atkirto. Jautėsi toks jo tvirtumas, kuris tikrai įkvėpė. Be jo tikrai būtų buvę sunkiau pasiekti išsvajotą nepriklausomybę“, – tikino „Kauno dienos“ kalbintas A. Kopūstinskas.

Jis neabejoja, kad ir dabar laisvę reikia nuolat puoselėti, dirbti ir stengtis visa širdimi, o jei reikia – ir kovoti. „Reikia visą laiką kurti valstybę. Neteisybė, kai sako, kad ne tokią Lietuvą kūrė. Viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus, reikia ją puoselėti ir saugoti“, – kalbėjo A. Kopūstinskas ir pridūrė, kad Lietuva tuo metu tapo kelrode žvaigžde visam pasauliui ir parodė, kad galima ištrūkti iš sovietinės struktūros, kurti savo šalį ir žengti į priekį. Todėl ir dabar lietuviams palinkėjo išlikti pirmose gretose kovojant už laisvę, auginti demokratiją, išsaugoti  nepriklausomybę ir ginti nuo visokio blogio.

Kaip antradienį pranešė Generalinė prokuratūra, baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Bylos duomenimis, pernai lapkritį prieš tai 14 kartų teistas kaunietis per Kalvarijos pasienio postą kontrabandos būdu iš Prancūzijos į Lietuvą įvežė labai didelį kiekį kokaino.

Vyro vairuojamo automobilio ertmėse buvo įrengta speciali slėptuvė, skirta paslėpti narkotinėms medžiagoms. Joje rasti 196 kokaino paketėliai, kurių bendra masė siekė apie 1,7 kilogramo.

Įtariama, kad kaunietis gabeno narkotines medžiagas siekdamas gauti 3 tūkst. eurų piniginį atlygį.

Pasak prokuratūros, labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą su tikslu narkotikus platinti organizavo devynis kartus teistas jurbarkietis. Jis įtariamas kauniečiui davęs automobilį, kuriuo buvo gabenami paslėpti narkotikai.

Jurbarko gyventojui taip pat pareikšti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir narkotikais neturint tikslo jų platinti, Marijampolės policijos pareigūnams kratų metu pas vyrą radus nedidelį kiekį kokaino, kanapių, savadarbį šaunamąjį ginklą su duslintuvu ir 24 šovinius.

Be to, jurbarkietis bei septyniskart teistas tauragiškis kaltinami ir dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo.

Prokuratūros duomenimis, Tauragės gyventojas įgijo ir naudojo 21 tūkst. eurų vertės automobilį žinodamas, kad jis vogtas, o policijai pradėjus ieškoti transporto priemonės, vyras ją perdavė paslėpti Jurbarko gyventojui.

Trečią dieną situacija čia – jau geresnė – potvynio apsemtos teritorijos vaduojasi iš vandens gniaužtų. Tačiau, pasak pašnekovo, nežinomybė, kaip tai paveiks įprastą kasdienybės tėkmę, išlikusi iki šiol. „Kai mane į vyriausybės įstaigą turėjęs nuvežti vairuotojas atvažiavo, lijo. Jo automobilis sustojo prie pat viešbučio, kuriame esu apsistojęs, įėjimo. Prieš atvažiuodamas, vairuotojas paprašė, kad atsispausdinčiau reikiamus dokumentus. Galėjo tai padaryti ir pats, bet dėl lietaus nenorėjo išlipti iš automobilio, kad kiaurai nepermirktų ir neapsemtų automobilio. Kai įsėdau į mašiną, nieko sukrečiančio nebuvo, nes lietus, atsižvelgiant į prognozę, turėjo iškristi“, – sakė Donatas.

Vis dėlto, neslėpė vyras, labiausiai netikėta buvo tai, kokiomis priemonėmis didžiausias Jungtinių Arabų Emyratų miestas sprendžia užklupusio potvynio problemą. „Jau mums bevažiuojant, lietus ėmė semti gatves. Susimąsčiau, ar Dubajuje tokie atvejai pasitaiko dažnai, nes atrodė, kad jie nemoka spręsti liūčių ir potvynių problemos. Drenažų sistema – nesutvarkyta… Kai apie situaciją paklausiau vairuotojo, jis pasakė, kad dažniausiai liūtys miestą užklumpa kartą ar du per metus. Tačiau, kai lietus įsismarkavo, girdėjau, kad tai – didžiausias iškritusių kritulių kiekis per 75 metus“, – akcentavo kaunietis.

Kai Donatui pagaliau pavyko pasiekti kelionės tikslą, automobilių stovėjimo aikštelės jau buvo apsemtos, o transporto priemonės važiavo aplinkiniais keliais. „Išlipęs iš automobilio, turėjau pereiti per aikštelę, kad pasiekčiau pastatą. Čia dar nebuvo viskas apsemta – tik kai kurios vietos, tačiau smarkiai lijo lietus. Kai nuėjau, darbuotojai pasakė, kad tądien jau nebedirbs, visi vizitai buvo atšaukti. Dar bandžiau susitarti, bet veltui. Išvažiavome…“ – detalizavo Donatas.

Vyras užsiminė, kad apsigręžęs važiuoti, vairuotojas negalėjo nuvežti jo darbo reikalais iki kitos suplanuotos vietos mieste. Todėl išleido netoli esančioje viršžeminio metro stotyje, kad kaunietis nuvažiuotų reikiamą atstumą pats.

Miestas – visiškai nepritaikytas tokioms liūtims: ant stogų – baseinai, įvairi įranga – viskas skraidė.

„Viskas buvo apsemta, per metro reikėjo bristi. Kai tai pamačiau, skambinau vairuotojui, bet jis pasakė, kad automobilis jau buvo apsemtas, variklis nebeveikė. Nei vairuotojai, nei taksi čia nevažiavo, gatvės buvo apsemtos. Man pavyko nuvažiuoti vieną stotelę. Išlipęs nuėjau persirengti ir grįžau į metro stotį, nes norėjau vykti į miesto centrą. Belaukdamas metro pastebėjau, kad jis važiuoja priešingomis kryptimis ir niekas nieko negalėjo paaiškinti. Žmonių prisirinko tiek, kad nebetilpo metro stotyje. Nuo tada metro sustojo ir neveikia iki šiol. Beveik valandą pralaukęs, išėjau“, – atviravo pašnekovas.

Dubajaus centras, teigė kaunietis, buvo apsemtas daugiausiai – gatvėse vandens gylis siekė apie du metrus ir skandino automobilius. Nuo metro stotelės iki viešbučio, vyras sakė ėjęs pėsčiomis, nes atstumas tesiekė 5 metrus. Tad didesnių nepatogumų dėl to nepatyrė. Tačiau dienos planai – darbo reikalai ir kiti susitikimai žlugo. Dėl to, neslėpė Donatas, patyrė finansinių nuostolių.

„Buvo žmonių, kurie ėjo pėsčiomis apie dešimt kilometrų ir ieškojo, kur galėtų pernakvoti, nes gyvena ne toje lokacijoje, kurioje buvo. Kai kurie atėjo ir į viešbutį, kuriame esu apsistojęs. Girdėjau, kai kalbėjosi apie nakvynės kainą – ji kone dešimt kartų didesnė nei įprastai. Bet, nepaisant to, visi numeriai buvo išgraibstyti, berods, tik vienas buvo laisvas. Taksi vairuotojai, kurie dar išdrįso važiuoti per užsemtas gatves, prašė žmonių sumokėti 200–300 eurų už tai, kad pavėžėtų juos neilgą atstumą“, – atviravo Donatas.

Dangoraižyje, kuriame kaunietis dabar gyvena, yra SPA centras, sporto salė, restoranai. Nuėjęs pasportuoti, kad dėl susiklosčiusios situacijos neleistų laiko tuščiai, Donatas nustėro pamatęs, kad ten, aštuntame aukšte, viskas apsemta.

„Paklausiau, kaip sugebėjo apsemti? Gal stogas – kiauras? Pasakė, kad stogas ten – pusiau atviras. Todėl apsėmė vanduo. Miestas – visiškai nepritaikytas tokioms liūtims: ant stogų – baseinai, įvairi įranga – viskas skraidė. Dubajuje turėjo prasidėti didžiausia energetikos konferencija, ketinau joje dalyvauti, bet konferenciją atidėjo dienai, o paskui atšaukė visai. Trečiadienį važiavau į kitą konferenciją Abu Dabyje. Joje daugiausiai diskutavome apie tai, kaip galima prisidėti prie klimato kaitos mažinimo“, – pasakojo kaunietis, pridurdamas, kad Dubajų užklupusių liūčių kontekste, tai – itin aktualu.

Kaip ketvirtadienį pranešė Kauno apylinkės teismas, M. V. kaltinamas pernai balandį, apie 2 val. nakties, slapta perlipęs nukentėjusiųjų kiemo tvorą ir taip neteisėtai įsibrovęs į jų saugomą teritoriją.

Įtariama, kad kaltinamasis, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, degiu skysčiu apipylė du „MAN“ sunkvežimius ir juos padegė.

Kaltinamojo akto duomenimis, sunkvežimiams sudegus, visuotinai pavojingu būdu buvo sunaikintas arba sugadintas šalia stovėjęs lengvasis automobilis „Chrysler“, 60 kvadratinių metrų trinkelių, tvora, vartai, kiemo augmenija ir kiti daiktai, kurių bendra vertė – beveik 55 tūkst. eurų.

M. V. taip pat kaltinamas pernai birželį virtuvėje neteisėtai laikęs nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių. Šias medžiagas kratos metu policijos pareigūnai rado šaldytuve ir šalia jo.

Ikiteisminio tyrimo metu M. V. kaltę pripažino dėl vienos iš trijų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų – neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis.

Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti trys asmenys. Pirmasis bylos posėdis suplanuotas balandžio pradžioje.

Renkasi tuos pačius skaičius

Sauliaus laimėjimų virtinė prasidėjo 2022-ųjų pabaigoje, kai prieš pat Kalėdas tarptautinėje loterijoje „Eurojackpot“ vyras laimėjo 27 tūkstančius eurų. 2023-iųjų pavasarį tame pačiame žaidime jis susižėrė dar tūkstantį. Netrukus po to tūkstantį eurų atnešė ir „Kenoloto“ loterija. O vos prieš kelias savaites taip pat „Kenoloto“ žaidime vyras bilietą už 50 centų iškeitė į 10 000 eurų. 

Pastaroji penkiaženklė suma kauniečiui atiteko, kai laidos metu išriedėjo visi dešimt jo pasirinktų skaičių.

„Jei tik yra galimybė, aš visada žaidžiu su savo, o ne kompiuterio parinktais skaičiais. Susigalvoju rinkinį, o tada jį naudoju tol, kol laimiu. Taip buvo ir šįkart. Daug mėnesių „Kenoloto“ bilietuose žymėdavau vis tuos pačius skaičius. Kantriai laukiau ir galiausia likimas lėmė jiems išriedėti“, – savo žaidimo sistemą aiškino Saulius.

Taupo oriai pensijai

Nors Saulius jau tokio amžiaus, kad galėtų tik mėgautis užtarnautu poilsiu ir pramogauti – vyras vis dar darbuojasi. Būtent ruošdamasis į darbą ankstų rugpjūčio 1-osios rytą jis ir sužinojo, jog „Kenoloto“ žaidime laimėjo 10 000 eurų.

Daug mėnesių „Kenoloto“ bilietuose žymėdavau vis tuos pačius skaičius. Kantriai laukiau ir galiausia likimas lėmė jiems išriedėti.

 

„Turėjau laisvą minutę, tai nusprendžiau internetu pasitikrinti bilietus. Ir gerai padariau – nuo pat ryto galėjau džiaugtis. Nors pastaruoju metu laimiu dažnai, daug metų sėkmė mane aplenkdavo. Tad dabar kiekvieną kartą laimėjus pirma aplankanti mintis yra „pagaliau“, – atsidusdamas pasakojo loterijų gerbėjas.

Pasiteiravus, ką veikia su vienu po kito į sąskaitą krentančiais tūkstančiais eurų, Sauliaus teigia, kad taupo.

„Galiausia vis tiek teks išeiti į pensiją. Noriu, kad ir tada galėčiau gyventi oriai – leisti sau kažkur išvykti, anūkams nupirkti dovanų“, – dalinosi įspūdingų sumų laimėtojas.

Penkiaženklę sumą kauniečiui atnešusi viena seniausių loterijų Lietuvoje „Kenoloto“ ypatinga tuo, jog vyksta kasdien – tris kartus per dieną. Šio žaidimo dalyviai gali patys rinktis bilieto kainą, skaičius ir kelis kamuoliukus bandys atspėti – o visi šie pasirinkimai nulemia, dėl kokios sumos jie žais.

Mažiausia galima „Kenoloto“ bilieto kaina – 0,25 Eur, o didžiausias loterijos laimėjimas net 200 000 Eur.

Vyras G. U. kaltinamas neteisėtu specialios technikos, skirtos sekti bei rinkti duomenis apie žmogų, įrengimu bei panaudojimu.

„Manoma, jog kaltinamasis nukentėjusiosios automobilyje įrengė GPS įrangą su pasiklausymo funkcija ir tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie privatų gyvenimą“, – nurodo teismas.

Kaunietis taip pat kaltinamas sistemingu persekiojimui ir nukentėjusios moters bauginimu.

Pranešime nurodoma, jog persekiojant nukentėjusiąją, vyras buvo apribojęs šios patekimą į namus, užblokavęs namų duris. Nukentėjusiajai nematant, jis iš automobilio galimai išėmė akumuliatorių, o po poros dienų – numontavo ir galinį automobilio ratą, tokiu būdu apribodamas moters judėjimą.

Be to, vyras galimai pažeidė jam paskirtą įpareigojimą gyventi skyriumi ir nesiartinti prie nukentėjusiosios gyvenamosios vietos.

Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo atvykęs prie nukentėjusiosios namų, galimai nupjovė vartų spyną ir prie namo įrengtų vaizdo filmavimo kamerų laidus bei bandė patekti į nukentėjusiosios gyvenamąjį namą.

Vyrui pareikšti kaltinimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl neteisėto informacijos apie privatų asmenį rinkimo bei dėl neteisėto žmogaus persekiojimo.

Baudžiamasis kodeksas griežčiausią bausmę iš pateiktų kaltinimų numato už neteisėtą informacijos rinkimą – už tai gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštu, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.