Kaip skelbia biblioteka, įstaiga įsikūrusi išskirtinėje vietoje – Kauno Ąžuolyno parke – didžiausiame ąžuolyne Europoje, esančiame miesto teritorijoje, paskelbtame respublikinės reikšmės kultūros paminklu bei įtrauktame į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

1986 metais statytos bibliotekos atnaujinimas iš viso kainavo 17,65 mln. eurų, jis finansuotas Europos Sąjungos fondų lėšomis.

Pastato rekonstrukcijos metu atlikti darbai, susiję su paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimu, pastato šiltinimu bei techninės būklės atnaujinimu. Taip pat modernizuotos erdvės pritaikant jas šiuolaikiniams poreikiams, išsaugant dalį autentiškų elementų ir derinant juos prie modernaus interjero dizaino.

„Rekonstrukcijos metu atvėrėme erdves, kūrėme jas šviesesnes ir jaukesnes patogiam buvimui, atsižvelgėme į šiuolaikines darbo, gyvenimo būdo ir kūrybos tendencijas, pasiūlydami naujų susibūrimams ir individualiam darbui skirtų erdvių, taip pat erdvių kurti, bendrauti, skaityti, klausyti, regėti ar tiesiog atsipalaiduoti, bent trumpam sustabdyti skubantį laiką ir įsikvėpti.“ – sako bibliotekos direktorė Edita Urbonavičienė.

Lankytojų patogumui į bibliotekos pastatą bus galima patekti per du aukštus – pirmąjį ir antrąjį. Pirmojo aukšto įėjimas ir atnaujintas liftas pritaikyti žmonėms su negalia, tėvams su vaikų vežimėliais.

Pirmajame aukšte nuo šiol įsikurs K. Donelaičio gatvėje daugelį metų veikęs Vaikų literatūros skyrius ir pakvies į Vaikų ir jaunimo erdvę. Čia atsidarys ir Išradimų būstinė, kurioje vyks įvairios edukacinės programos – robotika, siuvimas, konstravimas, teminiai užsiėmimai grupėms bei pavieniams lankytojams. Šioje erdvėje taip pat bus galima susimeistrauti įvairių dalykų, kuriems reikalingų įrankių stokojama namuose – pjaustyti, gręžti, graviruoti.

Atidarymo renginiai

Dvi dienas truksiančiame šventiniame atidaryme lankytojai kviečiami atrasti ir patirti biblioteką pagal naują koncepciją „Biblioteka parke – parkas bibliotekoje“.

Čia numatytos ekskursijos, Lino Adomaičio ir grupės koncertas, vizualinė pasaka, gyvųjų skulptūrų pasirodymai, žinomų Kauno menininkų darbų parodos, „Gyvosios knygos“, paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, Vaikų ir jaunimo erdvėje bus galima sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse.

Šeštadienį įstaigoje numatytos ekskursijos, skirtos pristatyti Mažojo Ąžuolyno ir bibliotekos praeities epizodus, supažindinti su ekologinės ir technologinės bibliotekos pažangos istorijos keliu, taip pat pasiūlys pasinerti į LiteraTurą.

Atidarymo renginiai truks daugiau nei mėnesį.

Galimybes diktavo alga

Tarpukario Kaunas – kontrastų miestas su kontrastingais šventiniais stalais, ant kurių buvo galima rasti ne tik prancūziškų delikatesų, bet ir paprastų, kaimiškų patiekalų.

Nesvarbu, tarpukaris ar 2023-iųjų pabaiga, maisto tema aktuali, o kontrastai nesvetimi ir šiai dienai. Kažkas Kūčių vakarą laikysis senųjų tradicijų, o kažkas, etnologų siaubui, šalia tradicinės kūčios iš įvairių grūdų ir aguonpienio įtupdys sušių rinkinį. Apie tarpukario švenčių stalą ir pasiruošimą savam, besibaigiant savaitei, pokalbiui KAVB subūrė knygų klubas su istorike, tarpukario maisto kultūros tyrinėtoja J. Minelgaite-Plentiene.

Intriga: klausant J. Minelgaitės-Plentienės pasakojimų, daugumai susirinkusiųjų gurgė skrandis. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Pirmiausia paklausiu, ar jau esate suplanavę kalėdines vaišes? O gal jau ką nors ir pasiruošę? Antras esminis klausimas: ar jūsų kalėdinio stalo vaišės bus tokios, nuo kurių plyš pilvai, ar bus kuklesnės?“, – nors KAVB svečiai žadėjo nepersivalgyti, pranešėja, Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros Kaune muziejininkė J. Minelgaitė-Plentienė neabejojo, kad jei ne Kūčių vakarą, tai Kalėdų rytą dažnas suklups prie baltosios mišrainės ar lėkštės, kurioje po majonezo patalais slepiasi silkė.

Tarpukario Kauno žmonės mėgo skaniai pavalgyti, tiesa, galimybes diktavo alga. Nekvalifikuoti darbininkai, kurie uždirbdavo apie 130 litų per mėnesį, dažniau pirko pigesnius lietuviškus produktus, o štai mokytojai ar teatro režisieriai, uždirbdavę ir virš 1 tūkst. litų, galėdavo sau leisti kur kas daugiau. Už importinį vyną jie mokėjo penkis kartus brangiau nei už lietuvišką, negailėjo 5 litų bananų kekei ir „oranžų“ kilogramui. Anot istorikės, moterį ar merginą pavaišinti bananu ar apelsinu buvo geras tonas.

Balius aprašė spauda

Daugiausia uždirbo šalies prezidentas, todėl jo vaišių stalas būdavo gausiausias.

„Jis gaudavo apie 4 tūkst. litų. Plius reprezentacinės išlaidos“, – vakaro lektorė pakvietė iš arčiau dirstelėti ne tik į šalies vadovo švenčių stalą, bet ir neoficialiai sudalyvauti to meto baliuose, kurie tęsdavosi nuo gruodžio pabaigos iki pat Užgavėnių.

Vakarėlių metu grodavo orkestrai, vykdavo loterijos su įspūdingais prizais, pradedant šampano buteliais, baigiant kelione į Paryžių dviem asmenims ar gyva ožka. Patekti į tokius vakarėlius norėdavo daug kas, tačiau pavykdavo toli gražu ne visiems. Kvietimai dažnai kainuodavo, todėl juos įpirkdavo tik pasiturintys miestiečiai. Už įėjimą surinkti pinigai dažniausiai buvo skiriami labdarai.

„Kai tik baigiasi Mėsėdas, ūžia visas Kaunas. Ar jauni ar senas diedas, sukasi kaip jaunas. Taip ir eina per sezonus baliai, arbatėlės, mat lietuviškas fasonas ruošti vakarėlius“, – apie to meto linksmybes rašė vietos spauda.

Savo įspūdžiais dalijosi ir užsienio svečiai, kuriems nuo kaunietiško svetingumo plyšdavo pilvai. Antai, Lenkijos karo atašė po kelių oficialių priėmimų suprato, kad viena svarbiausių sąlygų svečiams – turėti stručio skrandį ir talentą orientuotis patiekalų ir gėrimų sąraše. To jį pamokė diplomatas iš Prancūzijos. Išvydęs, kaip Lenkijos karo atašė valgo ir geria viską iš eilės, valstybės užsienio santykių tarnybos darbuotojas jam patarė valgyti vieną patiekalą ir gerti vienos rūšies gėrimą. Lenkui, kuris per vakarą apsilankydavo net keliuose oficialiuose priėmimuose, duotoji pamoka labai pravertė.

Desertas? Ledai, želė, įvairūs pyragaičiai, keksiukai, kompotai ir vaisiai iš jų.

Popiečio arbatėlė

Šventiniai stalai, anot muziejininkės J. Minelgaitės-Plentienės, lūždavo nuo maisto gausos. Tarkime, Vasario 16-osios progai skirtuose priėmimuose, į kuriuos susirinkdavo apie 1 tūkst. žmonių, privalėjo būti užkandis, sriuba, šaltas, karštas patiekalai ir desertas. Svečiai šaukštais kabino vėžių ir trintų žirnelių sriubas, gnybė sterkų nugarėlių, keptos vištos ir gardžiai ruoštos triušienos.

„Desertas? Ledai, želė, įvairūs pyragaičiai, keksiukai, kompotai ir vaisiai iš jų“, – smaližių fantaziją budino muziejininkė. Per kai kuriuos šventinius renginius susirinkusieji buvo kviečiami į savotiškas gastronomines keliones. Salėse iškildavo kioskai, kuriuose ambasadorių žmonos pristatydavo savo šalių patiekalus. Bene labiausiai kauniečiams patikdavo švediškas kambarys. Čia už 3 litus būdavo galima valgyt tiek, kiek telpa. Papildomai kainuodavo tik gėrimai. Kai kurios užsienietiškos naujovės Kaune prigijo. Tai – arbatėlės arba „faifoklokai“. Jų metu buvo geriama kava su grietinėle, uogiene gardinta arbata, valgomi pyragaičiai, vaisiai, riešutai ar vieno kąsnio sumuštiniai su sūriu, kumpiu, bananais ir medumi. Dažniausiai vėlyvomis popietėmis rinkdavosi moterys, užsiimančios labdara, kultūrininkai, politikai. Istorikė pasakoja, kad šios arbatėlės buvo rengiamos ne tik restoranuose, bet ir namuose ar pareigūnų rezidencijose. Čia buvo sprendžiami įvairūs klausimai, virė meno, politikos diskusijos ir įvairūs kūrybiniai sumanymai.

„Kažkas labai panašaus į „faifokloką“ vyksta ir dabar. Mes šnekučiuojamės, o paskui eisime arbatos ir saldžių kepinių“, – šypsojosi susirinkusiems istorikė.

Tradicija: šventinis stalas Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje be silkių, bet su ypatingais saldžiais kepiniais. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Ragavo kepinių

Kaip didžiąsias metų šventes sutikdavo šalies galva? Tarkime, Antano ir Sofijos Smetonų Kūčios būdavo su šeimos nariais, o tradicijos nesiskyrė nuo kitų tuomečio Kauno inteligentų.

Vakare jie sėsdavo prie šventinio stalo, dengto balta staltiese, po kuria būdavo paklota šieno. Kalbėdavo maldą, lauždavo kalėdaičius, sakydavo linkėjimus ir prisimindavo artimuosius. Kūčių vakarienę sudarydavo dvylika patiekalų: tradiciniai kūčiukai ir aguonų pienas, virti kviečiai, skryliai, įdarytos žuvys, kisieliai, džiovintų vaisių kompotas, įvairūs pudingai, barščiai su ausytėmis. Šeimininkės nevengė namiškių nustebinti ir kuo nors įmantresniu, pavyzdžiui, silkių sviestu. Desertai – Kalėdų rytui, tačiau tarpukario vaikams šį tą skanesnio duodavo po Kūčių vakarienės, pavyzdžiui, marmurinio aguonų pyrago, medauninku vadintą meduolį, įvairių pyragėlių, meduolinių grybukų, riešutukų, vaisių.

Skanėstais nuo prezidento stalo galėjo pasimėgauti ir bibliotekos svečiai. Tie, kam kepinių skonis patiko, prašė receptų ir dalijosi savais.

„Esu iš Suvalkijos regiono. Ten dažnai buvo kepamas medauninkas. Su džiovintais vaisiais, obuoliais, bruknėmis, spanguolėmis, slyvomis, kriaušėmis, avietėmis. Man tas skonis gerai žinomas, todėl bus įdomu paragauti ir galbūt pabandyti išsikepti namie pagal tarpukario laikų receptą. Vakaro pranešėja rekomendavo į visus receptus žiūrėti kritiškai ir koreguoti. Greičiausiai, taip ir darysiu, nes, tarkime, medauninkas čia be kiaušinių, o šokoladinis pyragas net su 24 kiaušinių tryniais“, – kaunietė Veronika šį skaičių žadėjo mažinti iki dešimties ir vylėsi, kad dėl to pyrago kokybė smarkiai nenukentės. Nesėkmės atveju situaciją moteris žadėjo taisyti kompotu, spanguolių kisieliumi ir, žinoma, jaukiais pokalbiais prie stalo su namiškiais.

Finansavimo šaltiniai

Siekiant atnaujinti 1986 m. statybos bibliotekos pastatą, nuo 2019 m. kompleksiškai įgyvendinti du investicijų projektai, finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis. Jų bendra vertė – 17,65 mln. eurų.

Pastato rekonstrukcijos metu atlikti darbai, susiję su paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimu, pastato šiltinimu bei techninės būklės atnaujinimu. Taip pat modernizuotos erdvės, pritaikant jas šiuolaikinės visuomenės poreikiams, išsaugant dalį autentiškų elementų ir derinant juos prie modernaus interjero dizaino.

Bibliotekos pastato modernizacijos projekto vadovas – Raimundas Labutis, architektai – Ramūnas Grubinskas, Laura Amankavičiūtė, Laima Čijunskaitė.

Vaizdas: atsinaujinusi biblioteka greitai vėl pakvies lankytojus. / Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Naujos paslaugos

Modernizuota biblioteka savo skaitytojus pasitiks atnaujintomis, jaukiomis erdvėmis su stilingais baldais ir naujausia įranga.

„Esame įsikūrę nuostabios gamtos – istorinio Mažojo ąžuolyno parko apsuptyje, kuris mums kiekvieną dieną dovanoja kerintį vaizdą pro langą. Simboliškai semdamiesi įkvėpimo iš ąžuolyno, kviesime į deguonies smegenims erdvę – biblioteką, pažinti tūkstančius literatūrinių pasaulių, atrasti naujas savirealizacijos galimybes ir patirti įkvepiančių intelektinių nuotykių. Įgyvendinant šią viziją mums buvo labai svarbu, kad biblioteka atitiktų šiuolaikinės visuomenės poreikius, kurtų stiprų ryšį su lankytojais. Rekonstrukcijos metu atvėrėme erdves, kūrėme jas šviesesnes ir jaukesnes, atsižvelgėme į šiuolaikines darbo, gyvenimo būdo ir kūrybos tendencijas, pasiūlydami naujų susibūrimams ir individualiam darbui skirtų erdvių, taip pat erdvių kurti, bendrauti, skaityti, klausyti, regėti ar tiesiog atsipalaiduoti, bent trumpam sustabdyti skubantį laiką ir įsikvėpti“, – teigė bibliotekos direktorė Edita Urbonavičienė.

Įgyvendinant šią viziją mums buvo labai svarbu, kad biblioteka atitiktų šiuolaikinės visuomenės poreikius, kurtų stiprų ryšį su lankytojais.

Lankytojų patogumui į bibliotekos pastatą bus galima patekti per du aukštus – I ir II. Pirmojo aukšto įėjimas ir atnaujintas liftas – pritaikytas žmonėms su negalia, taip pat patogus tėvams su vaikų vežimėliais. Naujiena – pirmajame aukšte nuo šiol įsikurs K. Donelaičio g. 8/Lydos g. 2 daugelį metų veikęs Vaikų literatūros skyrius ir pakvies į Vaikų ir jaunimo erdvę. Čia pat duris atvers Išradimų būstinė, kurioje vyks atvirosios kūrybinės dirbtuvės – įvairios edukacinės programos (robotika, siuvimas, konstravimas ir kt.) ir teminiai užsiėmimai grupėms bei pavieniams lankytojams. Šioje erdvėje taip pat bus galima susimeistrauti įvairių dalykų, kuriems reikalingų įrankių stokojama namuose (pjaustyti, gręžti, graviruoti).

Ieškančių vietos darbui ar bendradarbystei lauks nauja paslauga – Individualaus darbo kambariai ir grupinio darbo erdvės, kurias pavieniai lankytojai ar grupės galės rezervuoti ir dvi valandas dirbti nemokamai. Renginių ir meno mėgėjus džiugins dvi moderniai įrengtos renginių salės bei parodų ir kitų kilnojamųjų ekspozicijų eksponavimui skirta erdvė. Taip pat lankytojai ras ir erdvių atokvėpiui bei įkvėpimui, viena jų – Poilsio oazė, kurioje galės atsipalaiduoti, ramiai skaityti, relaksuoti masažiniuose krėsluose, išbandyti šviesos terapiją ar tiesiog klausytis vandens čiurlenimo, grožėtis nuostabiais vaizdais į Mažąjį ąžuolyną.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Techniniai sprendimai

Pristačius pirminį bibliotekos rekonstrukcijos projektą visuomenei, daug dėmesio sulaukė pastato fasado spalvos pasirinkimas, tačiau išklausius Kauno architektūros ekspertų ir nuomones, pastatas buvo padengtas plytų spalvą bei raštą atkartojančiomis natūraliomis medžiagomis, išlaikant jo originalią spalvą.

„Pasiektas net B klasės energinis efektyvumas. Pastate atlikti inžinerinių tinklų pakeitimai: sumontuoti nauji elektros ir vandentiekio tinklai, pakeistos nuotekų ir lietaus nuvedimo sistemos. Taip pat sumontuota nauja šildymo sistema, pakeisti langai, apšiltintas pastato fasadas ir stogas, įrengta išmani pastato valdymo sistema (gaisro gesinimo, vėdinimo, šildymo, oro kondicionavimo), kuri bibliotekoje palaikys lankytojams ir darbuotojams tinkamą temperatūrą, mikroklimatą, švarų orą ir taupys šildymo kaštus. Pietinėje bibliotekos pastato dalyje buvo įrengtos automatinės žaliuzės, kurios reaguoja į šviesos pokyčius, o langai padengti saulės šilumą atspindinčia danga, leidžiančia vasarą kontroliuoti patalpų temperatūrą ir taip sumažinti pastato vėsinimo sąnaudas. Prisidėjus Kauno miesto savivaldybei, aplink bibliotekos pastatą atnaujintos pėsčiųjų takų dangos“, – pasakojo bibliotekos direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Edvardas Liakas.

Vidaus erdvėse lankytojai ir vėl galės išvysti bene vizitine kortele tapusį bibliotekos didįjį piramidės formos šviestuvą. Vykstant modernizacijos darbams jis buvo išmontuotas, atnaujintas jo karkasas ir apšvietimas, išplauta ir vėl sukabinta net 4,9 tūkst. vnt. šviestuvo stiklo kolbelių, dėl kurių restauratoriams teko specialiai įsigyti indaplovę. Įgyvendinant modernizacijos darbus stengtasi išsaugoti vertinguosius interjero elementus, juos integruojant į naują interjerą.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Modernizuotos erdvės

Nors pradėjus įgyvendinti investicijų projektą buvo planuota visiškai sutvarkyti visą pastatą, modernizuojant ne tik fasadą ir techninius parametrus, bet ir visas vidaus erdves, tačiau 2020 m. parengus techninį projektą paaiškėjo, kad, siekiant visa apimtimi įgyvendinti pastato rekonstrukciją, reikalinga dvigubai didesnė investicijų suma nei skirta lėšų projekte (pirminė projekto finansavimo suma buvo 11,3 mln. eurų, o reikėjo net 22,4 mln. eurų).

Kadangi finansavimo trūkumui padengti papildomos lėšos nebuvo skirtos, priimtas sprendimas sumažinti rekonstrukcijos darbų apimtį, netvarkant dalies pastato vidaus patalpų.

Šias erdves ketinama sutvarkyti įgyvendinus bibliotekos modernizacijos II etapą.

Ji buvo vienintelė konkurso dalyvė, antradienį informavo ministerija.

Vilniaus universitete bakalauro ir Vytauto Didžiojo universitete magistro studijas baigusi E. Urbonavičienė Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje pradėjo dirbti 2008 metais viešųjų ryšių specialiste, nuo 2013-ųjų iki 2019-ųjų ji vadovavo šios bibliotekos Strateginės plėtros ir inovacijų centrui.

E. Urbonavičienė yra Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė, Lietuvos bibliotekų tarybos narė.

Kauno apskrities viešoji biblioteka yra didžiausia viešoji biblioteka Lietuvoje, aptarnaujanti šalies ir užsienio gyventojus. Ji yra Kauno ir Marijampolės apskričių savivaldybių viešųjų ir mokyklų bibliotekų veiklos koordinavimo, tyrimų, metodinės pagalbos, bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo, tarpbibliotekinio skolinimo paslaugų, bibliografijos, kraštotyros, informacijos ir skaitmeninimo centras.

Pirmame renginyje laukia susitikimas su trimis trijų kartų garso menininkais. Vadinamosios X kartos garso žaidimus pristatys svečias iš Niujorko, slapyvardžiu Pas Musique pasivadinęs Roberto L. Pepperis.

1995 m. pradėtas jo projektas patyrė daugybę eksperimentinių, elektroninių iteracijų. L. Pepperio kūrybai būdingi muzikiniai elektroninės, eksperimentinės muzikos elementai su krautroko muzikos atspalviais. Lietuvoje svečias pristatys garsinių eksperimentų limituoto tiražo kasetę „Unexpected“.

Kitas vakaro dalyvis, jau dvidešimtmetį eksperimentinės muzikos scenoje koncertuojantis garso performanso meistras Armantas Gečiauskas – Arma Agharta, pasirodys su programa „Groja Magas“.

Garso performansų menininkas daugiau nei du dešimtmečius yra itin aktyvus Lietuvos ir užsienio alternatyviosios kultūros scenose. Jis – ne tik žmogus orkestras, bet ir alternatyviosios garso leidybos kompanijos (audiokasečių leidyklos ir parduotuvės) „Tape Kiosk“ įkūrėjas, išskirtinės estetikos atstovas, vadybininkas (menininko interneto svetainėje skelbiamais duomenimis, nuo 2007 m. Arma Agharta atliko daugiau nei 550 performansų skirtinguose žemynuose). Prieš dešimtmetį sukurtoje programoje „Groja Magas“, kuri bus pristatyta KAVB, įvairių tautų muzika susipina su elektronika, objektais, kostiumais.

Vakaro metu naują kasetėje įrašytą garso projektą pristatys jauniausia Z kartos garso tyrinėtoja Ugnė Makselytė, pasivadinusi Davai bėgam.

Eksperimentinės elektroakustinės ir elektroninės muzikos solo jos projekte jungiamas lauko įrašų garso menas, vokalinė improvizacija, sintetinių ir kasetinių tyrinėjimų rezultatai, šokių muzikos elementai.

Renginio metu bus pristatytas kasetės formato albumas „Perception“. Tai garso instaliacijos, sukurtos 2022 m. vasarą, dalis. Naudojant kūno ir aplinkos garsus, siekiama atkreipti dėmesį į žmogaus kasdienių patirčių detales ir jų suvokimo įspūdį. Po pristatymo instaliacija paslaptingai dingo, liko tik įrašai, kurie buvo panaudoti kuriant šį albumą. Jį įrašė garso įrašų kultūrai „home made“ atstovaujanti studija „Right Now“.

Garso meno kūrinius papildys vizualiniai projektai – dvi projekto „Vasaros galerija“ parodos: fotomenininko Justino Stonkaus „Vyrai atsiveria“ ir tapytojo Armino Dastiko-Rock'n'colors „Esu tai, kas nematoma“.

„Fotografuoju nuo 2015 m. Mano kuriamai komercinei ir meninei fotografijai būdingas žmogaus ir gamtos ryšio ieškojimas. Įkvepia Antano Sutkaus fotografijos mokykla ir humanistinės idėjos – fotografuodamas ieškau žmogaus", – sako J. Stonkus.

Parodoje jis sako bandantis suprasti, kas yra vyriškumas. „Atsakymo nutariau ieškoti po ilgą laiką trukusio nerimo. Jau kurį laiką dvejoju: ar tikrai berniukai ir vyrai neverkia, ar vyriškumas yra neatsiejamas nuo tepaluotos garažo kultūros, raumeningo kūno, dalijimosi asmeninėmis seksualinėmis patirtimis vyrų kompanijoje ir perteklinio svaiginimosi?

Šios įžvalgos yra svarbi mano kūrybos dalis. Fotografuodamas save ir kitus ieškau naujų, jautrių vyriškumo formų. Planuoju tęsti vyrų portretų seriją ir pasidalyti jų mintimis apie vyriškumą“, – parodos koncepciją aiškina menininkas

Prisistatydamas A. Dastikas sako nuo vaikystės piešiantis, mokęsis A. Martinaičio dailės mokykloje Kaune. „Londone užsiėmiau labdaringa veikla ir mokiau kūrybos suaugusiuosius, turinčius psichikos negalią. Turiu labai daug hobių, vienas jų – eilių rašymas (parašiau apie 1 000). Esu tobulos linijos šalininkas, patinka ne tik grafika, bet ir „linksmi“ dizainai“, – sako jis. A. Dastikas teigia kurdamas bandantis suvokti ne tik tai, ko reikia žmogui, bet ir tai, koks tas žmogus, kokie jo troškimai, mėgstamos spalvos. „Daug analizuoju, filtruoju ir tik paskui ieškau formos. Niekada nežinau, koks bus paveikslas. Procesas padiktuoja“, – pasakoja menininkas.

Kas? Renginių ciklas „fenoMenas“.

Kur? KAVB kiemelyje (K. Donelaičio g. 8, įėjimas į kiemelį iš Lydos g.)

Kada? Birželio 7 d. 18 val.

Iniciatyvos organizatorė Kauno apskrities viešoji biblioteka pernai pasiekė asmeninį rekordą – akcijoje buvo surinkta daugiau kaip 1000 knygų, kurios festivalio „Kauno literatūros savaitė“ metu iškeliavo į paslaptingus ir mistika dvelkiančius aklus pasimatymus su kauniečiais bei miesto svečiais. Ši idėja su Vytauto Didžiojo universitetu ir šiemet bus įgyvendinta festivalyje „Kauno literatūros savaitė 2023“. Jau gegužės 13 d. pradėsime savo kosminę ekspediciją ir dar vienu žingsneliu priartėsime prie visatos paslapčių. Kas ten žino – galbūt kurioje nors planetoje atrasime naują gyvybę?

Bet prieš tai kviečiama tapti „Aklo pasimatymo su knyga“ dalimi ir atnešti seniai perskaitytą, lentynoje dulkes renkančią knygą, kuri nepažįstamajam gali suteikti daugybę naujų įžvalgų, idėjų ir tapti jo gyvenimo knyga – naująja dar nepažinta planeta.

„Aklas pasimatymas su knyga“ – kas tai?

Dažniausiai knygas renkamės pagal autorių, viršelį, rekomendacijas, atsiliepimus, reklamas, kritikų ar literatūros apžvalgininkų įvertinimus. Ieškome sau priimtinų temų, mėgstamų žanrų. Tačiau tokiu būdu prarandame galimybę nustebti ir atrasti ypatingą knygą, kurios paprastai nebūtume paėmę į rankas. Galbūt knyga, į kurią įprastai nė nepažvelgtume, slepia didžiausius atradimus mūsų gyvenime?

O kas, jeigu kitą savo skaitinį rinktumėtės nematydami viršelio ir pavadinimo – pagal knygą jau perskaičiusių nepažįstamųjų užrašytas, su ja susijusias istorijas, intriguojančias asmenines žinutes? „Aklas pasimatymas su knyga“ kviečia atsisakyti išankstinių nuostatų, kuriomis vadovaujantis pasirenkami tam tikri žanrai ar autoriai. Tai galimybė tapti slaptu knygnešiu, pateikti kūrinį kitu rakursu, o mėgstantiems skaityti – kaip netikėtą siurprizą atrasti naujas knygas.

Kaip dalyvauti „Aklame pasimatyme“?

Skaitytojai, norintys įsitraukti į šią kosminę odisėją, visų pirma kviečiami pasidalinti kadaise skaitytomis, įspūdį palikusiomis knygomis, kurias norėtų padovanoti kitiems. Pagalvokite – galbūt nepažįstamojo gyvenimą pakeisianti knyga šiuo metu dulka jūsų lentynoje. Knygas reikėtų supakuoti į laikraštį, žurnalą, vyniojamą popierių ar kitą medžiagą, maskuojančią jos viršelį ir pavadinimą, trumpai aprašyti su knyga susijusią savo asmeninę istoriją, jausmus ar patikusią citatą ir iki gegužės 10 d. atnešti į Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje esančią dėžę (K. Donelaičio g. 8). Jau gegužės 13 d. įsiliejus į „Kauno literatūros savaitė 2023“ veiklas bus kviečiami visi, ištroškę naujų potyrių, atvykti į „Aklą pasimatymą su knyga“, apžiūrėti meninę instaliaciją ir netrukus ją išardyti – išsirinkti intriguojančia žinute sudominusią knygą.

Kodėl verta dalyvauti šioje akcijoje?

Vartotojiškumo problema šiandien yra kaip niekad aktuali. Galvojant apie mūsų planetos ateitį ir skatinant atsakingą vartojimą, raginama vadovautis tvarumo idėjomis. Kviečiama ne pirkti, bet dalytis, mainytis literatūra ir šiuo būdu atrasti naujas knygas. Juk seniai pamirštos knygos perdavimas kitam skaitytojui gali tapti puiki dovana nepažįstamajam, aplinkai ir sau.

Tad traukite iš lentynų primirštas knygas, papuoškite jas maskuojančiu popieriumi, asmeninėmis žinutėmis ir leiskitės į jaudulio bei nežinios kupiną tarpgalaktinę kelionę – aklą pasimatymą su knyga!

„– Įdomu, – tarė jis, – ar žvaigždės šviečia tam, kad kiekvienas kada nors galėtų susirasti savąją?“ (A. de Sent Egziuperi „Mažasis princas“).

Jos autorius Arūnas Vaicekauskas papasakos apie tradicinę Velykų šventę, bendraautorė grafikos dizainerė Radvilė Sarapinaitė pristatys šiuolaikinius kiaušinių marginimo būdus, o leidyklos „Maketonas“ atstovės Alina Vyšniauskienė ir Jolanta Meškauskienė –  leidinio idėją.

Doc. dr. Arūnas Vaicekauskas – Vytauto Didžiojo universiteto docentas, mokslų daktaras, lektorius. Lietuviškas šventes ir tradicijas tyrinėjantis mokslininkas išleido ne vieną knygą: „Lietuvių žiemos šventės“, „Lietuvių šeimos papročiai“, „Lietuvių kilmė“, „Velykų margučiai“. Neseniai pasirodė ir naujausioji etnologo knyga – „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“.

„Velykos į Lietuvą atėjo kartu su krikščionybe. Tam tikra prasme šią šventę galima laikyti kosminę pasaulio egzistenciją nulėmusios svarbiausios metų šventės krikščioniškuoju atitikmeniu. Krikščioniškos kilmės šventė nesunkiai rado vietą tarp kitų žemdirbiškojo kalendoriaus švenčių. Dar daugiau, ilgainiui Velykos įgijo žemdirbiškajam ritualui būdingas archajiškas apeigines struktūras, kurių tyrimai ikikrikščioniškąją mūsų protėvių pasaulėjautą atskleidžia nė kiek ne prasčiau nei „pagoniškas šaknis“ turinčių kaimo bendruomenės švenčių apeigos“1, – rašo A. Vaicekauskas.

Renginys nemokamas.

Organizatoriai praneša, kad renginio metu bus fotografuojama ir / ar filmuojama, todėl informuoja, kad jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Nuo leidinių iki renginių

Kaip teigė įstaigos vyresnioji metodininkė gyventojų mokymams Nemunė Stonkienė, vos įžengę į Kauno apskrities viešąją biblioteką, lankytojai gali išvysti liečiamąjį terminalą, kuris buvo įdiegtas projekto metu, ir, žinoma, juo pasinaudoti.

„Šis išmanusis įrenginys suteikia galimybę greitai ir patogiai rasti visą reikiamą informaciją – ne tik susipažinti su portalu ibiblioteka.lt, bet ir užsiregistruoti, ieškoti ir užsisakyti pageidaujamų leidinių. Be to, liečiamasis terminalas pateikia bendrą bibliotekos informaciją, naujienas, pristato čia vykstančius renginius, akcijas, projektus, organizuojamus mokymus ir kt.“, – vardijo pašnekovė.

Negalia – ne kliūtis

Projekto įgyvendinimo metu bibliotekos pirmojo aukšto fojė taip pat įdiegta įranga, skirta aklųjų ir silpnaregių bibliotekos lankytojų poreikiams, – jiems sudarytos sąlygos visapusiškai naudotis informacijos paieška ir skaityti knygas, spaudą ar kitus leidinius.

„Didžiausio populiarumo sulaukia kompiuterinė įranga, turinti ekrano skaitymo programinę įrangą JAWS, kuri kompiuterio ekrane esančią informaciją pateikia garsu. Neretai šia įranga naudojasi ir disleksijos sutrikimų turintys bibliotekos lankytojai“, – pastebėjimais dalijosi N. Stonkienė.

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje aklieji ir silpnaregiai taip pat gali naudotis Brailio rašto spausdintuvu, puslapių segikliu ir laminavimo įrenginiu. „Be abejo, įgyvendintas projektas gyventojams suteikia galimybę nemokamai naudotis viešosios interneto prieigos kompiuteriais, kuriuos jie gali rasti kiekviename bibliotekos aukšte. Džiugu matyti, kad ši paslauga mūsų lankytojams išties labai aktuali“, – sako pašnekovė.

Nuo šiol galime pasiūlyti pasinaudoti plačiu kūrybiniu paketu, kurį sudaro įvairios programos, skirtos garsui įrašyti ir redaguoti, vaizdo medžiagai sujungti ir apdoroti, nuotraukoms redaguoti ir retušuoti, grafine planšete piešiniams perkelti į skaitmeninį formatą, dirbti su vektorine grafika ir t. t.

Leidžia pasijusti kūrėju

Atnaujintoje bibliotekos mokymų klasėje jų dalyviams ir lektoriams talkina išmanioji lenta, kita pažangi techninė ir kompiuterinė įranga.

„Meno leidinių skaitykloje bibliotekos lankytojams nuo šiol galime pasiūlyti pasinaudoti plačiu kūrybiniu paketu, kurį sudaro įvairios programos, skirtos garsui įrašyti ir redaguoti, vaizdo medžiagai sujungti ir apdoroti, nuotraukoms redaguoti ir retušuoti, grafine planšete piešiniams perkelti į skaitmeninį formatą, dirbti su vektorine grafika ir t. t.“, – plačias galimybes iliustravo bibliotekos atstovė.

Meno leidinių skaitykloje taip pat galima naudotis daugiafunkciu spausdintuvu, skeneriu, grafine planšete, skirtingų tipų kameromis.

Kaip pastebėjo pašnekovė, bibliotekos lankytojai kūrybiniu paketu naudojasi norėdami suskaitmeninti šeimos fotografijų archyvus: „Žmonės atsineša negatyvus, juos skenuoja specialiu skeneriu ir apdoroja skaitmeninius vaizdus. Kai kurie redaguotas fotografijas atsispausdina, taip išsaugodami šeimos prisiminimus ateinančioms kartoms.“

Džiugino vaikus iš Ukrainos

Nemažai lankytojų dėmesio susilaukė ir 3D spausdinimo paslauga, galimybė išbandyti virtualiosios realybės akinius, esančius bibliotekos edukacijų erdvėje.

„Pavyzdžiui, 3D spausdintuvu sėkmingai naudojasi studentai, kurie dažniausiai spausdinasi atsiskaitomuosius darbus, o virtualiosios realybės sistema ypač pradžiugino vaikus iš Ukrainos ir vasaros stovyklų narius“, – prisiminė pašnekovė.

Įdiegta įranga, skirta aklųjų ir silpnaregių bibliotekos lankytojų poreikiams, – jiems sudarytos sąlygos visapusiškai naudotis informacijos paieška ir skaityti knygas, spaudą ar kitus leidinius.

Bibliotekos edukacijos erdvės lankytojų atsiliepimai neabejotinai pozityvūs, sako įstaigos atstovė.

„Žmonės džiaugiasi galėdami ne tik išbandyti naują įrangą, patirti naujų įspūdžių, bet ir pasinaudoti nemokamai teikiamomis tokiomis paslaugomis. Tad tikimės, kad lankytojai ne tik patys sėkmingai naudosis ES fondų finansuoto projekto metu gauta įranga, bet ir prireikus pasidalys informacija su artimaisiais ar bičiuliais, kuriems ši įranga taip pat galėtų būti naudinga“, – tikisi Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresnioji metodininkė N. Stonkienė.

ES investicijos

Lietuvos Respublikos finansų ministerija siekia atkreipti dėmesį, kad ES fondų investicijos prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, kuria esminius pokyčius ir skatina gyventojus jaustis aktyvia Europos bendruomenės dalimi. 2021–2027 m. laikotarpiu Lietuva įgyvendins investicijų už daugiau nei 7,5 mlrd. eurų.

Rugsėjo 30 dieną, penktadienį, pietų pertraukos metu prie Soboro (Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios) biblioteka kvies lankytojus, skaitytojus, literatūros, kultūros entuziastus, partnerius, kolegas ir visus visus, neabejingus bibliotekos veiklai, įsitraukti į masinį bibliotekos skaitymo rekordą. (Registracija siekti rekordo – 12.00 val.; bibliotekos skaitymo garsiai rekordas – 12.30 val.)

Į akciją pasiimkite reikšmingą ir širdžiai mielą knygą, laikraštį, žurnalą, ištrauką ar bet kokį kitą skaitinį, pakeitusį jūsų gyvenimą.

Jei neturėsite knygos – nieko tokio! Visai čia pat vyks kauniečių jau pamėgtas „Aklas pasimatymas su knyga“, kurio metu galėsite išsirinkti naująjį savo skaitinį apie kūrinį nuspręsdami ne iš viršelio, bet iš trumpų žinučių ant knygos įpakavimo.

„Šia akcija norime ne tik švęsti kartu, pasveikinti kiekvieną bibliotekos draugą, bet ir pakviesti atrasti skaitymo malonumą, atkreipti dėmesį į jo naudas bei įrodyti, kad Kaunas yra skaitantis miestas.

Bandome užsakyti gerą orą, tačiau kviečiame pasirūpinti skėčiais arba lietpalčiais, jei akcijos dieną lis.

Organizacijas bei didesnes grupes kviečiame registruotis – renginiai@kvb.lt, nurodant dalyvių skaičių. Kiti asmenys bus registruojami vietoje nuo 12.00 val.“, – ragina biblioteka.

Gimtadienio renginių programa

Rugsėjo 30 d. penktadienis

Nepriklausomybės aikštė (Prie Soboro)

12.00–12.20 val. Registracija siekti rekordo.

12.00–12.30 val. ,,Aklas pasimatymas su knyga“.

12.20–12.30 val. Masinis verbalinės raiškos apšilimas prieš pradedant siekti rekordo.

12.30–12.35 val. Bibliotekos skaitymo garsiai rekordas.

KAVB, Donelaičio g. 8

9.00–20.00 val. Arvydo Čiukšio fotografijų paroda „Never sleeps“.

9.00–20.00 val. Ekspozicija „Literatūrinis pojūčių salonas“ III a.

Spalio 1 d. šeštadienis

KAVB, Donelaičio g. 8

10.00–17.00 val. Arvydo Čiukšio fotografijų paroda „Never sleeps“.

10.00–17.00 val. Fotoerdvė. Prie knygomato, iš Lydos g. pusės.

10.00–17.00 val. Ekspozicija „Literatūrinis pojūčių salonas“ III a.