Kaip antradienį nurodė Generalinė prokuratūra, surašytas kaltinamasis aktas ir teismui perduota baudžiamoji byla dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir turto pasisavinimo.

Bylos duomenimis, anksčiau neteistas Kauno rajono gyventojas, eidamas uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus pareigas, nuo 2020 metų rugpjūčio iki 2023 metų balandžio galimai tyčia organizavo apgaulingą bendrovės finansinės apskaitos tvarkymą.

Siekdamas išvengti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, kurių suma viršija 400 bazinių socialinių išmokų, neteisingus duomenis jis perdavė bendrovės buhalterei, o ši, nieko neįtardama, duomenis pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Taip bendrovės direktorius už minėtą laikotarpį iš viso galimai nesumokėjo daugiau kaip 39 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Vyras taip pat galimai neapskaitė bendrovei priklausiusių beveik 135 tūkst. eurų ir, sudarydamas rangos sutartis su fiziniais asmenimis, pagal jas gautas pinigines lėšas galimai pasisavino.

Už tai bendrovės direktoriui pareikšti kaltinimai dėl jo žinioje buvusio labai didelės vertės bendrovės turto pasisavinimo.

Asmuo pripažino savo kaltę tik dėl galimo apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo.

Už šias nusikalstamas veikas numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Šioje baudžiamojoje byloje Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo yra pateikusi daugiau nei 39 tūkst. eurų sumos civilinį ieškinį.

Patikslintam „Snaigės“ restruktūrizavimo planui pernai gruodį pritarė kreditoriai, o praėjusią savaitę – bendrovės akcininkų susirinkimas.

Anksčiau paviešintame restruktūrizavimo plano projekte bendrovė teigė, jog tikisi atsikratyti skolų ir tęsti veiklą didindama naujų gaminių pardavimus, parduodama nekilnojamąjį turtą. Neatmetama, kad į gamyklą ateis naujas investuotojas, jei reikės, bus mažinamas darbuotojų skaičius.

„Snaigės“ vadovas Darius Varnas BNS anksčiau sakė, kad pagrindiniai plano pakeitimai – išsamesnės kreditorių nuolaidos ir pagalba bei pakoreguotos bendrovės veiklos prognozės, susijusios su pagalba finansinių sunkumų patiriančiai įmonei.

181 kreditoriui bendrovė iš viso skolinga 18,2 mln. eurų, iš jų 8,7 mln. eurų – pagrindinei akcininkei, skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ kontroliuojamai „EDS Invest 3“ (91,1 proc. akcijų), dar 1,5 mln. eurų – tos pačios grupės įmonei „EDS Invest“.

Restruktūrizavimo byla „Snaigei“ Kauno apygardos teisme iškelta 2022-ųjų rugsėjį, o pernai balandį tas pats teismas nepritarė bendrovės pertvarkymo planui, jam nepritarė dalis kreditorių, tarp kurių buvo „EDS Invest“ ir „EDS Invest 3“, o birželį Lietuvos apeliacinis teismas nurodė planą vertinti iš naujo.

91,33 proc. „Snaigės“ akcijų paketą valdo didžiausia įmonės kreditorė „EDS Invest 3“.

Kaip Eltai sakė Kauno apygardos teismo atstovė spaudai Milda Kryžė, teismui pavyko pradėti nagrinėti minimą baudžiamąją bylą.

„Teismo posėdyje pagarsintas kaltinamasis aktas, apklausti kaltinamieji“, – sakė teismo atstovė.

Anot jos, kaltinamieji dėl tam tikros dalies kaltinimų kaltę pripažįsta.

Pasak M. Kryžės, kito teismo posėdžio byloje metu ketinama apklausti liudytojus. 

Baudžiamojoje byloje be E. Garackevičiaus kaltinimai yra taip pat pateikti dar dviem asmenims – Audriui Porozovui ir Žydrūnui Drūčiui.

Teismui perduotoje byloje inkriminuojamos veikos pagal kelis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Asmenys byloje kaltinami dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, taip pat neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis.

ELTA primena, kad praėjusių metų sausį į Druskininkų savivaldybės tarybą tuomet kandidatavęs Darbo partijos narys E. Garackevičius buvo sulaikytas teisėsaugos. Jo automobilyje rastas didelis kiekis narkotinių medžiagų – daugiau nei pusė kilogramo hašišo.

E. Garackevičiui įkliuvus teisėsaugai su narkotinėmis medžiagomis, Darbo partija suskubo pašalinti politiką iš partijos ir „darbiečių“ kandidatų į Druskininkų savivaldybės tarybą sąrašo. Jame jis užėmė pirmą poziciją.

Darbo partija dėl politiko šalinimo iš rinkimų sąrašo kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, tačiau komisija E. Garackevičiaus iš sąrašo nepašalino, argumentuodama, kad numatyti terminai prašymų pašalinti iš rinkiminių sąrašų pateikimui yra pasibaigę. Darbo partija šį VRK sprendimą apskundė teismui, tačiau teismas partijos skundą atmetė.

Kaip ketvirtadienį paskelbė prokuratūra, išnagrinėjęs baudžiamąją byla, Kauno apygardos teismas buvusią Kauno Antano Smetonos gimnazijos direktorę Violetą Balčiūnienę pripažino kalta dėl turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo arba disponavimo suklastotu dokumentu ir turto pasisavinimo.

Prokurorė Svetlana Zabielinienė teismui pateikė įrodymus apie tai, kad V. Balčiūnienė kartu su gimnazijos raštvede nuo 2018 iki 2021 metų buvo fiktyviai įdarbinusios gimnazijoje du asmenis, iš kurių vienas – buvusios direktorės sūnus.

Tokiu būdu buvo pasisavinti ir iššvaistyti beveik 36 tūkst. eurų bei iš „Sodros“ lėšų nepagrįstai išmokėtos ligos išmokos fiktyviai įdarbintam sūnui.

Be V. Balčiūnienės teismas nuteisė ir gimnazijos raštvedę bei fiktyviai įdarbintus asmenis.

Raštvedė nuteista dėl dokumentų klastojimo, padėjimo V. Balčiūnienei piktnaudžiauti tarnyba dėl turtinės naudos, pasisavinti ir iššvaistyti jos žinioje buvusias savivaldybės lėšas, padėjimo direktorės sūnui įgyti svetimą turtą.

Buvusiai gimnazijos direktorei teismas skyrė galutinę 7 tūkst. eurų baudą, gimnazijos raštvedei – 6 tūkst. eurų baudą, fiktyviai įdarbinti asmenys turės sumokėti po 5 tūkst. eurų.

Ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Šis teismo sprendimas nėra įsigaliojęs ir per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Dabar projektas bus teikiamas teismui, kuris spręs, ar jį patvirtinti.

Anksčiau paviešintame restruktūrizavimo plano projekte bendrovė teigia, jog tikisi atsikratyti skolų ir tęsti veiklą didindama naujų gaminių pardavimus, parduodama nekilnojamąjį turtą. Neatmetama, kad į gamyklą ateis naujas investuotojas, jei reikės, bus mažinamas darbuotojų skaičius.

„Snaigės“ vadovas Darius Varnas BNS anksčiau sakė, kad pagrindiniai plano pakeitimai – išsamesnės kreditorių nuolaidos ir pagalba bei pakoreguotos bendrovės veiklos prognozės, susijusios su pagalba finansinių sunkumų patiriančiai įmonei.

„Restruktūrizavimo planas buvo atnaujintas atsižvelgiant į pasikeitusias realijas bei į tai, kad kartu su didžiausiu hipotekos kreditoriumi („EDS Invest 3“ – BNS) buvo ieškota ir rasta keletas būdų, kaip padėti finansinių sunkumų patiriančiai įmonei“, – lapkričio pabaigoje sakė D. Varnas.

Pakeistas planas numato, kad bendrovė per ketverius metus sumokėtų skolas, išsaugotų darbo vietas ir išsilaikytų rinkoje.

181 kreditoriui bendrovė iš viso skolinga 18,2 mln. eurų, iš jų 8,7 mln. eurų – pagrindinei akcininkei, skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ kontroliuojamai „EDS Invest 3“ (91,1 proc. akcijų), dar 1,5 mln. eurų – tos pačios grupės įmonei „EDS Invest“.

Planas numato, kad didžiausia dalis – 15,1 mln. eurų – skolų bus grąžinta ketvirtaisiais restruktūrizavimo metais. 

Atsiskaitymas su bendrovėmis vyktų iš karto, jeigu būtų parduotas „Snaigės“ turtas. Bendrovė ketina parduoti 17,4 mln. eurų vertės nekilnojamo turto, kuris nebūtinas jos veiklai, daugiausia – 16,4 mln. eurų numatoma gauti už atlaisvintus gamyklos pastatus ir dalį teritorijos.  

Už beveik 1 mln. eurų numatoma parduoti veikiančią ir įmonei nereikalingą įrangą bei metalo apdirbimo, nestandartinių įrengimų ir konstrukcijų gamybos įmonę „Almecha“.

Restruktūrizavimo byla „Snaigei“ Kauno apygardos teisme iškelta pernai rugsėjį, o šiemet balandį tas pats teismas nepritarė bendrovės pertvarkymo planui, jam nepritarė dalis kreditorių, tarp kurių buvo „EDS Invest“ ir „EDS Invest 3“, o birželį Lietuvos apeliacinis teismas nurodė planą vertinti iš naujo – pirmos instancijos teismas sprendimo dar nepriėmė.

„EDS Invest 3“ neseniai už 500 tūkst. eurų įsigijo  91,1 proc. įmonės akcijų paketą iš Kipro bendrovės „Sekenora Holdings“, taip pat ruošiasi supirkti kitas akcijas.

Renginys kasmet sulaukia gausybės žmonių klausimų apie paveldėjimą, santuokos nutraukimą, turto nuosavybę, padalijimą, vedybų sutartis, skolų išieškojimą, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, žalos atlyginimą, teismo sprendimo vykdymo užtikrinimą, kompensacijas už komunalines paslaugas, žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, vartotojų teises ir kt.

Kauno apygardos teisme spalio 25 d. (trečiadienį) visi norintieji laukiami jau nuo 8.30 val. iki 14 val.

Vienos konsultacijos trukmė – iki 30 min.

Konsultacijos nebus teikiamos pietų metu nuo 12 iki 12.45 val.

Reikalavo visiško išteisinimo

Kauno apygardos teismo teisėjų Jurgos Vasiliauskienės, Odetos Gruodienės ir Algirdo Giedraičio, du iš kurių buvo priėmę ir minėtą nuosprendį, kolegija šiandien paskelbė savo sprendimą dėl 28-erių P. Kašalyno skundo, kuriuo šis, prieš tai Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų išteisintas dėl nepagarbos teismui bei valstybės simbolių išniekinimo, prašė jį išteisinti ir dėl bendruomenės pirmininko terorizavimo.

P. Kašalynui už tai buvo skirtas vienerių metų laisvės atėmimas, o subendrinus šią bausmę su keliais ankstesniais jam paskelbtais nuosprendžiais, galutine bausme tapo trejų metų ir dviejų mėnesių įkalinimas.

Šis praėjusį kovą paskelbtas minėtų Alytaus apylinkės teismo rūmų nuosprendis buvo susijęs su ne juokais minėtą bendruomenės pirmininką vieną 2021-ųjų lapkričio vidurdienį išgąsdinusiu radiniu. Tada jis rado į savo namo tvorą įkištą perpus sulenktą Kauno apygardos teismo nuosprendžio, paskelbto tų pačių metų spalio pabaigoje P. Kašalynui, su kuriuo bandė kovoti teisiniais metodais, paskutinį lapą su iškalbingais užrašais ir piešiniais. Šalia teisėjų pavardžių bei parašų ir valstybės herbo, esančio teismo antspaude, raudonu rašalu buvo išvedžiota „VENDETA“ bei „LAIKAS PARODYS“ ir nupieštas degantis namas su kryžiais virš jo. O šalia – necenzūrinis gestas – iškeltas vidurinis rankos pirštas.

Kalėjimų departamento nuotr.

Ekspertų nepergudravo

Būtent dėl minėtų keverzonių ikiteisminį tyrimą po šio įvykio pradėję Alytaus teisėsaugininkai baigė jį kaltinimu dėl nepagarbos teismui bei valstybės simbolių išniekinimo ir minėto bendruomenės pirmininko terorizavimo, grasinant padegti šio namus bei padaryti kitokią jo šeimos narių sveikatai bei gyvybei pavojingą veiką. O tai sieta su tuo, kad minėtas Kauno apygardos teismo nuosprendis, „išgražintas“ keverzonėmis su grasinimais, buvo bendruomenės pirmininko pergalė siekiant sugriežtinti P. Kašalynui tų pačių Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų skirtą bausmę už bendruomenės pirties nuniokojimą bei ten rastų suaukotų 141 euro pasisavinimą. Minėti Alytaus apylinkės teismo rūmai skyrė už tai šiam recidyvistui lygtinę vienerių metų bausmę. Bendruomenės pirmininkui apskundus šį nuosprendį Kauno apygardos teismui, pastarasis jau pasiuntė P. Kašalyną vieneriems metams už grotų.

Bendruomenės pirmininkas minėtą radinį savo tvoroje įvertino kaip grasinimą jam bei jo šeimai, kurioje auga du mažamečiai vaikai, žinodamas apie ankstesnius P. Kašalyno išpuolius. Vienas iš jų buvo kaimynų, kuriuos šis recidyvistas apvogė, patirtis. Jiems kreipusis į policiją, jie sulaukė pakartotino vagies vizito. Šį kartą – jau su mačete bei įrankiu, panašiu į kūjį, rankose.

Nors P. Kašalynas buvo linkęs nepripažinti, kad jis išrašinėjo bei įkišo į bendruomenės pirmininko tvorą jam sugriežtinto nuosprendžio dalį, tai konstatavo Kriminalistinių tyrimų centras, nustatęs, kad užrašas „LAIKAS PARODYS“ –  tikėtina išraitytas P. Kašalyno.

Belskis ir bus atidaryta?

Bylą nagrinėjusi Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja dėl nepagarbos teismui ir valstybės simbolių išniekinimo P. Kašalyną išteisino, kaip nepadarius šių nusikaltimų. Ir nuteisė tik už bendruomenės pirmininko terorizavimą.

Šį nuosprendį Kauno apygardos teismui apskundė tik P. Kašalynas, prašęs visiško išteisinimo. Alytaus prokurorai nuosprendžio neskundė. O, tai, pasak Kauno apygardos teismo atstovės, ir lėmė, kad jau minėta jų teismo teisėjų kolegija sprendė tik dėl bausmės, skirtos P. Kašalynui dėl bendruomenės pirmininko terorizavimo, teisingumo, nes tik šią nuosprendžio jam dalį nuteistasis skundė.

Minėta teisėjų kolegija šiandien paskelbė, kad P. Kašalyno skundą atmeta, tačiau pakeičia jo apskųstą nuosprendį, sušvelnindama skirtą bausmę už grasinimą nužudyti bendruomenės pirmininką ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. Toks sprendimas priimtas, nenustačius, kad tai buvo daroma sistemingai. Tam būtini ne mažiau kaip trys kartai. O P. Kašalynas tai padarė tik vieną kartą, todėl ankstesnis jam pareikštas kaltinimas perkvalifikuotas į kitą to paties Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už tokį nusikaltimą. Po tokio sprendimo dviem mėnesiais sutrumpėjo ir šiam recidyvistui, subendrinus su keliais ankstesniais nuosprendžiais, buvus skirta galutinė trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.                   

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas jau yra neskundžiamas ir, jį paskelbus, nuosprendis įsiteisėjo.

Bylos nagrinėjimas atidėtas kaltinamojo gynėjo Ruslano Boiko prašymu dėl dalyvavimo kitos bylos posėdyje.

„Teismas sprendžia, jog šiame posėdyje nėra galimybės bylą nagrinėti iš esmės“, – pranešė teisėjas Audrius Meilutis.

Kitas posėdis byloje numatytas rugsėjo 19 dieną.

Buvęs savivaldybės administracijos vadovas posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu. Kaip paskelbė teisėjas, jis su prokuroro leidimu yra išvykęs.

V. Šiliauskas teigė nesutinkantis, kad byla būtų nagrinėjama be advokato.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Prokuroras Valentinas Alekna tvirtino, kad kaltinamasis per ikiteisminį tyrimą pripažino ėmęs kyšius.

„Ikiteisminio tyrimo metu iš esmės prisipažino, kaip jis elgsis būdamas kaltinamuoju, išgirsime teismo posėdžio metu“, – tvirtino Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Pasak A. Meilučio, V. Šiliauskas kaltinamas dėl aštuonių nusikalstamų veikų, apimančių kyšininkavimą, daugiau kaltinamųjų byloje nėra. Teisėjo teigimu, prokuroras prašo apklausti vieną liudytoją – nuo atsakomybės tame pačiame tyrime atleistą įmonės „Autokausta“ vadovą Juozą Kriaučiūną.

Anot A. Meilučio, pagarsinus kaltinamąjį aktą, dar bus sprendžiama, ar būtini papildomi įrodymai ir kitų asmenų apklausos.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, eidamas minėtas pareigas V. Šiliauskas 2021–2022 metais savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš vienos uždarosios akcinės bendrovės vadovo kyšius, kurių bendra suma siekia 260 tūkst. eurų. Anksčiau įtarimai šiame tyrime buvo pareikšti ir statybų įmonės „Autokausta“ vadovui J. Kriaučiūnui, tačiau jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prokuroro teigimu, teismas yra nusprendęs laikinai apriboti V. Šiliausko teises į turtą, atitinkantį šią sumą – pinigines lėšas ir „tam tikrus objektus“. Tai, anot jo, padaryta siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, jei teismas priims tokį sprendimą.

STT, Justinos Lasauskaitės nuotr.

V. Šiliauskui skirtos kardomosios priemonės – užstatas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

2022 metų kovą, sulaikius V. Šiliauską, prokuratūra skelbė, kad savivaldybės administracijos direktoriaus namuose rasta 140 tūkst. eurų, kaip manoma, gautų kaip kyšis. Tai, pasak prokuratūros, iki šiol didžiausia Lietuvoje rasta kyšio suma.

Įtariama, kad aštuoniuose nusikalstamos veikos epizoduose kyšiai buvo imami už palankumą ateityje ir teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, priimant sprendimus, susijusius su Kauno miesto savivaldybės ir minimos bendrovės sutarčių vykdymu ir jų administravimu.

V. Šiliauskui už kaltinimuose pateiktas nusikalstamas veikas gresia nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimas.

Ši byla teismą pasiekė liepos pabaigoje.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, eidamas minėtas pareigas V. Šiliauskas 2021–2022 metais savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš vienos uždarosios akcinės bendrovės vadovo kyšius, kurių bendra suma siekia 260 tūkst. eurų.

2022 metų kovą, sulaikius V. Šiliauską, prokuratūra skelbė, kad savivaldybės administracijos direktoriaus namuose rasta 140 tūkst. eurų, kaip manoma, gautų kaip kyšis. Tai, pasak prokuratūros, iki šiol didžiausia Lietuvoje rasta kyšio suma.

Įtariama, kad aštuoniuose nusikalstamos veikos epizoduose kyšiai buvo imami už palankumą ateityje ir teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, priimant sprendimus, susijusius su Kauno miesto savivaldybės ir minimos bendrovės sutarčių vykdymu ir jų administravimu.

Anksčiau įtarimai šiame tyrime buvo pareikšti ir statybų įmonės „Autokausta“ vadovui Juozui Kriaučiūnui, tačiau jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

– Kokio amžiaus vaikai jau gali sulaukti civilinės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės?

– Bendroji taisyklė yra ta, kad asmuo tampa pilnametis, kai jam sukanka aštuoniolika metų. Tačiau amžius, nuo kurio asmenys atsako civiline, administracine ar baudžiamąja tvarka, skiriasi, ir tai nesiejama vien tik su aštuoniolikos metų riba. Pavyzdžiui, civilinė atsakomybė nepilnamečiams nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už padarytą žalą gali būti taikoma bendrais pagrindais. Tik tais atvejais, kai toks asmuo neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar globėjai. Žinoma, jei teisme neįrodo, kad žala atsirado ne dėl vaiko kaltės.

Administracinė atsakomybė gali grėsti asmeniui, kuriam pažeidimo padarymo dieną suėjo ar jau buvo suėję šešiolika metų. Amžius, nuo kurio asmuo atsako už nusikalstamą veiklą, taip pat yra šešiolika metų, išskyrus konkrečias veikas, už kurių padarymą asmuo jau gali savarankiškai atsakyti nuo keturiolikos metų.

– Už kokius padarytus prasižengimus ar nusikaltimus vaikai negali atsakyti? Kokie pavyzdžiai jums pirmiausia ateina į galvą?

– Jei kalbame išimtinai apie baudžiamąją atsakomybę, labai aktualus ir yra mano minėtas amžiaus kriterijus. Tai yra ta keturiolikos ar šešiolikos metų riba, nuo kurios tokia baudžiamoji atsakomybė tik ir galima. Jei asmuo veikos padarymo dieną nebuvo sulaukęs tokio įstatyme numatyto amžiaus, laikoma, kad jis negalėjo savarankiškai atsakyti už savo veiksmus ir jų teisingai suprasti. Jei tokiam asmeniui būtų taikoma kriminalinio pobūdžio atsakomybė, iš esmės teigiamos įtakos neturėtų ir bausmė savo tikslų nepasiektų, priešingai – gal net pakenktų darniam asmenybės vystymuisi, socializacijai, o tai ateityje galėtų jį pastūmėti tam pačiam įstatymus pažeidžiančiam elgesiui ir tik sukurti daugiau problemų, susijusių su tokio pobūdžio valdymo rizikomis.

Dar viena grupė veikų, dėl kurių nepilnamečiams asmenims baudžiamoji atsakomybė iš principo negalėtų kilti, – tai veikos, kurių subjektas dėl tam tikrų priežasčių gali būti tik pilnametis. Pavyzdžiui, visi baudžiamieji nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai krašto apsaugos tarnybai, mobilizacijai, kai kurie nusikaltimai, susiję su transporto eismu ir jo organizavimu, kai kurie nusikaltimai valstybės tarnybai, viešiesiems interesams.

Taip pat nebūtų teisinga baudžiamąją atsakomybę taikyti nepilnamečiui, nors ir sulaukusiam atitinkamo amžiaus iki pilnametystės, tuo atveju, jeigu jis buvo kito asmens įtrauktas daryti tą nusikalstamą veiką.

– Kokia maksimali bausmė galima nepilnamečiui?

– Kalbant apie bausmes nepilnamečiams, jos iš esmės gali būti tokios pačios rūšies, kaip ir pilnamečiams asmenims. Nepilnamečiui, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, gali būti skirtos tos pačios bausmės, t. y. viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas. Tačiau nepilnamečiam asmeniui negali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, be to, nepilnamečiams skiriamos bausmės, be jokios abejonės, turi ir savų ypatumų, kadangi tiek pati atsakomybė, tiek ir bausmė turi atitikti šių asmenų amžių, socialinę brandą. Dėl šios priežasties įstatyme numatytos ir skiriamos švelnesnės ar trumpesnės  bausmės. Pavyzdžiui, nepilnamečiui gali būti skiriama nuo 5 iki 45 parų arešto, nors pilnamečiam asmeniui maksimali arešto trukmė gali būti iki 90 parų. Svarbu paminėti, kad ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės trukmė nepilnamečiui negali viršyti 10 metų, o jos minimumas tėra pusė minimalios bausmės. Be to, kita svarbi aplinkybė yra tai, kad nepilnamečiam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės, t. y. įspėjimas, turtinės žalos atlyginimas ir kt. Bet kuriuo atveju šios priemonės skiriamos, norint padėti vaikui įveikti ydingą elgesį, išsiugdyti prasmingo individualaus ir visuomeninio gyvenimo sampratą.

– Kalbame tik apie vaikus, nepaminėjome tėvų. Ar tėvams kyla teisinė atsakomybė už jų vaikų padarytus prasižengimus, nusikaltimus?

– Taip, gali kilti ir dažniausiai kyla. Atsakomybės požiūriu ypač aktualūs keli atvejai. Pagal galiojančią bendrą taisyklę nepilnamečiai asmenys iki keturiolikos metų neturi deliktinio veiksnumo, todėl už jų padarytą žalą yra atsakingi tėvai arba globėjai, jei, kaip minėjau, yra įrodoma vaikų kaltė.

Galima ir ugdymo įstaigos atsakomybė. Kalbant apie galimą ugdymo įstaigos atsakomybę, įstatyme įtvirtinta taisyklė, kad už nepilnamečio vaiko iki keturiolikos metų padarytą žalą yra atsakingas tas asmuo, kurio žinioje tuo metu vaikas buvo. Vadinasi, jeigu nepilnametis yra prižiūrimas, tarkime, darželyje, mokykloje arba bet kurioje kitoje įstaigoje ir pridaro žalos, ją atlygina atsakingas asmuo, kurio žinioje tuo metu vaikas buvo.

Kitas atvejis – visiška arba dalinė nepilnamečio asmens atsakomybė. Jau minėjau atvejus, kai asmuo yra vyresnis nei keturiolikos, o absoliučia dauguma atvejų vyresnis negu šešiolikos metų, tačiau dar nesulaukęs aštuoniolikos. Galima jo paties tiek visiška, tiek ribota atsakomybė, esant tam tikroms sąlygoms. Žinoma, jeigu toks nepilnametis jokių pajamų neturi, tada atsakomybės, žalos atlyginimo klausimas gali tekti tėvams arba rūpintojams už netinkamą nepilnamečio elgesį. Dar šiame kontekste, manau, svarbu pažymėti, kad Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta ir atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba netinkamą panaudojimą, panaudojimą priešingai vaiko interesams, vaiko rūpintojo, tėvų, globėjų pareigų nevykdymą.