Istorija kartojasi?

Į „Kauno dieną“ kreipėsi kelių daugiabučių namų gyventojai su ta pačia problema. Jų namo bendrija pirmininku pasamdė Gediminą Zakšauską. Jis valdomuose namuose negyvena, tad, anot kauniečių, gali bet kaip elgtis su gyventojų lėšomis.

Šį kartą gyventojai paprašė likti anonimais: su samdomu bendrijos pirmininku ir taip ne visada pavyksta rasti bendrą sutarimą, tad baiminasi, kad, įvardijus konkretų namą, kils dar didesnių bėdų. Gyventojai skundėsi, kad daugiabutyje buvo atlikti remonto darbai, bet jau dabar matosi defektai.

Jų teigimu, samdomas bendrijos pirmininkas turėjo nepriimti darbų, prašyti rangovų, kad šie taisytų paliktą broką. Galiausiai, net ne viskas atlikta pagal projektą.

„Darbai buvo atlikti, tačiau, gyventojams pastebėjus broką, pirmininkas visais būdais siekė tempti laiką iki garantinio termino pabaigos, kad viskas būtų taisoma gyventojų lėšomis“, – pasakojo kauniečiai.

Šis gyventojų skundas priminė kitų dviejų Kauno daugiabučių gyventojų istorijas, kuriose minima G. Zakšausko pavardė. Vieno T. Masiulio gatvės daugiabučio namo gyventojai „Kauno dienai“ pasakojo, kad daugiau nei prieš penkmetį pažįstami rekomendavo pasamdyti bendrijos pirmininku G. Zakšauską, tačiau ši rekomendacija greitai pavirto dideliu galvos skausmu.

Daugiabutyje buvo atlikta renovacija. Gyventojai įtarė, kad tarp pasamdyto, bet valdomame name negyvenančio bendrijos pirmininko ir rangovų galėjo būti susitarimų ar draugystės ryšių, nes į paliktus defektus G. Zakšauskas tarsi užmerkė akis. Gyventojų pasamdyti statybos inžinieriai pirštu bedė į broką ir ne pagal projektą atliktus darbus, kurių pirmininkas nė negalėjo priimti.

Tarp defektų tuomet vardyti netinkamai atlikti cokolio hidroizoliacijos, drenažo, ventiliacijos, rūsio ir stogo šiltinimo darbai. Žmonės skundėsi, kad nuo drėgmės stogo gegnės greitai apaugo pelėsiu, o per pakeistus langus pūtė vėjas.

„Pirmininkas nevykdė įsipareigojimų, darė viską, kad tik nebūtų nustatytas brokas. Tuomet buvo neįmanoma prisišaukti pagalbos“, – dienraščiui pasakojo T. Masiulio gatvėje esančio daugiabučio gyventojai.

„Visus išvardytus defektus ir trūkumus, remiantis statybos taisyklėmis, rangovas ir techninis prižiūrėtojas turėjo tikrinti kartu, taigi abu vienodai atsako. Akivaizdu, kad nei rangovas, nei techninis prižiūrėtojas privalomų statybos taisyklių nei skaito, nei jas žino. Bendrija perskaičiuos atliktų darbų kiekius, nes akivaizdžiai matosi, kad yra įrašyta darbų, kurie nebuvo atlikti, o kai kurių darbų apimtys aktuose didesnės, nei yra realiai“, – tuomet apie surastus defektus kalbėjo į gyventojų pusę stoję statybų inžinieriai.

Nekokybiška: gyventojai užfiksavo, kad rangovai netinkamai apšiltino stogą, tad pradėjo kauptis pelėsis. / „Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.

Problemos kitame name

Apie G. Zakšausko veiklą „Kauno dienai“ papasakojo ir vieno A. Juozapavičiaus prospekto daugiabučio buvęs bendrijos pirmininkas. Jis atskleidė, kokiais būdais samdomas pirmininkas užsitikrino daugiabučio valdymą. Šis konfliktas buvo persikėlęs ir į teismą.

„Situacija tokia, kad į bendrijos pirmininko rinkimus atėjo G. Zakšauskas su pašaliniu advokatu, kuris prieš tai jau buvo surinkęs namo gyventojų atstovavimo teises. Tokiu būdu žmonės iš šalies, neturintys jokio ryšio su namu, susirenka daugiabučio gyventojų daugumą. Turėdami įgaliojimus, jie už gyventojus priima sprendimą balsuoti už samdomą pirmininką“, – prisiminė buvęs minėto daugiabučio gyventojas.

Jis įsitikinęs, jei bendrijos pirmininku išrinktas asmuo kartu yra ir namo gyventojas, kuris rūpinasi daugiabučio priežiūra.

„Gyventojai-pirmininkai siekia, kad visi kaimynai už darbus mokėtų mažiau, bet kartu – kad viskas būtų prižiūrėta, tvarkinga. Toks žmogus iš savo namo nedaro verslo. O kai ateina pirmininkas iš šono, jo užduotis yra ne tiek prižiūrėti namą, bet gauti renovacijos projektinę sumą ir darbus pavesti atlikti pažįstamų įmonėms“, – kalbėjo pašnekovas.

Problemų nėra?

Susisiekus su G. Zakšausku, jis nustebo išgirdęs, kad kai kurių jo prižiūrimų namų gyventojai yra nepatenkinti jo teikiamomis paslaugomis. Samdomas bendrijų pirmininkas teigė, kad šiuo metu prižiūri apie penkiolika daugiabučių Kaune ir Kauno rajone ir esą jokių problemų dabar nekyla.

„Neturiu dabar nė vieno namo, kurio gyventojai kažkuo skųstųsi. Keliuose namuose renovacija jau pabaigta prieš keletą metų, tad labai nustebau, kad kažkas skundžiasi dėl defektų. Niekas man neskambino, nesakė, kad kas būtų negerai. Jei žmonės mano, kad yra bėdų, tegul man skambina“, – teigė G. Zakšauskas, pridūręs, kad pagal įstatymus namo bendrijos susirinkimas šaukiamas bent kartą per metus, tačiau jei yra kokių klausimų, susirinkimai gali būti organizuojami dažniau. Jų metu esą ir galima aptarti klausimus dėl nekokybiškų darbų.

Priminus, kad prieš kelis metus tokios pat bėdos kartojosi T. Masiulio gatvės ir A. Juozapavičiaus prospekto daugiabučiuose, kai rangovai buvo galimi pažįstami, todėl kai kurie defektai pražiūrėti pro pirštus, bendrijų pirmininkas tikino, kad renovacijos darbams rangovai esą visada parenkami konkurso būdu ir laimėjusios įmonės su juo nėra susijusios.

„Kaip gali pasamdyti pažįstamą rangovą, jei viskas daroma konkurso būdu? Yra valstybinė programa, kuri įpareigoja skelbti konkursą. Taisyklėse nusakyta viskas. Juk ne pirmininkas parenka rangovą“, – aiškino G. Zakšauskas.

Samdomas bendrijos pirmininkas turėjo nepriimti darbų, prašyti rangovų, kad šie taisytų paliktą broką.

Priminus, kad anksčiau į viename name vykusį susirinkimą jis buvo atsivedęs advokatą, kuris turėjo gyventojų įgaliojimus ir tokiu būdu buvo priimami spendimai, pašnekovas teigė, kad tokie atvejai – išimtis.

„Buvo konkretus namas ir konkretūs žmonės. Bet ten buvo išskirtinė situacija, kuomet namas buvo susiskaldęs – dalis už seną pirmininką, dalis – už naują. Susirinkimas vis neįvykdavo, nes nesusirinkdavo kvorumas, todėl gyventojams niekaip nepavyko priimti sprendimo, ar keisti pirmininką. Todėl viena pusė sumąstė pasamdyti advokatą, gauti įgaliojimus ir taip surengti balsavimą“, – komentavo samdomas bendrijų pirmininkas.

Kai pats pirmininkas nemoka bendrijos mokesčių ir nėra prižiūrimo namo gyventojas, gal pinigus leisti lengviau? – pasiteiravo „Kauno diena“.

„Esu samdomas žmogus, kuris turi savo pareigas, gaunu atlygį. Dalies namų gyventojai patys mane susirado. Dar iki šiol skambina, bet aš neplečiu veiklos, nes fiziškai nespėčiau. Namo gyventojai dažnai neturi žmogaus, kuris galėtų būti profesionalus pirmininkas, nes reikia nuolat prisitaikyti prie naujų įstatymų“, – savo poziciją pateikė G. Zakšauskas.

Gyventojų (ne)atsakomybė

Defektus padėję fiksuoti statybų ekspertai „Kauno dienai“ pripažino: daugiabučių namų gyventojai dažnai patys kalti, kad jų name – betvarkė. Tokie gyventojai, deja, patys piršto nepakelia, lengva ranka leidžia už juos balsuoti kitiems, todėl nukenčia aktyvūs ir tvarkytis linkę kaimynai.

Visus išvardytus defektus ir trūkumus, remiantis statybos taisyklėmis, rangovas ir techninis prižiūrėtojas turėjo tikrinti kartu, taigi abu vienodai atsako.

„Mes tokius žmones vadinam homo sovieticus. Jie nieko nenori daryti patys. Mūsų atveju dalis tokių gyventojų pyko, nes parodėme, kad dėl nekokybiškų darbų atsirado pelėsis, pyko, kad juos pakėlėme nuo sofos ir neleidome tuo metu žiūrėti televizoriaus. Dėl rasto pelėsio jie buvo linkę kaltinti mus, o ne pirmininką, kuris priėmė nekokybiškai atliktus darbus. Samdomi pirmininkai tokiais žmonėmis ir užsiima, o tada normalūs žmonės, kuriems iš tiesų rūpi, turi kentėti“, – pastebėjo statybų ekspertai, konsultavę gyventojus dėl paliktų defektų.

„Įgaliojimus advokatui dažniausiai parašo tie žmonės, kurie yra apatiški ir jiems dėl visko nusispjauti. Tada kažkas tokiais žmonėmis pasinaudoja ir pelnosi tiek jų, tiek likusių namo gyventojų sąskaita.

Tokia sistema nenusižengia įstatymams, nes kiekvienas pilietis gali parašyti įgaliojimus, perleisti savo balsą kitiems, leisti atstovauti jų interesams. Tačiau kai daliai gyventojų nerūpi, prasideda įvairios bėdos. Jei į pirmą susirinkimą ateina mažiau nei pusė gyventojų, kitame reikiamas kvorumas jau mažesnis. Tai leidžia darbus atlikti su mažesnės gyventojų dalies pritarimu. Žinoma, be tokios išimties išvis jokių darbų neatliksi, nes vis gyventojai nesusirinktų ir nieko nenuspręstų, bet, visgi, žmonės turėtų dalyvauti, domėtis, tuomet ir landų būtų mažiau“, – pastebėjimais dalijosi ir buvęs bendrijos pirmininkas.

Pašnekovai pripažino, kad gyventojų abejingumas privertė antrą kartą užlipti ant to paties grėblio. Vieni pasakojo, kad po ilgų procesinių veiksmų pavyko iš namo bendrijos pirmininko vietos iškrapštyti iš šono pasamdytą G. Zakšauską, tačiau gyventojai nubalsavo, kad jų namą vėl prižiūrės laisvai samdomas pirmininkas, kuris neturi turto tame name ir nėra jame registruotas.

„Naujam pirmininkui taip pat nė motais namo reikalai. Arba negalim prisišaukti, kad atliktų būtinus darbus, arba turim mokėti už neaiškius remontus. Patys gyventojai nenori būti pirmininkais ir prisiimti atsakomybės, todėl ir vėl patiki daugiabučio priežiūrą neaišku kam“, – pastebėjo vieno namo gyventoja.

„Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.

Žada keisti tvarką

Į redakciją kreipęsi daugiabučio gyventojai tikino, kad dabartinė tvarka, kai bendrijos pirmininku gali būti samdomas asmuo, kuris konkrečiame prižiūrimame name negyvena, kelia daug neaiškumų. Pasak jų, reikėtų tvarką koreguoti, kad įstatymuose būtų kuo mažiau interpretacijų.

„Į viešumą vis išlendančios istorijos kelia daug klausimų – kas prižiūri laisvai samdomų bendrijos pirmininkų veiklą ir kaip gyventojams apsisaugoti nuo nesąžiningų bendrijos pirmininkų? Žmonės turi žinoti, kokios rizikos kyla pasirenkant šią daugiabučio valdymo formą, ką turi žinoti prieš priimat sprendimą samdyti pirmininką iš išorės ir kaip gali ginti savo teises, jeigu yra nepatenkinti teikiamų paslaugų kokybe“, – „Kauno dienai“ aiškino Aplinkos ministerijos atstovai ir pridūrė, kad dažnai gyventojai nė nepasidomi pirmininko kompetencijomis ar kur galės kreiptis, jei jų netenkins samdomo pirmininko teikiamos paslaugos.

Aplinkos ministerijos atstovai sakė, kad pagal šiuo metu galiojantį Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, bendrijos valdymo organai yra valdyba arba bendrijos pirmininkas.

Bendrijos pirmininku gali būti renkamas fizinis asmuo, atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus. Jis renkamas trejiems metams ir šiuo metu kadencijų skaičius neribojamas. Bendrijos pirmininkas renkamas arba atšaukiamas iš pareigų visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu, kai už sprendimą balsuoja daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių.

„Jeigu bendrijos nariai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto ar kitų patalpų tame pastate, kurio bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, joje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba“, – tvarką dėl samdomų bendrijų pirmininkų dėstė Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vyr. specialistė Vaiva Rumbutienė.

Ji nurodė, kad šiuo metu Aplinkos ministerija rengia minėto įstatymo pakeitimo projektą.

„Projekte siūloma išplėsti bendro naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją taikymo sritį taip, kad ji apimtų visų nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypų, taip pat ir sodininkų valdomų žemės sklypų, statinių, butų ir kitų patalpų pastate – savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendro naudojimo objektų valdymą, naudojimą ir priežiūrą. Be to, projekte numatoma siūlyti reglamentuoti ir bendrijos pirmininko kadencijos trukmę, kuri turėtų būti ne trumpesnė kaip dveji metai ir ne ilgesnė kaip penkeri metai“, – planuojamus pokyčius vardijo V. Rumbutienė.

Ji įvardijo dar vieną svarbų pakeitimą – projekte numatoma nustatyti, kad bendrijos pirmininku galėtų būti tik bendrijos narys: fizinis asmuo arba bendrijos nario juridinio asmens vadovas, atitinkantis bendrijos įstatuose bendrijos pirmininkui nustatytus reikalavimus.

„Taip pat numatoma siūlyti pakeitimą, kad bendrijos pirmininkui iš pareigų atšaukti pakaktų pusės visų bendrijos narių balsų“, – apie tai, kad gyventojams bus lengviau keisti lūkesčių nepatenkinusį pirmininką, nurodė Aplinkos ministerijos specialistė.

Neatitinka normų

Panašu, kad su nešylančiais radiatoriais šiuo metu susiduria dešimtys daugiabučių namų, kuriuose gyvena šimtai kauniečių. Gyventojai pasakojo, kad per dieną po kelis kartus orina radiatorius, tačiau tai padeda vos kelioms valandoms. Didžiąją paros dalį tenka šalti ir slėptis po šilčiausiais pledais.

„Jau antra savaitė, kai girdime, kad vanduo radiatoriuose cirkuliuoja, bet jis nešyla arba būna vos drungnas. Pas dukrytę kambaryje radiatoriai iš viso šalti. Mes gyvename viršutiniame aukšte, tad po kelis kartus per dieną vyras nuorina radiatorius. Tada pašyla kelias valandas ir vėl atvėsta. Nežinau, ar buvo keistas siurblys, ar atlikti kitokie darbai, bet kalbama, kad į sistemą „Kauno energijos“ darbuotojai netyčia prileido oro. Tai, kad namuose tą orą nuleidžiam, labai laikinas sprendimas. Kviečiame ir būsto administratoriaus avarinę tarnybą. Jie turi visą sistemą atjungti, nes vienu metu reikia nuorinti visą namą, bet tai kažko nėra namie, tai dar kokios bėdos“, – skundėsi Dubingių g. 10-ojo namo gyventoja.

Ji pasakojo, kad jei savo bute nenuorintų radiatorių, visos laiptinės gyventojams jie nešiltų ir tas kelias valandas. Kauniečius stebina ir tai, kad problema jau tęsiasi ne vieną savaitę, bet niekaip neišsprendžiama.

„Už šildymą mokame didelius pinigus, bet realiai paslaugos negauname. Dar ir patys turime dirbti, kad bent truputį šilumos gautumėm tiek mes, tiek kaimynai“, – stebėjosi kaunietė.

Kitame daugiabutyje – J. Grušo g. 2 – tos pačios problemos. Ryte  radiatoriai – lediniai. Gyventojai kambaryje buvo užfiksavę vos 14 laipsnių šilumos siekiančią temperatūrą, nors pagal higienos normas turėtų būti mažiausiai 16 laipsnių.

„Dvi savaites radiatoriai nešilo nei miegamajame, nei virtuvėje. Mes ir patys orinome, ir kreipėmės į administratorių, bet nelabai kas padėdavo. Kreipiausi ir į „Kauno energiją“, jie sakė, kad čia esą administratoriaus kaltė. Jie visgi įrodė, kad čia ne jų problema. Tik prieš kelias dienas lyg pradėjo normaliai šildyti. Mano dukra susirgo per tą šaltį, o kaltų nėra“, – skundėsi J. Grušo gatvės daugiabučio namo gyventoja.

Bėda: būsto administratoriai skundžiasi, kad „Kauno energija“ tiekia purviną termofikacinį vandenį, todėl genda šildymo sistemos. / Būsto administratorių nuotr.

Skundų lavina

Daugiabučių namų administratoriai patvirtino, kad šalti radiatoriai – masinė problema, kylanti įvairiuose Kauno rajonų daugiabučiuose. Jų specialistai taip pat padeda nuorinti sistemą, tačiau tai laikinas sprendimas, nes „Kauno energija“ esą nesprendžia problemos iš esmės.

„Administratoriai masiškai gauna iš Kauno mieste administruojamų daugiabučių butų ir kitų patalpų savininkų skundus dėl nešylančių šildymo prietaisų. Vykstame pas klientus orinti šildymo sistemų, tačiau šildymo prietaisai įšyla vos kelioms valandoms“, – įvairioms tarnyboms ir miesto savivaldybei skirtame skunde dėstė būsto administratoriai.

„Kauno dienai“ būsto administratoriai vardijo tas pačias bėdas: tenka nuolat važiuoti pas klientus, nes radiatoriai vis nešyla. Tai tęsiasi jau ne viena savaitė.

„Su šildymo problemomis susiduriame nuo gruodžio pradžios. Nustatėme, kad iš „Kauno energijos“ trasų daugiabučius namus pasiekiantis termofikatas turi daug oro, yra pasikeitusios spalvos. Manome, kad dėl to namų šildymo sistemose atsiranda oro ir nešyla radiatoriai. Susidariusią situaciją sprendžiame dvejopai. Pirmiausia, vykdami pas klientus ir nuorindami daugiabučių šildymo sistemas. Deja, ši priemonė laikina, nes ilgainiui sistema vėl prisipildo oro. Antra – informaciją apie susidariusią situaciją teikiame „Kauno energijai“ ir Kauno miesto savivaldybei, tačiau atsakymų apie problemos sprendimus kol kas nesame gavę“, – dienraščiui teigė „Civinity Namai Kaunas“ vadovas Rokas Drąsutavičius.

„Jau trečia savaitė susiduriame su problemomis didelėje dalyje prižiūrimų namų su priklausomo jungimo šildymo sistema. Juose pasitaikančios problemos – šilumnešio slėgio trūkumas; dujos (oras) šilumnešyje. Be to, kai kur pastebime, kad iš tinklų atkeliaujantis šilumnešis yra su nuosėdomis“, – problemas vardijo „Santermitos“ Techninės priežiūros vadovas Simonas Žemaitis.

Gresia rimtos bėdos

Pasak būsto administratorių, „Kauno energijos“ tiekiamas nešvarus termofikacinis vanduo gali iš rikiuotės išvesti visą šildymo sistemą, o dėl to gyventojams gali tekti šalti dar ilgiau.

„Tikslios žalos nustatyti be sistemų ardymo ar plovimo galimybės nėra. Tačiau priklausomo jungimo šildymo sistemos yra ganėtinai senos ir nešvarus termofikatas gali lengvai jas pažeisti, sudarydamas nuosėdų kamščius sistemose. Tokiu atveju šildymas tam tikrose pastato vietose, o atskirais atvejais ir visame pastate gali ne tik suprastėti, bet ir visiškai nutrūkti“, – nurodė S. Žemaitis.

Administratoriai masiškai sulaukia skundų dėl nešylančių šildymo prietaisų.

„Atlikus šildymo sistemos patikrinimą buvo nustatyta, kad nemažoje dalyje administruojamų namų termofikacinis vanduo į sistemas atkeliauja su oru, be to, pastebėta, kad termofikacinis vanduo yra užterštas, neaiškios tamsios spalvos, dažnu atveju atidarius sistemą namo šilumos punktuose randama ir įvairių neaiškių medžiagos skiaučių. Toks termofikacinis vanduo kelia grėsmę visai sistemai, nes užsikemša vamzdynai ir pradeda rūdyti stovai. Žiemos metu kyla grėsmė, kad įvyks avarijos, kurios paliks namų gyventojus be šildymo“, – dėstoma tarnyboms adresuotame skunde.

Daugiabučių namų prižiūrėtojai aiškino, kad stengiasi imtis visų įmanomų priemonių, kad dėl užteršto vandens nesugestų visa sistema ir būtų galima užtikrinti sklandesnį šildymą. Tačiau administratoriai įsitikinę, kad „Kauno energija“ turi peržiūrėti savas sistemas, kad problemos nesikartotų.

„Prisukame grįžtamas sklendes, slėgio reguliatorius, balansinius vožtuvus, taip bandome dirbtinai kelti slėgį, tačiau tai menkai padeda, kai grįžtamas slėgis iš tinklų dažnu atveju tėra 1,8–2 bar. Kad suprastumėte, koks tai yra mažas slėgis, palyginimui galima pasakyti, kad dažniausiai privačiame gyvenamajame 1–2 aukštų name slėgis šildymo sistemose būna apie 1,5 bar, o šiuo atveju 1,8–2 bar slėgis tiekiamas į 5–9 aukštų pastatus. Jei yra galimybė, statome automatinius nuorintojus, mechaniškai oriname sistemas, bet jose tiek daug oro, kad tai taip pat nepadeda arba padeda tik laikinai“, – pasakojo S. Žemaitis.

Nelinkę bendradarbiauti?

Kaune daugiabučius namus administruojančių bendrovių atstovai vieningai tikino, kad su „Kauno energija“ nepavyksta rasti sutarimo, kaip spręsti masiškai kilusią problemą dėl nešildomų radiatorių. Pasak namų prižiūrėtojų, kol kas pastangos padėti gyventojams – bevaisės.

„Labai gaila, tačiau šiuo klausimu su „Kauno energija“ bendrauti ir bendradarbiauti sekasi tikrai sudėtinga. Į „Kauno energiją“ raštu kreipėmės dar lapkričio 30 d. Negavę atsakymo, gruodžio 1 d. vėl kreipėmės raštu. Tačiau raštiško atsakymo iki gruodžio 11 d. dar nebuvome gavę. Mums pavyko tik susisiekti telefonu, tačiau išgirdome štai ką: „Tegu renovuojasi namai mazgus, mes turime galimybę tiekti tik tokio slėgio termofikatą.“ Apmaudu, kad „Kauno energija“ dar 2023–2024 m. šildymo sezono pradžioje palaikė reikiamus parametrus, tačiau jau lapkričio mėnesį nusprendė pakeisti slėgį“, – teigė „Santermitos“ Techninės priežiūros vadovas.

„Kauno energija“ yra monopolinė įmonė, tiekianti šildymą Kauno daugiabučiams namams, todėl privalo užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą. Neužtikrindama tinkamo šildymo žiemos metu, „Kauno energija“ pažeidžia Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas“, – skunde argumentavo būsto administratoriai.

Prašo pasiaiškinti

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) „Kauno dieną“ informavo, kad kai kuriuose daugiabučiuose šildymo problema jau išspręsta, tačiau „Kauno energija“ vis tiek turės pasiaiškinti, kodėl dalis kauniečių žiemą priversti šalti.

„Namo prižiūrėtojas informavo, kad daugiabučiame name J. Grušo g. 2 šildymo sistema sutvarkyta ir šildymas atnaujintas, o Dubingių g. 10 šildymo sistema orinama, dar kai kurie šildymo sistemos stovai nešyla. Pasak prižiūrėtojo, šiomis dienomis šildymas bus sutvarkytas“, – dėstoma atsiųstame komentare.

„VERT gruodžio 12 d. raštu kreipėsi į „Kauno energiją“ prašydama pateikti informaciją ir paaiškinimus apie susidariusią situaciją dėl šildymo problemų Kauno mieste“, – informavo VERT.

Skundas: gyventojai piktinasi, kad kelias savaites nešyla radiatoriai, o juos nuorinti reikia kelis kartus per parą. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Viskas pagal taisykles?

„Kauno energijos“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas Šarūnas Bulota tikino, kad termofikacinis vanduo esą tiekiamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, kuriuose apibrėžta ir jo kokybė. Bendrovės atstovas tikino, kad iki šiol nuokrypių nuo norminių tinklo vandens parametrų Kaune neužfiksuota.

„Termofikacinis vanduo šildymo sezono pradžioje natūraliai gali būti neįprastos spalvos, nes išplaunamos įvairios ne šildymo sezono metu vamzdžiuose ir vartotojų radiatoriuose susikaupusios nuosėdos. Termofikacinio vandens spalva neturi įtakos šildymo kokybei“, – aiškino Š. Bulota.

Pasak „Kauno energijos“ atstovo, Šilumos ūkio įstatymas apibrėžia, kad šilumos tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos. Kitaip tariant, bendrovė gali atsakyti tik už tai, koks termofikacinis vanduo atiteka iki namo, o pačiame pastate atsakingas prižiūrėtojas.

„Šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. Nuo šilumos tiekimo-vartojimo ribos šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri prižiūrėtojai (eksploatuotojai). Tai reiškia, kad už šilumos pirkimo-pardavimo ribos bendrovė termofikacinio vandens kokybės nekontroliuoja“, – teigiama dienraščiui atsiųstame komentare.

Paklausus, kaip galėjo į sistemą su vandeniu patekti ir oro, Š. Bulota bandė aiškinti, kad visoje šilumos tiekimo sistemoje „Kauno energija“ yra tik viena iš visų grandinės dalyvių.

„Tiekimo grandinę nuo šilumos šaltinio (katilinių) iki gyventojų butų prižiūri ir už jos kokybinius rodiklius skirtinguose etapuose atsako skirtingi dalyviai. Bendrovė, kaip šilumos tiekėjas, kuris užtikrina šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos, savo sistemose naudoja automatinį nuorinimą. Todėl oras iš šilumos tiekėjo tiekiamo termofikacinio vandens pašalinamas automatiškai“, – tikino „Kauno energijos“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas.

Jis teigė, kad viena dažniausiai pasitaikančių priežasčių orui patekti į šildymo sistemą – pastatų vidaus sistemų remonto, rekonstrukcijų darbai, kurių metu keičiami šildymo prietaisai (pvz., radiatoriai), arba pastato šildymo sistemos priežiūros (eksploatavimo) netinkamas vykdymas, kai buvo netinkamai atliktas arba neatliktas šildymo sistemos praplovimas, hidraulinis išbandymas, paruošimas šildymo sezonui, šildymo prietaisų sezoninis nuorinimas.

„Atkreipiame dėmesį, kad „Kauno energija“ nevykdo pastatų šilumos punktų ir pastatų vidinių šildymo sistemų priežiūros (eksploatavimo). Šias funkcijas atlieka pastatų administratoriai arba šilumos punktų ir vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojai“, – būsto administratorių atsakomybę įvardijo Š. Bulota.

Galbūt Kauno gyventojai, negaunantys tinkamos šildymo paslaugos, gali kreiptis dėl kompensacijų? Deja, ir šiuo klausimu „Kauno energijos“ atstovas nurodė kreiptis į namo prižiūrėtojus.

„Bendrovės tiekiama šiluma vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos atitinka patvirtintą 2023–2024 m. šildymo sezono temperatūrinį grafiką, atitinkamai dėl bet kokių nusiskundimų gyventojai turėtų kreiptis į savo namo administratorių arba šilumos punktų ir vidaus šildymo sistemų prižiūrėtoją“, – teigė Š. Bulota.

Kokios tendencijos?

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimas, kuris nustatė papildomus draudimus ir ribojimus rūkymui daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Pirmaisiais metais Kaune buvo daugiau norinčių, kad jų namų balkonuose kaimynai netrauktų dūmo.

Tačiau dabar pastebima, kad prašymų teikimas gerokai sumenko. Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas Raimundas Endrikis pastebėjo, kad tendencijos dėl prašymų padaryti tam tikrus daugiabučius nerūkymo zonomis, mažėja.

„Šiai dienai per visą laikotarpį uždrausta rūkyti 311 daugiabučių namų“, – nurodė specialistas.

Išbrauks iš sąrašo

Kauno tarybai svarstyti pateiktas ir priešingas projektas – iš sąrašo išbraukti kelis daugiabučius, tad jų balkonuose gyventojai vėl galės rūkyti ir už šį veiksmą nesulauks jokios baudos. Situacija pasikeistų, jei kas nors iš gyventojų parašytų naują prašymą.

„Kauno diena“ pasidomėjo, dėl kokių priežasčių Šiaurės pr. 26 ir Sukilėlių pr. 104 namų balkonuose vėl bus leidžiama rūkyti. Argi galėjo gyventojai persigalvoti ir atsiimti prašymus?

Paaiškėjo, kad namai iš sąrašo, kuris apibrėžia namus, kurių balkonuose draudžiama rūkyti, išbraukiamas dėl to, jog prašymą parašę gyventojai nėra registruoti minėtuose daugiabučiuose namuose.

„Prašymų dėl draudimo rūkyti daugiabučių namų balkonuose panaikinimo nesame gavę. Draudimai rūkyti buvo panaikinti namuose, dėl kurių prieštaravimą pareiškę asmenys nebuvo deklaravę tame name gyvenamosios vietos. Tokiu atveju po 6 mėn. įsakymas panaikinamas“, – tvarką aiškino R.Endrikis.

Kitaip tariant, jei asmuo pateikė prašymą, jog daugiabučio balkonuose nebūtų galima rūkyti, jis turi būti oficialus to namo gyventojas. Jei asmuo deklaruotas kitoje vietoje, prašymas netenka galios ir kaimynams panaikinamas draudimas rūkyti balkonuose ar lodžijose.

Kai tik taryba išbraukia namus iš sąrašų, būsto administratorius įpareigojamas nuimti informacinius ženklus, skelbusius, jog konkretaus namo balkonuose buvo draudžiama rūkyti.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Baudos rūkantiems

Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis pažymėjo, kad pernai šio skyriaus specialistai draudimo rūkyti nesilaikantiems asmenims surašė aštuoniolika administracinio nusižengimo protokolų.

Per 2022 metų sausio ir vasario mėnesius administracinė atsakomybė taikyta dar trims asmenims. Už šios rūšies nusižengimą numatyta administracinė nuobauda įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų. Pakartotinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 50 iki 90 eurų.

Pasak organizatorių, projekto tikslas buvo skatinti studentų, jaunų specialistų, gyventojų diskusijas apie gyvenamąją sovietinio modernizmo architektūrą. Mokykla vyko dviem etapais birželio mėnesį: seminaras su kviestinių lektorių paskaitomis ir savaitės trukmės kūrybinėmis dirbtuvėmis. Šį projektą pristatė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“.

Problemos – erdvės išplanavimas, gyventojų sveikata ir ekologija

„Sovietmečio daugiabučių pastatų ir mikrorajonų likimas yra aktualus ir įdomus ne tik Lietuvos kontekste, bet ir tarptautiniu mastu, nes tokio tipo ar panašių 20 a. statytų gyvenamųjų rajonų turime ne vienoje Europos šalyje. Ypač tai aktualu, nes dauguma šių pastatų artėja prie tokio amžiaus, kaip sakė seminaro metu paskaitą skaitęs profesorius iš Čekijos V. Šlapeta, kai jau reikia apsispręsti ką su jais daryti: renovuoti ar griauti, o gal saugoti? Daugiabučių teritorijos susiduria su nuosavybės, funkcijos, priežiūros iššūkiais. Dažnai matome, kaip pirmuosiuose daugiabučių namų aukštuose išsidėsčiusios įvairios įstaigos, taip keičiasi ne tik pastato architektūrinė išraiška, bet ir kvartalų urbanistinė struktūra. Teritorijos aplink daugiabučius, kiemai, viešosios erdvės praranda savo funkciją, patrauklumą, tenkina, dažnai, tik parkavimo poreikį. Tokios daugiabučių viešosios erdvės labiau formuoja atskirties, o ne bendravimo ir bendradarbiavimo jausmą“, – tikino projekto koordinatorė Laura Jankauskaitė-Jurevičienė.

Tokios daugiabučių viešosios erdvės labiau formuoja atskirties, o ne bendravimo ir bendradarbiavimo jausmą.

Pasak jos, tai kas buvo patrauklu, funkcionalu ir modernu šių teritorijų planavimo laikotarpiu nevisai atitinka šiandieninės visuomenės poreikių ir lūkesčių.

Su tuo sutiko ir projekto metu kalbinti vietiniai gyventojai. Pagal jų pastebėjimus projekto dalyviai buvo supažindinti su trimis pagrindinėmis temomis, kurios yra aktualios sovietmečiu statytiems daugiabučių rajonams: erdvės klausimas – kaip perplanuoti ir perskirstyti erdvę viduje (pastatuose) ir išorėje (kiemuose), taip kad ji atitiktų šiandienos poreikius; pastato ir jo aplinkos santykis bei miesto atsparumo – gyventojų sveikatos ir gerovės bei miesto ekologijos, klausimas.

Siekdami plačiai nušviesti kontekstą dalyviai buvo supažindinti su virtualiais interviu: apie sovietmečio architektūrinius urbanistinius ypatumus papasakojo architektūros istorikas doc. dr. Vaidas Petrulis, esamą diskusiją tarp visuomenės, miesto planuotojų nagrinėjo architektas doc. dr. Vidmantas Minkevičius, o savo problemas įvardijo Kauno miesto Eigulių rajono gyventojai, kurie buvo pakalbinti tiesiog gatvėje ar kieme. Kaip paminėjo architektas Vidmantas Minkevičius, nagrinėjant tokius rajonus reikia žvelgti plačiau į problemas: „Žvelgdami iš platesnės perspektyvos galime kompleksiškai nuveikti ne dėl vieno pastato ar kiemo problemų – reikalingas kompleksinis požiūris spręsti viso rajono iššūkius bei atsižvelgti į miesto perspektyvas“.

KTU nuotr.

Gatvėse mažiau automobilių, kiemuose – tvorų

Dalyviams tikrai netrūko įvairių idėjų, tačiau projekto koordinatorė primena, kad į jas visų pirma reiktų žiūrėti kaip į tam tikrą spekuliaciją, klausimų diskusijai kėlimą ir kaip naują utopinę viziją, bet ne kaip į realų projektą.

„Net kelios komandos išgirdo gyventojų poreikius žaliai erdvei, poilsiui ir ramybei, tad vienų iš jų siūloma vizija pavadinta „Simbioze“ – savotišku dialogu tarp žmonių, gyvenančių tame pačiame mikrorajone ir erdvėje, kurioje jie susirenka.

Dalyviai pasiūlė sukurti mišrios paskirties viešąją erdvę ir atgaivinti automobiliais apkrautas Eigulių vidines gatves, kuriose susirenka ir kartu leidžia laiką įvairios amžiaus grupės.

„Tokiu būdu uždaryta automobilių gatvė tampa laisvai prieinama visiems ir tampa gyventojų nuosavybe. Tokia erdvinė lygybė veiktų kaip klijai, jungiantys žmones, burianti, kviečiantys pasikalbėti ir organizuoti. Menas ant pastatų sienų ir ryškių spalvų žaidimų aikštelės vaikams veiktų kaip spalvų akcentai“, – studentų idėją pristatė L. Jankauskaitė-Jurevičienė pridurdama, kad ši komanda taip pat kaip alternatyvą siūlė dalį rajono paversti tikru mišku, kuris suptų daugiabučius.

Kitos komandos pasiūlyta utopinė vizija bandė spręsti pastatų renovacijos klausimą ir su ja susijusią gyventojų patiriamą diskomforto būseną. Jų idėja siūlo sukurti struktūrą virš esamų pastatų – balkonus, papildomą kambarį ar net visą aukštą. Taip siekiant ne tik pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę ir patenkinti jų poreikius, bet ir iš „antstatų“ sukurti papildomus gyvenamuosius plotus – futuristinį miesto tankinimą, išsaugant erdvę aplink pastatus.

Apibendrinant dalyvių vizijas, pastebima, kad nors ir tankindami šiuos rajonus, jie deklaruoja poreikį žalioms, viešoms erdvėms, galimybei kurti bendruomeniškumo jausmą, bendravimą ir būvimą kartu, taip mažinant socialinę atskirtį, susvetimėjimą.

KTU nuotr.

Pasak projekto koordinatorės, tokios idėjos ir projekto metu išgirstos studentų mintys, iš įvairių skirtingų kultūrų ir gyvenamųjų vietų skatina permąstyti tai, kas mums atrodo savaime suprantama.

„Bendraudami su studentais vis iš naujo turėjome įvertinti ką mes žinome kaip profesionalai ir tai ką mato vietos gyventojai arba stebėtojai/dalyviai iš kitos šalies. Skirtingos patirtys ir kontekstai, kuria skirtingas vizijas. Man atrodo, kad projekto vertė yra įvairovėje, paskaitų, mąstysenos, kultūrų susidūrimo ir iš to gimstančių idėjų“, – sakė L. Jankauskaitė-Jurevičienė.

Šių daugiabučių renovacijos investicinio plano įgyvendinimo konsultantas Olegas Mackevičius pasakoja, kad pirmojo, P.Lukšio g. 2 stovinčio, pastato gyventojai renovuoti savo būstą sutiko tik po ilgų diskusijų.

„Neretai tenka kreiptis į gyventojus asmeniškai ir su jais kalbėtis, pasakoti apie būsimą renovacijos naudą, valstybės paramą, sumažėsiančias sąskaitas ir kt. Užtikrinant, kad šis pastatas būtų modernizuotas, didelį darbą atliko ir bendrijos pirmininkas, ir valdyba, taip pat daug prisidėjo ir šeimos, turinčios teisę į šildymo kompensaciją, nes joms renovacija nieko nekainuoja“, – sako O.Mackevičius.

Jis sako, kad galutinio sprendimo priėmimui itin daug įtakos turėjo galimybė ateityje mokėti perpus ar dar mažesnes sąskaitas už šildymą, taip pat būtinybė modernizuoti senus susidėvėjusius liftus.

Anot pašnekovo, lūkesčiai atsipirko su kaupu – po daugiabučio renovacijos gyventojai sunaudoja 75 proc. mažiau šilumos energijos, o pastatas pasiekė C energinio naudingumo klasę.

O.Mackevičius priduria, kad vis dėlto būsto modernizavimo vertė – ne tik ekonominė: „Po renovacijos ne tik pagerėjo butų savininkų gyvenimo kokybė, komfortas, bet ir išaugo turto vertė – dabar išnuomoti ar parduoti butą yra gerokai paprasčiau, nes žmonės ieško namų, kuriuose jaustųsi patogiai ir jaukiai.“

Jo teigimu, siekiant dar labiau sutaupyti ir kartu prisidėti prie aplinkos tausojimo, buvo nuspręsta investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius – vėdinimo sistema buvo sukonstruota taip, kad pašalintas oras iš kambarių taptų energija, šildančia karštą vandenį. Šilumos energiją karštam vandeniui ruošti papildomai gamina ir ant stogo įrengti saulės kolektoriai.

Prieš renovaciją – milžiniškos sąskaitos

Kitas daugiabutis, esantis Geležinio Vilko g. 1, taip pat tapo puikiu pavyzdžiui savo būstų dar nerenovavusiems žmonėms. O.Mackevičius teigia, kad prieš pastato atnaujinimą gyventojai skundėsi itin aukštomis šildymo sąskaitomis.

„Prieš renovaciją šis daugiabutis sunaudodavo itin daug šilumos energijos, todėl jai pasibaigus didelių pasikeitimų buvo neįmanoma nepastebėti – gyventojai už šildymą iškart pradėjo mokėti gerokai mažiau“, – sako pašnekovas.

Anot jo, dar prieš kelerius metus vidutiniškai daugiabutis sueikvodavo 243,25 kWh/kv. m, o dabar energijos reikia beveik perpus mažiau – 72,05 kWh/kv. m.

Žymiai sumažinti energijos sąnaudas padėjo modernizuota pastato šildymo sistema: buvo įrengta nauja nepriklausoma šildymo sistema, pakeisti vamzdynai, radiatoriai. Prie to prisidėjo ir tinkuojamo fasado pasirinkimas, kadangi namas su tokio tipo išoriniu sluoksniu yra sandaresnis, o tai leidžia papildomai sutaupyti apie 10–15 proc. šilumos energijos.

Be to, kaip ir pirmajame pastate, Geležinio Vilko g. 1 daugiabutyje taip pat buvo įrengti atsinaujinantys energijos šaltiniai – tokių inovatyvių išteklių kaip saulės kolektoriai ar šilumos siurblys eksploatavimas žymiai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo.

Metų renovacijos projekto rinkimai

Šie daugiabučiai dalyvauja 2020-ųjų Metų renovacijos projekto rinkimuose, kuriuos rengia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Susipažinti su visais kandidatais galima BETA „Facebook“ puslapyje ir naujienų portale. Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus prasidės kovo 31 d. naujienų portale, o laimėtojai bus paskelbti balandžio pradžioje.

Ištyrus Kauno daugiabučių laiptines, konstatuota, kad jų gyventojai bei šių svečiai rizikuoja pasigauti pavojingus užkratus. Aptikta ne tik žmogaus sveikatai pavojingų bakterijų bei pelėsinių grybų, bet ir parazitinių kirmėlių.

Tirtos atsitiktinės laiptinės

Toks tyrimas, kurio ėmėsi Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai, Kaune atliktas pirmą kartą.

Prieš mėnesį jie apsilankė dešimtyje V.Krėvės ir Savanorių prospektų bei Partizanų gatvės namų, kurie, kaip teigiama, buvo pasirinkti atsitiktinai. Atsižvelgta tik į du kriterijus – kad tai nebūtų bendrabutis arba naujos statybos daugiabutis.

Imti mikrobiologiniai bei parazitologiniai mėginiai nuo lauko ir butų durų bei jų rankenų, turėklų, palangių, radiatorių ir laiptų.

Iškalbingas derlius

Šešiose iš dešimties tyrimui pasirinktų Kauno daugiabučių laiptinių aptiktas didelis kiekis sveikatai kenksmingų sufleredukuojančių klostridijų, enterobakterijų, pelėsinių grybų bei kitų nešvarioje aplinkoje besidauginančių mikroorganizmų.

O vienoje – ir parazitinių kirmėlių, liaudiškai – spalinių, kurios, patekusios į žmogaus organizmą, sukelia enterobiozę.

Šie parazitai, kuriais labiausiai rizikuoja užsikrėsti vaikai bei žmonės, kurių silpna imuninė sistema, buvo aptikti ant laiptinės turėklų, kuriuos per dieną paliečia keliasdešimt žmonių.

Perspektyva – niūri 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, enterobiozė pasireiškia pilvo skausmais, pykinimu bei sumažėjusiu apetitu.

Be to, aklosios žarnos ataugoje susikaupusios spalinės gali sukelti apendicitą, o, nušliaužusios į šlapimtakius ar lytinius organus, sukelti ir jų uždegimus. Enterobioze sergantis žmogus yra infekcijos šaltinis, galintis apkrėsti aplinkinius.

„Remiantis tyrimu, galime teigti, kad didžiojoje daugumoje laiptinių galima pasigauti pavojingus užkratus,“ – linkusi konstatuoti bendrovės „Mano būstas“ Kauno regiono atstovė Jurgita Balčiūnaitienė, teigdama, kad yra tokių daugiabučių laiptinių, kurios nevalytos keletą metų ir daugiau. Tiesa, turėti galvoje tik „Mano būsto“ prižiūrimi daugiabučiai.

Kitur švariau?

Toks pats tyrimas pernai buvo atliktas ir Vilniuje. Sostinės daugiabučiuose aptiktas net auksinis stafilokokas – bakterija, anot sveikatos specialistų, tam tikrose situacijose galinti sukelti net gyvybei pavojingas infekcijas. Nors, anot bendrovės „Mano aplinka“, teikiančios aplinkos ir teritorijos priežiūros paslaugas, direktoriaus Mindaugo Strigockio, Vilniuje daugiabučių laiptinės prižiūrimos kur kas geriau negu Kaune.

Geresnė, anot pašnekovo, situacija ir Klaipėdoje bei Šiauliuose.

Tokia išvada grįsta statistika, kiek šių miestų daugiabučių naudojasi specializuotomis laiptinių valymo paslaugomis. Vilniuje tokią paslaugą yra užsisakę daugiau kaip 3 tūkst. daugiabučių. Kaune – vos 50 iš 1000 „Mano būsto“ administruojamų namų. Nors, anot abiejų pašnekovų, įprastas sausas bei šlapias laiptinių valymas tyrimo metu aptiktoms bakterijoms – jau neveiksmingas. Būtina jau specializuota pagalba, kuriai iš visų kasdienėje buityje naudojamų priemonių gali prilygti nebent actas.

Gandai ir realybė

Turėjo M.Strigockis pamąstymų ir kodėl Kaune tokia prasta situacija. Anot pašnekovo, tai gali būti susiję su kauniečių išradingumu sprendžiant bedarbystės problemą.

„Neretai mūsų paslaugos užsakomos tada, kai lig tol daugiabučio laiptinę valęs gyventojas nebesurenka iš kaimynų už tai piniginio atlygio,“ – teigė M.Strigockis.

„Mano būsto“ atstovės J.Balčiūnaitienės nuomone, daugiabučių gyventojai dažnai nepagrįstai baiminasi neva didelių laiptinių valymo paslaugų įkainių. „Tačiau vaistams jie netrukus gali išleisti daugiau,“ – piešė niūrias gyvenimo nevalyvoje aplinkoje perspektyvas pašnekovė, akcentavusi, kad laiptinę būtina valyti bent kartą per savaitę.

Pasak M.Strigockio, priklausomai nuo daugiabučio dydžio, jo laiptinių skaičiaus bei paslaugų paketo, profesionalus laiptinės valymas per mėnesį kainuoja 5-6 eurocentus už buto kvadratinį metrą.

Priekaištai jaunimui

Apie tai, kad daugiabučių laiptinės apšnerkštos, paliudijo ir Partizanų gatvėje gyvenančios senolės.

Viena jų guodėsi, kad dabar tokių kaimynų, kokie būdavo anksčiau, nebėra, turėdama galvoje jau seniai pamirštas laiptinių tvarkymo talkas.

Kita, taip pat jau perkopusi 80 metų, guodėsi, kad ji, būdama savo laiptinėje vyriausia amžiumi, jau tvarkytis nepajėgia. O jaunimas – labai apsileidęs.

Prie "Mano būsto" inicijuotos "5 žingsnių šilumos taupymo programos" prisijungę 250  Kauno daugiabučių per keturis šildymo sezonus labai sumažino šilumos suvartojimą ir sutaupė įspūdingą sumą pinigų.

Per šį laikotarpį šiuose namuose svertinis šilumos suvartojimo koeficientas (Wh/Dl/m2) sumažėjo 15 proc. – nuo 37,68 iki 32,16. Kuo šis koeficientas mažesnis, tuo šiluma daugiabutyje vartojama racionaliau. Pavertus pinigine išraiška, programoje dalyvaujantys namai nuo 2009–2010 m. sezono jau sutaupė 1,23 mln. eurų.

Išanalizavus gautus duomenis paaiškėjo, kad daugiausia pinigų šildymui sutaupė Savanorių pr. 300-asis namas. Nuo to laiko, kai daugiabutis pradėjo dalyvauti "5 žingsnių šilumos taupymo programoje", jo gyventojai jau sutaupė daugiau nei 17 tūkst. eurų. Tokį rezultatą lėmė ne tik laiptinėse sumontuoti nauji šilumą taupantys langai, bet ir profesionalus šilumos punkto priežiūros darbų organizavimas, kuriuo rūpinasi "Dainavos būstas".

Gerų rezultatų pasiekė ir Pramonės per. 67-asis namas, kuris sutaupė beveik 14,5 tūkst. eurų. Daugiabutis tapo šiltesnis ir taupesnis po to, kai "Dainavos būstas" pakeitė name senus laiptinės langus ir organizavo efektyvų šilumos reguliavimą.

"Prieš ketverius metus pirmieji pasiūlėme gyventojams jungtis prie "5 žingsnių šilumos taupymo programos". Šiandien matome naudą – tie, kurie roges ruošė vasarą, dabar gyvena šilčiau ir komfortiškiau. Geriausių rezultatų pasiekė namai, kuriuose buvo pakeisti seni laiptinių ir rūsių langai, sumontuotos naujos įėjimo durys, sutvarkyti šilumos punktai, stogai, tarpblokinės siūlės", – sakė bendrovės "Mano būstas" Kauno regiono vadovė Vida Naudžiūnienė.

Pasak "Mano būsto" Energijos taupymo grupės vadovo Donato Karčiausko, įmonės specialistai nuolat analizuoja prižiūrimų namų šilumos suvartojimą, todėl gali konkrečiam daugiabučiui pasiūlyti labiausiai jam tinkamą sprendimą, kaip sumažinti šilumos nuostolius.

"Pastebėjome, kad 85 proc. daugiabučių gyventojų gali sutaupyti diegdami paprastus šilumos taupymo sprendimus savo bute ir laiptinėje. Vienur galbūt užtenka pakeisti susidėvėjusius laiptinės langus, kitur, siekiant didesnio efekto, būtina tvarkyti šilumos punktus, stogus, siūles, diegti kitus sprendimus bendrojo naudojimo patalpose. Labai svarbu ir tai, kad įsitrauktų ir patys gyventojai, todėl raginu visus pasidomėti, kokius energetinio efektyvumo sprendimus siūlo jūsų administratorius", – pasakojo "Mano būsto" Energijos taupymo grupės vadovas Donatas Karčiauskas.

Prieš šį šildymo sezoną "Mano būstas" Kauno daugiabučiuose, kuriuos administruoja "Dainavos būstas", "Šilainių būstas", "Kauno centro būstas" ir "Nemuno būstas", atliko nemažai darbų pagal "5 žingsnių šilumos taupymo programą": 73 laiptinėse sudėti nauji langai, 22 laiptinėse pakeistos durys, 146 šilumos punktuose atlikti modernizavimo darbai, suremontuota nemažai tarpblokinių siūlių.

Daugiausia sutaupė

"Dainavos būsto" administruojami namai – 521 tūkst. eurų.

"Šilainių būsto" administruojami namai – 405,4 tūkst. eurų.

"Kauno centro būsto" administruojami namai sutaupė 231,7 tūkst. eurų.

"Nemuno būsto" administruojami namai sutaupė 75,3tūkst. eurų.

Dainavoje, Partizanų g. 47-ojo namo kieme augančiame šermukšnyje, įsiveisė bičių spiečius.

"Baisu žiūrėti, – pasakojo namo gyventojas. – Medus varva, bitės vargsta, o apačioje vaikai žaidžia." Vyras teigė skambinęs ir bendruoju pagalbos telefonu, bet jokių veiksmų nesulaukė.
Anot jo, gaila ir bičių, nerandančių sau vietos, ir baisu dėl vaikų. Jeigu jie lįs, gali ir sugelti. "Atvažiuotų koks bitininkas ir susirinktų jas", – siūlė vyras.

Kauno bitininkų draugijos pirmininkas Jonas Jankauskas patikino, kad apie situaciją žino, bet kaip padėti neįsivaizduoja, nes yra išvykęs. Juolab kad ir galėtų koks bitininkas atvykti, vargu ar pasiektų spiečių, susispietusį 4-5 m aukštyje.

"Su šia problema gyventojai susiduria kasmet, bet sprendimų būdų vis dar nėra. Manau, kad ugniagesiai gelbėtojai be naro įrangos turėtų įsigyti ir porą tinklelių. Užtektų vieno mokyto žmogaus, kuriam tikrai nebūtų sunku tas bites surinkti", – svarstė J.Jankauskas.

Anot bitininko, dažniausiai toks spiečius po poros dienų pats išskrenda ieškoti nuolatinės gyvenamosios vietos. Bitės negelia, jeigu jų niekas neerzina, tad specialistas patarė niekada patiems nelįsti prie spiečiaus ir arti neleisti vaikų.

Vis dėlto bitėms pasisekė, nes kitą dieną prie šermukšnio jau darbavosi bitininkas Stasys. Nuo sugėlimo ištinusia ranka vyras parodė į krepšį, stovintį prie medžio. Jame dūzgė įpykusių bičių kamuolys.

Anot Stasio, dar viena tokia liūtis, ir bitės greičiausiai žūtų. Dabar jos keliaus į bitininko ūkį Lapėse. "Čia toks bitininko šventas reikalas: jeigu spiečių sugauni – jis tavo. Net jei mano bites kaimynas už tvoros sugautų, negalėčiau reikšti jokių pretenzijų", – juokėsi vyras.

Vieno Kauno daugiabučio gyventojai pasijuto palikti likimo valiai. Bendrijos pirmininkas visai nesirūpina pastatu ir ignoruoja jų prašymus. Bandymas pakeisti pirmininką atsimušė į biurokratinių procedūrų sieną. Savivaldybė ginasi, kad tai tik bendrijos reikalas.

Rūsys skęsta ir pelija

"Nuotekų vamzdis jau mėnesį kiauras ir niekas jo neremontuoja, – stebėjosi A.Baranausko g. 19-ojo daugiabučio gyventojas Eduardas Nekrašis. – Kai buvau jaunesnis, pats remontuodavau trūkusius vamzdžius, pirmininkas už tai duodavo 50 litų. Dabar man 82-eji metai, neturiu sveikatos, bet manęs niekas nepakeičia."

Kita gyventoja Gita Paulauskaitė sakė, kad bendrija net neturi sutarties su avarine tarnyba. "O meistrų pirmininkas nekviečia, pas mus visame name tokia netvarka, langai laiptinėje nesandarūs, daug kur pelija sienos", – skundėsi ji.

E.Nekrašis ir G.Palauskaitė taip pat minėjo, kad jau daug metų jų butų sienos nuolat drėksta. "Jos yra bendros su prijungtu pastatu, priklausančiu privačiai įmonei. To statinio šilumos mazgo vamzdžiai išvedžioti prie mūsų butų sienų, todėl ten kaupiasi garai", – kalbėjo G.Paulauskaitė.

Ji įsitikinusi, kad bendrijos vadovas turėtų ieškoti išeičių su įmonės administracija, su kuria dalijamasi bendru šilumos punktu, ir ginti namo interesus.

Kaltina neskaidriu valdymu

Gyventojai piktinasi ir tuo, kad bendrijos pirmininkas nepateikia jokios informacijos apie renkamus mokesčius. G.Paulauskaitė rodė užsakytą ir gautą raštą iš "Sodros". Jis liudija, kad bendrijoje pagal darbo sutartį įdarbintas ir mokesčius valstybei moka tik pirmininkas. "Kaip tada mokamas atlyginimas buhalterei, valytojai, kodėl mes nieko nežinome?" – klausė gyventoja.

Ji tvirtino ne kartą raštu reikalavo pirmininko atsakyti, kaip naudojami bendrijos narių mokami mokesčiai už administracines išlaidas – 25 litai per mėnesį nuo būsto. "Deja, esu ignoruojama. Nekreipiama dėmesio ir į klausimus apie netvarką visame name", – teigė G.Paulauskaitė.

Pirmininkas nekalbus

Ji sakė, kad dėl neveiklaus pirmininko kreipėsi į seniūniją, savivaldybę. "Deja, visur sulaukiu vienodo atsakymo, kad tai privatūs bendrijos reikalai. Kyla klausimas, kas atsako už neprižiūrimą pastatą, jei bendrija praktiškai nefunkcionuoja? Daugelis čia gyvenančiųjų yra nuomininkai, o vyresnio amžiaus žmonės nenori niekur kištis, todėl ką nors pakeisti yra neįmanoma", – kalbėjo G.Paulauskaitė.

A.Baranausko g. 19-ojo namo bendrijos primininkas Arūnas Jankauskas, paklaustas apie situaciją daugiabutyje, tvirtino, kad neturi apie ką kalbėti. "Dėl visko nepatenkinta tik viena gyventoja, o šiaip pas mus nėra problemų. Kiek surenkama pinigų, tiek padarome pagal galimybes, skiriame lėšų reikalingiausiems dalykams. Visas namas turi spręsti, ką reikia daryti, o ne viena gyventoja reikšti savo norus", – kalbėjo A.Jankauskas.

Komentaras
Mindaugas Steponavičius
Teisininkas, tinklalapio blogabendrija.lt įkūrėjas

Bendrija turi pareigą užtikrinti bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno, būklės atitiktį privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams.

Patalpų savininkai tikrai neturėtų nuleisti rankų ir savo teises ginti aktyviai, pavyzdžiui, ne mažiau kaip dviejų trečdalių visuotiniame susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių balsų skaičiumi perrinkti neveiklų pirmininką arba patiems priimti sprendimą likviduoti bendriją. Jie taip pat gali iš bendrijos pirmininko reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl pirmininko sprendimų, priimtų pažeidžiant įstatymus ar bendrijos įstatus, atlyginimo.

Pažymėtina, kad bet kuris butų ir kitų patalpų savininkas, turintis butą ar patalpas name, kuriame įsikūrusi bendrija, turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus teisme. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad teismui pareikšti ieškinį dėl tokių sprendimų panaikinimo, butų ir kitų patalpų savininkai turi per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią namo bendrasavininkis sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.

Butų ir kitų patalpų savininkų teisė gauti informaciją apie bendrijos veiklą yra įtvirtinta daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo. Bendrijos pirmininkui nepateikus prašomos informacijos per 10 darbo dienų, butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę kreiptis į bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą vykdančią instituciją – savivaldybę. Bendrijos pirmininkui nevykdant savivaldybės atstovų reikalavimų, šiam gali būti taikoma administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 200 iki 1000 litų, o pakartotinai padarius tokį pažeidimą bauda nuo 400 iki 2000 litų. Pažymėtina, kad buto ir kitų patalpų savininkas visada turi teisę aktyviai ginti pažeidžiamas teises ir teisėtus interesus, nepriklausomai nuo pirmininko veikla nepatenkintų patalpų savininkų kiekio daugiabučiame name.