Kaip antradienį nurodė Generalinė prokuratūra, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo, Kauno apygardos prokurorai parengė Europos tyrimo orderius į Lenkiją, Vokietiją ir Nyderlandų Karalystę.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, keturi pervedimai į Lietuvoje esančias sąskaitas buvo sulaikyti tą pačią dieną. Iš viso „Kauno energijai“ buvo grąžinta beveik 133 tūkst. eurų suma.

Kiti du pervedimai atlikti į Nyderlanduose ir Lenkijoje atidarytas banko sąskaitas. Didesnė pinigų suma iš pastarosios sąskaitos buvo išskaidyta ir pervesta į kelias sąskaitas Lenkijoje ir Vokietijoje.

Ikiteisminį tyrimą 2023 metų lapkritį pradėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, gavę „Kauno energijos“ pareiškimą, kad įmonės darbuotoją įtikino investuoti finansų konsultantais apsimetę asmenys.

Iš bendrovės banko sąskaitos buvo įvykdytos šešios finansinės operacijos į fizinių Lietuvos ir užsienio piliečių banko sąskaitas. Apgaulės būdu iš „Kauno energijos“ sąskaitos galimai buvo išviliota daugiau kaip 312 tūkst. eurų suma.

„Kauno energija“ yra antra pagal dydį regioninė šilumos gamybos ir tiekimo bendrovė Lietuvoje, 92,84 proc. jos akcijų valdo Kauno savivaldybė.

Bendrovė apie šį įvykį viešai neskelbė, naujienų portalui „15min“ įmonės atstovas Šarūnas Bulota nurodė, kad reikšmingos įtakos jos veiklai įvykis neturi.

Anot jo, teisėsauga dėl šio įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą, o įmonė, nors ir kotiruojama biržoje, apie šį įvykį viešai neskelbė.

„Kauno energijos“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas Šarūnas Bulota portalui patvirtino, kad iš tiesų įtariama, jog apgaulės būdu buvo pervestos lėšos iš įmonės sąskaitos į trečiųjų asmenų sąskaitas.

Jis nei paneigė, nei patvirtino, kad tai – 300 tūkst. eurų suma, tačiau sakė, kad dalį lėšų pavyko susigrąžinti.

„Kauno energija“ pranešė, kad reikšmingos įtakos jos veiklai šis įvykis neturės.

Neatitinka normų

Panašu, kad su nešylančiais radiatoriais šiuo metu susiduria dešimtys daugiabučių namų, kuriuose gyvena šimtai kauniečių. Gyventojai pasakojo, kad per dieną po kelis kartus orina radiatorius, tačiau tai padeda vos kelioms valandoms. Didžiąją paros dalį tenka šalti ir slėptis po šilčiausiais pledais.

„Jau antra savaitė, kai girdime, kad vanduo radiatoriuose cirkuliuoja, bet jis nešyla arba būna vos drungnas. Pas dukrytę kambaryje radiatoriai iš viso šalti. Mes gyvename viršutiniame aukšte, tad po kelis kartus per dieną vyras nuorina radiatorius. Tada pašyla kelias valandas ir vėl atvėsta. Nežinau, ar buvo keistas siurblys, ar atlikti kitokie darbai, bet kalbama, kad į sistemą „Kauno energijos“ darbuotojai netyčia prileido oro. Tai, kad namuose tą orą nuleidžiam, labai laikinas sprendimas. Kviečiame ir būsto administratoriaus avarinę tarnybą. Jie turi visą sistemą atjungti, nes vienu metu reikia nuorinti visą namą, bet tai kažko nėra namie, tai dar kokios bėdos“, – skundėsi Dubingių g. 10-ojo namo gyventoja.

Ji pasakojo, kad jei savo bute nenuorintų radiatorių, visos laiptinės gyventojams jie nešiltų ir tas kelias valandas. Kauniečius stebina ir tai, kad problema jau tęsiasi ne vieną savaitę, bet niekaip neišsprendžiama.

„Už šildymą mokame didelius pinigus, bet realiai paslaugos negauname. Dar ir patys turime dirbti, kad bent truputį šilumos gautumėm tiek mes, tiek kaimynai“, – stebėjosi kaunietė.

Kitame daugiabutyje – J. Grušo g. 2 – tos pačios problemos. Ryte  radiatoriai – lediniai. Gyventojai kambaryje buvo užfiksavę vos 14 laipsnių šilumos siekiančią temperatūrą, nors pagal higienos normas turėtų būti mažiausiai 16 laipsnių.

„Dvi savaites radiatoriai nešilo nei miegamajame, nei virtuvėje. Mes ir patys orinome, ir kreipėmės į administratorių, bet nelabai kas padėdavo. Kreipiausi ir į „Kauno energiją“, jie sakė, kad čia esą administratoriaus kaltė. Jie visgi įrodė, kad čia ne jų problema. Tik prieš kelias dienas lyg pradėjo normaliai šildyti. Mano dukra susirgo per tą šaltį, o kaltų nėra“, – skundėsi J. Grušo gatvės daugiabučio namo gyventoja.

Bėda: būsto administratoriai skundžiasi, kad „Kauno energija“ tiekia purviną termofikacinį vandenį, todėl genda šildymo sistemos. / Būsto administratorių nuotr.

Skundų lavina

Daugiabučių namų administratoriai patvirtino, kad šalti radiatoriai – masinė problema, kylanti įvairiuose Kauno rajonų daugiabučiuose. Jų specialistai taip pat padeda nuorinti sistemą, tačiau tai laikinas sprendimas, nes „Kauno energija“ esą nesprendžia problemos iš esmės.

„Administratoriai masiškai gauna iš Kauno mieste administruojamų daugiabučių butų ir kitų patalpų savininkų skundus dėl nešylančių šildymo prietaisų. Vykstame pas klientus orinti šildymo sistemų, tačiau šildymo prietaisai įšyla vos kelioms valandoms“, – įvairioms tarnyboms ir miesto savivaldybei skirtame skunde dėstė būsto administratoriai.

„Kauno dienai“ būsto administratoriai vardijo tas pačias bėdas: tenka nuolat važiuoti pas klientus, nes radiatoriai vis nešyla. Tai tęsiasi jau ne viena savaitė.

„Su šildymo problemomis susiduriame nuo gruodžio pradžios. Nustatėme, kad iš „Kauno energijos“ trasų daugiabučius namus pasiekiantis termofikatas turi daug oro, yra pasikeitusios spalvos. Manome, kad dėl to namų šildymo sistemose atsiranda oro ir nešyla radiatoriai. Susidariusią situaciją sprendžiame dvejopai. Pirmiausia, vykdami pas klientus ir nuorindami daugiabučių šildymo sistemas. Deja, ši priemonė laikina, nes ilgainiui sistema vėl prisipildo oro. Antra – informaciją apie susidariusią situaciją teikiame „Kauno energijai“ ir Kauno miesto savivaldybei, tačiau atsakymų apie problemos sprendimus kol kas nesame gavę“, – dienraščiui teigė „Civinity Namai Kaunas“ vadovas Rokas Drąsutavičius.

„Jau trečia savaitė susiduriame su problemomis didelėje dalyje prižiūrimų namų su priklausomo jungimo šildymo sistema. Juose pasitaikančios problemos – šilumnešio slėgio trūkumas; dujos (oras) šilumnešyje. Be to, kai kur pastebime, kad iš tinklų atkeliaujantis šilumnešis yra su nuosėdomis“, – problemas vardijo „Santermitos“ Techninės priežiūros vadovas Simonas Žemaitis.

Gresia rimtos bėdos

Pasak būsto administratorių, „Kauno energijos“ tiekiamas nešvarus termofikacinis vanduo gali iš rikiuotės išvesti visą šildymo sistemą, o dėl to gyventojams gali tekti šalti dar ilgiau.

„Tikslios žalos nustatyti be sistemų ardymo ar plovimo galimybės nėra. Tačiau priklausomo jungimo šildymo sistemos yra ganėtinai senos ir nešvarus termofikatas gali lengvai jas pažeisti, sudarydamas nuosėdų kamščius sistemose. Tokiu atveju šildymas tam tikrose pastato vietose, o atskirais atvejais ir visame pastate gali ne tik suprastėti, bet ir visiškai nutrūkti“, – nurodė S. Žemaitis.

Administratoriai masiškai sulaukia skundų dėl nešylančių šildymo prietaisų.

„Atlikus šildymo sistemos patikrinimą buvo nustatyta, kad nemažoje dalyje administruojamų namų termofikacinis vanduo į sistemas atkeliauja su oru, be to, pastebėta, kad termofikacinis vanduo yra užterštas, neaiškios tamsios spalvos, dažnu atveju atidarius sistemą namo šilumos punktuose randama ir įvairių neaiškių medžiagos skiaučių. Toks termofikacinis vanduo kelia grėsmę visai sistemai, nes užsikemša vamzdynai ir pradeda rūdyti stovai. Žiemos metu kyla grėsmė, kad įvyks avarijos, kurios paliks namų gyventojus be šildymo“, – dėstoma tarnyboms adresuotame skunde.

Daugiabučių namų prižiūrėtojai aiškino, kad stengiasi imtis visų įmanomų priemonių, kad dėl užteršto vandens nesugestų visa sistema ir būtų galima užtikrinti sklandesnį šildymą. Tačiau administratoriai įsitikinę, kad „Kauno energija“ turi peržiūrėti savas sistemas, kad problemos nesikartotų.

„Prisukame grįžtamas sklendes, slėgio reguliatorius, balansinius vožtuvus, taip bandome dirbtinai kelti slėgį, tačiau tai menkai padeda, kai grįžtamas slėgis iš tinklų dažnu atveju tėra 1,8–2 bar. Kad suprastumėte, koks tai yra mažas slėgis, palyginimui galima pasakyti, kad dažniausiai privačiame gyvenamajame 1–2 aukštų name slėgis šildymo sistemose būna apie 1,5 bar, o šiuo atveju 1,8–2 bar slėgis tiekiamas į 5–9 aukštų pastatus. Jei yra galimybė, statome automatinius nuorintojus, mechaniškai oriname sistemas, bet jose tiek daug oro, kad tai taip pat nepadeda arba padeda tik laikinai“, – pasakojo S. Žemaitis.

Nelinkę bendradarbiauti?

Kaune daugiabučius namus administruojančių bendrovių atstovai vieningai tikino, kad su „Kauno energija“ nepavyksta rasti sutarimo, kaip spręsti masiškai kilusią problemą dėl nešildomų radiatorių. Pasak namų prižiūrėtojų, kol kas pastangos padėti gyventojams – bevaisės.

„Labai gaila, tačiau šiuo klausimu su „Kauno energija“ bendrauti ir bendradarbiauti sekasi tikrai sudėtinga. Į „Kauno energiją“ raštu kreipėmės dar lapkričio 30 d. Negavę atsakymo, gruodžio 1 d. vėl kreipėmės raštu. Tačiau raštiško atsakymo iki gruodžio 11 d. dar nebuvome gavę. Mums pavyko tik susisiekti telefonu, tačiau išgirdome štai ką: „Tegu renovuojasi namai mazgus, mes turime galimybę tiekti tik tokio slėgio termofikatą.“ Apmaudu, kad „Kauno energija“ dar 2023–2024 m. šildymo sezono pradžioje palaikė reikiamus parametrus, tačiau jau lapkričio mėnesį nusprendė pakeisti slėgį“, – teigė „Santermitos“ Techninės priežiūros vadovas.

„Kauno energija“ yra monopolinė įmonė, tiekianti šildymą Kauno daugiabučiams namams, todėl privalo užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą. Neužtikrindama tinkamo šildymo žiemos metu, „Kauno energija“ pažeidžia Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas“, – skunde argumentavo būsto administratoriai.

Prašo pasiaiškinti

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) „Kauno dieną“ informavo, kad kai kuriuose daugiabučiuose šildymo problema jau išspręsta, tačiau „Kauno energija“ vis tiek turės pasiaiškinti, kodėl dalis kauniečių žiemą priversti šalti.

„Namo prižiūrėtojas informavo, kad daugiabučiame name J. Grušo g. 2 šildymo sistema sutvarkyta ir šildymas atnaujintas, o Dubingių g. 10 šildymo sistema orinama, dar kai kurie šildymo sistemos stovai nešyla. Pasak prižiūrėtojo, šiomis dienomis šildymas bus sutvarkytas“, – dėstoma atsiųstame komentare.

„VERT gruodžio 12 d. raštu kreipėsi į „Kauno energiją“ prašydama pateikti informaciją ir paaiškinimus apie susidariusią situaciją dėl šildymo problemų Kauno mieste“, – informavo VERT.

Skundas: gyventojai piktinasi, kad kelias savaites nešyla radiatoriai, o juos nuorinti reikia kelis kartus per parą. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Viskas pagal taisykles?

„Kauno energijos“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas Šarūnas Bulota tikino, kad termofikacinis vanduo esą tiekiamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, kuriuose apibrėžta ir jo kokybė. Bendrovės atstovas tikino, kad iki šiol nuokrypių nuo norminių tinklo vandens parametrų Kaune neužfiksuota.

„Termofikacinis vanduo šildymo sezono pradžioje natūraliai gali būti neįprastos spalvos, nes išplaunamos įvairios ne šildymo sezono metu vamzdžiuose ir vartotojų radiatoriuose susikaupusios nuosėdos. Termofikacinio vandens spalva neturi įtakos šildymo kokybei“, – aiškino Š. Bulota.

Pasak „Kauno energijos“ atstovo, Šilumos ūkio įstatymas apibrėžia, kad šilumos tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos. Kitaip tariant, bendrovė gali atsakyti tik už tai, koks termofikacinis vanduo atiteka iki namo, o pačiame pastate atsakingas prižiūrėtojas.

„Šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. Nuo šilumos tiekimo-vartojimo ribos šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri prižiūrėtojai (eksploatuotojai). Tai reiškia, kad už šilumos pirkimo-pardavimo ribos bendrovė termofikacinio vandens kokybės nekontroliuoja“, – teigiama dienraščiui atsiųstame komentare.

Paklausus, kaip galėjo į sistemą su vandeniu patekti ir oro, Š. Bulota bandė aiškinti, kad visoje šilumos tiekimo sistemoje „Kauno energija“ yra tik viena iš visų grandinės dalyvių.

„Tiekimo grandinę nuo šilumos šaltinio (katilinių) iki gyventojų butų prižiūri ir už jos kokybinius rodiklius skirtinguose etapuose atsako skirtingi dalyviai. Bendrovė, kaip šilumos tiekėjas, kuris užtikrina šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos, savo sistemose naudoja automatinį nuorinimą. Todėl oras iš šilumos tiekėjo tiekiamo termofikacinio vandens pašalinamas automatiškai“, – tikino „Kauno energijos“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas.

Jis teigė, kad viena dažniausiai pasitaikančių priežasčių orui patekti į šildymo sistemą – pastatų vidaus sistemų remonto, rekonstrukcijų darbai, kurių metu keičiami šildymo prietaisai (pvz., radiatoriai), arba pastato šildymo sistemos priežiūros (eksploatavimo) netinkamas vykdymas, kai buvo netinkamai atliktas arba neatliktas šildymo sistemos praplovimas, hidraulinis išbandymas, paruošimas šildymo sezonui, šildymo prietaisų sezoninis nuorinimas.

„Atkreipiame dėmesį, kad „Kauno energija“ nevykdo pastatų šilumos punktų ir pastatų vidinių šildymo sistemų priežiūros (eksploatavimo). Šias funkcijas atlieka pastatų administratoriai arba šilumos punktų ir vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojai“, – būsto administratorių atsakomybę įvardijo Š. Bulota.

Galbūt Kauno gyventojai, negaunantys tinkamos šildymo paslaugos, gali kreiptis dėl kompensacijų? Deja, ir šiuo klausimu „Kauno energijos“ atstovas nurodė kreiptis į namo prižiūrėtojus.

„Bendrovės tiekiama šiluma vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos atitinka patvirtintą 2023–2024 m. šildymo sezono temperatūrinį grafiką, atitinkamai dėl bet kokių nusiskundimų gyventojai turėtų kreiptis į savo namo administratorių arba šilumos punktų ir vidaus šildymo sistemų prižiūrėtoją“, – teigė Š. Bulota.

Trys skirtingos erdvės

Net tris dienas niūrias industrines patalpas užlies garso, šviesų ir aplinkos objektų sinergija. Petrašiūnų elektrinėje per kelis pastato aukštus nusidriekė instaliacija „Lengvai pakylėtas slėgis“.

Viena pagrindinių instaliacijos idėjų – įdėmiai pažvelgti į jėgaines aplinką, čia esančias detales, inžinerinius elementus ar vykstančius procesus. Kartu menininkai sukūrė galimybę industrinėse erdvėse sutikti ir netikėtų dalykų, tokių kaip žaibas ar milžiniškas helio balionas.

„Norėjosi, kad tokia iš pirmo žvilgsnio slegianti aplinka lengvai pakiltų. Todėl pirmame sluoksnyje yra sunkiosios dalelės, kur žmogus nelabai gali pajudinti, kitame jis jau gali vaikščioti, pajausti biokurą, o trečiame – tarsi garas, kurio negalima paliesti, tačiau jis gali transformuotis į vis kitokius polius. Tiesiog norėjosi šią erdvę kitaip pakalbinti, kažką išryškinti arba kaip tik paslėpti, kad būtų galima pajausti jėgainės aplinką“, – meninės instaliacijos koncepciją pristatė vienas kūrinio autorių menininkas Jurgis Paškevičius.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Šviesos akcentai

Per tris aukštus išdėliotą instaliaciją „Lengvai pakylėtas slėgis“ stiprina specialiai kurti šviesos elementai.

„Buvo labai įdomu į šią erdvę pažiūrėti skirtingais rakursais. Teko ieškoti būdų, kaip viską įgyvendinti, tad po šio projekto tikrai turėsiu daugiau patirties. Tokioje didelėje erdvėje reikėjo apriboti dienos šviesos patekimą. Tada kelias dienas su elektrikais atkūrėme senojo katilo šviesos komponentus, juos reikėjo suderinti su naujais įrenginiais. Šviesa galėjome paryškinti pastato architektūrą, kurti įvairialypę terpę“, – kalbėjo šviesų dailininkas Julius Kuršis.

Norėjosi šią erdvę kitaip pakalbinti, kažką išryškinti arba kaip tik paslėpti, kad būtų galima pajausti jėgainės aplinką.

Menininkas tikino, kad galutinis rezultatas tikrai džiugina, tačiau iki tol teko padaryti daug žiūrovui nematomo darbo. Štai elektros laidus teko tiesti tarp senų konstrukcijų, tad elektrikai landžiojo siauriais tarpais, buvo tars šachtininkai. „Tikrai didelis džiaugsmas, kad reikėjo labai daug fantazijos“, – pridūrė kūrėjas.

Užburianti muzika

Siekiant sustiprinti Petrašiūnų elektrinės erdvės pojūtį, kompozitorius Antanas Dombrovskij ieškojo įvairių garsų, kurie sudarytų vandens garsų įspūdį. Ieškant tinkamiausių garsų teko net įrašinėti virdulyje verdančio vandens garsus, kurie jėgainės aplinkoje suskambo tarsi traškančio ledo garsai.

„Kurdamas garso takelius rėmiausi vandens būsenomis, todėl apatiniame aukšte yra tokia sunkesnė muzika, tarsi ledo, viršuje jau skamba lengvesni garsai. Žinoma, ir viršutiniuose aukštuose šiek tiek persipina žemesnių dažnių garsų iš apačios, tad kuriama tokia bendra mistinė nuotaika“, – pasakojo garso inžinierius, Petrašiūnų elektrinės instaliacijai sukūręs šešiolika garso takelių.

Kūrėjas pripažino, kad reikėjo labai gerai apgalvoti kiekvieną garsą, nes tokioje neįprastoje menui erdvėje kai kas gali pasimesti, o kiti garsai nuaidėti tolyn ir taip tarsi kamuoliukas atsimušti į metalo konstrukcijas. „Tikrai daug eksperimentavom“, – pridūrė A. Dombrovskij.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Atviri visuomenei

Tokiai meniniai avantiūrai pritaikant Petrašiūnų elektrinę teko ieškoti daug kūrybinių sprendimų, kurie sujungtų ir senus įrenginius, ir naujus elementus bei specialias detales.

Dėl riboto jėgainės ploto reikėjo pasitelkti fantaziją ir tiesiant instaliacijai būtinus elektros laidus, ir kaip į patalpas įvežti keltuvus ar kitą reikiamą įrangą. Žinoma, teko apgalvoti ir įvarius saugumo aspektus nes objektas vis dar veikiantis.

„Kai parodėme erdvę kūrybinei komandai „Salto“, nusprendėme, kad čia tikrai galima kažką įdomaus sukurti. Žinoma, tai yra veikiantis strateginis gamybinis objektas, todėl kiekvienas žingsnis derintas su mūsų saugos darbuotojais. Įdomu, kad elektrinės pavadinimas – istorinis, nes elektra čia nebegaminama. Petrašiūnų elektrinėje iš biokuro gaminama miesto šiluma“, – kalbėjo „Kauno energijos“ atstovas Šarūnas Bulota.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Meninė instaliacija „Lengvai pakylėtas slėgis“ yra pirmą kartą organizuoto „Kauno energijos“ festivalio „Transformacijos“ baigiamasis akcentas. Šiuo renginiu pažymėtas centralizuotai šilumą kauniečiams gaminančios ir tiekiančios bendrovės veiklos 60-metis. Festivalyje organizuotas ir pirmasis Kaune industrinių ekskursijų ciklas, fotoparoda „Energijos srautas“, sulaukę didelio visuomenės susidomėjimo. Neabejojame, kad ir į Petrašiūnų elektrinę suplūs žmonės ir instaliaciją aplankys apie 3 tūkst. lankytojų.

– Tiek daug susirgusių, fiksuotos mirtys. Kai kurie žmonės – vis dar reanimacijoje. Ar neturėtų būti gautas atsakymas, kas dėl to kaltas ir kas už tai turi atsakyti?

– Šie faktai privalo būti ištirti ir teisiškai įvertinti. Nesakau, kad kažkas konkrečiai turi būti nubaustas, bet jeigu yra kaltų asmenų šiame procese, tai jie taip pat turėtų būti patraukti atsakomybėn. Čia – nenaujas atvejis. Panašus įvyko 2017-aisiais Vilniuje. Ir turėjome netgi keletą bylų, kurios daugmaž sėkmingai baigėsi.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Ką rekomenduotumėte tiems asmenims ar nukentėjusiųjų artimiesiems? Kur pradėti ieškoti tos teisybės?

– Kažkas šioje situacijoje turi būti kaltas, kažkas galbūt nevykdė savo pareigų arba tai darė neatsakingai. Ką patarčiau? Yra du variantai. Vienas – kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), kuri veikia pagal vieną bendrą principą, t. y. saugo vartotojų interesus dėl nekokybiškai pateiktų paslaugų, prekių ir t. t. Šiuo atveju vanduo yra prekė, už kurią gyventojai moka ir kuria naudojasi. Ir ta prekė turi būti pateikta kokybiška, atitikti tuos standartus, kurie keliami šiam produktui. Tie reikalavimai yra ganėtinai aiškiai aprašyti Europos Sąjungos (ES) dokumentuose. Be to, ir Lietuvoje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) yra paruošęs tą metodiką. Kitas variantas – kreiptis į patį NVSC, kuris turėtų atlikti tyrimus ir išsiaiškinti to užkrato židinį. COVID-19 pandemija nutraukė šios metodikos ir atsakomybės paskirstymą, nes tuo metu buvo susikoncentruota į kitokio pobūdžio susirgimą, kurio židinį labai sunku nustatyti. O nustatyti sudėtinga todėl, kad, skirtingai nuo legioneliozės, koronavirusas perduodamas žmogui nuo žmogaus. Na, o šiuo atveju šaltinį nustatyti yra gerokai lengviau.

Kažkas šioje situacijoje turi būti kaltas, kažkas galbūt nevykdė savo pareigų arba tai darė neatsakingai.

 

– Bet tai ilgas procesas. Gal nukentėjusieji iškart galėtų kreiptis į vandens tiekėjus ar namo administratorių, kad viskas vyktų greičiau? NVSC teigimu, užsikrėsti legionelioze geriant vandenį sudėtinga, tai dažniausiai įvyksta prausiantis ir įkvėpus užkrato su garais. 

– Kai yra daug atsakingų institucijų, gaunasi taip, kad niekas nekaltas. Kai žmogus kreipiasi į VVTAT, turi nurodyti, įvardinti kaltininką, bet yra ir kitų būdų. Pavyzdžiui,  NVSC, pasitelkdamas ir kitas institucijas, turi begalę būdų nustatyti židinį. O nustačius jau turi būti keliamas kitas klausimas, kas konkrečiai kaltas dėl gyventojams tiekiamo nekokybiško produkto, dėl konkretaus pažeidimo. Dar norėčiau pabaigoje priminti, kad 2020 metais buvo pakeistas baudžiamojo kodekso 277 straipsnis, tame tarpe ir antra dalis, kuri numato baudžiamąją atsakomybę už užkrečiamų ligų, epidemijos taisyklių pažeidimą. Mano supratimu, viešą interesą gindamos jau turėtų kreiptis ir teisėsaugos institucijos.  

Iš minėtų atvejų 12 buvo nustatyta Kauno rajone, trys – Kauno mieste.

„Susirgę asmenys gyvena tiek daugiabučiuose, tiek vienbučiuose (nuosavuose) būstuose. Daugeliui jų karštą vandenį tiekia bendrovė „Kauno energija“, kai kurie naudoja asmeninius vandens šildytuvus, vienas iš susirgusiųjų naudoja šulinio vandenį. Todėl kaip užsikrėtimo priežastį įvardyti vieną šaltinį negalima“, – teigiama pranešime.

Anot NVSC, nėra duomenų ir apie tai, kad susirgę asmenys būtų lankęsi kokioje nors vienoje viešoje vietoje, kurioje galėjo užsikrėsti.

Visi asmenys yra hospitalizuoti, šiuo metu situacija dėl ligonių yra kintanti, todėl pasakyti tiksliai kiek asmenų yra ligoninėje mes negalime.

„Visi asmenys yra hospitalizuoti, šiuo metu situacija dėl ligonių yra kintanti, todėl pasakyti tiksliai kiek asmenų yra ligoninėje mes negalime. Mūsų paskutiniais žinomais duomenimis, reanimacijoje, intensyvioje terapijoje gydomas yra vienas asmuo“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų lygų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Valaikienė.

„Dar kartą norisi pabrėžti, kad tikrai šis susirgimas neplinta geriant vandenį ir tikrai nėra tos grėsmės užsikrėtimo, kad žmogus nuo žmogaus neužsikrečia“, – teigė skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė.

Pasak jos, siekiant įvertinti situaciją ir pateikti rekomendacijas gyventojams, kartu su Valstybinė energetikos reguliavimo taryba yra numatyti neplaniniai patikrinamai.

Savo ruožtu, „Kauno energija“ ketvirtadienį pranešė, jog nuo penktadienio vidurnakčio iki 16 val. Kauno rajone, Garliavoje, bus atliekama terminė prevencija – procedūra padidinant karšto vandens temperatūrą vandens sistemoje.

O. Ivanauskienė pažymėjo, jog temperatūrinį šoką „Kauno energija“ šią savaitę atliks trečią kartą.

„Jie čia daro pakartotinai šitą šoką dėl kitų gyventojų, kurie dar atsirado Garliavoje, ir būtent gyventojų, kurie gyvena daugiabučiuose“, – pažymėjo vedėja.

NVSC Kauno departamentas yra organizavęs laboratorinių vandens tyrimų atlikimą susirgusiųjų gyvenamuosiuose būstuose, jų rezultatų laukiama dešimt dienų.

Rezultatai pirmųjų trijų būstų bus jau kitą savaitę, kitų būstų, turbūt, kitą savaitę dar nespės, nebent savaitės pabaigoje.

„Rezultatai pirmųjų trijų būstų bus jau kitą savaitę, kitų būstų, turbūt, kitą savaitę dar nespės, nebent savaitės pabaigoje“, – teigė O. Ivanauskienė.

Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Šios bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos.

Legionella bakterijos dauginasi 20–50 laipsnių Celsijaus temperatūros vandenyje, o aukštesnėje nei 50 laipsnių temperatūroje bakterijos gyvuoja, tačiau nebesidaugina. Legionella bakterijos žūva, kai vandens temperatūra pakyla virš 65 laipsnių.

„Šiandien mes kalbam apie pačio sukėlėjo buvimą ar nebuvimą, laukiam laboratorinių tyrimų rezultatų ar yra tokia grėsmė ir galimybė rasti ar nerasti šio sukėlėjo geriamajame vandenyje (...) kada mes turime dabar tokią epidemiologinę situaciją tai tada yra vertinama situacija ir dėl šalto geriamojo vandens“, – teigė O. Ivanauskienė.

Legionelioze galima užsikrėsti įkvėpus bakterijomis užteršto vandens dulksnos. Liga nėra perduodama vienam žmogui nuo kito ar geriant vandenį. Šios ligos galima išvengti, jei nuolat būtų palaikoma ne žemesnė 50 laipsnių temperatūra visuose vartotojų vandens čiaupuose.

Grupės grynasis pelnas augo 70,2 proc. iki 7,9 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Kauno energija“.

Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) šiemet augo 49,8 proc. iki 6,37 mln. eurų.

Grupę sudaro įmonės „Kauno energija“ bei jos patronuojama bendrovė „GO Energy“.

Kauno miesto savivaldybė valdo 92,84 proc. „Kauno energijos“ akcijų.

Įmonės akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Toks sprendimas priimtas akcininkų susirinkime ketvirtadienį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Kauno energija“.

Iš viso akcininkai paskirstė 13,9 mln. eurų pelno: 50 tūkst. eurų siūlo paskirta kitus rezervus, dar 50 tūkst. eurų numatyta paramai, o likę 10,9 mln. eurų perkelti į kitus finansinius metus.

Konsoliduotos grupės pajamos siekė 87,9 mln. eurų – 72,7 proc. daugiau nei 2021 metais. Grupės pelnas siekė 6,3 mln. eurų, kai prieš metus – 72 tūkst. eurų.

Grupę sudaro įmonės „Kauno energija“ bei jos patronuojama bendrovė „GO Energy“.

Kauno miesto savivaldybė valdo 92,84 proc. „Kauno energijos“ akcijų.

Įmonės akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Didžiausios investicijos skirtos Kauno LEZ teritorijai ir Girionių kaimui, kuriame numatyta rekonstruoti katilinę. Joje bus demontuota susidėvėjusi, technologiškai pasenusi ir nūdienos reikalavimų neatitinkanti šilumos generavimo įranga, pakeisti biokuro katilai, įrengta rezervinio katilo degiklio su skystuoju kuru sistema. Karmėlavos seniūnijoje bus tiesiami šilumos tiekimo tinklai Gamybos, Erdvės ir Veterinarų gatvėse

Remonto sulauks ir Garliavos bei Neveronių katilinės, o Ežerėlio katilinėje bus modernizuota pelenų šalinimo sistema. Kapitalinis remontas numatytas Ežerėlio ir Noreikiškių biokuro katiluose. Be to, Garliavos ir Noreikiškių katilinėse bus įrengtos fotovoltinės elektrinės, o Domeikavoje – fotovoltinių elektrinių parkas. Per metus šios elektrinės pagamins 390 tūkst. kW elektros energijos.

Bendrovė planuoja automatizuoti kuro svėrimo procesą. Įdiegus naują sistemą, bus nuskaitomi vežėjų transporto priemonių numeriai, automatiškai suformuoti važtaraščiai, svėrimo ataskaitos. Svėrimo duomenys bus persiunčiami į kuro laboratoriją, o iš jos – į biokuro apskaitos sistemą. Tai leis palengvinti operatorių darbą ir išvengti duomenų suvedimo klaidų. Investicijos 2023 m. planuojamos Noreikiškių, Ežerėlio ir Garliavos katilinėse.

Siekiant didinti šilumos tiekimo patikimumą, mažinti remonto sąnaudas ir šilumos nuostolius, Akademijoje ketinama kapitališkai suremontuoti pagrindinį vamzdyną, kuris šiluma aprūpina dalį miestelio. Šiuo metu šilumos tiekimo tinklo ruožas – susidėvėjęs, prastos būklės, pažeista šilumos izoliacija.

Pasak Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjos Jurgitos Rakauskaitės, minėtus darbus „Kauno energija“ planuoja atlikti šiemet, tačiau, užsitęsus pirkimų procedūroms ar patiems darbams, užbaigimas gali nusikelti ir į 2024 m.