„Tai, kad konkurse Kauno klinikų direktoriaus pareigoms užimti dalyvavo vienas kandidatas, priimame kaip paskatą toliau siekti didesnio konkursų žinomumo ir prieinamumo, – BNS perduotame komentare sakė SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė. – Bet tuo pačiu suprantame, kad esminė kiekvieno konkurso sėkmės sąlyga pirmiausia yra galimų kandidatų ryžtas imtis sudėtingų pareigų, kurios reikalauja ne tik žinių ir erudicijos, bet ir lyderystės bei talento vienyti ir įkvėpti žmones bendram tikslui.“

Laimėjęs viešą konkursą, nuo antradienio naują Kauno klinikų vadovo kadenciją pradeda esamas jų vadovas profesorius Renaldas Jurkevičius.

Ministerija BNS informavo, jog jis buvo vienintelis konkurso dalyvis.

Anksčiau šio konkurso paskelbimas užtruko, nes SAM, kuri yra viena iš Kauno klinikų dalininkių, siekė nustatyti mažesnius reikalavimus, nei į panašias pareigas buvo taikomi iki šiol. Ministerija tai motyvavo siekiu pritraukti daugiau kandidatų.

„Atsižvelgdama į ankstesnių konkursų patirtį, ministerija šiemet atnaujino kvalifikacinius reikalavimus kandidatams į įstaigų vadovus, atverdama galimybę kandidatuoti ne tik medicininį išsilavinimą ir akademinę patirtį turintiems asmenims, bet ir šiuolaikiškos vadybos principus sėkmingai įgyvendinantiems kitų sričių vadovams“, – teigė kanclerė.

Pasak jos, ministerija, kartu su kitu Kauno klinikų dalininku – Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, užtikrino plačią informacijos sklaidą apie šį konkursą.

Klinikų generalinis direktorius į šias pareigas gali būti išrinktas ne daugiau nei du kartus iš eilės. Nors faktiškai R. Jurkevičius pradės jau trečiąją kadenciją, formaliai ji bus laikoma pirmąja, nes tai reglamentuojantis įstatymas pasikeitė paskutinės jo kadencijos metu, BNS pirmadienį informavo ministerija.

Laimėjęs viešą konkursą, naują kadenciją jis pradės eiti nuo rugsėjo 12 dienos.

Klinikų generalinis direktorius į šias pareigas gali būti išrinktas ne daugiau nei du kartus iš eilės. Nors faktiškai R. Jurkevičius pradės jau trečiąją kadenciją, formaliai ji bus laikoma pirmąja, nes tai reglamentuojantis įstatymas pasikeitė paskutinės jo kadencijos metu, BNS informavo ministerija.

„Šalia tradicinių gydymo įstaigos procesų, tokių kaip paslaugų prieinamumo, pacientų pasitenkinimo didinimo, mokslinių tyrimų vystymo, Kauno klinikoms tenka ir pasiruošimo ekstremalioms situacijoms lyderystė. R. Jurkevičius turi aiškią viziją kaip siekti šių tikslų – jis tai yra įrodęs ne tik žodžiais, tačiau ir veiksmais, todėl tokio vadovo darbų tęstinumas yra gera žinia kolektyvui ir pacientams“, – pranešime cituojamas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pasak R. Jurkevičiaus, artimiausius penkerius metus bus užtikrinama inovacijų plėtra bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) bei kitais Lietuvos ir tarptautiniais partneriais, taip pat bus tęsiama šiuolaikinės medicinos mokslo pažanga, tobulinamas įstaigos valdymas, gerinami klinikiniai procesai, puoselėjama aplinka be korupcijos, ugdomos pagarba, tolerancija ir atvirumo principais grįstos vertybės.

R. Jurkevičius turi aiškią viziją kaip siekti šių tikslų – jis tai yra įrodęs ne tik žodžiais, tačiau ir veiksmais.

R. Jurkevičius profesinę karjerą pradėjo Kauno medicinos universiteto Kardiologijos skyriuje. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose darbą pradėjo 1998-aisiais, o nuo 2013 metų vadovauja Kauno klinikoms.

Pasak ministerijos, vadovaujant R. Jurkevičiui pradėti ir šiemet baigiami Kauno klinikų infrastruktūros projektai: Branduolinės medicinos tyrimų centro (ciklotrono), Žmogaus biologinių išteklių centro ir Vaikų reabilitacijos korpuso statybos.

Kauno klinikos veikia nuo 1940 metų ir yra didžiausia gydymo įstaiga Lietuvoje, teikianti aukščiausio – tretinio – lygio medicinos paslaugas. Ligoninės dalininkai – valstybė, jai atstovauja SAM, ir LSMU.

LSMU ligoninėje Kauno klinikose dirba beveik 7400 darbuotojų, iš jų 955 – gydytojai rezidentai. Kasmet klinikose apsilanko apie 1,3 mln. pacientų.

Apie tai, kad užfiksuotas įvykis, kuriame figūruoja minėtas asmuo, portalui kauno.diena.lt  patvirtino Kauno apskrities policijos atstovė. 

Pasak jos, trečiadienį, 19.51 val., gautas pranešimas, jog Kauno rajone esančiame Domeikavos kaime, Muitinės gatvėje, „Volvo“ automobilis kliudė, pirminiais duomenimis, kelkraščiu ėjusią 1984 metais gimusią moterį.

Ji dėl sužalojimų pristatyta į gydymo įstaigą.

Automobilį vairavusiam R. Unikui nustatytas vidutinis – 2,37 prom. girtumas.

Automobilis buvo nuvežtas į aikštelę, o vairuotoju įteiktas šaukimas atvykti į policiją.

Kauno klinikų puslapyje nurodoma, jog R. Unikas yra gydytojas kardiologas, Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovas.

Gydymo įstaiga BNS teigė iki šiol oficialios informacijos iš teisėsaugos institucijų apie įvykį negavusi.

„Norime pabrėžti, kad eismo įvykis įvyko ne darbo metu, todėl dėl visų aplinkybių reikėtų kreiptis į teisėsaugą. Prof. Ramūnas Unikas – puikus ir profesionalus gydytojas, išgelbėjęs ne vieną gyvybę“, – teigė Kauno klinikos.

Gydymo įstaigos klausta, ar medikas šiuo metu dirba ir ar jo darbovietė mato galimybę jam dirbti toliau, ar jis aptarė šį įvykį su vadovais, tačiau į šiuos klausimus Kauno klinikos komentaro nepateikė, motyvuodamos vykstančiu ikiteisminiu tyrimu.

Lietuvos kelių policijos tarnybos suvestinėje apie praėjusios paros eismo įvykius, kuriuose nukentėjo žmonės, papildomai pranešama, kad R. Unikas vairavo visureigį „Volvo XC60“. O jo kliudyta pėsčioji ėjo dešiniu kelkraščiu.

Portalui kauno.diena.lt pavyko papildomai išsiaiškinti, kad minėta 40-metė  – vietinė gyventoja. Tačiau, kaip ji sužalota, – ar dėl patirtų traumų paguldyta į ligoninę, ar išleista gydytis ambulatoriškai, Kauno policija šiandien ryte dar patikslinti negalėjo. Portalui kauno.diena.lt pavyko papildomai išsiaiškinti tik, kad po šio eismo įvykio nukentėjusioji buvo sąmoninga. 

Pirminiais duomenimis, R. Unikas važiavo minėtu visureigiu vienas. Ir, anot teisėsaugininkų, pasišalinti iš įvykio vietos nebandė.

Iš karto po įvykio jo apklausti dėl konstatuoto girtumo nebuvo galimybės. Tačiau R. Unikas nebuvo sulaikytas – jam įteiktas šaukimas artimiausiu metu atvykti į apklausą policijoje, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vairavimo esant girtesniam negu 1,51 prom. alkoholio. R. Unikui po eismo įvykio nustatytas beveik sunkus girtumas. 

Pasak Kauno policijos atstovės, buvo žinomas dėl ankstesnių, tačiau smulkesnių Kelių eismo taisyklių pažeidimų R. Unikas jos kolegoms iš Kelių policijos dar iki šio įvykio. 

Ji BNS nurodė, kad bendra projekto vertė siekia 45,9 mln. eurų.

Naujasis korpusas bus unikali ligoninė, kurioje bus izoliuojami ir gydomi labai sunkios, komplikuotos ir įprastiniam gydymui nepasiduodančios būklės ligoniai bei tie, kurie serga retomis užkrečiamosiomis ligomis.

„Šioje ligoninėje veiks skubios pagalbos, intensyviosios terapijos bei infekcinių ligų skyriai suaugusiems ir vaikams, taip pat atskiros operacinės, bus reikiama diagnostikos įranga bei mikrobiologinė ir virusologinė laboratorijos, išimtinai skirtos tik šiame korpuse esantiems pacientams tirti ir gydyti, – pranešime cituojamas Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai Kęstutis Stašaitis. – Tokiu būdu infekcinėmis ligomis sergančių pacientų srautai nesimaišys su kitais pacientais Kauno klinikose, todėl infekcijų plitimo pavojaus rizika ligoninėje bus minimizuota.“

Pastate veiks ir infekcinių ligų centras – padalinys, kuriame bus užtikrinamos daugiadalykės komandos paslaugos infekcinėmis ligomis sergantiems pacientams.

„Žmogus į ligoninę atsineša ne tik infekcinį susirgimą, bet ir visas kitas jau turimas savo ligas. Tai gali būti imunosupresyvūs, onkologiniai pacientai, ar po transplantacijos, ar turintys įvairių sudėtingų lėtinių ligų. Būtent tokie atvejai diktuoja tai, kad reikia dirbti komandoje, kuri sudaryta iš įvairių specializacijų gydytojų bei gydytojo infektologo. Taip bus užtikrinamas kokybiškas visapusiškas gydymas“, – sako Kauno klinikų Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė.

Tokiu būdu infekcinėmis ligomis sergančių pacientų srautai nesimaišys su kitais pacientais.

Pasak ministerijos, sprendimas priimtas atsižvelgus į COVID-19 pandemijos atskleistas silpnąsias Lietuvos ir visos Europos sveikatos apsaugos sistemos vietas bei prognozuojant, kad tokių ar net pavojingesnių virusų epidemijos gali pasikartoti.

„Pačios niūriausios mokslininkų prognozės sako, kad infekcinės ligos netolimoje ateityje taps viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje“, – teigė K. Stašaitis.

Pagal patvirtintą infekcinių ligų valdymo ir kontrolės koncepciją, Lietuvoje bus du universitetiniai infekcinių ligų klasterio centrai: Kauno, kuris aptarnaus Vidurio ir Vakarų Lietuvą, ir Vilniaus, kuris aptarnauja Rytų ir Pietryčių Lietuvą.

Be numatytų dviejų universitetinių infekcinių ligų klasterio centrų veiks dar trys regioniniai centrai Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Jie turės užtikrinti infekcinių ligų gydymo pajėgumus, o ištikus krizėms sukurs sąlygas kovoti su protrūkiais ir pritaikyti efektyviausią gydymo būdą.

Sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėjos Alvydos Naujokaitės teigimu, Europos Sąjungoje (ES) tik kelios valstybės turi šiuolaikiškus infekcinių ligų centrus. Todėl Europos Komisija pritarė, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse būtų modernizuojami infekcinių ligų centrai.

Infekcinių ligų korpuse taip pat veiks trečio biosaugos lygio virusologinė laboratorija, kuri bus išimtinai skirta tik šiame korpuse esantiems pacientams tirti.

„Tokios Kaune dar nėra buvę. Reikia suprasti, kad liga pačioje pradžioje dar būna nežinoma, bendriniai simptomai gali nebūti stipriai išreikšti. Medikams reikia sužinoti ir nustatyti, su kuo turi reikalą bei kaip gydyti negaluojantį pacientą. Todėl pirmiausia, pacientas bus izoliuojamas ir stengiamasi kuo greičiau nustatyti, kuo jis serga. Tokio aukšto lygio laboratorija suteiks galimybes tai padaryti“, – sako A. Mickienė.

Gydytoja infektologė tikisi, kad įgyvendinami pokyčiai, naujausia įranga bei ES standartus atitinkanti infekcinių ligų gydymo praktika suteiks daugiau profesinių galimybių gydytojams infektologams ir padės populiarinti šią specialybę. O tai reiškia, kad ateityje leis lengviau suvaldyti infekcinių ligų protrūkius, užtikrins efektyvų infekcinių ligų gydymą ir diagnostiką.

Kauno klinikų infekcinių ligų klasterio centro sukūrimo projektas yra finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Įgyvendinant projektą numatyta statyti 15 tūkst. kv. m. ploto pastatą, kuriame veiks penki skyriai.

Planuojama, kad naujo pastato statybos darbai prasidės dar šiemet, o rangos darbai bus užbaigti 2025-aisiais.

Pranešimu apie šį incidentą pradedamos Policijos departamento suvestinės apie išskirtiniausius praėjusios paros įvykius šalyje.

Pranešama, kad nepilnametį A. Juozapavičiaus prospekte konflikto metu sužalojo vyras. Nukentėjusysis paguldytas į ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, už ką gresia viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Apie įtariamojo sulaikymą Policijos departamento suvestinės nepraneša.

Portalui kauno.diena.lt pavyko papildomai išsiaiškinti, kad įtariamas iki šiandienos ryto dar buvo nenustatytas. O šis pavojingas incidentas įvyko šalia viešojo transporto stotelės, esančios prie prekybos centro „Šilas“, dirbančio iki 23 valandos.

Pirminiais duomenimis, tarp sužeistojo ir įtariamojo jo sužalojimu įvyko kažkoks žodinis konfliktas, per kurį suaugęs jo dalyvis griebėsi peilio. Apie šį incidentą Bendrajam pagalbos centrui pranešė įvykio liudytojas.

Pirminiais duomenimis, sužalotam šešiolikmečiui peiliu smogta vieną kartą. Pataikyta į pilvą.

Tiksliau sužeistojo, kuris buvo paguldytas į Klinikas stebėjimui, sveikatos būklę įvertins jį apžiūrėję chirurgai. Neatmetama, kad perspektyvoje šis ikiteisminis tyrimas gali būti perkvalifikuotas ir į sunkesnį nusikaltimą.

Rimtesnės problemos dėl inkstų nepakankamumo Vaivai prasidėjo sulaukus pilnametystės.

„Stebėjome Vaivos būklę ir blogėjančią inkstų funkciją. Nuspręsta, kad ilgiau laukti nebegalime, turime pradėti merginą ruošti dializėmis“, – pasakojo dr. Sondra Kybartienė-Mačiulaitė, Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytoja nefrologė.

Kai pacientų inkstai nustoja filtruoti kraują ir su šlapimu išskirti nereikalingus toksinus, tenka jiems padėti ir kraują valyti aparato pagalba.

„Lietuvoje galimos trys pakatinės inkstų terapijos rūšys – hemodializė, peritorinė dializė ir inkstų transplantacija, – sakė gydytoja nefrologė. – Pacientas, išklausęs visų galimybių privalumums ir rizikas, pats nusprendžia, kokią rūšį pasirinkti. Vaiva pasirinko hemodializę, kuri labiau tinka žmonėms, gyvenantiems aktyvų gyvenimą.“

Vaivai hemodializės pradėtos atlikti 12-oje klasėje – mergina iškart po pamokų, tris kartus per savaitę, vykdavo į Kauno klinikas, kuriose, prijungta prie dializių aparato, praleisdavo keturias valandas.

„Po mokyklos labai norėdavosi su kuo nors pasikalbėti, o slaugytojos tam buvo idealiai sutvertos. Iki šiol labai dėkoju joms. Taip pat žmonės, kurie kartu dializavosi su manimi, parodė, kad galima gyventi pilnavertį gyvenimą net ir tris kartus per savaite vykstant į ligoninę, kurioje duriamos storos adatos, reikia ilgai gulėti ir stengtis kuo mažiau sujudinti ranką, prie kurios prijungtas aparatas“ – prisiminė Vaiva.

Moteris priduria, kad šiuo metu supranta, kad tie dializių mėnesiai buvo labai sunkūs, tačiau tuo metu to nesureikšmino.

Žinojau savo pareigas, kurios tuo metu buvo – mokytis, sėkmingai pabaigti 12 klasę, įstoti į norimą specialybę, išgyventi dializes ir gauti donorinį inkstą.

 

„Žinojau savo pareigas, kurios tuo metu buvo – mokytis, sėkmingai pabaigti 12 klasę, įstoti į norimą specialybę, išgyventi dializes ir gauti donorinį inkstą“, – pasakojo moteris.

Dr. S. Kybartienė-Mačiulaitė pabrėžia, kad pacientus dažnai vargina ne kiek pati dializės procedūrą, bet sudėtingas rėžimas tarp dializių.

„Rėžimas, gyvenant su dializėmis – sunkus. Nepaisant to, kad pacientai turi reguliariai lankytis dializių centruose, jie taip pat turi labai riboti vartojamų skysčių kiekį, griežtai laikytis dietos – atsisakyti vaisių, daržovių ir kitų netinkančių organizmui produktų“, – teigė gydytoja.

Vaivai inkstų transplantacija atlikta iš trečiojo karto – pirmą kartą, atsiradus donoriniui organui, ji sirgo, tad transplantacija negalėjo būti atliekama. Antrąjį kartą tinkamas inksto donoras atsirado egzaminų metu. Vaiva norėjo sėkmingai pabaigti 12 klasių, tad atsisakė transplantacijos. Trečiasis kartas buvo lemtingas ir Vaivai sėkmingai transplantuotas inkstas.

„Prieš inksto transplantacijos operaciją jaučiau didelį nerimą ir baimę, tačiau viskas praėjo labai greitai. Jaučiu didelį dėkingumą mamai už visus savo gyvenimo metus. Tie metai buvo įtempti, o ji visada ir visur buvo šalia. Reikia iš dializių mane parvežti – mama šalia. Po egzamino paimti mane ir greitai nuvežti į dializes – mama šalia“, – pasakojo moteris.

„Daugiadalykės komandos dėka transplantacijos operacija praėjo puikiai, per pakankamai trumpą laiką Vaiva atgavo jėgas ir išvyko iš ligoninės toliau siekti savų tikslų“, – sakė dr. S. Kyabrtienė-Mačiulaitė.

Vaiva gyvena įprastą aktyvų jauno žmogaus gyvenimą – neseniai atšventė vestuves su vyru, su kuriuo susipažino dar prieš prasidedant dializėmis ir kuris padėjo jai ištverti sunkiausias akimirkas, nusipirko būstą bei dirba pagal įgytą specialybę.

„Žinoma, apie donorinį inkstą galvoju kiekvieną dieną bent po kelias minutes. Labiausiai apie įvykius primena vaistai, kuriuos geriu ryte ir vakare, – sakė Vaiva. – Dėkoju visam Kauno klinikų personalui, kurie manimi rūpinosi ir tapo artimi. Labai norisi tarti ačiū donoro šeimai, kurie sutiko paaukoti artimojo organus. Noriu tikėti, kad tokių šeimų Lietuvoje tik daugės“.

Moteris skatina nebijoti su artimaisiais kalbėti organų donorystės tema, nes niekada nežinome, kada gali ištikti nelaimė.

„Jei galime padėti, reiškia – privalome padėti. Tokiu požiūriu reikia vadovautis visose gyvenimo situacijoje“, – šypsojosi Vaiva.

Kauno klinikose inkstų transplantacijos atliekamos jau 23 metus. 2022 metais Kauno klinikose atlikta 30 kadaverinio inksto transplantacijų, kai inkstas transplantuojamas iš mirusio žmogaus, ir trys gyvosios donorystės, kai giminės sutiko paaukoti inkstą savo sergančiam artimajam.

Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, apie 20.45 val. buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Eivenių gatvėje, jaučiamas dujų kvapas.

Atvykus ugniagesiams, kvapas buvo juntamas vaikų intensyviosios terapijos skyriaus koridoriuje.

Kaip skelbiama, deguonies matavimo aparatu prie mobilaus rentgeno aparato buvo užfiksuota didesnė kietųjų dalelių koncentracija.

Patalpos buvo išvėdintos, o rentgeno aparatas perkeltas į kitas, saugesnes patalpas.

Kauno klinikų pacientė Rūta šia klastinga ir reta onkologine liga – osteosarkoma, susirgo būdama 22-ejų metų. Prieš devynerius metu mergina pajuto stiprų skausmą alkūnės srityje. Po kurio laiko lūžus alkūnės sąnariui, ji atvyko į Kauno klinikas.

„Atlikus rentgenologinius tyrimus alkūnės vietoje pastebėtas auglys ir diagnozuota didelio piktybiškumo osteosarkoma, išplitusi į minkštuosius audinius, – pasakojo Rūta. – Nors susigyventi su liga prireikė laiko, o kovoti tenka ir dabar, šiandien dėl medikų profesionalumo ir taikomo gydymo galiu dirbti mėgstamą darbą ir savanoriauti. Gyvenimas vyksta, net jei kartais pasitaiko sunkesnių akimirkų.“

Osteosarkomos – klastingos, nes įprastai nesukelia simptomų ir imituoja kitas ligas: raiščių patempimus, sumušimus, todėl jas atskirti labai sunku.

Pasak Mindaugo Stravinsko, Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojo ortopedo traumatologo, osteosarkoma – reta onkologinė liga, dažniausiai diagnozuojama jauniems žmonėms. Pacientų amžiaus vidurkis, kuriems nustatoma ši liga, yra 17-20 metų. „Osteosarkomos – klastingos, nes įprastai nesukelia simptomų ir imituoja kitas ligas: raiščių patempimus, sumušimus, todėl jas atskirti labai sunku, – aiškina M. Stravinskas. – Dažniausiai pacientams jos diagnozuojamos, atsiradus stipriam ir intensyvėjančiam skausmui, kurio neįmanoma numalšinti net vaistais.“

Sarkomos – onkologiniai dariniai, kurie formuojasi kremzlėse, raumenyse, riebaliniame, kauliniame ar kitame jungiamajame audinyje. „Šių darinių atsiradimą, kaip ir bet kurio onkologinio susirgimo, lemia genetiniai pokyčiai, sukelti genetinių pažaidų. Tai gali būti radiacija, ultravioletinė spinduliuotė, toksinai, – sakė dr. Laura Kairevičė, Kauno klinikų Sarkomų centro vadovė. – Taip pat sarkomų atsiradimą gali lemti paveldimumas.“

Nors sarkomos – ypatingai retos onkologinės ligos, kurios diagnozuojamos 0,1-0,9 (kaulų sarkomų atvejai) ar 4-5 (minkštųjų audinių sarkomų atvejai)  iš 100 tūkst. gyventojų  per metus, o specifinių simptomų, išduodančių jas, nėra, visgi kreipiantis pagalbos laiku – galima pacientams padėti. „Neretai, pradėjus formuotis sarkomoms, gali būti matomas ir čiuopiamas  darinys kojoje, rankoje ar kitur, kuris ir yra auganti sarkoma, – pažymėjo dr. Laura Kairevičė. – Diagnozavus ligą laiku, turime galimybes pritaikyti gydymą, padedantį pasveikti.“

Gydant sarkomas, svarbus daugiadalykės komandos bendradarbiavimas. „Efektyviausias sarkomų gydymas – radikalios operacijos, kurių metu pašalinama sarkoma ir jos pažeisti audiniai. Taip pat, esant reikalui, parenkamas specifinis sisteminis gydymas – chemoterapija, biologinė taikinių terapija, sprendžiama dėl spindulinės terapijos tikslingumo. Ypatingai svarbu, kad gydytojai, įtarę sarkomą, nukreiptų pacientus į Sarkomų centrą, kuriame dirba šių darinių gydymo srityje besispecializuojantys gydytojai“, – pabrėžė centro vadovė.