Įkvėpė asmeninė patirtis

„Kai buvau maža, mėgdavau klausytis, kaip skambiai bažnyčioje giedodavo mano močiutė, kaip jausmingai smuiku grieždavo mano teta ar dėdė, kaip vargonais Kauno arkikatedroje skambindavo senelis. Per šventes visi šeimos nariai, susirinkę prie pianino, kartu traukdavo lietuviškas dainas. Man, dar pradinukei, akompanuodavo kuris nors iš tetų ir dėdžių – o, kaip man tai patikdavo! Nuo mažens trokšdavau įsilieti tarp profesionalių muzikantų ir tapti nors dalele to muzikinio stebuklo“, – prisimena Lietuvai ne vieną garsų muziką dovanojusios Beinarių šeimos atstovė smuikininkė Karolina Beinarytė-Palekauskienė.

Vėliau atsiradusios galimybės groti solo su orkestru, choru, įvairiais ansambliais, tapti jų dalimi smuikininkei suteikė pasitikėjimo savimi, leido suprasti, kokiu keliu nori eiti toliau: būti ambicinga soliste, griežti orkestre, ar tapti kamerinio ansamblio atlikėja.

„Neatsitiktinai šiandien esu Kauno styginių kvarteto primarija, nes įvairios muzikinės ir asmeninės patirtys leido pažinti, atskleisti save, suprasti, ką galiu ir ko iš tiesų labiausiai noriu. Manau, daugeliui nutinka tas pats, tik reikia nepraleisti progos, jeigu tik ji pasitaiko“, – įsitikinusi muzikė.

Kauno styginių kvartete pirmuoju smuiku griežianti atlikėja kartu su kolegomis Aiste Mikutyte (antrasis smuikas), Egle Lapinske (altas), Kasparu Šerpyčiu (violončelė) jau ne vienus metus rengia koncertų ciklą „Kauno kvartetas ir jaunieji“. Tradicija tapusi buvusio ilgamečio kvarteto violončelininko, meno vadovo Sauliaus Bartulio idėja suteikia galimybę itin talentingiems jauniems atlikėjams pasirodant kartu su profesionaliu kolektyvu pajusti ansamblinio muzikavimo grožį.

Pasak profesionalų, šie koncertai jaunuosius muzikantus praturtina, leidžia atrasti nepatirtų šio žanro klodų, klausytis ne tik savęs, bet ir kartu muzikuojančių. „Kartu jie ir motyvuoja, paskatina eiti šiuo keliu toliau, atsiskleisti, pasitikėti savimi“, – pabrėžia K. Beinarytė-Palekauskienė.

Muzika – užuovėja

Šių metų koncerte dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Muzikos akademijoje studijuojantis pianistas iš Ukrainos Arturas Shutovas ir Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos auklėtiniai – daugelio konkursų „Grand Prix“ laureatai, diplomantai, meistriškumo kursų, festivalių dalyviai, ne vienas jų jau yra pasirodęs scenoje su simfoniniu ar pučiamųjų orkestru.

Kartu jie ir motyvuoja, paskatina eiti šiuo keliu toliau, atsiskleisti, pasitikėti savimi.

Pažintį su muzika nuo ketverių, kai pradėjo lankyti dainavimo studiją, užmezgusi Taja Sokaitė šiandien – vienuoliktokė, mokytojos ekspertės Aušros Lukoševičiūtės auklėtinė. „Muzika man – vanduo, oras, svajonė, gyvenimas. Muzika mane daro laimingą. Savo ateities be muzikos neįsivaizduoju. Tik per ją galiu save pažinti, tobulinti ir atskleisti. Muzika visuomet bus dalelė manęs“, – sako mergina.

Smiltę Puidokę muzikuoti skatino mama smuikininkė, tačiau jau po poros metų ir raginti nebereikėjo. „Jaučiu didelį norą kaskart paliesti instrumentą ir jo padedama įsijausti į muziką“, – sako aštuntokė, mokytojos ekspertės Laimos Bliujienės auklėtinė. Muzikuodama, tobulindama atlikimą jaunoji smuikininkė pamiršta gyvenimiškas problemas ir svajoja koncertuoti didžiausiose pasaulio scenose.

A. Shutovą sėsti prie pianino paragino sesuo. Išgirdęs Armeno Chačaturiano valsą iš muzikos dramai „Maskaradas“, berniukas panoro išmokti jį groti pats. Šiandien jam muzika – saviraiškos būdas. „Tai ypatingas pasaulis, į kurį mes, muzikantai, galime pabėgti nuo gyvenimo sunkumų ir problemų“, – sako profesoriaus Donaldo Račio auklėtinis, buvęs Chersono muzikos koledžo ir Odesos nacionalinės muzikos akademijos studentas.

Respublikinių ir tarptautinių konkursų laureato, koncertavusio ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Austrijoje, tikslas – pasiekti tokį meistriškumo lygį, kuris leistų dirbti su vokalistais garsiausiuose operos teatruose Paryžiuje ar Londone, rengti kamerinius vokalinius, instrumentinės muzikos projektus.

Tradicijų tęsėjai

Padedamas mokytojo eksperto Andriaus Bernotaičio, į klarneto paslaptis besigilinantis aštuntokas Gustas Bartulis eina gausų būrį muzikų išugdžiusios šeimos keliu. Jis džiaugiasi, kad grodamas gali suteikti laimę klausytojams ir svajoja apie koncertus užsienyje.

Kad tęstų giminės tradiciją, į J. Naujalio muzikos gimnaziją atėjo ir Mišelė Kiseliova. Mokytojos ekspertės Ramunės Bandzaitytės-Kalėdienės auklėtinei muzika šiandien suteikia emocijų ir laisvės pojūtį. „Mano didžiausias troškimas – sieti gyvenimą su muzika, nors žinau, kad tai nelengvas kelias, stengsiuosi išpildyti savo svajonę“, – sako aštuntokė smuikininkė.

J. Naujalio muzikos gimnazijos, VDU Muzikos akademijos auklėtiniai kartu su Kauno styginių kvartetu atliks Johanno Sebastiano Bacho, Wolfgango Amadeus Mozarto, Roberto Schumanno kūrinius.

Kas? Kauno kvarteto ir jaunųjų muzikų koncertas.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje, kamerinėje salėje.

Kada? vasario 22 d. 18 val.

Paskutinėmis liepos dienomis antrąjį vasaros mėnesį XXVII Pažaislio muzikos festivalis užbaigs trimis koncertais, kuriuose karaliaus kamerinė muzika.

Bendras projektas

Liepos 29 d. Birštono kurhauze skambės programa „Lietuviškos dainos“, kurią specialiai festivalio publikai parengė baritonas Eugenijus Chrebtovas ir pianistas Justas Čeponis. Klausytojai turės progą pasimėgauti spalvingais, tautinės lietuvių muzikos motyvais praturtintais Vytauto Klovos vokaliniais ciklais ir nuostabiausiomis arijomis iš lietuvių kompozitorių operų.

E.Chrebtovas gimė Ukrainoje, mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir stažavosi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Operos studijoje. Solistas sėkmingai pasirodė tarptautiniuose ir respublikiniuose dainininkų konkursuose: jis yra tarptautinio Tito Kuziko vokalistų konkurso pirmos vietos laureatas, tarptautinio Fiodoro Šaliapino vokalistų konkurso laureatas, Zenono Paulausko konkurse laimėjo trečiąją vietą, taip pat yra Stasio Baro konkurso laureatas. Išraiškingo baritono savininkas dirbo Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, sėkmingai debiutavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje su Onegino vaidmeniu Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“, vėliau debiutavo Estijos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Solistas nuolat tobulina dainavimo įgūdžius meistriškumo kursuose, dažnai dainuoja Latvijos nacionaliniame teatre ir Tartu teatre „Vanemuine“, bendradarbiauja su žinomais Lietuvos ir užsienio dirigentais.

J.Čeponis – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Paryžiaus nacionalinės aukštosios muzikos ir šokio konservatorijos absolventas. Be solo koncertų fortepijonui, jis nuolat rengia įvairių žanrų programas su vokalinės ir instrumentinės kamerinės muzikos ansamblių solistais, yra kviečiamas dirbti „Vilnius City Opera“ pastatymuose. Kartu su „Vilnius City Opera“ ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atstovavo Lietuvai Dubajuje vykusioje pasaulinėje parodoje ,,EXPO 2020“. Atlikėjas grojo solo su Lietuvos kameriniu ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrais, koncertavo Vokietijos, Šveicarijos, Rumunijos, Graikijos, Prancūzijos ir daugelio Lietuvos miestų scenose. Talentingas pianistas pelnė antrąją vietą VII tarptautiniame Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurse, V tarptautiniame studentų ir moksleivių kamerinių ansamblių ir koncertmeisterių konkurse tapo pirmosios vietos laureatu koncertmeisterių grupėje. J.Čeponiui buvo įteikta Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėka už Lietuvos vardo garsinimą tarptautiniuose konkursuose.

Dainininko E.Chrebtovo įsitikinimu, visais laikais muzika, daina buvo tai, kas net ir pačiu sunkiausiu gyvenimo momentu padėjo pakelti sunkumus, nugalėti apatiją, pasisemti šviesos ir vilties. Atlikėjai žada, kad šviesos ir puikių emocijų, kurias žadins išskirtinai lietuviška koncerto programa, tikrai nepritrūks.

Jausmai: Pažaislio muzikos festivalio koncertas „Xylos Duo“ leis ne tik patirti įkvepiančių įspūdžių keliaujant per skirtingas epochas ir kultūras / „Xylos Duo“ archyvo nuotr.

„Pastoralinės scenos“

Liepos 30 d. Kauno evangelikų liuteronų bažnyčioje mėgautis nuostabiu styginių kvarteto ir obojaus tembrų deriniu klausytojus pakvies Kauno styginių kvartetas ir obojininkas Robertas Beinaris. Jų parengtoje programoje „Pastoralinės scenos“ skambės nemaraus klasiko Ludwigo van Beethoveno, „Oskarą“ už muziką kino filmui „Tiltas per Kvai upę“ (angl. „The Bridge on the River Kwai“) pelniusio britų kompozitoriaus Malcolmo Arnoldo, olandų kilmės obojininko ir kompozitoriaus Frédérico Bonzono ir puikią kamerinę muziką rašiusio italų belcanto meistro Gaetano Donizetti kūriniai.

Ketvirtąjį veiklos dešimtmetį pernai atšventusio Kauno styginių kvarteto, kuriame šiuo metu griežia Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas), Aistė Mikutytė (II smuikas), Eglė Lapinskė (altas) ir Saulius Bartulis (violončelė), gerbėjai puikiai žino, kad kiekviena kolektyvo parengta programa taps dar vienu atradimu kamerinės muzikos pasaulyje. Per keturis gyvavimo dešimtmečius kolektyvas surengė daugiau nei du tūkstančius koncertų įvairiose Lietuvos ir užsienio salėse, išleido keliolika kompaktinių plokštelių. Kvarteto repertuare – tiek klasicizmo epochos, tiek šiuolaikinės muzikos opusai, kolektyvas atliko gausybę lietuvių kompozitorių kūrinių premjerų. Už šiuolaikinės muzikos populiarinimą kolektyvas pelnė apdovanojimą „Tikra muzika“, už lietuvių autorių muzikos garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje buvo paskelbtas „Įsimintiniausiu Kauno kūrybiniu kolektyvu“, o už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui atlikėjams skirta Lietuvos Respublikos vyriausybės premija.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, menų daktaras, Pučiamųjų instrumentų katedros vedėjas R.Beinaris savo kelią į muzikos pasaulį pradėjo Kaune. Po studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje stažavosi Liono nacionalinėje muzikos konservatorijoje. Šio muziko kelias nužymėtas svariomis pergalėmis tarptautiniuose konkursuose, koncertais puikiausiose salėse, meistriškumo pamokomis su žymiausiais obojaus pedagogais. Įvairių kamerinių ansamblių sudėtyje ir kaip solistas R.Beinaris koncertavo daugelyje Europos šalių. Greta įprasto obojaus repertuaro jo koncertuose dažnai skamba lietuvių kompozitorių muzika. Jau daugiau nei dešimtmetį jis organizuoja Lietuvos obojininkų čempionatą, tarptautinį Liutauro Vėbros vardo obojininkų konkursą, tarptautinį kamerinių ansamblių konkursą „Muzikinė akvarelė“ ir tarptautinį obojininkų festivalį. Prieš keletą metų R.Beinaris buvo įtrauktas į Prancūzijos medinių pučiamųjų instrumentų gamintojo „Buffet Group“ sudarytą žymiausių obojininkų sąrašą, taip pat yra Lietuvos muzikų sąjungos įsteigto apdovanojimo „Auksinis diskas“ prizininkas.

Muzika ir diplomatija

Liepos 31 d. Zapyškio paminklinėje Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje į koncertą, skirtą Kroatijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 30-mečiui paminėti, pakvies originalus ansamblis „Xylos duo“, kuriame groja smuikininkė Ieva Pranskutė ir violončelininkas Mislavas Brajkovićiius (Kroatija ir Austrija). Kūrybingų, jaunų stygininkų duetas susibūrė muzikos Mekoje – Vienoje, kur abu atlikėjai studijavo Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete. I.Pranskutė ir M.Brajkovićius kamerinę muziką įvairiuose ansambliuose kartu atlieka jau septynerius metus. Duetas laimėjo ne vieną tarptautinį apdovanojimą, dirbo su garsiais profesoriais Pavelu Vernikovu, Johannesu Meisslu, Romolo Gessi, koncertavo tokiose prestižinėse scenose, kaip Vienos „Musikverein“ ir „Konzerthaus“, „RadioKulturhaus“, Albertinos muziejuje, Tokajaus teatre Vengrijoje ir kt. Jų įrašai skambėjo nacionaliniame radijuje Austrijoje ir Lietuvoje.

Smuikininkė I.Pranskutė, siekdama profesinių aukštumų, vadovaujasi Platono mintimi: „Muzika pasauliui suteikia sielą, mintims – sparnus, vaizduotei – skrydį, o viskam – gyvybę.“ Vilniuje gimusi atlikėja smuikuoti pradėjo būdama penkerių, o jau po metų koncertavo su Lietuvos kameriniu orkestru. Šiuo metu legendinio smuikininko Pavelo Vernikovo auklėtinė koncertuoja garsiausiose pasaulio salėse ir festivaliuose. Tik baigusi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą, smuikininkė pradėjo griežti kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“, studijuodama Vienoje ji bendradarbiavo su kompozitoriais Krzysztofu Pendereckiu, Friedrichu Cerha, Vytautu Barkausku, atlikėja lyderiauja įvairiuose projektuose, jos pasirodymai buvo transliuojami per Austrijos, Prancūzijos ir Lietuvos nacionalines televizijas ir radijo laidas. Nuo pernai ji koncertuoja kaip Vienos operos teatro artistė, buvo apdovanota Lietuvos Respublikos ambasados Austrijoje padėka už Lietuvos vardo garsinimą.

Temperamentingasis violončelininkas M.Brajkovićius vadovaujasi moto: „Kai žodžiai baigiasi, kalba muzika.“ Jis studijavo Zagrebo muzikos universitete, Lichtenšteino tarptautinėje muzikos akademijoje, o šiuo metu studijuoja Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete. Violončelininkas net keturis kartus pelnė Kroatijos mokslo ir švietimo ministerijos apdovanojimą „Žinių Oskaras“ už išskirtinius laimėjimus tarptautiniuose ir nacionaliniuose konkursuose. Atlikėjas koncertavo prestižinėse salėse, dalyvavo Austrijoje, Danijoje ir Kroatijoje vykusiuose kamerinės muzikos festivaliuose. Nuolat su ansambliais „Doreen Quartet“, „Xylos Trio“ ir „Xylos Duo“ koncertuojantis atlikėjas sparčiai kopia solisto karjeros laiptais. Jo muzikavimas skambėjo Vienos „Musikverein“ ir „Konzerthaus“, „Lisinski“ ir „Muth“ koncertų salėse ir ORF radijo kultūros namuose.

Pažaislio muzikos festivalio klausytojai galės įsitikinti, ar tauriausios medienos tembrus ir spalvas pavyks lengvai pasaldinti jaunatvišku ansamblio narių entuziazmu ir kūrybiškumu.

Pažaislio muzikos festivalio koncerte „Xylos Duo“ leis ne tik patirti įkvepiančių įspūdžių keliaujant per skirtingas epochas ir kultūras, bet ir pažinti jų profesionalumą. Programoje skambės latvių kompozitoriaus Pēterio Vaskso, prancūzų romantiko Juleso Massenet, itališkojo baroko meistro Antonio Vivaldi, žydų kilmės smuikininko ir kompozitoriaus Alekseyaus Igudesmanno, kroatų kūrėjo Tomislavo Olivero ir Anatolijaus Šenderovo opusai. Į tokį įvairiaspalvį koncertą klausytojus kviečiantis „Xylos Duo“ savo pavadinimą, ko gero, kildina iš senosios graikų kalbos žodžio „xylon“, reiškiančio „medieną“ – juk ansamblio narių instrumentai yra pagaminti iš tauriausio medžio, suteikiančio unikalų ir nepakartojamą tembrą. Kita vertus, žodis „xylos“ švedų kalba reiškia „ksilozę“ – iš medienos išgaunamą tam tikrą cukraus rūšį. Tad Pažaislio muzikos festivalio klausytojai galės įsitikinti, ar tauriausios medienos tembrus ir spalvas pavyks lengvai pasaldinti jaunatvišku ansamblio narių entuziazmu ir kūrybiškumu.

Kas: programa „Lietuviškos dainos“, kurią specialiai festivalio publikai parengė baritonas Eugenijus Chrebtovas ir pianistas Justas Čeponis.

Kur: Birštono kurhauze.

Kada: liepos 29 d.

Kas: Kauno styginių kvarteto ir obojininko Roberto Beinario programa „Pastoralinės scenos“.

Kur: Kauno evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Kada: liepos 30 d.

Kas: ansamblio „Xylos duo“ koncertas, skirtas Kroatijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 30-mečiui paminėti.

Kur: Zapyškio paminklinėje Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje.

Kada: liepos 31 d.

Jubiliejinio renginio išvakarėse pasikalbėti su naujienų agentūra ELTA maloniai sutiko šio kvarteto meno vadovas S. Bartulis.

– Apžvelgdama informaciją apie daug gražaus nuveikusį nedidelį Jūsų muzikinį kolektyvą, atkreipiau dėmesį į tam tikras sąsajas tarp Vilniaus ir Kauno muzikų. Kauno styginių kvartetą įkūrė Donatas Katkus, o Vilniuje gimęs S. Bartulis nuo 1988-ųjų kvartetui vadovauja. Tiesa, baigėte Kauno J. Naujalio vidurinę meno mokyklą (dabar – muzikos gimnazija), paskui, 1982-aisiais, – Lietuvos valstybinę konservatoriją (Muzikos ir teatro akademiją). Po studijų Vilniuje griežėte Kauno menininkų namų kameriniame ansamblyje, paskui sostinės „Regnum“ kolektyve. Tai tos kūrybinės sąsajos tebėra stiprios?

– Galiu iš karto pasakyti: tai, kad gimiau Vilniuje, nieko nelemia, nes buvau vos trejų, kai tėvai mane parvežė gyventi į Kauną, kur mūsų šaknys. O kvartetas bent pirmąja savo sudėtimi buvo studentiškas kolektyvas, – galima sakyti, kad specialiai sudarytas dalyvauti tuomečiuose sąjunginiuose konkursuose. Pirmosios jo muzikantės buvo Donato Katkaus studentės iš konservatorijos. Konkursams tikrai neblogai pasiruošdavo, – laimėjo ir Voroneže, ir Taline. Savo ruoštu aš studijuodamas dalyvavau Baltijos šalių konservatorijų kamerinės muzikos festivaliuose, viename jų (1980 m.) pelniau antrą vietą. O paskui kūrybinėje biografijoje atsirado nemažai kitų miestų pavadinimų, pavyzdžiui, Londono, kai 1992-aisiais man teko galimybė tobulintis tarptautiniuose „Amadeus“ kvarteto meistriškumo kursuose.

– Kauno styginių kvartetą daug kas vadina vienu svarbiausių klasikinės muzikos ansamblių Kaune. Miesto taryba kvartetą remia nuo 1988 metų. Per 40 gyvavimo metų jis repertuare sukaupė per 500 kūrinių, surengė daugiau kaip 2700 koncertų, dalyvavo daugybėje festivalių Lietuvoje bei užsienyje, – Suomijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Argentinoje, Čilėje, Danijoje, Ukrainoje. Tačiau gal per tą laiką Jums, kaip vadovui, kildavo mintis, kad vienam muzikuoti, solo programą parengti būtų ir paprasčiau, ir netgi įdomiau? Juolab,kad turite ir tokios patirties, – rengėte solo rečitalius, grojote su orkestrais.

– Groti kvartete, galiu užtikrinti, – puikus variantas, juk tai – keturių solistų sąjunga. Ne ką mažiau čia atsakomybės nei grojant solo, – jei bent vieną kokią nešvarią natą koncerte sugrosi, krimsies savaitę ar ilgiau. Labiausiai nenorėčiau groti orkestre, nes ten muzikantas gali jaustis didelio mechanizmo sraigteliu. Tačiau bet kokiu atveju kiekvienam būtinas talentas, meistriškumas, kuris įgyjamas tik nuolatiniu kantriu darbu. Gerai groti, mokėti sudominti, žavėti publiką reikia ir solistui, ir kvartetui, ir orkestrui.

– Pataisykite mane, jei klystu, ar pats kvarteto žanras, yra kilęs iš senų saloninio muzikavimo tradicijų ir sunkiai rado kelią į koncertų sales, tarkim, tais laikais, kai kūrėsi Kauno styginių kvartetas? Jei taip buvo, kiek užtruko paieškos to subtilaus rakto klausytojų širdims atrakinti?

– Sakyčiau, kad vadinamoji saloninė muzika kokiu šimtmečiu jaunesnė už kvartetą. Na, gal ir galima tarp jų rasti kažkokių analogų, tarkim, Mocarto „divertismentai“ tiko salonuose kaip šokių muzika. O dėl to „rakto“, tai klasikinė muzika buvo labai populiari sovietmečiu. Daug garsių muzikantų atvažiuodavo, – filharmonijos salė būdavo pilna. Tiesa, buvo Kauno vengiančių atlikėjų, nes esą „Kauno publika jų nesupranta ir nemėgsta“. Tačiau tai – išimtys. Konkurencija buvo didžiulė, tik erdvė, kurioje gali pasireikšti, – ne tokia ir plati. Gyvenome už uždarytų sienų. Sovietiniais laikais dalyvauti konkurse, jį laimėti, – panašu, kaip šiais laikais apdovanojimą pelnyti kokioje užsienio valstybėje.

– Jūsų oficiali steigėja – Kauno miesto savivaldybės taryba. Kaunas kitąmet taps Europos kultūros sostine, tai programai vien miesto savivaldybė skiria 9 mln. eurų. Sausį vyksiančiame pradedamajame europinės kultūros metų koncerte profesionalių Kauno muzikos kolektyvų kažkaip nesimato. Bet gal ką įdomaus po „Kaunas 2022“ kepurėle kitąmet nuveiks ir Kauno styginių kvartetas, kuris už šiuolaikinės muzikos populiarinimą anksčiau yra pelnęs apdovanojimą „Tikra muzika“, už lietuvių kompozitorių muzikos propagavimą Lietuvoje ir užsienyje buvo paskelbtas „Įsimintiniausiu Kauno kūrybiniu kolektyvu“ bei už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui yra gavęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės premiją?

– Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad mūsų miestui suteikta garbė ateinančius metus būti Europos kultūros sostine. Bet ta jūsų minima projekto „kepurėlė“ – dar labai nekonkreti. Kažką mums organizatoriai žadėjo, o ką gausime, – nežinome, specialaus europinės sostinės užsakymo neturime. Žinoma, rengsim savo programas, koncertuosime, dalyvausime renginiuose, kaip anksčiau, savo įprastu ritmu. Nuo 1988-ųjų Kauno savivaldybė mūsų kvartetui skyrė etatus, – darbas dirbamas.

Patirtį jau nemažą sukaupėme, – Kauno styginių kvartetas sėkmingai dalyvavo įvairiuose muzikos festivaliuose daugelyje valstybių. Įsimintini mūsų pasirodymai vyko Baltijos šalių kultūros dienose Vokietijoje, vokiečių ir lietuvių šiuolaikinės muzikos koncertuose Berlyne, Potsdame, Frankfurte, taip pat , Vestfoldo festivalyje Norvegijoje, Davido Oistrakho muzikos festivalyje Estijoje, gastrolėse Pietų Amerikoje, H. K.Anderseno festivalyje Danijoje, Kenterberio muzikos festivalyje Jungtinėje Karalystėje ir daugelyje festivalių Lietuvoje. Pasirodymuose esame pristatę nemažai lietuvių autorių, o ypač kauniečių kompozitorių, su kuriais bendradarbiaujame daugelį metų, kūrinių premjerų. Kauno styginių kvartetas nuolat kviečiamas įrašyti muziką filmams ir teatro spektakliams. Yra įgrojęs daug kūrinių Lietuvos nacionalinio radijo fondui, išleidęs keliolika kompaktinių plokštelių. Taip pat aktyviai dalyvaujame ir edukacinėse programose tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje.

– Ar didelę įtaką kvarteto kūrybai turėjo Jūsų brolis kompozitorius Vidmantas Bartulis (amžiną Jam atilsį)?

– Labai didelę. Per visą Kauno styginių kvarteto gyvavimo laiką jis buvo ir mūsų dvasinis rėmėjas, ir užtarėjas, žinoma, ir mūsų atliekamos muzikos autorius. Pats paskutinis jo parašytas kūrinys buvo mano išprašytas, jį Vidmantas iš Palangos atsiuntė kelios dienos prieš savo mirtį (2020-ųjų vasarą, – primena ELTA). Ir mes tą kūrinį atlikome, bet, deja, mano brolis jau negalėjo jo išgirsti... O jubiliejiniame koncerte atliksime jo pirmąjį styginių kvartetą „O, brangioji“.

– Kokia muzika skambės jubiliejinį Jūsų vadovaujamo kvarteto vakarą?

– Priminsiu, kad koncerte dar dalyvaus ir Indrė Petrauskaitė (fortepijonas, Didžioji Britanija-Lietuva), taip pat Kauno fortepijoninis trio – Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Andruškevičiūtė (smuikas), Asta Krištaponienė (violončelė). Koncertą ves kompozitorė Zita Bružaitė. Atliksime šiuos kūrinius: Taaffe Zwilich – Septetą fortepijoniniam trio ir styginių kvartetui, V. Bartulio – Styginių kvartetą Nr. 1 „O, brangioji“ bei Antoníno Dvořáko – Kvintetą fortepijonui ir styginių kvartetui Nr. 2 A-dur, op. 81.

Arfa – vienas seniausių muzikos instrumentų, jo atsiradimas siejamas su daugybe legendų. Jau senovėje arfa turėjo aiškiai apibrėžtas ypatybes, nors ir buvo paplitusi įvairiuose kraštuose. Jokiu būdu negalima teigti, kad arfa kilusi iš kurios nors vienos šalies. Tai, kad arfos vaizduojamos freskose, skulptūrose, smulkiosios plastikos darbuose, pagaliau tai, kad pačių instrumentų randama per archeologinius kasinėjimus įvairiose šalyse, liudija apie senovinę arfos kilmę. Žinoma, kad arfa, tapdama tokia, kokia yra šiandien, turėjo nueiti ilgą evoliucijos kelią. Nuo kitų styginių instrumentų ji skiriasi savo vertikalia plokštumos stygų padėtimi.

Iš muzikalios šeimos kilusi arfininkė G.Beinarytė studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dirba Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Įvairių konkursų laureatė daug koncertuoja, rengia rečitalius, groja su orkestrais, yra muzikavusi su Lietuvos obojų kvintetu, kamerinės muzikos ansambliu „Muzika Humana“ bei kitais žinomais atlikėjais. Gabrielės gyvenime muzika skambėjo nuo gimimo: jos tėtis – obojininkas Robertas Beinaris, mama – kompozitorė Vaida Striaupaitė-Beinarienė.

Kauno styginių kvartetas yra vienas svarbiausių klasikinės muzikos ansamblių Kaune. Per daugiau nei 35 gyvavimo metus ansamblis surengė daugiau nei 2 200 pasirodymų koncertų salėse ir festivaliuose Lietuvoje, reprezentavo aukštą Lietuvos kamerinio muzikavimo kultūrą užsienyje – Suomijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Argentinoje, Čilėje, Danijoje, Ukrainoje. Per ilgus gyvavimo metus kvartetas savo repertuare sukaupė daugiau kaip 350 kūrinių – nuo klasikų bei XIX ir XX a. kompozitorių muzikos iki šiuolaikinių opusų.

Įdomi Claude’o Debussy kūrinio „Danse sacrée et danse profane“ arfai ir styginiams istorija. 1904 m. žymi Paryžiaus instrumentų gamybos firma užsakė C.Debussy sukurti kūrinį naujam chromatinės arfos testavimui. Kompozitorius priėmė pasiūlymą ir parašė du šokius, kurie taip išpopuliarėjo, kad atsidūrė tarp labiausiai žinomų ir dažniausiai atliekamų arfos repertuaro kūrinių. Koncerte arfa bus skambinamas ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Noktiurnas, skambės šio kompozitoriaus Styginių kvartetas bei kitų autorių kūriniai.

Šis koncertas – puiki galimybė susipažinti su egzotiniu instrumentu – arfa, jo skambesio ir technikos ypatybėmis.

Antrąjį advento sekmadienį kvarteto rengiamo vakaro metu skambės muzika ir žodis: I. Paliulytė skaitys Nobelio premijos laureatės, švedų rašytojos, romanistės ir novelistės Selmos Lagerlöf sukurtą istoriją "Šventoji naktis". Didžioji švedų romantikė nepašykštėjo savo laiko ir talento domėdamasi krikščionybės ištakomis, keliavo po Rytų šalis ir, surinkusi daugybę pasakojimų bei legendų apie Kristaus kūdikystę, jaunystę ir atliktus stebuklus, atpasakojo juos novelių knygoje "Kristaus legendos", kuri savo nuoširdumu žavi tiek vaiką, tiek suaugusįjį.

Noveles papildys nuostabūs muzikiniai intarpai – Wolfgango Amadeus Mozarto, Ludwigo van Beethoveno, Franzo Schuberto, Piotro Čaikovskio ir Vidmanto Bartulio kūriniai. Galima sakyti, kad ši graži idėja, gimusi 2000-aisiais, tampa tradicija. Nors ir su pertraukomis, tačiau metai iš metų atliekama įvairiose Lietuvos vietose ši programa nepalieka nė vieno abejingo.

Žavūs, pamokantys ir šiek tiek vaikiški, bet kartu labai prasmingi rašytojos pasakojimai, įtaigus ir be galo įtraukiantis I. Paliulytės skaitymas, kiekvieno kvarteto nario nuoširdus įsijautimas į tekstą ir įvairios jausmų išraiškos atliekamoje muzikoje, – visa tai be galo organiškai susilieja į vieną visumą ir, tarsi užburia klausytoją, nukelia kažkur aukščiau.

Metai iš metų atliekama įvairiose Lietuvos vietose, ši programa nepalieka nė vieno abejingo.

"Kvartetas nėra tik repeticijos ar koncertai. Kvartetas – gyvenimo būdas dėl didžiojo meno" – šis moto kaip niekam kitam tinka Kauno styginių kvartetui, dažnai tituluojamam kūrybiškiausiu, gyvybingiausiu ar tiesiog geriausiu tokio pobūdžio kolektyvu Lietuvoje.

Tai liudija ir daugiau nei 35 metų trunkanti kūrybinė kolektyvo biografija, kone kasmet pelnomi apdovanojimai ir įvertinimai, iškalbingi atsiliepimai spaudoje. Apie kolektyvo preciziškumą ir kūrybiškumą vaizdžiai kalba kritikos atsiliepimai: "Kad ir ką jie grotų, visur randa jautrų, labai nuoširdų santykį su muzika. O ir klausytojas sunkiai paaiškinamu būdu jaučia, kad jiems labai svarbu, ar jis deramai viską išgirs. Gal tai interpretaciją suartina su juvelyro menu?"

Norėdamas dar labiau įprasminti šį ypatingą laikotarpį, Kauno kvartetas tęs savo advento kelionę apsilankydamas ten, kur žmonėms itin reikia artumo, nuoširdumo, šypsenos, taurios muzikos. Nemokamus koncertus dovanos socialinės globos namų "Pastogė" vaikams, Šančių neįgaliųjų bendruomenei, Panemunės senelių namams.

Kas: Adventinis vakaras "Šventoji naktis"

Kur: Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada: gruodžio 9 d. 17 val.

Viena pastarųjų tokių pamokų išvykose vyko Kauno oro uoste. Jame ketvirtokai su mokytoja Almanta Vizbariene nejučia pasikartojo matematikos įgūdžius, pavyzdžiui, apskaičiavo pakilimo tako plotą, laiptelių skaičių iki skrydžių valdymo bokštelio ir kt. Aptardami išmaniojo oro uosto ugniagesių automobilio sireną pabuvojo tarsi muzikos pamokoje, o bandydami suprasti, kaip pakyla lėktuvai, žengtelėjo keliais metais į priekį – į fizikos pamoką.

Tačiau nė vienas pradinukas, grįžęs po šios integruotos ekskursijos, nesijautė buvęs pamokose – tiesiog buvo įdomu ir smagu.

Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja pradinių klasių ugdymui Renata Baršukaitienė pasakojo, kad mokymosi procesą dažnokai vykdyti ne tik klasėse nuspręsta dėl kelių priežasčių. Netradicinės edukacinės erdvės padeda sužadinti didesnę mokinių motyvaciją, domėjimąsi, be to, taip geriau įsimenama informacija.

Mokytoja Ä.Vizbarienė papildė, kad naujoje aplinkoje vaikams kur kas lengviau susikaupti, lengviau išlaikyti dėmesį, tad pasisemia daugiau žinių, iškelia daugiau klausimų nei eilinėje pamokoje.

Kai kurios pamokos vyksta, pavyzdžiui, mokyklos muziejuje. Jame Turizmo centro atstovės neseniai vedė pamoką "Lino kelias" su istorija, dainomis ir tikrais eksponatais, kuriuos galima pačiupinėti, ne tik apžiūrėti nuotraukose.

Per integruotą muzikos pamoką su Kauno styginių kvartetu gyvai skambėjo įvairių epochų muzika, tad tokia pažintis su styginiais instrumentais mokiniams įsiminė ilgam, kaip ir integruotos pamokos duonos kepykloje, T.Ivanausko zoologijos muziejuje bei Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje, kur mokiniai buvo ne tik stebėtojai, bet ir aktyvūs dalyviai.

Ekskursijose vaikai būna labai aktyvūs, jiems įdomu matyti oro uosto įrangą, prietaisus, stebėti kylančius ir besileidžiančius lėktuvus. Tai plečia jų akiratį, skatina domėtis daugiau, užduoti klausimus ne tik mūsų darbuotojams, bet ir savo mokytojams.

Kokie atgarsiai iš mokytojų? Vaikams, suprantama, taip naudingiau ir įdomiau, bet pedagogams tikriausiai tenka didesnis krūvis. "Šias veiklas išsirenka, planuoja, organizuoja patys mokytojai kartu su mokinių tėveliais. Ir jiems patiems tokios pamokos yra įdomesnės ir prasmingesnės", – įsitikinusi R.Baršukaitienė.

Pamokas vesti kviečiami ir patys tėveliai, atžalos klasės draugus supažindindami su savo profesija, darbo specifika.

Kauno oro uosto atstovė Agnė Mažeikytė teigė, kad daugiausia užklausų dėl ekskursijų oro uoste gaunama pavasarį ir rugsėjo–spalio mėnesiais. Šiuo metu per savaitę pasitaiko dvi trys ekskursijos.

"Ekskursijose vaikai būna labai aktyvūs, jiems įdomu matyti oro uosto įrangą, prietaisus, stebėti kylančius ir besileidžiančius lėktuvus. Tai plečia jų akiratį, skatina domėtis daugiau, užduoti klausimus ne tik mūsų darbuotojams, bet ir savo mokytojams", – kalbėjo A.Mažeikytė.

Viena smagesnių atrakcijų oro uoste – pasėdėjimas prie uosto ugniagesių automobilio vairo. Kauno oro uosto priešgaisrinio gelbėjimo tarnyba turi specialų automobilį, kuris naudojamas tik oro uostuose, tad tokio miesto gatvėse nepamatysite.

"Dažniausiai vaikams kyla klausimų apie matomą įrangą – ką ji daro, kokius duomenis rodo, kas nutinka paspaudus konkretų mygtuką. Domina ir orlaiviai – koks lėktuvas didžiausias, kokiu greičiu jis skrenda ir panašiai", – vardijo A.Mažeikytė.

Nuo Kauno muzikinio gyvenimo neatsiejamas Kauno styginių kvartetas penktadienio vakarą siūlo praleisti prasmingai. Kolektyvo viešnia – užsienyje gyvenanti pianistė Indrė Petrauskaitė.

Sugrįžimas namo

J.Naujalio menų gimnazijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė I.Petrauskaitė jau šešioliktus metus gyvena Londone. Atlikėja yra baigusi Londono karališkąją muzikos akademiją (Prof. Christopherio Eltono klasė) – studijas vainikavo aukščiausias akademijos diplomas už ryškiausią finalinį rečitalį.

Tarptautinių konkursų Lietuvoje ir užsienyje laureatė pianistė yra koncertavusi ir su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Bacho Akademijos jungtiniu jaunimo orkestrais, bendradarbiavo su Valstybiniu Vilniaus kvartetu, koncertavo Pažaislio festivalyje.

Gyvendama Londone pianistė rengia solo ir kamerinės muzikos rečitalius, koncertuoja su Londono Soloists orkestru, su Karališkosios muzikos akademijos simfoniniu orkestru, dalyvauja prestižiniuose festivaliuose.

Kauno styginių kvartetas (Karolina Beinarytė-Palekauskienė, Vilija Žilinskienė, Eglė Lapinskė, Saulius Bartulis), su kuriuo penktadienį I.Petrauskaitė dalysis filharmonijos scena, gyvuoja jau daugiau nei 30 metų. Per šį laiką ansamblis surengė per 2 000 koncertų daugybėje salių ir festivalių Lietuvoje, reprezentavo aukštą Lietuvos kamerinio muzikavimo kultūrą užsienyje.

Per tris dešimtmečius kvartetas savo repertuare sukaupė daugiau kaip 300 kūrinių – nuo klasikų bei XIX ir XX a. kompozitorių iki šiuolaikinių opusų. Kauno styginių kvartetas yra atlikęs daugybę lietuvių autorių, ypač kauniečių kompozitorių, su kuriais bendradarbiauja jau daugelį metų, kūrinių premjerų.

Taurių jausmų simbolis

Penktadienį kvartetas ir solistė atliks precizišką ir nuotaikingų akimirkų kupiną Roberto Schumanno Fortepijoninį kvintetą Es-dur, kuris tapo vienu populiariausių kūrinių visoje šio žanro istorijoje.

XIX a. viduryje kamerinės muzikos žanrai iš privačios saloninės pramogos transformavosi į viešos koncertinės scenos įvykius. Tai nulėmė žanrų įvairovę, formų stambėjimą, bravūros ir virtuoziškumo elementų atsiradimą (ypač fortepijono partijoje), derinamą su intymiais styginių instrumentų dialogais. Koncerto pabaigoje – R.Schumanno meilės metų paliudijimas žmonai pianistei Clarai Schumann skirtas Fortepijoninis kvintetas. R.Schumanną groti pianinu mokė jos tėvas, taigi, ir Klara su Robertu buvo pažįstama nuo vaikystės.

Apie 1836 m. Klaros ir Roberto romantiški santykiai tapo akivaizdūs. Tėvas Frydrichas tam nepritarė. Klara jau tuomet buvo garsi pianistė, priimta į imperatoriškojo Vienos dvaro muzikantus, buvo tapusi Vienos muzikos draugų draugijos garbės nare, o R.Schumannas − menkai žinomu kompozitoriumi. Tėvas išsiuntė Klarą į Dresdeną ir nutraukė visus ryšius su R.Schumannu. Pora susirašinėjo slaptai. Tėvas atsisakė duoti leidimą Klarai ištekėti už R.Schumanno. Dėl to kompozitorius padavė tėvą Frydrichą į teismą. Pastarasis atsakė įvairiais kaltinimais R.Schumannui – nuo finansinio neatsakingumo iki alkoholizmo. Beveik metus po trukusio bylinėjimosi teismas vis dėlto leido įvykti vestuvėms. Klara ir Robertas susituokė 1840 m. rugsėjo 12 d. Fortepijoninis kvintetas sukurtas po dvejų metų (1842 m.), kaip didelės ir taurios meilės liudijimas.

Duoklė klasikams

Kitas kompozitorius, kurio genialumas bus pagerbtas koncerto metu, – Julius Juzeliūnas. Jo 100-osios gimimo metinės minimos šį vasarį. J.Juzeliūnas, paskutinis Juozo Gruodžio mokinys, tapęs savotišku tiltu tarp jo ir kelių kompozitorių kartų, išaugino itin gausų lietuvių kompozitorių būrį (apie 40 aktyviai kuriančių mokinių). Jo "Devyniais laiškais ir post scriptum" pavadintas 1969-aisiais sukurtas kvartetas koncerte buvo stambiausias opusas, prisodrintas autoriaus išpažinimų, intymaus pasakojimo ir galbūt meninių priesakų jo išugdytiems mokiniams.

Koncerte skambėsiantis styginių kvarteto pradininko Vienos klasiko Josepho Haydno kvartetas op. 64, Nr. 5 "Vieversys" yra vienas  populiariausių iš 12 kvartetų, sukurtų 1788–1790 m., skirtas specialiai Josefui Tostui, vienam iš pagrindinių smuikininkų kunigaikščio Esterhazy orkestre, kuriame kompozitorius dirbo rūmų kapelmeisteriu.

Kas? Kauno styginių kvarteto koncertas.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Vasario 12 d. 18 val.

Kauno styginių kvartetas kartu su Kauno valstybine filharmonija jau antrą dešimtmetį tęsia Franzo Jozepho Haydno kūrinio "Septyni paskutiniai Jėzaus Kristaus žodžiai" atlikimo tradiciją, kai šiuos žodžius dar prieš 229 metus aiškindavo vyskupas.

Kovo 29-ąją – Verbų sekmadienį – 16.30 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje Kauno kvartetas (Karolina Beinarytė, Vilija Žilinskienė, Eglė Karžinauskaitė ir Saulius Bartulis) šį kūrinį atliks kartu su vyskupu Kęstučiu Kėvalu. Jis aiškins paskutinius Nukryžiuotojo žodžius.

Įdomi šio kūrinio atsiradimo istorija, apie kurią pats F.J.Haydnas yra rašęs išleistos partitūros pratarmėje: "Praėjo maždaug penkiolika metų nuo to, kai vienas ispanų kanauninkas iš Kadiso paprašė manęs sukurti instrumentinę muziką septyniems Jėzaus Kristaus žodžiams. Tais laikais didžiojoje Kadiso šventovėje kasmet Didįjį penktadienį būdavo atliekama oratorija. Vidurdienį visas bažnyčios duris užverdavo ir suskambėdavo muzika. Į sakyklą užkopęs vyskupas, pasakęs tai progai įžangą, ištardavo vieną iš septynių Jėzaus žodžių ir jį aiškindavo. Baigęs iš sakyklos nusileisdavo ir kaskart po jo kalbos skambėdavo orkestras. Tą tikslą ir turėjo atlikti mano kompozicija..."

Kūrinys, pirmą kartą buvo atliktas 1786 m., greitai išpopuliarėjo, tapo to meto religinės muzikos brangakmeniu, ir kompozitorius, norėdamas šį ciklą toliau populiarinti, pertvarkė jį styginių kvartetui.

Septynios dalys, komentuojančios septynis paskutiniuosius Kristaus žodžius, įrėmintos įžangos ir greito finalo – žemės drebėjimo, vaizduojančio po Kristaus mirties įsisiautėjusią audrą. Tai nuostabaus grožio ir įkvėptumo melodikos ciklas, be galo subtiliai ir paprastai perteikiantis rūstų žmogaus kančios patosą bei šviesų vilties džiaugsmą.