„Kauno švaros“ atstovai pasidalijo naudinga informacija.

Kai partrenkiamas laukinis gyvūnas, vairuotojas apie eismo įvykį privalo pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

„Jeigu ant važiuojamosios dalies, ar kt. teritorijoje radote laukinio gyvūno (pvz. vandens paukščio, šerno, stirnos ar kt.) gaišeną, jokiu būdu prie jos nesiartinkite ir nedelsiant apie tai praneškite Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nemokamu tel. 880040403 arba privačiam veterinarijos gydytojui“, – nurodo „Kauno švaros“ atstovai.

Kauno mieste pastebėjus partrenktą naminį gyvūną (gaišeną), reikėtų kreiptis į „Kauno švarą“: tel.nr. +37069993753 arba el. paštu mvs@svara.lt.

Kauniečiai spėjo, kad kažkas į fontaną galėjo pripilti indų ploviklio ar kito putojančio skysčio.

Rankas prikišusiam žmogui tai gal ir juokinga, tačiau padariniai gali būti rimtesni nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio.

Dažniausiai tenka keisti visą fontano vandenį, iš naujo sureguliuoti sistemą.

Pavyzdžiui, vieno Vilniaus fontanų sutvarkymas ir priemonės po panašaus pokšto atsiėjo apie 4 tūkst. eurų. 

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Žala gali siekti dešimt tūkstančių eurų ir dar daugiau, jei užputojęs vanduo pažeidžia pagrindinį vandens variklį ar kitą sudėtingą fontano mechanizmą. Galutinė suma priklauso nuo fontano techninių savybių ir sudėtingumo.

Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis portalui kauno.diena.lt teigė, kad kol kas nėra žinoma, kas nutiko Laisvės alėjoje esančiam fontanui.

Panaikinus putas bus atliekama detali fontano įrangos apžiūra.

„Šiuo metu renkama reikalinga informacija ir medžiaga, kuri bus perduodama policijos pareigūnams. Vertinti nuostolių kol kas taip pat negalime. Jie bus aiškūs išnaikinus putas ir įvertinus fontano įrangos būklę“, – komentavo A. Pakalniškis.

Anot jo, padariniai šalinami. Darbai gali užtrukti keletą dienų.

„Putų šalinimui naudojamiems produktams reikia laiko sureaguoja su vandeniu. Pirminiais duomenimis, įrangai pakenkta nebuvo, tačiau panaikinus putas bus atliekama detali fontano įrangos apžiūra“, – teigė A. Pakalniškis.

Tvarus sprendimas

Siekiant kokybiškai užtikrinti švarą Kaune, žengiamas dar vienas tvarus žingsnis. Bendrovė „Kauno švara“ išbando pilnai elektrifikuotą šiukšliavežį. Tokia transporto priemonė komunalininkams leis tyliai bei netaršiai pasirūpinti gyventojų atliekomis.

„Tai tik keletas požymių, kai kalbame apie šiuolaikišką ir miestui labai reikšmingą įmonę. Siekdama nuolat gerinti paslaugas, „Kauno švara“ diegia naujoves, kurios leidžia taupyti resursus, prisidėti prie ekologijos rodiklių gerinimo“, – pažymėjo „Kauno švaros“ atstovai.

Įmonės nuotr.

Pirmasis Baltijos šalyse, vien elektros energija varomas šiukšliavežis „Renault Trucks D WIDE E-TECH“ išrieda į Kauno gatves. Bendrovė „Kauno švara“ bus pirmoji Lietuvoje, kuri išmėgins tokią transporto priemonę. Tai svarbus žingsnis siekiant mieste mažinti taršą, triukšmą ir taip prisidėti prie tvaresnio gyvenimo.

„Rūpinamės miesto gyventojų gerove, todėl palaipsniui pereiname prie ekologiškų, netaršių transporto priemonių. Dabar turime unikalią galimybę išbandyti 100 proc. elektrinį šiukšliavežį. Jei ši transporto priemonė pateisins lūkesčius, planuosime ją įsigyti“, – kalbėjo „Kauno švaros“ atstovai.

Elektrinis šiukšliavežis leis ne tik mažinti oro taršą, tačiau ir triukšmą. Naujoji elektrinė transporto priemonė nekels triukšmo net ir anksčiausią rytmetį atvažiavusi ištuštinti konteinerių, nes yra gerokai tylesnė ir švaresnė. Be to, atliekas iš konteinerių vežant elektriniu šiukšliavežiu vairuotojai ir krovėjai taip pat patirs mažesnį nuovargį.

Bendrovei „Kauno švara“ elektrinės transporto priemonės – ne naujiena. „Kauno švara“ prieš tris metus pirmieji įsigijo elektrinę tvarkymo techniką, 2022 m. žaliąjį technikos parką papildė dar keturios mašinos. Praėjusiais metais į Kauno miesto gatves išriedėjo du nauji „Glutton“ siurbliai ir tiek pat naujų elektrinių šiukšlių surinkimo mašinų „Goupil“.

Šiais metais elektrinių mašinų arsenalas papildytas elektrine vakuumine „Hako citymaster“ gatvių šlavimo mašina ir dviem elektriniais automobiliais „Citroën ë-Berlingo“.

„Nauja, ekologiška technika pateisina „Kauno švara“ darbo lūkesčius, nesukelia triukšmo ar vibracijos bei prisideda prie švaresnio, žalesnio Kauno“, – kodėl verta rinktis ekologiškas transporto priemones, nurodė „Kauno švaros“ atstovai.

Įmonės nuotr.

„Kauno švara“ nuolat plečia naujos technikos parką. Labai svarbi bendrovės veiklos dalis – Kauno miesto atliekų tuštinimo modernizavimas. „Visada siekiame neatsilikti nuo šių dienų poreikių, todėl šiuo metu yra išbandomas „Renault Trucks D WIDE E-TECH“ – tai didžiausia, vien elektra varoma šiukšlių surinkimo mašina. Patogaus ir sklandaus darbo užtikrinimui, įmonės teritorijoje įrenginėjamos dvi lengvųjų ir krovininių automobilių elektros įkrovimo stotelės“, – pažymėjo „Kauno švara“.

Galios užteks visai dienai

Visiškai elektrinio „Renault Trucks D WIDE E-TECH“ energijos šaltinis – keturi ličio jonų 265 kWh talpos baterijų paketai, sumontuoti važiuoklės šonuose. Baterijų talpos užtenka 150–200 km atstumui įveikti arba visai darbo dienai miesto šiukšlių surinkimo režimu.

Kiekvienos pamainos metu toks šiukšliavežis komunalines paslaugas teikiančios įmonės anglies dvideginio emisiją gali sumažinti apie 300 kg.

Kaip nurodo gamintojai, šiukšliavežio baterijas galima visiškai įkrauti su integruotu kintamosios srovės krovimo keitikliu iš bet kurios pramoninės trijų fazių jungties per 10–11 valandų, o su mobiliuoju 40 kW nuolatinės srovės įkrovikliu – per 4–5 valandas. Prisijungus prie sparčiojo įkrovimo 150 kW galios nuolatinės srovės kroviklio, baterijos įkraunamos per 1 val. 40 min. Tai reiškia, kad galima laisvai derinti įkrovimo laiką su atliekų surinkimo grafiku.

Papildomos baterijos darbui

Šiukšliavežis sukomplektuotas su suomių gamintojo NTM 20 m³ antstatu, kuris turi atskirą 70 kWh talpos baterijų komplektą. Jis leidžia šiukšliavežio antstatui veikti autonomiškai, nenaudojant sunkvežimio baterijų. Tai reiškia, kad papildomos baterijos naudojamos atliekų surinkimui, o pagrindinės – transporto priemonės ridai.

Taip prailginama automobilio viena įkrova nuvažiuojama rida bei darbo laikas. Priklausomai nuo presavimo ciklų kiekio su pilnai pakrautu antstatu galima dirbti iki 8 val. Išnaudojus antstato baterijose sukauptą energiją, galima persijungti prie sunkvežimio baterijų.

Pagamintas pagal poreikius

„Renault Trucks D WIDE E-TECH“ šiukšliavežis su žemo įlipimo kabina buvo kuriamas atsižvelgiant į specifinius komunalininkų poreikius, kurie palengvintų operatorių darbą ir optimizuotų jų saugumą, komfortą ir darbo našumą.

Į žemagrindę keturvietę kabiną galima patogiai įlipti ir išlipti. Lygios grindys kabinoje, 90 laipsnių atsidarančios durys, puikus matomumas priekyje ir šonuose dėl papildomų stiklų duryse ir kabinos šonuose bei 360 laipsnių kampu filmuojančių kamerų, kurių vaizdas realiuoju laiku matomas ekrane prieš vairuotojo akis, – visi šie dalykai gerokai palengvina darbą ir padeda greičiau pastebėti pavojingose zonose esančius pėsčiuosius ar dviratininkus.

Įmonės nuotr.

Dėl kabinos konstrukcijos ypatumų, santykinai trumpos ratų bazės tokio dydžio antstatui ir vairuojamosios galinės ašies sunkvežimis pasižymi išskirtiniu manevringumu. Ši savybė svarbi atliekas surenkant siauresnėse miesto gatvėse.

Elektrinis šiukšliavežis ne tik mažina oro taršą, bet ir kitaip prisideda prie tvarumo. Gamintojai skelbia, jog „Renault Trucks“ baterijoms suteikia garantiją 300 MWh suminiam energijos kiekiui atiduoti, o tai prilygsta dešimčiai metų vidutiniško tokio tipo sunkvežimio darbo laiko.

Po šio laiko žiedinės ekonomikos principų besilaikantis gamintojas įsipareigos atpirkti sunkvežimį ir perdirbti ar naujam gyvenimui prikelti tiek baterijas, tiek visas likusias sunkvežimio dalis, kurias įmanoma panaudoti dar kartą.

Galima pasidžiaugti, kad „Kauno švara“ inovacijos ne tik gerina teikiamų paslaugų kokybę, tačiau ir tampa geruoju pavyzdžiu kitų savivaldybių komunalininkams.

Kauno policijos atstovai portalui kauno.diena.lt teigė, kad apie 7.30 val. Kauno rajone, Virbališkių kaime, Lakštingalų gatvėje, sunkiasvoris automobilis MAN, važiuodamas atbuline eiga, kliudė ir mirtinai sužalojo nuo minėtos transporto priemonės nukritusį įmonės 45 metų darbuotoją.

Nurodoma, kad vairuotojas – blaivus 67 metų vyras.

Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje.

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vedėjas Adas Baliukevičius portalui „Kauno diena“ patvirtino, kad žuvęs vyras yra „Kauno švaros“ darbuotojas. Vyras mirė sužalotas šiukšliavežės.

Įvykio aplinkybės – mįslingos. Jas aiškinasi inspekcijos atstovai, nuvykę į įvykio vietą. Transporto priemonės vairuotojas – šokiruotas. Iki pietų jis dar nebuvo apklaustas.

Policija dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl šių priežasčių įvyko eismo įvykis, kuriame žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

„Kauno švaros“ atstovas žiniasklaidai Jonas Tumpa pateikė tokį komentarą: 

„Apgailestaudami turime patvirtinti šį tragišką faktą. Šis mirtinai pasibaigęs incidentas įvyko šiandien ryte, Virbališkių k.,o  per jį žuvo mūsų 1978 m. gimęs ir beveik 5-erius metus išdirbęs patyręs darbuotojas. Šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas, o įvykio aplinkybes tiria tiek mūsų darbuotojai, tiek policijos pareigūnai. Kol nežinome tikslių aplinkybių, negalime pasidalinti jokia papildoma informacija. Mūsų visi bendrovės darbuotojai giliai sukrėsti. Reiškiame nuoširdžią užuojautą mirusiojo artimiesiems“.

„Galbūt kauniečių akys jau apsiprato ir kartais nepastebi to nuolatinio darbo rūpinantis miesto erdvėmis. Verta atkreipti dėmesį, kokia moderni technika rieda centrinėmis gatvėmis, – ne gėda prieš žmones. Tai tik keletas požymių, kad kalbame apie šiuolaikišką ir miestui labai reikšmingą įmonę“, – pozityvius pokyčius įvertino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Paslaugos – visus metus

Greičiausiai nesuklysime pasakę, kad turbūt kiekvienas kaunietis žino „Kauno švarą“ ir kokias paslaugas ji teikia. Pagrindinės bendrovės veiklos sritys – atliekų tvarkymas, viešųjų erdvių ir kelių priežiūros paslaugos.

Saugumas: žiemos metu „Kauno švaros“ darbuotojai valo ir barsto Kauno miesto gatves, pėsčiųjų zonas, laiptus, viešojo transporto stoteles ir kitas viešas ar privačias erdves. („Kauno švaros“ nuotr.)

Be šių, atrodo, savaime suprantamų procesų, bendrovė teikia gerokai daugiau paslaugų, kurias gali užsisakyti visi gyventojai: išsinuomoti statybinį konteinerį, užsisakyti vienkartinę ar periodinę mechanizuotą teritorijų ar daugiabučių kiemų priežiūros paslaugą. Taip pat užsisakyti asfaltavimo ir aplinkos remonto darbų ar stambiagabaričių atliekų išnešimo ir išvežimo iš namų paslaugą. Gyventojai gali užsisakyti ir lapams skirtų didmaišių ar žaliųjų atliekų konteinerių. Žinoma, tam tikra bendrovės paslaugų dalis teikiama tik miestui. Pavyzdžiui, šiltuoju metų laiku bendrovė valo ir laisto miesto gatves, prižiūri ir tvarko viešąsias miesto erdves (skverus, pėsčiųjų takus, laiptus, viešojo transporto stoteles ir t. t.), prižiūri žaliuosius plotus (parkus, želdynus, žiedines sankryžas ir kt.). Žiemos metu bendrovės darbuotojai valo ir barsto Kauno miesto gatves, pėsčiųjų zonas, laiptus, viešojo transporto stoteles ir kitas viešas ar privačias erdves.

Atnaujinta: „Kauno švaros“ darbuotojai atnaujino prie Geležinkelio stoties esančią požeminę pėsčiųjų perėją. („Kauno švaros“ nuotr.)

Be visų šių paslaugų, bendrovė kasmet prisideda prie miesto gražinimo darbų. „Kauno švara“, kaip ir kiekvienais metais, laikinosios sostinės teritorijoje vykdo duobių ir didelių plotų asfaltavimo darbus. Vien praėjusiais metais ji Kauno mieste sulopė per 3,5 tūkst. kv. m duobių ir sutvarkė per 30 tūkst. kv. m važiuojamosios dangos. Kiti, turbūt pastebimiausi, 2022 m. Miesto tvarkymo ir ūkio skyriaus darbai: bene didžiausioje Kauno miesto požeminėje perėjoje (šalia Geležinkelio stoties) buvo atlikti kapitaliniai remonto darbai, pradėti ir jau gerokai pasistūmėję Neptūno įlankos teritorijos atnaujinimo darbai.

„Kauno švaros“ nuotr.

Požeminėje perėjoje buvo atnaujintos keturių požeminių perėjų stoginės, įrengtos naujos informacinės švieslentės, automatinės įėjimo durys ir jų mechanizmai, elektros instaliacijos, ventiliacijos, lietaus nubėgimo, kanalizacijos ir kt. sistemos, įrengtas vienas vertikalus ir trys nuožulnūs keltuvai, atliktas kapitalinis tualetų patalpų remontas.

Šalia „Jachtklubo“ įsikūrusioje ir apleistoje Neptūno įlankoje bendrovė iš Kauno marių dugno ištraukė per 4 t įvairių atliekų, demontuota daugiau kaip 850 m vandentiekio magistralės, nugriauta keturiolika siurblinių, trys elektrinės ir laikinas slipas. Pradėti naujo kelio, pėsčiųjų takų, apšvietimo ir kt. infrastruktūros įrengimo darbai.

Gražėja: Neptūno įlanka išvalyta nuo seno laužo ir įrengta vietų laivams. („Kauno švaros“ nuotr.)

Besikeičiantys gyventojų įpročiai

2022 m. rudenį bendrovė sulaukė labai didelio gyventojų susidomėjimo didmaišiais (skirtais lapams sudėti). Palyginkime: 2019 m., pirmaisiais didmaišių pristatymo metais, jų buvo išdalyta viso labo 300 vienetų, o praėjusiais metais rekordiškai daug – jau per 5 tūkst. vienetų.

„Akivaizdu, kad gyventojų susidomėjimas su kiekvienais metais tik auga, todėl tikimės, kad ši iniciatyva ir šiemet sulauks dar daugiau dėmesio, o nukritę lapai bus tinkamai sutvarkyti, neužterš komunalinių atliekų konteinerių“, – apie vizualiai patrauklų lapų tvarkymo būdą kalbėjo „Kauno švaros“ atstovas Jonas Tumpa.

Pastebima ir kitų džiuginančių gerėjančią gyventojų atliekų tvarkymo kultūrą rodančių tendencijų: gyventojai užsisako vis daugiau žaliųjų atliekų ir antrinių žaliavų konteinerių, o panaudotus drabužius, tekstilės atliekas meta tik į joms specialiai pritaikytus tekstilės konteinerius.

Šiuos pokyčius puikiai parodo ir šių konteinerių surenkamų atliekų kiekiai. Pavyzdžiui, 2018 m., kai buvo pristatyta nauja žaliųjų atliekų surinkimo paslauga, Kaune buvo sudarytos tik 277 sutartys. Praėjus penkeriems metams nuo paslaugos atsiradimo, vien 2022 m. buvo sudaryta apie 2 tūkst. naujų sutarčių. Šiuo metu Kauno regione „Kauno švara“ nuolat tuština 6 615 žaliųjų atliekų konteinerių. Surinktų žaliųjų atliekų kiekis viršijo 27 120 kub. m.

Pasiteisino: pernai „Kauno švara“ gyventojams išdalijo dvigubai daugiau lapams rinkti skirtų didmaišių. („Kauno švaros“ nuotr.)

Matomas akivaizdus teigiamas pokytis ir su išmetamomis tekstilės atliekomis, o jo progresas per pastaruosius penkerius metus – daugiau nei akivaizdus. 2018 m. Kauno mieste buvo iš viso 142 tekstilės konteineriai, o praėjusiais metais – jau per 350. Planuojama, kad 2023 m. Kaune atsiras dar 500 papildomų tekstilės atliekoms pritaikytų konteinerių. Šių konteinerių poreikis auga, todėl bendrovė džiaugiasi, kad Kaunas, net be žadamų papildomų konteinerių, šioje srityje žymiai lenkia kitus Lietuvos miestus.

Augimas: „Kauno švaros“ Kauno mieste surinktų pakuočių ir antrinių žaliavų kiekiai (tonomis).

Žinoma, sulig kiekvienais metais daugėja ir viešai prieinamų atliekų rūšiavimo konteinerių, todėl auga ir surenkamų antrinių žaliavų kiekiai. Kaip žinoma, šios atliekos yra labai vertingos, kadangi jos perdirbamos ir taip prikeliamos antram gyvenimui. Šiuo metu viešose erdvėse pastatyta daugiau kaip 3 250 antžeminių arba pusiau požeminių konteinerių ir 63 250  individualaus naudojimo konteinerių pakuočių atliekoms. Mišrių komunalinių atliekų konteinerių dar daugiau – iš viso 117 239, iš kurių 40 005 priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims.

„Kauno švaros“ nuotr.

Modernūs sprendimai

Siekdama nuolat gerinti paslaugas, „Kauno švara“ diegia naujoves, kurios leidžia taupyti resursus, prisidėti prie ekologijos rodiklių gerinimo. Praėjusių metų svarbus bendrovės laimėjimas – Kauno miesto atliekų tuštinimo modernizavimas.

„Siekdami neatsilikti nuo šių dienų poreikių, pusiau požeminiuose konteineriuose įrengėme daugiau kaip 250 daviklių. Sistema automatiškai planuoja maršrutus, o tai leidžia taupyti resursus ir nusiųsti šiukšliavėžes ten, kur konteineriai būna jau užpildyti. Ši paslauga jau dabar leido Kauno miestui sutaupyti vieną šiukšliavėžę (apie 240 tūkst. eurų) ir ją nusiųsti į kitas aptarnaujamas teritorijas. Akivaizdu, kad ši sistema veikia, todėl tikimės, kad greitu metu šią inovatyvią jutiklinę sistemą turės visi pusiau požeminiai miesto konteineriai, kurių Kaune yra daugiau kaip 3 tūkst.“, – kalbėjo J. Tumpa.

„Kauno švara“ nestovi vietoje – ji kasmet teikia vis daugiau paslaugų, įdarbina daugiau darbuotojų ir aptarnauja daugiau teritorijų.

Bendrovė taip pat naudoja modernią atliekų tvarkymo informacinę sistemą „Asmilis“. Ši programa leidžia fiksuoti kiekvieno konteinerio ištuštinimo faktą arba priežastį, dėl ko konteineris galimai nebuvo aptarnautas. Didžiausias pranašumas, kad ši sistema automatizuota ir valdoma nuotoliniu būdu. Ji analizuoja bendrovės turimus duomenis ir automatiškai suformuoja kitos dienos maršrutą, kurį kiekvienas vairuotojas mato per išmanųjį įrenginį – planšetę. Žinoma, tai  labai gera priemonė stebėti ir kontroliuoti darbus – ji rodo transporto buvimo vietą, kiek konteinerių jau sutvarkyta ar kiek dar liko sutvarkyti.

Galima pasidžiaugti, kad „Kauno švaros“ inovacijos ne tik gerina teikiamų paslaugų kokybę, tačiau ir tampa geruoju pavyzdžiu kitų savivaldybių komunalininkams. 2020 m. bendrovė įsigijo pirmąją ir iki šiol vienintelę Baltijos šalyse itin pažangią „AW Machinery“ konteinerių plovimo mašiną. Taip pat įsigijo elektrinę miesto tvarkymo techniką, kurią pastaruoju metu įsigijo ir Vilniaus, Palangos, Neringos ar Jonavos komunalininkai. Šiemet kauniečiai šį žaliąjį technikos parką papildė dar keturiomis mašinomis.

Plečiasi darbų geografija

„Kauno švaros“ teikiamos paslaugos jau seniai išsiplėtė už Kauno miesto ribų. Bendrovė jau kurį laiką tvarko atliekas ir plauna konteinerius Kauno rajono, Kaišiadorių, Birštono ir Prienų rajonų savivaldybėse. 2022 m. bendrovė analogiškas veiklas pradėjo teikti Alytaus mieste ir rajone. Palangoje jau kelerius metus iš eilės teikiamos tik konteinerių plovimo paslaugos.

Akivaizdu, kad bendrovė nestovi vietoje – ji kasmet teikia vis daugiau paslaugų, įdarbina daugiau darbuotojų ir aptarnauja daugiau teritorijų. Ši plėtra puikiai atsispindi ir bendrovės generuojamose pardavimo pajamose: 2017 m. jos siekė 17,16 mln. eurų, o 2022 m. jau beveik dvigubai daugiau – per 33,5 mln. eurų.

Kadangi „Kauno švara“ nuolat plečia tiek paslaugų spektrą, tiek ir aptarnaujamų teritorijų plotus, kreipiamas didelis dėmesys į komandą. Tuo pačiu laikotarpiu žymiai pasikeitė darbuotojų skaičius: 2017 m. bendrovėje dirbo 479 darbuotojai, o šiuo metu joje dirba beveik 100 darbuotojų daugiau – 570. Šiltuoju metų laiku jų bus dar daugiau ir, tikėtina, perkops 600 žmonių ribą. Žinoma, augant komandai ir pajamoms, auga ir darbo užmokestis. Nuo 2017 iki 2021 m. vidutinis darbo užmokestis paaugo 24 proc., o vien per pastaruosius metus jis išaugo dar 8 proc. ir šiuo metu siekia 1 623 eurus (neatskaičiavus mokesčių).

Pelnas: „Kauno švaros“ pardavimo pajamos (mln. eurų).

Tikslas – edukuoti

Bendrovė ne tik rūpinasi miesto švara ir atliekų surinkimu. Didelis dėmesys skiriamas gyventojų edukacijai, kad būtų ugdomi tinkami įpročiai, gerėtų ekologiniai miesto rodikliai.

„Stengiamės būti ne tik inovatyvūs, bet ir socialiai aktyvūs, nuolat prisidėti prie jaunimo aplinkosauginio švietimo. Pavasarį prisidėjome prie jau trečius metus vykstančios „Atliekų kultūros“ egzamino sklaidos. Mūsų pastangomis būtent Kauno ir Vilniaus gyventojai buvo patys aktyviausi, o labiausiai įsitraukusia Lietuvos mokykla tapo Kauno Veršvų gimnazija. Šios gimnazijos laureatai gausiai apdovanoti mūsų įmonės, Kauno miesto savivaldybės ir „Kaunas 2022“ įsteigtais prizais“, – apie moksleivių pasiekimus aplinkosaugos srityje kalbėjo „Kauno švaros“ atstovas.

Kita realiais darbais virtusi socialinė iniciatyva – „Kauno švaros“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjumi. Pagal ją, licėjaus auklėtiniai gali susipažinti su savanoryste, prisidėti prie Kauno aplinkos gražinimo ir taip rinkti reikiamas socialines valandas.

Bendrovė džiaugiasi moksleivių iniciatyvumu, tačiau skatina prie švaresnio ir tvaresnio rytojaus prisidėti ir vyresnius Lietuvos gyventojus – keisti žalingus ir nusistovėjusius vartojimo įpročius, skirti vis didesnį dėmesį aplinkos priežiūrai ir atliekų kultūrai.

Kauno apygardos teismas pernai balandį D. Tumynui skyrė 29,9 tūkst. eurų baudą, jis taip pat nuteisė ir vyrą papirkti bandžiusį bendrovės „Galuotas“ vadovą Algimantą Tareilį bei pačią bendrovę. A. Tareiliui skirta 18,6 tūkst., įmonei – 94,1 tūkst. eurų bauda.

Teismo sprendimą apskundė tiek prokuroras, tiek nuteistieji.

Prokuroras apeliaciniame skunde teigė, kad kaip kyšis buvo duotas visas traktorius, o ne tik nuolaida jam, todėl prašė nuteistųjų veiksmus perkvalifikuoti pagal griežtesnę baudžiamąją atsakomybę nustatančias Baudžiamojo kodekso normas ir skirti griežtesnes bausmes.

Tuo metu A. Tareilis bei „Galuotas“ prašė juos išteisinti.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismas pagrįstai visus asmenis pripažino kaltais dėl kyšininkavimo ir papirkimo, tačiau, vadovaudamasis tik nuteistojo A. Tareilio parodymais, padarė neteisingą išvadą dėl kyšio dalyko ir jo vertės, todėl neteisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas.

Apeliaciniam teismui nustačius, kad kyšio dalykas buvo D. Tumynui perduotas 14 tūkst. 235 eurų vertės traktorius ir papildomos jo priežiūros paslaugos, nuteistųjų nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš paprasto kyšininkavimo ir papirkimo į didesnės vertės kyšininkavimą ir papirkimą.

Buvusiam „Kauno švaros“ direktoriui paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo nesmurtinį pobūdį, nuteistojo asmenybę, į nuo nusikalstamos veikos praėjusį gana ilgą laiką, nuspręsta bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

Taip pat įvertinus tai, kad D. Tumynas nuteistas už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią padarė naudodamasis savo, kaip „Kauno švaros“ generalinio direktoriaus, pareigomis, papildomai jam trejiems metams uždrausta dirbti valstybės tarnyboje ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas.

Tuo metu A. Tareiliui skirta 22,5 tūkst. eurų bauda. „Galuotui“ apygardos teismo paskirta 94,2 tūkst. eurų bauda palikta nepakeista.

Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas iš „Galuoto“ konfiskavo 15,1 tūkst. eurų, gautų iš viešųjų pirkimų, kuriuose duodant D. Tumynui kyšį buvo siekiama įmonei palankaus rezultato.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.