Kaip pirmadienį pranešė teismas, vienas iš grupėje veikusių asmenų bei tris kartus teistas A. Š. kaltinamas, jog turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, ne vėliau kaip 2010 metais Kauno mieste ir Kauno rajone, subūrė organizuotą grupę.

„Manoma, kad asmenys parengė nusikalstamų veikų planą, skirtą kelių sunkių ir apysunkių nusikaltimų darymui ir tarpusavyje pasiskirstė vaidmenimis bei užduotimis“, – nurodoma pranešime.

A. Š. kaltinamas, jog nuo 2010-ųjų birželio iki 2012 metų rugsėjo vadovavo organizuotos grupės nariams ir koordinavo jų veiklą.

Manoma, jog 13 kartų teistas T. O., A. Š. ir G. G. (ikiteisminis tyrimas nutrauktas asmeniui mirus) klastojo tikrus bei gamino netikrus dokumentus, o juos galimai pateikė vienos kreditų unijos darbuotojams, kurie priėmė sprendimus dėl paskolų suteikimo organizuotos grupės narių kontroliuojamoms ir faktiškai valdomoms bendrovėms.

Manoma, jog apgaulės būdu buvo pasisavintas svetimas didelės vertės turtas – 565 tūkst. litų (apie 164 tūkst. eurų).

Taip pat, veikiant A. Š. suburtoje organizuotoje grupėje, šios sudėtyje veikiant jam, G. G. ir penkis kartus teistam D. R., imitavus paskolinius santykius tarp kredito unijos ir kaltinamųjų valdomų bendrovių, iš kredito unijos apgaule buvo galimai įgytos – 530 tūkst. litų (apie 153 tūkst. eurų), 700 tūkst. litų (apie 203 tūkst. eurų) ir 604 tūkst. litų (apie 175 tūkst. eurų) paskolos.

Taip pat, įtariama, jog veikiant organizuotoje grupėje, kurią sudarė kaltinamieji A. Š., D. R. ir G. G., apgaule galėjo būti įgytos ir 950 tūkst. litų (apie 275 tūkst. eurų) bei 1,2 mln. litų (apie 348 tūkst. eurų) vertės kredito unijos suteiktos paskolos.

Teigiama, jog kaltinamieji imitavo žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius tarp jų pačių faktiškai valdomų įmonių finansavimo šių paskolos lėšomis, paskolos užtikrinimui įkeičiant sklypus, iš anksto žinant, kad suteiktos paskolos pilna apimtimi nebus grąžintos, o įkeičiamas turtas yra neadekvačiai mažos vertės, lyginant su paskolos dydžiu.

Taip pat, bylos duomenimis, siekiant įgyvendinti šį planą ir suklastoti dokumentus, kaltinamasis T. O. buvo kreipęsis į turto vertintoją.

Ji suklastojo nekilnojamojo turto vertės pažymą, nurodydama nepagrįstai aukštą planuojamojo įsigyti žemės sklypo rinkos vertę. Vertintoja dėl to 2019 metais pripažinta kalta.

D. R. ir T. O. taip pat kaltinami, jog vykdydami suderintą organizuotos grupės veiksmų planą, įkalbėjo kitą asmenį tapti vienos iš įmonių akcinininku ir direktoriumi, neatskleidžiant jam, jog įmonės tikslas yra apgaule įgyti didelės vertės kredito unijos turtą.

Kaltinamieji su asmeniu galimai sutarė, jog už 500 litų (apie 145 eurų) mėnesinį atlygį jis atstovaus įmonę ir pasirašinės visus D. R. jam pateikiamus dokumentus.

D. R. taip pat kaltinamas, jog vykdydamas A. Š. nurodymą, kitos įmonės veikloje taip pat įdarbino asmenį, nieko nežinantį apie galimai nusikalstamą veiką, jog už mėnesinį 800 eurų atlygį pasirašinėtų visus jo paduodamus dokumentus.

„Liepos 10 dieną,18.55 val., buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Laisvės al., nuo pastato nukabinta Ukrainos vėliava. Ją nukabinę asmenys iš įvykio vietos pasišalino, vėliavą pasiėmė su savimi. Kauno apskr. VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės pagal LR BK 178 str. 2 d. Daugiau informacijos apie vakar nukabinamas Ukrainos vėliavas, nėra gauta“, – BNS antradienio rytą informavo Kauno policija.

Pirmadienio vakarą paskelbtame vaizdo įraše kaltinamasis riaušių prie Seimo byloje A. Kandrotas demonstravo, kaip atvykęs prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pastato, su padėjėju, kaip jis pats nurodo, nukabina prie teismo pastato iškeltą Ukrainos vėliavą ir vietoje jos pakabina Lietuvos vėliavą.

LNK reportažas:

A. Kandrotas teigia, kad Lietuvoje galiojanti tvarka numato, kad kitos valstybės vėliava ant instituciją pastatų gali būti iškelta, kai vieši delegacijos, teismas tuo metu nedirbo.

Jis žadėjo ryte teismui grąžinti Ukrainos vėliavą.

Kitame pirmadienio vakarą paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad į A. Kandroto namus atvyko policijos pareigūnai, jis atsisakė juos įsileisti į vidų. 

Manau, kad tai priešiškai Lietuvos ir mūsų palaikomos Ukrainos interesams nusiteikusių asmenų suplanuota nusikalstama akcija.

„Įvertinęs, kad išpuolis įvykdytas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse, neturiu abejonių, kad tai nėra atsitiktinis pakvailiojimas. Manau, kad tai priešiškai Lietuvos ir mūsų palaikomos Ukrainos interesams nusiteikusių asmenų suplanuota nusikalstama akcija, taip veikiant ne tik prieš valstybės interesus ir pažeidziant visus įmanomus viešosios tvarkos reikalavimus, bet ir siekiant išniekinti Ukrainos vėliavą. Apie įvykį pranešta policija, kuri teisiškai įvertins įvykdytus veiksmus“, – komentare BNS teigė teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.

Pasak jo, nepaisant įvykdytos provokacijos, Kauno apylinkės teismo bendruomenė ir toliau lieka prisijungusi prie akcijos „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO!“.

Vilniuje vykstant NATO viršūnių susitikimui, kur sprendžiamos ir Ukrainos narystės NATO perspektyvos, Lietuvos institucijos ir gyventojai, palaikydami Rusijos invazijos niokojamą šalį, kelia Ukrainos vėliavas, vyksta palaikymo akcijos.

Taryba stebi

Kauno apylinkės teismui vis dar vadovauja laikinasis vadovas  Arūnas Purvainis. "Kauno diena" rašė, kad jo vadovavimo laikotarpiu pažiro dosnus priedų lietus teismo darbuotojams. Tiesa, ne visiems ir ne visiems vienodai dosnus.

Tačiau piniginiai priedai, kurių skyrimą ir dydį lėmė, pasak laikinojo vadovo, darbuotojo veiklos rezultatai, nesumažino įtampos ir nepagerino mikroklimato Kauno apylinkės teisme.

Dar praėjusių metų pabaigoje Kauno apylinkės teismo teisėjai kreipėsi į Kauno apygardos teismo pirmininką dėl laikinojo vadovo A.Purvainio administravimo ypatumų. Tokį raštą teisėjai pateikė ir Teisėjų tarybai bei prezidentūrai.

Arūnas Purvainis

Apie tai rašė ir "Kauno diena", tačiau iki šiol iš šių institucijų – mirtina tyla.

Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas per atstovę spaudai perdavė, kad teisėjų taryba pasirinko stebėtojų poziciją. Aiškintis situaciją esą pavesta išoriniam administratoriui – Kauno apygardos teismui.

Kauno apygardos teismo pirmininkui Nerijui Meilučiui neeilinė situacija Kauno apylinkės teisme nebuvo naujiena. "Kaip ir anksčiau buvau minėjęs, mikroklimato negalėčiau pavadinti pakankamu, kad visi teisme dirbantys asmenys galėtų jaustis patogiai ir be rūpesčių vykdyti savo funkcijas", – patvirtino N.Meilutis.

Pasak teisėjo, šiais metais numatyta atlikti planinį tikslinį Kauno apylinkės teismo pirmininko įgyvendinamos vidinio teismo administravimo veiklos, susijusios su teisėjų ir teismo personalo darbo krūvio stebėsena, tolygaus darbo krūvio paskirstymo ir bylų perdavimo kitiems teismo rūmams efektyvumo patikrinimą.

"Kada patikrinimas bus atliktas, tada ir bus galima išsamiai aptarti teismo veiklos rezultatus. Taip pat pats teismas privalo parengti savo veiklos metinę apžvalgą ir ją viešai pristatyti, todėl su ja taip pat galės susipažinti ir visuomenė. Tačiau galiu pasakyti, kad nė iš vieno kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančio apylinkės teismo tiek skundų nesu gavęs, o tai rodo, kad problemų šiame teisme yra", – situaciją Kauno apylinkės teisme apibūdino Kauno apygardos teismo pirmininkas.

Maža detalė, kad tie rezultatai greičiausiai bus jau po atrankos į į Kauno apylinkės teismo pirmininkus, kurioje vienas iš pretendentų yra šiuo metu laikinu vadovu paskirtas teisėjas A.Purvainis, dėl kurio administracinių gebėjimų ir veiksmų sunerimę teismo darbuotojai.

Mikroklimato negalėčiau pavadinti pakankamu, kad visi teisme dirbantys asmenys galėtų jaustis patogiai ir be rūpesčių vykdyti savo funkcijas.

Pirmininko paieškos

Vasario 10 d. Nacionalinė teismų administracija skelbia planuojamą pretendentų į Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas atrankos komisijos posėdį. Žinoma, tai nereiškia, kad tą pačią dieną bus aišku, kuris iš pretendentų bus paskirtas vadovauti Kauno apylinkės teismui. Atrankos komisija įvertins pretendentus balais ir perduos Prezidentui. Šalies vadovas tars savo žodį. Tada jau atrinktą pretendentą galutinai palaimins Teisėjų taryba.

Dar viena detalė – Teisėjų tarybos pirmininkas A.Valantinas vasario 20 d. pakvietė Kauno apylinkės teismo teisėjus į susitikimą. "Vyksiantis Teisėjų tarybos narių susitikimas su Kauno teisėjais buvo suplanuotas dar pernai. Tokie Teisėjų tarybos ir teismų susitikimai yra įprasta praktika aptariant teismo ir teismų sistemos veiklai aktualius klausimus", – A.Valantinas teigė, kad šis susitikimas nėra siejamas su konkrečiu įvykiu – Kauno apylinkės teismo pirmininko atranka.

Tai reiškia, kad anksčiau minėtas Kauno apylinkės teismo pirmininko įgyvendinamos vidinio teismo administravimo veiklos patikrinimas ir Teisėjų tarybos susitikimas su daugiausia skundų turinčio Kauno apylinkės teismo teisėjais neturės jokios įtakos renkant pirmininką ateinančiai penkerių metų kadencijai.

Atrankos į Kauno apylinkės teismo pirmininkus jau paliko įspūdingą šleifą per pastaruosius bevaldystės metus teisme. Dvi skelbtos atrankos į šią teismo poziciją sugriuvo. Pirmojoje dalyvavusių teisėjų – Laimos Šeputienės ir Anitos Sereikienės – Pretendentų į teisėjus atrankos komisija neatrinko ir pasiūlė skelbti naują atranką.

Laima Šeputienė (dešinėje) ir Anita Sereikienė (kairėje)

Antrojoje taip pat dalyvavo du kandidatai – jau minėtas laikinasis teismo vadovas A.Purvainis ir šio teismo teisėja Indrė Averkienė. Šį kartą Pretendentų į teisėjus atrankos komisija pripažino tinkamais vadovauti Kauno apylinkės teismui abu pretendentus. Gavusi tokią išvadą, tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirinko A.Purvainio kandidatūrą.

Dideliam prezidentūros ir greičiausiai A.Purvainio akibrokštui, pasirinkto kandidato įtvirtinimui pasipriešino Teisėjų taryba. Galutiniame tarybos balsavime A.Purvainiui pritrūko dviejų balsų. Nemenką įtaką tokiam sprendimui galėjo turėti anoniminė Kauno apylinkės teismo darbuotojų apklausa. Daugiau kaip pusė apklaustųjų nurodė, kad A.Purvainis netinkamas eiti teismo pirmininko pareigas.

Entuziazmas neatvėso

Nesėkmė antroje atrankoje neatvėsino A.Purvainio entuziazmo ir noro vadovauti Kauno apylinkės teismui. Pernai rugsėjį paskelbtoje atrankoje yra trys Kauno apylinkės teismo teisėjų pavardės – Giedrė Jakštienė, Sigita Meškauskienė ir A.Purvainis.

Kokių netikėtumų galima tikėtis iš trečiosios atrankos? "Kai vyks konkrečių personalijų svarstymas, bus vertinama visa turima informacija, gaunama tiek iš kolektyvo, tiek iš išorinio administratoriaus", – "Kauno dienai" yra sakęs A.Valantinas.

Vis dėlto anonimais norėję išlikti "Kauno dienos" šaltiniai tikina, kad įtampa apylinkės teisme nenuslūgo. Tiesa, po teisėjų kreipimosi buvo neplaninis tikslinis patikrinimas. Komisijai vadovavo buvęs Kauno apylinkės teismo pirmininkas, šiuo metu Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Mindaugas Šimonis.

"Susirinkime teisėjai ir teismo administracija aptarė principines nuostatas dėl teisėjų padėjėjų darbo organizavimo, jų priskyrimo teisėjams, stabilumo užtikrinimo, operatyvaus atrankų į laisvas teisėjų padėjėjų, teismo posėdžių sekretorių pareigybes inicijavimo, darbo krūvio vienodinimo tarp skirtingų Kauno apylinkės teismo rūmų užtikrinimo, pasiekė bendrą sutarimą", – teigė M.Šimonis.

Jis tikino, kad objektyviai sunku įvertinti Kauno apylinkės teisme esantį mikroklimatą, nes ten nedirba jau beveik penkerius metus. "Vis dėlto institucija šiandien susiduria su organizaciniais ir vidiniais sunkumais, taip pat ir mikroklimato problemomis, tačiau tai priklauso ne tik nuo teismo vadovybės, bet ir nuo pačių teisėjų ir kitų teismo tarnautojų", – pareiškė komisijos pirmininkas.

M.Šimonis sutiko, kad teisme dirbančių žmonių mikroklimatui turi būti skiriamas didelis dėmesys. "Teisėjai nuolat patiria didelį stresą, nes kasdien tenka spręsti didelę įtampą turinčius ginčus, ir kartu vertinti jautrias situacijas, nagrinėti baudžiamąsias bylas, išgyventi su nusikaltimų aukomis jų nelaimes", – darbo ypatumus išskyrė M.Šimonis.

Nesiveržia administruoti

Šiuo metu skelbiamose atrankose Kauno apylinkės teismas laukia pretendentų ir į teisėjus atrankos. Būtent šioje skiltyje pretendentų gausa stebina – net devyniolika, priešingai nei į pirmininko pareigas – tik trys. Aiškinama, kad tokie kontrastai natūralūs.

Nors oficialiai teigiama, kad sutarimas pasiektas, prieš pretendentų į vadovus atranką Kauno apylinkės teismą slegia įtampa.

"Manyčiau, yra bendra problema visuose Lietuvos teismuose, kad teisėjai nesiveržia būti kartu ir administratoriais – pirmininkais, pavaduotojais ar skyrių pirmininkais. Kalbant konkrečiai apie Kauno apylinkės teismą, galbūt viena iš priežasčių, kuri lėmė tai, jog teisėjai iš kitų teismų nepareiškė noro dalyvauti šioje atrankoje, yra tai, kad Kauno apylinkės teismas yra antras pagal dydį teismas Lietuvoje, iš viso šiame teisme yra virš 400 darbuotojų, pats teismas susideda iš keturių rūmų – Kauno miesto, Kėdainių, Jonavos ir Kaišiadorių, todėl administruoti tokio dydžio teismą yra labai sudėtinga, įvertinant dar ir tai, kad pats pirmininkas taip pat privalo ne tik administruoti, bet ir nagrinėti bylas", – situaciją vertino Kauno apygardos teismo pirmininkas N.Meilutis.

Nacionalinės teismų administracijos puslapyje skelbiama ir dar viena atranka į Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojus. Paskelbimo data nurodoma praėjusių metų balandis.

Skelbiamos ir pretendentų pavardės. Tarp jų antroje atrankoje į teismo pirmininkus pretendavusi teisėja I.Averkienė ir teisėjai Judita Sungailaitė bei Audrius Meilutis. Pastarasis pretendentas yra išorinio Kauno apylinkės teismo administratoriaus, Kauno apygardos teismo pirmininko N.Meilučio brolis.

Pretendentų padaugėjo

Trečiojoje atrankoje artimiausius penkerius metus vadovauti antrajam pagal dydį Kauno apylinkės teismui panoro dalyvauti jau trys kandidatai. Nors iki šiol dėl šių atsakingų pareigų varžydavosi tik po du.

Prie antrojoje atrankoje, pasibaigusioje istoriniu Teisėjų tarybos pasipriešinimu prezidentei Daliai Grybauskaitei, dalyvavusių Arūno Purvainio ir Indrės Averkienės prisijungė dar viena jų kolegė – Sigita Meškauskienė.

A.Purvainis (iš kairės) dalyvauja atrankoje į Kauno apylinkės teismo vadovus mažiausiai trečią kartą, I.Averkienė kandidatuoja ir į pirmininko, ir į jo pavaduotojo pareigas, S.Meškauskienės (nuotr. dešinėje) pavardė  tokiame kontekste minima pirmą kartą.

Ji vienintelė šioje trijulėje yra teisės magistrė. S.Meškauskienė – Lietuvos teisės (dabar – M.Romerio) universiteto auklėtinė.

A.Purvainis ir I.Averkienė įgijo teisininko kvalifikaciją Vilniaus universitete. A.Purvainis dar yra ir edukologijos magistras – prieš tapdamas teisininku, baigė Lietuvos kūno kultūros institutą, kuriame įgijo kūno kultūros mokytojo kvalifikaciją.

Iš Marijampolės rajono kilusi S.Meškauskienė, pradėjusi karjerą policijoje, kur trejus metus dirbo tyrėja, turi didžiausią teisėjos darbo stažą. Ji nagrinėja baudžiamąsias bylas Kauno apylinkės teisme jau aštunti metai.

Garsių bylų šleifas

Tarp garsiausių S.Meškauskienės narpliotų pastarojo meto bylų – dvi tragedijos, vainikavusios gaisrus. Tai gaisro odontologijos klinikoje "Neradenta", per kurį žuvo jos pacientė ir dvi darbuotojos, ir gaisro Tunelio gatvėje, pasiglemžusio du mažamečius, bylos.

Abiem atvejais S.Meškauskienės nuosprendžiai odontologijos klinikos savininkei ir žuvusių mažylių mamai, kuri pasiųsta už grotų, aukštesnių instancijų teismų buvo pripažinti pagrįstais.

Garsiausia A.Purvainio, pradėjusio karjerą Alytaus pataisos namų Vidaus tyrimų tarnyboje vyresniuoju inspektoriumi, o vėliau septynerius metus dirbusio prokuroru Kauno apylinkės prokuratūroje, pastaruoju metu nagrinėta byla – iki tol niekaip nesutramdyto vadinamojo superagento iš Žiežmarių Mindaugo Kazimiero Naujanio išpuolis prieš motiną. Prieš tai jo aukomis buvo tapusios ir kaimynės, ir Kauno bei Vilniaus valdininkai. Būtent A.Purvainis pasiuntė M.K.Naujanį už grotų.

Iš Radviliškio kilęs A.Purvainis nagrinėja baudžiamąsias bylas jau septinti metai.

Dalyvauja ne vienoje atrankoje

I.Averkienės, pradėjusios karjerą teisėjos padėjėja Kauno apylinkės teisme, o vėliau vadovavusios Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei ir dirbusiai šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patarėja, garsiausia pastaruoju metu narpliojama byla – pernykštės vasaros tragedija Šančiuose, kai pėsčiųjų perėjoje buvo mirtinai traumuotas šešiolikmetis iš Rusijos, viešėjęs su tėvais Kaune pas giminaičius. Jos nagrinėjimas jau artėja prie pabaigos.

Iš Šilutės rajono kilusi I.Averkienė turi mažiausią – tik puspenktų metų teisėjos stažą tarp pretendentų tapti naujuoju Kauno apylinkės teismo pirmininku. Tačiau ji yra ir jaunesnė už kitus du kandidatus.

Po beveik penkerių metų teisėjo karjeros vienu iš Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoju tapęs A.Purvainis pastarąjį pusmetį laikinai eina ir teismo pirmininko pareigas. Jos A.Purvainiui patikėtos dėl turimo didžiausio stažo tarp pavaduotojų.

I.Averkienė ir S.Meškauskienė šiuo metu dalyvauja ir kitose atrankose. I.Averkienės pavardė minima ir tarp trijų pretendentų tapti Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoju baudžiamosioms byloms. S.Meškauskienės – tarp dešimties teisėjų, panorusių užimti po vadinamojo teisėjų korupcijos skandalo atsilaisvinusią vieną Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjo kėdę.

Išbrokavo abi kandidates

Kada įvyks Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos posėdžiai dėl minėtų ir naujojo Kauno apylinkės teismo pirmininko atrankų, dar neaišku. Jų datos dar nepaskirtos. O ankstesnių atrankų bent į Kauno apylinkės teismo vadovus patirtis įrodė, kad jos gali ir užsitęsti.

"Kauno diena" rašė, kad dvi ankstesnės atrankos į Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas baigėsi dviem kraštutinumais.

Iš pirmoje atrankoje, paskelbtoje pernai rugsėjį, dalyvavusių dviejų kandidačių – tuo metu laikinai šiam teismui vadovavusios pavaduotojos baudžiamosioms byloms Laimos Šeputienės ir pavaduotojos civilinėms byloms Anitos Sereikienės, užimančios šias pareigas iki šiol, minėta komisija neatrinko nė vienos. Ir priėmusi tokį itin retą sprendimą, pasiūlė Prezidentei D.Grybauskaitei skelbti naują atranką.

Pastarajai šalies vadovė jau skyrė tik dvi savaites arba keturis kartus trumpesnį terminą, negu pirmajam bandymui rasti naują Kauno apylinkės teismo pirmininką. Buvęs jo vadovas Darius Kantaravičius nuo šių metų sausio 1-osios paskirtas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku.

Antras kartas nemelavo

Antroji atranka, kurioje taip pat dalyvavo du pretendentai – tuometis trečiasis Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas A.Purvainis bei šio teismo teisėja I.Averkienė, kandidatavusi tada ir į jo pirmininko, ir į šio pavaduotojo pareigas, baigėsi kitu kraštutinumu.

Šį kartą Pretendentų į teisėjus atrankos komisija pripažino tinkamais vadovauti Kauno apylinkės teismui abu kandidatus. Nors už A.Purvainį balsavo tik keturi iš penkių komisijos narių. O už I.Averkienę buvo balsuota vienbalsiai. Pretendentų vertinimo balai buvo panašūs: A.Purvainis surinko 80,8 balo, I.Averkienė – 80,05.

Gavusi tokią minėtos komisijos išvadą, prezidentė pasirinko A.Purvainio kandidatūrą. Nors 2016-aisiais panašioje situacijoje, kai tinkamais pretendentais į Kauno apylinkės teismo pirmininkus ši komisija taip pat buvo pripažinusi du kandidatai – tą patį A.Purvainį ir jau minėtą D.Kantaravičių, šalies vadovė pasirinko pastarąjį.

Tačiau, prezidentės skubėjimas spėti iki kadencijos pabaigos paskirti naują Kauno apylinkės teismo vadovą žlugo. Teisėjų taryba, gavusi gegužės pabaigoje jos prašymą patarti dėl A.Purvainio skyrimo į šias pareigas, klausimo svarstymą atidėjo dėl per mažo kvorumo. Iš 22 jos narių tada posėdyje dalyvavo tik 15.

To dar nebuvo?

Kadangi Teisėjų taryba posėdžiauja tik kartą per mėnesį – paskutinį jo penktadienį, prie A.Purvainio klausimo buvo grįžta tik birželio 28-ąją.

Naujienų iš paskutinio tada vykusio šios tarybos posėdžio per prezidentės D.Grybauskaitės kadenciją ne vienas Kauno apylinkės teismo teisėjas, "Kauno dienos" žiniomis, laukė užgniaužęs kvapą.

Šį kartą posėdis įvyko. Tačiau D.Grybauskaitės pasirinktai kandidatūrai į Kauno apylinkės teismo pirmininkus palaiminti pritrūko dviejų balsų. Už A.Purvainio paskyrimą į šias pareigas balsavo dešimt Teisėjų tarybos narių. Prieš – vienuolika. Vienas tarybos narys posėdyje nedalyvavo, tačiau jo balsas nebūtų nieko lėmęs, nes, kad būtų pritarta prezidentės pasirinkimui, būtina, kad už balsuotų daugiau kaip pusė narių, t.y. dvylika.

"Tai išimtinis, retas atvejis", – taip Teisėjų tarybos sprendimą dėl A.Purvainio tada "Kauno dienai" komentavo jos pirmininkas Algimantas Valantinas. Jis teigė per savo darbo šioje teismų savivaldos institucijoje praktiką tokio atvejo nepamenantis.

Anot A.Valantino, nuomonę apie A.Purvainį Teisėjų tarybos nariai tada susidarė ir iš dalykinio pokalbio su juo, ir atsižvelgę į anoniminę Kauno apylinkės teismo darbuotojų apklausą. Daugiau kaip pusė jų nurodė, kad A.Purvainis nėra tinkamas teismo pirmininko pareigoms.

Mįslinga pauzė

Ši anoniminė Kauno apylinkės teismo darbuotojų apklausa, kurios pradėtos taikyti per tokias atrankas jau nuo 2014 m., apibendrinta ir minėtoje Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos išvadoje pripažinti A.Purvainį, kaip ir I.Averkienę, tinkamais kandidatais vadovauti šiam teismui.

Komisija konstatavo, kad A.Purvainis kolegų apibūdinamas kaip geras teisėjas, bet dėl tokių asmeninių savybių kaip griežtumas, vienasmeniškas sprendimų priėmimas, negebėjimas rasti kompromisų, perdėtas kritiškumas ir polinkis ginčytis, netinkamas būti teismo pirmininku.

Be to, ir pati Pretendentų į teisėjus atrankos komisija tada teigė per pokalbį su A.Purvainiu susidariusi apie jį tiesmukiško, gana kategoriško ir stokojančio socialinio jautrumo, tačiau gebančio įžvelgti savo klaidas žmogaus įspūdį.

Nepaisyti Teisėjų tarybos nepritarimo jos pasirinktai A.Purvainio kandidatūrai D.Grybauskaitė negalėjo. Ir naują atranką į Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas jau teko skelbti Prezidentui Gitanui Nausėdai. Tačiau tai buvo padaryta tik beveik po pustrečio mėnesio – rugsėjo pradžioje.

Neįprastai ilgai užsitęsė ir naujoje atrankoje dalyvaujančių pretendentų sąrašo paskelbimas. Nors, pagal ankstesnę praktiką, jis būdavo paviešinamas per penkias darbo dienas po atrankos pabaigos, šį kartą šio sąrašo teko laukti net penkiolika darbo dienų.

Jis paskelbtas tik praėjusį trečiadienį. Galbūt tai ir sutapimas, tačiau – tik po "Kauno dienos" skambučio prezidentūros atstovui žiniasklaidai.

Net paaiškėjus, kad buvęs Kauno teisėjų skandalas viso labo grūdelis prieš vis dar tiriamus korupcijos mastus šalies teismuose, kauniečiai ėmėsi savikontrolės iniciatyvos.

Apie Antikorupcijos komisijos Kauno apylinkės teisme veiklą ir pokyčius jos veikloje "Kauno diena" kalbasi su laikinuoju Kauno apylinkės teismo pirmininku Arūnu Purvainiu.

– Ką veikia Antikorupcijos komisija Kauno apylinkės teisme?

– Pagal parengtą metodiką Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) rekomendacijas ir specialią metodiką Antikorupcijos komisija atlieka korupcijos pasireiškimų tikimybės vertinimą. Vėliau išvadas perduoda Nacionalinei teismų administracijai, o iš čia jau visų Lietuvos teismų medžiagą vertina STT.

Dažnai būdavo sulaukiama pastabų, kad atliekant antikorupcijos rizikos vertinimus buvo apsiribojama formaliu esamos padėties konstatavimu. Šios pastabos rodė, kad korupcijos prevencija teismuose nepakankamai efektyvi ir rekomenduojama ieškoti efektyvesnių būdų.

– Ar tai reiškia, kad anksčiau galiojusi metodika nepasiteisino?

– Iš dalies taip. Iki šiol nebuvo išsamiau analizuotos priežastys, kai nustatant korupcijos pasireiškimo tikimybę teisme buvo apsiribojama tik esamos faktinės padėties konstatavimu. Teismų veiklos specifika bei esamas teisinis reguliavimas lemia tai, kad bendros rekomendacijos ne visuomet gali būti taikomos teismams.

– Ko gero, naujausias korupcijos skandalas teismuose privertė sukrusti. Kokių pokyčių įvyko?

– Du mėnesius laikinai vadovauju šiam teismui. Tačiau nesvarbu – laikinai ar nuolatinai, tačiau šį tą nuveikėme. Pabandėme pasinaudoti mums suteikta galimybe, pagal STT vadovo patvirtintas rekomendacijas, maksimaliai pritaikyti mūsų teismui korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo metodiką.

Mano nuomone, minima metodika nėra pakankamai išsami, pernelyg bendro ir abstraktaus pobūdžio. Apsiribojama dviem etapais. Pirmasis – rizikingiausių veiklos sričių nustatymas ir išvados.

– O kokios tos rizikingiausios sritys?

– Tas pats klausimas kildavo visiems. Iš kur jas paimti?

Nei metodikos, nei rekomendacijų, kaip tos rizikingiausios veiklos sritys turi būti nustatomos, kaip turi būti numatomos konkrečios priemonės ir kaip turi būti pateikiama informacija, metodikoje iš esmės nėra.

Siekdami šį procesą pritaikyti Kauno apylinkės teismui, patvirtinome papildomą Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo Kauno apylinkės teisme tvarkos aprašą. Atskirus etapus išskyrėme smulkiau.

– Galima pagalvoti, kad Kauno apylinkės teismas yra išskirtinis.

– Teismo veiklos sričių pagal vykdomas funkcijas yra be galo daug. Visoms žinomos yra bylų nagrinėjimas, skirstymas teisėjams, dokumentų priėmimas ir t.t. Pagal metodiką, pirmininkas turėdavo pasirinkti tris ir jose atlikti tyrimą. Gerai, jei pasiseks, durs pirštu ir pataikys į pačias rizikingiausias.

Mano nuomone, minima metodika nėra pakankamai išsami, pernelyg bendro ir abstraktaus pobūdžio.

– Tačiau pirmininkas turėtų nujausti.

– Realiai taip, bet laikai keičiasi, įstatymai keičiasi, tam tikros sritys tampa mažiau rizikingos, kitur rizika atsiranda. Esamoje metodikoje nėra recepto, kaip tas sritis nustatyti. Taigi mūsų naujasis aprašas leidžia nustatyti visas galimas teismo veiklos sritis. Tai yra labai svarbu. Tik po to kiekvienai sričiai nustatyti fizikos faktorių – komunikaciją, rankinį bylų priskyrimą ir panašiai. Šitaip gerokai aiškiau išsigryninti tas rizikingiausias sritis. Tik tada teismo pirmininkas atrinks svarbiausias ir nurodys atlikti rizikos vertinimą. Jau po šito komisija atlieka vertinimą naudodamasi atitinkamu klausimynu. Jo forma nustatyta pagal STT rekomendacijas ir galiojančioje metodikoje.

– O kokios teismo veiklos sritys iki šiol būdavo rizikingiausios?

– Viešieji pirkimai, bylų skirstymas, įslaptinti dokumentai ir panašiai. Pagal reikalavimus, rizikingiausios sritys negalėjo kartotis du kartus iš eilės. Dabar mes pagrįstai manome, kad pirminius rizikos vertinimo etapus suskirsčius į smulkesnius, mums atsiranda galimybė išgryninti ir išrinkti tikrai rizikingiausias sritis ir pasižiūrėti, ar jose tikrai egzistuoja prielaidos korupcijai pasireikšti.

– Visam šiam procesui yra specialus klausimynas?

– Taip. Pildai ir žiūri, kiek faktorių yra rizikingų, o vėliau suskaičiavus galima rizikingą teismo veiklos sritį ištyrinėti.

– Kaip dažnai atliekami šie teismo veiklos korupcijos rizikos vertinimo tyrimai?

– Kartą per metus, iki rugpjūčio 30 d.

– Tad šiemet Kauno apylinkės teisme tyrimas vyksta jau pagal naują metodiką?

– Tikrai taip. Toks ir buvo mano noras, kad šis tyrimas vyktų tikintis realesnio ir efektyvesnio rezultato išsiaiškinti, ar prielaidų korupcijai pasireikšti nėra. Mūsų apraše yra dar viena svarbi detalė, kurios nėra iki šiol veikusioje metodikoje. Pagal metodiką, išskyrus rizikingiausias sritis rekomenduojama pereiti prie išvadų. Pagal mūsų aprašą, jei nustatoma didelė rizika, pirmiausia rekomenduojama nustatyti priemones tokiai rizikai mažinti arba šalinti. Juk, kol rašysi išvadas, rizika tebeegzistuos. Tik suvaldžius nustatytą rizikos tikimybę, pereiname prie išvadų rašymo. Pagal mūsų aprašą, išvados yra penktas etapas, o veikiančioje metodikoje antras ir paskutinis. Tačiau mes esame parengę dar vieną – paskutinį – šeštąjį punktą: įvertinus visas rizikas šios informacijos galimą paviešinimą.

„Skundą atmetė“, – BNS sakė teismo atstovė Joana Daubaraitė.

H. Jaglinskis vasario 21 dieną buvo suimtas dešimčiai parų. Vėliau prokurorai prašė šį terminą pratęsti, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas to padaryti nesutiko ir teisėjas buvo išleistas į laisvę.

Kauno apygardos teismui buvo skundžiamas pirmasis suėmimas. Teismas konstatavo, kad ši kardomoji priemonė buvo taikyta pagrįstai.

Teisėjų kyšininkavimo byloje įtarimai pateikti daugiau kaip trisdešimt asmenų, tarp jų – aštuoniems teisėjams ir šešiems advokatams, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui.

Anot teisėsaugos, įtariama, kad teisėjams už palankius sprendimus mokėtų kyšių suma galėjo siekti nuo 1 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.

Kaip jau rašyta, 64-erių metų kirgizo N.K. kūnas su durtine žaizda krūtinėje, padedant visuomenei, pernykštę gruodžio 3-iąją buvo rastas vienoje Kėdainių rajono Josvainių miestelio automobilių stovėjimo aikštelėje – sunkvežimio „Mercedes Benz Actros“, kuriuo jis į Lietuvą iš Biškeko atvežė žuvies krovinį, kabinoje.

Dar viena dūrio peiliu žymė aptikta ir sėdynėje. Manoma, kad ne iš karto pataikyta.

Nuo patirto sužalojimo N.K. mirė įvykio vietoje.

 G. Minelgaitės-Dautorės / „Rinkos aikštė“ nuotr.

Kaltinimas dėl jo nužudymo pareikštas taip pat Kirgizijos pilietybę turinčiam 45-erių rusui V.T., kuris prieš porą dienų iki šio radinio atvyko į Kauno policiją ir dėjosi labai susirūpinęs dėl 20 metų vyresnio N.K. – kitos Biškeko įmonės vairuotojo, kartu su juo vežusio Lietuvon žuvies krovinį, dingimo. V.T. teigė matęs dingusįjį prieš jam išvykstant naujo krovinio į Klaipėdą. Esą jis pats dar kurį laiką buvo likęs Kaune – iki išvykimo į Belgiją.

Pergudrauti Kauno teisėsaugininkų V.T. nepavyko. Jam pareikštas kaltinimas lapkričio paskutinėmis dienomis girtaujant su N.K. šį nužudžius. Nusikaltimo laikas atkurtas, remiantis vaizdo kameromis, įamžinusiomis N.K. dar gyvą. Manoma, kad jis buvo nužudytas konflikto metu. Velionio kabinoje aptikta išgertuvių liekanų, tarp kurių buvo ir degtinės butelis. Ir šį nusikaltimą V.T. padarė Kaune - prie bazės, kurioje jiedu iškrovė savo krovinius. Tačiau vėliau nuvežė savo aukos kūną jo sunkvežimiu į Josvainius ir ten palikęs grįžo atgal į Kauną.

V.T. prisipažįsta tik leidęs laisvalaikį su N.K. Tačiau šio nežudęs.

V.T. buvo sulaikytas gruodžio 5-ąją – tą pačią dieną, kai buvo gautas jo Europos arešto orderis, Belgijoje, į kurią išskubėjo po apsilankymo Kauno policijoje. 

V.T. tada buvo parskraidintas į Lietuvą po devynių dienų. Planus tai padaryti anksčiau tada sujaukė Europą pernykščio gruodžio viduryje užklojęs gausus sniegas.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Nuo to laiko V.T. yra suimtas. Pagal Lietuvos įstatymus jam gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Jis prisipažįsta jau buvęs teistas ir Kirgizijoje. Tačiau, pasitikslinti už ką, nepavyko. O pats V.T., kaip ir naujo jam inkriminuojamo nusikaltimo atveju, linkęs pasakoti apie tai, kaip įmanoma, palankiau sau.

Šis ikiteisminis tyrimas užtruko dėl bylos medžiagos vertimo į rusų kalbą. V.T. pageidavimu, teko versti beveik visą jos tomą. Kaip ir į 50 lapų sugulusį jam pareikštą kaltinimą.

Byla perduota Kauno apygardos teismui.

Kauno apygardos prokuratūra praneša, kad atliekant ikiteisminį tyrimą surinkta pakankamai duomenų, jog būtų galima įtarti, kad 2014 metais buvęs Kauno Šilainių poliklinikos direktorius V. Obelienius galimai provokavo duoti, susitarė ir pažadėjo priimti kyšį.

Tyrėjų duomenimis, šią veiką V. Obelienius padarė padedamas savo šeimos nario. Kaltinamasis galimai priėmė dalį kyšio iš privačios bendrovės, teikiančios medicinos paslaugas.

Nustatyta, kad kaltinamasis parinko privačią bendrovę Kauno Šilainių poliklinikos partneriu, su kuriuo buvo sudaryta asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartis.

Pagal ją, Kauno Šilainių poliklinikos medicinos specialistai teikė medicinos paslaugas privačios bendrovės pacientams Kaune ir Kauno rajone, o Kauno Šilainių poliklinikos pacientai būdavo nukreipiami išskirtinai į tos privačios bendrovės padalinius.

Tyrimo metu nustatyta, kad Kauno Šilainių poliklinikos direktorius galimai susitarė su privačios bendrovės generaliniu direktoriumi, kad kiekvieną mėnesį gaus po pusę sumos, kuri bendrovei pervedama iš Kauno teritorinės ligonių kasos.

Tyrimo metu nustatyti ir keisti dalykai, dėjęsi Socialinės adaptacijos asociacijoje. Pirmininko pareigas tuo metu ėjo tas pats V.Obelienius ir, panašu, kad jomis naudojosi.

Kaltinamajame akte sugulė duomenys dėl dokumentų klastojimo. Įtariama, kad apgaulingai tvarkydamas asociacijos buhalterinę apskaitą, asociacijos naudai apgaulės būdu įgijo Narkotikų, tabako ir kontrolės departamento lėšas.

ES fondo lėšomis finansuojamo projekto metu Socialinės adaptacijos asociacija, kaip Narkotikų, tabako ir kontrolės departamento partneris, teikė reabilitacijos paslaugas.

Įtariama, kad V. Obelienius nustatė asociacijos darbuotojams neoficialią darbo tvarką, pagal kurią projekto metu asociacijos darbuotojai faktiškai dirbo mažesnį nei sutartimis įsipareigotą darbo laiką.

Tokiu būdu Šilainių poliklinikos direktoriaus pareigas ėjusio V. Obelieniaus vadovaujama Socialinės adaptacijos asociacija galimai nepagrįstai gavo beveik 24 tūkst. eurų didesnį finansavimą, už faktiškai neišdirbtas darbo valandas.

V. Obelieniui pareikšti kaltinimai pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad už sukčiavimą gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už dokumentų suklastojimą bei disponavimą numatyta bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Už piktnaudžiavimą asmuo gali būti baudžiamas bauda, areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir kyšininkavimą gresia bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

14 metų Šilainių poliklinikai vadovavusiam Medicinos mokslų daktarui byla dėl kyšininkavimo – ne vieninteliai nemalonumai.

Šių metų pavasarį Kauno apylinkės teismas patenkino Kauno savivaldybės prašymą pripažinti negaliojančiomis Šilainių poliklinikos ir bendrovės "DG ir Ko" jungtinės veiklos sutartis bei taikyti restituciją.

Įdomu tai, kad 2012 m. pasirašytoms sutartims iš poliklinikos pusės atstovavo tuometis direktorius V.Obelienius, o faktiniu "DG ir Ko" direktoriumi, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, buvo V.Obelieniaus sūnus Gytis Obelienius, akcininke – buvusi V.Obelieniaus žmona Diana Obelienėnė.

Šių sandorių esmė, kad panoraminio odontologinio rentgeno įranga sutarties galiojimo laikotarpiu laikoma poliklinikos patalpose. Taip pat "DG ir Ko" nupirko magnetinio rezonanso tomografą ir jį pastatė Šilainių poliklinikos patalpose. Tačiau patalpos poliklinikai net nepriklauso.

Beveik 500 kv. m patalpos yra Kauno savivaldybės. Jos buvo perduotos Šilainių poliklinikai naudotis neatlygintinai. Tačiau poliklinikai perduotas turtas negalėjo būti išnuomotas ar kitaip perduotas tretiesiems asmenims.

Nepaisant šios nuostatos, V.Obelienius sudarė sutartį su sūnaus atstovaujama kompanija ir įklampino polikliniką "neterminuotam, maksimaliam 20 metų bendradarbiavimo laikotarpiui".

Ir dar sutarties priede buvo nurodyti partnerių įnašai. Atsižvelgiant į nustatytas partnerių įnašų dalis, pagal sutartį gautas pelnas skirstomas taip – poliklinikai 5 proc., o bendrovei "DG ir Ko" 95 proc.

Solidžias pajamas garantuojančių sutarčių Obelienių žinioje esanti bendrovė visai nenori prarasti. Kauno apylinkės teismo sprendimas jau apskųstas, o byla rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama Kauno apygardos teisme.

Preliminariais skaičiavimais, dėl šios sutarties poliklinika kasmet patiria apie 190 tūkst. eurų nuostolį, o G.Obelieniaus atstovaujama kompanija "DG ir Ko" uždirba.

Tokia sutartimi kiekvieną mėnesį garantuojamos pajamos. Magnetinio rezonanso procedūra yra teritorinių ligonių kasų kompensuojama paslauga pacientui. Iš teikiamų paslaugų gaunamas pelnas beveik be didelių nuostolių subyra į G.Obelieniaus kompanijos kišenę.

Užsimenama ir apie tai, kad sutartis tarp Šilainių poliklinikos ir "DG ir Ko" – labai netipiška. Ją galima nutraukti tik dėl esminių pažeidimų arba šalių susitarimu susitariant dėl kompensacijos. O pastarosios – milžiniškos.

D.Gineikaitė kaltinama piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, kai 2015 metų pabaigoje neblaivi vairuodama automobilį susidūrė su kitu automobiliu ir savo patarėjui nurodė padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gręsiančios atsakomybės.

Kaltinimo akte taip pat nurodyta, jog ji sukurstė piktnaudžiauti Kauno klinikinės ligoninės direktorių Gediminą Abecūną, jo pavaduotoją Kastytį Grigonį, o jiems piktnaudžiauti padėjo vieno iš ligoninės skyrių laikinai einantis pareigas vedėjas A.Š. ir slaugytoja S.S.

Šioje byloje keturi medikai kaltinami piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Bylos duomenimis, jie organizavo ir sukeitė buvusios NŽT direktorės kraujo mėginius.

Atlikdami ikiteisminį tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai rado ir paėmė du kraujo mėginius, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertų išvados patvirtino įtarimus, kad siekta nuslėpti galimą valstybės tarnautojos girtumo faktą eismo įvykio metu.

Atliekant ikiteisminį tyrimą D.Gineikaitė buvo atleista iš NŽT vadovės pareigų.

Pernai vasarį Kauno apylinkės teismas paskelbė, kad D.Gineikaitė eismo įvykį 2015 metų gruodį Kaune padarė būdama neblaivi. Jai paskirta 1,3 tūkst. eurų bauda ir pusketvirtų metų atimta teisė vairuoti.

Laisvėje teliko du

Tokią nekasdienišką nutartį Kauno apylinkės teismas priėmė, nepaisant to, kad ši byla jame jau buvo beveik išnagrinėta. Tebuvo likę baigiamosios kalbos.

Kaip jau rašyta, dėl aukos amžiaus ji nagrinėta uždaruose posėdžiuose. O bylą perdavus Kauno apygardos teismui, paaiškėjo, kad šiuo metu už grotų – jau penki iš septynių jos teisiamųjų. Nors prieš ją atverčiant Kauno apylinkės teisme, buvo suimti tik trys: abu jauniausieji kaltinamieji bei vyriausiasis. Pastarasis – netrukus 50-ies sulauksiantis Artūras Liutkevičius, bylos duomenimis, vienintelis seksualiai prievartavęs pagrobtą nepilnametį. Tačiau kiti teisiamieji padėję jam įveikti aukos pasipriešinimą.

A.Liutkevičius jau teistas ir už nužudymą. Tačiau buvo paleistas lygtinai anksčiau laiko, likus daugiau kaip metams iki jam skirtos 11 metų laisvės atėmimo bausmės už sugyventinės meilužio užtalžymą metaliniu strypu.

Vos išsigelbėjo

Kauno apygardos teismui perduotoje byloje, A.Liutkevičiui, kaip ir Valerijui Kulikovui, Edvinui Gurskui, Marijonui Tarailai ir Sauliui Juozaičiui, jaunesniems beveik 20 metų, bei nusikaltimo metu dar nepilnamečiais buvusiems Domantui Rudžioniui bei Laurynui S. (pastarasis dar neturi 18-kos iki šiol) yra pareikšti kaltinimai ir dėl neteisėto 14-mečio laisvės atėmimo bei jo seksualinio ir turto prievartavimo. Dabar visi dar bus teisiami ir dėl pasikėsinimo jį nužudyti.

Tokiu būdu jie išliejo pyktį dingus 15 eurų, už kuriuos ketino per tarpininkus Kaune nusipirkti „žolės“.

Kaip jau rašyta, 2015-ųjų liepos 26-osios vakarą teisiamųjų 14-mečiui surengta egzekucija buvo spontaniškas nusikaltimas. Tokiu būdu jie išliejo pyktį dingus 15 eurų, už kuriuos ketino per tarpininkus Kaune nusipirkti „žolės“.

Atpirkimo ožiu tapęs 14-metis buvo pagrobtas apie 22 val. iš vieno Kalniečių mikrorajono, kuriame gyveno, kiemo. Kartu buvusiam jo draugui pavyko pabėgti. Keliais automobiliai atvykę pagrobėjai, dalį kurių 14-metis pažinojo iš matymo, įgrūdo jį prievarta į „VW Golf“ bagažinę ir nurūko Karmėlavos link. Pakeliui jų automobilis dar partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią moterį ir pasišalino iš įvykio vietos.

Nusivežus pagrobtąjį į nuošalią vietą, prieš jį naudotas fizinis bei psichologinis smurtas. Galiausiai 14-metis buvo nustumtas nuo aukšto skardžio į Nerį, kurią sugebėjo perplaukti ir paprašyti kitame krante gyvenančių žmonių pagalbos. Nukentėjusiojo motina yra pareiškusi sūnaus skriaudikams 210 tūkst. eurų ieškinį. Didžiąją jo dalį sudaro prašomas moralinis atlygis.

Besislapstydamas nužudė močiutę

Prieš pat atverčiant Kauno apylinkės teisme šią bylą, pagaliau už grotų, nepaisant to, kad jau buvo ne kartą teisti, atsidūrė ir nusikaltimo metu dar nepilnamečiais buvę D.Rudžionis bei Laurynas S. Jie buvo nuteisti už Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos apvogimą, įvykdytą likus dviems dienoms iki 14-mečiui surengtos egzekucijos.

Vos atvertus šią bylą, buvo suimtas ir nuo jos nagrinėjimo pasislėpęs D.Kulikovas - už tai, kad negyvai žarstekliu užtalžė Karmėlavos seniūnijoje esančios sodininkų bendrijos „Rykštynė“ 65-erių metų gyventoją, kuri, sūnaus prašymu, buvo suteikusi jam laikinąją pastogę. Vėliau už prastą teismo posėdžių lankymą buvo suimtas ir M.Taraila.

Tačiau Kauno apygardos teismas antradienį šios bylos taip pat neatvertė – dėl teisiamųjų advokatų užimtumo kitose bylose. Nepaisant to, jų ginamieji, sužinoję, kad dabar jau jiems gresianti maksimali bausmė - ne dešimties metų laisvės atėmimas, kas numatyta už seksualinį nepilnamečio prievartavimą, o jau penkiolikos (už pasikėsinimą jį nužudyti), pareiškė norą, kad iš naujo į teismą būtų kviečiami visi liudytojai.