Netelpa kavinės

Senamiesčio gyventojai pageidauja daugiau vietų automobiliams, tačiau jiems netinka tai, kad mašinos statomos statmenai šaligatvių.

Aiškėja, kad senamiesčio verslininkams tinka toks stovėjimo būdas, tačiau nebetelpa lauko kavinių paviljonai.

Vietos verslininkams jau yra išduoti leidimai statyti lauko kavines. Tačiau paaiškėjo, kad jos užima tiek vietos, jog senamiesčio centre nebeliks erdvės prasilenkti dviem mašinoms.

Savivaldybės atstovai prieš komisijos posėdį net vaikščiojo pėsčiomis ir tiksliai išmatavo, kaip atrodys uostamiesčio širdimi vadinama Teatro gatvė, kai joje bus suręsti kavinių paviljonai.

„Sezonas ant nosies, leidimai išduoti. Kažkaip reikia susigyventi. Vasara yra vasara“, – teigė Saugaus eismo komisijos pirmininkas Algirdas Kamarauskas.

Justinas Liubinskas / Stop kadras

Susikirto interesai

Vietos verslininkai įrodinėjo, kad vasarą Klaipėda sulaukia turistų, o jie ieško jaukių kavinių senamiestyje, todėl jų terasoms būtina rasti vietos.

Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Juozas Tubinas priminė, kad turizmo infrastruktūra yra svarbesnė už automobilius.

Teatro gatvė buvo rekonstruota europinėmis lėšomis, todėl senamiesčio gyventojai komisijai priminė, kad derėtų laikytis projekte numatytų sprendimų, kitaip gali tekti grąžinti dalį projektinių lėšų.

„Nesuprantamas noras senamiestyje prigrūsti kuo daugiau mašinų“, – aiškino Klaipėdos senamiesčio gyventojų bendruomenės pirmininkas Justinas Liubinskas.

Nesuprantamas noras senamiestyje prigrūsti kuo daugiau mašinų.

Tačiau A. Kamarauskas nuramino – lėšų niekas neatims, nes panašioje situacijoje miestas jau keitė eismo schemas ir gavo išaiškinimus, kad jokių tvarkų nepažeidė.

Laukia pasiūlymų

Ginčas kilo dėl to, kad projekte numatytas automobilių stovėjimas išilgai gatvės, tačiau savivaldybė nusprendė pakeisti tvarką. Statant automobilius statmenai sutaupoma vietos.

„Automobilis, statomas statmenai į šaligatvį, užims tiek pat vietos, kiek terasa“, – pastebėjo A. Kamarauskas.

Kai kurios kavinių terasos gali užimti daugiau nei 4 m, o pati gatvė – 8,3 m.

„Viena juosta negali būti siauresnė nei 2,75 m. O jei dar atitvarus įrengtume, vietos bus dar mažiau. Dvi juostos čia nebetelpa. Turime dilemą – verslas nori daugiau kavinių ir stovėjimo vietų. Tačiau turime ir senamiesčio gyventojus, kurie turi savo nuomonę“, – situaciją pristatė A. Kamarauskas.

Vietiniai nori, kad automobiliai būtų statomi lygiagrečiai. Taip pat gyventojai siūlė naikinti eismą draudžiantį ženklą, vadinamą plyta, Žvejų ir Teatro gatvių sankryžoje.

Siūlyta kavinių terasas kelti arčiau Teatro aikštės centro link.

Kalbėta ir apie tai, kad, pradėjus remontuoti Biržos tiltą, didžiausias eismo srautas bus nukreiptas Pilies gatve.

„Jei Teatro gatvėje padaromas vienpusis eismas, vienintelis patekimas į senamiestį liks Daržų ir Pilies gatvių sankryža. O ten šviesoforas tris mašinas vos spėja praleisti. Teatro gatvėje reikia dvipusio eismo“, – nuomonę išsakė tarybos narys Andrius Petraitis.

Saugaus eismo komisijos pirmininkas A. Kamarauskas aistras ramino siūlydamas dar pagalvoti, o su gyventojais ir verslininkais susitikti papildomoms diskusijoms.

Tačiau komisija pritarė siūlymui, kad Sukilėlių gatvėje būtų vienpusis eismas, o likusioje laisvoje eismo juostoje atsirastų stovėjimui skirtos vietos.

– Kokių pokyčių numatoma maitinimo įstaigoms ir kokių iššūkių laukia šiais metais panaikinus lengvatinį 9 proc. PVM?

– Apart 9 proc. PVM, yra pasiektas dugnas ekonomikoje. Palūkanų naštos augimas, minimalios algos augimas 10 proc., kas automatiškai persiskaičiuoja dažnai iki 40 proc. sudarančių sąnaudų restoranams, ir nuomos, kurios dažniausiai būna skaičiuojamos pagal infliaciją, tad gali vėl siekti 8 proc. augimą. Net jei ir nebūtų didinamas PMV, būtų tikrai nelengvas laikotarpis, o dabar valdžia tokią papildomą dovanėlę mums davė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Na, sako, tai buvo karantino laikotarpiui.

– Nebuvo, nereikia meluoti. PVM aiškinamajame rašte aiškiai parašyta, kad galima taikyti ir pasibaigus karantino laikotarpiui. Čia tik taip interpretuojama, nes tie patys konservatoriai taikė šią PMV pataisą dar kol nebuvo pandemijos ir kol jie buvo opozicijoje.

– Kaip maitinimo verslas šioje situacijoje gelbėsis? Ar darbuotojų sąskaita, ar visos papildomos sąnaudos, kaštai bus perkeliami ant vartotojo pečių? Kokie yra galimi scenarijai?

– Yra įvairių galimų scenarijų. Kai mums buvo sumažintas PVM mokestis, darbuotojai išsirikiavo eilėje su reikalavimu didinti atlyginimus, tačiau atgal panaudoti motyvą, kad mums padidintas PVM mokestis ir jums bus mažinami atlyginimai, bus sunku. Labai įvairiai spręs tas problemas restoranų savininkai, bet bus tikrai sunku. Bus ir masinių bankrotų. Mūsų skaičiavimais, per vienus metus bus kaip per įprastus ketverius metus – toks bankrotų skaičius gali būti. Iš tikrųjų yra tų, kurie jau ruošiasi, jau yra užsidarančių restoranų. Pas mus 58 proc. yra smulkių restoranų. Jie supras, ką reiškia PMV padidėjimas, vasario 25 d., kai bus vykdomas PVM mokėjimas už sausio mėnesį.

Dabar valdžia tokią papildomą dovanėlę mums davė.

– Ar kalbate apie jauną verslą, kuris nuo 2020 m. susikūręs?

– Ne tik jauną, bet apskritai paprastą verslas, kuriame dominuoja 4–5 žmonės. Mažas restoranas, pamatęs, kad kiekvieną mėnesį sąskaitoje pinigų mažėja, reikia ką nors daryti, didina kainas. Tokį šoką jie gaus vasario 25 d. Vakar sutikau jauno verslo atstovą, valdantį dvejus metus veikiantį restoranėlį, sako: „Mano apyvarta 25 tūkst. eurų, kiek man daugiau reikės mokėti?“. Sakau: „Vidutiniškai 2,5 tūkst.“ Sako: „Oi, aš atlyginimo sau tiek neišsimoku, tai ką man daryti?“. Tai va, reikės atsakyti jam į šį klausimą, ką daryti.

– Kokio kainų augimo galime tikėtis?

– Faktoriai, kad augo minimali alga ir nuoma, net ir be PVM augimo, turėjo lemti 8 proc. kainų augimą. Dabar skaičiuojame 15 proc. Ir tai nereiškia, kad pakėlus kainas 15 proc. baigsis visos problemos. Mes turime ir konkurentų, ir „Maximą“, „Rimi“. Žmonės kainas lygins ir greičiausiai padidėjus kainoms kris vartojimas, dalis nueis ir į šešėlį.

Įmonių atstovai kartoja, kad vėl grąžinti 21 proc. PVM nereikėjo: jos dar neatsigavo po pandemijos, dujų bei elektros, žaliavų kainų šuolio. Tuo metu valdančiųjų atstovai teigė, kad lengvatinis PVM buvo skirtas tik padėti nuo pandemijos nukentėjusiam verslui, kuris jau atsigavo, ir tikisi į biudžetą papildomai gauti apie 140 mln. eurų.

Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis mano, kad dalis verslo pasitrauks į šešėlį, žmonės dažniau vyks pramogauti į kitas šalis.

Tuo metu darželiuose ir mokyklose maitinimo situacija nevienoda – maitinimas brangs, jeigu šios paslaugos perkamos iš išorės tiekėjų, o jei įstaigos pačios gamina maistą, dėl didesnio PVM pietūs nebrangs, nes jos nėra PVM mokėtojos.

2021 metų liepą įvestą laikiną – iki 2022 metų pabaigos galiojusią – lengvatą Seimas vėliau pratęsė iki 2023-ųjų pabaigos. Dalis opozicijos parlamentarų pernai siūlė ir toliau ją taikyti ar net palikti nuolat, bet tokias iniciatyvas Seimas atmetė.

Kainos augs dėl PVM, didesnės MMA, brangstančios nuomos 

Vienos didžiausių Lietuvoje restoranų ir kavinių grupių „Amber Food“, valdančios restoranus „Charlie pizza“, „Katpėdėlė“, „La crepe“ ir kitus, savininkas ir vadovas G. Balnis prognozuoja, kad pirmąjį pusmetį kainos pakils apie 15 procentų.

„Kainos kils ne tik dėl PVM didėjimo, bet ir dėl minimalios algos auginimo 10 proc., nuoma iki 10 proc. didės“, – BNS teigė G. Balnis.

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos, kuri vienija beveik keturias dešimtis viešbučių ir restoranų, prezidentė Laura Taučiūtė taip pat sako, jog kainas kelti vers ne tik didesnis PVM, bet ir padidėję alkoholio akcizai, minimali alga.  

„Galutinis vartotojas jaus kainų augimą, nes verslas negalės išsilaikyti. Palangos verslininkai stengiamės kiekvienais metais teikti paslaugas ištisus metus, o kai mažesni žmonių srautai, dar sunkiau. Mokesčiai apsunkina situaciją“, – BNS sakė L. Taučiūtė.

Tačiau ji neatmetė, kad dalis restoranų padidėjusias sąnaudas dar kiek laiko dengs iš rezervų.  

„Bus pereinamasis laikotarpis. Kiek jis (verslas – BNS) paveš? Palanga negali kelti kainų tiek, kiek brangsta žaliavos, energetika, komunalinės paslaugos. Turime būti konkurencingi su kitais kurortais. Kelti kainas yra didelis iššūkis, nes galime išgąsdinti tuos, kurie planuoja pasirinkti Palangą atostogoms“, – svarstė asociacijos vadovė.   

Pasak G. Balnio, PVM tarifo atstatymas yra antras po pandemijos iššūkis maitinimo sektoriui, todėl, jo žodžiais, valdžia jį žlugdo: „2024-ųjų planas yra išgyventi iki kitos valdžios“.

Jis neatmeta, kad sektoriaus atstovai imsis „kažkokių veiksmų“, o dalis verslo pasitrauks į šešėlį. Pasak G. Balnio, brangesnis maitinimas skatins lietuvius vykti pramogauti į kitas šalis, atgrasys atvykti užsieniečius. 

Restoranai nėra pilnai atsigavę po kovido – dar kabo didžiulės skolos – bei po karo pasekmių, kai brango elektra, dujos, žaliavos, o paskui dėl infliacijos.

Jis taip pat pabrėžė, kad iš laikinai sumažinto PVM restoranams nepavyko sutaupyti, nes žaliavų tiekėjai brangino produkciją, o maitinimo įstaigos kainas kėlė mažiau nei brango žaliavos.

L. Taučiūtė sako, kad kai kurie kurorto restoranai jau svarsto glaimybę stabdyti veiklą.

„Labai didelis iššūkis, nes restoranai nėra pilnai atsigavę po kovido – dar kabo didžiulės skolos – bei po karo pasekmių, kai brango elektra, dujos, žaliavos, o paskui dėl infliacijos“, – BNS teigė L. Taučiūtė. 

Mokinius ir darželinukus maitinančių įmonių laukia liūdni sprendimai

Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos, vienijančios 7 įmones, maitinančias daugiau negu 30 tūkst. vaikų ir moksleivių, vadovės Eurikos Turonienės teigimu, maitintojai, kurie yra ir PVM mokėtojai, nebeturi galimybių įsigyti pigesnių žaliavų.

„Nebeturime kur pigintis, nebeturime kur prastinti valgiaraščių iki nežinia kokio pigumo produktų, nes tokio pigumo jų nebeegzistuoja rinkoje, kad būtų galima pagaminti maisto už 2,1 euro“, – BNS kalbėjo E. Turonienė. 

Asociacijos vadovė, be kita ko, pabrėžė, kad neseniai Seimo įteisinta trumpoji žemės ūkio produktų tiekimo grandinė nenaudinga, nors ir leis perkančiosioms organizacijoms įsigyti maisto produktų tiesiai iš smulkių ūkininkų ar ūkių.

„Dauguma maitintojų yra privačios įstaigos ir mūsų neriboja viešieji pirkimai. Jau dabar esame atsirinkę pačius geriausius kainos ir kokybės prasme pardavėjus“, – sakė E. Turonienė.

Anot jos, nuo pandemijos kai kurie maisto produktai pabrango 60 proc., dalis – net 90 procentų.

E. Turonienės teigimu, nė vienas mokyklų maitintojas dar nėra nutraukęs veiklos, bet įsigaliojus standartiniam PVM tarifui laukia „daug labai žiaurių ir liūdnų sprendimų“ – kai kurie maitintojai ketina atsisakyti arba jau nebetiekia maisto mokykloms, o pasiliko aptarnauti tik darželius, įmones – taip siekiama diferencijuoti veiklą.

Be kita ko, ji apgailestauja, kad dalis savivaldybių dar nėra patvirtinusios lėšų didesnėms kainoms kompensuoti už nemokamą vaikų maitinimą darželiuose ir mokyklose: „Tai labai neatsakinga iš savivaldos, nežinioje maitintojai, negali pirkti žaliavų“.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija BNS nurodė, kad šiemet nemokamam mokinių ir vaikų maitinimui papildomai skirta 400 tūkst. eurų, iš jų beveik 200 tūkst. eurų – dėl didesnio PVM. Ministerijai pavaldžių ikimokyklinio ugdymo įstaigų maitinimo kainas, remdamiesi produktų kainomis, kurios negali viršyti 7 proc. bazinės socialinės išmokos, nustato jų direktoriai.

„Kainos skirtingos, kadangi produktus vieni darželiai įsigyja iš ūkininkų, kiti – iš prekybininkų“, – komentare BNS teigė ministerija.

Pasak jos, nuo 2024 metų mokinių maitinimo norma padidinta 25 proc.: „Maitinimo normos padidintos mokinių nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti.“ 

Ne PVM mokėtojų padėtis iš esmės nesikeičia

Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė pranešė, kad tarybos sprendimu vienos dienos vieno mokinio nemokamam maitinimui skiriamos lėšos yra didesnės nei švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyti dydžiai.

„Pokyčių miesto ugdymo įstaigų maitinimo organizavime nenumatoma“, – BNS teigė S. Sėrikovienė.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus patarėja Sandra Verenkaitė-Bubliauskienė BNS nurodė, kad PVM dydis neturės įtakos vaikų maitinimo kainai miesto švietimo įstaigose, nes beveik visos jos maitinimą organizuoja pačios, jos nėra PVM mokėtojos.

Pasak jos, iš 64 švietimo įstaigų mieste maitinimo paslaugą perka tik trys.

Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro direktorė Inga Tamosinaitė BNS sakė, kad didesnis PVM tarifas įtakos neturės, nes maisto produktai perkami per viešuosius pirkimus ir jiems taikomas 21 proc. PVM.

Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Eglės Andriuškienės, jau rengiamas įsakymas, kuriuo bus didinamos lėšos nemokamam maitinimui mokyklose ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose.

Planuojama, kad ikimokyklinukų ir 1-4 klasių auklėtinių pietums numatyta suma didės 25 centais iki 2,4 euro, vyresnių klasių mokiniams – 35 centais iki 2,6 euro. Pusryčių, pavakarių išlaidų pokytis bus nežymus.

„Pagal sutartinius įsipareigojimus su savivaldybe maisto tiekėjai turi teisę nemokamo maitinimo kainas taikyti ir tėvelių apmokamam mokinių maitinimui. Tikėtina, kad dėl šių priežasčių mokamo maitinimo kaina gali taip pat atitinkamai padidėti“, – BNS sakė E. Andriuškienė.

Tuo metu Kauno darželiuose vaikų maitinimas organizuojamas kitaip – savivaldybė produktus perka centralizuotai.

„Darželiai aprūpinami produktais už palankią kainą, todėl čia pokyčių neturėtų būti“, – teigė E. Andriuškienė. 

Muzikos verslo asociacijos valdybos narys ir Renginių industrijos asociacijos tarybos narys klaipėdietis Jevgenijus Sokolovas teigė, kad kad kai kurios senamiesčio kavinės išlieka populiarios ne tik šventiniu laikotarpiu, tad jos jau rezervuotos ir Naujųjų metų sutikimo šventei.

„Labai įvairiai švenčia. Tikrai išlieka populiarus Naujųjų metų sutikimas kavinėse, kurios turi programą. Naujamečio vakaro trukmė – apie šešias–septynias valandas, tad žmonės nori ir pavalgyti, ir pašokti, ir pailsėti. Kavinės, kurios yra populiarios šiaip savaitgaliais, tai jos tikrai beveik visos rezervuotos – jeigu kavinė populiari, ji ir per Naujuosius bus populiari. Gal kiek sunkiau sekasi vietoms, kurios nėra lankomos savaitgaliais, tad jos turi labiau išreklamuoti programą ir turinį“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, kavinės, viešbučiai, kitos erdvės Naujiesiems metams siūlo kompleksinę programą, į kurią įeina ne tik koncertas, bet ir pramoginė dalis – siūlomi žaidimai ar kiti užsiėmimai.

Žmonės nori ir turinio, ir niekuo nesirūpinti, ateiti, kur viskas būtų paruošta.

„Jaučiame ir girdime didesnį susidomėjimą nuo trečiadienio. Tie, kurie nepasirūpino iš anksto, aktyviai ieško kur švęsti, bet geriausios, populiariausios vietos jau rezervuotos. Rezervavimas prasidėjo spalį“, – tikino J. Sokolovas.

Pažymima, kad Naujųjų metų šventiniai renginiai vyks ne tik kavinėse ar baruose, bet ir Klaipėdos dramos teatre, „Švyturio“ arenoje, Žvejų rūmuose ir kitur. Į daugelį renginių bilietai jau išparduoti.

Pasak J. Sokolovo, klaipėdiečiai nori šventes pasitikti be rūpesčių – neruošiant maisto ir nesitvarkant namų joms praėjus, tad pasirinkimas švęsti kavinėse jiems – puiki alternatyva.

„Tendencijos išlieka panašios. Žmonės nori ir turinio, ir niekuo nesirūpinti, ateiti, kur viskas būtų paruošta“, – sakė J. Sokolovas.

Nuo 2024 metų sausio būtų draudžiama dalinti vienkartines gėrimų pakuotes, o nuo 2025 metų sausio – ir maisto pakuotes. Jas turės pakeisti stalo indai arba daugkartinė pakuotė, tačiau jų kaina negalėtų būti didesnė nei vienkartinės. 

Tokia tvarka negaliotų pakuotėms, į kurias skirtą maistą ar gėrimus supakavo gamintojas.

Vienkartinių pakuočių nebūtų galima dalinti masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose, išskyrus su užstatu.

Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus pardavėjus bausti 30-60 eurų, o įmonių vadovus – nuo 100 iki 200 eurų baudomis.

Kavinės ir restoranai dirba išsijuosę ruošdamiesi šventiniam bumui, tačiau viskas gali pasikeisti po Naujųjų metų. Gyvenimas ne tik maitinimo įstaigoms, bet ir klientams apkars.

„Maitinimo sektorius būtų spaudžiamas iš abiejų pusių“, – sakė restorano „Sushi Lounge“ savininkė Daiva Breivė.

Restoranai skaičiuoja, kad panaikinus PVM lengvatą, kainos gali kilti net iki 25 proc.

„Visi privalės kelti kainas. Nebelabai bus, kur jau mažinti darbo užmokesčio, tai nukentės vartotojai“, – teigė D. Breivė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Didelis nuostolis restoranams. Be to, yra ir kitų neigiamų poveikių restoranams. Tai didins kainas“, – kalbėjo viešbučio ir restorano „Best Western Santaka“ generalinis direktorius Zigmantas Dargevičius.

Visgi, gyventojai sako, kad ir kiek kainuotų maistas, restoranas yra lyg pramoga, už kurią negaila pinigų.

„Dabar nebėra pasirinkimo. Anksčiau būdavo pigių ir brangių vietų. Dabar gal žinau tik vieną vietą, kur dar pigu“, – sakė vyras.

„Restoranuose tikrai nepigu. Kadangi labai mėgstu juose lankytis, tai teks eiti“, – kalbėjo mergina.

„Į restoranus nueisime retkarčiais. Ką gi mums daryti, pagyvenusiems žmonėms? Dainuoti, šokti ir į kavines“, – sakė senjorė.

Seimo nariai nubalsavę prieš PVM pratęsimą sako, kad nėra prasmės laikyti lengvatos, kai maitinimo sektorius jau atsistojo ant kojų.

Jau suskaičiuota, kiek kitais metais pilnės biudžetas, kai maitinimo įstaigos mokės standartinį PVM.

„Kitiems metams yra įskaičiuota apie 170 mln. eurų į planuojamas gauti pajamas. Jei eitų kalba apie dar ilgesnį pratęsimą, tai reikėtų svarstyti, kokiai sričiai sumažinti tą sumą“, – sakė Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Iš viso biudžetas per visą lengvatos egzistavimo laikotarpį neteko trečdalio milijono eurų. Seimo opozicija siūlė lengvatą palikti dar trejiems metams.

„Pajusime visi. Tai liečia ne tik restoranus, bet ir visas maitinimo įstaigas“, – sakė Seimo narė Aušrinė Norkienė.

Sausį prognozuočiau didelę krizę.

Pasak opozicijos, lengvatos naikinimas paskatins naujų bankrotų bangą.

„Dalis bankrutuos arba lįs į šešėlį. Manau, kad valstybė patirs didesnes išlaidas išmokant socialines išmokas netekusiems darbo. Europos Sąjungoje iš 27 šalių 23 šalys taiko šią PVM lengvatą“, – sakė A. Norkienė.

Tam pritaria ir verslininkai.

„Sausį prognozuočiau didelę krizę. Ir šiaip yra žmonių sumažėjimas, o jei dar būtų ir PVM padidinimas“, – sakė D. Breivė.

Tačiau M. Lingė sako, kad naudos, neskaitant didėjančio verslininkų pelnų, PVM lengvata neatnešė. Iš visų sektorių maitinime kainos augo labiausiai.

Kainos kavinėse ir restoranuose turėtų kilti po sausio 1 d.

Kaip teigiama Aplinkos ministerijos parengtame Vyriausybės išvados projekte, siūloma drausti nemokamai dalinti ne visų rūšių pakuotes, o tik plastiko, PET ir kombinuotąsias. Kaip alternatyva tokiems gaminiams turi būti pateikiamos daugkartinės pakuotės arba vienkartinės, kurių sudėtyje nėra plastiko.

Siūloma nedrausti dalinti vienkartinių pakuočių su maistu ar gėrimais, jei jos užpildytos ne maitinimo įstaigoje.

Be to, siūloma numatyti įmonių ar fizinių asmenų atsakomybę už reikalavimų nevykdymą.

Grupė parlamentarų siūlo Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo projektų pataisas, kurios, anot jų, tai paskatintų daugkartinės maisto ir gėrimų taros sistemos plėtrą.

Jau metus laiko Kopa su savo šeimininkais prie bendro stalo sėda ne tik namie, bet ir restorane. „Dauguma šunų mieste yra dresuoti, kultūringi. Dėl to ir galima atsivesti į restoranus. Šuniukas yra šeimos dalis, geriausias draugas, tad norisi jį visur kartu turėti“, – kalbėjo Kopos šeimininkė Milvydė.

Instagramo paskyrą Kopai ir jos kelionėms sukūrę šeimininkai pasakojo, kad beveik niekada jų šeimos draugas nelieka nuošalyje. „Keliaujame daug kur – tiek traukiniu, tiek autobusu galima pasiimti kartu šunelį. Einame į restoranus, kavines – tik reikia prieš tai pasitikrinti, kad vieta yra draugiška gyvūnams. Esame buvę ir ekskursijose. Dauguma muziejų po atviru dangumi be problemų priima augintinius“, – sakė Kopos šeimininkas Rokas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau žmones kartu su augintiniais priimantys salotų baro darbuotojai tikina, kad kreivų žvilgsnių klientai, atsivedantys šunis, dar sulaukia. „Didelė tendencija yra žmonių, kurie galvoja, kad šuo – tik prie būdos. Labai gaila, bet jų mažėja, požiūris keičiasi“, – akcentavo salotų baro „Mano guru“ administratorė Inga Zdančienė.

Bet išeities nepriimti klientų su gyvūnais beveik nėra, mat poreikis keturkojį draugą vestis kartu su savimi Lietuvoje auga. „Žmonės į darbus vedasi gyvūnus, tai juo labiau, jei jie eina užkąsti, kur padėti gyvūną?“ – svarstė salotų baro administratorė.

Tiesa, kai kur Lietuvoje šuniui vis dar vietos nėra. „Aš su juo dirbu, visur einu, man norisi, kad būtų daugiau vietų. Ir kartais yra nepatogu, nes ne visą laiką galima visur ateiti su šunimi. Ir ypač, jei karšta, negalima jo palikti automobilyje. Tuomet tampa labai nepatogu, nes reikia vežti namo“, – pastebėjo iniciatyvos „Draugiški gyvūnams“ ambasadorė Marija Ivanavičienė.

Įsileidžia ne visi prekybos centrai, maisto prekių parduotuvės. O neretai ir nuomotojai audintinį priima nenoromis. „Daugiau laiko užtrunka rasti trumpalaikį apgyvendinimą. Dėl to, kad tikrai ne visi viešbučiai, apartamentai įsileidžia šuniuką. O jei ir įsileidžia, dažnai prašo papildomo mokesčio“, – teigė Kopos šeimininkė.

Tačiau jau 30 metų Lietuvoje gyvenanti ir augintinių priežiūra užsiimanti suomė pasakojo, kad sąlygos keturkojams augintiniams čia kasmet tik geresnės. „Suomijoje šunys, galima sakyti, jau gyvena kaip žmonės. Jie prižiūrimi: veterinarija, profilaktika, fizioterapija. Į Lietuvą tai ateina“, – vylėsi „Gerų namų gyvūnams“ vadivė Liisa Leitzinger.

O gyvūnų gerovės sergėtojai tikina, kad ne visos šalys yra tokios draugiškos gyvūnams. Štai, pavyzdžiui, Šanchajuje pasibuvimas su keturkoju draugu viešumoje – komplikuotas.

„Šanchajuje nėra daug gyvūnams draugiškų prekybos centrų. Todėl įprastai mano Liusė žaidžia mūsų rajone“, – kalbėjo Liusės savininkė He Jing.

Vis dėlto, kai kurie Šanchajaus prekybos centrai bando persiorientuoti ir klientus jau priima su augintiniais. Tikisi, kad taip pavyks pritraukti daugiau klientų. „Mes įrengėme specialius liftus, vandens fontanėlius ir organizuojame socialinę veiklą augintiniams. Šios paslaugos suteiks mūsų vartotojams daugiau priežasčių užsukti į mūsų prekybos centrą“, – įsitikinusi Šanchajaus „Suhewan Mixc World“ vadovė Shi Junyan.

Tačiau gyvūnų gerovės sergėtojai primena, kad atsakomybė dėl gyvūno, visų pirma, atitenka patiems savininkams, tačiau svarbus ir aplinkinių draugiškumas. Esą būtent to iš abiejų pusių ir pritrūksta tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.

„Tos vietos pasitempimui ir yra abipusiai dirbant – tiek vietoms atveriant duris, tiek augintinių šeimininkams būnant sąmoningais ir paruošiant augintinius, kad jie galėtų eiti kartu“, – aiškino iniciatyvos „Draugiški gyvūnams“ ambasadorė.

Na, o Kopos šeimininkai ateityje žada vien kavinėmis ir prekybos centrais neapsiriboti ir jau planuoja kelionę lėktuvu. „Imsime šuniuką visur“, – žadėjo Kopos šeimininkė.

Kaip ketvirtadienį pranešė bendrovė, kampanijos metu ją palaikantys maitinimo paslaugas teikiantys verslai savo klientus kvies nemokamai pasivaišinti stikline vandens iš čiaupo, o „Vilniaus vandenys“ kiekvienai prie kampanijos prisijungusiai kavinei ar restoranui kompensuos po 2 kubinius metrus vandens.

„Didžiuojamės, jog prieš porą metų mūsų įmonės parodyta lyderystė gyventojų, verslų atstovų ir kitų miestų kolegų buvo sutikta su stipriu palaikymu. Po trejų metų ši kampanija jau tapo tradicija, taigi, nors kasmet ją papildome naujomis, gyventojų dėmesį atkreipiančiomis, iniciatyvomis, pagrindiniai jos tikslai išlieka tie patys: paskatinti gyventojus gerti sveiką, sąlyčio su plastiku neturėjusį vandenį ir tausoti aplinką, kuri mus supa“, – pranešime cituojamas bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Saulius Savickas.

Pernai prie šios iniciatyvos prisijungė aštuonios vandentvarkos paslaugas teikiančios įmonės ir 80 įvairių verslų. Tikimasi, jog šiais metais prisijungusių prie kampanijos skaičius bus dar didesnis.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad šie metai ypatingi sostinei minint 700 metų jubiliejų, čia vykstančiuose renginiuose tikimasi sulaukti daug svečių iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio.

„Pavaišinti atvykusius vienu iš mūsų miesto turtų, nemokama stikline Vilniaus vandens iš čiaupo – sąmoningo ir gamtai draugiško miesto ženklas. Kviečiu jungtis prie kampanijos ir suteikti progą vilniečiams ir miesto svečiams atsigaivinti kokybišku, sveiku ir skaniu vandeniu iš čiaupo“, – pranešime cituojamas meras.

„Vilniaus vandenų“ vadovo teigimu, šiais metais vandens kampanijai buvo pasirinkta Vilniaus gimtadienio tema, todėl dalis iniciatyvų taps sveikinimu miestui.

Daugiau lauko gertuvių, atvers vandens saugyklą

Viena svarbiausių – šiuo metu remontuojamos Liepkalnio vandens saugyklos atvėrimas visuomenei.

„Vilniaus vandenys“ šiltuoju metų sezonu sostinės gyventojus ir miesto svečius ragina rinktis tvarius sprendimus ir atsigaivinti vandeniu plėsdami viešose miesto vietose įrengtų lauko gertuvių tinklą. Šiuo metu Vilniuje yra įrengta 31 lauko gertuvė, o vasarai įsibėgėjant jų skaičių planuojama padidinti dar bent penkiomis naujomis lauko gertuvėmis.

Pasak bendrovės, Vilniuje vanduo yra tiekiamas iš požeminių gręžinių, kuriuose vanduo apsaugotas nuo išorinės, cheminės ir mikrobiologinės taršos. Požeminio vandens atsargomis gali pasigirti tik maža dalis pasaulio šalių.

Siekiant užtikrinti tinkamą vandens kokybę bendrovė „Vilniaus vandenys“ vykdo įvairius vandens tyrimus. 2022 metais bendrovės vandens laboratorijoje iš viso buvo atlikta 22,5 tūkst. tyrimų, o jai priklausančiose vandenvietėse tirti 42 vandens kokybės rodikliai.

Informaciją, iš kurios bendrovės vandenvietės klientus pasiekia geriamasis vanduo bei kokie yra jo mikrobiologiniai, cheminiai ir jutiminiai parametrai galima rasti „Vilniaus vandenų“ internetinėje svetainėje.

Verslai ar vandentvarkos įmonės, norinčios prisijungti prie „Vilniaus vandenų“ kampanijos, skatinančios gerti vandenį iš čiaupo ir mažinti plastiko sunaudojimą, prisijungimo užklausą gali užpildyti kampanijos svetainėje.

„Noriu didžiuotis, bet gėda! Kaune šiandien Final4, Kaunas ūžia!!! Padavėj(os)ai surinks gyvenimo žingsnių per dieną rekordą… Visi stengiasi kaip gali, reprezentuoja miestą, šalį, o kadangi, tokie dalykai – ne kasdien, tai visi šlapi iki gumytės…

Ir aš negaliu patikėti – tokią užimtą dieną, kai restoranų žmonės žino: laiko parūkyti bus tik ryt, Kauno restoranus lanko VMI!!!!

Jūs Rimtai?!!! Ar jūs – instrumentas padėti šaliai klestėti? Ar sukurti tik dulkinti ir tyčiotis??? Ką tik mačiau, kaip padavėja slapčiiomis masažavo pėdas… O prie kasos tuo metu perdėm mandagiais veidais dvi VMI žiurkės… Priėjau, sakau, vyrai, tikrai ne ta diena jums čia lankytis… Ir jiedu žino, kad galėtų ateiti kitą savaitę, kai viskas aprims, bet ne!

Šiandien visi pavaragę, šiandien visi išsiblaškę – va, šiandien ir išp…im! Ačiū tau VMI!!!“ – feisbuke rašė A. Žiurauskas.

Žinomo vyro žiniomis, šį sekmadienį restoranus lanko ne tik VMI, bet Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovai. Taip pat tikrinama maisto sauga ir higiena.

„Tai man patvirtino žmonės iš kelių restoranų, pamatę šitą mano pareiškimą feisbuko profilyje. (...) Viską suprantu – suprantu žmonių darbus, tiesiog nesuprantu, kodėl tada, kai žmonės „išvarvėjusiomis akimis“ ir taip nesugeba aptarnauti... “ – piktinosi A. Žiurauskas.

A. Žiurausko feisbuko nuotr.

Pasak jo, vienas savininkas skundėsi, kad atėjus specialistams, tikrinantiems maisto saugą ir higieną, reikėjo uždaryti virtuvę, kol jie vykdė darbus. 

„Įsivaizduokite: lauke pilna žmonių, bet tikrina higiena, ir reikia uždaryti virtuvę, kad jie galėtų pažiūrėti. Taigi, kiekviena sekundė yra svarbi, o čia uždaro kažkuriam laikui. Aš tikrai nesuvokiu šito tarnybų plano“, – stebėjosi aktorius.

Portalo kauno.diena.lt žurnalistai uždavė klausimus raštu VMI, VDI ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovams. Gavę atsakymus, tekstą papildysime.