T. V. Raskevičius viešai pasisakė savo „Facebook“ paskyroje. 

„Vakarykštis epizodas, kai man pavyko 15000-uoju numeriu pasirašyti už Gitanas Nausėda kandidatūrą rinkimuose ir tokiu būdu „laimėti“ pokalbį su Prezidentu prie kavos puodelio, daugeliui iš Jūsų galėjo pasirodyti kaip linksmas pokštas. Tačiau tai nėra pokštas ir tuoj paaiškinsiu, kodėl.

Kryptingai siekiau akistatos su Prezidentu man ir mano bendruomenei svarbiais klausimais nuo pirmos savo kadencijos Seime dienos. Siunčiau raštus, pakvietimus, kviečiau Prezidentą susitikti su tos pačios lyties šeimomis. Daug kas prisimenate istoriją, kai išgirdęs, jog Prezidentas „turi draugų gėjų ir su jais valgo picas“, jo Ekscelencijai nusiunčiau picą, kurios jis nepriėmė, nes „Prezidentūroje galioja nulinė dovanų politika“. Viskas kaip į sieną. Tačiau yra geras posakis: „belsk ir tau bus atidaryta“. Matyt, ne veltui mano bilietas „kavuko loterijoje“ buvo laimingas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Civilinės sąjungos įstatymas šiuo metu vis dar yra politinėje darbotvarkėje. Nepaisant visų trukdymų ir pagalių kaišiojimo į ratus, iki šio įstatymo priėmimo Seime liko paskutinis balsavimas. Praėjusiais metais Estijai įtvirtinus santuokos lygybę, o Latvijai priėmus Partnerystės įstatymą, Lietuva žmogaus teisių žemėlapyje atrodo nebeadekvačiai. Vakarietiškos vertybės ir žmogaus teisės šiandien kaip niekad yra ir nacionalinio saugumo klausimas – atėjus dienai X, mūsų saugumo partneriai gins ne tik mūsų valstybės teritoriją, bet ir tą pačią kultūrinę ir vertybinę sistemą. Todėl prezidento laikysena Civilinės sąjungos įstatymo atžvilgiu yra kaip niekad svarbi – tik nuo jo priklauso, ar šis įstatymas nebus vetuotas. Ir šis klausimas savo aktualumo nenustos tiek likusioje, tiek ir galimai naujoje kadencijoje.

Todėl labai keistai atrodo Prezidento rinkimų štabo pasamprotavimai apie tai, kad jie tikrins mano parašo autentiškumą. Ar tokie patikrinimai buvo atliekami ir kitiems, pasirašiusiems „laiminguoju“, pvz., 7500-uoju, numeriu? O gal tai tiesiog dvigubi standartai ir išsisukinėjimas, siekiant išvengti nepatogaus pokalbio visuomenėje aštria tema? O kalbėtis yra apie ką. Pavyzdžiui, apie tai, kad 2019 metais Konstitucinis teismas konstatavo, jog konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu. Apie tai, kad Lietuva liko viena iš 5 Europos Sąjungos valstybių, nesaugančių ne santuokos pagrindu sudarytų šeimų. Apie tai, kad Civilinės sąjungos įstatymas ne išplauna Konstituciją „pro užpakalines duris“, o atvirkščiai – tiesiogiai ją įgyvendina.

Pone Prezidente, jei šių pokalbio temų maža, aš įsipareigoju surinkti ir Jums perduoti LGBT bendruomenės klausimus apie tai, ką reiškia kasdien būti LGBT žmogumi Lietuvoje. Apie tai, kokią ilgą ir kartais labai skaudžią kelionė keliauja kiekvienas LGBT žmogus, prieš atsiskleisdamas savo tėvams ir artimiesiems. Apie tai, kaip kiekvieną LGBT žmogų sužeidžia ir skaudina homofobinės patyčios, internetiniai komentarai ar net fizinio smurto protrūkiai. Galiausiai apie tai, kaip kiekvienas LGBT žmogus myli Lietuvą ir yra pasiruošęs ją visomis išgalėmis ginti, nes už laisvę – Lietuvos laisvę – mes nieko brangiau neturime.

Pasikalbėkime, pone Prezidente“, – feisbuke rašė T.V. Raskevičius.

LNK primena, kad kiek anksčiau savo paskyroje Lietuvos prezidentas rašė, jog „Mielai išgertų kavos“ su 5000-tuoju, 7500-tuoju, 10000-tuoju, 15000-tuoju ir 20000-tuoju pasirašiusiuoju. Jis paragino tokiais tapusius žmones atsiųsti ekrano nuotrauką, kuri patvirtintų tą informaciją.

Minėtas G. Nausėdos įrašas praėjusią savaitę sulaukė ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) dėmesio. Ši nurodė sulaukusi skundų dėl galimo rinkimų tvarkos pažeidimo.

Komisija šiuo metu sprendžia, ar dėl minėto įrašo pradėti tyrimą. Ji taip pat kreipėsi į G. Nausėdą, „primenant rinkimų kodekso nuostatas dėl dovanų balsavimo metu ir renkant parašus“.

Kiek vėliau prezidentas pakoregavo įrašą, nurodydamas, jog už kavą susimokės patys pašnekovai, o susitikimas vyks ne darbo metu.

Šiuo metu G. Nausėda internetu jau parėmė per 15,4 tūkst. žmonių. Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

Piemuo nutarė ne tik pats paragauti kelias uogas, kad įsitikintų jų poveikiu, bet ir papasakojo apie tai vietos vienuolyno abatui.

Abatas paprašė saujelės uogų, pasidalijęs keliomis su kitais vienuoliais paragavo, bet skonis jiems nepatiko, tad įmetė jas į netoliese degusį laužą. Netrukus pasklido itin malonus aromatas.

Apdegusios uogos buvo išgriebtos iš žarijų, sumaltos ir ištirpintos karštame vandenyje – būtent taip buvo pagamintas pirmasis pasaulyje kavos puodelis.

Kai kur manoma, kad kavą atrado šeichas Omaras. Tarp žmonių jis garsėjo gebėjimu malda išgydyti ligonius. Vieną dieną išalkęs Omaras suvalgė keletą nežinomų uogų, jų skonis jam pasirodė per kartus, tad nutarė jas paskrudinti, tačiau dėl to jos tik sukietėjo.

Galiausiai pabandė jas išvirti. Paragavęs skysčio, kuriame virė uogos, Omaras pasijuto energingas, šis gėrimas jam padėjo išlikti budriam ištisas dienas.

Jo neva stebuklingas atradimas sulaukė tokios didelės pagarbos, kad jam buvo leista grįžti namo į Mochą, ten jis buvo paskelbtas šventuoju, o žinia apie kavą pasklido po visą pasaulį.

Buvo laikotarpis, kai buvo manoma, kad kava – nuodėminga.

Kai kava atkeliavo iki Europos, pirmiausia ji buvo iškrauta Venecijoje, nes šis miestas prekiavo su Viduržemio jūros regiono kaimynais. Tačiau iš pradžių į kavą žiūrėta įtariai.

Visur sklido kalbos apie egzotišką ir svaiginantį gėrimą. Katalikams tai buvo „karštasis šėtono išradimas“, dvelkiantis islamu ir įtartinai panašus į vyno, naudojamo Eucharistijoje, pakaitalą, tad jo gerti tikintiesiems – nevalia.

Kilus tokiai sumaiščiai, įsikišo popiežius Klemensas VIII, jis pats paragavo kavos ir paskelbė, kad tai iš tiesų dėmesio vertas gėrimas.

Paragavęs kavos, jis šmaikščiai pareiškė: „Šis velnio gėrimas toks skanus, tad turėtume apgauti velnią ir jį pakrikštyti!“

Nuo tada kava buvo praminta velnio gėrimu.

Švaros akcija Olando kepurėje prasidėjo tik sekmadienį, tačiau jos organizatorė džiaugiasi, kad jau spėjo sulaukti dėmesio.

„Dar visai neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ parašėme, kad renkame šiukšles, o jau sekmadienį gal šeši ar aštuoni vaikai atėjo su pilnais maišais“, – pasakojo K. Rutkienė.

Moteris pažymi, kad šiukšlių rinkėjų neišgąsdino net baisūs ir lietingi orai, todėl tikisi, kad ateinančius savaitgalius norinčių prisidėti prie akcijos bus dar daugiau.

„Šiuo metu galvoju, kad reikia dar kažkaip daugkartinių puodelių vartojimą paskatinti, nes manau, kad vienkartinius puodelius reikėtų naudoti mažiau“, – atviravo pašnekovė.

Buvo net ir tokių, kurie atvešdavo man saldainių ir liepdavo, kad aš dalinčiau. Žmonės ir puodelius surinkdavo, ir saldainių atnešdavo.

Moteris tikino sulaukianti replikų, kad nėra šalia Olando kepurės šiukšlių, tačiau ji ragina pasidairyti atidžiau.

„Žinoma, jei nueini iki jūros takeliu ir atgal, tai nėra tų šiukšlių, tačiau miškas didelis. Yra priešais dviračių takas, kuris link Girulių veda, tai manau, ten tikrai nemažai šiukšlių. Pakelėse, kur mašinas sustato. Aš pati netoliese gyvenu, važiuoju ir matau, kai pakelėse būna nusėta po savaitgalio šiukšlių. Dar dabar vyksta gyvūnų migracija ir jie ėda tas šiukšles, tai iki nelaimės – vienas žingsnis“, – savo poziciją išdėstė akcijos organizatorė.

K. Rutkienė neslepia, kad tokią akciją organizuoja jau ne pirmą kartą, tačiau didesnio visuomenės dėmesio sulaukė tik dabar.

„Prieš kelis metus organizavome akciją „Parnešk puodelį, gausi saldainį“. Ši akcija vyko ilgai, vaikai gausiai nešdavo tuos puodelius“, – teigė K. Rutkienė.

Moteris teigia, kad tuo metu tiesiog norėjo paskatinti parnešti puodelius, kurie parduodami kioskelyje, tačiau sulaukdavo ir kitokių puodelių, išmestų miške.

Socialinio tinklo „Facebook“ grupės „Smart Kava-Pupele“ nuotr.

Tiesa, K. Rutkienė pasidžiaugė, kad tuo laikotarpiu sulaukdavo ne tik šiukšlių rinkėjų, tačiau ir kitų žmonių palaikymo, kurie atveždavo jai saldainių.

„Dalyvavo šioje akcijoje žmonės tikrai gausiai. Buvo net ir tokių, kurie atveždavo man saldainių ir liepdavo, kad aš dalinčiau“, – sakė K. Rutkienė.

Moteris pasakojo, kad tokios akcijos ypač džiugina vaikus. 

„Manau, kad akcijos tikrai reikalingos, ne tik švarinti aplinką, bet ir šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai visi esame susikaustę ir prislėgti karantino, tačiau norėčiau pabrėžti visiems atvykstantiems, kad rinkdami šiukšles nesiburiuotų. Miškas yra didelis, todėl tikrai galima pasisklaidyti“, – kalbėjo organizatorė.

Portalui susisiekus su Pajūrio regioninio parko direkcijos direktoriumi Dariumi Niciumi, jis patikino, kad apie tokią akciją nieko negirdėjo, tačiau šiukšlių surinkimas ir to skatinimas jau yra sveikintinas.

Tiesa, švaros akcija sulaukė Aplinkos ministerijos dėmesio. 

„Geri darbai nelieka nepastebėti! Už originalią idėją, skatinančią gyventi švariai, laikinai einantis aplinkos ministro pareigas Kęstutis Mažeika reiškia padėką „Smart Kava-Pupele“. Dėkojame, kad esate neabejingi gamtai ir jos puoselėjimui“, – rašoma socialinio tinklo „Facebook“ ministerijos paskyroje.

Kioskelis „Smart Kava-Pupelė“ dirba savaitgaliais nuo 11 val. iki 17 val. Norintys surinkti šiukšles ir gauti už tai puodelį kavos, maišelio turi paprašyti kioskelyje.

Bent jau kol nebus išgerti visi 80 šios išskirtinės kavos puodelių.

"Tai pati skaniausia kava, kokios esu gėręs", - sako jos paragavęs vyras.

Ar tikrai ji išskirtinė?

Ketvirtadienio vakarą 20 val. LNK televizijos laidoje „Valanda su Rūta“ žinomi Lietuvos žmonės dalinsis patarimais, kaip uždirbti pinigus, kaip atrasti svajonių profesiją ir kaip sugalvoti auksinę verslo idėją.

Buvęs sunkiaatletis, o dabar verslininkas Ramūnas Vyšniauskas pasakoja verslą pradėjęs nieko nesuprasdamas apie tai, ką reikia daryti: „Aš tikrai iki šiol neišmanau terminų, nebaigiau jokių verslo mokslų, tačiau visuomet mokėjau malti liežuviu ir apsistačiau žmonėmis, kurie supranta daugiau nei aš. Juk vienam žmogui tikrai nereikia visko žinoti“, – sako buvęs sportininkas, o dabar kavos importuotojas, kavinių tinklo savininkas ir gaiviųjų gėrimų gamintojas.

Tačiau net ir tokia strategija Ramūno neišgelbėjo nuo bankroto. Pradėjęs pirmąjį IT verslą, žinomas vyras per naktį subankrutavo ir patyrė šimtus tūkstančių siekiančius nuostolius.

Dabar Ramūnas valdo kavinių tinklą Klaipėdoje ir giriasi gaminantis pačią skaniausią kavą. „Nepatikėsite, bet paprastos kavos puodelio savikaina yra tik septyni centai, o verslininkai ją parduoda už 2 eurus. Tačiau neskubėkite teisti, papildomai kainuoja cukrus, puodelis, atlyginimas darbuotojams, komunalinės išlaidos ir antkainis – visai nedidelis“, – apie verslo užkulisius pasakoja verslininkas.

Dainininkė Oksana Pikul daugeliui moterų pažįstama ir kaip profesionali makiažo meistrė. Norinčių pasigražinti eilė pas Oksaną išsirikiavusi net kelis mėnesius į priekį, o makiažo kaina gali siekti net iki 250 eurų. Mažiausiai pakloti už makiažą teks bent 60 eurų.

Žvaigždžių kirpėju vadinamas šiaulietis Mantas Tautvaišas pasakoja svajojęs tapti aktoriumi ir net įstojęs mokytis aktorystės. Deja, jo noras tapti žinomu užkliuvo dėstytojams ir po pasirodymo viename televizijos šou Manto studijos baigėsi: „Man buvo pasakyta, kad turiu rinktis – aktorystės mokslai universitete arba dalyvavimas šou. Aš pasirinkau šou.“ Tačiau galiausiai Mantas tapo ne aktoriumi, o žvaigždžių kirpėju ir dabar už šukuoseną prašo nuo 50 iki 100 eurų.

Anot LRT radijo bendradarbės Londone Indrės Urbaitės, kai kur, pavyzdžiui, Kanadoje, tokių puodelių gamybai net specialiai auginami miškai.

Vysto savo puodelių liniją

Popieriniai kavos puodeliai – tokie pat, kokius naudoja visos didžiosios pasaulio kavos kompanijos, LRT radijui sako „Coffee Inn“ įkūrėjas Nidas Kiuberis. Tai, anot jo, itin aukštos kokybės popieriaus gaminys, kuriame įmaišyta šiek tiek plastiko – kitaip puodelis neturėtų savybių, reikalingų norint kavą išsinešti.

Anot pašnekovo, tikros alternatyvos popieriniams puodeliams, kurią galėtų nusipirkti ir naudoti verslas, nėra: „Jei ir sukurta kažkas panašaus, tai kainuoja beprotiškus pinigus. Manau, kad pats realiausias scenarijus – atliekų tvarkymo grandinė. Yra daug tokių puodelių ir su jais reikia kažką daryti“.

N. Kiuberio teigimu, yra technologijų, galinčių iš puodelių kai ką padaryti. „Galima iš jų ką nors gaminti. Kai šioje grandyje susijungs verslas ir verslo požiūris, kad tai yra žaliava, viskas išsispręs. Čia turi dalyvauti ir miestas su savo struktūra, taip pat – komunalininkai. Verslas, bendraudamas su pastaraisiais, gali nuveikti kažką gero, pavyzdžiui, pagaminti baldą ir pan.“, – įsitikinęs pašnekovas.

„Coffee Inn“ įkūrėjas sako, kad šiuo metu vysto savo puodelių liniją: „Lietuviškai juos galima pavadinti termosiukais. Turėsime jų liniją, termosiuką galima bus nešiotis ir į jį mielai padarysime kavą. Bandysime sukurti pilną  pasirinkimą: jei norisi kavą gerti išėjus, tai bus puodeliai išsinešti, jei norisi gerti vietoje – keramikiniai puodeliai.  Jei žmogus netingės plauti termosiuko, tai turėsime jį čia.“

Pasirinkimą lemia kaina

Pasak V. Daugėlaitės, Lietuvoje per metus sunaudojama apie 40 mln. popierinių vienkartinių puodelių. „Tokie puodeliai – šiuolaikinės skubančios ir vartotojiškos visuomenės problema. Lietuvoje į ją pamažu atkreipiamas dėmesys, tačiau įmonių pasirinkimą labiausiai lemia pakuotės kaina“, – aiškina ji.

Puodelio struktūra, kaip teigia pašnekovė, yra kombinuota: „Vidutiniškai tai 95 proc. popieriaus, 5 proc. plastiko. Ši struktūra perdirbama, tačiau tai priklauso nuo susidarančio puodelių kiekio. Jei jis pakankamai didelis, perdirbti apsimoka. Tačiau, kalbant apie Lietuvą, tokio puodelių kiekio kaip, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, nėra.“

V. Daugėlaitė aiškina, kad visuomet geriausia rintis daugkartinę pakuotę. „Renkantis pakuotę, būtina atkreipti dėmesį, ar yra galimybė ją perdirbti. Jau kitais metais turėtų atsirasti galimybė puodelius ir kitas kombinuotas pakuotes perdirbti į ekologiškas statybines plokštes“, – tvirtina pašnekovė.

Ši technologija, pasak jos, naudojama Amerikoje, kur iš kombinuotų pakuočių pagamintos statybinės plokštės naudojamos namų interjerui ar eksterjerui – iš jų gaminamos lubų, stogo, grindų dangos.

Sukūrė sulankstomą puodelį

I. Urbaitė sako, kad vien Jungtinėje Karalystėje per metus sunaudojama 2,5 mlrd. vienkartinių puodelių, bet tik vienas procentas jų – tinkami perdirbimui.

Anot pašnekovės, kažko imtis bando pačios kavinės, tačiau tai – tik trupinėliai: „Kai kur taikoma 5 centų nuolaida, jei atsineši savo puoduką. Kai kurie už tai uždeda du antspaudus į specialią knygelę, o surinkus tam tikrą jų skaičių, galima gauti nemokamos kavos ar arbatos“.

I. Urbaitė sako, kad daugiausia kalbų dėl panašios akcijos sulaukė vienas žinomiausių kavos tiekimo tinklų „Starbucks“. „Neseniai žadėta suteikti 50 pensų nuolaidą kavai, jei pirkėjas atsineša savo puodelį. Kavos kaina ten svyruoja nuo 2 iki 4 svarų už puodelį, tad tie 50 pensų – nemaža suma. Tačiau po trijų mėnesių „Starbucks“ atšaukė šią iniciatyvą ir nuolaidas sumažino iki 25 pensų“, – aiškina pašnekovė.

Radijo bendradarbės teigimu, prieš kelis mėnesius vienas verslininkas pristatė savo siūlymą, kaip spręsti problemą: „Jis sukūrė sulankstomą, suspaudžiamą daugkartinį plastikinį puodelį, kurį lengva nešiotis rankinėje ar net didesnėje kišenėje. Pats verslininkas sakė, kad mintis jam šovė besisvečiuojant Kanadoje ir pamačius didžiulį mišką, specialiai auginamą puodelių gamybai. Tai jį šokiravo ir paskatino sugalvoti kažkokį sprendimo būdą“.

Rytoj visi prisiekę „kofemanai“ minės Tarptautinę kavos dieną. Šia proga per pasaulį nuvilnys ir milžiniška rytinio kavos puodelio grandinė, kurios tikslas – ne tik prabudinti.

Kavos puodelio kelionė per pasaulį

Pasaulinė kampanija „Labas rytas, pasauli“ (angl. Good Morning World) – 24 valandas truksianti „Facebook“ transliacija, sudaryta iš tūkstančių vaizdo klipų, kuriuose viso pasaulio „kofemanai“ mėgausis savo rytiniu kavos puodeliu ir virtualiai perduos jį kitiems. Pirmą kartą organizuojama „Labas rytas, pasauli“ iniciatyva prasidės Australijoje ir kartu su saulėtekiu keliaus aplink žemės rutulį, sujungdama skirtingas tautas ir kultūras, kurias vienija meilė kavai.

Tačiau „Labas rytas, pasauli“ siekia ne tik suvienyti kavos gerbėjus, bet ir užtikrinti, kad rytine kava mėgausis ir ateities kartos. Už kiekvieną iniciatyvai pateiktą vaizdo klipą, pažymėtą #goodmorningworld, projekto iniciatorė – kava „Nescafé“ – padovanos po kavos medžio daigelį ūkininkams visame pasaulyje – kad aukštos kokybės kava būtų ir toliau auginama bei mylima.

„Tik keletas dalykų vienija žmones visame pasaulyje taip, kaip tai daro kava. Mes nepaprastai džiaugiamės šia iniciatyva, sujungiančia viso pasaulio kavos mėgėjus. Tikimės, kad ji padės suprasti, kas vienija ir skiria skirtinguose pasaulio kraštuose gyvenančius žmones ir taps puikia Tarptautinės kavos dienos pradžia“, - teigia „Nescafé“ Integruotos rinkodaros pasaulio rinkoms vadovas Michaelas Chrismentas.

7 faktai apie kavą: ar žinote juos visus?

Tikras „kofemanas“ apie kavą žino viską. Tačiau pasikartoti įdomiausius faktus, ypač prieš Kavos dieną, nepakenks.

1. Kava „išrasta“ Etiopijoje.

2. Ją „atrado“ piemenys, pastebėję, kad ožkos ima šokti suvalgiusios kavamedžio uogų.

3. Kava – vienas iš trijų gėrimų pasaulyje, kurių suvartojame daugiausiai.

4. Brazilijoje pagaminama 40 proc. viso pasaulio kavos. Po jos seka Vietnamas ir Kolumbija.

5. Žodis „kava“ kilo nuo arabiško žodžio „kaweh“, reiškiančio stiprybę, jėgą.

6. Espreso kava tokia svarbi Italijos kultūros dalis, kad jos gaminimą reguliuoja Italijos valdžia.

7. Nikaragva gali pasigirti didžiausiomis kavos pupelėmis pasaulyje.

Pasivaišinti nemokama kava ar puodeliu arbatos 30 Vilniaus kavinių ir restoranų senjorai šiandien neskubėjo. „Vilniaus dienos“ kalbintų barų ir kavinių darbuotojai sakė, kad pirmąją akcijos dieną svečius galėjo skaičiuoti dešimtimis, bet iki akcijos pabaigos tikisi jų sulaukti daugiau.

„Šioje akcijoje visada dalyvavo nemažai kavinės lankytojų, matyt, šį kartą senjorai vangiai rinkosi pagurkšnoti kavos dėl oro, šiandien mieste apskritai buvo silpnas judėjimas, tad ir klientų srautas šį sekmadienį nedidelis“, – sakė kavinės „Užupio klasika“ savininkas Stasys Aismontas.

2001 m. prasidėjusi akcija „Iki pasimatymo prie kavos puodelio“ pernai pritraukė 3,5 tūkst. senjorų, todėl kavinės tikisi, kad likusius keturis sekmadienius, iki pat sausio 6 d., sulauks kur kas daugiau svečių, susidomėjusių šia akcija.

Paklaustas, kaip senjorai priima pasiūlymą gauti nemokamos kavos, S. Aismontas patikino, kad vyresnio amžiaus miestiečiai nekompleksuoja dėl garbaus amžiaus ir nesijaučia tarytum gavę „labdarą“.

„Priešingai, tai labiau pramoga, jie sustinka sekmadienį mieste ir šnekučiuojasi kavinėse, – sekmadienio pramogą apibūdino jis. – Mums malonu juos vaišinti kava ir arbata, tai tam tikra rūpesčio klientais ir mūsų įmonės atsakomybės forma, nes daugiau prisidėti nelabai yra kuo“.

Netoli Aušros vartų įsikūrusio „Medininkų“ restorano padavėja sakė, kad pirmąją akcijos dieną sulaukė maždaug 10 senjorų, bet patikino, kad visais metais, kai restoranas dalyvavo savivaldybės organizuojamoje akcijoje, ji pritraukdavo kur kas daugiau senjorų. Ji pridūrė, kad garbaus amžiaus miestiečiai neskuba išgerti nemokamos kavos ir skirstytis, bendrauja ir vaišinasi desertu.

„Ant langų pakabinome kvietimus senjorams, kad ir mes dalyvaujame šioje akcijoje ir kviečiame juos pasivaišinti puodeliu kavos ar arbatos. Padavėjus perspėjau, kad jei kartais restoranas būtų perpildytas, jie kavą ir arbatą išpilstytų į popierinius puodelius, bet pavaišinti neatsisakytų“, – sakė priešais pat Katedrą įsikūrusio „Sues Indian Raja“ restorano administratorė Jūratė Cindaravičienė.

Kiek toliau nuo centro įsikūrusio restoranų tinklo „Fortas“ padavėja sakė, kad per tris valandas, kol vaišino senjorus nemokamu kavos puodeliu, sulaukė beveik šimto svečių, o štai Tuskulėnų g. esantį „Marceliukės klėtį“ aplankė vos 10–15 senjorų.