Kazachstano policija savo „Telegram“ kanale pranešė, kad Rusijos pilietis buvo suimtas Almatoje balandžio 11 dieną po to, kai atskrido lėktuvu iš Maskvos.

Policijos pranešime teigiama, kad šis vyras „nuo 2023 metų rugsėjo buvo tarptautiniu mastu ieškomas dėl neteisėto Tadžikistano piliečių ir asmenų be pilietybės verbavimo dalyvauti ginkluotuose daliniuose, konfliktuose ar karinėse operacijose trečiosiose šalyse“.

Rusijos pilietis buvo suimtas praėjus trims savaitėms po išpuolio Pamaskvės koncertų salėje „Crocus City Hall“, į kurią įsiveržę užpuolikai nužudė mažiausiai 143 žmones.

Maskva teigia, kad pagrindiniai įtariamieji dėl šio išpuolio, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybe“ (IS) pasivadinusi grupuotė, yra Tadžikistano piliečiai.

Tadžikistanas, kuriame gyvena 9,7 mln. žmonių, po 1992–1997 metais siautusio pilietinio karo, kuriame dalyvavo ir islamistų kovotojai, kovą su terorizmu paskelbė vienu iš savo prioritetų.

Kalnuotą šalį, kuri taip pat yra patyrusi kelis išpuolius, už kuriuos atsakomybę prisiėmė IS, tebekamuoja tarpvalstybiniai susirėmimai pasienyje su Afganistanu, kuriuose dalyvauja džihadistų grupuotės.

Šių metų pradžioje prezidentas Emomalis Rachmonas pareiškė, kad, turimais duomenimis, nuo 2015 metų prie IS prisijungė 2 300 tadžikų.

Jis tuomet sakė, kad „ekstremistų propaganda“ yra nutaikyta į „jaunus žmones, kurie vyksta dirbti į užsienį“.

Apie milijoną tadžikų kasmet vyksta dirbti į Rusiją.

Pažeidžiamais migrantais taip pat naudojasi Rusijos kariuomenė – būta daug pranešimų apie Centrinės Azijos gyventojus, kurie verbuojami kovoti prieš Ukrainą.

Gelbėtojai valtimis plaukė užtvindytomis Pokrovkos gatvėmis ir beldė į namų langus, norėdami įsitikinti, ar gyventojams pavyko išsigelbėti.

„Nieko panašaus nemačiau per 57 metus“, – apie potvynius pasakojo Pokrovkos gyventoja Raouchan Aoubakirova (Raušan Aubakirova).

Dėl sparčiai tirpstančio sniego ir ledo upių lygis Šiaurės Kazachstane ir kaimyninėje Rusijoje pakilo į neregėtą lygį ir kelia grėsmę dideliems miestams ir gyvenvietėms.

Praėjus daugiau nei dviem savaitėms po to, kai Kazachstano šiauriniuose ir vakariniuose regionuose pradėjo kilti vanduo, iš namų buvo evakuota apie 100 tūkst. žmonių. Trečdalis jų yra vaikai.

Pasak Kazachstano nepaprastųjų situacijų ministro, ištisi kaimai liko be elektros, šimtai kilometrų kelių užblokuoti, sugriuvo tiltų, užlieta daugiau kaip 4 tūkst. namų visoje šalyje.

Kariai ir gelbėtojai dalyvauja gelbėjimo ir valymo operacijose, įskaitant vandens išpumpavimą ir barikadų įrengimą.

Nieko panašaus nemačiau per 57 metus.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas) šeštadienį apibūdino stichinę nelaimę kaip „bene didžiausią per daugelį metų“.

Remiantis institucijų prognozėmis, potvyniai 200 tūkst. gyventojų turintį šiaurinį Petropavlo miestą turėtų pasiekti iki šio savaitgalio, o piką pasiekti tik balandžio 22–23 dienomis.

Ruošiantis kovoti su stichijos padariniais visoje šalyje buvo sutelkta apie 25 tūkst. žmonių.

Be gelbėtojų, pasitelkiama kariuomenė, nacionalinė gvardija ir slaptosios tarnybos, o humanitarinėse operacijose dalyvaus savanoriai.

„Turime būti pasirengę blogiausiam scenarijui“, – perspėjo Kazachstano vicepremjeras Romanas Sklyaras (Romanas Skliaras), apsilankęs regione.

Ar tai jau pasičiupo rusų propaganda ir kokios galimos šio incidento versijos? Apie tai LNK papasakojo Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Jis teigė, kad Kremliui dabar skauda dėl Vokietijos brigados karių atvykimo į Lietuvą, o įvykis prie Rusijos ambasados keliauja į antrą planą.

– Ar patys rusai galėjo organizuoti vadinamąją netikros vėliavos provokaciją?

– Tokio scenarijaus atmesti negalime. Bet kol nėra jokių įrodymų, neatrodytų, kad tai pats įtikinamiausias scenarijus. Sunku numatyti, kuo tai galėtų pasitarnauti Kremliui. Jis ir taip gali propagandoje skleisti tą, ką nori. Visų antra, tai nėra labai išskirtinis įvykis. Labai panašių incidentų matėme ir kitose NATO, Europos Sąjungos valstybėse. Bet tas Kremliaus agresyvumas kartais gali iššaukti ir ne visai adekvačią reakciją.

– Bet Kremlius galėtų ieškoti būdų, kaip pasinaudoti tokiu incidentu?

– Gali būti panaudota propaganda. Jie naudotų tai kaip argumentą. Teigtų, kad Rusijos piliečiai – nesaugūs, jog bet kuri NATO valstybė, o ypač Baltijos šalys, yra pilnos nacių. Kad jos taikosi į Kremlių būtent dėl savo ideologijos. Bet visa tai tik patvirtina, kad Kremliaus veiksmai, įskaitant ir agresiją, yra reikalingi tam, kad būtų apgintos rusakalbių ar bet ko kito teisės. Bet tai dalykas, kurį jie daro ir be tokių incidentų, be tokių įvykių. Bet vėlgi, kol nėra labai plačių įrodymų, turėtume manyti, kad kiti scenarijai labiau įtikinami.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O ar buvo kokio nors reagavimo į savaitgalio įvykį Vilniuje?

– Kur kas daugiau reagavimo į atvykstančius Vokietijos brigados karius. Reagavo Kremliaus atstovai, įskaitant Dmitrijų Peskovą. Akivaizdu, kad tai jiems yra jautru. Ir pakankamai jautriau nei incidentas prie Rusijos ambasados. Jis nesusilaukė kažkokių labai didelių aptarinėjimų viešojoje erdvėje.

– Kalbant apie Vokietijos brigadą. Ką rusai gali dabar padaryti?

– Nieko. Rusija – veiksnys, kuris atvėrė duris į NATO aljansą Švedijai ir Suomijai, valstybėms, kurios nesiekia narystės kolektyvinės gynybos aljansuose. Tai valstybė, kurios agresija dar 2014-aisiais atvėrė duris pirmajam NATO pajėgų dislokavimui mūsų rytiniame sparne, įskaitant ir Lietuvoje. Dabar jos veiksmai iššaukia tai, jog po kelerių metų čia turėsime visą dislokuotą Vokietijos karių brigadą. Visiškai neįsivaizduojamas įvykis tampa realybe, o to kaltininkas – tik Kremlius.

– Bet provokacijų atmesti negalima. Lietuva vis tiek gali jų tikėtis. Ir tikriausiai tam reikėtų ruoštis?

– Be jokių abejonių. Prisiminkime ir tą patį Vokietijos karių dislokavimą prieš kelerius metus, reaguojant į Krymo aneksiją. Vėliau buvo keletas incidentų. Pranešimai neva Vokietijos kariai gali būti įvykdę nusikaltimus prieš mažamečius Lietuvoje. Tokiu būdu buvo siekiama paskleisti nerimą, abejonių tarp mūsų šalies piliečių. Kad galbūt tas dislokavimas mums yra nenaudingas, o atneša tik žalą. Bet tas melas atsitrenkia į sieną, ta siena – mūsų visuomenės atsparumas. Per tuos dešimtmečius mes tikrai užsiauginome storą odą. Suprantame, kuomet Kremlius bando mumis manipuliuoti ir skleidžia melagingą informaciją. Tad tie standartiniai veiksmai, kurių galime tikėtis iš Kremliaus, nebus efektyvūs.

– Su standartiniais įvykiais mes galime susidoroti, tačiau yra ir tokių šalių, kurios gali bijoti ne tik provokacijų. Nutekėjo informacija, kad kitas Kremliaus taikinys – Kazachstanas. Skamba absurdiškai, bet, kiek tai realu?

Kremlius neturi pajėgumo atverti dar vieno karo fronto.

– Šiuo metu nelabai realu. Kremlius neturi pajėgumų atverti dar vieno karo fronto. Manau, tai rodo silpnumą. Ir Ukraina kadaise buvo Rusijos partnerė ir draugė. Kazachstanas, natūralu, ir dabar yra šalis, kuri bent iš dalies padeda Rusijai. Bet Kremlius savo įtikinėjimu, ekonomine galia, energetikos vertais nebegali savo orbitoje išlaikyti net tų artimų valstybių. Tad ne veltui prasideda diskusijos, kad reikia naudoti jėgą ir prieš Kazachstaną, ir galbūt Sakartvelą, ir tęsti vykdomą brutalią agresiją prieš Ukrainą. Tai tikrai nėra stiprumo požymis. Tai rodo, kad geopolitine prasme Kremlius silpnėja. 

– Kazachstanas, Sakartvelas, Moldova. Kas dar?

– Armėnija yra jautrioje padėtyje. Žinome šios valstybės ilgametį priklausomumą nuo Kremliaus teikiamų saugumo garantijų. Be abejo, dėl sudėtingos Armėnijos ir Azerbaidžano situacijos. Bet matome, kad net ir ši valstybė permąsto savo laikyseną, supranta, kad Kremliumi kliautis negalima. Jis nepadeda, kai kyla agresijos iš Azerbaidžano. Tad šioje valstybėje yra išlikusi tokia dvilypė situacija. Viena vertus, Rusija – įtakinga, kita vertus, Armėnija nori nuo jos nusisukti. Tai gali sukurti terpių saugumo prasme jautriems aspektams.

Dešimtyje Kazachstano regionų, taip pat Rusijos Vakarų Sibiro ir Orenburgo regionuose, upės tvinsta jau kelias dienas, užlieti ištisi miestai ir kaimai. Tiek Maskva, tiek Astana paskelbė nepaprastąją padėtį.

„Nuo potvynių pradžios išgelbėta ir evakuota daugiau nei 86 tūkst. žmonių“, – antradienį pranešė Kazachstano vyriausybė. Jos teigimu, penkiuose didžiulės Vidurinės Azijos šalies regionuose užlieti 3 365 gyvenamieji pastatai. Vyriausybė pranešė teikianti nukentėjusiems regionams humanitarinę pagalbą. Prezidentas Kasimas Žomartas Tokajevas pavadino potvynius viena baisiausių per 80 metų stichinių nelaimių.

Kaimynės Rusijos pagalbos tarnybos antradienį pranešė, kad užtvindyta 10 550 gyvenamųjų pastatų, daugiausia Orenburgo srityje, ten evakuota daugiau nei 6 500 žmonių. Uralo upė beveik visiškai užliejo Orsko miestą ir dabar artėja prie pavojingo lygio pagrindiniame Orenburgo mieste. Per pastarąją parą 550 tūkst. gyventojų turinčiame Orenburge upės vanduo pakilo 25 centimetrais, antradienį pranešė pareigūnai.

Kaimai po vandeniu

Orenburgo meras Sergejus Salminas antradienį pranešė, kad padėtis aštuoniuose kaimuose netoli Orenburgo yra „kritiška“.

Nuo potvynių pradžios išgelbėta ir evakuota daugiau nei 86 tūkst. žmonių.

Upės tvinsta ir Vakarų Sibiro Kurgano bei Tiumenės regionuose. Kurgano, netoli Kazachstano esančio miesto, pareigūnai antradienį pranešė, kad dėl išsiliejusios Tobolo upės buvo evakuoti 689 žmonės. Maždaug 300 tūkst. gyventojų turinčio Kurgano mero biuras pranešė, kad potvyniai gali pasiekti vietos oro uostą.

Viename Kurgano srities kaime, Zverinogolovske, vos per dvi valandas Tobolo upės vanduo pakilo 74 centimetrais, pranešė Rusijos žiniasklaida.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras Aleksandras Kurenkovas antradienį išvyko į Orenburgo sritį. Ministerija pranešė, kad jis lankysis Kurgano ir Tiumenės regionuose. Ji paskelbė vaizdo įrašą, kaip A. Kurenkovas sraigtasparniu skrenda virš užtvindytų zonų, iki horizonto matyti didžiuliai vandens plotai ir apsemti kaimai.

Numatoma, kad gynybos atašė Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Kazachstane atliktų funkcijas ne tik Kazachstane, bet ir Kirgizijoje, Kinijoje, Tadžikistane, Turkmėnistane ir Uzbekistane.

Lietuva gynybos atašė Kazachstane turėjo iki 2016 metų, kol ši pareigybė buvo panaikinta ir įsteigta gynybos atašė Kinijoje pareigybė.

„Lietuvai pradėjus dialogą su Taivanu, diplomatinių santykių su Kinijos Liaudies Respublika lygmuo buvo sumažintas, todėl bendradarbiavimas gynybos srityje praktiškai nutrūko“, – rašoma teikime.

Kinija atšaukė savo gynybos atašė Lietuvoje konsultacijoms, tą patį padarė ir Lietuva. 2021 metais Pekinas kreipėsi į Vilnių prašydamas akredituoti naują gynybos atašė, tačiau sprendimo dėl jo priėmimo nėra. Kaip rašoma teikime, sunkiai tikėtinas ir naujo Lietuvos gynybos atašė Kinijoje priėmimas ir akreditavimas.

„Bendrai geopolitinei situacijai Vidurinės Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose sudėtingėjant, poreikis turėti karinį atstovavimą išlieka ypač svarbus“, – rašoma teikime.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, Kazachstanas dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos tampa politiškai aktyvia regiono valstybe, o susiklosčius situacijai, kai tolesnis gynybos atašė pareigų vykdymas Pekine yra komplikuotas, optimalu įsteigti šią pareigybę Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Astanoje.

„Kazachstano, kaip galimo vieno iš politinių ir karinių forpostų, svarba auga, todėl Lietuvos gynybos atašė šioje šalyje galės kompensuoti informacijos trūkumą, atnaujinti saugumo situacijos regione vertinimą ir padėti atgaivinti iki tol buvusį Lietuvos karinį atstovavimą tiek Kazachstane, tiek potencialiai kitose regiono valstybėse“, – teigia ministerija.

KAM teigimu, šios pareigybės steigimui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, ji bus išlaikoma iš ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų.

Valdžia buvo nurodžiusi nutraukti investicinį bendradarbiavimą su šia bendrove, o vėliau pranešė, kad siekia grąžinti „ArcelorMittal“ vietos operacijų valdymą vyriausybei.

„ArcelorMittal“ jau patvirtino, kad pasirašė preliminarų susitarimą dėl savo kasybos Kazachstane nacionalizavimo.

Tai buvo antroji mirtina nelaimė per du mėnesius „ArcelorMittal“ objekte Kazachstane po to, kai rugpjūtį tame pačiame regione esančioje kasykloje per nelaimingą atsitikimą žuvo penki angliakasiai.

„Vyriausybei nurodyta nutraukti investicinį bendradarbiavimą su „ArcelorMittal“, – netrukus po gaisro netoli Karagandos, pramoninio regiono centrinėje Kazachstano dalyje, pareiškė Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas).

Susitikęs su aukų artimaisiais Karagandoje, jis teigė, kad į Liuksemburgo biržos sąrašus įtraukta „ArcelorMittal“ yra blogiausia bendrovė šalies istorijoje.

„Bendradarbiavimo su vyriausybe požiūriu ši bendrovė pasirodė esanti blogiausia mūsų istorijoje“, – sakė K.-J. Tokayevas.

Po šalies vyriausybės pranešimų apie vykdomus „įmonės grąžinimo Kazachstano Respublikai darbus“, plieno milžinė pareiškime patvirtino, kad „abi šalys (...) neseniai pasirašė preliminarų susitarimą dėl sandorio, kuriuo nuosavybė bus perduota Kazachstano Respublikai“ ir pridūrė, kad „įsipareigoja kuo greičiau užbaigti šį sandorį“.

Valdžia nuolat kaltina „ArcelorMittal“ šalyje nesilaikant saugos ir aplinkosaugos taisyklių.

Kilus gaisrui daugiau kaip 200 angliakasių buvo po žeme, sakoma bendrovės pranešime.

Regiono pareigūnai anksčiau teigė, kad į įvykio vietą išsiųsta 40 gelbėtojų, o vyriausybės reagavimo į ekstremalias situacijas ministras Syrymas Sharipkhanovas (Sirimas Šaripchanovas) pranešė, kad netrukus atvyks į įvykio vietą.

Nelaimingo atsitikimo priežastis kol kas nepaskelbta, įvykis bus tiriamas.

Šis gaisras buvo didžiausias nelaimingas atsitikimas kasyklose Kazachstane nuo 2006 metų, kai kitame „ArcelorMittal“ objekte žuvo 41 angliakasys.

„ArcelorMittal“ valdo keliolika kasyklų labai užterštame pramoniniame regione didžiulėje, išteklių turtingoje šalyje, kuri anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai.

2022 metų gruodį vyriausybė pagrasino uždrausti bendrovei „ArcelorMittal“ vykdyti veiklą šalyje po to, kai Temirtau gamykloje žuvo darbuotojas.

Tai įvyko praėjus vos mėnesiui po penkių angliakasių žūties kitame „ArcelorMittal“ objekte regione.

Jį cituoja Rusijos žiniasklaida, įskaitant nepriklausomą portalą „Meduza“.

„Kazachstanas nedviprasmiškai pareiškė, kad laikysis sankcijų režimo. Mes palaikome ryšius su atitinkamomis organizacijomis, kad laikytumėmės sankcijų režimo, ir nemanau, kad Vokietijos pusei turėtų kilti kokių nors nuogąstavimų dėl galimų veiksmų, kuriais siekiama apeiti sankcijų režimą“, – sakė jis per vizitą Vokietijoje.

Kazachstano lyderis taip pat sakė, kad Rusijos karui Ukrainoje reikia ieškoti sprendimo derybų keliu.

„Būtina nutraukti abipusius kaltinimus ir derėtis, ieškant abiem pusėms tinkamų variantų“, – tvirtino Kazachstano prezidentas.

Kazachstanas palaiko glaudžius politinius ir ekonominius ryšius su Maskva, tačiau nepritaria Rusijos invazijai į Ukrainą, pradėtai praėjusių metų vasarį.

Buvusi sovietinė respublika Kazachstanas palaiko glaudžius politinius ir ekonominius ryšius su Maskva, tačiau nepritaria Rusijos invazijai į Ukrainą, pradėtai praėjusių metų vasarį.

Satyrinės grupės „Kamyzjaki“ pasirodymų organizatoriai socialiniuose tinkluose paskelbė, kad planuoti renginiai neįvyks dėl neigiamų visuomenės atsiliepimų.

Komikai Azamatas Musagalijevas ir Denisas Dorochovas praėjusią savaitę Rusijos okupuotose rytinės Ukrainos Donecko srities teritorijose surengė Kremlių palaikantį pasirodymą.

Praėjusią savaitę Maskva aneksuotame regione surengė vietos balsavimą, kurio nepripažįsta nei Kyjivas, nei jo Vakarų sąjungininkai.

Peticiją, kuria raginta atšaukti pasirodymus, pasirašė daugiau nei 18 tūkst. žmonių.

Dešimtys tūkstančių rusų pabėgo į Kazachstaną ir kitas buvusias sovietines šalis prasidėjus karui ir po kelių mėnesių, kai Kremlius paskelbė apie mobilizaciją.

Birželį Kazachstane atšauktas rusų dainininko Grigorijaus Lepso koncertas, kilus pasipiktinimo bangai dėl jo paramos Maskvos plataus masto invazijai į Ukrainą.

Kazachstanas nepripažįsta Maskvos okupuotų teritorijų Ukrainos rytuose ir pietuose kaip Rusijos dalies.

Šalies vadovas su naujai paskirtu ambasadoriumi Belgijos Karalystėje Dainiumi Petru Kamaičiu aptarė dvišalio bendradarbiavimo tikslus ir siektinus konkrečius rezultatus.

Prezidentas pabrėžė, jog svarbu toliau stiprinti saugumo ir gynybos ryšius, ypač išlaikant ir plečiant bendradarbiavimą oro ir priešlėktuvinės gynybos srityje, taip pat NATO priešakinių pajėgų misijoje Lietuvoje. Šios sritys, pasak šalies vadovo, yra ir dvišalio bendradarbiavimo su NATO sąjungininkėmis pamatas.

Aptartas ir ekonominių ryšių stiprinimo potencialas, bendradarbiavimas aukštųjų technologijų sektoriuose, mokslo ir inovacijų srityse. Prezidentas akcentavo ryšių su lietuvių bendruomenėmis stiprinimo Belgijoje svarbą, taip pat dėmesį istorinės atminties ir totalitarinių režimų aukų atminimo įamžinimo klausimams.

Susitikime su naujuoju ambasadoriumi Kazachstane Egidijumi Naviku G. Nausėda aptarė dvišalių politinių ir ekonominių santykių raidą bei perspektyvas.

Šalies vadovas pabrėžė, jog svarbu išnaudoti bendradarbiavimo potencialą su Kazachstanu transporto ir logistikos srityse, prisidėti prie dvišalės prekybos didinimo bei plėsti Lietuvos prekių ir paslaugų eksportą. Prezidento teigimu, reikia stiprinti Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimą švietimo ir mokslo srityje, visapusiškai skatinti ir palaikyti santykius su lietuvių bendruomene.

Lietuvos ambasadoriui Izraelyje Audriui Brūzgai prezidentas pabrėžė politinių santykių stiprinimo ir ekonominio bei technologinio bendradarbiavimo plėtojimo svarbą, akcentuodamas aukštosiomis technologijomis grįstą verslo plėtrą, Izraelio startuolių ekosistemos atvėrimą Lietuvos inovatoriams.

Kaip nurodo prezidentūra, G. Nausėda pažymėjo, jog itin svarbu stiprinti pasitikėjimu ir lygiaverte partneryste paremtą strateginį bendradarbiavimą su Izraeliu. Prezidentas akcentavo kultūrinės ir istorinės atminties puoselėjimo svarbą, pristatant ryškiausius Lietuvos meno ir kultūros pavyzdžius, siekti bendrų tęstinių kultūros programų. Pasak jo, svarbu skatinti ir izraeliečių įvažiuojamąjį turizmą Lietuvoje.