Nacionalinė vargonininkų asociacija monsinjoro atminimą pagerbs keturiais vargonų ir chorinės muzikos koncertais Vilniaus arkikatedroje. Du iš jų vyks balandžio ir gegužės mėnesiais, dar du – rugsėjį ir spalį.

„Man Vilnius brangus kaip ir kiekvienam lietuviui& Ir istoriniu, ir meno požiūriu, be abejo, Lietuvoje nėra kito tokio miesto. Manyčiau, kad Vilnius pelnytai vadinamas šventuoju miestu, nes čia sutelktos pačios svarbiausios tautos šventovės, ne tik religinės, bet ir meno, mokslo, kultūros“, – interviu „Vakarinėms naujienoms“ 1996 m. yra sakęs monsinjoras.

K. Vasiliauskas buvo pirmasis atkurtos Vilniaus arkikatedros klebonas, pirmasis Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius, eruditas, literatūros ir meno žinovas. K. Vasiliauskui tapus Vilniaus arkikatedros klebonu, atgijo ir atsinaujino Arkikatedros muzikinis gyvenimas: steigėsi chorai, po Arkikatedros skliautais skambėjo sakralinių kūrinių premjeros, vyko poezijos ir muzikos vakarai.

Balandžio 24-osos, sekmadienio, popietę vyks Vilniaus sakralinės muzikos choro „Adoramus“ ir Vilniaus arkikatedros vargonininkės Eglės Rudokaitės koncertas. Programoje – XX–XXI a. lietuvių, latvių ir estų kompozitorių kūriniai.

Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas yra vienas žymiausių kunigų Lietuvos istorijoje. Jis gimė 1922 m. balandžio 9 d. Kateliškių kaime. Jau nuo pat mažų dienų bažnyčia, ypač iš gimtojo miestelio matoma Vabalninko bažnyčia, berniukui buvo ramybės ir džiaugsmo oazė. Manoma, kad būtent apsilankymai šioje bažnyčioje ir paskatino svajonę tapti kunigu. 1941-aisiais K. Vasiliauskas įstojo į Kauno kunigų seminariją, o po ketverių metų rugpjūčio 15 d. pirmąsias mišias jis laikė būtent Vabalninko bažnyčioje.

Deja, po trejų pirmųjų kunigystės metų K. Vasiliauskas buvo areštuotas ir ištremtas į Sibirą. Čia praleido beveik dešimtmetį – kasė anglį Intos ir Vorkutos kasyklose. Neprarasti vilties ir gyvenimo džiaugsmo tremtyje jam padėjo knygos bei poezija. Jis mokėjo mintinai visus Vytauto Mačernio, daugelį Bernardo Brazdžionio, kitų žymiausių lietuvių poetų eilėraščių, grįžus iš tremties su ne vienu poetu kunigą siejo artima draugystė. Pats monsinjoras yra pasakęs, kad knygos buvo jo didžiausias turtas.

Iš tremties K. Vasiliauskas buvo išleistas 1959 m., tačiau be teisės gyventi Lietuvoje. Apsistojęs Latvijoje dirbo kroviku, vėliau – elektriku, buhalteriu. Tik dar po dešimtmečio grįžo į Lietuvą ir po dvidešimties metų pertraukos tęsė kunigystę. Šiuo laikotarpiu atsiskleidė monsinjoro asmenybės grožis ir šviesa, paprastumas, kurį puikiai iliustruoja jo citata „Jaučiuosi pats laimingiausias, kai sugebu padėti žmogui jo ašarą nušluostyti, nuo jo krūtinės akmenį nuristi“. 1989-aisiais monsinjoras buvo paskirtas Vilniaus arkikatedros klebonu, po dešimtmečio, pablogėjus sveikatai, jis paskirtas emeritu į Šv. Mikalojaus bažnyčią. 2001 m. rugsėjį jis simboliškai paskutinį kartą aplankė Vabalninką, o po mėnesio atsisveikino su šiuo pasauliu.

Per gyvenimą monsinjoras K. Vasiliauskas pelnė ne vieną garbingą įvertinimą, tarp kurių – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas, Vilniaus garbės piliečio titulas ir kiti. 2022-uosius Lietuvos Seimas paskelbė monsinjoro K. Vasiliausko metais.

„Kazimiero Vasiliausko veikla darė labai svarbią įtaką valstybės raidai, per jo asmenį liudijamas žmogaus dorovinis ir moralinis atsparumas, tvirta pasaulėžiūra, tarnystė šaliai bei jos žmonėms. (...) Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko atminimas yra atjautos ir žmogiškumo simbolis bei tiltas, jungiantis skirtingus pasaulius“, – sakoma nutarimo projekte, kurį įregistravo Seimo narys Antanas Vinkus.

2022 m. balandžio 9 d. sukanka 100 metų, kai gimė politinis kalinys ir tremtinys, pirmasis atkurtos Arkikatedros bazilikos klebonas, žinomas visuomenės veikėjas monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.

Nutarimo projekte Vyriausybei siūloma iki 2021 m. spalio 1 d. parengti monsinjoro K.  Vasiliausko metų programą ir ją patvirtinti, o 2022 metų valstybės biudžete numatyti lėšų jai įgyvendinti.

Dangaus kūnai: saulė teka 8.25 val., leidžiasi 17.39 val. Dienos ilgumas 9.14 val.

Mėnulis (delčia) teka 2.48 val., leidžiasi 16.03 val.

Vardadieniai:

Eibartas, Karolis, Karolina, Modesta, Vaidmina, Vitalis, Vitalija

Datos:

1930 — gimė Andziulis Vytautas — Lietuvos pasipriešinimo soviet. okup. režimui veikėjas. Salių kaime (prie Kauno) po savo gyvenamu namu 1978—1981 m. įrengė nelegalią spaustuvę-leidyklą. 1998 m. apdovanotas Gedimino 3 laipsnio ordinu.

1946 — gimė Bronius Bušma, paaugliams išleidęs apysakas „Strazdanota vasara“ ir „Markizas — angelų karalius“ (1991).

1946 — gimė kompozitorius Anatolijus Lapinskas.

1985 — Vilniuje mirė lietuvių liaudies skulptorius Lionginas Šepka. Gimė 1907 m.

2010 — Vilniuje prie šv. Rapolo bažnyčios buvo atidengtas paminklas monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui. K.Vasiliauskas buvo apdovanotas Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Santarvės fondo premija. Monsinjoras mirė 2001 m.

2011 — mirė garsi scenografė, Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus Martyno Budraičio žmona Jūratė Paulėkaitė.

Lapkričio 4-oji pasaulio istorijoje:

1307 — Šveicarijos konfederacija paskelbė atsiskirianti nuo Austrijos.

1520 — Danijos karalius Kristianas II karūnuotas ir Švedijos karaliumi.

1650 — Hagoje gimė Anglijos karalius Viljamas III.

1790 — gimė antrasis Paragvajaus diktatorius Carlos Antonio Lopez (Karlosas Antonijas Lopesas).

1821 — gimė slovakų kalbininkas, domėjęsis lietuvių kalba. Mirė 1903 m.

1842 — Abraham Lincoln (Abraomas Linkolnas) Springfilde (Springfield ) vedė Mary Todd (Meri Tod).

1847 — Leipcige mirė vokiečių kompozitorius ir pianistas Felix Mendelssohn (Feliksas Mendelsonas).

1873 — Stomatologas John Beers (Džonas Byrsas) iš San Francisko užpatentavo auksinę karūnėlę.

1890 — Londone oficialiai pradėjo veikti pirmoji elektrinio metropoliteno sistema.

1904 — buvo pastatytas pirmasis futbolo stadionas Harvarde (Harvard Stadium).

1922 — britų archeologas Howard Carter (Hovardas Karteris) Egipte rado pirmuosius faraono Tutanchamono kapo pėdsakus.

1939 — Čikagoje buvo pristatytas pirmasis automobilis (Packard), turintis oro kondicionavimo sistemą.

1946 — įkurta JTO švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO.

1952 — JAV prezidentu tapo Dwight D. Eisenhower (Dvaitas D. Eizenhaueris).

1966 — trečdalį Italijos apsėmė didžiausias per šios šalies istoriją potvynis. Nuo išorinio pasaulio buvo atkirsta Florencija, kur nukentėjo daugelis šio istorine ir kultūrine praeitimi garsaus miesto lobių. Venecija atsidūrė 1,94 m po vandeniu.

1980 — JAV prezidentu tapo respublikonas Ronald Reagan (Ronaldas Reiganas).

2004 — mirė buvęs Turkijos premjeras Bulent Ecevit (Biulentas Edževitas), kuris 1974-aisiais nusiuntė pajėgas į Kiprą, o 1999-aisiais užtikrino savo šaliai kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą.

2008 — mirė JAV rašytojas, kino ir televizijos prodiuseris, režisierius ir gydytojas John Michael Crichton (Džonas Maiklas Kraitonas). Geriausiai žinomas už mokslinės fantastikos ir trilerio kūrinius: „Juros periodo parkas“, „Andromedos štamas“, „Sfera“, „Laiko linija“, „Baimės būsena“ bei kt. Gimė 1942 m.

2012 — Egipto Koptų Bažnyčia išsirinko naują popiežių, kuriuo tapo vyskupas Tawadros (Tavadrosas).

Lapkričio 4-oji šou pasaulyje:

1954 — gimė dainininkas, muzikantas Chris Difford (Krisas Difordas) iš grupės „Squeeze“.

1995 — Michael Jackson (Maiklas Džeksonas) pristatė savo naują singlą „Earth Song“.

1996 — muzikos karalius Michael Jackson (Maiklas Džeksonas) paskelbė, kad jis ir jo draugė Debbie Rowe (Debi Rou) laukiasi naujagimio, tačiau paneigė gandus, kad Debi buvo sumokėta už kūdikio pagimdymą.

2007 — aktorė Milla Jovovich (Mila Jovovič) Los Andžele pagimdė dukrą Ever (Ever). Tai pirmasis vaikas, kurio susilaukė Ukrainoje gimusi 31 metų M.Jovovich ir jos sužadėtinis, britų kino kūrėjas Paul W.S.Anderson (Polas V.S.Andersonas), režisavęs jos 2002 metų filmą „Absoliutus blogis“ (Resident Evil).

2010 — amerikiečių reperis Lil Wayne (Lailas Veinas) išėjo iš kalėjimo išbuvęs už grotų septynis mėnesius. Niujorko Raikerio salos kalėjime muzikantas atsidūrė po to, kai prisipažino dėl nelegalaus ginklo laikymo 2007 metais.

2011 — 6-ojo Romos kino festivalio pagrindinis apdovanojimas buvo skirtas režisieriaus Sebastian Borensztein (Sebastiano Borenšteino) filmui „Kiniška istorija“ (Un Cuento Chino).

2013 — legendinė dainininkė Janis Joplin (Dženis Džoplin) pagerbta žvaigžde garsiojoje Holivudo šlovės alėjoje — praėjus daugiau kaip keturiems dešimtmečiams po mirties dėl narkotikų perdozavimo.

Dangaus kūnai: saulė teka 7.43 val., leidžiasi 18.26 val. Dienos ilgumas 10.43 val.

Mėnulis (jaunatis) teka 13.44 val., leidžiasi 21.37 val.

Vardadieniai:

Fortūnatas, Kalikstas, Mindaugas, Rimvydė, Vincentas

Datos:

Karaliaus Mindaugo vardo diena

Pasaulinė standartizacijos diena

1263 — buvo nužudytas Mindaugas, Lietuvos Didysis kunigaikštis, pirmasis ir paskutinis karūnuotas Lietuvos karalius.

1773 — įsteigta Lenkijos ir Lietuvos Valstybės Edukacinė komisija — pirmoji švietimo ministerija Europoje.

1922 — gimė baleto artistė Tamara Sventickaitė.

1922 — gimė poetas Stasys Daunys.

2001 — Vilniuje mirė nusipelnęs krepšinio treneris, teisėjas Vytautas Bimba. Gimė 1927 m.

2001 — Vilniuje mirė monsinjoras, Vilniaus arkikatedros klebonas Kazimieras Vasiliauskas. Gimė 1922 m.

2005 — Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) 33-ojoje Generalinėje konferencijoje Lietuva išrinkta Vykdomosios tarybos nare. Generalinėje konferencijoje buvo išrinkti 29 nauji Vykdomosios tarybos nariai, už Lietuvos ambasadorę prie UNESCO Iną Marčiulionytę balsavo 164 šalys narės. Iš viso UNESCO Vykdomojoje taryboje — 58 nariai.

2008 — Kaune mirė Lietuvos krepšininkas ir krepšinio treneris Kazys Petkevičius. Gimė 1926 m.

2009 — po sunkios ligos mirė Lietuvos šaudymo sporto sąjungos (LŠSS) generalinis sekretorius, tarptautinės kategorijos šaudymo teisėjas ir buvęs ilgametis Sidnėjaus olimpinių žaidynių čempionės Dainos Gudzinevičūtės treneris, Vytautas Blonskis. Jam buvo 59 metai.

Spalio 14-oji pasaulio istorijoje:

1322 — pralaimėjusi Jorko mūšį škotams, Anglija buvo priversta pripažinti Škotijos nepriklausomybę.

1705 — Anglijos laivynas užgrobė Barseloną Ispanijoje.

1784 — gimė Ispanijos karalius (1808 ir 1814—1833) Ferdinandas VII, kurio valdymo metais Ispanija prarado visas savo kolonijas Amerikos žemyne.

1890 — gimė 34-tasis JAV prezidentas (1953—1961) Dwight David Eisenhower (Dvaitas Deividas Eizenhaueris).

1912 — Milvokyje šauta į JAV prezidentą Theodore Roosevelt (Teodorą Ruzveltą), kurį išgelbėjo storas paltas bei vidinėje kišenėje buvę kalbos rankraščiai.

1913 — sprogimo aukomis Velso anglies šachtoje tapo 439 angliakasiai.

1930 — Suomijoje sužlugdytas mėginimas organizuoti fašistinį perversmą.

1944 — nusinuodijo vienas Vokietijos karo vadų Erwin Rommel (Ervinas Romelis).

1944 — Jungtinės britų ir graikų pajėgos išvadavo iš nacių Atėnus.

1946 — Londone vyko konferencija, kurios metu nuspręsta įsteigti Tarptautinę standartizacijos organizaciją ISO. 1970 m. ISO prezidentas Faruk Sunter (turkas) pasiūlė spalio 14-ąją laikyti Pasauline standartizacijos diena, siekiant sureikšminti standartizacijos naudą tarptautinei ekonomikai, prekybai, valdžios organams.

1959 — Vankuveryje (Kanada) netikėtai mirė Australijos kino žvaigždė Errol Flynn (Erolas Flynas).

1964 — kovotojui už JAV juodaodžių pilietines teises Martin Luther King (Martinui Liuteriui Kingui) paskirta Nobelio taikos premija.

1990 — mirė vienas žymiausių 20 amžiaus amerikiečių dirigentų Leonard Bernstein (Leonardas Bernstainas).

1991 — dešimtys tūkstančių bulgarų Sofijos centre šventė komunistų viešpatavimo baigtį.

1994 — Izraelio lyderiams Yitzhak Rabin (Icchakui Rabinui) ir Shimon Peres (Šimonui Peresui) bei Palestinos Išsivadavimo Organizacijos vadovui Yasser Arafat (Jaserui Arafatui) paskirta Nobelio taikos premija.

1995 — Graikija atšaukė embargą buvusiai Jugoslavijos respublikai Makedonijai po to, kai ši sutiko pakeisti vėliavos simboliką bei pareiškė neturinti teritorinių pretenzijų Graikijai.

1999 — mirė Tanzanijos politikas bei pirmasis jos Prezidentas (1961—1985 m.) Julius Nyerere (Julijus Niererė). Gimė 1922 m.

2003 — mirė Mauritanijos Prezidentas (1960—1978 m.) Moktar Ould Daddah (Moktaras Uldas Dada). Gimė 1924 m.

2005 — Australijoje gimusi Danijos sosto įpėdinio princo Frederiko žmona princesė Mary (Meri) pagimdė berniuką. Iki vedybų dabartinė princesė Mary Donaldson buvo paprasta nekilnojamojo turto agentė iš Tasmanijos. Frederiko motina karalienė Margrethe (Margretė) ir visa karališkoji šeima Danijoje yra labai populiarūs. Jų dinastija laikoma seniausia Europoje ir kildinama iš 958 metais mirusio vikingų karaliaus Gormo (Gormo).

2011 — Maskvoje prie valstybinės užsienio literatūros bibliotekos atidengtas pirmasis Maskvoje popiežiaus Jono Pauliaus II paminklas.

2012 — parašiutininkas austras Felix Baumgartner (Feliksas Baumgartneris) tapo pirmuoju žmogumi, kritusiu greičiau už garsą per mirtinai pavojingą rekordinį šuolį su parašiutu nuo kosmoso slenksčio. Laisvai krisdamas jis pasiekė didžiausią 1 342 kilometrų per valandą greitį, kuris buvo 1,24 karto didesnis negu garso greitis.

2014 — australų rašytojas Richard Flanagan (Ričardas Flanaganas) laimėjo „Man Booker“ apdovanojimą už grožinę literatūrą anglų kalba, kurį jam pelnė romanas „Siauras kelias į gilią šiaurę“ (The Narrow Road to the Deep North), įkvėptas jo tėvo, buvusio karo belaisvio, gyvenimo istorijos.

Spalio 14-oji šou pasaulyje:

1964 — „Rolling Stones“ muzikantas Charlie Watts (Čarlis Vatsas) slaptai susituokė su Shirley Ann Arnold (Širli Ana Arnold).

1972 — Joe Cocker (Džo Kokeris) ir jo grupė buvo suimti Adelaidėje, Australijoje. Policija teigė konfiskavusi iš jų marihuaną ir heroiną.

1972 — grupė „Temptations“ išleido dainą „Papa Was A Rolling Stone“.

1981 — Prince (Princas) išleido albumą „Controversy“.

1996 — gimė Madonos ir Carlos Leon (Karloso Leono) dukra Lourdes Maria Ciccone Leon (Lurdes Marija Čikonė Leon).

1997 — pirmą kartą buvo išleistas legendinio filmo „Kasablanka“ garso takelis.

2010 — daugelio „Grammy“ apdovanojimų laureatė ritmenbliuzo dainininkė Alicia Keys (Ališija Kis) ir jos vyras reperis Swizz Beatz (Svizas Bitsas) susilaukė pirmojo vaiko — sūnaus Egypt Daoud Dean (Edžipto Daudo Dino).

Anuomet, prieš penkiolika metų, kaip ir šiandien, gamta džiugino gražiausiomis spalvomis. Monsinjoro mokinio kunigo Gintaro Petronio sumanymu, Antakalnio kapinių, į kurias vedė paskutinė kelionė, šlaite iš ryškiaspalvių lapų buvo sudėliotas žodis „Sudie“.

Laikas bukina žmonių atsiminimus. Ryškiausiai prisimeni tik tuos, kurių vardai dar išsaugoti naudojamame mobiliajame telefone arba įkyriai šmėsčioja viešojoje erdvėje.

Tytuvėnų vienuolyno ekskursijų vadovei, bendraujančiai su paaugliais iš Kauno, priminus, kad čia daug nuveikė pastatus remontavęs ir bendruomenę būręs Mikutavičius, ekskursantai pasitikslino, ar kalbama apie Marijoną Mikutavičių? Pasirodo, jaunoji karta nėra girdėjusi apie ilgus metus Tytuvėnuose ir Kaune dirbusį prieš 18 metų nužudytą kunigą Ričardą Mikutavičių.

Pirmasis atkurtos Arkikatedros klebonas prisimenamas. Jo atminimas gyvesnis vyresnių žmonių atmintyje, tačiau jį mena ir monsinjoro krikštyti, jo aukotose vaikų šv. Mišiose dalyvavę parapijiečiai. Prieš porą savaičių, švenčiant Arkikatedros bendruomenės šventę, keli čia veikiančių kolektyvų atstovai priminė, kad jų veiklos ištakas laimino K. Vasiliauskas.

Prof. Viktorijai Daujotytei kunigas Kazimieras buvo, yra ir lieka vienas didžiausių mūsų laikų Lietuvos autoritetų, žmogus, „savo visu gyvenimu tvirtinęs Dievo buvimą, tikėjimo ir meilės grynuolis, nė akimirkai neišdavęs savo idealų, skleidęs Dievo karalystės žinią mirtininkų lageriuose, tremtyje, pykčio kupinoje ir pasitikėjimo vienas kitu netekusioje Tėvynėje, žmogžudžių ir prisiekusių bedievių širdyse“.

Peržvelgdamas monsinjoro K. Vasiliausko gyvenimą poetas Rimvydas Stankevičius atranda ten „ir biliūniško graudulio, ir atjautos, o daugiausia tiesiog pribloškiančios gėrio ir šventumo didybės“.

Kunigas Antanas Saulaitis mano, kad monsinjoras K. Vasiliauskas yra šiais metais minimų Gailestingumo metų pirmtakas, jo dvasia ypač jaučiama, nes „sakramentinę tarnybą neatskiriamai supynęs su suprantama ir lengvai priimama sielovadine tarnyste – ne teisti, o palydėti, eiti kartu“.

Vadinamasis bedievių ir kreivatikių klebonas sugebėdavo atrasti bendrą kalbą su kiekvienu, paguosti, sutvirtinti, padėti atsitiesti nuo didelės nuodėmių naštos ir įkvėpti eiti toliau. Jo laikais duris atvėrusi Katedra tikintiesiems tapo vieta, kur Dievas perkaldavo žmonių širdis.

Paskutiniajai Europos idealistų kartai priklausęs dvasininkas be atsikalbinėjimų nešė savo kryžių. Jeigu norėtume trumpai apibūdinti monsinjoro K. Vasiliausko dvasią, tam labiausiai tiktų Tomo Akviniečio maldos žodžiai: „Padaryk mane, Viešpatie, mano Dieve, klusnų be prieštaravimo, skaistų be pagedimo, kantrų be niurnėjimo, nusižeminusį be apsimetimo, džiugų be išsiblaškymo, brandų be apsunkimo, guvų be lengvabūdiškumo, savęs bijantį be vilties netekimo, teisingą be dviveidystės, darantį gera be pasipūtimo.“

Monsinjoras K. Vasiliauskas, paklaustas, kaip gyvena, atsakydavo: „Stengiamės šventai, bet ne visada išeina.“ Jo gyvenimo kelias yra tarsi vaistas kenčiantiesiems nuo vienatvės ir tuštumos, ir nuo įkyrių, tuščių šio pasaulio blizgučių. Ne be reikalo ant monsinjoro kapo iškalta jo mėgto poeto Jurgio Baltrušaičio eilėraščio eilutė: „Yra šviesos ir tamsoje.“ Prieš 15 metų anapilin išėjusio K. Vasiliausko gebėjimas džiaugtis mažais dalykais ir sunkiausiame išbandyme įžvelgti privalumų skatina kiekvieną kantriai, viltingai nešti savo kryžių ir džiaugtis suteikta galimybe gyventi šiame nuostabiame pasaulyje.

Sausio 19 d., antradienį, 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos konferencijų salėje vyks knygos „Gyvenimas, koks jis buvo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija“ pristatymas.

Dalyvaus knygos autorė, žurnalistė Ramunė Sakalauskaitė, filosofas, dramaturgas Arvydas Juozaitis, režisierė Dalia Kanclerytė.

Knyga apie Monsinjoro K.Vasiliausko (1922–2001) gyvenimo kelią R.Sakalauskaitės rašyta ketverius metus, renkant medžiagą Vilniaus arkivyskupijos kurijos archyve, Lietuvos ypatingajame, Latvijos valstybės ir Daugpilio archyvuose, niekur neskelbtais kunigo laiškais, jį globojusių vienuolių atsiminimai. Atskira knygos dalis – K. Vasiliauską pažinojusių kunigų (Vaclovo Aliulio, Jono Borutos, Antano Dilio, Ričardo Doveikos, Arūno Kesilio, Kęstučio Latožos, Tadeušo Matulianeco, Gintaro Petronio, Juozo Tunaičio) atsiminimai.

R.Sakalauskaitė, K.Vasiliauską pažinojusi nuo 1989 m., yra viena iš dokumentinio filmo apie kunigą „Laimingi buvę jo akivaizdoje“ scenarijaus autorių. Jos iniciatyva prie Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčios įrengtas Monsinjoro atminimui skirtas skveras, pastatyta skulptūra.

Šiais laikais, kai trūksta autoritetų, menkėja vertybės, K.Vasiliausko gyvenimo pavyzdys yra įkvepiantis. Knyga svarbi ir kaip žmogaus, gyvenusio esminiais valstybės lūžio metais liudijimas.

Prof. Viktorija Daujotytė šią knygą pavadino „parankine“ visiems, ateityje ketinantiems rašyti arba tiesiog mąstyti apie šį didžiausią mūsų laikų Lietuvos autoritetą, žmogų, savo visu gyvenimu tvirtinusį Dievo buvimą, tikėjimo ir meilės grynuolį, nė akimirkai neišdavusį savo idealų, sėjusį Dievo karalystę mirtininkų lageriuose, tremtyje, pykčio kupinoje ir pasitikėjimo viens kitu netekusioje Tėvynėje, žmogžudžių ir prisiekusių bedievių širdyse. Anot profesorės, „tai pirmoji patikima biografija, paremta patikrintais, ištyrinėtais, suderintais tarpusavy faktais, ir kartu tai gyvenimas, koks jis buvo“.

K.Vasiliauskas buvo politinis kalinys ir tremtinys, pirmasis ir ilgametis Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas, pirmasis 1993 m. atkurtos Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios emeritas, žinomas ir gerbiamas visuomenės narys.

Gruodžio 29 d., antradienį, 17 val. Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) įvyks Ramunės Sakalauskaitės knygos „Gyvenimas, koks jis buvo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija“ pristatymas.

Literatūrologas Valentinas Sventickas: „Literatūros apie Monsinjorą Kazimierą Vasiliauską esama. Taigi naujos knygos autorei reikėjo rasti savo kelią. Rado. Ramunė Sakalauskaitė sutramdė jausmus ir pasuko gerąja prasme objektyvaus pasakojimo keliu. Galėjo atsitikti ir kitaip, nes ji pati priklausė Monsinjorui artimų žmonių ratui. Autorė sumaniai pasirėmė žinomais šaltiniais ir rado naujų – kalbindama žmones, lankydama Monsinjoro gyventas vietas, rausdamasi archyvuose. Biografija nuodugni, patikima ir nedaugiažodė. Monsinjoras iš šios knygos žvelgia į mus šviesus ir paprastas. Ir klausiantis: „Ar supratote, ką pasakiau savo gyvenimu?“

Knygos apie Monsinjoro K. Vasiliausko (1922–2001) gyvenimo kelią autorė, ketverius metus rinkusi medžiagą knygai, remiasi visais jai buvusiais prieinamais šaltiniais: Vilniaus arkivyskupijos kurijos archyve saugoma kunigo byla, Lietuvos ypatingajame, Latvijos valstybės, Daugpilio archyvuose rastais dokumentais, niekur neskelbtais kunigo laiškais šeimos nariams, Latvijoje, kurioje gyveno, kai 1958 m., pasibaigus tremties laikui, negalėjo grįžti į Lietuvą, jį globojusiųeucharistiečių ir žmonių, tuo laikotarpiu kartu su juo dirbusių Latvijos Andrejaus Ždanovo kolūkyje, atsiminimai. Autorės pasakojimą paįvairina nemažai nuotraukų.

Atskira knygos dalis – K. Vasiliauską pažinojusių kunigų (Vaclovo Aliulio, Jono Borutos, Antano Dilio, Ričardo Doveikos, Arūno Kesilio, Kęstučio Latožos, Tadeušo Matulianeco, Gintaro Petronio, Juozo Tunaičio) atsiminimai.

R. Sakalauskaitė, K. Vasiliauską pažinojusi nuo 1989 m., yra viena iš dokumentinio filmo apie kunigą „Laimingi buvę jo akivaizdoje“ scenarijaus autorių. Jos iniciatyva prie Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčios įrengtas Monsinjoro atminimui skirtas skveras, pastatyta skulptūra.

Šiais laikais, kai trūksta autoritetų, menkėja vertybės, K. Vasiliausko gyvenimo pavyzdys yra įkvepiantis ugdant jaunąją kartą.

Knygos pristatyme gruodžio 29 d. LDM Taikomosios dailės muziejuje dalyvaus kunigai Pranciškus Čivilis ir Antanas Saulaitis, taip pat Romualdas Budrys, prof. Viktorija Daujotytė, grigališkojo choralo ansamblis „Vox clara“ (vadovas Šarūnas Visockis). Vakarą ves literatūrologas Valentinas Sventickas.

Tą pačią dieną 15 val. 15 min. Dievo Gailestingumo šventovėje (Dominikonų g. 12, Vilnius) bus aukojamos šv. Mišios už monsinjorą Kazimierą Vasiliauską. Jas aukos kunigas Gintaras Petronis.

Rengėjai VšĮ „Porta artis“ ir Lietuvos dailės muziejus.                                                             

Kazimieras Vasiliauskas buvo politinis kalinys ir tremtinys, pirmasis ir ilgametis Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas, pirmasis 1993 m. atkurtos Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios emeritas, žinomas ir gerbiamas visuomenės narys. 1994 m. vasario 10 d. už nuopelnus Lietuvai buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 1995 m. jam įteikta Santarvės fondo premija. 1998 m. vasario 5 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto taryba monsinjorui K. Vasiliauskui suteikė garbės nario vardą. 2000 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu monsinjorui K. Vasiliauskui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas. 2000 m. liepos 1 d. jis apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Šį savaitgalį Lietuvos Kartingo akademijos studentai, būsimi lenktynininkai saugaus lenktyniavimo mokysis Vilniuje, Plytinės kartodrome.

Šį kartą didelį dėmesį dėstytojai skirs vaikų psichologiniam pasiruošimui. Specialiai lenktynininkams skirtose paskaitose patyrusi sporto psichologė Aistė Žemaitytė mokys vaikus valdyti stresą, susikaupti prieš lenktynes ir panašiai.

Jau atrankoje į Kartingo akademiją būsimi kandidatai turėjo laikyti psichologijos testą, šįkart jiems teks išklausyti ko gero vienintelės Lietuvoje sporto psichologijoje besispecializuojančios Aistės Žemaitytės paskaitas, žaisti specialius žaidimus. Aistė ko gero vienintelė Lietuvoje profesionali sporto psichologė, dirbanti ir su komandomis, ir su pavieniais sportininkais.

Be to, vaikams dėstys ir patyręs lenktynininkas Kazimieras Vasiliauskas. Vos prieš pora savaičių Kazimieras dalyvavo 24 val. lenktynėse SPA trasoje Belgijoje, kur vairavo "McLaren MP 4-12 C" automobilį.

Kazimieras Vasiliauskas yra vienas greičiausių Lietuvoje kartingo meistrų, net keletą sezonų lenktyniavęs Europos kartingo čempionatuose, tad jo patirtis vaikams bus neįkainuojama.
Kaip visada, paskaitų metu didelis dėmesys bus skiriamas ir saugumui. Per dvi paskaitų dienas vaikai išmoks kaip saugiai elgtis lenktynių trasoje, kaip saugiai lenkti ir kitų lenktynių paslapčių.