Rajono meras sako, kad gyventojai neturėjo pajusti šių pokyčių, nes jie įvyko šildymo sezono pabaigoje, tačiau ar „Lifosa“ tieks šilumą ateityje, Kėdainių vadovas garantijų pripažino neturintis.

„Viskas įvyko prieš pat šildymo sezono pabaigą, tai niekas nepajuto, bet rudenį gali pasijusti. Nenoriu nieko prognozuoti, bet jeigu viskas atsistatys taip, kaip buvo, tai įmonė ir toliau tieks perteklinę šilumą miestui. Tik norint ją gauti, reikia dirbti pilnu pajėgumu. O gal jie tik sau gamins?“ – BNS sakė Valentinas Tamulis.

Perteklinę šilumą į centralizuotus tinklus tiekusios „Lifosos“ veikla sutriko kovo 9-ąją, kai dėl tarptautinių sankcijų areštuotos jos sąskaitas, o balandžio 10-ąją įmonės veikla sustabdyta.

„Pilnai sustabdžius gamybą, šiluma Kėdainiams nėra tiekiama“, – BNS sakė bendrovės viešųjų ryšių specialistas Nauris Vilkevičius.

Iki tol gamybos procese gaunama šiluma visiškai patenkindavo Kėdainių poreikį. Bendrovės atstovas teigė, kad atnaujinusi veiklą gamykla ir vėl galėtų miestą aprūpinti šiluma, tačiau jos apimtys priklausytų nuo įmonės pajėgumo.

„Lifosa“ gali pradėti tiekti šilumą Kėdainiams nors ir minimaliai atnaujinus gamybą. To pakaktų tiekti šilumą šiltuoju metų laiku. Atnaujinus gamybą 100 proc. šilumos tiekimą įmonė užtikrintų ištisus metus“, – sakė N. Vilkevičius.

Šilumą Kėdainiams dabar tiekiančios bendrovės „Panevėžio energija“ vadovas teigė, kad „Lifosos“, kaip nepriklausomo šilumos gamintojo, praradimas padarė įtakos šilumos kainai visame regione – ji pabrango apie 30 procentų.

„Dabar visam balanse mūsų kaina pabrango maždaug 30 procentų. Sutapo du dalykai, vienas – kad „Lifosa“ sustojo, antras – tuo pačiu metu augo ir dujų kaina“, – BNS sakė įmonės generalinis direktorius Petras Diksa.

Pasak jo, „Lifosos“ tiekiama perteklinė šiluma  „Panevėžio energijos“ portfelyje sudarė apie 15 proc. ir buvo pigiausia. 

„Prieš atsijungimą tai buvo mažiausia kaina, nes kiti mūsų nepriklausomi šilumos gamintojai naudoja biokurą, o jam pabrangus ir jų kaina didėjo. „Lifosa“ naudoja kitas medžiagas, be to, jos kaina buvo reguliuojama, tai jos kaina išliko santykinai pigesnė“, – kalbėjo „Panevėžio energijos“ vadovas.

P. Diksa negalėjo atsakyti, ar ateityje Kėdainių trąšų gamintoja ir toliau tieks šilumą, tačiau vylėsi, kad taip bus, nes toks perteklinės šilumos panaudojimas yra naudingas.

„Mums nėra žinomi jos planai, tačiau neprarandame vilčių. Tai buvo visiems naudinga situacija, optimaliausias perteklinės šilumos panaudojimas“, – kalbėjo „Panevėžio energijos“ vadovas.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) „Lifosai“ balandį nustatyta šilumos kaina buvo 2,10 cento už kWh – mažiausia tarp visų nepriklausomų gamintojų. Ji beveik nesikeitė nuo 2019-ųjų vasaros.  

VERT duomenimis, „Panevėžio energijos“ tiekiamos šilumos vienanarė kaina gegužę buvo 9,55, balandį – 9, kovą – 6,83, vasarį – 6,62 cento už kiWh. Bendrovė šilumą tiekia Kėdainių, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Kupiškio ir Zarasų rajonams.

Gyventojų nuomonės neklausė

Remiantis 2019 m. redakcijos Vyriausybės nutarimu, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamos tos stacionarinės akušerijos paslaugos, kai bent vienais iš dvejų paeiliui einančių metų toje gydymo įstaigoje priimta ne mažiau kaip 300 gimdymų; kai atstumas iki kitos artimiausios sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios stacionarines akušerijos paslaugas, viršija 50 km arba gydymo įstaiga gauna paramą pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą.

Ši bendradarbiavimo programa Kėdainių ligoninėje baigiama įgyvendinti balandžio 30 d., o nuo gegužės 1 d. akušerijos paslaugos čia nebebus teikiamos. Mat gimdymų šioje ligoninėje priimama mažiau, nei reikalaujama.

„Uždarius Kėdainių ligoninės akušerijos skyrių, stacionarines aktyvaus gydymo akušerijos paslaugas Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) veiklos zonoje teiks Kauno klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninė, Jonavos ligoninė, Raseinių ligoninė, Marijampolės ligoninė“, – informavo Sveikatos apsaugos ministerija.

Vis dėlto galimybė gimdyti Raseiniuose bus vos mėnesiu ilgiau – nuo birželio 1 d. akušerijos paslaugos nebebus teikiamos ir šioje gydymo įstaigoje. Artimiausia Kėdainiams gimdyves priimsianti ligoninė yra Jonavoje – už 38 km. Toliau rikiuojasi dvi Kauno ligoninės – Kauno klinikos ir LSMU Kauno ligoninė, įsikūrusios maždaug už 50 km nuo Kėdainių.

Vis dėlto nemažai kėdainiečių sprendimas naikinti akušerijos paslaugas jų mieste atrodo nepagrįstas.

Kai nebelieka galimybės gimdyti Vilkaviškyje, mūsų rajonas tampa mažiau patrauklus jaunoms šeimoms.

Viena jų – Lina Kalinienė. „Aš pati abu vaikus gimdžiau Kėdainių ligoninėje, viskas praėjo sklandžiai, personalui – tik geriausi žodžiai. Dabar tas skyrius sutvarkytas, daug investuota, supirkta medicininė įranga, įrengtos šiuolaikiškos palatos, ir štai – uždaroma“, – stebėjosi moteris.

L.Kalinienei neatrodo įtikinamas reikalavimas, kad ligoninėje per metus būtų priimama ne mažiau kaip 300 gimdymų. „Tai kam mes mokame socialinio draudimo mokesčius, jei nebegalime pasirinkti, kur gimdyti?“ – svarstė ji.

Pasak moters, negalima sakyti, kad visoms Kėdainių krašto gimdyvėms iki Kauno bus vos 50 km, kuriuos, nesant transporto kamščių, galima įveikti per 45–50 min. „Iš Kėdainių rajono kaimų į Raseinių pusę, kur atstumas nuo Kauno – apie 70–80 km, ir vasarą reikėtų važiuoti ilgiau kaip valandą. Žiemą kelionė dar ilgesnė. Tą pusę puikiai žinau – pati esu iš ten kilusi. Ten būna labai sudėtingos eismo sąlygos, nes kaimuose beveik nevalo kelių, slidu. Greitai nepavažiuosi“, – moters teigimu, darant ligoninių pertvarkas, reikėtų atsižvelgti ir į tokias sąlygas, kaip ir į vietos gyventojų nuomonę.

L.Kalinienės teigimu, nelikus galimybės gimdyti Kėdainiuose, daugelis moterų iš čia vyks gimdyti ne į Jonavą, o į Kauną.

Vadina pagrįstu sprendimu

Visiškai kitaip nei kalbinta kėdainietė susiklosčiusią situaciją vertino Kėdainių ligoninės direktorė Edita Vaškevičienė. Pasak jos, sprendimas šioje ligoninėje nebeteikti akušerijos paslaugų yra pagrįstas.

„Kiekvienas žmogus nori gauti greitai pasiekiamą paslaugą, teikiamą šalia namų. Tačiau valstybė ne visais atvejais gali tai garantuoti. Gimdyvė gali pavažiuoti ir į kažkiek toliau esančią įstaigą, nes gimdymas neįvyksta per pusvalandį, jis vyksta žymiai ilgiau“, – sakė E.Vaškevičienė.

Ji pripažino, kad Kėdainių ligoninė jau kuris laikas neatitiko reikalaujamo priimtų gimdymų skaičiaus. „Pastaruosius penkerius metus Kėdainiuose gimdydavo tik po 200 pacienčių per metus. Tačiau mes dalyvavome Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programoje. Dabar, kai ji baigiama įgyvendinti, akušerijos paslaugos nebebus apmokamos iš Teritorinių ligonių kasų (TLK), ir mes šių paslaugų nebeteiksime“, – situaciją aiškino direktorė.

Ji skaičiavo, kad per Lietuvos ir Šveicarijos vykdytą bendradarbiavimo programą į Kėdainių ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyrių buvo investuota 770 tūkst. eurų (2011 m. – 295 tūkst. eurų įrangai, 2014 m. – 475 tūkst. eurų patalpoms remontuoti.

„Nedidelę dalį per šią programą įgytos medicininės įrangos ir priemonių mes perduosime SAM, o visa kita lieka. Ministerija spręs, kas liks išliekančiame ginekologijos skyriuje, kas bus perduota kitoms ligoninėms. Pvz., kūdikių lovyčių mums tikrai nereikės – jas perduosime“, – teigė E.Vaškevičienė.

Pasak jos, dėl to, kad ligoninėje nebebus teikiamos akušerijos paslaugos, tenka atleisti šešis kitur pirmaeiles pareigas einančius, Kėdainių ligoninėje mažais darbo krūviais dirbusius gydytojus akušerius ginekologus: „Jie atvažiuodavo į budėjimus. Nebelieka stacionarių, 24 val. per parą teikiamų akušerijos paslaugų, gimdymai nebus priimami. Ginekologinės paslaugos lieka. Dėl to lieka ir dalis gydytojų.“

Kėdainių ligoninės direktorė pripažino, kad Akušerijos ir ginekologijos skyrius buvo nuostolingas.

„Negaliu šio skyriaus uždarymu labai džiaugtis, bet, žiūrint į įstaigos finansinę padėtį, ji dabar pagerės. Kituose ligoninės skyriuose yra labai daug pacientų, gydytojų krūviai dideli. Tačiau gydytojų atlyginimai šiuose skyriuose ir Akušerijos ir ginekologijos skyriuje, net jei gimdyvių būdavo mažai, iki šiol buvo tokie patys. Dabar galėsime užtikrinti geresnį kitų įstaigos skyrių finansavimą“, – teigė E.Vaškevičienė.

Mažėja ir Jonavoje

Nuo gegužės 1 d. Akušerijos skyrius uždaromas ir Ukmergės ligoninėje. Šios gydymo įstaigos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja medicinai Marija Švedienė skaičiavo, kad 2020 m. čia buvo priimti 157 gimdymai, o pernai – tik 77. „2021m. gimdymų skaičius žymiai mažesnis, nes turėjome laikinai uždaryti Akušerijos skyrių, kurio patalpos buvo naudojamos teikti paslaugas COVID-19 liga sergantiems pacientams“, – sakė M.Švedienė.

Negaliu šio skyriaus uždarymu labai džiaugtis, bet, žiūrint į įstaigos finansinę padėtį, ji dabar pagerės.

Pasak jos, dabar Ukmergės gimdyvės bus siunčiamos į Jonavos ligoninę ir Santaros klinikas.

„Galvojant apie Ukmergės rajono gyventojus, skyrius reikalingas, tačiau, mažėjant gimdymų skaičiui, susiduriame su finansinėmis problemomis,  aktualu tampa išlaikyti specialistų kompetenciją“, – pripažino Ukmergės ligoninės atstovė.

Kaip praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK), Ukmergės ligoninėje nebeteikiant akušerijos paslaugų, arčiausiai stacionarines aktyvaus gydymo akušerijos paslaugos pacientėms bus prieinamos Kauno TLK, Panevėžio TLK ir Vilniaus TLK veiklos zonose veikiančiose gydymo įstaigose.

Jonavos ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Vidas Kačiušis tvirtino, kad jie yra pasiruošę priimti gimdyves ne tik iš Jonavos ir Kėdainių – ir iš Ukmergės, Kaišiadorių, jeigu reikėtų – iš Kauno. „Būna, kad pas mus atvažiuoja moterys ir iš Vilniaus pusės gimdyti. Esame atviri visoms gimdyvėms iš bet kurio regiono, – moterų teisę pasirinkti, kur gimdyti, priminė V.Kačiušis. – Turime nuolat funkcionuojantį skyrių su pakankamu skaičiumi gydytojų, akušerių ir kito pagalbinio personalo.“

Vis dėlto ir šios ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius balansuoja ant išlikimo ribos. Iki 2019 m. čia per metus buvo priimama per 300 gimdymų, 2020 m. priimta 301. „Pernai gimdymų buvo šiek tiek mažiau nei 300. Priežastys – demografinės, prisidėjo ir pandemija“, – nedaugžodžiavo pašnekovas.

Reikalaus 600 gimdymų?

Kitoje Kauno apskrities pusėje esančio Vilkaviškio ligoninėje iki šiol veikęs Akušerijos, ginekologijos ir neonatologijos skyrius nuo gegužės pertvarkomas į Ginekologijos skyrių. Dėl to teks atleisti ne vieną darbuotoją. „Akušerių nelieka, bet dvi iš mūsų akušerių jau įgijo slaugytojų licencijas. Mano žiniomis, viena akušerė išeina dirbti į Marijampolės ligoninę, viena – į pensiją, dvi važinėjančios iš Kauno lieka Kaune. Trys gydytojai lieka Ginekologijos skyriuje, o atvažiuojantys gydytojai bus atleisti“, – apie personalo pokyčius pasakojo Vilkaviškio ligoninės vyriausiasis gydytojas Linas Blažaitis.

Gimdymų skaičius jo vadovaujamoje ligoninėje mažėjo palaipsniui. „Anksčiau tas skaičius sukosi apie 300, paskui mažėjo: buvo ir 250, ir 200. Pernai – 153. Dabar vilkaviškietės turės važiuoti gimdyti kitur. Praktika rodo, kad egzistuoja dvi pagrindinės kryptys. Viena kryptis – į artimiausią ligoninę Marijampolėje, kur kol kas išlieka gimdymo skyrius. Kita – į Kauną. Jos ir išliks“, – pastebėjo L.Blažaitis.

Vilkaviškį nuo Marijampolės skiria 30 km atstumas, nuo Kauno – 75 km. Tačiau, pašnekovo žodžiais, šiais laikais toks atstumo skirtumas nevaidina lemiamo vaidmens.

L.Blažaičio teigimu, akušerijos paslaugų panaikinimas atsilieps šio rajono demografijai. „Kai nebelieka galimybės gimdyti Vilkaviškyje, mūsų rajonas tampa mažiau patrauklus jaunoms šeimoms. Tai sukurs ilgalaikius blogas padarinius, bus sunku į Vilkaviškį pritraukti jaunų šeimų. Įgijusios išsilavinimą jos mieliau rinksis vietą, kur galima ir pagimdyti, ir vaiką į darželį, mokyklą nuvesti“, – prognozavo Vilkaviškio ligoninės vadovas.

Jam nuostabą kelia ir pastaruoju metu viešumoje pasigirdę VLK atstovų teiginiai, kad ateityje būtų siūloma nebeteikti akušerijos paslaugų ligoninėse, kur per metus priimama mažiau kaip 600 gimdymų. „Toks modelis būtų panašus į sovietinių laikų. Būtų panašiai kaip 1970–1980 m., kaip matome per TV: suguldyta šalia keliolika vaikučių ir jie visi verkia“, – tokio modelio efektyvumu abejojo L.Blažaitis.

Naikina aštuoniose ligoninėse

Akušerijos paslaugos šiemet naikinamos aštuoniose Lietuvos ligoninėse. VLK Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Vita Lyskoitienė priminė, kad, vadovaujantis 2019 m. redakcijos Vyriausybės nutarimu, kuriuo patvirtintas PSDF biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašas, nuo gegužės 1 d. teritorinės ligonių kasos nesudarys sutarčių dėl akušerijos paslaugų apmokėjimo su Vilkaviškio, Kėdainių, Ukmergės, Kretingos ir Trakų ligoninėmis. „Raseinių ligoninė akušerijos paslaugų planuoja nebeteikti savivaldybės tarybos sprendimu nuo 2022 m. birželio 1 d. Taip pat informuojame, kad Visagino ligoninėje ir Pasvalio ligoninėje akušerijos paslaugos neteikiamos jau nuo šių metų pradžios“, – rašoma V.Lyskoitienės atsiųstuose VLK atsakymuose.

Iš kaimų ir vasarą reikėtų važiuoti ilgiau kaip valandą. Žiemą kelionė dar ilgesnė.

„Pabrėžiame, kad, nebeteikiant akušerijos paslaugų minėtose sveikatos priežiūros įstaigose, akušerijos paslaugų teikimas yra ir bus užtikrintas kitose šias paslaugas teikiančiose Lietuvos gydymo įstaigose. Primename, kad pacientai dėl PSDF lėšomis kompensuojamų paslaugų gali kreiptis į bet kurią šalies gydymo įstaigą, su kuria TLK yra sudariusi sutartį“, – rašoma „Kauno dienai“ atsiųstuose atsakymuose.

Kaip praneša VLK, po gegužės 1-osios Kauno TLK toliau finansuos akušerijos paslaugas šiose Kauno regiono ligoninėse: Kauno klinikose, LSMU Kauno ligoninėje, Jonavos ligoninėje ir Marijampolės ligoninėje.

SAM atstovų teigimu, naikinant akušerijos paslaugas vienose regiono ligoninėse, daugiau vietų joms teikti kitose ligoninėse sukurti nereikia.

„Vertinant demografinę situaciją Lietuvoje ir atsižvelgiant į vidutinį akušerijos vienos lovos funkcionavimo rodiklį Kauno regiono gydymo įstaigose, kuris yra mažesnis nei 300 dienų per metus, prognozuojama, kad esamas lovų skaičius užtikrins akušerijos paslaugų teikimą padidėjus pacienčių srautams. Todėl šiuo metu papildomų vietų gydymo įstaigose poreikis neaktualus“, – rašoma SAM atsiųstame komentare.

Uždarius situacija nepablogėjo

„Esame pasiruošę jau šiandien priimti daugiau gimdyvių į Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos kliniką“, – sakė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas profesorius Mindaugas Kliučinskas.

Pasak jo, dar 2009–2010 m. buvo aiškiai išsikelti kriterijai, kokiose ligoninėse galėtų būti saugiai teikiama stacionarinė akušerinė pagalba. Vienas iš kriterijų buvo įvardytas ne mažiau kaip 300 gimdymų per metus. „Tai pirmiausia siejama su paslaugų kokybe ir saugumu. Kuo mažiau teikiama paslaugų, tuo labiau silpsta kompetencijos, ypač ištikus retai, labai grėsmingai komplikacijai“, – sakė M.Kliučinskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad jau anksčiau nustojus priimti gimdymus nemažai Lietuvos ligoninių (Jurbarko, Šakių, Šilutės, Rokiškio ir kt.), bendra situacija nepablogėjo. „Svarbu, kad būtų lengvai prieinama kokybiška ambulatorinė priežiūra nėštumo metu, moterys žinotų, kur joms vykti prasidėjus gimdymui, būtų užtikrintas gimdyvių ir naujagimių saugus ir savalaikis transportavimas į atitinkamas paslaugas teikiančias gydymo įstaigas“, – teigė M.Kliučinskas.

Jis vylėsi, kad, uždarant akušerijos skyrius kai kuriose ligoninėse, bus užtikrinta galimybė gimdyves laiku nuvežti į reikiamo lygio paslaugas teikiančias gydymo įstaigas. „Suprantu, kad pradžioje tai gali kelti nerimo nėščiosioms, jų artimiesiems. Jau keleri metai stebime daugėjantį gimdančių moterų skaičių iš tų miestų, kuriuose planuojama uždaryti akušerijos skyrius. Todėl tikrai tikiu, kad dabar kylantis nerimas labai greitai išnyks“, – teigė klinikos vadovas.

Profesorius užsiminė, kad gausiausi gimdymais Kauno klinikose buvo 2008–2010 m., kai per metus čia pagimdydavo 3 500–3 600 moterų. Dabar per metus šioje universitetinėje ligoninėje gimdo apie 3 000 moterų. „Sutrumpinę pogimdyminio pasilikimo stacionare laiką, gimdančių moterų galėtume priimti dar daugiau“, – įsitikinęs profesorius.

Gimdyvių iš tų miestų, kur gimdymai nebebus priimami, laukia ir LSMU Kauno ligoninė. „Nors dirbame pakankamu krūviu, atsiradus poreikiui, nesunkiai galėsime priimti daugiau gimdyvių“, – tikino LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus vedėja Jūratė Žebrauskienė.

Ligoninės atstovų teigimu, atstumas šiais laikais negąsdina – ši gydymo įstaiga yra sulaukusi gimdyvių ir iš Klaipėdos.

„Dėl abiejų paminklų esame gavę Kultūros paveldo departamento atsakymus, kad skulptūros vertingųjų savybių neturi, nesaugomos, todėl ir nukeliamos“, – BNS sakė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius.

Pasak Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vadovo, skulptūros bus saugomos seniūnijos teritorijoje, kol bus nuspręsta, ką su jomis daryti toliau.

Kultūros paveldo departamento (KPD) atsakymuose savivaldybei nurodoma, kad karių skulptūros nėra Antrojo pasaulinio karo sovietų sąjungos karių palaidojimo vietos vertingoji savybė, todėl paliekama teisė patiems spręsti dėl jų nukėlimo.

Kaip skelbiama savivaldybės interneto svetainėje, „KPD Kauno teritorinio skyriaus nuomone, skulptūrų nukėlimas neprieštarauja paveldosaugos reikalavimams“.

Praėjusią savaitę taip pat buvo demontuotas paminklas žuvusiems sovietų kariams Marijampolėje.

Kultūros ministras Simonas Kairys praėjusią savaitę pasirašė įsakymą, kuriuo šalies savivaldybėms leido spręsti dėl sovietinio paveldo kapinėse.

Atnaujintame Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų apraše nustatyta, kad sprendžiant dėl teisinės apsaugos reikalingumo nevertinami objektai, kurie yra nacistinės Vokietijos ar SSRS kariuomenės ar kitų šių valstybių specialiųjų tarnybų, vykdžiusių Lietuvos gyventojų represijas, veiklą ar jų narius propaguojančios skulptūros, atvaizdai, užrašai ar kiti simboliai. Ši nuostata netaikoma neveikiančiose kapinėse, palaikų laidojimo ar užkasimo vietose esantiems kapams ar antkapiams.

Sovietų kariams pastatytus paminklus šalyje imta šalinti po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje.

Kauno apskrities komisariato pareigūnai vykdo 65 metų Roberto Vlado Ališausko paiešką. Senjoras, vasario 26 d., po apžiūros gydymo įstaigoje, negrįžo į namus Kėdainiuose, Žemaitės gatvėje.

Asmenis, žinančius R. V. Ališausko buvimo vietą, jį mačiusius ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, policija prašo kreiptis į Kauno policijos pareigūnus telefonu 8 700 63670, el. p. reda.svilpiene@policija.lt arba skambinti skubios pagalbos telefonu 112.

Protestą surengė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Kėdainių skyrius ir kėdainiečiai.

Kėdainiečiai Melitopolio mero I. Fedorovo pagrobimą įvardijo kaip dar vieną barbarišką Rusijos karo nusikaltimą prieš Ukrainą.

Melitopolio meras I. Fedorovas buvo pagrobtas rusų kovo 12 d. Iki šiol jo likimas nežinomas. Neabejotinai, taip bandoma palaužti ukrainiečius, gyventojus įtikinti, kad miestai yra valdomi ne jų demokratiniuose rinkimuose rinktų merų, o okupantų. Tą pabrėžė ir kartu su kėdainiečiais prie Rusijos Federacijos ambasados Vilniuje kalbėjęs Kėdainių meras Valentinas Tamulis.

Seimo narė Jurgita Sejonienė protesto metu taip pat pasmerkė iki šiol jau padarytus Rusijos kariuomenės nusikaltimus prieš Ukrainos žmones, pabrėždama jų barbariškumą.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Rusijos invazija į Ukrainą, nepriklausomą, suverenią, sparčiai demokratijos keliu žengiančią valstybę yra barbariška. Tik teroristai gali žudyti civilius – vaikus, moteris, vyrus, mažus ir senus, prievartauti Ukrainos moteris, grobti pareigūnus, bombarduoti ligonines, mokyklas, gyvenamuosius namus. Dėl šių veiksmų Rusija bus visam laikui pasmerkta civilizuoto demokratinio pasaulio. O Ukraina jau laimėjo“, – protesto akcijos metu teigė J. Sejonienė.

Kėdainiai yra Melitopolio miestas-dvynys, socialinis, ekonominis ir kultūros partneris nuo 2012-ųjų metų.

Kėdainiečiai kartu su kitais Lietuvos piliečiais iš visos širdies palaiko ukrainiečių narsą ginant savo šalį. Liūdi dėl žuvusių Ukrainos vaikų, moterų, vyrų.

Kaip teigiama TS-LKD pranešime, protesto akcijoje buvo reikalaujama, kad Melitopolio meras ir kiti įkaitai būtų nedelsiant paleisti. Karas turi baigtis. Ukraina yra laisva demokratinė šalis ir tokia turi išlikti.

„Rajonas nėra priklausomas nuo vienos įmonės, „Lifosa“ tik viena iš didžiųjų įmonių, yra kitų stambių bendrovių. Kėdainiuose nuolat yra gana nemažas laisvų darbo vietų skaičius, tai pramonės miestas  – ir maisto pramonė išvystyta, ir žemės ūkis stiprus, ir paslaugų sektorius, rajonas strategiškai geroje vietoje, daug gyventojų važinėja dirbti į Kauną, kitus rajonus“, – BNS sakė tarnybos Kėdainių klientų aptarnavimo skyriaus vedėja Irena Petraitienė.

Kita vertus, anot jos, dirbti „Lifosoje“ nori daug darbo ieškančių žmonių.

„Tai daug metų stabiliai dirbanti įmonė, su vienu iš didžiausių atlyginimų regione, visų klientų pageidaujama, daug kas nori ten gauti darbą“, – sakė Užimtumo tarnybos atstovė.

I. Petraitienės teigimu, jeigu įmonės darbuotojai bus atleidžiami, tarnyba jiems padėtų.

„Jeigu bus kažkokie sprendimai, tai kalbėsime su rajono vadovais, įmonėmis, socialiniais partneriais, yra profesinio mokymo perkvalifikavimo priemonės“, – kalbėjo I. Petraitienė.

„Naujiena yra šviežia, renkamės pas merą šią situaciją aptarti, nežinau, kas dar dalyvaus, kokie bus sprendimai“, – pridūrė ji.

Kėdainių meras Valentinas Tamulis ir pati įmonė BNS ketvirtadienį sakė, kad situacija labai problematiška, nes „Lifosoje“ dirba per tūkstantis žmonių, jų vidutinis atlyginimas yra virš 2,4 tūkst. eurų, todėl įmonei sustojus, tai labai atsilieptų visam rajonui.

„Lifosos“ generalinis direktorius Rimantas Proscevičius ketvirtadienį teigė, kad įmonė daro viską, kad „Lifosa“ išlaikytų darbo vietas.

„Lifosos“ darbuotojų nepriklausomos profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Varnas ketvirtadienį BNS teigė, kad vadovai darbuotojų apie galimą atleidimą kol kas neinformavo.

„Lifosai“ apribojimai taikomi po to, kai ES trečiadienį netiesioginį jos savininką Rusijos oligarchą Andrejų Melničenką įtraukė į sankcijų sąrašą.

100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Group“, kurios 90 proc. priklauso A. Melničenkos valdomai Kipro įmonei „AIM Capital“.

Kaip pranešė Policijos departamentas, incidentas įvyko ketvirtadienį apie 10.30 val. namuose Radvilų gatvėje, atliekant kratą ikiteisminio tyrimo byloje.

48 metų vyras pastūmė tarnyboje buvusią uniformuotą Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnę.

Dėl sužalotos kojos nukentėjusiąją apžiūrėjo medikai. Pareigūnė gydoma ambulatoriškai.

Vyras uždarytas į areštinę, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo policijai.

Nusikaltimas įvykdytas pirmadienio pavakarę apie 16.45 val. Janušavos aikštėje esančio namo kieme, pranešė policija.

Vyriškis įtariamas kastuvu sužalojęs 68 metų vyrą.

Nukentėjusysis paguldytas į ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Po 18 val. pirmadienį buvo gautas pranešimas, kad kilo gaisras P. Lukšio gatvėje esančiame daugiabučiame gyvenamajame name.

Į gaisro vietą sulėkė trys gaisrinės autocisternos, gaisrinės kopėčios ir dešimt ugniagesių. Jiems atvykus, laiptinėje tvyrojo tiršti dūmai, kurie veržėsi iš vieno buto. Patekę į butą, ugniagesiai prie durų rado gulintį vyrą, o kambaryje – smilkstantį čiužinį. Ugniagesiai vyrą išnešė į lauką ir perdavė greitosios pagalbos medikams. Jie žmogų nuvežė į ligoninę.

Iš butų šioje laiptinėje evakavosi devyni žmonės. Ugniagesiai užgesino čiužinį ir išvėdino patalpas. Gaisro metu aprūko dalis buto sienų ir lubų.

„Gaisras greičiausiai kilo dėl neatsargaus rūkymo, o bute dūmų detektoriaus nebuvo, – sakė vakar gaisro vietoje apsilankęs Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Linas Černiauskas. – Šitas bendrabutis mums puikiai žinomas, nes jame gyvena nemažai socialinės rizikos grupei priklausančių žmonių, kurių gyvenimo būdas labai komplikuotas. Mūsų tarnybos darbuotojai nuolat vyksta pas vyresnio amžiaus, vienišus gyventojus, kurių sąrašus mums pateikia savivaldybė, ragina juos įsigyti dūmų detektorius, bet labai dažnai girdime kategorišką atsakymą, kad jiems jų nereikia. Ir nežinia, kaip prisibelsti į jų sąmonę.“

Pasak šios tarnybos vyriausiosios specialistės Erikos Dumčienės, vakar iš gaisro išgelbėtas žmogus vakare sugrįžo iš ligoninės namo: „Šįkart jam nieko nenutiko. Šiandien ketinu aplankyti šį bendrabutį ir pasikalbėti su gaisrą patyrusiu žmogumi ir jo kaimynais bei namo komendante, ką būtų galima padaryti, kad gaisrų rizika šiame bendrabutyje būtų mažesnė.“

Pasak pareigūnų, sausio 23 d. apie 15.16 val. Kėdainiuose, S. Dariaus ir S. Girėno g., geležinkelio stoties patalpose kilo gaisras.

Per jį sudegė kavos pardavimo aparatas bei aprūko laukimo salės patalpos.

Įtariamas padegimas. Sausio 25 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.