Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė pasakojo, kad keičiasi prašymo dėl leidimo kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius forma. Privačių žemės sklypų savininkai, seniūnijos arba valstybinės žemės valdytojai savivaldybei privalo teikti tik patvirtintos formos prašymus. Naują formą galima rasti savivaldybės interneto svetainėje, skiltyje gyventojams – želdinių tvarkymas.

Numatyti atvejai, kai į sprendimų priėmimą gali būti įtraukta ir suinteresuota bendruomenė: savo iniciatyva bus galima užsakyti viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizę, kai jos atlikti neprivaloma. Taip pat bus galima teikti prašymus dėl želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo: prašymus, kuriuos pasirašė ne mažiau kaip 100 asmenų, kai numatoma kirsti viešuosius želdinius miesto ar miestelio teritorijoje, arba kuriuos pasirašė ne mažiau kaip 40 asmenų, kai numatoma kirsti viešuosius želdinius kurorto arba kaimo teritorijoje.

J.Rakauskaitė sakė, kad bus praplėstos savivaldybės tarybos sprendimu sudaromos Kauno rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos funkcijos, nustatyti atvejai, kai komisija turi būti kviečiama.

Taip pat pasikeitė išduotų leidimų ar priimtų sprendimų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos arba intensyviai genėti saugotinus želdinius įsigaliojimo tvarka. Nebus galima vykdyti nurodytų priemonių vos tik gavus leidimą arba priėmus sprendimą, išskyrus išimtis, numatytas taisyklėse. Privačių žemės sklypų savininkai pagal išduotą leidimą darbus galės vykdyti ne anksčiau kaip po dešimties darbo dienų nuo informacijos apie numatomus darbus paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje.

Savivaldybės išduoti leidimai arba priimti sprendimai kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos arba intensyviai genėti saugotinus želdinius, augančius savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose ar valstybinėje žemėje, įsigalios ne anksčiau kaip po 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo arba leidimo išdavimo dienos. Darbus bus galima vykdyti ne anksčiau kaip po dešimties darbo dienų nuo informacijos paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje.

Per šių metų pirmą pusmetį kratų metu įkalinimo įstaigose rasta apie 4,5 tūkst. litrų alkoholio raugo: daugiausia jo rasta Kybartų pataisos namuose (beveik 1,8 tūkst. litrų) ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (1,5 tūkst. litrų).

„Uždraudus įkalinimo įstaigose laikyti didelės talpos tarą, ženkliai sumažėtų tikimybė nuteistiesiems pasigaminti alkoholio raugo, sumažėtų konfliktų tarp nuteistųjų,“ – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Taisyklėse numatyta, kad sultys, kava, arbata, kakava gali būti laikomi ne didesnėse kaip pusės litro gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines), o įvairūs padažai – ne didesnėse kaip 200 gr. pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines).

Taip pat įvesti ribojimai įsigyti vaisių ir daržovių: vienu metu nuteistieji galės įsigyti ne daugiau kaip 2 kg šviežių, šaldytų ar konservuotų vaisių ar daržovių. Šie produktus kai kurie nuteistieji irgi naudoja naminio raugo gamybai.

Nuteistieji krepšius ir lagaminus galės turėti tik atvykdami ir išvykdami iš įkalinimo įstaigos. Nuteistiesiems esant įkalinimo įstaigoje šie daiktai turės būti saugomi sandėlyje.

Pagal iki šiol galiojusias Vidaus tvarkos taisykles buvo leidžiama turėti ne daugiau kaip 30 kg būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įskaitant maistą. Nuo šiol maisto produktai į šį svorį nebus skaičiuojami. Asmeninių daiktų svorio ribojimas yra taikomas, nes nutiestųjų gyvenamosiose patalpose nėra pakankamai vietos. Tai apsunkina pareigūnų darbą ieškant draudžiamų laikyti daiktų.