Dėl ko susipliekta?

Istorija, dėl kurios daugybės sportininkų gerų žodžių nusipelnęs T. Vaitkus paliko postą, iš pradžių rutuliojosi socialiniame tinkle.

Kai kas iš futbolininkų ėmė dalintis feisbuke keistomis T. Vaitkaus žinutėmis, kuriose būta keiksmažodžių ir piktų žodžių.

Klubo vadovas iš tiesų vartojo nenorminę leksiką, kažkodėl savo pasisakyme nederamai paminėjo ukrainiečius.

Tačiau paviešintose fiksacijose kitų susirašinėjimo dalyvių įrašų nėra, jie visi ištrinti, viešai matomi tik T. Vaitkaus žodžiai, todėl visa tai kelia klausimų.

Apie ką buvo diskusija, nėra aišku. Neaišku ir tai, į kokio lygio leksiką keiksmažodžiais atsakinėjo pats T. Vaitkus.

T. Vaitkus ne tik vadovavo futbolo klubui, bet ir daugybę metų dirba sodų bendrijos „Dituva“ pirmininku.

Šį žmogų pažįstantys ir teigiamai apibūdinantys sodininkai tvirtino, kad per gyvenimą iš pirmininko nebuvo girdėję nė vieno keiksmažodžio.

Palinkėjo sėkmės

Pirmadienį, kai socialiniai tinklai jau ūžė nuo vietinio futbolininkų skandaliuko, T. Vaitkus pranešė paliekąs pareigas.

Aišku, jis priskaldė malkų, bet labai dėl to išgyvena.

Socialiniame tinkle futbolo klubo vadovas pareiškė, kad atėjo laikas svarbiems sprendimams, kad ir kokie sunkūs jie būtų.

„Atsistatydinu iš futbolo klubo „Neptūnas“ vadovo pareigų. Ketverius metus dirbau klubui neatlygintinai, visa savo širdimi buvau su klubu, gyvenau futbolo ritmu nuo varžybų iki varžybų, nuo sezono iki sezono. Gyvenau futbolo atgimimo mano mieste idėja, su bičiuliais vystėme ją ir nieko nesigailiu. Kartu sukūrėme tikrai daug. Bet dabar klubui reikia šviežio kraujo, naujų idėjų. Noriu visiems, kurie dirbo kartu, nuoširdžiai padėkoti ir palinkėti sėkmės“, – su klubu atsisveikino T. Vaitkus.

Šio klubo sporto direktorius Kęstutis Ivaškevičius vakar į dienraščio „Klaipėda“ skambučius neatsakinėjo.

Fiksacijose, kuriose viešinta T. Vaitkaus nenorminė leksika, yra įrašas, esą tai K. Ivaškevičius galiausiai pašalino T. Vaitkų iš uždaros sportininkų grupės feisbuke.

Andrius Vaitkus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Priskaldė malkų“

Pats T. Vaitkus pirmadienį buvo išjungęs mobilųjį telefoną, į žinutes neatsakinėjo.

Sporto bendruomenės atstovai dienraščiui pasakojo įvairius įspūdžius. Dauguma T. Vaitkų minėjo tik geru žodžiu.

Tačiau buvo ir tokių, kurie piktinosi neatsargiais T. Vaitkaus pasisakymais futbolo klubo narių atžvilgiu privačių pokalbių metu.

T. Vaitkaus brolis Andrius Vaitkus, vadovaujantis „Trilapio“ pirčiai, tikino, kad brolis skaudžiai išgyvena dėl įvykio, ir paaiškino, kodėl jis kartais nesuvaldydavo emocijų.

„Taip nutinka tada, kai pats atiduodi visas jėgas klubui. O gal iš kitų tokio atsidavimo nesulauki. Aišku, jis priskaldė malkų, bet labai dėl to išgyvena. Aš jo nesmerkiu. Jis visa galva paniręs į savo idėją, daug jėgų skyrė tam, kad būtų atgaivintas futbolo klubas. Jis karštas, emocionalus, bet teisingas. Už komandą, už žaidėjus jis galėtų gerklę kitiems perkąsti“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Jis minėjo, kad brolio pečius slėgė finansavimo klubui paieškos, noras klubą paversti stipriu konkurentu futbolo pasaulyje.

Rimantas Žvingilas, Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos vadovas, tikino, kad sulaukė sporto bendruomenės atstovų klausimų dėl incidento.

„Visi manęs klausinėjo, kodėl Tadui ukrainiečiai užkliuvo? Bet mes juk nežinome konteksto. Aš pats jam esu davęs Ukrainos vėliavą. Neturiu net minčių, kaip čia reikėtų komentuoti. Tai juk vidinis klubo reikalas. Bet jei žaidėjai ima viešinti tokius dalykus, gal negerai kažkas buvo. Bet aš T. Vaitkų žinau kaip itin darbštų žmogų. Ko jis imasi, viską padaro. Negaliu jokio blogo žodžio pasakyti. Bet kiekvienas mūsų turime trūkumų“, – kalbėjo R. Žvingilas.

Jis priminė, kad net aukščiausiose lygose pasitaiko skandalų dėl emocionalių, keiksmažodžiais „pagardintų“ klubų savininkų ar net jų žmonų pasisakymų žaidėjų atžvilgiu.

„Buvo tų skandalų visokių. Bet jie užsimiršta. Aš klubui tik stiprybės palinkėčiau“, – sakė R. Žvingilas.

Supyko dėl signalo

Trečiadienio pavakarę Smiltelės ir Vingio gatvių sankryžoje aistros ėmė lietis dėl to, kad automobilio „Audi“ vairuotojas uždelsė prie sankryžos, kai jau degė žalios spalvos šviesoforo signalas.

Pusamžis vyras tvarkingai rodė kairinį posūkį, tačiau kažkodėl stovėjo vietoje.

Paskui važiavusiame automobilyje prie vairo sėdėjo moteris, o šalia – veikiausiai jos vyras.

„Audi“ vairuotojui sustabdžius eismą visai žalios spalvos šviesoforo signalo sekcijai, paskui važiavęs ekipažas įsiuto, ėmė agresyviai signalizuoti priekyje važiavusiajam.

Po tokių paauklėjimų signalu, „Audi“ vairuotojas išlipo iš mašinos ir priėjo prie paskui važiavusiųjų.

Keiksmų lavina

„Tu – durnas. Žalias šviečia“, – tokiais žodžiais kitą eismo dalyvį pasitiko keleivio vietoje sėdėjęs vyras.

„Audi“ vairuotojas mėgino paaiškinti, kad jis sankryžoje suka į kairę, nes nori apsisukti ir žiūrėjo ne į virš galvos esantį šviesoforą.

„Kitą kartą į dūdą gausi“, – aiškiai jaunesniam ir aršesniam už save veikėjui atšovė „Audi“ vairuotojas.

Keleivis šoko į akis, „Audi“ vairuotojas nenusileido ir priešininką išvadino asilu.

„Ateik, ateik, avine, tu, bl..t“, – dar iš mašinos šaukė keleivis nueinančiam žmogui.

„Reidas TV“ vaizdo įrašas

Iškeikęs panoro pasiskųsti

Vis tik aršus keleivis nenurimo ir vaizdo ir garso įrašą mėgino išsiųsti policijai.

Tačiau tai jam nepavyko, elektroninė policijos sistema nepriima didelės apimties įrašų.

Tuomet vyras išsiuntė įvykio vaizdo medžiagą socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „Reidas TV“ administratoriui.

Su baisiomis gramatinėmis klaidomis įrašo autorius klausė, ar gali būti baudžiamas jam kelią pastojęs ir atėjęs santykių aiškintis kitas vairuotas?

Vis tik atidžiai paanalizavus vaizdo įrašą matyti, kodėl gal būt „Audi“ vairuotojas delsė.

Prieš jį važiavęs kitos mašinos vairuotojas taip pat apsisukinėjo šioje sankryžoje ir jam nepavyko iš antros juostos įvažiuoti į antrąją priešpriešinio eismo juostą. Ši mašina įsuko tik į pirmąją juostą, o ten dar kliūtį galėjo sudaryti iš Vingio gatvės į Smiltelės gatvę sukantys automobiliai.

Veikiausiai „Audi“ vairuotojas, matydamas, kad iš Vingio gatvės automobiliai suka nesustodami, laukė, kol jiems užsidegs raudonas šviesoforo signalas, nes jis nebūtų spėjęs atlikti manevro.

Tai vyras ir mėgino paaiškinti jį keikusiam piliečiui, tačiau šis jo net nesiklausė.

Nubaustų abu?

Visą situaciją išaiškino Klaipėdos kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika, kuris nestojo nė į vieno konflikte dalyvavusio vairuotojo pusę.

„Negaliu išsamiai vertinti situacijos, nes tam reikėtų atidesnio pastudijavimo. Pirmiausiai vairuotojui, norinčiam parašyti pareiškimą, galiu patarti, kad jį galima pateikti internetu, tačiau pareiškime jis gali nurodyti, kad vaizdo įrašą jis gali atnešti tiesiai į komisariatą. Bėdos čia nėra“, – patikino M. Džermeika.

Tačiau pareigūnas paaiškino, kad sukti į kairę ir apsisukti „Audi“ vairuotojas galėjo, ženklai to daryti nedraudžia.

„Tačiau jei vairuotojas matė, kad sankryžoje yra kitas automobilis, nebaigęs manevro, žinoma, jis turėjo lukterėti. Jei tai yra tikroji priežastis, tada suprantama. Bet kita vertus, jei degant žaliam šviesoforo signalui vairuotojas stabdo eismą, taip neturėtų būti. O tuo labiau vairuotojas neturi lipti sankryžoje iš mašinos ir eiti aiškintis santykių“, – patikino M. Džermeika.

Vairuotojas ėmė elgtis kaip pėsčiasis ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 428 straipsnį, kuris nusako pėsčiųjų judėjimą per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimą ja ten, kur draudžiama.

„Jis neturi teisės taip daryti. Nevalia brautis ir į kito asmens mašiną, tai yra viešosios tvarkos pažeidimas“, – priminė M. Džermeika.

Vis tik už keiksmažodžius ar įžeidinėjimus policija klausimų turėtų abiem konflikto dalyviams.

„Nedidelis chuliganizmas užtraukia atsakomybę“, – akcentavo pareigūnas.

M. Džermeika paaiškino, kad keliuose vairuotojams neuždrausta signalizuoti, jei tam yra būtinybė.

„Pavyzdžiui, kitas vairuotojas nepastebi, kad jau dega žalias šviesoforo signalas. Nieko baisaus, jei kas atkreips jo dėmesį. Negalima sudaryti kliūties“, – kalbėjo M. Džermeika.

Pasigedo pagarbos

Tačiau M. Džermeika patikino, kad gale stovinčio automobilio ekipažas nematė, kad priekyje sankryža užimta ir „Audi“ vairuotojas negali įvažiuoti į ją, nes įvertino, kad nespės atlikti apsisukimo.

„Abiem eismo dalyviams vertėtų priminti ketvirtąjį Kelių eismo taisyklių punktą. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Šio punkto paskui važiavęs vairuotojas nesilaikė. Nesvarbu, kad kažkur skubama, bet derėtų gerbti kitus eismo dalyvius“, – paaiškino M. Džermeika.

Veikiausiai sankcijų galėtų sulaukti abu konflikto dalyviai – vienam tektų aiškintis dėl keiksmažodžių, o kitam – už vaikščiojimą važiuojamąja dalimi.

Portalo kauno.diena.lt skaitytojai pasidalijo vaizdo įrašu, kuris užfiksuotas praėjusios savaitės pabaigoje. Matyti, kaip ties jachtų prieplauka susiginčija keturi vyrai ir moteris. Neaišku, ko norėjo du vyrai, bet iš kitos konflikto pusės girdėjosi raginimai dingti kuo toliau.

Filmuotojo medžiagoje taip matyti, kad vienas vyras laiko kitą, kad šis nepultų, tuo metu laikomas vyras mosikuoja rankomis. Girdėti ir merginos šauksmas „Ko jūs čia?“. Bei keiksmažodžiais pagražintas raginimas dingti nuo liepto.

Galiausiai laikomas vyras dar smarkiau paleidžia kumščius į darbą ir prasideda keturių vyrų muštynės. Mergina buvo tarp vyrų ir vienu momentu tarsi išlenda iš konflikto epicentro. Vienas konflikto dalyvių neišlaiko pusiausvyros ir įkrenta į vandenį. Tuoj paskui jį įkrenta ir dar vienas vyras.

Tačiau konfliktas tuo nesibaigia. Tie vyrai, kurie ragino dingti, kažką paima nuo prieplaukos ir pradeda tarsi lazdomis ar šluota mušti vandenyje esančius žmones.

Įdomu tai, kad vaizdo įraše matyti ir dar vienas vyras, kuris konfliktą stebėjo iš labai arti, tačiau nestojo nei į vieną pusę, o muštynėms įsismarkavus, tiesiog pasitraukė nuo prieplaukos.

Portalas kauno.diena.lt paprašė Kauno policijos atstovų pakomentuoti šį įvykį. Policijos atstovai nurodė, kad įvykis žinomas ir dėl jo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Gegužės 26 d. apie 16.45 val. Kaune, R. Kalantos gatvėje, viešoje vietoje vyras trenkė vyrui. Tarp vyrų įvyko konfliktas. Tokiais veiksmais parodyta nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės tvarka, rimtis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo“, – informavo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovai.

Komikai sako, kad laiku ir vietoje įterptas keiksmažodis humorą nuspalvina.

„Kartais lietuviškai negali pasakyti, kaip, pvz., pavartodamas anglišką arba rusišką keiksmažodį. Jis suteikia geresnį supratimą, tarsi prieskonis patiekalui“, – lygino komikas Airidas Jankus.

Valdžios koridoriuose kuriamas naujas draudimas, kuris gali priversti komikus, apžvalgininkus ir apskritai socialiniais tinklais besinaudojančius žmones sunerimti.

„Tai – cenzūra. Jei save smarkiai cenzūruoji komedijoje – tokia ir išeina komedija“, – draudimo nesuprato A. Jankus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vidaus reikalų ministerija svarsto už keiksmažodžius internete įvesti baudas. Jų dydis būtų nuo 30 iki 140 eurų.

„Kalbame apie necenzūrinius žodžius, kurių kartais pasitaiko, ir policija indikuoja, kad tikrai šis pakeitimas jiems padėtų“, – akcentavo vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Argumentuojama, kad keiksmažodžiai viešoje vietoje, pvz., gatvėje, – baudas užtraukia, o išpopuliarėjus socialiniams tinklas, laikas juos prilyginti tai pačiai gatvei. Kartu į Administracinių nusižengimų kodeksą ketinama įtraukti ir necenzūrinius gestus internete. Socialiniuose tinkluose būna vidurinio piršto ikonėlė.

„Yra tam, kad tai būtų prevencinis poveikis, kad žmonės žinotų, jog tai draustinas elgesys, ir taip nereikėtų elgtis“, – pažymėjo Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis.

Aštraus žodžio irgi nevengiantis apžvalgininkas Andrius Užkalnis piktinosi, kad ne viskas, kas negražu ir nepatinka, turėtų būti neteisėta: „Lietuvoje būtų kokių 0,5 mln. močiučių, kurioms yra negražu plėšyti džinsai ir joms labiau patiktų, jei visi vaikščiotų su dailiai sulopytais džinsais. Įveskime ir tokią tvarką.“

Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį, kad prie kiekvieno internauto policininko pastatyti neįmanoma. Baudas mokės tie, kurie bus apskųsti. Prie tokių draudimų nebuvo priėję ir dėl draudimų gausos kritikuoti „valstiečiai“.

„Tokių nesąmonių tikrai niekas nebuvo sugalvojęs ir jei buvo sakoma, kad jau „valstiečiai“ kūrė policinę valstybę, šiuo atveju stukačių valstybę bandoma kurti ar kažką panašaus“, – stebėjosi A. Širinskienė.

Turbūt nėra skirtumo, ar jus rusiškai, ar lietuviškai keikė.

Policija aiškina, kad baudas ketina išrašyti ne tiesiog už nusikeikimą, o kai su keiksmais užsipuolamas kitas žmogus. Kokie konkrečiai keiksmažodžiai užtrauktų baudas – sąrašo nėra.

„Jeigu draugų akyse gyvate ar rupūže išvadins, aplinkybės ir liudininkų reakcija bus vienareikšmė. Turbūt nėra skirtumo, ar jus rusiškai, ar lietuviškai keikė“, – sakė M. Akelaitis.

Pataisos dar derinamos, Teisingumo ministerija jas jau sukritikavo, tik viešai savo kritikos kitai ministerijai nekomentuoja.

Meilybių daugiau nei keiksmų

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto (VU FF) docentas keiksmažodžių vartojimą gyvoje kalboje laiko natūraliu reiškiniu: žmonės kalba ne tik tam, kad perduotų informaciją ar paveiktų savo klausytoją, auditoriją, bet ir tam, kad išreikštų neigiamas emocijas.

Keiksmažodžiai gali būti ir kalbos šiukšlė, ir jausmų išraiška. Todėl, anot A. Smetonos, svarbu apsibrėžti, kas yra laikoma keiksmažodžiu, o kas ne. Tada viešai kalbėdami keiksmažodžius galėtume cenzūruoti, o stipresnis žodis, kuris nėra keiksmažodis, turėtų teisę gyvuoti. Aiški takoskyra svarbi ir teisininkams, nagrinėjantiems administracinius teisės pažeidimus.

Jei originalo kalba kūrinyje keikiasi, tai išvertus į mūsų kalbą irgi turėtų būti vartojamas keiksmažodis. Koks jis bus, vertėjo reikalas nuspręsti.

Aiškinantis, kas yra tas keiksmažodis, galima pasiklysti: į vieną vietą suplakami ir keiksmažodžiai, ir vulgarizmai, ir kiti neigiami žodžiai.

„Pavyzdžiui, „šūdas“ keiksmažodis ar ne? Lietuviui tai yra keiksmažodis, bet žemaičiui – ne. Jam tai yra normalus žodis, toks pat kaip ir šiukšlė – lietuviškai žemaitiškai ji vadinama pizena. Tuoj susirūpinsime, kodėl žmogus keikiasi, nors iš tikrųjų tai tik šiukšlės pavadinimas“, – VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako doc. A. Smetona.

Žodynuose paprastai stengiamasi klasifikuoti žodžius, skirstyti juos į vulgarizmus, niekinamuosius žodelius, keiksmažodžius. Vis dėlto kalbininkui toks skirstymas kelia daug abejonių. Lietuvių kalbos žodynas rašytas seniai, rašė jį skirtingi, skirtingų moralinių nuostatų autoriai.

Nors savikritiškiems lietuviams gali pasirodyti kitaip, lietuvių kalboje yra daugiau mažybinių maloninių žodžių negu keiksmažodžių. „Nesame tauta, nusteikusi keiktis“, – sako A. Smetona. Tad atsakymo, kas yra keiksmažodis, jis siūlo ieškoti tose tautose, kuriose keiksmažodžiai yra atskiras kalbos lygmuo, net laikoma turtu.

„Tai yra anglų kalba, rusų kalba ir panašios didžiosios kalbos, kurios turi šį kalbos klodą, nemažai moksliškai ištyrinėtą. Remiantis tais autoriais, galime pasakyti, kas yra keiksmažodis. Tai – nesudėtinga“ , – aiškina mokslininkas.

Šventoji keikimosi trejybė

Lietuviškuose žodynuose keiksmažodžiais vadinami žodžiai ar žodžių junginiai, kurių vartosena yra ribojama visuomenės moralės ir kurie yra skirti įžeisti, neigiamai įvertinti ar pykčiui išreikšti. Doc. A. Smetona siūlo tris konkretesnius kriterijus, kaip atskirti keiksmažodžius.

„Yra šventoji keikimosi trejybė: vyriškas lytinis organas, moteriškas lytinis organas ir sueitis. Juos vadinkite vulgariai ir tai bus keiksmažodžiai", – sako jis.

Visus šiuos dalykus galima pavadinti ir paprastai – mokslo terminais, neutralios kalbos žodžiais ar aiškinant vaikams – eufemizmais. „Tačiau yra ir bjaurių pavadinimų – savų ir skolintų. Jei susitariame, kad ši šventoji keikimosi trejybė, kiti lytiniai organai ir organizmo išskyros (pvz., myžalas, šūdas), – tai ir yra keikimosi bazė“, – sako doc. A. Smetona.

Šiuos žodžius vertėtų surašyti į atskirą knygelę ir viešai, gerbiamoje kompanijoje jų nevartoti.

Pagalba nuo skausmo

Ar, suskirsčius keiksmažodžius į tris grupes, nepasirodys, kad lietuvių kalboje keiksmažodžių beveik nėra? Anot doc. A. Smetonos, pagal šį apibrėžimą keiksmažodžių daug nėra ir kitose kalbose. Esama kelių dešimčių pagrindinių keiksmažodžių ir daug išvestinių, morfologinių, fonetinių perdirbinių. Pvz., rusiškajame „Didžiajame keiksmų žodyno“ tome visas tomas yra skirtas žodžiui „ch*i“, antras tomas – žodžiui „p***a“. Tad daug tų žodžių nėra", – sako jis.

Lietuvių vartojamų keiksmažodžių lobynas gausiai papildytas rusų kalbos keiksmais. Doc. A. Smetonos tai nestebina: kalėjimuose įsigalėjo rusų kalba, tad ir į mūsų kalbą įsiveržęs žargonas yra rusiškas. „Paradoksalu, kad dabartinė jaunoji lietuvių karta rusų kalbos net nemoka, nežino ir nesupranta, o keikiasi rusiškai“, – pastebėjo VU docentas.

Keiksmai nėra nereikalinga kalbos šiukšlė – tokie jie tampa tada, kai vartojami netinkamoje vietoje, kiekviename sakinyje, be jokio tikslo. Jei mes stipriai susižeidžiame ir nusikeikiame, keiksmas išsprūs kaip neigiamos emocijos, skausmo išraiška.

„Yra atliktas įdomus eksperimentas. Dviem žmonių grupėms buvo liepta įkišti ranką į ledinį vandenį. Laukta, kiek ištvers. Tačiau vienai grupei leido keiktis, o kitai – ne. Paaiškėjo, kad ta, kuri galėjo keiktis, ranką šaltame vandenyje išlaikė vos ne dvigubai ilgiau. Taigi keiksmažodis – puikus anestetikas, kodėl jis gali būti nereikalingas? Tik turi būti vartojamas vietoje ir laiku“, – aiškina doc. A. Smetona.

Bendra visiems sluoksniams

Mokslininkas prieštarauja įsitikinimui, esą keikiasi tik žemo išsilavinimo, nekultūringi žmonės.

Impulsas: keiksmažodžius yra pamėgę įvairių viešų akcijų rengėjai. (P. Paleckio/BNS nuotr.)

„Tyrimai rodo, kad daugiausia keikiasi kraštutiniai visuomenės sluoksniai – žemiausias, kuris nesupranta, kur reikia, kur nereikia keiktis, ir inteligentijos, aukščiausias, ypač rafinuotas sluoksnis, kuris tai daro sąmoningai. Aš labiau siečiau keiksmus su kaimo ir miesto kultūra. Keiksmas greičiau yra miesto kultūros dalykas. Žemdirbys nėra žemasis sluoksnis. Proletariatas – žemasis sluoksnis. Jame atsiranda erdvė nereglamentuotam, primityviam bendravimui. Be to, ten nyksta vadinamosios kaimo moralės ribos“, – sako VU docentas.

Tačiau, pastebi mokslininkas, iki XX a. vidurio mes neturėjome lietuviškos miesto kultūros. „Dėl okupacijų, amžinųjų karų... Mes tik XX a. padarėme tai, ką kitos nacijos padarė prieš kelis šimtus metų“, – akcentavo doc. A. Smetona.

Ar reikėtų bausti žmones, ne vietoje ir ne laiku pavartojusius keiksmažodžius? „Nieko nereikėtų bausti, išskyrus atvejus, nurodytus Administracinio nusižengimo kodekse. Negali negražiai sakyti policininkui, negali keiktis renginiuose ir t. t.“, – anot kalbininko, visais kitais atvejais keiksmažodžių vartojimas atspindi asmens kultūrą.

Anglai – jūrininkų tauta, vyriški kolektyvai, yra daug keiksmažodžių. Kodėl jie iki mūsų neatėjo?

„Jei bendraujant su studentais vienas studentas vartoja keiksmažodžius, aš konstatuoju: jis yra chamas, mėšlabridis, kuris atsidūrė ne savoje vietoje“, – sako pašnekovas.

Ginklas ir magija

Pasak pašnekovo, panagrinėjus obsceninės ir stiprios neigiamos leksikos tikslus ir prasmę galima pamatyti platesnę jų reikšmę nei tik emocijų raiška.

Pavyzdžiui, pragmatinis keikimosi tikslas yra kalbinė agresija – pasiuntimas su įžeidimu arba atsisakymas su įžeidimu. Yra situacijų, kur ji yra reikalinga. „Nuo chamo, kurį sutikai degalinėje, iki karo, kuris už kelių šimtų kilometrų vyksta“, – sako doc. A. Smetona.

Mokslininkas pasakoja, kad keiksmažodžiai gali būti vartojami abejingumui, dievagojimuisi išreikšti. „Jei jau dabar nemesiu rūkyti, šūdas būsiu“, – pavyzdį pateikia mokslininkas.

Be to, vartoti keiksmažodžius galime ir be pragmatinio tikslo. „Tokiu atveju dažniausiai nebūtinai vartojami keiksmažodžiai, gali būti  neigiamai konotuoti žodžiai – pejoratyvai, paprastai nukreipti ne į pašnekovą, o į save patį, todėl šiuo atveju nėra įžeidimo“, – sako doc. A. Smetona. Kai keiksmažodžiai padeda išreikšti emocijas, pvz., įsidūrus adata, užsigavus kojos pirštą, jie padeda gamintis endorfinams.

Esama tyrimų, kad keiksmažodžiams būdavo suteikiamos maginės funkcijos, tad draudimai vartoti kai kuriuos žodžius gali būti susiję su prietarais.

„Dar vienas dalykas yra pertarai (nereikalingas, kalbant nuolat pasigaunamas žodis). Kaip tas čečėnų vadas (Ramzanas Kazydorvas – red. past.) vartoja „don, don“. Arba kaip vienas mūsų prezidentas, iš kurio „Dviračio žinios“ pasišaipydavo žodeliu „vansi“. Vietoj šių pertarų galima vartoti keiksmažodžius, nuolat „blyksėti“. Tai rodo net ne žmogaus moralę, o retorikos įgūdžių nebuvimą, minties greičio ir kalbos aparato nesutapimą. Kai mintis bėga greičiau už kalbos aparatą, tuomet pradedama pildyti tas tuščias vietas visokiais nereikšmingais žodeliais“, – aiškina mokslininkas.

Doc. A. Smetona atkreipia dėmesį į tai, kad keiksmažodžiai gali būti vartojami ne kaip keiksmai, o tiesiog kaip paprasti įvardžiai. „Paduok man tą šūdelį...“ Čia ne agresija – tiesiog vartojame vietoj įvardžio. Tais 30 keiksmažodžių galima pakeisti bet kurį neutralų žodį“, – sako kalbininkas.

Keiksmažodžius taip pat dažnai pasitelkia rašytojai, žurnalistai norėdami charakterizuoti įvairius visuomenės sluoksnius. Anot mokslininko, yra tokių veikėjų, kuriems charakterizuoti reikia keiksmažodžių.

Tuos atvejus, kai verčiant žinomus rusiškus ar angliškus kūrinius vietoj keiksmažodžių rašomi daugtaškiai, sakomi „pypsiukai“ ar riebus keiksmažodis pakeičiamas neutraliu „velniu“, kalbininkas vadina vertimo broku. „Jei originalo kalba kūrinyje keikiasi, tai išvertus į mūsų kalbą irgi turėtų būti vartojamas keiksmažodis. Koks jis bus, vertėjo reikalas nuspręsti“, – mano doc. A. Smetona.

Kada drausti ir bausti?

Kaip elgtis su tais keiksmažodžiais? Anot VU dėstytojo, draudžiama ten, kur nurodyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse ar kituose įstatymuose.

Kad būtų išvengta teisinių nesusipratimų, mokslininkas ragina padaryti aiškų tikrų keiksmažodžių, kurių viešojoje kalboje neturėtų būti, sąrašą – ši misija turėtų būti pavesta mokslininkams. Kalbėjimas privačioje aplinkoje neturėtų būti niekaip teisiškai reglamentuojamas.

Vaikas su pirmais keiksmažodžiais dažniausiai susiduria mokykloje arba jau net ir darželyje, kai patenka į viešojo bendravimo erdvę. Tačiau į šią aplinką kalbą vaikai irgi atsineša iš šeimų, kurios turi skirtingas tradicijas ir kalbines patirtis. Vienose šeimose kūno dalys vadinamos išgalvotais ar mažybiniais maloniniais žodžiais, o kitose – įvardijamos oficialiais ar net necenzūriniais žodžiais. Todėl, doc. A. Smetonos manymu, jau iki mokyklos kai ką vaikui pasakyti verta, kad jis nebūtų priblokštas ir traumuotas psichologiškai.

„Kai kurių šių žodžių įvardijimas reikalingas ir mokymo tikslais mokykloje. 4–5 klasėse, kai prasideda lytinis ugdymas, vaikas šalia vaikiškų pavadinimų susipažįsta su moksliniais tų pačių kūno dalių, procesų ir veiksmų pavadinimais. Žvelgiant adekvačiai, per leksikos pamokas galima būtų irgi pasakyti, kad egzistuoja ir kitokios leksikos klodas ir kad dalis tos leksikos yra svetima“, – sako mokslininkas.

Ar reikėtų edukuoti jaunimą, aiškinti, kurie keiksmažodžiai yra labiau vartotini, kurie – ne? „Gyvenimas yra įvairus. Kai per leksikos pamokas aiškinama, kad „fortkė“ yra nevartotina, geriau „orlaidė“, galima pasakyti (ir apie keiksmažodžius – red. past.). Jei mokytojas adekvatus, jis turėtų pasakyti, kad yra ir toks leksikos klodas ir kad dalis tos leksikos yra svetima", – mano doc. A. Smetona.

Jis pritaria minčiai, kad karo Ukrainoje kontekste derėtų atsisakyti ir rusiškų keiksmažodžių. Anot jo, užaugo karta, kuri laisvai kalba angliškai, bet, net nemokėdama rusiškai, vis tiek vartoja rusiškus keiksmažodžius. „Keista, kad neperima angliškų keiksmažodžių. Juk anglai – jūrininkų tauta, vyriški kolektyvai, yra daug keiksmažodžių. Kodėl jie iki mūsų neatėjo? Gal tėvai, seneliai perduoda vaikams, anūkams rusiškus“, – juokiasi mokslininkas.

Šį kalbos reiškinį lingvistiniu, psichologiniu, socialiniu ir kultūriniu aspektais nagrinėję ekspertai pastebėjo kalbos sąsajas su visuomenės atvirumu. Pradėjus laisviau kalbėti anksčiau tabu buvusiomis temomis, tokiomis kaip psichinė sveikata, kūniškumas, seksualumas, priklausomybės, malonumai, jos ėmė atsispindėti ir kalboje. Anksčiau žargonas, keiksmažodžiai buvo žemesnio visuomenės sluoksnio bruožas, dabar juos vartoja žmonės, nepriklausomai nuo išsilavinimo, statuso. Vis dėlto necenzūrinė kalba būdingesnė tam tikram visuomenės, grupės, netgi profesijų ratui kaip socialinė komunikacija, kurios funkcija – susitapatinti, prisitaikyti, įgyti pasitikėjimo ir netgi motyvuoti. Meniniuose tekstuose ar filmuose tokia kalba dažniausiai vartojama kaip stilistinė priemonė specifikai perduoti ir kalbos redaktorių vis mažiau taisoma. Panašiai yra ir su pertarais ir makaronizmais. Jie nepageidautini oficialiojoje kalboje (žinoma, su išimtimis), tačiau gali atlikti prieskonio vaidmenį meniniame tekste, tik svarbu nepersūdyti.

Kriminalinio, priklausomybių turinčių žmonių pasaulio kalbą tyręs Vilniaus universiteto Kauno fakulteto doc. dr. Robertas Kudirka teigė, kad vadinamojo tvajumat visuomenės nario žodyną formuoja elementarių komunikacijos dalykų – lingvistinių, strateginių, socialinių – neišmanymas.

Šio kalbėtojo suvokimas daugiausia buitinis, biologinis, spontaninis, netgi, sakytum, zoologinis. Jo savasties atskaitos taškas – tarpukojis, lytiniai santykiai, tuštinimasis ir pan. Vertybinio standarto principas tokiam kalbėtojui yra paprastas ir aiškus: „Kalbu, kaip noriu. Kas man neleis?“ Tačiau aukštesnės kalbinės kompetencijos atstovų vulgarūs žodžiai ar frazės gali būti vertinamos kaip kalbos druska. Mokslininkas įsitikinęs, kad visą šią leksiką reikia vertinti kaip kalbos išteklius. Draudimais nieko nepadarysi, įsitikinęs jis.

Anot psichologo psichoterapeuto Andriaus Kalugino, keiksmažodžius mūsų smegenys apdoroja kitaip negu paprastą kalbą. Jie yra susiję su rudimentine, senesne, smegenų sritimi, ta, kurioje gyvena mūsų įpročiai ir priklausomybės.

Keiksmažodžiai funkciškai tarnauja kaip emocinė iškrova ar pasyvios agresijos demonstravimas. Dažniausiai keikiamasi vairuojant, per neformalius vakarėlius, susirašinėjant internetu ar telefonu, konfliktų metu. Blogoji pusė ta, kad keiksmažodžiai vulgarizuoja ir neskatina kalbos evoliucijos, skamba įžeidžiai, žeminančiai. Tačiau neuropsichologai ištyrė, kad keiksmažodžiai atlieka ir teigiamą gynybinę funkciją – veikia kaip vaistai nuo skausmo, gina organizmą nuo nepageidautinų intervencijų ir grėsmių. Deja, užkietėję keikūnai tą gydomąjį poveikį dėl dažno vartojimo praranda.

Diskusijoje dalyvavusi VDU Lituanistikos katedros vedėja doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė pertarus apibūdino kaip nevalingai, iš įpročio į kalbėjimą įterpiamus žodžius, praradusius reikšminę funkciją ir dėl to laikomus kalbos pertekliumi. Jie šnekamojoje kalboje, ypač iš anksto neparuoštoje, labai dažni. Sakytinės kalbos tekstyno (žr. http://sakytinistekstynas.vdu.lt/) analizė rodo, kad spontaniškai kalbant pertarai sudaro apie 2,3 proc., jaustukai – apie 4 proc., būdvardžiai ir prielinksniai – po 3 proc. Dažniausiai vartojamas pertaras – nu (sudaro apie 50 proc. visų pertarų). Pertarai yra užkrečiami – galima pasigauti nuo kito kalbėtojo. Keiksmažodžiai taip pat dažnai virsta pertarais.

Pasak VU retorikos ir stilistikos dėstytojo dr. Audriaus Valotkos, makaronizmų negalima vertinti vienareikšmiškai. Viena, yra makaroninė literatūros tradicija, atsiradusi Europoje viduramžiais, kai dažniausiai eiliuotame tekste, vadinamame makaronike, buvo tyčia maišomos dvi ar daugiau kalbų siekiant pašiepti iškraipytą lotynų kalbą. Makaronikų buvo ir lietuvių literatūroje, kur dažniausiai buvo maišomi lenkų ir lietuvių kalbų elementai. Deja, kaip pabrėžė pranešėjas, makaronizmai ne literatūroje (pvz.: „Jis ją anyway prisimena su šiluma“) visada turėjo neigiamą konotaciją ir buvo vertinami kaip blogio liūnas, kurio turime vengti. Bet ar iš tiesų ir visada? Net žodynuose šio kalbos reiškinio apibrėžtis pateikiama skirtingai. Jei tai nepakeistu pavidalu mechaniškai įterptas svetimos kalbos žodis ar junginys, kaip skelbia internete prieinami žodynai, tai kaip vertinti sakinį: „Rytoj popiežius kalbės Urbi et Orbi“? Žinantiems šią lotynišką frazę ji nebus įterpta mechaniškai, nežinantiems – taip, svarstė A.Valotka.

Ieškodamas šio kalbos reiškinio priežasčių dr. A.Valotka daro išvadą, kad makaronizmus skatina kalbos skurdas, kai kalba atsilieka nuo gyvenimo, gal kartais inercija, kalbinis pretenzingumas norint parodyti, kad mokame kitų kalbų.

Kai kurie savo seksualinį nukrypimą dar paryškina besipuikuodami seksualiu moterišku rūbeliu ir ryškiais pasidažymais, "bučkių" demonstravimu ir panašiai.

Vargu, ar demonstruodami tokius savo propaguojamus seksualinius nukrypimus, tie žmonės sukels visuotinę meilę jiems.

Yra šalių, kur net įvairūs pasimeilinimai, pasibučiavimai viešose vietose tarp skirtingų lyčių yra draudžiami, o čia mus norima pripratinti prie tų keistų viešo pasimylėjimo būdų.

Senuosiuose Vakaruose tie nukrypėliai sau leidžia begėdiškumo rekordus. Ir kodėl tie visi nukrypimų propaguotojai turi būti mums pavyzdys?

Manęs nežavi ir to vadinamojo normalaus sekso propagavimas meniniuose filmuose, kur suvaidintoms sekso scenoms skirti ilgiausi epizodai, o ir nešvankių pašmaikštavimų herojų bendravime netrūksta.

Kažkodėl filmų režisieriai labai mėgsta rodyti scenas vyrų tualetuose ir kažkodėl mano, kad tos scenos žavės ir žiūrovus.

Nesuprantu ir daugelio vyrukų, ypač dabar, šiltą vasarą, kai daugelis dėvi trumpas kelnytes viešose vietose. Kad ir autobusuose sėdi išsidrėbę, plačiai išsižergę, nejaučiantys nė trupučio gėdos, kad jų poza ir plaukuotos kojos ne visus gali žavėti.

Krinta į akis ir tai, kad jau kelintas mėnuo mūsų radijo, televizijos bei kai kurie meno žmonės lyg mažvaikiai vis kartoja iš Ukrainos fronto atėjusią nepadorią frazę apie rusų laivą.

Vargu, ar tuo keiksmažodžiu kas nors išgąsdins okupantus, nes patys rusai keiksmažodžių sferoje yra pirmaujančiųjų gretose pasaulyje.

Vėlgi, karas karu, bet ir karo metu galioja moralinio pobūdžio reikalavimai.

Taip pat reikalaujama nedaryti karinio pobūdžio nusikaltimų, civilių, belaisvių atžvilgiu.

Manau, kad ir keiksmažodžius vartoti, kartojant juos daugybę sykių, darant iš jų savotišką šou, nėra labai jau pagirtinas dalykas. Tokia necenzūrinė leksika žemina ir jos vartotojus.

Forume „Keiksmažodžiai, pertarai, makaronizmai – kas tai? Kalbos šiukšlės, prieskonis ar emocinė iškrova?“ į šį kalbinį gaivalą bus pažvelgta ne tik iš lingvistinės, bet ir iš psichologinės, socialinės, kultūrinės ir net politinės pusės.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas, studentams dėstantis retoriką ir stilistiką, dr. Audrius Valotka skaitys pranešimą „Makaronizmų makaronai“, kuriuo pasirengęs atskleisti, kodėl dažnas sąmoningai ar nesąmoningai įterpiame į savo kalbą svetimos kalbos žodį arba posakį ir kas iš to išeina. Be makaronybių, pravartu panagrinėti ir kitus nereikalingus, kalbant nuolat pasigaunamus žodžius, vadinamus pertarais. Apie juos bus kalbama forumo diskusijoje.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentas dr. Robertas Kudirka parengė pranešimą „Tvajumat visuomenė: proletaro kalbos imanencija“. Jis supažindins, iš kur ir kaip į lietuvių kalbą atėję populiariausi keiksmažodžiai. Mokslininkas ir dėstytojas, 2014 m. išrinktas geriausiu fakulteto dėstytoju, daugelį metų tiria žargoninę ir nenorminę leksiką, yra ne vieno žodyno sudarytojas.

Psichologas psichoterapeutas Andrius Kaluginas pažvelgs į keiksmažodžių vartojimą psichologiniu aspektu – ar jie daro įtaką mūsų sveikatai. Jis neslėps, kad keiktis, nors nekultūringa, bet sveika, tik būtina pasirinkti tinkamą vietą ir laiką.

Antroje kalbos forumo dalyje į diskusiją įsitrauks vertėjas, literatūros kritikas, VLKK narys Laimantas Jonušys, leidyklos „Kitos knygos“ projektų vadovė, kalbos redaktorė Aira Niauronytė-Leonidovna, rašytojas, literatūrologas dr. Rimantas Kmita, iš anglų kalbos televizijos serialą „Simpsonai“ išvertusi vertėja Ieva Barakauskaitė, etnologė Gražina Kadžytė, etiketo specialistas, rašytojas, žurnalistas Giedrius Drukteinis ir kiti. Forumą moderuos žurnalistas Aurimas Perednis.

Forumas birželio 29 d., 15 val., bus transliuojamas VLKK „YouTube“ kanale.

Forume „Keiksmažodžiai, pertarai, makaronizmai – kas tai? Kalbos šiukšlės, prieskonis ar emocinė iškrova?“ į šį kalbinį gaivalą bus pažvelgta ne tik iš lingvistinės, bet ir iš psichologinės, socialinės, kultūrinės ir net politinės pusės.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas, studentams dėstantis retoriką ir stilistiką, dr. Audrius Valotka skaitys pranešimą „Makaronizmų makaronai“, kuriuo pasirengęs atskleisti, kodėl dažnas sąmoningai ar nesąmoningai įterpiame į savo kalbą svetimos kalbos žodį arba posakį ir kas iš to išeina. Be makaronybių, pravartu panagrinėti ir kitus nereikalingus, kalbant nuolat pasigaunamus žodžius, vadinamus pertarais. Apie juos bus kalbama forumo diskusijoje.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentas dr. Robertas Kudirka parengė pranešimą „Tvajumat visuomenė: proletaro kalbos imanencija“. Jis supažindins, iš kur ir kaip į lietuvių kalbą atėję populiariausi keiksmažodžiai. Mokslininkas ir dėstytojas, 2014 m. išrinktas geriausiu fakulteto dėstytoju, daugelį metų tiria žargoninę ir nenorminę leksiką, yra ne vieno žodyno sudarytojas.

Psichologas psichoterapeutas Andrius Kaluginas pažvelgs į keiksmažodžių vartojimą psichologiniu aspektu – ar jie daro įtaką mūsų sveikatai. Jis neslėps, kad keiktis, nors nekultūringa, bet sveika, tik būtina pasirinkti tinkamą vietą ir laiką.

Antroje kalbos forumo dalyje į diskusiją įsitrauks vertėjas, literatūros kritikas, VLKK narys Laimantas Jonušys, leidyklos „Kitos knygos“ projektų vadovė, kalbos redaktorė Aira Niauronytė-Leonidovna, rašytojas, literatūrologas dr. Rimantas Kmita, iš anglų kalbos televizijos serialą „Simpsonai“ išvertusi vertėja Ieva Barakauskaitė, etnologė Gražina Kadžytė, etiketo specialistas, rašytojas, žurnalistas Giedrius Drukteinis ir kiti. Forumą moderuos žurnalistas Aurimas Perednis.

Forumas birželio 29 d., 15 val., bus transliuojamas VLKK jutubo kanalu.