Premijos steigėjas ir mecenatas – verslininkas dr. A. Petrikas, JAV bei Lietuvos aukštųjų medicinos technologijų korporacijos „Vitta Corporation“ prezidentas. Premija skiriama už lietuvių rašytojų sukurtus kūrinius vaikams ir jaunimui. Šia premija pratęsiama Lietuvos Raudonojo Kryžiaus premijos, įsteigtos 1933 metais, tradicija. Anuomet šios premijos iniciatorius buvo tuometinis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus valdybos pirmininkas A. Petrikas (1893–1964). 

Šiemet premijai buvo pasiūlyti: Aidas Jurašius (knyga „Žąsino Gagio kelionės“), Danguolė Kandrotienė (knygos „Pasaiba ir sapnų knyga“ ir „Berniukas ir maišiukas“), Audronė Kvietkutė (knyga „Rytės ratai“), Vilius Mačiliūnas (knyga „Kas pagrobė mokytoją?“), Daina Opolskaitė (knyga „Kur dingo Edvinas Kratas?“), Reda Puodžiukė (knyga „Neeilinė diena Balioniškyje“),  Virgis Šidlauskas (knygos „Goris“ ir „Stogas, po kuriuo auginu žvaigždes ir lietų“) Neringa Vaitkutė (knygos „Klampynių kronikos 3. Pamiršti Dievai“ ir „Jeronimas Dryžius ir Įsivaizduojamų draugų departamentas“), Ignė Zarambaitė (knygos „Emilio laiškas“, „Slapta laiškų rašymo agentūra“ ir „Pašto pelyčių nuotykiai Šiaurėje“) Dovilė Zavedskaitė (knygos „Fidelis ir kiparisas“ ir „Paštininkas ir serbentai“) ir Monika Žiūkaitė (knyga „Tapukas ir emocijų kuprinė“).

Vertinimo komisijoje dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos deleguotos atstovės – Gintarė Adomaitytė, Jurgita Jasponytė-Burokienė ir Kotryna Zilinskienė (Kotryna Zylė), Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto atstovės – Jurga Trimonytė Bikelienė, Asta Skujytė-Razmienė.

E. Baliutavičiūtė baigė literatūros antropologijos ir kultūros studijas Vilniaus universitete, jau beveik dešimtmetį dirba savarankiškai bei Nacionalinėje Lietuvos bibliotekoje su vaikų literatūros tyrimais bei sklaida. Yra Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus narė. 

Trumpų istorijų rinkinys „Keistuoliai“ – antra rašytojos knyga, anksčiau ji jau yra išleidusi apysaką vaikams „Brolis, kurio nereikėjo“ (2016), dalyvavusią akcijoje „Metų knygos rinkimai“, taip pat su iliustruotoja Eídivile sukūrė knygiuką „Vitaminai mamai“ (2020). 

„Gajos Gunos Eklės knygoje Keistuoliai (il. Ieva Zalepugaitė) tarsi per padidinamąjį stiklą žvelgiama į kasdienybę ir žmones, kurie – jauni, suaugę ar pagyvenę – dėlioja savo gyvenimo istorijas. Su šypsena, o kartais ir lengvai patraukdama per dantį, knyga atskleidžia, kad visi mes esame savaip keisti, tačiau kartu klausiama, ar priimame save tokius, kokiais giliai, giliai, pačiame širdies kamputyje norėtumėme būti. Kupini šviesaus, bet nenusaldinto pozityvumo, Keistuoliai ragina ieškoti savosios laimės. Net ir jeigu kažkam pasirodytų, kad šios paieškos – mažumėlę... keistos.“ (Asta Skujytė-Razmienė)

Premijos iškilmės – birželio mėn. Rašytojų klube. Laureatei bus įteiktas diplomas ir 3000 eurų premija.

„Vaikštau po teatrą, žiūriu į naujausią mūsų albumą ir 39 metų istorija tarsi atgyja. Prisimeni viską – pirmąją dainą, tiek pat, kiek buteliukas gazuoto gėrimo kainavusius bilietus, arbata dažytus sceninius kostiumus, gastroles, iš namų į spektaklius neštus asmeninius daiktus. Viską kaupėme lyg bitelės. Ir patirtis, ir repertuarą, ir draugystę. Dėl to, matyt, kiekviena detalė tebėra artima bei brangi“, – pasakoja „Keistuolių teatro“ direktorius ir „Atviro rato“ įkūrėjas, Muzikos ir teatro akademijos profesorius, apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi A. Giniotis.

Ir visu tuo, kas išsaugota bei sukurta, anot jo, labai norisi dalintis su publika. Ypač tomis akimirkomis, A. Giniočio įsitikinimu, kai prasideda šventinis laikotarpis, dovanojantis naujas viltis, planus, tikslus ar lūkesčius.

„Kas atsitinka, kai dvi muzikuojančių aktorių kartos nusprendžia prisiminti gražiausią savo kūrybą ir sujungti jėgas tam, kad ji naujai suskambėtų pasiilgtiems žiūrovams?“, – svarsto žinomas aktorius ir režisierius.

Anot jo, taip gimsta dviguba muzikinė jėga, dvigubai daugiau gerų emocijų ir įsimintinų akimirkų – būtent tai ir žada prie „Keistuolių teatro“ įkūrėjų trio Ilonos Balsytės, A. Giniočio ir Dariaus Auželio gruodžio 28 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje koncerte 3+3 prisijungsiantys trys charizmatiški, balsingi bei sąmojingi kūrėjai Sigitas Mickis, Dalius Skamarakas ir Aurimas Meliešius.

Ilona Balsytė. / Teatro nuotr.

„Teatrui kiti metai labai svarbūs. Jubiliejiniai. Tik, prašau, garsiai to skaičiaus neįvardinkite!“, – šmaikštauja A. Giniotis.

1982-ieji metai – tas laikas, kai Muzikos ir teatro akademijoje prasidėjo pirmojo Lietuvoje nepriklausomo, ne valstybinio teatro istorija.

„Kurso daina – nuo jos viskas užsimezgė. Beje, šis kūrinys mūsų teatro koncertinėje programoje yra iki šiol. Jis turėtų nuskambėti ir Kaune“, – sako A. Giniotis.

Prieš beveik keturis dešimtmečius nusprendę kurti trupę kursiokai sulaukė ne vieno iššūkio – publikai buvo neįprasta, kad teatras yra privatus ir tuo laiko vadinosi kooperatyvu.

Darius Auželis. / Teatro nuotr.

„Kai kas kalbėjo, kad esame „spekuliantai“. Buvo nelengva. Stengėmės iš visų jėgų kurti kokybišką, patrauklų turinį, neleidome sau vakarėlių, nepagrįstų išlaidų. Patys atlikdavome daug darbų – ir lyginome kostiumus, ir nešiodavome dekoracijas. Išgyvenome kartu ir paprastą, ir sunkų etapą. Turėjome kūrybos laisvę, bet dėl jos reikėjo pasistengti“, – pasakoja A. Giniotis.

Nors kolektyvas išsiplėtė, pavyko atnaujinti teatro patalpas, užsitarnauti besąlyginę publikos meilę, „keistuoliams“ išmėginimų netrūksta ir šiais laikais. Daug planų pakoregavo pandemija, „pasiūliusi“ visai kitokį išgyvenimo planą kūrėjams.

„Krizės teatrų neaplenkia net geriausiais laikais. Išmoksti gyventi ypatingu režimu – sezono pradžios, pabaigos, vasaros atostogų. Bet man teatras – ne darbas. Tai ir mano namai, ir širdis, ir viskas viskas. Tai, kuo su kolegomis ir ketiname pasidalinti su publika gruodžio 28 d. Kaune“, – atvirauja A. Giniotis.

Lapkričio 2–7 d. vyks „KEISTI VEIDAI: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventų diplominių spektaklių ciklas“, kuriame jauniausieji Keistuolių teatro aktoriai kviečia kiekvieną tapti šios patirties dalimi bei pajusti, išbūti ir išgyventi teatrą. Drauge.

Aktoriai neslepia jaudulio, o virpuliukai, lakstantys kūnu, išduoda, kokią kolosalią atsakomybę ir norą atiduoti viską, ką tiek laiko priversti pandemijos turėjo laikyti savyje, jie jaučia žiūrovams. Sentimentalių žodžių šiam ciklui neslepia ir netrukus savo solinį albumą išleisiantis aktorius bei muzikantas Džiugas Širvys: „Ši savaitė leidžia prisiminti tai, kuo su bendrakursiais kvėpavome visus ketverius metus akademijoje. Galime pasimatyti, dalintis, bendrauti. Svarbiausia – būti. Kartu.“

Ši renginių serija, be abejonės, labai prasminga ne tik jauniesiems aktoriams, bet ir režisieriams, kurso vadovams  Aidui Giniočiui ir Ievai Stundžytei.  „Ketverius metus trukusio kūrybinio ciklo metu būta visko – jaudinomės, stebėjomės, laukėme, vylėmės, atradome, praradome, statėme, griovėme, verkėme, džiaugėmės, pykome, atleidome, susitaikėme, provokavome, skyrėmės, pamilome, o, svarbiausia, (pa)tikėjome ir vis dar tikime savo profesiniu pašaukimu bei teatrine misija. Pagaliau galėsime susitikti su savo brangiais ir pasiilgtais žiūrovais visi kartu teatre“, – mintimis dalijasi I. Stundžytė.

Šių žmonių diplominiai buvo žiūrimi tik keleto komisijos narių ir artimiausiųjų. Nesąžininga.

Būtent šio kurso absolventams pasaulį užklupusi pandemija „atsitiko“ pačiu netinkamiausiu metu. Tai pabrėžė ir profesorius A. Giniotis: „Šių žmonių diplominiai buvo žiūrimi tik keleto komisijos narių ir artimiausiųjų. Nesąžininga. Juk diplominiai darbai – jaunųjų aktorių pristatymas visuomenei, teatro bendruomenei. Jaučiu moralinę skolą, kad jie tą pristatymą, kurio buvo netekę, turėtų.“ Net šešias dienas truksiančioje renginių serijoje žiūrovai galės išvysti daugiau nei dešimt pasirodymų, tarp kurių ir seniau pamėgti, ir kitokiam žvilgsniui skirti proveržiai.

Šią savaitę drąsiai galima vadinti tikru teatriniu maratonu, kurio tikslas – bendras požiūrio kampas ir draugystė. Tokios mintys aplankė ir kitą Keistuolių teatro jaunąją kūrėją Dianą Kamarauskaitę: „Šis ciklas man pirmiausia yra mūsų kurso šventė. Ilgai lauktas sugrįžimas į teatrą, ilgai lauktas susitikimas su žiūrovais. Mūsų kurso susibūrimas, mūsų komandos išėjimas į šviesą! Labai to laukiu“, – pasakojo aktorė.

Tokia gausybė spektaklių tikrai leis patyrinėti, nuklysti, bet galiausiai aptikti tai, kas artimiausia jūsų pasaulėjautai. Teatras – gyvas organizmas, tinkamai funkcionuojantis tik tada, kai įkvepia ir iškvepia su žiūrovais. Šiandien viskas taip laikina: svirduliuojame ant plonytės ribos, todėl labai svarbu išnaudoti kiekvieną galimybę. Kiekvieną akimirką.

Sekmadienio vakarą nuaidėjo paskutinės šventės „Keistas festivalis. Atidaryk mane“ dainos, paženklinusios – teatras tikrai atsidarė. „Dabar belieka tikėtis, kad nereikės vėl greitu metu užsidaryti, o galėsime džiaugtis ir džiaugtis mūsų žiūrovais ir kontaktu su jais“, – pasibaigus festivaliui sakė vienas steigėjų Darius Auželis.

Ką tik šnekėję apie pirmąjį atidarymo vakarą, Keistuoliai jau dalijasi ir pristato šventės akimirkas – visų trijų dienų metu tvyrojo magiška atmosfera! Visgi didžiausia įspūdį, pasak teatro steigėjos, aktorės Ilonos Balsytės, paliko žiūrovų emocijos: „Mes labai aiškiai suprantame, kad tai yra koreliacija tarp sceninio veiksmo ir žiūrovų reakcijos. Mes jiems duodame, o jie mums atsako. Tarsi pingpongas: mes jiems – jie mums. Kitaip nieko nebūtų.“

Šeštadienio ir sekmadienio rytams iškart buvo užtaisyta geros nuotaikos patranka, kadangi abi dienos prasidėjo pilnomis salėmis jaunųjų gerbėjų, kurie sugužėjo į spektaklius „Bambeklis Bajoras“  bei „HOP!“ (rež. Aidas Giniotis). Po spektaklių vykusios diskusijos atsakė į smalsiesiems „Keistuoliukams“ jau tiek laiko ramybės nedavusius klausimus, pavyzdžiui, kuris iš vaidinusiųjų aktorių vyriausias. Atsakymas sukėlė nuostabą – visai ne tas, apie kurį buvo manoma. Iki pat vakaro koncertų, be abejo, buvusių esmine festivalio kulminacija, Keistuolių komanda dovanojo siurprizu lietų.

Ekskursijos, kuriose buvo detaliai aprodyti kardinalūs teatro erdvių pokyčiai žavėjo tiek ilgamečius, tiek pirmą kartą besilankančius svečius. Mažieji draugai galėjo tobulinti savo erudiciją dalyvaudami teatro ir muzikos edukacijose. Kas pasakė, kad teatras tinka tik pramogoms, bet ne mokslui ir žinioms?

Dėmesį pritraukė ir prieš koncertus vykusios akcijos, kurių metu patys aktoriai bendravo su atvykusiaisiais. Jurgis Marčėnas senu vaikišku žaidimu „Kas? Kur? Kada? Su kuo? Ką veikė?“ kvietė parašyti knygą rašytojui. Informacijos centre sveikino ką tik iš spaustuvės atbildėjęs „Keistuolių teatro“ leidinys. Vėlyvosios filmų peržiūros leido pajusti kiną, kurio žavesys teatro erdvėse įgauna visai neįprastą ir šiek tiek keistuolišką formą. Visko tiek daug!

Na, ir festivalio vyšnia ant torto – vakaro koncertai, kurie sulaukė milžiniško lankytojų dėmesio. Nuo pat pirmųjų dainų akordų įsitraukę žiūrovai jautėsi laisvai, paniro į hipnotizuojančią muzikos ir teatro vediną kelionę bei mėgavosi procesu. „Bendravimas su publika ir publikos noras įsilieti į visą teatro atidarymo vyksmą sukuria didžiausią motyvaciją. Tai yra nepakartojama. Teatras būtent iš to ir susideda: jeigu nėra žiūrovo energetikos, nėra ir teatro“, – su didžiuliu dėkingumu kalbėjo I. Balsytė.

Visgi festivaliai turi vieną trūkumą – baigiasi daug greičiau nei norėtųsi. Tačiau taip svarbu žinoti, kad dabar galime pasimatyti ne už metų ar dvejų, ne kažkur už jūrų marių, bet čia. Čia pat ir dabar, atlapaširdiškai ir su pažadu, kad durys niekada nebus užtrenkiamos, o tik vis plačiau atveriamos. „Juk būtent įvykęs ryšys su žiūrovu ir yra teatro atidarymas“, – sakė I. Balsytė.

Chaotiškas sambrūzdis Katedros aikštėje iškart patraukė smalsuolių dėmesį, o ilgai netrukus prasidėjo ir spaudos konferencija, kurioje Keistuoliai papasakojo apie pavojingą planą trikdyti eismą ir kviesti į teatrą viduryje gatvės, bet juk ko tik nepadarys dėl savo žiūrovų, kurie tikrai verti taisyklių pažeidimo? O gal taisyklės apskritai skirtos tiems, kurie netiki vairuotojų, nuotaikingai mojusių pro automobilių langus, geranoriškumu?

Vienas teatro steigėjų Darius Auželis žiniasklaidos atstovus pasitiko su purkštuvu, pripildytu dezinfekcinio skysčio. „Saugumas – visų mūsų prioritetas, o teatras atsakingai ruošėsi, kad atvykti būtų saugu“, – nenuginčijamai pasakojo jis. Pats aktorius teigė, jog tiek statybininkai, tie karantinas skriaudė negailėdami, tačiau atėjo laikas nepasiduoti ir grįžti visomis pajėgomis. Jis papasakojo ir apie lapkritį vyksiančią jaunųjų talentų diplominių darbų savaitę, kurioje žiūrovai pamatys už užsklandos dėl karantino pasekmių likusius spektaklius.  „Labai talentingi jauni žmonės, kurių darbai tikrai verti platesnio visuomenės dėmesio, todėl neleisime karantinui jų pasiglemžti ir parodysime žiūrovams, galbūt kai kurie bus įtraukti į sezoninį repertuarą“, – šiek tiek paslapties palikęs pasakojo D. Auželis.

Teatro nuotr.

Ilgai netrukus prasidėjo pats akcijos įkarštis. Atsakę į rūpimus klausimus apie įveiktus sunkumus, palikę žiupsnelį paslapties apie artėjančias premjeras ir pasidalinę jau penktadienį prasidėsiančio trijų dienų festivalio  „Keistas festivalis. Atidaryk mane.“ programą, tvirtai kibo į virvę ir pradėjo savo kelionę namo.

Nutrūktgalviškai nusiteikę Keistuoliai tiesiog saujomis siurbė gerą energiją, kurią transliavo aplinkiniai, kai suprasdavo, kad ši rizikinga eisena – būtent visiems gerai atpažįstamo teatro idėja pajusti tarpusavio ryšį ir vienas kitam nusišypsoti, o dar ir neprasta alternatyva sutikti tuos, kurie dažniau renkasi keliauti automobiliu, juk gatvėje prieš juos stovintis pats režisierius Aidas Giniotis – savaime tarsi ženklas, kad kitos dienos maršrutas turėtų būti Keistuolių teatro atidarymo renginys. 

Teatro nuotr.

Akcijos metu pakalbinus aktorius Jurgį Marčėną ir Liną von Jurkštą apie emocijas dalyvaujant eisenoje, abu buvo labai vieningi. „Geras jausmas būti kartu. Susijungti, bendrauti, jausti vienas kitą. Tiek daug laiko niekur kartu nebuvome išėję, todėl išeiti į gatvę irgi didelė pramoga. Smagu matyti žmones, su jais susimojuoti, tikėtis, kad pasimatysime ir teatre“, – pasakojo aktoriai. Teigiamų emocijų neslėpė ir ilgus metus nuo Keistuolių kolektyvo neatskiriama scenografė Ramunė Skrebūnaitė. Jos manymu, ši akcija – tarsi trumpas sugrįžimas į vaikystę jai pačiai. „Jaučiuosi tarsi grįžusi daug metų atgal. Kaip vaikas. Tai nėra blogai, smagu pabūti vaiku ir kartu su visa teatro komanda dalintis džiugiomis naujienomis apie sugrįžtančius Keistuolius“, – pasakojo ji.

Atsakant į esminį klausimą, ar Keistuoliai pasiekė namus, – galite nusiraminti. Pasiekė. Teisėtvarkos darbuotojai padėjo nesusižeidus ir be nuobaudų pasiekti tikslą, tačiau dabar beliko išsiaiškinti dar vieną klausimą, neleidžiantį užmigti naktimis... Ar žiūrovai irgi ras kelią pas Keistuolius? Ar jie rizikuos šiomis pavojingomis gatvėmis?

Visi atsakymai jau spalio 22–24 d. trijų dienų fiestoje „Keistas festivalis. Atidaryk mane“.

Blaškosi po sankryžą

Jau kuris laikas Klaipėdoje, automobilių aikštelėje prie prekybos centro "Banginis" arba sankryžoje, kur susikerta Šilutės plentas ir Debreceno gatvė, kažkoks keistuolis vairuotojams į rankas bruka nedideles lietuviškas trispalves.

Kol dega raudonas šviesoforo signalas, šis asmuo spėja dar kartą apibėgti automobilius ir gestais pareikalauja už vėliavėles sumokėti.

Ne retas duoda pinigų, manydamas, kad sušelpia likimo nuskriaustą žmogų. Tačiau ar jis tikrai neįgalus, niekas nežino.

Panašiai vyras bando užsidirbti vaikštinėdamas nuo mašinos prie mašinos ir prie prekybos centro.

Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio viršininkas Gintaras Lasickas teigė, kad šio asmens pareigūnai neturi už ką bausti, jei jis nepažeidžia kelių eismo taisyklių. Vaikščioti per perėją – neuždrausta.

Ragino neimti ne savo daiktų

"Panaši situacija buvo prieš kelerius metus. Šiemet apie tai niekas policijai nepranešė. Jeigu tas žmogus vaikšto per perėją, tai ką jis pažeidžia? – teigė G.Lasickas. – Reikėtų žmonių sąmoningumo. Patarčiau paprasčiausiai neimti to, kas jiems nepriklauso. Eifelio bokšto prieigose pilna ne visai baltos išvaizdos žmonių, kurie praeiviams kabina grandinėles, apyrankes. Visa tai kartais tampa rimtais konfliktais. Reikėtų, kad ši mada pas mus nepersikeltų, jeigu jums daiktas nepriklauso, jo tiesiog neimti. Visų pirštai į save lenkti, paima, o tada kyla pasekmės."

Pasak pareigūno, nebyliu apsimetančio žmogaus elgesyje sunku įžvelgti ir elgetavimą, tad administracinės atsakomybės taikyti jam negalima.

Imituoti klausos negalią įgudę asmenys Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje prieš kelerius metus lauko kavinėse brukdavo rankų darbo atvirukus.

Pernai tamsaus gymio moterys įvairiose Klaipėdos vietose baksnodavo pirštu į kažkokį raštą, o pasirašiusieji būdavo skatinami sušelpti tėvų neturinčius vaikus. Tik atidesnieji paskaitydavo tekstą, kurį buvo raginama pasirašyti, ir suprasdavo, kad tai tėra lietuviškų žodžių kratinys, skirtas išvilioti pinigų.

Pareikalavo lipti į bagažinę

Šiemet greitkelyje Vilnius–Klaipėda, kelyje iš uostamiesčio į Palangą bei kitose vietose automobilius stabdo tamsaus gymio žmonės, prašantys sušelpti pinigais, nes baigėsi degalai. Tie patys žmonės šią vasarą įsisuko į dideles sodininkų bendrijas, važinėja po kaimus, siūlydami pirkti peilių, puodų rinkinius bei įvairiausius niekučius.

Antradienį dėl tokių asmenų elgesio būta sujudimo Klaipėdos rajone.

Viena Vaitelių soduose gyvenanti jauna moteris teigė vos pabėgusi nuo ją į BMW bagažinę ketinusių įkišti tamsaus gymio žmonių. Šie ją užkalbino rusiškai, moteris atsakė, kad nesupranta kalbos, kuria į ją atvykėliai kreipėsi.

Tada vienas atvykėlių taisyklinga lietuvių kalba jai pasakė: "Lipk į bagažinę". Moteris nubėgo namo, užsirakino ir apie įvykį pranešė sutuoktiniui, o šis – policijai.

Ar moteriai tikrai buvo kilusi grėsmė, kol kas nežinoma, nes policija įvykio netiria, mat jauna moteris pareiškimo nerašė.

Klaipėdos žvejų rūmų 9-ajame šalies teatrų festivalyje vaikams ir jaunimui „Jaunatis“ šį savaitgalį bus parodyti dar du scenos darbai.

Jau šio penktadienio vakarą 18 val. Keistuolių teatras klaipėdiečių festivalyje vaidins spektaklį „Persikūnijimai“, kurį režisavo Vytautas V.Landsbergis pagal savo paties pjesę, parašytą pagal „trumpo metražo sapnus“. Tai eiliuoti žmogaus pasąmonėje vykstantys žaidimai su atmintimi, persikūnijimai į įvairius personažus ir kelionės per įsivaizduojamus gyvenimus, situacijas bei epochas. „Sapnai, vaizdiniai – gana keista realybės forma, kurioje nėra laiko ir erdvės apribojimų. Juose gali nusklęsti į bet kokį laiką ir parsinešti begalę siužetų (...). „Persikūnijimai“ gimė iš noro suprasti, kas ir kodėl įvyksta mūsų pasąmonėje ir kas vėliau mus persekioja sapnų, eilėraščių, vaizdinių ar nuojautų pavidalu. Šis spektaklis kviečia sustoti ir atpažinti, jog visa tai, kas vyksta, vyko ir vyks, yra nesibaigiančios kelionės dalis“, – teigė pjesės autorius ir režisierius V.V.Landsbergis. „Persikūnijimai“ – spektaklis, kuriame galima dalyvauti ir užsimerkus, pritaikytas regos negalią turintiems žmonėms. Jo metu scenoje įkuriama įgarsinimo studija, ir visi spektaklyje girdimi garsai, pasitelkus aktorinį meistriškumą, kuriami čia ir dabar. Vaidina Justas Tertelis, Judita Urnikytė, Vytautas Leistrumas ir Rokas Petrauskas.

Sekmadienį 12 val. Klaipėdos pantomimos teatro „A“ pakvies į judesio spektaklį „Muzikinė kelionė“ (režisierius Aleksas Mažonas). Nuotaikingo vaidinimo idėja – juokingas šiuolaikinės kasdienybės vaizdelis: jauna vaikų darželio auklėtoja (aktorė Birutė Mažonienė) išsiveda būrelį pyplių pasivaikščioti. Suskamba mobilusis telefonas ir... auklėtoja „paskęsta“ telefoniniame pokalbyje, o vaikai, pajutę „laisvę“, panyra į sau svarbių fantazijų pasaulį. Smėlio dėžė tampa žemės rutuliu, aikštelė – traukinio peronu arba autobusų stotimi, o visas kiemas – Antarktida, kur šoka baltosios meškos ir pingvinai. Viskas sukasi šokio ir linksmybių verpete, kol pagaliau baigusi telefoninį pokalbį auklėtoja nesustabdo viso to šėlsmo iki kito karto…

Abu spektakliai bus rodomi Žvejų rūmuose. Bilietai – po 5 į Keistuolių teatro spektaklį, po 4 eurus – į pantomimą. Bilietus platina Žvejų rūmų kasa, „Tiketa“ ir „Teatrai.lt“.

Klaipėdos žvejų rūmai jau devintą kartą rengia šalies teatrų festivalį vaikams ir jaunimui „Jaunatis“. Per keturis vasario savaitgalius žiūrovai pamatys aštuonis naujus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teatro kūrėjų spektaklius.

Tradiciškai metų pabaigoje klaipėdiečiai sulaukia Keistuolių teatro gastrolių. Gruodžio 20-ąją Žvejų rūmuose svečiai iš sostinės parodys du spektaklius – Auksiniu scenos kryžiumi įvertintą „Pačią labiausią pasaką“ (2010) ir premjerinį „Varną“ (2015).

Spektaklis – varžytuvės

Kalėdų spektaklis „Pati labiausia pasaka“ skirtas visiems, kurie mielai klausosi pasakų, patys jas seka ir net tiems, kurie sako, kad pasakos jiems nepatinka, bet giliai širdyje vis tiek jas mėgsta.

Tiesa, spektaklis bus kitoks, nei įprasta – tai bus pasakų varžytuvės! Penki Keistuolių teatro aktoriai – Judita Urnikytė, Benita Vasauskaitė, Eimantas Bareikis, Vytautas Leistrumas ir Dalius Skamarakas seks lietuvių liaudies pasakas ir varžysis tarpusavyje – kuri pasaka pati gražiausia, linksmiausia, baisiausia, keisčiausia... Žodžiu, pati labiausia pasaka iš visų. Žinoma, klausimas nelengvas, todėl Keistuoliai pasakas ir pasakininkus vertinti pasikvietė ypatingą svečią – Kalėdų Senelį!

Vaidinimo muzika rūpinosi aktorius V.Leistrumas. Pasak jo, šiame spektaklyje skamba lietuvių liaudies muzika ir dainos, nors bus ir originalių, pačių aktorių sukurtų muzikinių intarpų. „Bet mes juk irgi esame ta pati liaudis... Taigi, galima teigti, kad visa muzika – lietuvių liaudies“, – apibendrino V.Leistrumas ir pridurė, kad jokių fonogramų nėra – aktoriai dainuoja gyvai, kaip ir dera tikriems pasakoriams.

Spektaklyje „Pati labiausia pasaka“ bus pasektos įvairiausios pasakaitės: vienos gerai žinomos, kitos kai kam gal net visai negirdėtos. Ar spektaklio pabaigoje iš tiesų bus įvardyta pati labiausia lietuviška pasaka? Pasak aktorių, kiekvienas sprendžia pats, kuri pasaka jam labiausiai patinka. „Aš labai džiaugčiausi, jei, pažiūrėjęs mūsų spektaklį, bent vienas vaikas parėjęs namo paprašytų mamos ar tėčio ne įjungti televizorių ir „multikus“, o paskaityti ar pasekti lietuvių liaudies pasaką,“ – sakė spektaklio režisierius Vaidotas Žitkus.

Tik suaugusiesiems

Naujausias Keistuolių teatro kūrinys – italų renesanso rašytojo Karlo Gocio commedia dell'arte „Varnas“.  Tai „pasaka“ tik suaugusiesiems. Režisierius Aidas Giniotis garsėja kaip šio žanro ir K.Gocio dramaturgijos žinovas (klaipėdiečiai matė jo statytą „Meilę trims apelsinams“). Spektaklyje „Varnas“ – charakteringi personažai, kaukės, komiškumas, intriga, muzika, aktorių improvizacija, pasikalbėjimai su publika, ironiška visuomenės problemų ir kultūros kritika, metaforos, filosofija, žmogaus psichologija. Originalūs teatro dailininkės Ramunės Skrebūnaitės kostiumai ir scenografija. Scenoje pasirodys teatro jaunoji karta ir senbuviai, ir pats režisierius.

Šio mistiško spektaklio siužetas apie tai, kaip karalius Milo nušauna užkerėtą varną ir išgirsta jam išpranašautą prakeiksmą, taip pasmerkdamas save ir savo brolį Dženero neįtikėtiniems išbandymams. Juk kiekvienas esame patyręs jausmą, kai atsidūrėme netinkamu laiku netinkamoje vietoje, negerai pasielgėme ir taip sujaukėme savo gyvenimą. Taip jau yra, kad kiekvienas mūsų padarytas blogas darbas praeityje turi pasekmių ateityje, o norėdamas ką nors ištaisyti žmogus turi bent mintimis sugrįžti į laiką ir vietą, kur prasidėjo visos jo nelaimės. Finale – jei nepalūžta, lieka ištikimas savo įsitikinimams, kovoja už meilę bei savo artimą –  žmogus už kančią, kantrybę ir pasiaukojimą būna apdovanotas. Kur vaizdžiau galima visa tai išreikšti ir pažaisti su žmogaus jausmais ir likimu, jeigu ne commedia dell'arte teatre...

Spektaklyje „Varnas“ vaidina D.Skamarakas, J.Urnikytė, Vaidotas Žitkus, Mantas Zemleckas, B.Vasauskaitė, Danas Kamarauskas, Justas Tertelis, Jonas Šarkus ir kiti.

Keistuolių teatro gastrolės Žvejų rūmuose gruodžio 20 d.: 12 val. – spektaklis-žaidimas ne tik vaikams „Pati labiausia pasaka“, 18 val. – K.Gocio komedija suaugusiesiems „Varnas“. Bilietus platina „Tiketa.lt“ ir Žvejų rūmų kasa.

Dvidešimt penkerių metų jubiliejų švenčiantis „Keistuolių teatras“ apdovanotas garbingiausiu Kultūros ministerijos apdovanojimu – garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Apdovanojimą šeštadienį teatro kolektyvui įteikė kultūros ministras Šarūnas Birutis per jubiliejinį koncertą Vilniuje, pranešė ministerija.

„Jūs sukūrėte teatrą ir mažiems, ir dideliems. Šiandien čia susirinko tie „maži“, dabar jau perkopę trisdešimtmetį, kuriems pirmas kelias į teatrą, ko gero, ir buvo „Geltonų plytų kelias“. Sukurti tokį teatrą ir daug ką apversti aukštyn kojom - tai padaryti reikėjo ne tik talento, bet ir drąsos, tikėjimo, vidinės nuostatos. Linkiu, kad neštumėt tą šviesą ir savo tikėjimą tuo, ką darote, toliau džiugintumėte mus, Jūsų teatro gerbėjus“, - sakė Š.Birutis.

„Keistuolių teatras“ įkurtas 1989 metais, tai buvo pirmasis nepriklausomas teatras Lietuvoje. Jis iki šių dienų yra pastatęs daugiau nei 50 spektaklių, sukūręs penki filmus vaikams ir tris suaugusiesiems, įrašęs dešimt muzikinių albumų, užauginęs ne vieną žiūrovų kartą.

25-mečio proga Keistuolių teatrą sveikino ne tik būrys gerbėjų, bet ir Kultūros ministerija. Per koncertą sostinėje teatrui įteiktas garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Didelis, bet neslegiantis – taip kultūros ministro įteiktą garbės ženklą apibūdino Keistuolių teatro vadovas Aidas Giniotis. Per 25-erius metus, sako jis, būta visko, bet ir pakartoti norėtųsi viską.

„Teatro amžius – ne žmogaus amžius. Daugiau metų prabėga per metus. Man net tie 25 metai – mano antras gyvenimas“, – sako A. Giniotis.

Prieš ketvirtį amžiaus Keistuolių teatras prasidėjo nuo keturių žmonių. Tuomet nelabai rūpėjo surinkti pilnas sales, svarbiau buvo daryti tai, kuo tikėjo. Šiandien didžiulis būrys gerbėjų būtent tą nuoširdumą vadina svarbiausiu.

Jubiliejų keistuoliai mini didžiosiose miestų arenose. Aplankę Kėdainius, Klaipėdą, Kauną ir Vilnių, balandžio 5-ąją jie lankys šiauliečius.