„Šių metų spalio mėnesį per Lietuvos oro uostus, tikime, kad bus viršytas 600 tūkst. keleivių srautas“, – pirmadienį žurnalistams Vilniaus oro uoste teigė S. Bartkus.

Anot jo, spalis keleivių skaičiumi bus gausesnis nei liepos ar rugpjūčio mėnesiai: „Rekordinis keleivių srautas iki šiol buvo 2019 metais ir siekė 6,5 mln. keleivių per metus“.

Pirmadienį Vilniaus savivaldybė ir Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasirašė trišalę sutartį dėl verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių maršrutų sąrašo bei priemonių skatini skrydžius į sostinę ir iš jos.

Šiame sąraše yra 27 kryptys, iš kurių 23 – iš Vilniaus. Skrydžių skatinimui numatoma skirti apie 10 mln. eurų.

Kaip nurodė Susisiekimo ministerija, tarp 27 prioritetinių krypčių yra Niujorkas, Briuselis, Dublinas, Londonas, Amsterdamas, Paryžius, Berlynas, Varšuva, Krokuva ir kitos.

Anot Lietuvos oro uostų atstovų, per 2022 metus trijuose oro uostuose pavyko atstatyti daugiau nei 80 proc. prieš pandemiją buvusio keleivių skaičiaus – 2019 metais keleivių skaičius siekė 6,5 mln.

„Pirmasis 2022-ųjų metų ketvirtis keliautojams nebuvo pats patraukliausias – tuo metu dėl pandemijos galiojo daug papildomų patikrų ir apribojimų, o tai oro uostų ir visai aviacijos rinkai dar darė neigiamą įtaką. Tačiau nuo antrojo ketvirčio veikla suintensyvėjo labai staiga ir iki pat metų pabaigos Lietuvos oro uostai fiksavo labai spartų atsigavimą, o kai kuriose kategorijose net didesnius rodiklius nei prieš pandemiją“, – pranešime sakė Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis.

Vilniaus oro uoste pernai aptarnauta 3,91 mln. keleivių – dukart daugiau nei 2021 metais, bet 21,8 proc. mažiau nei 2019 metais. Kaune keleivių skaičius augo 2,4 karto iki 1,15 mln. ir buvo beveik toks pat, kaip ir 2019 metais. Palangoje keliautojų skaičius augo 3,2 karto iki 274 tūkst., bet buvo 18,9 proc. mažesnis nei 2019 metais.

Vilniaus oro uoste aptarnauta skrydžių per metus daugėjo 48 proc. iki 37 tūkst., Kaune – 42,9 proc. iki 10 tūkst. skrydžių, o Palangoje – 80 proc. iki 3,6 tūkst. skrydžių.

Pernai krovinių skaičius visuose Lietuvos oro uostose išaugo beveik 4 proc. iki 21 tūkst. tonų. T. Zitikis teigė, kad 2023 metais krovinių gabenimas turėtų augti dar labiau.

Didžiausią dalį krovinių pargabeno Vilniaus oro uostas – beveik 16 tūkst. tonų arba 6,7 proc. daugiau, Kauno oro uoste tiek 2022 metais, tiek 2021 metais pergabenta apie 5 tūkst. tonų krovinių, Palangos oro uoste pernai gabenta apie 300 tonų krovinių – 3,2 karto daugiau nei prieš metus.

Krypčių skaičius pernai siekė 98, kai rekordiniais laikomais 2019 metais jų buvo 92.

Bendrovė Lietuvos oro uostai sako, kad iššūkių kyla ir dėl sparčiai augančių srautų, ir dėl darbuotojų trūkumo, todėl ji žada priimti daugiau žmonių.

Pasak Lietuvos oro uostų atstovo Tado Vasiliausko, daugiausiai iššūkių pastaruoju metu – Vilniaus oro uoste, ypač su  užsakomaisiais skrydžiais.

„Vilniaus oro uostas turi didžiausią srautą keleivių šiuo metu ir specifiškai matome iššūkių ankstaus ryto laikais, nuo 4 iki 7 val. ryto, kai yra nemažai užsakomųjų skrydžių, keleiviai keliauja su daug lagaminų, šeimos, vaikai, papildomi poreikiai“, – BNS sakė T. Vasiliauskas.

„Per dvi valandas būna ir šeši užsakomieji lėktuvai, jų dauguma į Turkiją, bet yra ir Kreta. Tie laikotarpiai kartojasi kiekvieną darbo dieną, savaitgaliais dar aktyvesni, nes lėktuvų, kurie yra pilni, būna dar daugiau“, – pridūrė jis.

Lietuvos oro uostų atstovo teigimu, į kai kuriuos užsakomuosius skrydžius registracija pradedama anksčiau nei įprastai, veikia daugiau stalų, tačiau planuojantiems keliones per Vilnių, ypač anksti ryte, rekomenduojama atvykti bent prieš dvi valandas iki skrydžio, o į užsakomuosius – dar anksčiau.

„Eilės netrunka taip ilgai, kaip Vakarų Europos oro uostuose, bet tas įpratimas, kad Vilniaus oro uoste galima atlikti visas procedūras per 15 minučių, šiuo atveju neveiks. Visais kitais atvejais, kai kalbame apie reguliariuosius skrydžius, pikų ir eilių nelabai yra, išlieka standartinis srautas“, – sakė T. Vasiliauskas.

Pasak jo, manoma, kad keleivių pikas dar nepasiektas, tai turėtų įvykti birželio antroje pusėje, kai įsibėgės vasaros atostogų sezonas.

Darbuotojų – mažiau nei iki pandemijos

Lietuvos oro uostuose darbuotojų skaičius vis dar negrįžo į ikipandeminį lygį, bendrovė kol kas neprognozuoja, kada jis atsistatys. 2019 metų pabaigoje įmonėje buvo 662 darbuotojai, o šiuo metu – 560 žmonių.

Anot T. Vasiliausko, per balandį-birželį bus įdarbinta per 50 naujų darbuotojų: aviacijos saugumo specialistų, teisininkų, projektų vadovų, inžinierių, mechanikų. Suplanuota įdarbinti žmones, kurie valdytų eiles ir keleivių srautus.

Per dvi valandas būna ir šeši užsakomieji lėktuvai, jų dauguma į Turkiją, bet yra ir Kreta. Tie laikotarpiai kartojasi kiekvieną darbo dieną, savaitgaliais dar aktyvesni, nes lėktuvų, kurie yra pilni, būna dar daugiau.

„Per pandemiją turėjome efektyvintis ir atsisakyti tam tikrų perteklinių pozicijų, kurios neturėjo pakankamai darbo krūvio ir bendras darbuotojų skaičius sumažėjo apie penktadalį arba šiek tiek daugiau. Šiuo metu, kai aviacija pradeda taip greitai augti, mes turime poreikį susirasti darbuotojus ir tą darome“, – sakė T. Vasiliauskas.

„Jaučiame darbuotojų trūkumą, bet jis valdomas“, – pridūrė jis.

Bendrovės atstovo teigimu, kol kas sunku prognozuoti, kada darbuotojų lygis grįš į buvusį: „Sunku prognozuoti, kokiu metu gali grįžti, bet tokie tempai, ką dabar matome, įpareigoja galvoti apie tokius scenarijus, kad tai bus pakankamai greitai“.

Augimas – spartesnis nei prognozuota

Trijuose šalies oro uostuose šiemet sausį-gegužę aptarnauta 1,79 mln. keleivių – 5,8 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu, bet 27,8 proc. mažiau nei rekordiniais 2019-aisiais. Šiemet aptarnauta 19,4 tūkst. skrydžių – 2,3 karto daugiau nei pernai, bet 20,4 proc. mažiau nei užpernai.

Pasak T. Vasiliausko, tokie atsigavimo mastai buvo sunkiai prognozuojami.

„Sparčiausiai auga Kaunas, net jau ir peraugęs kai kuriuos 2019 metų mėnesius. Vadovaujantis geriausiomis prognozėmis tokių rezultatų buvo sunku tikėtis. Vilnius ir Palanga atitinka labiau bendrą visos Europos atsistatymą – apie 80 proc. Tokie atsigavimo mastai, reikia kalbėti ir apie augimą, buvo sunkiai prognozuojami metų pradžioje, kai turėjome nemažai šalių, kurios taikė apribojimus atskrendantiems keleiviams“, – sakė oro uostų atstovas.

„Šiemet jau tris kartus turėjome gerinti savo prognozes, nes matėme, kad vertiname per daug neigiamai ar atsargiai tą atsigavimo tempą ir dabar turime trečią prognozę, kad 2022 metais pasieksime 4,7 mln. keleivių“, – kalbėjo jis.

Vien gegužę per šalies oro vartus keliavo 527,8 tūkst. keleivių – beveik 6 kartus daugiau nei pernai, bet 14 proc. mažiau nei 2019-ųjų gegužę. Juose aptarnauta daugiau nei 5 tūkst. skrydžių – atitinkamai 2,2 karto daugiau ir 11 proc. mažiau.

Lietuvos oro uostai pernai aptarnavo beveik 2,5 mln. keleivių – 37 proc. daugiau nei 2020 metais, kai jų buvo kiek daugiau nei 1,8 mln. 2019 metais, kurie laikomi rekordiniais Lietuvos aviacijai, čia buvo aptarnauta 6,5 mln. keleivių.

Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad Rusijos karas Ukrainoje didžiausios  įtakos turėjo toms bendrovėms, skraidinusioms į Ukrainą ir iš jos arba ten laikiusioms savo orlaivius.

„Kalbant apie įtaką būtent Lietuvos oro uostams, didesnių neigiamų keleivių skaičiaus svyravimų kol kas nematome, nes didžioji dalis maršrutų yra į kitas Europos šalis. Nutraukti tiesioginiai maršrutai į Ukrainą, mūsų skaičiavimais, sumažins bendrus keleivių skaičius apie 2 procentais“, – pranešime teigė jis.

Vasarį Lietuvoje aptarnauta daugiau nei 3 tūkst. skrydžių – 2,6 karto daugiau nei pernai (1174), tai sudarė daugiau nei 70 proc. 2019 metų vasario srauto, vien Kauno oro uoste – 96 proc. Vilniuje skrydžių per metus padaugėjo 2,6 karto iki 2,2 tūkst., Kaune – 2,6 karto iki 686, o Palangoje – 1,8 karto iki 180 skrydžių.

Per Kauno oro uostą vasarį keliavo 15 kartų daugiau keleivių nei prieš metus – apie 60 tūkst., Palangos – 7 kartus iki 10,1 tūkst., Vilniaus – beveik 5 kartus iki 183,7 tūkst.

Vasarį Lietuvos oro uostai siūlė ir tris kartus daugiau krypčių – 67 (pernai – 22). 2019 metais buvo 85 tiesioginės skrydžių kryptys.

Krovinių kiekis vasarį lenkė ir rekordinius 2019 metus: vasarį pergabenta 1,5 tūkst. tonų krovinių – 1 proc. daugiau nei prieš metus ir 30 proc. daugiau nei 2019 metų vasarį.

Atstatytų dvi prieplaukas

Šiuo metu Vyriausybei yra pateiktas projektas, kaip mažinti automobilių srautą į Kuršių neriją ir labiau vystyti vandens transportą Kuršių mariose.

Vienas siūlymų yra įrengti stacionarias Juodkrantės ir Preilos komercines prieplaukas. Tam, kad tokios prieplaukos būtų įrengtos, yra pritarusi Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija. Dėl šių prieplaukų įrengimo parašą ant Vyriausybės nutarimo projekto yra padėjęs susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Vizija: Preilos prieplaukos išdėstymo schema.

Būta svarstymų ir dėl Pervalkos prieplaukos įrengimo, tačiau, kaip teigė Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Laimonas Čiakas, šios prieplaukos akvatorija nėra suplanuota šiuo metu parengtuose Lietuvos teritorijos planavimo dokumentuose.

Juodkrantės prieplaukai yra numatyta 3 201 kv. m sausumos teritorija ir 4 747 kv. m prieplaukos akvatorija. Preilos prieplaukai numatyta 449 kv. m sausumos dalis ir 2 431 kv. m akvatorija.

Patraukliausios maršrutų schemos

Į planuojamas įrengti Juodkrantės ir Preilos prieplaukas maršrutinis vandens transportas galėtų plaukioti ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš Drevernos ar netgi Ventės.

Planas: Juodkrantės prieplaukos išdėstymo schema.

Iš Drevernos patogu būtų persikelti į Juodkrantę, iki kurios per Kuršių marias yra vos 8 km. Jau ir dabar vasarą šiuo maršrutu plaukioja specialus nedidelis laivelis.

Iš Drevernos iki Preilos būtų apie 20 km, tačiau ir šis atstumas nesunkiai įveikiamas.

Iš Ventės patogiausias maršrutas būtų į Preilą, iki kurios per Kuršių marias yra apie 6 km, į Nidą, iki kurios – apie 11 km.

Keltis keltais su automobiliais į Kuršių neriją daliai žmonių gali tapti pernelyg prabangu, todėl alternatyva taptų laivų maršrutai per Kuršių marias.

Jau ir dabar vasarą į Nidą iš Šilutės rajono pamario vietovių (Uostadvario, Minijos (Mingės) kaimo) nemažai plaukioja privačių laivų. Kiek blogesnis susisiekimas yra iš Ventės, nes čia gana sekli pamario pakrantė ir kol kas nėra daug tinkamų prieplaukų.

Jei būtų nuspręsta, kad geriausias susisiekimas su Kuršių nerija yra laivais nuo žemyninės pusės, didesni pinigai turėtų būti skiriami ne tik Kuršių nerijos prieplaukoms vystyti, bet ir žemyninės dalies uosteliams.

Pavyzdys – Estijoje

Taip pat turėtų būti analizuojama, kas imsis keleivinių maršrutų į Kuršių neriją. Tai bus sezoninis verslas. Ar privatūs asmenys norėtų tokio verslo, parodys laikas. Kelti keleiviams Kuršių marių maršrutinėmis linijomis turėtų būti perkami specifiniai nedidelės gramzdos laivai. Kokios nors "raketos" čia nepaleisi, nes tiek iš Drevernos, tiek iš Ventės yra seklių vietų.

Greitas didesnės grimzlės laivas galėtų plaukioti tik iš Klaipėdos į Nidą. Nors Klaipėdoje yra daug laivų švartavimo vietų, specifiniam keleiviniam maršrutiniam laivui turėtų būti surasta patraukli vieta su šalia esančiomis automobilių laikymo aikštelėmis ir pritaikytomis krantinėmis.

Misijos plukdyti žmones galėtų imtis ir valstybės valdoma "Smiltynės perkėla". Įrengus keleivinius maršrutus per Kuršių marias, vasarą ji netektų dalies klientų, kurie vyksta su mašinomis.

Įmonė turi tokios patirties. Kurį laiką nuo 2014 m. iš Klaipėdos Nidą ir atgal su sustojimu Juodkrantėje plaukiojo greitaeigis keltas "Smiltynė". Tiesa, po kurio laiko jis buvo išnuomotas kompanijai Vakarų Europoje, o po to visai dingo iš Klaipėdos.

Prisiminimas: Klaipėdoje buvo iki 70 sėdimų vietų ir 130 stovimų vietų turėjęs laivelis "Smiltynė", kuris puikiai tiktų ir Kuršių marių maršrutams. Vidmanto Matučio nuotr.

Dabar Lietuvoje situacija keičiasi. Vis labiau įsigalintys ekologiniai reikalavimai gali trukdyti įprastam važiavimui automobiliais į Kuršių neriją.

Keltis keltais su automobiliais į Kuršių neriją daliai žmonių gali tapti pernelyg prabangu, todėl alternatyva taptų laivų maršrutai per Kuršių marias.

Planuojama, kad kėlimas per Klaipėdos uosto akvatoriją smarkiai brangs. Savo dalies, kaip rinkliavos už transporto kėlimą, pageidauja ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Schema, kaip valstybės valdomas verslas prižiūri maršrutinius keltus, yra Estijoje. Ten į Saremo ir kitas salas plaukioja keltai, kuriuos nupirko ir valdo Talino jungtinio jūrų uosto administracija.

Bendrovė teigė šiuo metu besitikinti, kad keleivių srautai per metus iki 2022 m. kovo 31 d. galimai svyruos ties žemesne anksčiau skelbtos prognozės riba, kai buvo numatoma aptarnauti nuo 80 iki 120 mln. keleivių.

„Per Velykas įvesti kelionių apribojimai / karantinai ir atidėtas eismo atsigavimas prieš 2021 m. vasaros sezoną dėl lėtos ES skiepijimo nuo COVID-19 kampanijos reiškia, kad eismas per 2022 m. fiskalinius metus veikiausiai svyruos ties žemesne ankstesnės prognozės riba“, – sakoma „Ryanair“ pranešime.

„Ryanair“ per pastaruosius 12 mėnesių aptarnavo 27,5 mln. keleivių – tai daug mažesnis skaičius nei 129 mln. aptarnautų keleivių per metus iki 2020 m. kovo, kai pandemija dar nebuvo pradėjusi daryti reikšmingo poveikio.

Oro linijos, kurios laikomos bene aršiausiomis Europos politikų tvarkymosi su koronaviruso krize kritikėmis, teigė, kad nors dar per anksti skelbti reikšmingas pelno prognozes naujiems finansiniams metams, bendrovė tikisi, jog jos veikla bus „praktiškai nuostolinga“.

Finansinių paslaugų įmonė „Goodbody Stockbrokers“ pranešime teigė besitikinti, kad „Ryanair“ veikiausiai „kiek pakoreguos“ dabartines pelno prognozes 2022 m. kovą pasibaigsiantiems metams, kurios šiuo metu siekia 252 mln. eurų.

Oro linijos, kurios gegužės 17 d. turėtų paskelbti savo metinius rezultatus, greičiausiai paskelbs, kad patyrė 800–850 mln. eurų grynųjų nuostolių.

Bendrovės akcijų kursas trečiadienio rytą buvo nepakitęs ir siekė 16,95 euro.

„Esame gana optimistiški“, – teigė IATA vadovas Alexandre'is de Juniacas.

Jo manymu, Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos prieš vasaros kelionių sezono pradžią susitars dėl bendrų kelionių oru taisyklių keleivių saugumui užtikrinti.

A. de Juniacas taip pat palankiai įvertino ES planus įdiegti skaitmeninį skiepų sertifikatą, kuris leis vienoje Bendrijos šalyje narėje paskiepytus žmones pripažinti imunizuotais ir kitose. Jis teigė, kad vienintelė problema yra ta, jog jei bus įdiegta pernelyg daug skaitmeninių sprendimų, kelionės bus tik dar labiau apsunkintos.

Pati agentūra šiuo metu vysto programėlę „IATA Travel Pass“, kuri leis keleiviams laikyti skiepų ir testų sertifikatus bei to prireikus juos parodyti oro linijų darbuotojams ar imigracijos pareigūnams. Pasak A. de Juniaco, programėlė vartotojams turėtų būti pasiekiama balandį.

IATA vadovas, kuris iš einamų pareigų pasitrauks kovo pabaigoje, teigė, kad šiuo metu keleivių srautai yra pasiekę žemiausią lygį nuo 1998 m. Jie pernai nusmuko 66 proc.

Sausio pabaigoje darbo dienų viešojo transporto kelionių skaičius siekė per 178 tūkst., vasario pradžioje – apie 190 tūkst., tokius skaičius nurodo įmonė „Susisiekimo paslaugos“. Lyginant su pernai, bendri keleivių srautai sumažėję apie 65 proc., sakoma įmonės pranešime. Automatizuota šviesoforų valdymo sistema Vilniuje rodo, kad automobilių gatvėse mažiau. Lyginant šį sausį ir praėjusį gruodį, eismo srautai darbo dienomis per parą sumažėjo apie 12 proc., o pikų vidutinė trukmė – 53 proc.

Įmonė „Susisiekimo paslaugos“ viešojo transporto darbą organizuoja ir pritaiko remdamasi kasdienių kelionių analizėmis, daugiau dėmesio skiria rytinio ir vakarinio piko situacijai, keleivių pasiskirstymui konkrečiuose maršrutuose.

„Siekiame, kad vilniečiai galėtų saugiai nuvykti į jiems būtinas vietas, o transporto priemonių talpa leistų tai užtikrinti. Dalyje maršrutų fiksuojame didesnius srautus, ypač – piko metu, todėl atitinkamai keičiame jų tvarkaraščius. Jei pastebime atvirkštinę situaciją, kai tam tikri maršrutai neužpildomi, stengiamės keisti jų talpą, tam tikru atveju išleisti mažiau transporto priemonių. Nors bendri keleivių srautai pastaruoju metu sumažėję ir pakankamai stabilūs, situacija varijuoja skirtinguose maršrutuose ir skirtingu paros laiku. Todėl ir stebime ne vien bendrą situaciją, o visų autobusų ir troleibusų judėjimą“, – sako „Susisiekimo paslaugų“ direktorė Modesta Gusarovienė.

Nuo vasario 8 d. numatyti viešojo transporto pokyčiai. Dažniau kursuos 2G, 3G, 4G, 73 maršrutų autobusai ir 6, 7, 16, 17, 18 maršrutų troleibusai, keisis 3G, 4G, 73 autobusų maršrutų tvarkaraščiai ir 7, 18 troleibusų maršrutų tvarkaraščiai. Autobusai bei troleibusai rytinio ir vakarinio piko metu kursuos dažniau.

Taip pat keisis 2G autobusų maršruto ir 6, 17 troleibusų maršrutų tvarkaraščiai. Rytinio ir vakarinio piko metu bei dienos metu autobusai ir troleibusai kursuos dažniau. Dažniau rytinio piko ir dienos metu važinės ir 16 maršruto troleibusai.

„Susisiekimo paslaugos“ primena, kad laikinai nekursuoja 65, 88, 89 maršruto autobusai ir 3, 14, 15, 20, 21 maršrutų troleibusai.

Mindaugas Čiakas teigia, kad užsitęsus karantinui vasarą gali brangti bilietai. 

„Nekoks paveikslas. Dar, aišku, šių metų nelabai ką turėjome, bet praeitą savaitę palyginau su  2020 metų atitinkamu periodu, tai transporto perkėlimas yra kritęs 60 proc. Nes jeigu žiemą, paprastą dieną turėdavome 1-1,2 tūkst. automobilių (per parą – BNS), tai dabar turime nuo 500 iki 600 automobilių“, – BNS sakė M. Čiakas.

„Daug įtakos turi, kad uždaryta su Kaliningradu siena, ir muziejus uždarytas – tai pakeldavo besikeliančių srautą“, – pridūrė jis.

Daug įtakos turi, kad uždaryta su Kaliningradu siena, ir muziejus uždarytas – tai pakeldavo besikeliančių srautą.

Pasak jo, dar sunku pasakyti, kokios bus bendrovės pajamos šiemet, tačiau jeigu dabartinis karantinas užsitęs, yra rizikos, kad vasara nesugebės kompensuoti žiemą negautų lėšų.

„Esame uždarę Šiaurės rago perkėlą, tai automatiškai sąnaudos mažėja toje vietoje. Naujoji perkėla dirba įprastai, kaip ir dirbo, tai nemanyčiau, kad labai įtakos bilieto kainą. Bet: taip, jeigu mes dirbsime nuostolingai, jeigu pastoviai plaukios pustuščiai keltai, tai gali atsiliepti bilieto kainai, nes mes nesurinksime pajamų, kurios kompensuotų kasdienines įmonės išlaidas“, – aiškino vadovas.

Jis priminė, kad pernai, per pirmąjį karantiną pavasarį, taip pat būta staigaus srautų kritimo – buvo dienų, kai kelta vos po 400 automobilių, – tačiau vasarą padėtis pagerėjo ir bendras metų rezultatas jau nebuvo toks prastas.

„Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius Eltai teigė, kad kritę klientų srautai, lapkritį įvedus antrąjį karantiną, netrukus vėl atsistatė.

„Šalyje lapkričio mėnesį antrą kartą įvedus karantiną, stebėjome trumpalaikį kelionių (skaičiaus – ELTA) kritimą, tačiau neilgai trukus srautai atsistatė. Didesnis kelionių pokytis pasimatė, įvedus griežtesnius judėjimo ribojimus nuo gruodžio 15 dienos. (...) Lyginant su pirmuoju karantinu, šiuo etapu kelionių kritimas žymiai mažesnis“, – sakė jis.

Anot A. Pacevičiaus, kritęs kelionių skaičiaus neabejotinai atsiliepia ir įmonės finansiniams rodikliams, tačiau džiaugėsi, kad atlaisvinus ribojimus kelionių apimtys paprastai gana greitai atsistato.

Visgi „Bolt“ vadovas pabrėžė, kad būdama socialiai atsakinga įmonė neskatina „žmonių keliauti, jei tam nėra svarbios priežasties“.

Lyginant su pirmuoju karantinu, šiuo etapu kelionių kritimas žymiai mažesnis.

„Norintiesiems daugiau saugumo nuo pat pirmojo karantino įvedimo siūlome kviesti „Bolt Protect“ automobilius, nuolat primename ir informuojame keleivius ir vairuotojus apie apsaugos priemones bei besikeičiančius reikalavimus vežėjams ir pavėžėjimo paslaugoms“, – tikino jis.

Tuo metu keleivių vežimo operatoriaus paslaugas teikiančios „eTaksi“ vadovas Andrius Norkaitis pastebėjo, kad keleivių srautai, įvedus antrąjį karantiną, krito ne taip žymiai, kaip pirmojo karantino metu.

„Įvedus antrąjį karantiną keleivių srautai sumažėjo, tačiau ne taip žymiai, kaip po pirmojo karantino. Natūralu, kad dėl įvestų judėjimo ribojimų žmonės mažiau keliauja, dirba iš namų, nevyksta į miestą tvarkyti reikalų ar pramogauti, todėl taksi ar pavėžėjimo paslaugų poreikis yra sumažėjęs“, – teigė A. Norkaitis.

„Be abejo, tai daro įtaką ir įmonės, ir mūsų vairuotojų pajamoms. Iššūkių ir problemų šiuo metu netrūksta visiems“, – pridūrė jis.

„eTaksi“ vadovas taip pat pažymi, kad į susiklosčiusią epidemiologinę padėtį įmonė žiūri atsakingai ir jokiomis priemonėmis neskatina žmonių keliauti.

„Neskatiname žmonių keliauti, o rekomenduojame vykti tik tada, jei yra būtinybė (...). Mūsų vairuotojai atsakingai dezinfekuoja liečiamus automobilio paviršius, vėdina salonus, turime automobilių su įrengta apsaugine salono pertvara, todėl galime pasiūlyti saugias ir patogias keliones, jei tikrai būtina kažkur važiuoti“, – kalbėjo A. Norkaitis.

Savo ruožtu kompanijos „Uber“ žiniasklaidos centras pranešė, kad kelionių ribojimo tendencija pastebima dar nuo pavasario, o žmonės ėmė rinktis saugesnes keliones.

„Nuo pat pirmojo karantino, įvesto kovo mėnesį pernai, daugybė klientų nusprendė riboti savo judėjimą ir keliauti rečiau. Tai palietė daugybė įvairių verslo sektorių, įskaitant ir turizmą bei transportą. Dėl šios priežasties stebėjome ir mažėjantį kelionių užsakymo skaičių „Uber“ programėlėje. Visgi dar vasarą klientų srautai vėl padidėjo, žmonės ėmė sąmoningai rinktis saugias keliones“, – pranešė „Uber“.