– Kodėl kai kurios šalys, užuot priėmusios turistus išskėstomis rankomis, juos pasitinka su tam tikrais apribojimais, naujais mokesčiais?

– Čia nėra nieko keisto. Turisto mokestis yra ir Vilniuje, ir Druskininkuose. Ir tą turisto (dar vadinamą pagalvės) mokestį renka dauguma didžiųjų miestų ir kurortinių regionų. Ir tai nėra nauja praktika. Labai džiugu, kai didžioji dalis surinkto šio mokesčio yra investuojama į turizmo infrastruktūrą.

– Šiemet tokį mokestį įsivedė Turkijos kurortai. Kokio jis dydžio?

– Dabar tiksliai nepasakysiu, bet šis mokestis nustatomas arba šalies, arba regiono, arba miesto mastu. Taigi jis gali skirtis skirtinguose tos pačios šalies regionuose, kurortuose. Tačiau jeigu perkate kelionę iš kelionių organizatorių, dažniausiai visi mokesčiai būna įskaičiuoti. Arba jūs gaunate labai aiškią informaciją, kokie gali būti papildomi mokesčiai. Nereikėtų nerimauti, kad tas mokestis sudarys didžiąją kelionės kainos dalį. Įprastai tai būna 1–2 eurai dienai. Dažniausiai turisto mokestis netaikomas vaikams iki 16 metų amžiaus, taip pat neįgaliesiems – yra daug išimčių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tenerifė šiemet turistus pasitinka su tam tikrais apribojimais, draudimais ar net baudomis už numestas nuorūkas paplūdimiuose, už rūkymą neleistinose vietose, už šiukšlinimą. Tos baudos kai kurios nemažos – siekia ir 3 tūkst. eurų…

Indonezijoje, Balio saloje tikrai niekas netikrins turistų dokumentų, ar pora atvyko susituokusi, ar ne.  Tai – blogos komunikacijos paleista „antis“.

– Pirmiausia, visi turėtume nešiukšlinti paplūdimiuose, viešose vietose. Atostogų kryptyje yra sena taisyklė, kad reikia judėti švaresnės planetos link, kad mes nepaliktume jokio blogo pėdsako. Taisyklių įvedimas arba jų iškomunikavimas suteikia aiškumo. Jeigu mes nevietoje būtume išmetę šiukšles Tenerifėje, baudą būtume gavę ir anksčiau. Dabar, po pandemijos, tiesiog atnaujinta komunikacija, garsiau ir plačiau kalbama apie tai, kad visiems turistams būtų aišku. Tiek aš, tiek jūs, – kiekvienas, manau, nori ilsėtis švariame paplūdimyje.

– Teko skaityti, kad Maljorka irgi ruošia turistams tam tikrą taisyklių paketą. Kai kur numatomas ir alkoholio draudimas, nusakomas aprangos kodas einant į restoranus.

– Taisyklės, pasikartosiu, nėra naujos. Kaip mes eidami į SPA turime laikytis tam tikrų taisyklių, tarkim, dėvėti chalatą, taip ir Maljorkoje. Iš tikrųjų jie turėjo problemą dėl pašėlusių vakarėlių, kurie išprovokuodavo muštynes, įvairius incidentus. Kad visiems būtų komfortiška, saugu ir patogu ilsėtis, įvedamos taisyklės. Ir galiu patikinti, kad nieko be reikalo nebaudžia.

– Indonezija ir jos salos – taip pat lietuvių pamėgta Balio sala, rodos, dar tik ketina įvesti naują tvarką – netgi kalėjimu bausti poras, kurios turės nesantuokinių intymių santykių.

– Tai buvo tiesiog netinkamai iškomunikuota informacija. Šis draudimas taikomas vietos gyventojams. Tačiau visiems turistams būtina laikytis tos šalies taisyklių, gerbti jos papročius ir tradicijas. Ir prieš vykstant patartina apie tai pasidomėti.

Tačiau Indonezijoje, Balio saloje tikrai niekas netikrins turistų dokumentų, ar pora atvyko susituokusi, ar ne.  Tai – blogos komunikacijos paleista „antis“.

Susitikime taip pat rekomenduota į Kiniją ir iš jos vykstantiems keleiviams dėvėti veido kaukes, ES šalims atlikti atsitiktinius atvykstančiųjų tyrimus ir tikrinti iš Kinijos skrendančių lėktuvų nuotekas, teigiama ES pirmininkaujančios Švedijos išplatintame pranešime.

Susitikimas buvo surengtas siekiant koordinuoti bendrą ES atsaką į staigų lankytojų iš Kinijos antplūdį Pekinui atšaukus savo politiką „nulis COVID-19“, pagal kurią trejus metus buvo taikomi griežti judėjimo šalyje apribojimai aptikus užsikrėtimo atvejų.

Posėdis užtruko keliomis valandomis ilgiau, nei iš pradžių tikėjosi jam pirmininkavusi Švedija, o tai rodo, kad 27 ES valstybės narės laikosi skirtingų nuomonių.

Galiausiai valstybės narės susitarė rekomenduoti laikytis „atsargumo principo“, baimindamosi, kad į Europą gali būti įvežtas naujas koronaviruso variantas ar subvariantas, galbūt atsparus esamoms vakcinoms.

ES šalys taip pat išreiškė susirūpinimą, kad nepakanka Kinijos duomenų apie COVID-19 atvejus. Tokią nuomonę trečiadienį išreiškė ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

ES valstybėms narėms rekomenduota reikalauti, jog visi iš Kinijos atvykstantys keleiviai pateiktų neigiamą COVID-19 testo, atlikto likus ne mažiau nei 48 valandos iki išvykimo, rezultatą, sakoma pranešime.

Taip pat siūloma iš Kinijos skrendantiems keleiviams dėvėti medicininę arba chirurginę kaukę, apsaugančią nuo smulkių dalelių perdavimo skrydžių metu.

Nurodoma, kad atvykstantiems ir išvykstantiems tarptautiniams keliautojams, taip pat orlaivių ir oro uostų darbuotojams turėtų būti teikiamos rekomendacijos dėl „higienos ir sveikatos priemonių“.

Be to, ekspertai sakė, kad valstybės narės turėtų atlikti atsitiktinius COVID-19 testus atvykstantiems keleiviams, tirti nuotekas iš lėktuvų ir oro uostų, toliau skatinti skiepijimą pirmąja ir stiprinančiosiomis dozėmis.

Ekspertai teigė, kad toliau stebės padėtį ES ir Kinijoje, „įskaitant pateikiamų duomenų lygį“, ir nurodė, kad iki sausio vidurio peržiūrės priemones, kurių buvo imtasi.

– Taigi kokias naujienas jau žinote?

– Naujienos labai nepasikeitė. Vienas dalykas, ką šiandien žinome, kad ši žinia buvo paskelbta tik vienoje Baltijos šalyje – Lietuvoje. Latvijoje ir Estijoje, tikėtina, tai bus paskelbta šią savaitę. Tačiau dėl to keliautojai neturėtų nerimauti, kad veiklą stabdo „Greitai.lt“ ir grupė, kuri ją valdo. Jeigu keliautojas pirko per „Greitai.lt“ ir turi bilieto numerį, jis tikrai labai lengvai gali pasitikrinti oro linijų bendrovėje, ar jo reisas vykdomas, ar viskas vyksta pagal planą. Jei jis randa informaciją, viskas tvarkoje, jis keliauja, kaip buvo numatyta. Norėčiau pabrėžti, kad reikėtų atkeipti dėmesį, ar yra jūsų rezervacija. Jeigu jos nerandate įvedus bilieto numerį tos oro linijų bendrovės svetainėje, tuomet reikėtų sunerimti, kreiptis elektroniniu paštu į tiekėją, t. y. „Greitai.lt“. Bet jeigu dėl oro sąlygų, kažkokių streikų ar kitų priežasčių skrydis būtų atidėtas, tokiu atveju savo bilietu turėtų žmogus rūpintis pats, kaip tai susiję su aviakompanija. Įprastai tai padaro kelionių agentas, tačiau kadangi „Greitai.lt“ stabdo veiklą, tuo reikės pasirūpinti patiems keliautojams. Ir jeigu skrydis neįvyktų, pinigų grąžinimo procedūra gali užimti daugiau laiko, nes bilietai turėtų būti grąžinti per „Greitai.lt“ įmonę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– „Geitai.lt“ puslapyje yra perspėjimas, kad puslapis neveikia, darbuotojai nedirba, kad reikia kreiptis tiesiai į oro linijų bendrovę. Mes puikiai suprantame, ką reiškia skambinti oro linijų bendrovei, tai praktiškai – misija neįmanoma. Tad gal geriau kreiptis į vartotojų teisių gynėjus?

– Pirmas dalykas, ką reikia išsiaiškinti, ar turite numatytus skrydžius. Jeigu jie numatyti, reikia ramiai laukti skrydžio ir jam užsiregistruoti. Jeigu neturite, reikėtų ieškoti informacijos, vis dėlto kreiptis į „Greitai.lt“, nes yra kažkas, kas atsakinėja. Svarbu išsiaiškinti savo statusą. Taip pat – kreiptis į aviakompaniją raštu. Taip, jūs teisi, šiandien aviakompanijos po pandemijos nėra atkūrusios aptarnavimo centrų, todėl praktiškai prisiskambinti yra labai sudėtinga.

Pirmiausia reikia išsiaiškinti savo statusą, ar turite numatytus skrydžius. Jeigu neturite, reikėtų ieškoti informacijos, vis dėlto kreiptis į „Greitai.lt“.

– Kiek preliminariai šis bankrotas paveikė Lietuvos keliautojų?

– Kadangi „Greitai.lt“ priklauso didelei grupei, jie veikė beveik visoje Europoje, tai tikslus keliautojų skaičius tikrai nežinomas. Negalima lyginti su tuo keliautojų srautu, koks buvo 2015 m., kai pasikeitė savininkas. Po pandemijos „Greitai.lt“ nebuvo labai aktyvus mūsų rinkoje, tikrai neturėjo didelės rinkos dalies.

– Turbūt turės praeiti kažkiek laiko, kol sužinosime, kiek keliautojų nukentėjo, kiek jų prarado pinigus...

– Mes nieko nežinome, gal to ir nebus. Tokioje situacijoje svarbu ją stebėti, ir jeigu nėra ramu, tada kreiptis į aviakompaniją. Ji turėtų nurodyti, ką toliau daryti dėl lėktuvo bilieto.

– Kita tema, bet irgi aktuali keliautojams, – streikai Didžiosios Britanijos oro uostuose. Švenčių metas, keliaujančių, grįžtančių į Lietuvą daug. Ar nebus taip, kad strigs skrydžiai?

– Skydžiai gali strigti ne tik dėl streikų, bet ir dėl blogų oro sąlygų, ir dėl lėktuvų gedimų. Taip, yra nepatogu, kai streikuoja, iš tiesų skrydžiai gali ir vėluoti, ir būti atšaukti. Tačiau didžioji dalis skrydžių vyks iš Vilniaus į Londono Sičio (London City) oro uostą. Mano žiniomis, ten viskas vyksta sklandžiai. Kalbėjomės su keleiviais, kurie ką tik grįžo Į Lietuvą, kai kurie skrydžiai tik minimaliai vėluoja. Taip yra todėl, kad dauguma skrydžių iš kitų oro uostų perkeliama į Londono Sičio oro uostą. Nereikėtų nusiteikti, kad viskas bus blogai, vertėtų apsišarvuoti kantrybe, jei skrydis vėluotų dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Kol kas viskas vyksta sklandžiai.

Tačiau nepaisant iššūkių, Lietuvos turizmo sektorius kaip niekada vieningas – verslo interesus nustūmusios į antrą planą, įmonės tiesia pagalbos ranką Ukrainos žmonėms. Pasak Mildos Plepytės-Rainienės, Lietuvos turizmo asociacijos vykdomosios direktorės, turizmo sektoriaus įmonės solidarizuojasi su Ukrainos žmonėmis ir padeda jiems kaip tik gali.

„Turizmo sektorius susivienijo, šiuo metu svarbiausias mūsų tikslas – pagalba nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Kelionių organizatoriai padeda parskraidinti užsienyje esančius Ukrainos žmones, viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos siūlo apgyvendinimo paslaugas, įmonės Ukrainą taip pat remia finansiškai, palaiko savo darbuotojų savanorystę“, – pranešime žiniasklaidai teigia M. Plepytė-Rainienė.

„Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė taip pat pabrėžia, kad šiuo metu svarbiausia – pagalba ukrainiečiams. Palaikomas nuolatinis ryšys su Lietuvos Konsuliniu departamentu ir įmonė nemokamai į Lietuvą skraidina užsienyje įstrigusius šios šalies žmones savo vykdomais užsakomaisiais skrydžiais.

„Iš Egipto, Tenerifės ir Madeiros į Vilnių nemokamai jau paskraidinome 150 ukrainiečių. Prie šios iniciatyvos prisideda ir „Tez Tour“ biurai Latvijoje, Estijoje. Kartu su partneriais rūpinamės nespėjusių grįžti ukrainiečių nakvyne, pervežimu svečiose šalyse, teikiame ir teiksime kitą reikalingą pagalbą“, – sako I. Aukštuolytė.

Anot M. Plepytės-Rainienės, dėl Rusijai ir Baltarusijai įvestų sankcijų, didelė dalis valstybių uždarė savo oro erdvę šių šalių lėktuvams. Šiose šalyse dėl išilgėjusio skrydžio laiko bei išaugusių sąnaudų, kelionės gyventojams tapo sunkiai įperkamos. Pavyzdžiui, Rusijoje jos pabrango iki 80 proc.

Papildomų kliūčių patiria ir Baltarusijoje skrydžius vykdantys kelionių organizatoriai. Kelionė iš Minsko į Egiptą pailgėjo dvigubai: vietoj buvusių 4 dabar skrydis trunka 8 valandas, nes reikia apskristi Ukrainos oro erdvę. Taip pat ne visi orlaiviai turi tokio dydžio kuro bakus, kad galėtų tiek valandų praleisti ore. Tačiau keliones iš Minsko į Egiptą vis dar vykdo „Coral travel“ ir „JoinUp“ kelionių organizatoriai.

Užvertos valstybių oro erdvės nėra vienintelė problema, su kuria susiduria Rusijos ir Baltarusijos vežėjai. Jiems stinga ir lėktuvų, nes dėl įvestų ekonominių sankcijų negali atsiskaityti už lizinguojamus orlaivius ar jų techninę priežiūrą.

„Užvertos valstybių oro erdvės nėra vienintelė problema, su kuria susiduria Rusijos ir Baltarusijos vežėjai. Jiems stinga ir lėktuvų, nes dėl įvestų ekonominių sankcijų negali atsiskaityti už lizinguojamus orlaivius ar jų techninę priežiūrą“, – sako Lietuvos turizmo asociacijos vykdančioji direktorė.

Uždarytos Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos oro erdvės kol kas tik nežymiai koreguoja užsakomųjų skrydžių iš Lietuvos maršrutus.

„Trijų valstybių oro erdvių uždarymas šiuo metu pakeitė tik mūsų vykdomų skrydžių į Egiptą maršrutą. Remiantis Europos aviacijos saugumo agentūros rekomendacijomis, dabar skrendame laikydamiesi saugaus 200 km atstumo, o tai 15-20 minučių pailgina minėtą skrydį“, – patvirtina Darius Viltrakis, „Get Jet Airlines“ vadovas.

Jo teigimu, įmonė toliau atidžiai stebi situaciją Europoje, yra pasiruošusi reaguoti į kintančias aplinkybes bei atitinkamai keisti savo skrydžių maršrutus ir operacijas. Taip pat imasi visų atsargumo priemonių, kad keliauti ir toliau būtų saugu.

Paklausta, kokią įtaką karas Ukrainoje gali padaryti Lietuvos keliautojų srautams, M. Plepytė-Rainienė sako, kad dar anksti apie tai kalbėti.

„Visiškai normalu, kad lietuviai reaguoja į Rusijos karą Ukrainoje, situacija jiems kelia nerimą, psichologiškai vargina. Todėl natūralu ir tai, kad šiuo metu mažiau žmonių planuoja savo atostogas svetur. Tačiau daryti tam tikras išvadas dar anksti“, – kalba M. Plepytė-Rainienė.

Jos teigimu, kelionių organizatoriai ir agentūros sulaukia klausimų iš keliones planuojančių gyventojų apie atostogų svečiose šalyse saugumą. Nors dar nėra pastebima, kad būtų masiškai atšaukiamos jau atliktos rezervacijos, naujų užsakymų pastebimai sumažėjo.

„Kelionių organizatoriams, skrydžių bendrovėms ir visoms turizmo sektoriaus įmonėms keliautojų saugumas visuomet yra pagrindinis prioritetas. Todėl gyventojams nerimauti dėl šiuo metu vykstančių ar suplanuotų kelionių tikrai neverta“, – pabrėžia M. Plepytė-Rainienė.

Vis tik ji prognozuoja, kad artimiausiu metu kelionių kainos augs. Tai lems išaugusi skrydžių savikaina: toliau brangsta aviacinio kuro kainos, o dėl uždarytos Ukrainos oro erdvės ilgės skrydžiai ir kitomis populiariausiomis atostogų kryptimis.

Asmenims, atvykstantiems iš raudonos / pilkos ar geltonos zonos šalių, rekomenduojama ne vėliau kaip trečią dieną po atvykimo savo lėšomis atlikti PGR tyrimą arba greitąjį antigeno testą. Gyventojai turėtų patys pasirinkti tyrimus atliekančią gydymo įstaigą arba laboratoriją ir joje registruotis.

Siekiant sumažinti infekcijos plitimo riziką keliaujantiems, rekomenduojama laikytis prevencijos priemonių visos kelionės metu, taip pat esant oro / jūrų uostuose, autobusų stotyse ir pan. (vengti minios, išlaikyti saugų atstumą, dėvėti kaukes ir pan.), nekeliauti, jei asmeniui pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomai.

Paveiktų šalių sąrašas yra atnaujinamas kiekvieną penktadienį ir įsigalioja artimiausią pirmadienį. Vadovaujantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) žemėlapiais, užsienio valstybės yra skirstomos į skirtingų spalvų zonas, kurioms galioja atitinkami reikalavimai. Lietuvoje sudaromame paveiktų šalių sąraše šalis priskiriama konkrečios spalvos grupei pagal labiausiai paveikto šalies regiono spalvą. Trečiosios šalys, kurios neteikia duomenų ECDC, patenka į pilkąją zoną.

Kaip ir anksčiau, prieš kelionę jiems reikės atlikti tyrimą dėl COVID-19 ligos.

Ši tvarka įsigalios nuo pirmadienio kartu su paveiktų paveiktų šalių sąrašu, kuris per savaitę nepakito.

Taip pat nuo pirmadienio rekomenduojamas PGR tyrimas atvykstantiems iš raudonos, geltonos arba pilkos zonos šalių nebus atliekamas mobiliuose punktuose ir jam nebus registruojama Karštąja linija 1808.

Iš šios zonos atvykstantiems keliautojams bus rekomenduojama ne vėliau kaip trečią dieną po atvykimo savo lėšomis atlikti PGR tyrimą arba greitąjį antigeno testą. Gyventojai turėtų patys pasirinkti tyrimus atliekančią gydymo įstaigą arba laboratoriją ir joje registruotis.

Asmenimis, turėjusiais sąlytį, kuriems taikoma su kelionėmis susiję reikalavimai, nuo šios bus laikomi asmenys, grįžę ar atvykę iš šalių, įtrauktų į COVID-19 ligos paveiktų šalių sąrašą, arba keliavę per paveiktas šalis dešimt dienų iki atvykimo į Lietuvą, išskyrus keliavimą oro transportu, kai neišeinama iš oro uosto tranzito zonos.

Iki šiol minėtas terminas buvo 14 dienų.

Visiems keliautojams – tiek paskiepytiems ar persirgusiems, tiek besitestuojantiems – prieš atvykstant privaloma užpildyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro anketą.

Paveiktų šalių sąrašas atnaujinamas kiekvieną penktadienį ir įsigalioja artimiausią pirmadienį.

Užsieniečiams iš trečiųjų šalių į Lietuvą atvykti draudžiama, išskyrus Vyriausybės nutarime dėl ekstremaliosios situacijos numatytas išimtis.

Sausio 17 d. įsigaliojus atnaujintoms tyrimų ir izoliacijos taisyklėms, rekomenduojamas PGR tyrimas atvykstantiems iš raudonos arba pilkos zonos šalių nebus atliekamas mobiliuose punktuose ir jam nebus registruojama Karštąja linija 1808.

Kaip praneša SAM, Iš šios zonos atvykstantiems keliautojams bus rekomenduojama ne vėliau kaip trečią dieną po atvykimo savo lėšomis atlikti PGR tyrimą arba greitąjį antigeno testą. Gyventojai turėtų patys pasirinkti tyrimus atliekančią gydymo įstaigą arba laboratoriją ir joje registruotis.

Iš geltonos zonos šalių atvykstantys keliautojai nebus tiriami valstybės lėšomis 3-5 dieną po atvykimo. Jiems taip pat bus rekomenduojama ne vėliau kaip trečią dieną po atvykimo atlikti PGR tyrimą arba antigeno testą savo lėšomis.

Asmenimis, turėjusiais sąlytį, kuriems taikoma su kelionėmis susiję reikalavimai, nuo šios bus laikomi asmenys, grįžę ar atvykę iš šalių, įtrauktų į COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašą, arba keliavę per paveiktas šalis 10 dienų laikotarpiu iki grįžimo / atvykimo į Lietuvą, išskyrus keliavimą oro transportu, kai neišeinama iš oro uosto tranzito zonos (toliau – asmenys, grįžę iš užsienio). Anksčiau šis terminas buvo 14 dienų.

Siekiant sumažinti infekcijos plitimo riziką keliaujantiems, rekomenduojama laikytis prevencijos priemonių visos kelionės metu, taip pat esant oro/jūrų uostuose, autobusų stotyse ir pan. (vengti minios, išlaikyti saugų atstumą, dėvėti kaukes ir pan.), nekeliauti, jei asmeniui pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomai.

Paveiktų šalių sąrašas yra atnaujinamas kiekvieną penktadienį ir įsigalioja artimiausią pirmadienį. Vadovaujantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) žemėlapiais, užsienio valstybės yra skirstomos į skirtingų spalvų zonas, kurioms galioja atitinkami reikalavimai. Lietuvoje sudaromame paveiktų šalių sąraše šalis priskiriama konkrečios spalvos grupei pagal labiausiai paveikto šalies regiono spalvą. Trečiosios šalys, kurios neteikia duomenų ECDC, patenka į pilkąją zoną.

Taip pat dėl susirūpinimą keliančios omikron atmainos nuo šeštadienio keičiasi izoliacijos taisyklės keliautojams: atvykus iš Botsvanos, Esvatinio, Lesoto, Mozambiko, Namibijos, Pietų Afrikos Respublikos ir Zimbabvės reikės izoliuotis 10 dienų be galimybės susitrumpinti izoliaciją.

Atvykusiems iš minėtų šalių taikomos sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės: privaloma izoliuotis nepriklausomai nuo to, ar keliautojai buvo paskiepyti, ar persirgę COVID-19 liga, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Atvykstantiems iš aukščiau nurodytų Pietų Afrikos regiono šalių izoliacijos vietą bus galima palikti tik norint nuvykti ar nuvežti savimi negalintį pasirūpinti asmenį į gydymo įstaigą skubiai pagalbai gauti, taip pat – į mobilų punktą ar gydymo įstaigą COVID-19 tyrimui.

Užsieniečiai ir užsienyje gyvenantys ar dirbantys Lietuvos piliečiai, tarptautinių vežimų ekipažų ir įgulų nariai galės išvykti iš Lietuvos nepraėjus nustatytam izoliacijos terminui, apie planuojamą išvykimą reikia informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC).

Kaip ir iki šiol, jei izoliuotas asmuo dėl pagrįstų priežasčių turi pakeisti izoliavimo vietą, jis turės kreiptis į NVSC ir gauti leidimą, jis išduodamas ne daugiau kaip du kartus izoliacijos laikotarpiu, tik nuvykimui į izoliacijos vietą.

Paveiktų šalių sąrašas yra atnaujinamas kiekvieną penktadienį ir įsigalioja artimiausią pirmadienį.