Kovo 7 dieną kelio rekonstrukcijos darbai vienu metu buvo pradėti keliose Molėtai-Utena kelio vietose. Šiuo metu nuo Molėtų miesto pusės jau išardyta apie 6,5 km cementbetonio dangos, nuo Utenos miesto pusės – apie 3,5 km. 

Iš viso per mėnesį, vykdant rekonstrukcijos darbus, atlikta 70 proc. paruošiamųjų darbų. 

„Kaip jau ne kartą esu minėjęs, Utenos plento rekonstrukcija yra pirmoje prioritetinių darbų sąrašo vietoje. Labai tikiuosi, kad darbų sparta išlaikys tempą ir jau šiemet bus sutvarkyta visa Molėtai–Utena atkarpa, o pilnai atnaujintu plentu galėsime važiuoti kitų metų pabaigoje“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis. 

„Nors vis dar girdisi abejonių, kad pradėti kelio kapitalinio remonto darbai tarp Molėtų ir Utenos bus baigti pagal darbų apimtis ir greitį šiuo metu čia vyksta didžiausi ir sparčiausi kelio tiesimo darbai visoje Lietuvoje. Vos per mėnesį šiame kelyje išardyta 10 km betoninio kelio atkarpa, atlikta 70 proc. paruošiamųjų darbų, nepriklausomoje tyrimų laboratorijoje atlikti ir pirmieji senos betono dangos kokybės tyrimai. Kelią nuo Molėtų iki Utenos kapitaliai suremontuoti esame suplanavę iki šių metų pabaigos, todėl siekdami kokybiško ir ilgaamžio naujo kelio laiku, suplanuotų darbų vykdymo greitį privalome išlaikyti”, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas. 

Tyrimai parodė, kad seno kelio betono danga neatitinka kokybinių mišinių ir medžiagų reikalavimų, todėl nuspręsta naujo kelio teisimui naudoti tik ilgaamžes ir kokybiškas medžiagas (...)

Pradėjus kelio Molėtai–Utena ardymo darbus nepriklausomoje laboratorijoje buvo atlikti ir betono dangos kokybiniai tyrimai. Tyrimai parodė, kad seno kelio betono danga neatitinka kokybinių mišinių ir medžiagų reikalavimų, todėl nuspręsta naujo kelio teisimui naudoti tik ilgaamžes ir kokybiškas medžiagas, antrą kartą išardyto betono nenaudoti. Tokie tyrimai bus kartojami ir kitose ardomo kelio atkarpose, jei tyrimai parodys, jog išardytas betonas yra kokybiškas, dalis jo bus panaudojama tiesiant naują kelią.  

Kelio nuo Molėtų iki Utenos rekonstrukcijos metu suplanuota kapitaliai sutvarkyti dvi eismo juostas, įrengti autobusų sustojimo aikšteles su paviljonais, pėsčiųjų takus ir modernų apšvietimą. Šioje kelio atkarpoje taip pat numatyta įrengti ir nuo gyvūnų migracijos apsaugančias tinklo tvoras bei horizontalius barjerus, kurie padėtų sumažinti eismo įvykių skaičių gyvūnų migracijos metu. Atsižvelgus į kelyje fiksuojamus transporto priemonių srautus, atlikus transporto srautų modeliavimą, kapitaliai remontuojamame ruože ties sankryžomis numatyta įrengti papildomas kairiojo posūkio juostas. 

Kelias Vilnius–Utena pastatytas 1979–1985 metais ir yra vienintelis iš betono blokų pastatytas kelias Lietuvoje. Karštuoju metų laiku betono plokštės kelyje dažnai iškildavo, tai kėlė pavojų eismo saugumui bei lėmė spūsčių kelyje susidarymą.  Kelyje nuolat atsirasdavo išdaužos bei provėžos.  

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovo Martyno Gedaminsko, dėl vos prieš keturis mėnesius kapitaliai rekonstruoto ir nuplauto kelio įmonė jau kreipėsi į atsakingas institucijas. Jų paprašyta sudaryti nepriklausomą komisiją, kuri ištirtų ir tiksliai nustatytų kelio griūties aplinkybes. Nustačius, kad projektavimo ar darbų atlikimo metu darbai atlikti nekokybiškai – Kelių direkcija sieks nuostolių atlyginimo.

Kadangi net ir nuslūgus potvyniui keliu Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nebus įmanoma naudotis, LAKD nurodė rangovui kuo skubiau greta esančiame ir šiuo metu remontuojamame kelyje Pagėgiai–Plaušvariai atlikti būtinuosius tvarkymo darbus ir jame atnaujinti eismą. Darbai bus atnaujinti iškart atslūgus potvyniui.

Šiuo metu LAKD konsultuojasi su specialistais dėl apsemiamų kelių pokyčių ir svarsto atlikti kelio Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė hidrodinaminio poveikio vertinimą. Pirmą kartą Lietuvoje tokia studija buvo atlikta Šilutės rajone statant Rusnės estakadą. Atliekant vertinimus buvo atliktas hidrodinaminis modeliavimas – atsižvelgiama į užliejimo lygį ir galimybes, esant skirtingo dydžio potvyniams, buvo vertinamos ir kitos priemonės, leidžiančios sumažinti ekstremalių potvynių grėsmes. Kadangi hidrodinaminis modeliavimas leidžia įvertinti skirtingų dydžio potvynių poveikius ir pasekmes, turint šią informaciją lengviau priimti teisingą sprendimą.

„Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, keičiasi klimatas, vis dažniau tenka susidurti su įvairiomis gamtos stichijomis, aplinkos reiškiniais. Pavasariniai potvyniai vakarų Lietuvoje nėra naujiena, tačiau matome, kad jie kasmet yra didesni, prasideda anksčiau ir tęsiasi ilgiau, nei esame įpratę. Kelių projektuotojai turi į tai atsižvelgti ir įvertinti šias aplinkybes. Būdami užsakovu suprantame, kad turime ir patys praplėsti, atnaujinti turimas ekspertines žinias, kad ateityje galėtume padėti rangovui ir visi drauge rastume teisingus sprendimus“, – pastebi M. Gedaminskas.

Kelių direkcija statinio griūties tyrimo metu iš atsakingų institucijų sudarytų atstovų komisijai nurodė išanalizuoti, ar projektavimo darbų metu buvo atsižvelgta į specifines šio regiono aplinkos sąlygas.

Už nuplautų kelių atstatymo darbus, kaip ir patrulines kelių apžiūras, riziką keliančių kelių priežiūrą, šiuo metu yra atsakingas LAKD partneris – AB „Kelių priežiūra“. Dėl kelio Pagėgiuose ir kitų probleminių kelių ruožų LAKD nuolatos komunikuoja su partneriu, į pagalbą pasitelkė ir daugiau ekspertų, kurie dalinasi problemų analizėmis, įžvalgomis ir galimais techniniais sprendimais. Partnerių paprašyta ne tik padidinti darbuotojų pajėgas šioje šalies dalyje, bet ir nuolatos informuoti apie situaciją ir pokyčius vakarų Lietuvos keliuose.

LAKD darbuotojai vakar taip pat susisiekė su Pagėgių seniūnija, su kuria palaiko ryšį, kad esant būtinybei būtų galima padėti žmonėms, negalintiems išvažiuoti iš savo namų.

Ministro teigimu, visas kelias Vilnius–Utena, kaip ir planuota anksčiau, turėtų būti rekonstruotas iki 2025 metų pabaigos.

„Po 38 dienų startuojame su pirmų atkarpų rekonstrukcija nuo Molėtų iki Utenos, maždaug 30 kilometrų ruože. Labai tikiuosi, kad mus lydės sėkmė ir iki metų galo turėsime atliktus darbus“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė M. Skuodis.

„Planas, (...) kad visas Utenos plentas turėtų būti sutvarkytas iki 2025 metų pabaigos, lieka nepakeistas“, – teigė ministras.

Pasak jo, darbai šiuo metu rekonstruojamame 2 kilometrų ruože Utenoje turėtų būti baigti šių metų viduryje.

HISK trečiadienį su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pasirašė 61 mln. eurų vertės sutartį. Pasak LAKD vadovo Mariaus Švaikausko, darbai turėtų būti pradėti kovo 8 dieną.

„Pasirašytos sutarties vertė yra 61 mln. eurų su PVM“, – žurnalistams trečiadienį sakė jis. 

Anot M. Skuodžio, kelio atkarpos nuo Riešės seniūnijos iki Molėtų projektavimo darbai turėtų būtų pabaigti antrąjį šių metų ketvirtį, iškart po to planuojama paskelbti šio ruožo rangos darbų konkursus.

„Tikiuosi, kad nuo metų vidurio, antrąjį metų pusmetį ten jau matysime realiai vykstančius rangos darbus“, – sakė M. Skuodis.

Pasirašytos sutarties vertė yra 61 mln. eurų su PVM.

 

Pasak M. Švaikausko, pastarosios atkarpos rekonstrukcija gali būti dvigubai brangesnė nei Molėtų–Utenos ruožo.

„Rangos darbams tikslią sąmatą pasakyti anksti, bet patys įsivaizduojate, kad tas ruožas yra ilgesnis ir bus daromas „du plius vienas“ pagal eismo intensyvumą, tai vertė gali būti dvigubai didesnė negu šios (Molėtų–Utenos – BNS) atkarpos“, – sakė LAKD vadovas. 

Perskirstys lėšas keliams, atidės kai kuriuos projektus

Kelių priežiūros ir plėtros programoje šiemet kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai papildomai skirta 40 mln. eurų.

M. Skuodis pripažino, kad šių Vyriausybės numatytų lėšų šiemet suplanuotiems kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos darbams neužteks. Dėl to, jo teigimu, reikės atidėti kitų projektų įgyvendinimą bei perskirstyti jiems numatytas lėšas.

„40 mln. eurų mums nepakanka.  Reikia labai kūrybiškai žiūrėti į procesus, į visus kitus darbus, kad mes vis dėlto įgyvendintume tuos prioritetus, kuriuos esame deklaravę“, – teigė susisiekimo ministras.

„Faktas, dėl to mes kažkuriuos projektus turime atidėti ir skirti prioritetą tiems darbams, kurie yra prioritetiniai: numeris vienas – Utenos plentas, numeris du yra „Via Baltica“ (...), numeris trys yra tiltai, viadukai ir po to visi kiti darbai“, – pridūrė jis.

Pernai spalį pradėti beveik dviejų kilometrų ilgio šio kelio atkarpos rekonstrukcijos darbai, kurių vertė siekia 7 mln. eurų. Darbus taip pat atlieka HISK, juos užbaigti numatyta 2024 metų liepą.

Kelias Vilnius–Utena yra viena pagrindinių Lietuvos transporto arterijų, vedančių iš šalies sostinės į aplinkines savivaldybes. Šis kelias yra ir vienas problematiškiausių, turintis cementbetonio dangą, kuri yra deformuota ir susidėvėjusi.

Kelias pradėtas tiesti apie 1978 metus, visiškai baigtas 1985 metais. Pirmieji jo rekonstrukcijos darbai vyko 2008–2009 metais. Po ilgos pertraukos, 2019–2020 metais, buvo rekonstruotas Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, esantis kelio ruožas, jis taip pat paplatintas nuo dviejų iki keturių eismo juostų.

Tai yra pusė viso „Via Baltica“ projekto – visą kelią sudaro keturios atkarpos, iš kurių trečiadienį oficialiai baigiama antroji, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).

„Per metus pastatyti keturi viadukai, keturi tiltai, tunelinis pravažiavimas ir žaliasis tiltas gyvūnų migracijai. Ir tai tik didžiausi objektai. (...) Atidarius šią atkarpą bus pasiekta šio projekto pusiaukelė“, – pranešė LAKD.

Renginyje dalyvaus susisiekimo ministras Marius Skuodis, LAKD generalinis direktorius Marius Švaikauskas, darbus atlikusios rangovės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius, Kalvarijos meras Nerijus Šidlauskas.

Visas apie 40 kilometrų ilgio kelias iki 2025 metų bus rekonstruotas į keturių eismo juostų automagistralę ir pritaikytas tiek civilinėms, tiek karinio mobilumo reikmėms.

Pirmąjį „Via Baltica“ ruožą rekonstravo „Fegda“ – už 55,8 mln. eurų, o antrąjį už 66,7 mln. eurų – „Kauno tiltai“.

Anot jos, jau atlikta daugiau nei du trečdaliai numatytų darbų.

„Kelyje „Via Baltica“ tarp Marijampolės ir Lietuvos–Lenkijos valstybių sienos šiuo metu vykdomi iki šiol intensyviausi darbai, kurių metu bus įrengta itin plati kelio infrastruktūra: nuo žiedinių sankryžų iki tiltų, viadukų“, – pranešime teigia LAKD vadovas Marius Švaikauskas.

Kelio ruožą nuo Skardupių iki Trakiškių (72,5–79 km) už 55,8 mln. eurų rekonstruoja įmonė „Fegda“, o atkarpą nuo Trakiškių iki Smalninkų (79–85 km) – bendrovė „Kauno tiltai“, su kuria pasirašyta 66,7 mln. eurų sutartis.

Jau pradėtas rekonstruoti pirmasis beveik 16 km ilgio ruožas – nuo 56,8 iki 72,5 km – yra tarp Marijampolės ir Skardupių kaimo, jį LAKD užsakymu už 223,6 mln. eurų atnaujins „Fegda grupės“ įmonės „Fegda“ ir „Tilsta“. Tai ilgiausias iš keturių ruožų tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos, jis bus atnaujintas iki 2024 metų pabaigos.

Ketvirtojo ruožo – nuo Smalninkų iki Lenkijos sienos (85–97,1 km) rangos darbų konkursą planuojama skelbti dar šiemet. Viso apie 40 kilometrų „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 97,06 km) darbus planuojama baigti 2025 metais, jų bendra investicijų vertė sieks apie 560 mln. eurų.

Rekonstrukciją finansuojama valstybės biudžeto ir Europos lėšomis.

Užbaigus rekonstrukciją dviejų eismo juostų magistralinis kelias bus pertvarkytas į keturių juostų automagistralę su plačia infrastruktūra: bus nutiesta net apie 45 km jungiamųjų kelių, įrengta 10 žiedinių sankryžų, 5 viadukai, 4 tiltai, 3 tuneliniai pravažiavimai, įrengtas tinkamas apšvietimas, akustinės sienelės, apie 11 hektarų ploto automobilių stovėjimo aikštelė su atskiromis zonomis krovininiam, lengvajam transportui, elektromobiliams.

Šiame ruože vyksta didžiausi nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kelių infrastruktūros statybų darbai. Visas apie 40 km ilgio kelias 2025 metais taps keturių eismo juostų automagistrale ir bus pritaikytas tiek civilinėms, tiek karinio mobilumo reikmėms, pranešė Susisiekimo ministerija. 

Oficialioje ceremonijoje dalyvaus premjerė Ingrida Šimonytė ir susisiekimo ministras Marius Skuodis – bus įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms.

Pradedamas rekonstruoti pirmasis beveik 16 km ilgio ruožas yra tarp Marijampolės ir Skardupių kaimo (56,8–72,5 km). Tai ilgiausias iš keturių ruožų tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos, jis bus atnaujintas iki 2024 metų pabaigos.

Ruožą nuo 56,83 iki 72,5 kilometro Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu už 223,6 mln. eurų (su PVM) atnaujins konkursą laimėjusios „Fegda grupės“ įmonės „Fegda“ ir „Tilsta“.

Ruožas, kaip ir visas kelias, bus pertvarkytas į keturias eismo juostas, bus įrengtos ar atnaujintos dviejų lygių sankryžos, tuneliniai pravažiavimai ir tiltai, nutiesta 45 km jungiamųjų kelių ir įrengta apie 8 km užtvarų nuo triukšmo.

Be to, ties „Via Baltica“ ir Marijampolės–Kybartų kelio sankryža bus įrengta apie 11 ha ploto automobilių aikštelė, kurioje numatomos atskiros zonos krovininiam, lengvajam transportui, elektromobiliams, poilsio infrastruktūra.

„Via Baltica“ tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos yra vienas intensyviausio eismo ruožų Lietuvoje. Per parą juo vidutiniškai pravažiuoja beveik 14 tūkst. automobilių, iš jų net pusę sudaro krovininis transportas.

Pernai darbai pradėti dviejuose magistralės ruožuose – nuo 72,5 iki 79 kilometro ir nuo 79 iki 85 kilometro. Pirmąjį ruožą rekonstruoja „Fegda“ – už 55,8 mln. eurų, o antrąjį už 66,7 mln. eurų – „Kauno tiltai“.

Ketvirtojo magistralės ruožo – nuo 85 iki 97,1 kilometro rangos darbų konkursą planuojama skelbti dar šiemet. Viso apie 40 kilometrų „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 97,06 km) darbus planuojama baigti 2025 metais.

Šiuo projektu tęsiami svarbaus šiaurės–vakarų Lietuvos kelio kapitalinio remonto darbai. Anksčiau „YIT Lietuva“ suremontuota beveik 10 km ilgio kelio atkarpa jau sėkmingai eksploatuojama.

Kelio atkarpa nuo dešimtojo kilometro taip pat bus suremontuota pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos reikalavimus. Šiuo metu vietomis 6 m pločio nesiekianti važiuojamoji kelio dalis bus praplatinta iki 7 m pločio. Vietoje esamos dangos bus įrengtas skaldos pagrindo sluoksnis ir 16 cm storio dviejų sluoksnių asfaltbetonio danga. Atliekant darbus iš viso planuojama panaudoti 10 tūkst. tonų skaldos ir 8,7 tūkst. tonų asfaltbetonio. Taip pat bus atnaujintas horizontalusis kelio ženklinimas ir šalia esančios autobusų stotelės.

Suremontavus kelio ruožą, kuriame šiuo metu gausu duobių, nelygumų ir išdaužų, susisiekimas tarp Kretingos ir Skuodo bei šalia esančių mažesnių gyvenviečių taps saugesnis ir patogesnis.

„Kelių kokybė yra vienas iš valstybės išsivystymo lygio indikatorių. Nuo gerai išplėtoto modernaus kelių tinklo reikšmingai priklauso ne tik avaringumo rodikliai, bet ir eismo efektyvumas, galimybės sumažinti transporto ekonominius bei aplinkosauginius kaštus. Turint omenyje, kad keliu Kretinga–Skuodas per parą pravažiuoja daugiau nei 3500 automobilių, patogaus ir saugaus susisiekimo užtikrinimas jame yra svarbus visam šiaurės–vakarų Lietuvos kraštui“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Šiuo metu „YIT Lietuva“ taip pat rekonstruoja rajoninį kelią Kretingalė–Plikiai– Smilgynai. Vykdo ir tilto per Eketės upę Klaipėdos rajone projektą, atlieka kelio Verdainė–Pašyšiai 3 km ruožo, rajoninio kelio Šilutė–Ramučiai–Gardamas daugiau nei 5 km ruožo kapitalinio remonto darbus Šilutės rajone bei kelyje Trakai–Rūdiškės–Pivašiūnai–Alytus. Taipogi rekonstruoja kelią Mažeikiai–Plungė–Tauragė bei Baltrušaičiai–Drūtaviškiai, remontuoja 8 km kelio ruožą Griežpelkiai–Vilkyškiai, Tauralaukio bei Klemiškės gatves Klaipėdoje, įrenginėja skirtingų lygių geležinkelio ir automobilių sankirtą Lentvario–Vievio pervažoje, vykdo šiaurinių ir pietinių Vilniaus miesto gatvių priežiūrą.

Apie statytoją „YIT Lietuva“ įmonių grupę

Tvarių miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių Šiaurės Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, veikiančiam devyniose šalyse. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto projektus ir atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.

1,7 mln. eurų kainavusius darbus uoste atliko bendrovė „Kavesta“. Pasak uosto vadovo Algio Latako, kelio įrengimas leis spartinti bei efektyvinti krovos procesus.

„Šis projektas konteinerių paskirstymo centrui leidžia užtikrinti efektyvesnę krovą ir suteikia didesnį pralaidumą. Artimiausiu metu bus įgyvendinami ir kiti investiciniai projektai, kad būtų galima maksimaliai išnaudoti esamą, konteinerių krovai skirtą infrastruktūrą“, – pranešime teigė A. Latakas.

Rekonstravus pokraninius kelius ir juos sujungus, prie 88-96 krantinių vienu metu gali būti prišvartuoti du konteineriniai laivai, sudarytos sąlygos STS kranui aptarnauti visą laivo ilgį.

Pasak A. Latako, artimiausiu metu bus vykdomi ir kiti investiciniai projektai, kad būtų galima maksimaliai išnaudoti esamą konteinerių krovai skirtą infrastruktūrą.

„Dar šiemet planuojame pradėti ir gilinimo prie krantinių projektą, kurį įgyvendinę galėsime padidinti grimzlę ir atsiras galimybė pilniau pakrauti konteinerinius laivus“, – sakė A. Latakas.

Planuojama pasiekti iki 14,6 metrų gylį prie dalies krantinių, tai leis į konteinerinius laivus pakrauti papildomą krovinio kiekį.

Šių metų pradžioje Vyriausybės nutarimu įsigaliojo uosto rinkliavų pakeitimai – į Klaipėdos uostą atvykstantiems laivams, gabenantiems paskirstymui, vadinamajam transšipmentui skirtus konteinerius, panaikinta tonažo rinkliava, patvirtinti ir kiti rinkliavų pokyčiai.

Per šių metų sausio–birželio mėnesius Klaipėdos uoste krovinių konteineriuose (TEU) srautas išaugo 64,5 proc. iki 479 tūkst. TEU. Palyginti su krova kituose Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose, Klaipėdos uoste ji didėjo labiausiai.

Planuojama, kad jei konkursas vyks sėkmingai, sutartis galėtų būti pasirašyta trečiąjį šių metų ketvirtį. Būsimas rangovas turės atnaujinti 6,5 km ilgio kelią nuo 72,5 iki 79 kilometro.

Anot direkcijos, baigus projektavimą, šiemet numatyta paskelbti dar du rangos konkursus ruožuose nuo 79 km iki 85 km ir nuo 56,83 km iki 72,5 km, o ketvirtojo ruožo – nuo 85 km iki 97 km – rangos konkursas bus paskelbtas šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje.

Viso apie 40 kilometrų „Via Balticos“ ruožo (nuo 56,8 iki 97 km)  atnaujinimą planuojama baigti iki 2024 metų gruodžio.

Direkcja nurodo, kad vidutinis metinis paros eismo intensyvumas šiame ruože siekia iki 10 tūkst. automobilių per parą, iš jų iki 50 proc. sudaro krovininis transportas.

Rekonstravus „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos jis atitiks tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo reikalavimus.

„Via Baltica“ keturių juostų keliu sujungs Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Ja iš Vakarų Europos per Lenkiją į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis važiuoja daug krovininio transporto.

Bendras „Via Baltica“ ilgis Lietuvoje yra 274 kilometrai, projektui suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.

Vienus iš didžiausių pokyčių praeiviai pastebi centrinėje miesto dalyje – sutvarkyta 414 m ilgio Danės krantinė, šalia esančiame skvere įrengtos terasos su vaizdu į upę, parkas ekstremalaus dviračių sporto mėgėjams, riedlentininkams, treniruokliai norintiems pasimankštinti, vaikų žaidimų aikštelė, naujas modernus fontanas, išsaugoti vertingi seni želdiniai, pasodinta naujų. Kol kas šias permainas praeiviai gali stebėti iš tolo, bet darbai eina į pabaigą ir jau pavasarį rekonstruotas skveras visu grožiu atsivers visuomenei ir, tikimasi, taps patraukliausia laisvalaikio vieta klaipėdiečiams ir miesto svečiams.

Norint pamatyti pokyčius miesto dalyje tarp Sausio 15-osios g. ir Kauno g. reikėtų pažvelgti iš paukščio skrydžio – iš ten jie geriausiai matyti.

Po rekonstrukcijos šį pavasarį atverta viešoji erdvė prie buvusio „Vaidilos“ kino teatro. Čia sukurtos jaukios poilsio zonos, žaliosios erdvės, įrengta scena, vaikų žaidimų aikštelė. Įgyvendinant projektą ne tik sukurtos naujos, kokybiškos poilsio erdvės, bet ir išsaugota šios vietos autentika – restauruotos medinės skulptūros puošia fontaną. Palei aikštę driekiasi nauja dviračių tako atkarpa, jungianti Taikos prospektą ir Ąžuolyno giraitę, atnaujintas šalia aikštės palei Taikos pr. besidriekiantis pėsčiųjų ir dviračių takas nuo Sausio 15-osios iki Kauno gatvės.

Šiais metais savivaldybė pabaigė įgyvendinti ir kitą projektą, kurio metu naujam gyvenimui prikelta Ąžuolyno giraitė, esanti Adomo Brako dailės mokyklos „užnugaryje“. Tai – puiki vieta ieškantiems naujų maršrutų pasivaikščiojimams. Tvarkant teritoriją, išsaugota jos puošmena – natūrali gamta. Daugiabučių gyvenamųjų namų, mokyklų supamame parke sutvarkyti želdynai, mažosios architektūros elementai, įrengta stebėjimo ir apsaugos sistema, apšvietimas, sutvarkytos vandens telkinio pakrantės, įrengti nauji bei atnaujinti seni pėsčiųjų ir dviračių takai, sukurtos erdvės įvairių pomėgių turintiems gyventojams, vaikų žaidimų aikštelės. Šią jaukių pasivaikščiojimų vietą netruko pamėgti tiek jauni tėvai, į parką atkeliaujantys su vaikais, tiek vyresnio amžiaus klaipėdiečiai, čia susitinkantys pabendrauti su bendraamžiais.

Tarp šių didelės apimties darbų būtina paminėti dar vieną reikšmingą, tiesa, dar nebaigtą projektą – kompleksinį Rumpiškės kvartalo daugiabučių namų kiemų tvarkymą, apimantį 10,6 ha teritoriją. Nuo pradžių šis projektas gyventojų buvo vertinamas prieštaringai: vieni darbų labai laukė, kiti priešinosi pokyčiams šioje dešimtmečius iš esmės netvarkytoje teritorijoje. Sutvarkius kiemus – iš esmės, šeimininkiškai racionaliai juos perplanavus, įrengus apšvietimą, jie tapo ne tik jaukesni, gražesni, bet juose atsirado ir daugiau vietos automobiliams, įvairioms veikloms (žaidimų, sporto, laisvalaikio). Įkvėpti šios teritorijos tvarkymo, daug klaipėdiečių siekia atkreipti savivaldybės dėmesį į būtinybę taip, – kompleksiškai, iš esmės tvarkyti ir kitus daugiabučių namo kiemus. Gyventi gražioje ir saugioje aplinkoje norime visi, be to, šiuo atveju ypač patrauklu tai, kad gyventojams tai nieko nekainuoja – visi tvarkymo darbai finansuojami ES ir miesto biudžeto pinigais.

Kompleksiškai tvarkomas Rumpiškės kvartalas.

Ryškūs pokyčiai matyti ir kitose teritorijose prie daugiabučių: tvarkomi šaligatviai, pėsčiųjų takai, rekonstruojamos įvažos į kiemus, įrengiamos aikštelės automobiliams, kiemuose nušvinta nauji šviestuvai, įrengiamos vaikų žaidimo ir poilsio aikštelės. Per 2021 m. mieste atnaujinta daugiau kaip 14 tūkst. kv. metrų pėsčiųjų takų ir šaligatvių, nutiesta dešimtys kilometrų naujos gatvių dangos. Šiemet iš esmės atnaujintas ir Ferdinando (Bokštų g.) skveras, kuriame senojo miesto istoriją pasakoja ant grindinio atvaizduotas XX a. pradžios Vitės priemiesčio gatvių tinklas.

Svarbūs pokyčiai eismo organizavimo srityje: užbaigta Tilžės g. nuo Šilutės pl. iki geležinkelio pervažos rekonstrukcija, pertvarkant žiedinę Mokyklos g. ir Šilutės pl. sankryžą, Šilutės plento ruožo nuo Tilžės g. iki geležinkelio pervažos (iki Kauno g.) rekonstrukcija, įsibėgėjo Baltijos pr. estakados statyba. Jos metu, siekiant palengvinti vairuotojų, važiuojančių į miestą ir iš jo per šią svarbią transporto arteriją, dalią, nutiestas alternatyvus kelias – Lypkių gatvė.

Baigta rekonstrukcija Šilutės plente.

Šiemet baigta valstybinės reikšmės kelio – pagrindinės Tauralaukio gatvės – Pajūrio – rekonstrukcija, iš esmės pagerinusi susisiekimo su centrine miesto dalimi sąlygas.

Vienas naujausių eismo gerinimo projektų – naujos šviesoforinės sankryžos Liepų g. – Jaunystės g. – Arimų g. įrengimas. Sankryža tapo saugesnė visiems eismo dalyviams: ir automobilių vairuotojams, ir pėstiesiems, ir dviratininkams, kurie intensyviai juda palei Liepų gatvę nutiestais takais.

Baigiami Malūno parko sutvarkymo darbai (I etapas): įrengtas pontoninis pėsčiųjų tiltas per tvenkinį, priėjimo prie tvenkinio liepteliai, sutvarkyti pėsčiųjų ir dviratininkų takai.

Mieste kyla nauja konsultacinė poliklinika vaikams, ji veiks Vaikų ligoninės pašonėje ir pakeis dabartinį nepatogų pastatą, kuriame dėl įvairiausių sveikatos sutrikimų konsultuojami vaikai ne tik iš Klaipėdos, bet ir viso regiono. Klaipėda laukia ir naujos mokyklos pabaigtuvių – modernus pastatas kyla šiaurinėje miesto dalyje, kur ugdymo įstaigų trūksta labiausiai. Neabejotinai vienas reikšmingiausių šių metų miesto įvykių – Paryžiaus Komunos gatvėje, ant senos mokyklos griuvėsių, iškilusi šiuolaikiška Futbolo mokykla, kurioje jauniesiems miesto sportininkams sudarytos puikios sąlygos treniruotis visais metų laikais. Taip pat šiemet iš esmės atnaujintas Hermano Zudermano gimnazijos sporto aikštynas, juo naudojasi ir greta esanti Gedminų progimnazija, kurią lanko beveik tūkstantis moksleivių, ir aktyvūs vietos bendruomenės atstovai.

Futbolo mokyklos komplekse jau treniruojasi jaunieji mokyklos auklėtiniai.

Rugsėjo 1 d. duris po kapitalinio remonto atvėrė Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazija. Reikšmingi pasikeitimai ir miesto centre įsikūrusiame Karalienės Luizės jaunimo centre, kuriame vyksta vaikų, moksleivių ir jaunimo kolektyvų neformaliojo ugdymo veiklos. Remontuojant garbingo amžiaus pastatą, stogas uždengtas nauja čerpių danga, atnaujintos inžinerinės sistemos, įrengti karšto vandens tinklai, apšvietimas, vėdinimas, naujais pakeisti sunkiai varstomi mediniai langai ir durys, atliktas kapitalinis sporto salės remontas ir kt.

Džiugios įkurtuvių nuotaikos ir Kauno g. „Kauno atžalyno“ bibliotekoje. Po remonto pastate įrengtos modernios erdvės lankytojams, jis pritaikytas bendruomenės poreikiams.

Daugiau malonių permainų bus ir pietinėje miesto dalyje: šiemet pradėti Vingio mikrorajono aikštės, esančios tarp Vingio ir I. Simonaitytės g., ir jos prieigų remonto darbai. Juos pabaigus Vingio pasaže atsiras nauja stoginė su grūdinto stiklo stogu, bus įrengtas naujas skvero ir jo prieigų apšvietimas, vaizdo stebėjimo kameros, sutvarkytos žaliosios zonos.

Pasivaikščiojus po sutvarkytas miesto erdves galima užsukti į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų: šiaurinėje piliavietės kurtinoje šiemet atverta įdomi nauja ekspozicija – į ją investuota daugiau nei 800 tūkst. eurų.

Tarp išskirtinės svarbos darbų 2021 m. aruode – patvirtintas naujas miesto bendrasis planas, kuris sudarys sąlygas Klaipėdai augti ir plėstis, racionaliau panaudoti teritorijų potencialą. Taip pat patvirtintas 2021–2030 m. strateginis plėtros planas. Šiais metais pirmąkart Klaipėdoje startavo dalyvaujamasis biudžetas – įrankis, suteikiantis teisę gyventojams patiems nuspręsti, kam išleisti dalį miesto biudžeto lėšų. Vis dėlto, savivaldybės vadovai šių metų nevadina išskirtiniais – 2021-ieji tokie patys intensyvūs, kaip ir daugelis pastarųjų metų, tačiau, natūralu, kad senesni įvykiai po truputį užsimiršta, o akys prie pokyčių pripranta.

Paprašytas įvardyti ryškiausią šių metų pokytį, miesto meras Vytautas Grubliauskas nenorėjo išskirti nė vieno objekto ir sakė, kad kiekvienas jų yra svarbus skirtingai bendruomenės daliai. „Vienam svarbiausias yra sutvarkytas šaligatvis prie jo daugiabučio, o kitam norisi jaukios erdvės laisvalaikiui, sklandžių eismo sąlygų ar mokyklos vaikui arčiau namų. Savivaldos veiklos sritis yra be galo plati, tad ir įgyvendinami projektai apima pačias įvairiausias sritis, kurios aktualios miestiečiams. Miesto siekis – padaryti kažką gero, kuo galėtų pasidžiaugti kiekvienas klaipėdietis. Visi atlikti darbai labai svarbūs, reikalingi, laukti ir pagaliau pabaigti (arba baigiami). Svarbiausia, kad jie džiugintų klaipėdiečius ir įkvėptų įvertinti: Klaipėda tikrai keičiasi ir gražėja“, – sakė V. Grubliauskas.

Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis neslepia, kad kone kiekvienas įgyvendinamas projektas pateikia įvairiausių iššūkių, tačiau jei objektas yra populiarus, lankomas ir naudojamas ar jo atsiradimas ar atnaujinimas pagerino situaciją – tai yra geriausias atpildas už visą iki rezultato nueitą kelią.

„Visi pokyčiai mieste yra komandinio darbo rezultatas. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad savivaldybėje dirba daugybė savo darbui atsidavusių specialistų, „sergančių“ už savo projektus, bendradarbiaujančių, siekiančių geriausių rezultatų. Kiekvienas projektas nuo pirminio sumanymo iki įgyvendinimo nueina ilgą kelią. Malonu, kad, nepaisant ne visada sutampančių nuomonių, nepamirštama svarbiausio – kodėl vieno ar kito objekto reikia miestui, todėl kompromiso paieškas (neretai ir labai nelengvas) dažniausiai vainikuoja išdiskutuotas, tikiu, racionaliausias sprendimas. Norėčiau tikėti, kad miestiečių kasdienybė dėl jų darosi ir patogesnė, ir gražesnė“, – sakė G. Neniškis.

Ateinančiais metais planuojama baigti darbus Rumpiškės kvartale, tęsis atnaujinimo darbai kituose gyvenamuosiuose rajonuose, finišuos Danės skvero rekonstrukcija, toliau vyks mokyklos šiaurinėje miesto dalyje statyba. Bus tęsiami senamiesčio gatvelių atnaujinimo, Malūno parko sutvarkymo (II etapas), modernių erdvių sukūrimo Klaipėdos gimnazijose ir progimnazijose ir kt. darbai.