Vienas siūlymo iniciatorių rodė, kaip atrodo lietuviški, latviški, estiški ir lenkiški ženklai ir kuo jie skiriasi.

„Lietuva vis dar per 34 metus nepakeitė savo kelio ženklų dizaino. Tuo tarpu Latvija, Estija, Lenkija susikūrė savo standartus, savo dizainą, kuris labiau primena vakarietišką ir nutolo nuo sovietmečio“, – kalbėjo siūlymo iniciatorius A. Vyšniauskas.

„Žmonės turbūt neturi ką veikt ir turi per daug pinigų“, – teigė Seimo narys Aurelijus Veryga.

Tačiau A. Vyšniauskas atkirto, kad keisti ženklų dizainą yra svarbu.

„Gan nuosekliai mūsų valstybė desovietizuoja savo viešąsias erdves. Galime padiskutuoti ir apie kelio ženklų keitimą. Juo labiau, kad ir tarptautiniai standartai pamažu keičiasi. Ir tokia galimybė atsiranda“, – aiškino A. Vyšniauskas.

„Pabandykime bent įsivaizduoti, kiek kainuotų visoje Lietuvoje pakeisti visus kelių ženklus, kad šriftas būtų kitoks. Man labai įdomu, ar ką nors klaidina tie ženklai, ar jie yra kokie nors, sakykime, neaiškūs“, – nurodė A. Veryga.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Iniciatoriai tikino, kad visų ženklų iškart keisti ir nesiūlo.

„Be abejo, tas keitimo procesas negali būti greitas, negali būti iš karto, tai turėtų įvykti per kelerius metus. Lietuvoje vidutiniškai per dešimt metų yra pakeičiama didžioji dalis kelio ženklų dėl nusidėvėjimo. Tai tiesiog nusidėvėję ženklai galėtų būti keičiami į naujo dizaino ženklus“, – aiškino A. Vyšniauskas.

Žurnalistai žmonėms parodė, kaip atrodo ženklai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, paklausė jų nuomonės. Dauguma nemato reikalo jų keisti. Kitiems kaimynų ženklai – gražesni.

„Via Lietuvos“ atstovas atsakė, kiek valstybiniuose keliuose yra ženklų, kiek kainuoja pakeisti nors vieną iš jų.

„Valstybinės reikšmės keliuose yra apie 250 tūkst. kelio ženklų. Vidutiniškai vieno ženklo pakeitimo kaina – apie 200 eurų“, – sakė Via Lietuva“ infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas.

Valstybinės reikšmės keliuose yra apie 250 tūkst. kelio ženklų. Vidutiniškai vieno ženklo pakeitimo kaina – apie 200 eurų.

Tad visus juos pakeisti kainuotų 50 mln. eurų. Tačiau ženklų Lietuvoje yra kur kas daugiau, nes „Via Lietuva“ neskaičiuoja ženklų, esančių savivaldybėse. Vien Vilniuje savivaldybė skaičiuoja turinti apie 75 tūkst. kelio ženklų. Čia vieno ženklo pakeitimas kainuoja apie 75 eurus.

Susisiekimo ministras šiuo metu komandiruotėje Čilėje, tad ministerija atsiuntė atsakymą raštu. Esą šiuo metu įtvirtinti kelio ženklai ir jų atvaizdai atitinka tarptautinę Kelio ženklų ir signalų konvenciją. Europos saugaus eismo darbo grupė šiuo metu rengia kelio ženklų atnaujinimą.

„Atsižvelgiant į tai, Susisiekimo ministerija mano, kad kelio ženklų dizaino keitimas, ne pagal Konvencijos pakeitimus, o pagal kitų valstybių pavyzdžius, stokotų teisinio pagrindo, būtų netvarus ir trumpalaikis“, – raštu teigė Susisiekimo ministerija.

Tad Susisiekimo ministerija kelio ženklų dizainą keisti žada tik jei taip nutars Europos Vidaus transporto komiteto Saugaus eismo darbo grupė. Jos sprendimas turėtų paaiškėti rugsėjį.

Ministerijos teigimu, ženklų dizaino keitimas pagal kitų valstybių pavyzdžius „stokotų teisinio pagrindo“.

„Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) Vidaus transporto komiteto Saugaus eismo darbo grupė WP.1, remiantis prie Kelio ženklų ir signalų konvencijos prisijungusių valstybių gerąja patirtimi, 2024 m. užbaigė rengti Kelio ženklų ir signalų konvencijoje naudojamų kelio ženklų atvaizdų atnaujinimus. Galutinis dokumentas bus pateiktas valstybių svarstymui 2024 m. rugsėjo mėnesį“, – Eltai perduotame komentare aiškino Susisiekimo ministerija.

„Atsižvelgiant į tai, Susisiekimo ministerija mano, kad kelio ženklų dizaino keitimas ne pagal Konvencijos pakeitimus, o pagal kitų valstybių pavyzdžius stokotų teisinio pagrindo, būtų netvarus ir trumpalaikis“, – pridedama komentare.

Ministerija taip pat pabrėžė, kad vieno standartinio kelio ženklo įrengimas vidutiniškai kainuoja 200 eurų.

„Po to, kai JT EEK Vidaus transporto komiteto Saugaus eismo darbo grupė WP.1 pritars siūlomiems Konvencijos pakeitimams, Susisiekimo ministerija pradės rengti atitinkamus KET bei Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių pakeitimus, o kelio ženklų dizaino pakeitimas turės teisinį pagrindimą ir atitiks naujausius Konvencijos pakeitimus“, – teigiama komentare.

„Vieno standartinio kelio ženklo įrengimas vidutiniškai kainuoja 200 Eur. Į šią kainą įeina kelio ženklo skydas, laikančioji konstrukcija, kelio ženklo įrengimas. Savaime aišku, priklausomai nuo kelio ženklo matmenų, laikančiosios konstrukcijos sudėtingumo, įrengimo kaštų, kaina gali būti didesnė“, – tvirtina Susisiekimo ministerija.

ELTA primena, kad Seimo konservatoriai Andrius Vyšniauskas, Paulė Kuzmickienė ir Mindaugas Skritulskas kreipėsi į susisiekimo ministrą Marių Skuodį, siūlydami keisti sovietinio dizaino kelių ženklus.

Pasak parlamentarų, šiuo metu didžioji dauguma Lietuvoje galiojančių ir naudojamų kelio ženklų, atsižvelgiant į jų dizainą, yra identiški ar panašūs į SSRS okupacijos metu patvirtintus kelio ženklus.

Parlamentarų Susisiekimo ministerijai inicijuotame rašte nurodoma, kad reikia sukurti artimus ar panašius į Europos Sąjungos (ES) valstybėse naudojamus kelio ženklus. Pasak Seimo narių, šiuos pokyčius būtų galima įgyvendinti per ateinančius 10 metų.

Seimo nariai pastebi, kad šie siūlymai nėra nauji, tačiau iki šiol, jų teigimu, Susisiekimo ministerija iniciatyvos nesiėmė.

Pranešime policijai bendrovė nurodė, kad nuo vasario 20 iki 22 dienos Kretingos rajono Klecininkų kaimo ribose pradingo 12 kelio ženklų. Vagystė įvykdyta kelyje Kartena–Kūlupėnai–Salantai.

O štai nuo kovo 14 iki 15 dienos tame pačiame kelyje buvo pavogta dar 14 kelio ženklų.

Įmonė nurodė patyrusi 376,5 euro žalą.

Kelininkai įspėjamuosius kelio ženklus, kitaip dar vadinamus plunksnomis, buvo išdėlioję toje vietoje, kur teko platinti važiuojamąją dalį dėl gabenamo sunkiasvorio krovinio.

Negabaritinis krovinys buvo vežamas etapais, dėl krovinio dydžio net teko nuomoti privačių žemių ruožus.

Paaiškėjo, kad Kretingos policijos komisariato pareigūnai antradienį jau buvo suradę penkis ženklus.

„Nedidelę ženklų dalį radome, buvo paslėpti, numesti. Nežinau, kam ženklų galėjo prireikti. Gal žmonės yra išradingi, gal kažkur juos panaudoja“, – stebėjosi Kretingos policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas Nerijus Japertas.

Pradingo ne tik patys ženklai, bet ir metaliniai stovai, į kuriuos jie įstatomi.

„Kažkas išmonės turi. Gal pritaikys, gal parduos? Kol kas ieškome kitų ženklų“, – tikino policijos atstovas.

Vyras atkreipė dėmesį, kad jau kurį laiką prie sankryžos stovi eismo kryptis nurodantys kelio ženklai ir, kad važiavimo tvarka yra pasikeitusi, tačiau ne vienas vairuotas „iš įpratimo“ važiuoja senąja tvarka, nekreipdamas dėmesio į pastatytus ženklus.

„Su ženklais kaip ir viskas aišku, bet vairuotojus iki šiol klaidina paliktas senas, dabar jau ženklų neatitinkantis kelio žymėjimas. Dėl to kyla grėsmė patekti į avariją. Vairuotojai pyksta vieni ant kitų ir auklėja žioplius, kaip vairuoti“, – piktinasi panevėžietis.

Klaidina rodyklės

Šioje Panevėžio sankryžoje ženklai buvo įrengti 2023 metų pabaigoje kartu su šviesoforu.

Ankščiau iš pirmos eismo juostos buvo galima važiuoti tiesiai arba sukti į dešinę. Dabar, vadovaujantis kelio ženklais, galima tik sukti į dešinę. Iš antros eismo juostos anksčiau buvo galima sukti tik į kairę, dabar – važiuoti tiesiai ir sukti į kairę.

Kaip pastebi vairuotojai, nors nuo pasikeitimų praėjo daugiau nei mėnuo, sankryžoje – dar daug painiavos. Kai kurie iš pirmos juostos vis dar važiuoja tiesiai, pažeisdami Kelių eismo taisykles ir sukeldami pavojų kitiems vairuotojams.

Ženklinimą pakeis

Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga teigia, kad horizontalusis kelio ženklinimas bus pataisytas, kai tik leis oro sąlygos.

„Tikrai tikiu, kad Panevėžio miesto vairuotojai ir miesto svečiai moka Kelių eismo taisykles ir toks laikinai neatitinkantis žymėjimas jų neklaidina. Priminsiu, kad reikia vadovautis Kelių eismo taisyklių 8 punkto nuostatomis, kur nurodoma, kad, jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu“, – sakė D. Vadluga.

Klaipėdietis socialinio tinklo grupėje „Debreceno“ paskelbė įrašą, kuriame klausė gyventojų apie dingusius kelio ženklus, turėjusius stovėti šalia atliekų konteinerių, ir perspėti, kad toje vietoje automobilius statyti draudžiama.

„Kur dingo ženklai, kurie žymi, kad stovėti draudžiama, iš jų liko tik stulpai?“ – klausė klaipėdietis.

Kitas gyventojas komentavo, kad jau dieną prieš tai kažkas atvažiavo ir nuėmė tuos ženklus, tačiau taip pat neatmetė ir pavogimo tikimybės.

Gavome prašymą iš gyventojų panaikinti toje vietoje kelio ženklus.

Dar vienas miesto gyventojas spėliojo, kad ženklai tikriausiai buvo pastatyti nelegaliai arba nesuderinti su policija, dėl to jų ir nebeliko.

Tačiau reikalo esmė netruko paaiškėti.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Andriaus Žuko, ženklai buvo nuimti gyventojų prašymu, kadangi jie neturi vietos, kur statyti savo automobilių, juolab kada tiksliai atvyksta atliekų surinkimo mašinos, nėra žinoma.

„Gavome prašymą iš gyventojų panaikinti toje vietoje kelio ženklus, nes trūksta vietų mašinoms statyti, o ženklai apriboja apie 12 tokių vietų. Taip pat konkrečiai nebuvo nurodyta, kokiu laiku yra išvežamos atliekos, kai tai žinosime, su namo gyventojais apsvarstysime naujas šių ženklų pastatymo galimybes“, – teigė A. Žukas.

Bendrovės „Eismija“ projektų vadovas Audrius Džiugelis patvirtino, kad apie situaciją žino, ir ženklas netrukus bus pastatytas į vietą. Anot jo, šį ženklą veikiausiai nuvertė vėjas.

„Mieste turime ir daugiau tokių vėjo apgadintų. Šiuo metu dirbame visame mieste ir atstatinėjame apgadintus, sulaužytus kelio ženklus. Šį kelio ženklą atstatysime penktadienį“, – vakar teigė A. Džiugelis.

Tačiau dėl stipraus vėjo kartais siūbuoja ar virsta ne tik ženklai, bet ir šviesoforai, o tai kelia pavojų pro šalį važiuojantiems automobiliams ar praeiviams.

Klaipėdos savivaldybė skelbė, kad dėl vėjuotų orų mieste daug kelio ženklų buvo nusukta arba nulaužta kartu su atramomis.

„Savivaldybės nustatyta tvarka eismo organizavimo priemonių priežiūrą Klaipėdoje atliekančios bendrovės darbuotojai nuolat tikrina kelio ženklų būklę gatvėse, remontuoja nusuktus arba išverstus ženklus. Papildomi šių ženklų priežiūros darbai yra atliekami nedelsiant, praėjus audroms“, – informavo Klaipėdos savivaldybė.

Gyventojams, pastebėjusiems nuvirtusius kelio ženklus, patariama kreiptis į „Eismijos“ atstovus.

Kauno Savanorių prospektas – viena judriausių miesto gatvių. Nuo šiol čia vairuotojams reikia būti dar atidesniems. Ne tik čia, bet ir kitose judriose miesto vietose pakabinti nauji kelio ženklai.

„Įrengėme kelio ženklus, nes matome, kad važiuodami A juostomis kai kurie vairuotojai kerta sankryžas. Pagal Kelių eismo taisykles negalima to daryti. Ant ženklų uždėjome lenteles, kad papildomai informuotume vairuotojus, kad prieš sankryžą jie turi išsukti“, – sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Savivaldybė neapsikentė vairuotojų elgesio, kai ant kelio esanti milžiniška A raidė, žyminti viešojo transporto judėjimo juostą, pastoviai ignoruojama.

„Vairuotojai, važiuodami A juosta, trukdo viešajam transportui judėti greičiau. Matome, kad viešasis transportas be automobilių A juostoje judės patogiau, lengviau “, – teigė M. Matusevičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Su nepaklusniais vairuotojais lyg su vėjo malūnais kovojo ir pareigūnai.

Nori būti gudresni už kitus eismo dalyvius ir jiems draudžiama juosta nori aplenkti spūstis.

„Nori būti gudresni už kitus eismo dalyvius ir jiems draudžiama juosta nori aplenkti spūstis. Gaudavome tikrai daug nusiskundimų ir patys esame vykdę policines priemones. Per valandą nustatydavome dešimtis pažeidimų“, – teigė Kauno kelių policijos skyriaus viršininkas Vigintas Lukošius.

Pasak vairuotojų, toks ženklinimas neatneš naudos. Esą mieste bus tik dar daugiau spūsčių.

„Bus sudėtingiau“, – sakė gyventojas.

Tačiau kiti visgi tikisi, kad vairuotojai kelyje ims elgtis kultūringiau.

„Kartais išsukus iš parduotuvės būna sunku persirikiuoti į antrą juostą, bet teks prisitaikyti“, – teigė vyras.

„Man atrodo, tie ženklai nieko nepagelbės. Kartais aš pati įsivedu į internetą pasižiūrėti, ką tos naujos lentelės reiškia, nes nežinau“, – sakė moteris.

Vairuotojai turėtų būti atidesni, nes dažniausiai tokie ženklai kabo sankryžose, kuriose yra ir vaizdo kameros. Padarius nusižengimą nebūtinai sustabdys policijos pareigūnas, baudą gautumėte automatiškai kirtę tokį ženklą.

„Galės pravažiuoti policija, kitos specialiosios tarnybos. Tačiau jei vairuotojai važiuos be jokio mano išvardinto pagrindo, bus tikrai nubausti baudomis“, – sakė V. Lukočius.

Nors su kertančiais A juostą vairuotojais problemų kyla, tačiau bendrai piktybiško ženklų nepaisymo mieste mažėja.

„Neįžvelgiame daug piktybiškumo. Kai kas kartais gal paklysta mieste, nepastebi to ženklo“, – sakė V. Lukošius.

Vilniuje tokie ženklai atsirado jau prieš kurį laiką.

Statyti bet kur draudžiama

Anot Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, tokios situacijos tampa keblios dėl kelių priežasčių.

„Matome, kad kemperiai naudojasi visomis parkavimo aikštelėmis. Tose aikštelėse jie gyvena savo gyvenimą. Vadinasi, atsiranda ir šiukšlių, kurias išmeta tose vietose. Kitas dalykas – nakvoti tokioje aikštelėje gali būti nesaugu, gali visko atsitikti. Paskui formuosis bendra nuomonė, kad nesaugu pačiame mieste“, – svarstė pašnekovė.

Jei poilsiautojai susidurs su nemaloniomis situacijomis nakvynės metu, į Klaipėdą gali ir nebegrįžti, o tai vietos turizmui nebūtų palanku.

„Kemperius nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose galima statyti tik kemperiams numatytose vietose, kempinguose. Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklės draudžia statyti palapines ir kemperius tam tikslui nenustatytose ir neįrengtose vietose Kuršių nerijos nacionaliniame parke, išskyrus oficialiuose kempinguose“, – tikino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė.

Iš miestiečių kol kas jokių nusiskundimų negavome.

Pareigūnai netikrina

Pažymima, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai netikrina prekybos centrų aikštelių.

„Apsistoti poilsiui miškuose ir kūrenti laužus galima tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose. Nakvynei gamtoje (pvz., statyti palapines, kemperius) svarbu rinktis poilsiavietes, atokvėpio vietas, stovyklavietes, kempingus, kitus rekreacinės paskirties inžinerinius statinius. O laužus kūrenti – tik atitinkamai pažymėtose laužavietėse“, – priminė Aplinkos apsaugos departamentas.

Stovyklautojams internete prieinamas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos poilsiaviečių ir stovyklaviečių žemėlapis, kuriame žymimi ir kemperiai bei Valstybinių miškų urėdijos poilsiaviečių ir stovyklaviečių žemėlapis.

Komisija sprendimui pritarė

Siekiant užkirsti kelią kemperių statymui bet kur mieste, bus statomi apie tai įspėjantys kelio ženklai.

„Buvo Saugaus eismo komisijos posėdis, kuriame vienas klausimų – dėl draudžiamų ženklų kemperiams statymo paplūdimiuose. Saugaus eismo komisija pritarė, dabar turės būti mero arba mano įsakymas dėl ženklų pastatymo. Iš miestiečių kol kas jokių nusiskundimų negavome, bet esame girdėję, kad vis dėlto keliautojai pasistato kemperius, ypač „Studlendo“ aikštelėje. Visos prekybos centrų aikštelės turi ženklus, kad nakties metu draudžiama stovėti, tad šitoje vietoje jie patys reguliuoja“, – sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas.

Jis užsiminė, kad netoli vandens autobusų stovėjimo vietų taip pat buvo pastebėtas poilsiautojų kemperis, tačiau baudos dėl stovėjimo toje vietoje negavo. Ateityje situacija gali keistis.

Kūlių Vartų gatvėje, namo kieme, buvo pastatyti du nauji kelio ženklai. Vienas jų, vadinamoji „plyta“, draudžia įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą.

„Vienas draudžia eismą, kitas nurodo eismo kryptį, tačiau per kiemo augmeniją šių ženklų gerai nematyti, ir dalis vairuotojų nesilaiko šių ženklų reikalavimų. Taip pat važiuojant į dešinę pusę, kaip nurodo nukreipiantis eismą ženklas, dažnai pasitaiko, kad iš priekio atvažiuoja kitas automobilis, o ten apsilenkti nėra galimybės dėl labai siauros važiuojamosios dalies“, – skundėsi vietiniai gyventojai.

Vadinamoji „plyta“, draudžianti važiavimą, galioja be jokios išimties visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą. Pro šį ženklą tolyn negali važiuoti net dviratininkai ar elektrinių paspirtukų vairuotojai.

Kita situacija dėl negenimų medžių kelia rūpestį Technikos gatvėje.

Čia medžių šakos driekiasi ant važiuojamosios dalies. Faktiškai du automobiliai tokiame kelyje neprasilenktų.

Kiemuose želdinius tvarko namo administratorius, bet dėl ženklų bandysime pagenėti.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus specialistai patikino, kad medžių šakas galima genėti vasarą, tačiau genėjimas neturi būti stiprus ir neviršyti 30 proc. lajos.

Specialių leidimų reikia tik imantis medžių šalinimo darbų.

Vis tik aiškinama, kad pirmiausiai reikia išsiaiškinti, kam priklauso sklypas, kuriame auga medžiai.

Jei tai kelio zona, dažniausiai tokias teritorijas tvarko miesto samdyti rangovai.

Tačiau gali būti, kad kiemuose, palei gatveles, medžiai gali augti ir daugiabučiui ar privatiems asmenims priskirtoje teritorijoje.

Klaipėdos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė patikino, kad į gyventojų skundus reaguoja.

„Kiemuose želdinius tvarko namo administratorius, bet dėl ženklų bandysime pagenėti. Paties kiemo nemačiau, dar teks pasitikslinti“, – patikino I. Kubilienė.

O štai gyventojų skundas dėl Technikos gatvėje eismą trikdančių medžių šakų bus perduotas Viešosios tvarkos skyriui.

„Želdiniai auga privačiame sklype, todėl pateiktas prašymas Viešosios tvarkos skyriui, kad įpareigotų sklypo savininką susitvarkyti želdinius“, – tikino I. Kubilienė.

Šalia Šiūparių kaimo Klaipėdos rajone esanti sodų bendrija „Aisė“ turi 47 gyventojus, dalis jų vairuoja automobilius. Vieną rytą sodininkai ilgai stebėjosi, sustoję centrinėje sodų bendrijos gatvėje.

Prie posūkio į šią bendriją, ties Aisės ir Lieknio gatvių sankirta, rangovų buvo prašyta pastatyti įspėjamuosius ženklus. Tačiau labai panašu, kad kažkam pirmadienio rytas buvo sunkus – darbininkai prisuko apverstus kelio ženklus ir išrūko.

Sodų bendrijos pirmininkas Valerijonas Ripkauskas tikino, kad apie tokį darbininkų darbo broką jau pranešė Klaipėdos rajono savivaldybei, Dovilų seniūnijai.

Rangovai patys pamatė klaidą, kurią jau ištaisė.

„Mes teikėme prašymą savivaldybės Saugaus eismo komisijai, kad būtų įrengti atitvarai, nes T formos sankryžoje yra gilus griovys, teka Skardupės upelis. Žiemą slidu, galima ir tiesiai į griovį nulėkti. Daugiau nieko ir neprašėme. Ženklus sudėjo seniūnija, o kas turėtų daugiau“, – kalbėjo sodų bendrijos pirmininkas.

Klaipėdos rajono Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė tikino, kad kelio ženklus montavo konkursą laimėjusi bendrovė.

„Jie laimėjo kelio ženklų pastatymo ir priežiūros konkursą. Buvo siųstas prašymas sudėti įspėjamuosius ženklus – Nr. 109 ir Nr. 110“, – tikino seniūnė.

Kelio ženklas Nr. 109 įspėja, kad prie pagrindinio kelio iš dešinės pusės prisijungia šalutinis kelias. Kelio ženklas Nr. 110 įspėja, kad prie pagrindinio kelio iš kairės pusės prisijungia šalutinis kelias.

„Rangovai patys pamatė klaidą, kurią jau ištaisė. Sakė, kad buvo klaidingai uždėta iš abiejų pusių“, – patikslino N. Ilginienė.