Laukia aktyvus sezonas

Lietuvos oro uostai ruošiasi aktyviam vasaros sezonui – planuojama daugiau nei 80 tiesioginių reguliarių krypčių, šalia kurių lygiagrečiai bus vykdomi ir užsakomieji skrydžiai.  Kelionių organizatoriai taip pat patvirtina, kad vasaros sezonas bus aktyvus.

„Pirminiai duomenys rodo, kad iš viso į Turkiją šiemet skris vienas iš dešimties lietuvių – apie 230 tūkst. keliautojų, iš Vilniaus oro uosto kasdien kils po 5-6 lėktuvus. Remiantis pardavimų statistika, maždaug kas antras mūsų keliautojas ilsėsis būtent Turkijoje, per savaitę vykdysime 20 skrydžių į ją. Šiais metais kelionės šia kryptimi prasideda balandžio 1-ąją ir žymi mūsų jubiliejinio 20-ojo sezono pradžią“, – sako Inga Aukštuolytė, didžiausio kelionių organizatoriaus Lietuvoje „Tez Tour“ rinkodaros ir ryšių su visuomene skyriaus vadovė.

Jos teigimu, aktyvi sezono Turkijoje pradžia leidžia prognozuoti itin intensyvų sezoną, kuris šioje šalyje prasideda balandį ir tęsiasi iki pat lapkričio mėnesio.

Keliautojai dažniausiai renkasi Antalijos, Alanijos, Bodrumo kurortus.

„Pirmas sezono mėnuo bus rekordiškai aktyvus – suplanavome net 12 tūkst. vietų į Turkiją, jos visos jau praktiškai išparduotos. Taip pat sparčiai pildosi ir vietos gegužės skrydžiuose. Keliautojai dažniausiai renkasi Antalijos, Alanijos, Bodrumo kurortus“, – apibendrina I. Aukštuolytė.

Turkijos viešbučiai pasirengę dideliems turistų srautams

Turkijoje esančio viešbučio „Megasaray“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Arda Küçük atskleidžia, kad šiemet sezonas turi būti itin palankus – aktyvus keliautojų susidomėjimas vasaros sezono kelionėmis buvo matyti dar sausio mėnesį.

„2022 m. sezonas buvo tikrai geras, netgi geresnis nei iš pradžių tikėjomės. Galime sakyti, kad beveik grįžome į priešpandeminį lygį. Šiais metais, nepaisant infliacijos, jis nelėtėja. Esame visiškai pasiruošę dideliems turistų srautams“, – kalba A. Küçük.

Pasak viešbučio atstovo, Turkija yra itin mėgstama atostogų kryptis, nes čia geras oras, išvystyta puiki infrastruktūra, keliautojams siūlomos įvairios pramogos, galima lanksčiai išpildyti įvairius lūkesčius. Jis tikina, kad Turkijos kurortų pasirinkimas neblėsta.

„Mūsų viešbutis baigė išankstinius pardavimus už geriausią kainą dar metų pradžioje. Iš tiesų išankstinių paketų vasaros sezonui pardavėme net daugiau, negu tikėjomės. Tai rodo, kad keliautojai nesibaido kiek pakilusių kainų. Mūsų viešbutis siūlo itin aukšto lygio paslaugas su „viskas įskaičiuota“, todėl turistams yra itin patrauklus“, – teigia A. Küçük.

Turkijos viešbučio „Royal Garden Beach“ pardavimų vadovas Erdi Özen taip pat teigia, kad turizmo sezonas matomas itin geras.

„Pernykštis sezonas turizmo sektoriui buvo labai palankus. Matėme tikrai gerus rezultatus. Tikimės, kad turistų skaičius 2023 m. sezoną bus dar didesnis nei 2019–2022 m. Kelionių paklausa ėmė didėti dar žiemą. Vis dėlto, augant turistų skaičiui, taip pat didėja ir kainos“, – priduria E. Özen.

Augant srautams – išankstinis kelionės planavimas

Kelionių organizatoriai pastebi, kad keliautojai nori ne tik daugiau ir aktyviau keliauti, bet ir kruopščiau planuoja keliones. Pasak „Tez Tour“ atstovės, reprezentatyvios visuomenės apklausos duomenys rodo, kad atostogos pradedamos planuoti iki jų likus keliems mėnesiams.

„Pandemijos metu buvo matyti, kad keliautojai atsargiai vertina besikeičiančius apribojimus ir reikalavimus, todėl dažniau buvo linkę kelionę rinktis paskutinę minutę. Tačiau jau pernai pastebėjome ryškų kelionių rinkos suaktyvėjimą. Be to, į priešpandeminį lygį sugrįžo įprotis planuoti keliones prieš 3–6 mėnesius“, – kalba I. Aukštuolytė.

Jos teigimu, anksčiau pradėti planuoti atostogas skatina galimybė gauti geriausiai lūkesčius atitinkantį kelionės paketą už geriausią kainą. Turizmo sektoriui suaktyvėjus, išsirinkti norimą kelionę paskutinę minutę gali būti sudėtinga.

„Mūsų partneriai taip pat mato, kad turizmo rinka sparčiai atsigauna. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad Turkijoje šiemet apsilankys net 60 mln. turistų. Vadinasi, tikėtis paskutinės minutės pasiūlymų neverta. Laimi tie keliautojai, kurie planuoja iš anksto“, – sako kelionių ekspertė.

Šį vasaros sezoną kelionių organizatorius siūlo net 18 skirtingų atostogų krypčių užsakomaisiais skrydžiais. Be Turkijos, itin populiari Lietuvos keliautojų poilsio kryptis yra Graikija. Pasak I. Aukštuolytės, į šią šalį suplanuotas rekordinis skrydžių skaičius – vien į Kretą bus skrendama 5 kartus per savaitę. Populiarios ir kitos Graikijos salos – Rodas, Korfu bei Peloponeso pusiasalio kurortai.

Vasaros sezoną daug keliautojų dėmesio sulaukia Bulgarija, ispaniškosios Barselona ir Malaga, pietų Italijos regionas Kalabrija, amžinojo pavasario sala Madeira. Nuo šių krypčių neatsilieka ir naujų patirčių siūlantis Sakartvelas.

„Tez Tour“ – 20 metų Lietuvoje veikiantis licencijuotas kelionių organizatorius, veiklą pradėjęs 2003 m. Iš viso keliautojams siūlomos kelionės daugiau kaip 20 krypčių užsakomaisiais skrydžiais. 2022 m. rinkos tyrimų bendrovės „Norstat LT“ atlikto tyrimo duomenimis, „Tez Tour“ yra TOP1 kelionių organizatorius Lietuvoje, kurį renkasi kas trečias šalies gyventojas.

100 proc. „Tez Tour“ akcijų priklauso Ispanijos bendrovei GERMESINVEST SL. Įmonė priklauso tarptautinei grupei, veikiančiai Europos Sąjungos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje.

Po Lietuvą keliavę gyventojai išleido 94,5 mln. eurų. Per vieną asmeninę kelionę šalies gyventojai vidutiniškai išleido 54 eurus, per verslo kelionę – 69 eurus, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Anot jos, 45 proc. vietinių turistų nakvojo viešbučiuose, svečių namuose arba moteliuose, pas gimines ir draugus – 22 proc., nuomojamame būste – 18, poilsio nuosavame būste – 7, sanatorijose ir sveikatinimo įstaigose – 6 proc., kitur – 2 proc.

Populiariausia transporto priemonė buvo lengvasis automobilis – juo keliavo 89 proc. šalies gyventojų. Autobusu keliavo 7 proc. turistų, traukiniu – 3 proc., kita transporto priemone – 1 proc.

Į užsienį ketvirtąjį ketvirtį keliavo 353,7 tūkst. šalies gyventojų – 60,1 proc. daugiau nei prieš metus. 45,3 proc. keliavusiųjų nakvojo viešbučiuose ir moteliuose, 52,1 proc. – pas gimines ir draugus ar privačiajame apgyvendinimo sektoriuje.

Po užsienio šalis keliavę turistai per paskutinį ketvirtį išleido 217,8 mln. eurų – 61,9 proc. daugiau nei prieš metus. Kelionėje užsienyje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 517 eurų.

Kelionių į užsienį skaičius per metus padidėjo 58,5 proc. Lietuvos gyventojai buvo išvykę į 421,2 tūkst. kelionių. Kelionės su turizmo paslaugų rinkiniu, įsigytu turizmo paslaugas teikiančiose įmonėse, sudarė 33,4 proc. visų kelionių, arba 88,1 proc. daugiau nei 2021 metų ketvirtąjį ketvirtį.

Daugiausia keliauta į Turkiją (38,8 tūkst., arba 9,2 proc. visų kelionių), Lenkiją (33,9 tūkst., arba 8 proc.), Latviją (31,6 tūkst., arba 7,5 proc.), Vokietiją (30,5 tūkst., arba 7,2 proc.), Jungtinę Karalystę (28,1 tūkst., arba 6,7 proc.) ir Baltarusiją (27,1 tūkst., arba 6,4 proc.).

O. Gasanovas pasakojo, kad žurnalisto darbas ne tik leidžia aplankyti egzotiškiausius pasaulio kampelius, bet ir aplenkti savo šalyje besitęsiančius vėsius orus.

„Kai Lietuvoje vyrauja vėsesnis oras, aš stengiuosi būti ten, kur yra karščiau. Tai yra savanaudiškas noras, nes laidas galėčiau filmuoti ir Europoje, bet tiesiog ten yra šalta. Todėl aš visuomet ieškau šiltesnio klimato“, – apie darbo užkulisius pasakojo O. Gasanovas.

Nors kelionės garsiam žurnalistui seniai tapo įprastu dalyku, nuo kurio jis niekuomet nepavargsta, vis dėlto toks darbas turi ir neigiamą pusę.

Esu toks žmogus, kuris nemoka keliauti vienas.

„Būna liūdna, kai praleidi Kalėdas, Velykas ar kažkokias draugų šventes. Taip pat būna liūdna, kai į Lietuvą atkeliauja vasara – matai, kaip čia visiems smagu, visi ilsisi Palangoje, Nidoje ar prie ežero, o tu esi kažkur kitur. Praėjusią vasarą buvau Kretoje – ten taip pat buvo labai smagu, bet kitoje šalyje tu iš esmės esi vienas, tik su operatoriumi. Tuomet pavydžiai stebiu savo draugus. Esu toks žmogus, kuris nemoka keliauti vienas. Kad laisvalaikis man būtų malonus širdžiai, mėgstu keliauti su kažkuo – kartu vakarieniauti, dalintis įspūdžiais, apie kažką kalbėtis“, – atviravo keliautojas.

TV3 nuotr. 

Keliaudamas Orijus niekuomet negaili pinigų maistui. Tačiau prieš pirkdamas bet kokį patiekalą, jis visuomet pagalvoja, ar jis tikrai vertas didelės savo kainos.

„Gali valgyti blynelius su prabangiausiais ikrais ir jie, savaime suprantama, kainuos brangiai. Bet, jei valgai paprasčiausią sumuštinį ar salotas iš oro uosto, ir už tai moki brangiai, tuomet į tokį patiekalą žiūri kitaip – didelė tokio patiekalo kaina yra nesąmonė. Nepavalgai skaniai, nepajauti jokio malonumo, o pinigų išleidi daug“, – pasakojo O. Gasanovas.

Per galybę savo kelionių žinomas žurnalistas yra išragavęs ir daugybės skirtingų patiekalų. O viena keisčiausių patirčių maisto prasme buvo Maldyvuose.

Jie pusryčiams valgo blyną su kokosų drožlėmis ir džiovintu tunu. Tuomet tą blyną jie pamirko kario padaže, o kartais dar greta išsikepa ir kiaušinį. 

„Maldyvuose vyrauja labai keista virtuvė. Jeigu nesilankai turistinėje saloje, tu gali paragauti tikro, maldyvietiško maisto. Pavyzdžiui, jie pusryčiams valgo blyną su kokosų drožlėmis ir džiovintu tunu. Tuomet tą blyną jie pamirko kario padaže, o kartais dar greta išsikepa ir kiaušinį. Po trejų tokių pusryčių pagalvoji, kad norėtum kažko lietuviško“, – prisipažino keliautojas.

Anot Orijaus, būtent Maldyvuose jam teko paragauti ir tradicinio lietuviško patiekalo – cepelinų. Tiesa, jų skonis žinomo vyro nesužavėjo...

TV3 nuotr. 

„Manau, esu nepralenkiamas tuo, kad esu valgęs cepelinų keisčiausiose vietose. Jų ragavau visame pasaulyje – kai užsienyje aplankau lietuvius, jie kažkodėl visuomet mane pavaišina cepelinais. Pačius keisčiausius cepelinus ragavau Maldyvuose – cepelinai buvo pagaminti su tuno įdaru. Tokia kombinacija visiškai nedera. Nerekomenduoju“, – atskleidė žurnalistas.

Tuo metu, kai nekeliauja, Orijus Lietuvoje laikosi savų tradicijų – pusryčius visuomet valgo namuose, o kitus patiekalus mieliau renkasi ragauti mieste.

„Jei nekeliaučiau, galėčiau kurti Lietuvos restoranų blogą – kai atsidaro nauja vieta, jau po dienos stengiuosi ten apsilankyti. Labai mėgstu valgyti įvairiuose restoranuose. Kai žmonės pasako, kad mieste pavalgė neskaniai, pagalvoju, kad gal jie nemoka atrasti gerų vietų. Restoranuose aš galėčiau valgyti visada, o ir jų atsirinkęs turiu labai daug. Nors visgi skaniausią maistą aš randu mamos virtuvėje“, – apie savo mitybos įpročius pasakojo O. Gasanovas.

„Virtuvės istorijos“ – šeštadienį, 10 val., per TV3.

„Žiemą ypač išryškėjo egzotinių kelionių tendencija – keliautojų skaičius į populiarias Azijos šalis augo net kelis kartus“, – sakė „DATA ATLAS“ produkto vadovas, duomenų mokslininkas Gediminas Jankauskas.

Saulės šilumos ieškojo tolimojoje Azijoje

„Tele2“ didieji duomenys rodo, kad žiemą lietuviai keliavo mažiau – lyginant su rudeniu, keliautojų skaičius buvo mažesnis dešimtadaliu. Nors tautiečiai į užsienį vyko rečiau, jie mielai rinkosi tolimesnes, egzotines kryptis.

„Šią žiemą lietuvių susidomėjimo sulaukė Azijos šalys, o ypač Tailandas. Lyginant vasarį su rugsėju, žiemą keliautojų skaičius į šią šalį išaugo daugiau nei šešis kartus. Neatsilieka ir kitos populiarios pietryčių Azijos šalys – gerokai daugiau turistų iš Lietuvos sulaukė ir Indonezija, Vietnamas, Indija, Malaizija“, – sakė mokslininkas.

G. Jankausko teigimu, tokį pietryčių Azijos šalių populiarumą lemia palankus sezonas. Šiuo metu oro ir vandens temperatūra yra optimali – nėra taip karšta, kaip vidurvasarį.

Artimesnės kelionės – taip pat populiarios

„Tele2“ didieji duomenys rodo, kad šią žiemą lietuviai dažniausiai keliavo į Latviją ir Lenkiją. Išvykos į kaimynines šalis sudarė apie pusę visų kelionių. „DATA ATLAS“ produkto vadovas sako, kad tai nebūtinai reiškia, jog tautiečiai čia vyko vien poilsiauti.

„Dažnai į kaimynines šalis lietuviai vyksta darbo reikalais arba specialiai planuoja išvykas tam, kad apsipirktų. Šią žiemą itin populiarus buvo ir pietinėje Lenkijoje esantis Zakopanės regionas, į kurį lietuviai vyko slidinėti“, – teigia ekspertas.

Taip pat populiarumo sulaukė ir kita slidinėjimo kryptis – Slovakija. Į šią kalnų šalį, lyginant paskutinį žiemos mėnesį su paskutiniu rudens mėnesiu, vyko net 55 proc. daugiau lietuvių.

Žiemos metu tautiečiai ieškojo ir saulės, o populiarumu išsiskyrė dvi kryptys. Viena iš jų – Egiptas, kurį, rugsėjo mėnesį lyginant su sausiu, aplankė daugiau nei šešis kartus daugiau poilsiautojų. Kita pamėgta kryptimi tapo Izraelis, kuris sulaukė net 64 proc. daugiau lankytojų nei rudenį.

Anot G. Jankausko, pagal aktyvių SIM kortelių skaičių trečiąjį praėjusių metų ketvirtį, „Tele2“ turi didžiausią šalyje elektroninių ryšių rinkos dalį (45,7 proc.), tai leidžia tiksliai pastebėti lietuvių kelionių krypčių tendencijas. Duomenys analizuojami ir pateikiami laikantis aukščiausių duomenų saugumo standartų: naudojami tik nuasmeninti, apibendrinti, ir tik dideli klientų bazės segmentai, todėl neįmanoma identifikuoti konkretaus kliento.

Bendrovė taip pat pabrėžia, kad grupei priklauso nuosavos avialinijos, viešbučių tinklai, poilsiautojus aptarnaujančios kompanijos.

„Esame tikri, kad naujos vadovybės Baltijos šalyse sukauptos žinios ir įmonės padalinių ilgametė patirtis atvers naujas perspektyvas Lietuvos keliautojams ir prisidės prie dinamiškos įmonės plėtros“, – pranešime teigė „Anex Tour Baltics“ valdybos narys Ilkeras Adiguzelis (Ilkeras Adigiuzelis).

Įmonės padalinys Lietuvoje „Baltic World“ įregistruotas vasarį, jam vadovauja Giedrius Ribakovas – buvęs kelionių organizatoriaus „Novaturas“ finansų vadovas.

Bendrovė nurodo, kad „Anex Tour“ įkurta 1996 metais ir šiuo metu paslaugas siūlo daugiau nei 47 pasaulio šalyse.

2019 metais Turkijos žiniasklaida skelbė, kad „Anex Tour“ savininkas Nesetas Kockaras įsigijo seniausią ir didžiausią Rusijos kelionių organizatorių „Inturist“. Tais pat metais skelbta, kad „Anex Tour“ pasirašė preliminarų susitarimą dėl bankrutavusios „Thomas Cook“ padalinių Vokietijoje įsigijimo.

Bendrovė šiuo metu tarp Lietuvos ir Lenkijos sostinių vykdo 28 skrydžius per savaitę, nuo kovo 28 dienos ji pridės dar keturis papildomus reguliarius skrydžius, pranešė bendrovė Lietuvos oro uostai.

„Ši bendrovė yra didžiausią skrydžių dažnį vienu maršrutu vykdanti kompanija visame Lietuvos oro uostų tinkle, o po šio sprendimo šias pozicijas tik dar labiau sustiprins“, – pranešime sakė Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Tomas Zitikis.

Oro bendrovė tarp Vilniaus ir Varšuvos skrydžius vykdo „Embraer“ kelių modifikacijų orlaiviais.

„LOT Polish Airlines“ šiuo metu taip pat vykdo skrydį tarp Vilniaus oro uosto ir Londono Sičio.

Taupė kelerius metus

Praėjusią vasarą baigęs mokyklą, spalį G. Scinskas jau išsiruošė į daug nuotykių žadančią kelionę. Apie ją vaikinas svajojo ilgai, ne vienus metus taupė pinigus. Užsidirbti pinigų tuomečiam moksleiviui padėjo kita jo aistra – fotografija. Beje, būtent per ją Gustas ir užsikrėtė kelionėmis.

„Fotografija domiuosi ketverius metus, pustrečių metų dirbu šioje srityje – fotografuoju renginius, žmones. Fotografija man atidarė begalę durų, per ją susipažinau su keliautojais, kurie įkvėpė mane keliauti. Kalbėdamas su keliaujančiais žmonėmis jauti, kad jie kitokie – laisvesnio požiūrio, platesnio mąstymo. Panorau savo akimis pamatyti platųjį pasaulį, praplėsti savo akiratį ir atrasti save. Visada mėgau nuotykius, – juokiasi vaikinas. – Nusprendžiau taupyti savo būsimai kelionei ir į ją leistis baigęs mokyklą. Buvo išties įtemptas metas – dirbau kiekvieną dieną, dėl darbo praleidau ne vieną man svarbų renginį. Dirbau per savo gimtadienį, šimtadienį, mokyklos išleistuves. Visi draugai žinojo, kad nuolat dirbu ir taupau pinigus savo svajonei.“

Darbo moksleiviui netrūko. Iš lūpų į lūpas sklido kalbos apie išskirtinį jauno fotografo braižą ir kitoniškas, nespalvotas, jo kuriamas fotografijas. G. Scinską kvietė fotografuoti garsių atlikėjų koncertų, elitinių renginių, įžymybių vakarėlių. Taip jam pavyko sukaupti lėšų išsvajotai kelionei. Be abejonės, į kelionę vaikinas pasiėmė ir savo fotoaparatą, kuriuo jau užfiksavo ne vieną sutiktą žmogų ir jo istoriją.

„Mano fotoaparatas fotografuoja tik nespalvotai. Pasirinkau būtent tokį, nes manau, kad spalvos blaško dėmesį. Be jų atskleidi tikrąsias žmonių istorijas“, – paaiškina Gustas.

Į kelionę leidęsis spalio 4-ąją, vaikinas jau aplankė Pietų Korėją ir Japoniją. Pokalbio metu jis viešėjo Taivane. Vasario 27-ąją keliautojas išvyks į Indiją.

Fotografija man atidarė begalę durų, per ją susipažinau su keliautojais, kurie įkvėpė mane keliauti.

„Nesu susidėliojęs konkretaus maršruto. Į Indiją vykti nė neplanavau, bet mano vyresnysis brolis Kostas netikėtai pasiūlė mums ten susitikti ir drauge pakeliauti, – atskleidžia Gustas. – Vėliau ketinu vykti į Tailandą ir Indoneziją. Tada keliausiu į Australiją ir Naująją Zelandiją. Antraisiais metais žadu keliauti po Pietų Ameriką – aplankyti Čilę, Braziliją, galbūt Argentiną. Paviešėjęs Pietų Amerikoje, norėčiau pamatyti ir Aliaską. Planuoju keliauti dvejus metus, bet kas žino – gal į Lietuvą grįšiu anksčiau. Juk kelionė neturi aiškaus maršruto, yra spontaniška.“

Keliauti – kuo paprasčiau

Japonijoje G. Scinskas aplankė Tokiją, Kiotą, Osaką, nukeliavo į Japonijos Havajais pramintą Okinavos salą, garsėjančią savo paplūdimiais. Pašnekovą be galo sužavėjo Honšiū saloje stūksantis aukščiausias Japonijos kalnas Fudzijama.

Po Japoniją Gustas keliavo autostopu, nesinaudojo nei metro, nei autobusu. „Keliauti autostopu – svarbi visos mano kelionės dalis. Nesirenku viešojo transporto, o vietoj lėktuvų stengiuosi plaukti laivais“, – atskleidžia jis.

Pokalbio metu pašnekovas jau trečią savaitę leido Taivane. Sužavėtas šios šalies gamtos, ypač kvapą gniaužiančių kalnų, jis nė nekeliavo į didžiuosius salos miestus.

„Pastarąsias dvi savaites tiesiog važinėju po nuostabius Taivano kalnus. Šiuo metu saloje žydi sakuros. Šio grožio žodžiais apsakyti neįmanoma, reikia jį pamatyti. Taivano rytinį krantą skalaujantis Ramusis vandenynas čia labai stiprus ir galingas. Viešėdamas šioje saloje nusprendžiau pasimokyti banglenčių sporto. Jau galiu suvaldyti bangą po kojomis, čiuožti ir atsistoti ant banglentės. Labai džiaugiuosi, kad galiu ne tik grožėtis nuostabiais vaizdais, bet ir išmokti naujų dalykų, – pasakoja jaunasis keliautojas. – Be galo sužavėjo ir Taivano žmonių gerumas. Į savo automobilį priėmę pavežėjai man neretai nuperka maisto ir nuveža būtent ten, kur reikia, nors jiems ir ne pakeliui. Žmonės čia tokie nuoširdūs ir geranoriški, kad ir mane patį įkvepia būti geresniu žmogumi.“

Keliauti Gustas stengiasi kuo paprasčiau. Dažniausiai nakvoja  palapinėje, kurią pasistato kempinge ar tiesiog miesto parke. Pasak pašnekovo, Taivane šiuo metu gana šilta, tad miegoti gamtoje patogu. Kadangi Taivanas ir Japonija gana saugios šalys, miegoti parke nerizikinga.

„Nors turistauti nacionaliniuose parkuose nelegalu, problemų dažniausiai nekyla, jei tik nekuri laužo. Kol kas manęs neišvijo nė iš vieno parko, – juokiasi vaikinas. – Mano kasdienybė paprasta: kiekvieną vakarą ieškau vietos palapinei pasistatyti, o ryte susipakuoju daiktus, užsidedu kuprinę ant pečių ir judu toliau. Jau pripratau miegoti palapinėje ir joje jaučiuosi visiškai saugus. Kai vakare atsigulu, pasijuntu it tikruose namuose.“

Įspūdžiai: Gustas jau aplankė Pietų Korėją, Japoniją ir Taivaną. Pastaroji šalis nustebino savo gamtos grožiu ir vietinių gyventojų gerumu. / G. Scinsko asmeninio archyvo nuotr.

Viskas telpa kuprinėje

Po pasaulį Gustas keliauja nešinas viena vidutinio dydžio kuprine, tad į kelią jis pasiėmė tik svarbiausius daiktus.

„Turiu keletą kasdienių drabužių, vieną megztinį, kepurę, palapinę, kilimėlį ir miegmaišį. Žinoma, kaip tikras fotografas į kelią pasiėmiau ir savo fotoaparatą, – vardija keliautojas. – Turiu dvi išorines baterijas ir įrangai įkrauti skirtus kroviklius. Svarbiausi mano kuprinėje daiktai, be abejonės, – palapinė ir fotoaparatas. Be jų – nė iš vietos.“

Nepabūgęs vienas leistis į kelią, G. Scinskas pasakoja, kad toks keliavimo būdas jam yra patogesnis. Juk nereikia prie nieko taikytis ir galima keliauti taip, kaip tik norisi. Kartais Gustas kelias dienas praleidžia sėsliai, tiesiog žiūrėdamas vaizdo įrašus telefone ar kalbėdamasis su draugais vaizdo skambučiu. Kai kuriomis dienomis vaikinui norisi itin aktyvios veiklos. Keliaujant su kitu žmogumi jau reikėtų taikytis prie jo. Pašnekovas tikina, kad kelyje dažniausiai neliūdna, nes jis nuolat sutinka naujų žmonių. Su kai kuriais jų net užsimezgė draugystė.

„Kita vertus, kartais keliauti vienam atsibosta, nes negali pasidalyti įspūdžiais. Pavyzdžiui, pamatai gražų gamtovaizdį ir neturi šalia savęs artimo žmogaus, su kuriuo galėtum kartu išgyventi šį grožį, – pastebi jis. – Tad laukiu kelionės į Indiją, kurioje prisijungs mano brolis. Drauge keliauti bus smagiau ir saugiau, nes ši šalis nelabai saugi. Kartu kils ir iššūkių, nes jau pripratau keliauti vienas ir prie nieko nesitaikyti. Todėl laukia išties įdomios savaitės. Vienas iš mano kelionės tikslų yra pažinti save, o keliavimas drauge bus puiki savęs pažinimo dalis.“

Neišvengė rizikingų situacijų

Vis dėlto G. Scinskas pripažįsta, kad keliaujant vienam pasitaikė situacijų, kurios privertė sunerimti dėl savo saugumo.

„Vieną kartą Taivane nelegaliai žygiuojant palei upę, staiga nuo kalno pradėjo byrėti akmenys. Nedaug trūko, kad jie būtų mane užvertę, tačiau pavyko pasprukti. Išlindau į kelią ropodamas keturiomis. Po šio įvykio keletą dienų niekur nėjau ir tiesiog stengiausi atsigauti nuo patirto šoko, – pasakoja Gustas. – Keliaudamas autostopu taip pat buvau įsėdęs į automobilį pas negerų kėslų turinčius žmones. Matėsi iš jų akių, jautėsi iš spinduliuojamos energijos. Vos įsėdęs į automobilį supratau, kad esu pavojuje. Pamelavau jiems, kad keliauju su didele draugų kompanija, tik šiek tiek nuo jų atsilikau, ir paprašiau, kad sustotų. Laimei, jie, kad ir nenoromis, įvykdė mano prašymą. Daugiau rizikingų situacijų nepasitaikė, Taivane dauguma žmonių labai draugiški, paslaugūs. Pavyzdžiui, kartą man nakvojant palapinėje parke atvažiavo policininkai ir atvežė užkandžių.“

Keliautojas atskleidžia, kad stengdamasis apsisaugoti kelyje sutiktiems žmonėms kartais pameluoja, kad keliauja ne vienas, su draugais, taip pat retkarčiais juos nufotografuoja ir sako įkelsiąs į socialinius tinklus. Kai Gustas jaučia, kad sutiktas žmogus yra geros širdies, nuoširdžiai atsiveria, papasakoja apie save. Kartais sutikti žmonės vaikiną pakviečia į namus pasisvečiuoti, suteikia nakvynę, pamaitina, pasirūpina lyg savu.

Nors vienam devyniolikmečiui keliauti po pasaulį neatrodo labai saugu, Gustas džiaugiasi turintis palaikančią šeimą, kuri nebandė jo atkalbėti nuo svajonės.

„Tėvai mane ir mano sprendimus visada palaikė. Jie labai atviro požiūrio ir plataus mąstymo žmonės, todėl visą gyvenimą tiesiog leido man eiti savo keliu, niekada nespaudė studijuoti universitete ar siekti didelių karjeros tikslų. Tokia palaikanti šeima yra didžiulė dovana, kurią turėdamas esu be galo laimingas, – šypsosi jis. – Tiesa, seneliai jaudinasi dėl mano kelionių, vis paragina grįžti namo, nes labai pasiilgo. Aš irgi jų pasiilgau, tačiau grįšiu tada, kai jausiuosi iš kelionės pasisėmęs pakankamai patirties ir būsiu pasiruošęs naujai pradžiai Lietuvoje.“

Nors šiuo metu yra už tūkstančių kilometrų, Gustas palaiko labai artimą ryšį su savo draugais ir artimaisiais. Kartais jis net porą kartų per dieną su artimaisiais kalbasi vaizdo skambučiu. Keliautojas nuotoliniu būdu bendrauja ne tik su tėvais ir seneliais, bet ir su savo trimetėmis dvynukėmis sesutėmis Olivija ir Leticija. „Sesių be galo pasiilgstu. Jos mane labai traukia grįžti į Lietuvą, norisi jas pamatyti gyvai, stebėti, kaip auga“, – atskleidža pašnekovas.

Išmoktos pamokos

Dirbant fotografu Lietuvoje G. Scinskui pavyko sukaupti nemažai lėšų svajonių kelionei. Vis dėlto šių pinigų dvejiems kelionės metams neužteks. Tad pašnekovas planuoja vėliau įsidarbinti Australijoje, kurioje yra geros sąlygos norintiems laikinai padirbėti keliautojams. Vaikinas tikisi kurioje nors šalyje gauti ir fotografijos užsakymų.

Žvilgsnis: Gusto fotografijos nespalvotos. „Manau, kad spalvos blaško dėmesį. Be jų atskleidi tikrąsias žmonių istorijas“, – įsitikinęs fotografas. / G. Scinsko asmeninio archyvo nuotr.

Savo nuotykiais G. Scinskas dalijasi socialinių tinklų paskyrose, kur jo kelionėmis žavisi tūkstančiai žmonių. Sekdami vaikino kelionę, kai kurie sekėjai ir patys užsinorėjo paremti Gustą. Tad keliautojas susikūrė anketą platformoje „Contribee“, per kurią jį galima finansiškai paremti. Žmonių susidomėjimas ir geranoriškumas pašnekovą be galo nustebino ir pamalonino.

Vaikinas tikisi, kad jam pavyks savo pavyzdžiu įkvėpti ir kitus apie keliones svajojančius, bet kol kas nedrįstančius. Jis pataria pradėti nuo mažų žingsnelių ir pamažu artėti didesnio tikslo link.

„Siūlau nelaukti jokios ypatingos progos ir tiesiog porai naktų išvažiuoti į gamtą, nakvoti palapinėje. Aš pradėjau nuo kelionių dviračiu. Iš pradžių išvažiavau vienai nakčiai, tada dviem, o galiausiai dviračiu apkeliavau visą Lietuvą. Taip po truputėlį pripratau prie kelionių ir ėmiau keliauti vis daugiau, – tikina jis. – Bijoti nėra ko, po pasaulį keliauja milijonai žmonių, kurių istorijų galima pasiskaityti ar pasiklausyti įvairiuose tinklaraščiuose, socialiniuose tinkluose, jutube. Žinoma, kelyje svarbu būti protingam, pasisaugoti, tačiau nustebtumėte, kiek daug aplink yra gerų žmonių, kurie mielai padeda keliautojams.“

G. Scinsko kelionė dar tik prasidėjo, bet ji vaikinui jau suteikė svarbių pamokų. Pašnekovas juokiasi, kad kelyje pirmiausia išmoko daugiau šypsotis ir būti pozityvesnis.

„Japonija mane išmokė mandagumo ir pagarbos. Taivano gyventojų gerumas moko ir patį tapti geresniu žmogumi. Vietiniai labai stengiasi padėti – tai paveža, tai nuperka kokį užkandį ar kavos. Tad ir aš stengiuosi padėti aplinkiniams, jei tik galiu. Kelionės metu išmokau, kad kartais reikia neskubėti, pailsėti, pabūti čia ir dabar, – vardija didžiausius savo atradimus Gustas. – Žinoma, po akmenų griūties tapau atsargesnis, labiau apgalvoju savo veiksmus. Keliaudamas vienas galiu tobulėti, geriau pažinti save ir rasti atsakymų į ilgai kamavusius klausimus. Tad visiems rekomenduoju daugiau keliauti ir nebijoti.“

Ant žlegančių ratų

Dalis lietuvių tokiai kelionei renkasi savo transportą, tad tokiu atveju reikia pasirengti kelio sąlygų pokyčiams ir atkreipti dėmesį į automobilio padangų reikalavimus.

„Gali kilti iššūkių ir dėl ledo, sniego, lietaus ar smarkaus vėjo, stipriai akinanti žiemos saulė taip pat gali būti pavojinga“, – komentavo G. Jasaitė, „If“ transporto žalų grupės vadovė.

Vykstant slidinėti į Alpes arba važiuojant į vieną iš kitų populiarių Europos žiemos vietų, pravartu žinoti tiek saugumo, tiek teisinius klausimus. Kai kurios šalys reikalauja ar rekomenduoja naudoti tik žiemines padangas, o kitose valstybėse privalomos ir grandinės. Nesilaikant šių taisyklių galima sulaukti baudos.

Žiemos iššūkiai vairuotojams – ne vien ledas ar sniegas, bet ir stipriai akinanti saulė.

„Austrija, Prancūzija ir Vokietija – trys pagrindinės šalys, kuriose tiek žieminės padangos, tiek sniego grandinės yra privalomos, esant žiemos oro sąlygoms. Visą laiką su sniego grandinėmis nereikia važiuoti, privalu stebėti kelio ženklus, eismo sąlygas ir pagal tai spręsti, ar jos būtinos“, – teigė G. Jasaitė.

Įpročiai gali suklaidinti

Pasak jos, kitos dvi šalys, garsėjančios slidinėjimo kurortais – Šveicarija ir Italija, taiko švelnesnius reikalavimus.

„Tiek Šveicarijoje, tiek Italijoje žieminės padangos yra tik rekomenduojamos, bet neprivalomos, nebent to reikalauja oro sąlygos: stiprūs krituliai, sniegas ar ledas. Italijoje sniego grandinės yra privalomos, jas būtina naudoti nuo spalio iki balandžio 15 d. arba kitu metu, jei to reikalauja oro sąlygos. Šveicarijoje sniego grandinių naudojimo tvarka tokia pat kaip ir Austrijoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje“, – sakė G. Jasaitė.

Specialistės teigimu, Lietuvoje esame įpratę prie gerai pažįstamų kelių, todėl ir pablogėjusios oro sąlygos ne taip stipriai baugina.

Kitose Europos šalyse žiemą žalos dažniausiai patiriama dėl kritinių situacijų, dauguma įvykių kyla dėl nesaugaus vairavimo, nesilaikant tinkamo atstumo, ypač greitkeliuose, nuo vilkikų – ant jų dažnai būna daugiau sniego ir nuošliaužos gali sukelti didelį pavojų.

Būtini formalumai

„If“ atstovė priminė, kad, patekus į eismo įvykį ES, galioja privalomasis transporto priemonių draudimas.

Jei eismo įvykis smulkus, nukentėjusiųjų nėra ir sutariama dėl avarijos kaltininko, draudikai rekomenduoja nufotografuoti eismo įvykio vietą, sugadintas transporto priemones ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją.

Įvykus eismo įvykiui, kai nukenčia žmonių, nepaisant sužalojimų dydžio, policiją kviesti būtina.