Socialiniame tinkle „Facebook“ paviešintas vaizdo įrašas klaipėdiečiams sukėlė įsiūtį.

Kretingos gatvėje pėsčiųjų perėja, kuria vienas po kito ėjo pėstieji, motorolerių gerbėjų grupelė nušvilpė net nestodami.

Vaizdo įraše matyti momentas, kaip perėjos viduriu eina mergina ir vaikinas. Pėstieji jau buvo kirtę saugumo salelę.

Antrąja juosta važiavęs automobilis sustojo praleisti pėsčiuosius.

Po sekundės perėjos centrinėje dalyje pasirodė dar viena mergina. Automobilio vairuotojas kantriai praleidžia ir ją.

Tačiau tuo pat metu pirmąja eismo juosta per perėją nuzvimbia du motorolerius vairuojantys veikėjai.

Jie aiškiai matė, kad antrojoje juostoje automobilis stabtelėjo praleisti pėsčiuosius.

Pasiskaityk Kelių eismo taisykles.

Žmonės prie šio vaizdo įrašo paliko savotiškus komentarus. Vienas pareiškė, kad pėstieji turėtų palūkėti saugumo salelėse.

„Tam yra saugumo salelės, kad pėsčiasis saugiai luktelėtų, kol mašinos pravažiuos. O ne aklai eitų, kaip nori“, – rėžė gyventojas.

Toks pareiškimas įsiutino kitus klaipėdiečius.

„Tai dabar nori pasakyti, kad šioje situacijoje kalti pėstieji? Pasiskaityk Kelių eismo taisykles. Jei prie pėsčiųjų perėjos jau sustojusi transporto priemonė, tai kita juosta važiuodamas irgi privalai sustoti“, – taip į tokią repliką atsakė kitas gyventojas.

Automobilių vairuotojai dažniausiai skundžiasi, kad mopedus ar motorolerius vairuojantys jaunuoliai nardo tarp mašinų ir kerta ištisinę juostą.

Ypač dažnai jaunuoliai ima pavojingai manevruoti šviesoforu reguliuojamose sankryžose – iriasi tarp stovinčių mašinų, lenda į priekines pozicijas.

Jaunuolių lenkimo manevrai dažnokai siutina kitus vairuotojus – kai kurie turi staiga stabdyti ar net mestis į kitą eismo juostą. O už tokį mopedo gerbėjo manevrą gresia vairuotojo pažymėjimo praradimas.

– Padaugėjo pranešimų ir besiskundžiančiųjų. Kas vyksta? Kokių Kelių eismo taisyklių (KET) nepaiso vairuotojai?

– Norėčiau pradėti nuo to, kad gyventojai, norėdami būti saugesni savo gyvenamojoje aplinkoje, kreipiasi į savivaldybės instituciją išduoti leidimus įrengti kelio ženklus „Gyvenamoji zona“, tikėdamiesi, kad vairuotojai laikysis taisyklių ir tai apsaugos juos nuo nelaimių. Šiuo metu tikrai yra didelis skaičius gyventojų, kurie kreipiasi ir nori tų ženklų, bet įrengus ženklus automatiškai atsiranda ir pareigų vairuotojams. Yra keturi punktai, kuriuos vairuotojai turėtų žinoti ir jų laikytis. Dažnai gauname klausimų, koks greitis leidžiamas gyvenamojoje zonoje, dažnai vairuotojai maišo 20 ar 30 km/val. Maksimalus leistinas greitis yra 20 km/val. Taip pat draudžiama laikyti užkurtą transporto priemonę, galima laikyti tiek, kiek reikia nusivalyti langus. Draudžiama parkuoti sunkiasvorį transportą, autobusus, to dažnai vairuotojai nežino ir nepaiso. Ir visai neseniai atsiradęs reikalavimas – gyvenamojoje zonoje draudžiama lenkti. Šį pažeidimą fiksuojame dažniausiai ir bauda yra tikrai nemaža – nuo 170 iki 230 eurų. Vairuotojai labai nustemba sužinoję, kad už tai gali būti baudžiami. Taip pat norėčiau priminti, kad gyvenamojoje zonoje pėstieji, dviratininkai turi pirmenybę, jie neturi trukdyti transporto priemonių, tačiau jie turi pirmenybę prieš transporto priemones.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Sakėte, kad pažeidimų daugėja, gyventojai skundžiasi. Koks yra tas padaugėjimas? Kokių pažeidimų dažniausiai pastebi gyventojai?

Vairuotojai labai nustemba sužinoję, kad už tai gali būti baudžiami.

– Gyventojai prašo matuoti greitį, kad atvažiuotume ir vykdytume tikslines priemones su greičio matuokliais, stebėtume. Atsiunčia ir filmuotos medžiagos, deja, greičio iš filmuotos medžiagos neįvertinsi. Pranešimų padidėjimas juntamas geru oru, tikriausiai daugiau laiko žmonės leidžia tvarkydamiesi aplinką, atsidaro langus, daug pranešimų gauname dėl triukšmo iš gyvenamųjų zonų.

– Minėjote prevencines priemones, bet ar imatės kažkokių papildomų? Galbūt, jeigu vyksta pastovūs pažeidimai, atsiranda specialūs kalneliai ar dažniau trikojį greičio matuoklį galime išvysti?

– Taip, jūs teisi. Kreipiamės ir į savivaldybę dėl infrastruktūros pakeitimų, į Saugaus eismo komisiją. Tik gyvenamosios zonos yra tankiai apgyvendintos, kalneliai, kaip jūs įvardijote, arba plato, nėra sprendimo būdas, kadangi atsiranda triukšmo, dūmingumo, vibracijų ir šalia gyvenamųjų namų jie nėra rekomenduotini. [...] Dėl greičio matavimo prietaisų – taip, naudojame ir gana aktyviai mūsų to prašo, tad tą kontrolę mes aktyviai ir vykdome.

Pakalbinti gyventojai sakė pastebėję pokyčių, tačiau ramybės neduoda ne tik automobiliai: „Prilėtina labai daug kas, nes čia labai daug nubausta buvo, tai daug kas jau žino“, „Visaip būna. Dažnai prilėtina. Kartais ir truputį greičiau pravažiuoja“, „Didesnė problema dėl dviratininkų. Šituo takeliu ir pėstieji vaikšto, ir dviratininkai važiuoja, tai jų reikia baimintis. Kiekvienas dviratininkas turi skambutį, bet niekada nepaskambina. Eini nusisukęs, tau iš už nugaros visu greičiu pralekia.“

„21 žalia rodyklė atsiras penkiolikoje sankryžų“, – teigė  Vilniaus savivaldybės infrastruktūros grupės vyriausiasis patarėjas Arūnas Visockas.

Dar šešios likę iš anksčiau. Nors iki žalių rodyklių panaikinimo sostinės sankryžose kabėjo 120 tokių lentelių.

„Tai nuostabu, tik vėl dabar kitiems iš naujo pratintis“, –  kalbėjo praeivė.

„Gal ir į naudą, gal tų kamščių būtų mažiau“, – sakė vyras.

Visose savivaldybėse žalios rodyklės nuimtos kone prieš penkerius metus.

„Niekur Europoje jų nėra, ir aš manau, kad vienodinti visas taisykles, kaip yra visoje Europoje – logiška“, – kalbėjo vairavimo instruktorius Arūnas Pakėnas.

Tačiau dėl vairuotojų nepasitenkinimo tuometė Vyriausybė labai greitai apsigalvojo ir viską atšaukė. 

„Daug pykčių. Kiekvienas piktinasi, kodėl aš turiu laukti prie šviesoforo ir negaliu pasukti į dešinę, jeigu priešais kelias – tuščias“, – pasakojo Druskininkų savivaldybės atstovas Juozas Grigas.

„Tikrai yra sankryžų, kur gali su ja pravažiuoti greičiau. Mažesni kamščiai tada būtų“, – kalbėjo gatvėje sutikta moteris.

„Kiekviena savivaldybė galėjo įsirengti lentelę ten, kur pageidauja ir nori. Kartais savivaldybės neįvertindavo ir eismo saugumo kriterijaus“, – tikino Transporto kompetencijų agentūros (TKA) transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Atgal susigrąžinti žalias rodykles savivaldybės gali jau seniai. E. Morkūnas teigė, kad toks procesas vyksta jau trejus metus. Tiesa, susigrąžinti gali ne visas.

„Atlieka eismo saugos, transporto srautų modeliavimo vertinimą. Tada  priimamas sprendimas“, – pasakojo E. Morkūnas.

„Daug medžiagos reikia pateikti apie tas minimas sankryžas. Tai – ir vaizdinė medžiaga, ir eismo srautų duomenys piko metu. Reikia pateikti tiek lengvųjų automobilių, tiek sunkvežimių“, – šnekėjo J. Grigas.

Druskininkų savivaldybė susigrąžino dešimt iš dvylikos žalių rodyklių, bet apmaudo neslepia. Nepamatuoti valdžios sprendimai papildomai kainavo nemažai nervų ir pinigų.

„Galima buvo nepritaikyti visai Lietuvai to nutarimo demontuoti. Galbūt reikėjo kažkokią analizę atlikti“, – mąstė J. Grigas.

Tai galbūt placebo efektas, kažkoks psichologinis poveikis nepatenkintiems vairuotojams, kurie dažnai viskuo nepatenkinti.

Vilnius  rodykles nusprendė grąžinti tik dabar. Užtruko keletą metų užtruko kol viską tinkamai išanalizavo. 

„Buvo nagrinėjama pagal reikalavimus projekte. Dabar gauti TKA pritarimai, todėl jos dabar ir grąžinamos“, – sakė Vilniaus savivaldybės infrastruktūros grupės vyriausiasis patarėjas A. Visockas.

Tačiau dalis ekspertų mano, kad sugrąžinus rodykles – spūstys nesumažės.

„Kad ir penkiolika jų, kai yra šimtai automobilių – realios įtakos neturės. Tai galbūt placebo efektas, kažkoks psichologinis poveikis nepatenkintiems vairuotojams, kurie dažnai viskuo nepatenkinti“, – teigė vairavimo instruktorius A. Pakėnas.

Neva tai – panašiau į bandymą prisigerinti rinkėjams.

„Pagrindinis dalykas – sankryžos bus tiek saugios, kiek patys vairuotojai elgsis saugiai ir laikysis Kelių eismo taisyklių“, – tvirtino E. Morkūnas.

Vairuotojai grąžintomis rodyklėmis patenkinti. Nors priekaištų dėl švaistomų pinigų valdžiai negaili.

„Reik racionaliai pagalvoti prieš priimant tokius sprendimus. Dabar čia vieni ateina sako, kad reikia, kiti ateina – nereikia. Blogai“ – kalbėjo gatvėje sutiktas vyras.

„Niekas neskaičiuoja mūsų mokesčių mokėtojų pinigų. Niekas nevertina mūsų darbo, niekas nevertina, kad mes įdedame tiek pastangų uždirbdami mokesčius mūsų valstybei“, – mintimis dalijosi praeivė.

„Kas nedirba, tas tikriausiai neklysta“, – sakė kita moteris.

„Keista. Matyt, kažkas iš to gauna naudą“, – svarstė vyras.

Tiesa, Vilniaus savivaldybė aiškina, kad lentelių nukabinimas kainavo tik porą tūkstančių, tačiau sudėjus visus darbus: kelio ženklų korekciją, šviesoforų keitimus, eismo juostų perbraižymą, suma sostinėje išaugo iki 100 tūkst. eurų.

Nors Klaipėdos savivaldybė jau ieško sprendimų dėl naujų parkavimo vietų, problemą didina ir tai, kad daugiabučių kiemuose netvarkingai automobilius palieka ir patys gyventojai.

Kai kuriuose kiemuose stovėjimo aikštelės yra sužymėtos specialia žyma, kad kuo daugiau žmonių galėtų tvarkingai pasistatyti mašinas arčiau namų, tačiau tvarkos laikosi ne visi.

Uostamiesčio gyventojai dažnai dalijasi nuotraukomis, kuriose matyti, kaip netvarkingai ir įžūliai, užimdami kelias vietas, vairuotojai pasistato automobilius, bet net ir į tokias pastabas reakcijos nėra.

Asmeniui, pažeidusiam KET, gresia bauda, tačiau kiekvienas atvejis nagrinėjamas atskirai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų duomenimis, Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimai, tarp jų ir apibrėžiantys automobilių parkavimą, galioja visiems eismo dalyviams ir visur, kur vyksta viešasis eismas.

„Pranešimų dėl įvairių automobilių parkavimo pažeidimų daugiabučių kiemuose pareigūnai, žinoma, gauna. Daugiausia jų užfiksuoja ir policijai praneša patys gyventojai, bet pažeidėjus mieste taip pat fiksuoja ir mūsų bei savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai“, – aiškino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė.

Asmeniui, pažeidusiam KET, gresia bauda, tačiau kiekvienas atvejis nagrinėjamas atskirai.

„Kokia atsakomybė vairuotojams gali būti taikoma už nusižengimą, sprendžiama užfiksavus konkretų pažeidimą ir įvertinus kiekvieno konkretaus įvykio aplinkybes“, – teigė A. Kažukauskienė.

Nusižengia beveik visi?

Pasak Baltijos pr. 27 name gyvenančio Nerijaus, į šį ir Baltijos pr. 37 kiemus dažnai atvyksta policijos pareigūnai, kurie skiria nemenkas baudas.

Tačiau kur statyti automobilius, jeigu daugiabučių namų kiemuose nėra pakankamai vietos?

„Baltijos pr. 27 ir 37 yra bendra automobilių stovėjimo aikštelė. Joje statyti automobilius nepažeidus eismo taisyklių gali maždaug 10 proc. žmonių, o visos kitos mašinos pastatytos ant šaligatvių galu ar šonu, nes nėra kaip kitaip pastatyti. Kažkas iškviečia ar šiaip policija atvažiuoja ir išrašo baudas. Jeigu pirmą kartą nubaudžia, sumoki 15 eurų, po to bauda jau kyla nuo 30 iki 90 eurų“, – teigė Nerijus.

Dažniausiai, anot jo, skundžiasi garbaus amžiaus moterys, gyvenančios minėtuose daugiabučiuose.

Vyras taip pat tikino, kad namo pirmininkė dėl problemos sprendimo neva kreipėsi į policiją, Klaipėdos savivaldybę, ieškojo tų, kuriems priklauso tvarkyti automobilių aikštelę, tačiau niekas nepasikeitė.

„Mašinos taip stovi jau daug metų ir turbūt daug metų stovės“, – svarstė Nerijus.

Vaizdas: kartais automobilis pastatomas ir po gyventojų langais. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Pasiūlė išeitį

Vyras teigė, kad, nepaisant vietų trūkumo, visi vairuotojai stengiasi pasistatyti automobilius tvarkingai.

„Yra palikta vietos, gali įvažiuoti greitoji, ugniagesiai, niekas kelių neužstato, nes eismas turi vykti. Be to, daugiabutis buvo renovuotas, bet niekas nepasikeitė dėl mašinų stovėjimo vietų, jų netgi sumažėjo, nes ties posūkiu į kiemą padarė susiaurėjimą, kad žmonės negalėtų pasistatyti mašinų. Gerai padarė, nes tai trukdė matomumui išvažiuojant iš kiemo. Bet po renovacijos tikėjausi, kad bent susiaurins pėsčiųjų ir dviračių taką. Jei taip būtų padarę, kieme būtų tilpę daugiau mašinų“, – tikino Nerijus.

Klaipėdietis mato išeitį, kaip būtų galima išspręsti šią problemą.

„Mes neprašome, kad renovuotų kiemus ar kažką darytų, tiesiog kad pastatytų ženklus, leidžiančius automobilius statyti ant šaligatvių. Ir gyventojams būtų gerai, ir policijai nereikėtų kaskart važiuoti ir mūsų bausti“, – siūlė Nerijus.

Skyrė šimtus baudų

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė informavo, kiek administracinių nusižengimų protokolų pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnio antrą dalį surašyta per 2023 ir 2024 m. Baltijos pr. 27 ir 37 stovintiems automobiliams.

Eismo organizavimo tvarkos namo kieme pakeitimui turėtų pritarti dauguma gyventojų.

„Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, už automobilių stovėjimo pažeidimus per 2023 m. Klaipėdoje Baltijos pr. 27 yra surašyti keturi, Baltijos pr. 37 – 339 administracinių nusižengimų protokolai. Per 2024 m. sausį Klaipėdoje Baltijos pr. 37 dėl automobilio sustojimo ar stovėjimo neleistinoje vietoje surašyta 119 administracinių nusižengimų protokolų, Baltijos pr. 27 šiemet sausį tokio pobūdžio pažeidimų neužfiksuota“, – sakė A. Kažukauskienė.

Pagal minėtą straipsnį, sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų.

Tam tikrus administracinius nusižengimus, tarp jų ir automobilio parkavimą neleistinoje vietoje, fiksuoti ir taikyti atsakomybę gali ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai.

Apie pastebėtus ir užfiksuotus pažeidimus policiją aktyviai informuoja gyventojai per epolicija.lt.

Algirdas Kamarauskas / Vytauto Petriko nuotr.

Siūlo kreiptis į valdytoją

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. sausio 6 d. įsakymu patvirtintas Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir priežiūros Klaipėdoje tvarkos aprašas.

Jame nustatyta techninių eismo reguliavimo priemonių planavimo, įrengimo, priežiūros ir koregavimo tvarka.

Aprašo septintame punkte numatyta, kad daugiabučių namų kiemuose techninių priemonių įrengimą inicijuoja bendrojo naudojimo objekto valdytojas.

„Eismo organizavimo tvarkos namo kieme pakeitimui turėtų pritarti dauguma gyventojų, o inicijuoti pakeitimą turėtų bendrojo objekto valdytojas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytume gyventojams dėl automobilių statymo tvarkos pakeitimo kreiptis į savo namo administratorių (valdytoją)“, – nurodė Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas.

Kokia kita galimybė?

„Yra ir dar viena galimybė: gyventojai gali kreiptis į miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių su prašymu įvertinti automobilių stovėjimo vietų įrengimo galimybę, panaudojant eco medžiagas (betonines trinkeles, kurios pritaikytos lengvojo transporto apkrovoms, be to, nereikia įrengti lietaus nuotekų tinklų). Gyventojai informuojami, kad jei toje vietoje, kur jie siūlo įrengti automobilių parkavimo vietas, yra inžineriniai tinklai, tada būtina parengti projektą“, – teigė A. Kamarauskas.

Anot jo, ten, kur yra galimybė įrengti parkavimo vietas be projekto, procesas greitesnis.

O jei reikalinga parengti projektą, tuomet procesas užtrunka ilgiau.

„Tačiau abiem atvejais reikalinga, kad tokiai iniciatyvai pritartų dauguma butų savininkų. Klaipėdos savivaldybė sulaukė daug prašymų iš norinčiųjų įsirengti parkavimo vietas su ažūrine danga, todėl darbai bus atliekami sulaukus eilės“, – situaciją apibendrino A. Kamarauskas.

Pastebėjimas: mažiau automobilių kieme būna tik dienos metu. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Skirs 9 mln. eurų

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus dažnai kalba apie tai, kad parkavimo vietų įrengimas – vienas svarbiausių prioritetų ir tikslų.

„Karas dėl automobilių stovėjimo vietų kiemuose turi baigtis. Nors perprojektuoti, rekonstruoti kiemus ar aikšteles kainuoja daug pinigų ir laiko, šis procesas vyksta nepertraukiamai. Taip pat planuojami nauji sprendimai tuose miesto mikrorajonuose, kur parkavimo vietų ypač trūksta“, – pranešime spaudai teigė A. Vaitkus.

Naujos parkavimo vietos, anot jo, buvo sukurtos minimaliais resursais, tam išnaudojant neracionaliai suplanuotus šaligatvius. Tokių būdų bus ieškoma ir ateityje.

Klaipėdos savivaldybė pranešė, kad planuojama įrengti beveik tūkstantį parkavimo vietų Kauno gatvės mikrorajone, tam skiriama apie 5,5 mln. eurų.

Naujos vietos automobiliams atsiras ir dalyje kiemų Taikos prospekte, J. Janonio, Malūnininkų, Smilties Pylimo, Sportininkų, Žardininkų gatvėse, Šilutės plente.

Savivaldybės trejų metų strateginiame veiklos plane iš viso numatyta skirti bemaž 9 mln. eurų parkavimo vietoms įrengti.

Trukdė eismui, sukėlė spūstį

Savaitgalį prie jūros važiavęs dviratininkas sukėlė automobilių spūstį, nes judėjo kelkraščiu.

Nors vos kelių metrų atstumu nuo jo buvo dviračių takas, tačiau dviratininkas vis tiek pasirinko važiuojamąją kelio dalį.

„Jis trukdė eismui, kadangi toje vietoje mašinos jo lenkti negalėjo, automobiliai turėjo važiuoti lėčiau, dėl ko susidarė spūstis“, – aiškino klaipėdietis.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos pareigūnų duomenimis, praėjusiais metais mieste užfiksuota beveik 30 eismo įvykių, kuriuose dalyvavo dviratininkai.

Pasak pareigūnų, dviratininkai visada privalo laikytis jiems galiojančių Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų.

Taisyklėse nurodoma, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu.

Andromeda Grauslienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Gali būti išimčių

Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėjos Andromedos Grauslienės, vis dėlto yra išimtinių atvejų, kai ir esant dviračių takui, galima važiuoti šaligatviu arba kelkraščiu.

„Tokiais atvejais, kai dviračių takai yra duobėti, ar jais negalima važiuoti dėl kitų priežasčių, leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus KET 106 punkte nurodytus atvejus. Taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę“, – aiškino poskyrio vedėja.

Pavyzdžiui, Herkaus Manto gatvėje dviratininkai turi važiuoti važiuojamąja gatvės dalimi, pirmąja eismo juosta.

A. Grauslienė priminė, kad pagal KET, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/val.), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Reikia paisyti ženklų

Dviratininkai visada privalo stebėti ir vadovautis kelio ženklais.

„Pavyzdžiui, Herkaus Manto gatvėje pagal esančią eismo tvarką dviratininkai turi važiuoti važiuojamąja gatvės dalimi, pirmąja eismo juosta, nes šaligatvis yra paženklintas kelio ženklu „Pėsčiųjų takas“, – aiškino A. Grauslienė.

Dviratininkams, kaip ir kitiems eismo dalyviams, administracinė atsakomybė gali būti taikoma, užfiksavus pažeidimą ir įvertinus kiekvieno konkretaus įvykio aplinkybes.

Vos spėjo sustabdyti

Nelikus sniego, miesto gatvėmis vėl ėmė riedėti elektriniai paspirtukai.

Vienas klaipėdietis vakar skundėsi, kad antradienį sutemus Liepų g. prieš pat jo automobilį iššoko įsibėgėjęs paspirtukas. Jo vairuotojas, net neapsidairęs, tamsoje kirto sankryžą, esančią už istorinio pašto. Klaipėdietis vos spėjo sustabdyti mašiną.

„Nepartrenkiau per Marytės plauką. Norėjau išlipti ir dėti į snukį, būčiau jam parodęs tikrąjį mikrojudumą, – emocijų neslėpė vyras, dar ir baiminęsis, kad dėl svetimo neatsakingumo galėjo atsidurti už grotų. – Pervažiuotum, vis tiek būtum kaltas.“

Vaikams šalmas – privalomas

Nuo šių metų sugriežtintos Kelių eismo taisyklės (KET) išties įpareigoja kiekvieną paspirtuku važiuojantį asmenį elgtis atsakingai.

„Visų pirma, elektrinės transporto priemonės gavo naują sąvoką. Elektrinis paspirtukas, kaip ir bet kokia kita elektrinė priemonė, pavyzdžiui, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis ar riedis, nuo 2024 metų pradžios yra vadinama elektrine mikrojudumo priemone“, – aiškino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė.

Andromeda Grauslienė / Vytauto Petriko nuotr.

Dabar elektriniais paspirtukais važinėti galima sulaukus 16 metų, o norintieji važinėtis nuo 14 metų turės išklausyti mokymo kursą ir įgyti pažymėjimą.

Nepilnamečiams šalmas – privalomas visuomet, o suaugusiesiems – važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, taip pat važiuojant tokiu keliu, privaloma dėvėti ryškiaspalvę liemenę ar įjungti šviesas.

Pro pėsčiąjį – itin lėtai

Naujose KET nustatyta, kad važiuoti elektrine mikrojudumo priemone leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų takais arba dviračių juostomis. Šaligatviu arba važiuojamąja dalimi leidžiama važiuoti, tik kai nėra šių kelio elementų.

Elektrinis paspirtukas, kaip ir bet kokia kita elektrinė priemonė, pavyzdžiui, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis ar riedis, nuo 2024 m. pradžios yra vadinama elektrine mikrojudumo priemone.

Maksimalus leistinas elektrinio paspirtuko važiavimo greitis turi būti 20 km/val., o važiuojant pro pat pėsčiąjį – ne didesnis kaip 7 km/val.

Elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis draudžiama važiuoti per pėsčiųjų perėjas, automagistralėmis ir greitkeliais, vežti keleivius, kirsti kelią tam nepritaikytose vietose.

Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnų, visi eismo dalyviai, tarp jų ir pėstieji, dviračių bei elektrinių paspirtukų vairuotojai, privalo laikytis jiems galiojančių KET, kelyje turi būti atidūs bei tolerantiški vieni kitų atžvilgiu.

Minėtų taisyklių nesilaikymas užtrauks baudą nuo 20 iki 40 eurų, vairavimas neblaiviam – nuo 80 iki 200 eurų.

Kameros – išjungtos

Kelio ženklas, draudžiantis traktoriais įvažiuoti į Gargždų centrinę gatvę, atsirado po 2019 m. ūkininkų akcijos.

Tąkart traktoriais ūkininkai taip pat suko ratus, reikšdami protestą.

Vėliau Klaipėdos rajono valdžia nusprendė, kad sunkiasvore technika nederėtų laužyti centrinės gatvės asfalto, ir pakabino draudžiančiuosius ženklus.

Vienas atsirado ties Klaipėdos gatvės sankryža su Kretingos Plento gatve.

Kitas ženklas stovi ties Klaipėdos ir Kvietinių gatvių sankryža, priešais rajono savivaldybę.

Kaip ūkininkai judėjo į savivaldybės aikštę, Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas Ramūnas Stasiulis negalėjo patikrinti.

„Visuose Gargžduose neveikia vaizdo kameros. Senosios išmontuotos, montuojamos naujos. Kiek man žinoma, nė vienas ūkininkas nebuvo nubaustas“, – teigė R. Stasiulis.

Kiek man žinoma, nė vienas ūkininkas nebuvo nubaustas.

Gatvėje – saviveikla?

Gargždų seniūnė Indrė Žiedienė dienraštį informavo, kad ūkininkai buvo prašę leidimo trumpam susirinkti aikštėje prie savivaldybės.

„Kiek technikos suvažiuos, neminėjo, bet prašė pusvalandžio prieš jiems išvykstant į Vilnių“, – patikino seniūnė.

Ūkininkų patogumui aikštės įvažoje buvo padėtas kelio ženklas, vadinamoji plyta, draudžiantis įvažiuoti. Dėl to pavakarę kitiems gargždiškiams aikštė buvo uždaryta.

Tačiau tai, kaip ūkininkai išdardėjo iš Gargždų centro, praeiviams sukėlė nuostabą.

Iš savivaldybės aikštelės traktorių vairuotojai suko į Kvietinių gatvę, kirsdami ištisinę liniją.

Tuo metu vienas pėstysis stovėjo važiuojamojoje dalyje ir rankomis rodė, kad kitiems eismo dalyviams eismas esą uždarytas.

„Kažkokia saviveikla. Nė vienas pėstysis negali uždarinėti eismo. Stovėti važiuojamojoje dalyje ir Kelių eismo taisyklės draudžia. Kyla klausimas, kodėl traktoristai gali kirsti ištisinę liniją, visiems kitiems eismo dalyviams tai yra draudžiama?“ – klausimą kėlė gargždiškiai.

Kaip matyti vaizdo įraše, traktorių vairuotojai į Kvietinių gatvę išvažiavo iš aikštelės kirsdami ištisinę liniją.

Ramūnas Stasiulis. Policijos nuotr.

Traktoriai – be numerių

Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas R. Stasiulis, peržvelgęs socialiniuose tinkluose gyventojų pasidalintais vaizdo įrašais apie traktorių judėjimą Gargždų centre, tik atsiduso.

„O kaip aš juos nubausiu, jei traktoriai neturi valstybinių numerių?“ – tarė komisariato vadovas.

Policijos pareigūnai į šią akciją viešosios tvarkos užtikrinimui nebuvo kviesti. Apie dešimt ūkininkų, kirtę ištisinę liniją, turėtų sulaukti nuobaudų, jei pavyktų nustatyti, kas po Gargždus laigė traktoriais.

Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Gitana Bajorinienė tikino, kad kitą kartą gal ir geriau būtų, jei policijos ekipažas dalyvautų panašiose akcijose.

„Taip, aš, kaip ir visi kiti, negaliu kirsti ištisinės linijos. Bet ne Viešosios tvarkos skyrius tai kontroliuoja. Policija turėtų tai kontroliuoti“, – tikino G. Bajorinienė.

Kelių eismo taisyklės skelbia, kad ištisinės linijos kirtimas ir įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą užtraukia 60–90 eurų baudą. Taip pat gali būti atimta teisė vairuoti nuo vieno iki trijų mėnesių.

Tokiu manevru kelyje sukėlus pavojingą situaciją bauda siekia nuo 170 iki 230 eurų.

Plačiau apie tai papasakojo vairavimo mokytojų klubo vadovas Artūras Pakėnas.

– Nuo kitų metų taisyklės Lietuvos keliuose šiek tiek pasikeis. Ar tai bus kažkokie grandioziniai pokyčiai?

– Nemanau, kad kažkas grandiozinio atsitiks. Tai tiesiog eilinis redagavimas. Be abejo, buvo ilgai laukta kažkokių pokyčių elektriniams paspirtukams. Paspirtukai buvo sulyginami prie dviračių, o dabar jau atsirado atskira sąvoka – elektrinė mikrojudumo priemonė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Keičiasi ir sąvokos. Kiek tai reikšminga?

– Medicina sako, kad tai reikšminga trauminiu atžvilgiu. Traumų daug, sulaužyti žandikauliai, kojos, rankos. Manau, kad tai pakankamai reikšminga.

– Viskas priklauso nuo vairuotojo sąmoningumo. Dabar, jei važiuosi paspirtuku, reikės dėvėti liemenę, reikės užsidėti šalmą. Žinome, kad tokios pat taisyklės yra ir dviratininkams. Tačiau, ar matome daug dviratininkų, kurie dėvėtų ryškiaspalvę liemenę bei šalmą?

– Galime pakeisti daug taisyklių. Žinome, kad 2018 m. buvo pakeistos taisyklės su šviesoforo papildoma sekcija. Tačiau vis dar jaučiame kiekvienoje sankryžoje, kad ne visi vairuotojai žino, kad galima sukti į dešinę, kai nedega papildoma sekcija. Praėjo jau penki metai. Kiek metų praeis, kol mes suvoksime, kad reikia liemenių ar šalmo? Nežinau, gal prireiks dar penkerių metų. Kada tai įvyks? Pagalvokime, ar kas nors tai kontroliuoja? Iki šiol dviratininkai nerodo posūkio rankomis, nedėvi kitų atributų. Tikėtis, kad viskas pasikeis rankos mostelėjimu dvyliktą valandą nakties gruodžio 31 d., beprasmiška.

– Ar reikia daugiau pareigūnų reidų? Pernai pareigūnai nemažai tikrino ir dviračių, ir paspirtukų vairuotojus.

– Mūsų žmonės nemėgsta, kai kalbame apie kontrolę ar baudas. Tai skamba nesmagiai, nemaloniai. Tada patys pradėkime galvoti. Manau, kad žmonėms reikia siūlyti du variantus. Kai kalbame vien apie baudas, tai kelia neigiamas emocijas, pasipriešinimą. Visi suprantame, kad reikia daug ilgesnio laiko sąmoningumo didinimui. Žmonės turėtų matyti perspektyvą. Pradėkime galvoti, kad eismas pasidarė toks, kad nė vienas negali nežinoti Kelių eismo taisyklių (KET). Buvo manoma, kad kelių eismo taisyklės skirtos tik vairuotojams, kad pėstiesiems jų nereikia. Visi privalo žinoti KET, kad išvengtume traumų. Matyt, laikas įvesti visuotinį KET mokymą.

– Kada tai galėtų būti?

– Tai galėtų įvykti ir po 48 val. Nežinau, kokio sutarimo trūksta. Jeigu yra noro, galime daug padaryti.

– Sostinėje buvo chaosas dėl žaliųjų rodyklių. Jos buvo nuimtos, dabar jau miesto valdžia prasitarė, kad planuoja jas gražinti. Ar tokie eismo pokyčiai nesupainioja pačių vairuotojų? Juk pati valdžia neapsisprendžia, kaip turėtų būti.

Tai kažkoks nesusipratimas. Jei priėmėme tam tikrą žingsnį, beprasmiška grįžti atgal. Tai nieko nebepakeis.

– Taip, painioja. Nereikėtų gražinti. Tai kažkoks nesusipratimas. Jei priėmėme tam tikrą žingsnį, beprasmiška grįžti atgal. Tai nieko nebepakeis.

– Dar viena naujovė – vairuotojus stabdyti galės ne tik pareigūnai ir kelios kitos tarnybos, bet taip pat aplinkosaugininkai. Kiek tai reikalinga?

– Nemanau, kad tai reikalinga. Čia jau mano asmeninė nuomonė. Iki šiol man niekas neįvardijo kažkokios didžiulės problemos dėl taršos. Nelabai suprantu, kodėl buvo padarytas šis pokytis. Dar nelabai suprantu, ir kokiu būdu bus stabdoma. Kaip aš, būdamas vairuotojas, atpažinsiu, kad tai yra kažkoks specialus stabdymas, kur aš privalau sustoti? Kaip aš žinosiu, kad mane stabdo ne kažkokie banditai, plėšikai? Nežinau, gal bus kažkokie aprašymai. Jei po 48 val. mane kažkas stabdys, aš greičiausiai nestosiu.

Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyr. redaktoriumi Vitoldu Miliumi.

– Greičio matuoklių daugiau nei bet kada, baudų skaičius auga, bet vairuotojai kaip lakstė, taip ir laksto. Kodėl nei matuokliai, ne baudos nepadeda ir gal yra, kas padėtų?

– Visų pirma, tos baudos nėra tokios, kurios atgrasytų žmones nuo važiavimo greitai. Lietuviai yra labai neramūs važiuotojai, visą laiką konkuruoja, skuba, lekia, tai tos baudos ir nesutramdo.

– Jei jos padidėtų, padėtų?

– Sunku pasakyt. Žiūrint kiek. Čia yra ne vienos dienos klausimas, nes tie, kas lakstė, lakstys dar ilgai.

– Na, dažnas vairuotojas sako tarsi tokį pasiteisinimą „važiuoju su srautu“. Ar tai iš tikrųjų pateisinantis elementas, o gal vis dėlto tai pavojinga?

– Su srautu važiuoti yra gerai, su srautu važiuoti pakankamai saugu. Nes didžiausia bėda yra ne pats greitis, o greičių skirtumas. Jeigu mes važiuojam labai įvairiai, nevienodai, mes padarom tokią košę kelyje ir tie manevrai atneša daug nelaimių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Na, dažnas didmiesčių vairuotojas keiksnoja spūstis ir aiškina, kad reikėtų didinti greitį miestuose, mažinti pėsčiųjų perėjų arba galvoti kaip pėsčiuosius kitaip per gatvę praleisti. Jie, atrodo, tarsi ir geriau žino, kaip būti saugesniame eisme, bet ar tai nėra taip pat, kaip kad mes visi „geriau žinome“ kaip žaisti krepšinį ar valdyti šalį?

– Tai visi čia yra geriausi vairuotojai, čia net neginčytina. Bet didinti greitį, jeigu yra tokia infrastruktūra, kokia yra dabar, nepadės, nes mes turim butelio kaklelius ir vis tiek atvažiuosim visi, kokiu greičiu bevažiuotume. Bet sakymas dėl perėjų mažinimo, kurios eina per kelią, padaryti, pavyzdžiui, po žeme, tai taip, tai padidintų srauto greitį ir, aišku, sumažintų spūstis.

– Kitas svarbus dalykas. Kodėl lietuvio vairuotojo kraujyje yra įaugę visada važiuoti bent 10 km/val. greičiau nei leidžia KET? Atrodo, kad kelio ženklai yra tiesiog dekoracijos, kurios puošia kelią.

– Manau, kad tai nebaudžiamumas. Jeigu mes žinome, kad mūsų nebaus už 10 km/val. Būtų 30 km/val. viršijimas nebaudžiamas – tai viršytume tiek. Tikrai, čia yra tik tas.

– Bet ką reiškia 10 km/val. viršyti greitį ir kaip tai gali suveikti avarinėje situacijoje?

Su srautu važiuoti yra gerai, su srautu važiuoti pakankamai saugu. Nes didžiausia bėda yra ne pats greitis, o greičių skirtumas.

– Labai įvairiai. Čia mes turbūt 15 laidų apie tai galėtume padaryti. Mano supratimu, blogiausias dalykas yra net ne pats greitis, bet kaip mes važiuojame. Važiuoti dabar tuose moderniuose automobiliuose yra labai nuobodu ir žmonės nebesikoncentruoja į tai, ką daro. Ir dėl to tai, kad tu važiuosi 10 km/val. greičiau, bet stabdysi laiku yra mažesnis blogis negu kad sėdėsi telefone ir nestabdysi.

– Bet jūs sakot, automobiliai tobulėja. Tikrai taip. Vis daugiau atsiranda automobilių, kur prijungi telefoną ir per programėlę tau rodo ir kur važiuot, ir koks tavo greitis. Ir štai įvairiuose kanaluose vairuotojai diskutuoja, kad reikia važiuot pagal GPS rodomą greitį, nes esą patys automobilių spidometrai meluoja ir visada į mažesnę pusę.

– Taip, meluoja ir visada į mažesnę pusę. Tas melavimo lygis yra skirtingas, nevienodai meluoja. Mūsų kolegos vokiečiai daro nuolatos spidometrų tikrinimo ekspertizes. Ir, taip, praktiškai visi meluoja.

– Į mažesnę pusę? Viskas dėl saugumo?

– Aš nežinau, ar dėl saugumo, ar dėl kažkokių priežasčių. Visokių yra nuomonių, dėl ko tai daroma, bet kad taip daroma, tai tikrai.

– Turbūt dar didesnė problema – sunkvežimiai. Jų vairuotojai sako: „Važiuoju tiek, kiek traukia“. Sunkvežimiuose, aišku, yra įmontuoti greičio ribotuvai, kurie riboja ties 90 km/val. greičiu. Bet ar jūs matėte kokį sunkvežimį, kuris važiuodamas įprastu plentu, įvažiavęs į miestelį, staiga stabteltų iki 50 km/val.?

– Čia yra tam tikras blogis. Iš tikrųjų, sunkvežimių, tolimųjų reisų vairuotojai labai dažnai įvažiavę į miestelį, kaip važiavo, taip ir važiuoja, ypač tuomet, kai žino, kad ten nėra jokios kontrolės. Jiems yra svarbiausia tai, ką rodo jų aparatūra, ne ką sako kelių eismo taisyklės, bet kaip, sakykim, nepažeisti mikroschemos sunkvežimyje. Tai lengvųjų automobilių vairuotojams kartais yra baugu, nes jie nežino, jie laikosi taisyklių, o sunkvežimis juos spaudžia. Tai čia yra bloga praktika.