Pernai prie Maišiagalos penki žmonės žuvo, kai „Audi“ kaktomuša trenkėsi į sunkvežimį. Tarp žuvusių – šešerių metų mergaitė, dar du nepilnamečiai. Avarijos kaltininkas neturėjo teisės vairuoti ir buvo ne kartą dėl to baustas.

„Tie skaudūs įvykiai, kuomet, pamenate, Vilniaus rajone dėl neturinčio teisės vairuoti asmens kaltės eismo įvykyje žuvo penki asmenys, rodo, kad jie tikrai neturėtų dalyvauti eisme“, – tragišką įvykį prisiminė ir Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.

Po tragedijos vidaus reikalų ministrė žadėjo pokyčius, kalbėta apie baudos balų grąžinimą, chuliganiškų vairuotojų sodinimą į kalėjimą, kad kelių ereliai nebegautų valstybės teikiamų paslaugų. Tačiau praėjo beveik metai, o apie baudos balus, kalėjimą nebekalbama. Siūloma didinti baudas, bet, kaip pabrėžia pati ministerija, – nežymiai.

„Kur yra minimali 12 eurų, mes siūlome nustatyti 30, kur maksimali už tą patį pažeidimą – iki 20 km/val. – yra 30 eurų, mes siūlome nustatyti 60“, – galimus pakeitimus vardijo vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dabar vairuotojo pažymėjimas atimamas greitį viršijus daugiau kaip 50 km/val. Ministerija siūlo keliems mėnesiams teisę vairuoti atimti dažniau. „Kai greitis viršijamas, pavyzdžiui, 30–40 km/val.“, – tikslino viceministras.

Praėję metai Lietuvos keliuose buvo kruvini. Kelerius metus mažėjęs žuvusiųjų skaičius išaugo 30 proc. Pernai žuvo 160 žmonių, iš jų penkiolika nepilnamečių, jauniausias – vos septynių mėnesių berniukas.

Daugiausia tragedijų – prasidedant savaitgaliui. „Atlikę tam tikras analizes, nustatėme, kad daugiausia tokių eismo įvykių įvykdavo penktadieniais“, – komentavo V. Grašys.

Pagrindinė priežastis – greitis, kasdien teises praranda ir po maždaug 30 girtų vairuotojų.

„Vidutiniškai daugiau kaip 10 tūkst. vairuotojų policija eliminuoja iš eismo, kurie būna apsvaigę nuo alkoholio“, – sakė Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas.

Tačiau klausimas, ar didesnės baudos pažabos keliančius daugiausia problemų. Yra tokių, kurie baudų turi dešimtis ar net šimtus, bet jų nemoka ir toliau laksto be teisių, konfiskavus vieną kledarą, nusiperka kitą.

„Daugiausia paskirtų baudų nesumoka tie piktybiniai vairuotojai, kurie daro grubių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų, tokių kaip chuliganiškas vairavimas, didelis greičio viršijimas“, – patikino V. Grašys.

Susisiekimo ministerija sako, kad problemiškiausius vairuotojus tramdyti pirmiausia turi aplinkiniai. „Visuomenė turėtų būti aktyvesnė, jei sužino apie tokį vairuotoją, kad jis galimai vairuoja, reikėtų pranešti policijai“, – skatino susisiekimo ministro patarėjas Vidmantas Pumputis.

Dažnai baudos išvengiama nurodant, kad neva vairavo kažkas kitas.

Atlikę tam tikras analizes, nustatėme, kad daugiausia tokių eismo įvykių įvykdavo penktadieniais.

„Bandysime įvesti tokį laidavimo institutą, ir jei tokie asmenys visgi nenustatomi, klausimai grįžta prie transporto priemonės savininko“, – apie dar vieną galimą naujovę sakė vidaus reikalų viceministras V. Dmitrijevas. 

„Visos institucijos, atsakingos už eismo saugumą, turėtų suremti pečius ir atlikti savo funkcijas“, – nuomonę išreiškė Viešosios tvarkos biuro vadovas. Tačiau tarp spręsti turinčių institucijų – stumdymasis. Pagal įstatymą, koordinuoti eismo saugumą turi Susisiekimo ministerija.

„Susisiekimo ministerija išties daro, manyčiau, labai daug reikšmingų darbų, tobulina kelių infrastruktūrą“, – tikino V. Pumputis.

Tačiau pokyčius siūlo Vidaus reikalų ministerija, o koordinatorė – Susisiekimo – šiais siūlymais abejoja.

„Pirmas žingsnis – baudų išieškojimo – išspręstas, antrame etape gali būti kalbama apie sankcijų didinimą“, – apie Susisiekimo ministerijos planus pasakojo V. Pumputis

Pernai ministrė Agnė Bilotaitė kalbėjo, kad iš nemokančių baudų galima atimti ir su vairavimu nesusijusias paslaugas, pavyzdžiui, riboti galimybę gauti lizingą, keliauti viešuoju transportu, galbūt net atimti pašalpas, o jas dabar gauna net pusė skolingų valstybei. Tačiau, ar tai įmanoma, vis dar tebesvarstoma.

„Tam tikras socialinių paketų negavimas nesumokėjus baudos, manau, paskatintų, pirmiausia, nedaryti KET pažeidimų“, – įsitikinęs V. Grašys.

Pernai keliuose žuvo 33 pėstieji ir vienuolika dviratininkų. Už valstybinius kelius atsakinga Susisiekimo ministerija sako, kad pasitempti turi savivaldybės. Daugėja žuvusių vietinės reikšmės keliuose. „Vietinės reikšmės keliuose, už kurių priežiūrą atsakingos yra savivaldybės, didžiausias augimas“, – tikino V. Pumputis.

Keliuose įrengti naujų stacionarių greičio matuoklių neplanuojama. Policija sako įpratusi dirbti su trikojais. „Bet kurioje Lietuvos vietoje gali būti pamatuotas greitis vadinamaisiais trikojais, taip pat bet kurioje Lietuvos vietoje gali dirbti nežymėtas policijos automobilis ir užfiksuoti pažeidimą“, – kaip apsieinama be daugiau stacionarių greičio matuoklių, aiškino V. Grašys.

Policija taip pat svarsto pirkti įrenginių, kurie fiksuotų vairuotoją automobilio viduje – ar jis prisisegęs diržą, ar nelaiko mobiliojo telefono.

– Laisvę atkovojusiai Lietuvai daugiau nei 30 metų. Sakoma, kad einame į Vakarus, bet keliuose – nieko panašaus, nes kultūros stinga, pažeidimų nemažėja. Kas su mumis negerai?

– Negalima teigti, kad visiškai neiname į Vakarus. Tiesiog mes kopijuojame tą elgesį keliuose iš vakariečių ne taip greitai, kaip norėtųsi. Tai, ką matėme paskutinio reido metu, mane šokiravo, kad tiek žmonių sėda prie vairo išgėrę. Kai kurie – ir gana stipriai apsvaigę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gal iš tiesų reikalingas tas ministerijos siūlymas grįžti prie baudos balų sistemos?

– Balų sistema yra veiksminga. Ir nebūtinai reikėtų minėti sovietų laikus, nes Vokietijoje ši balų sistema galioja ir dabar. Manau, tai tikrai drausmina vairuotojus. Aš labiau norėčiau pakalbėti apie tuos žmones, pavadinkime juos girtuokliais. O kai kuriuos reikėtų vadinti dar ir recidyvistais. Skirstyčiau juos į kelias grupes. Yra žmonės, kurie bet kokiu atveju sėda prie vairo girti, nors iš jų jau gal dešimtą kartą konfiskuotas automobilis. Ir niekas nepasikeitė. Leisiu sau grubiai pajuokauti. Pavyzdžiui, Indonezijoje leidžiamas linčo teismas. Jeigu girtas vairuotojas padarė avariją, kurios metu buvo sužaloti žmonės, tai linčo teismas įvyksta ten pat – vietoje. Policijos pareigūnai pastovi ir pažiūri. Na, Lietuvoje turbūt nebus taip, kaip ten, bet tiems žmonėms turėtų būti taikomos pačios griežčiausios nuobaudos. Nors kažin, ar yra vaistų, kurie pakeistų tokių žmonių mąstymą, sąmonę, bet galbūt ateityje galima būtų pasitelkti šiuolaikines technologijas, kad automobilis negalėtų važiuoti, jei sėda išgėręs vairuotojas. Kito kelio, kaip sutramdyti tokius pažeidėjus, nematau. Na, o antrai grupei priskirčiau tuos, kuriems gėda, kai juos pagauna pareigūnai. Tokiems reikėtų tiesiog didesnės kontrolės. 

Pavyzdžiui, Indonezijoje leidžiamas linčo teismas. Jeigu girtas vairuotojas padarė avariją, kurios metu buvo sužaloti žmonės, tai linčo teismas įvyksta ten pat – vietoje.

 

 

– Na, o kalbant apie tuos jūsų pavadintus kelių recidyvistus, jie juk vis tiek nusiperka automobilį už kokius 200–300 eurų ir lekia į trasą. Gal tokius, kurie prasižengia jau ne pirmą kartą, reikėtų bausti ir laisvės atėmimu?

– Tai jau – ne automobilizmo, o daugiau socialinis, teisinis klausimas, kurį galėtų spręsti tos srities atstovai. Mano akimis, tie žmonės turėtų būti prilyginti nusikaltėliams, recidyvistams ir taikoma pati griežčiausia bausmė. Įvairiose šalyse yra įvairios praktikos. Lietuva kažkokiu būdu turėtų susitvarkyti su šia problema, nes tai nėra normalu.

– Per kraupias avarijas, kaip matome, žūsta žmonės. Gal yra gerų užsienio praktikų, kurias galėtume perimti, pritaikyti?

– Čia dvi atskiros temos. Vienas dalykas – vairavimas išgėrus arba viršytas greitis ar kitos vairuotojų klaidos. Tikrai pastaruoju metu buvo ypač daug skausmingai pasibaigusių avarijų ir visi pradėjo garsiai kalbėti, ką daryti. Bet tai nėra naujai atsiradusi problema, ne šiandien ji staiga iškilo. Tai pasekmė to, kas anksčiau nebuvo padaryta. Na, daugelis nenori, kad būtų kontroliuojami, matuojamas greitis ir pan. Tačiau turbūt tai neišvengiama. Pavyzdžiui, Austrijoje nelabai kam kyla noras viršyti leistiną greitį, o kitose Europos šalyse gali pamatyti tokių lakstančių. Tai lemia kontrolės mastas, baudų dydis, aplinkinių vairuotojų reakcija ir netolerancija pažeidėjams.

„Jei nebeturite automobilio, nebegalite viršyti greičio. Štai kodėl ši priemonės yra tokia sėkminga kitose šalyse. Nes ji nukreipta į ten, kur skauda ir taip apsaugoma visuomenė“, – sakė Susisiekimo ministrė Leonore Gewessler.

Jeigu austrai gyvenvietėse važiuos 110 km/val. greičiu, t. y. 60 km/val. greičiau nei leistina, o užmiesčio keliuose ar greitkeliuose greitį viršys 70 km/val., automobilis bus atimtas vietoje ir areštuotas dviem savaitėms. Pakartotinio pažeidimo atveju atimta transporto priemonė jau bus parduodama aukcione. Važiuojantys 80 km/val. greičiau nei leidžiama gyvenvietėse ir 90 km/val. ne gyvenvietėse gali prarasti automobilį netgi po pirmojo pažeidimo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Transporto priemonė yra šventovė daugumai austrų. Bet labiausiai – šiems greičio viršytojams. Tad transporto priemonės atėmimas, manome, turės labai didelį prevencinį poveikį“, – teigė Zalcburgo regiono Transporto tarybos narys Stefan Schnoll.

Pakartotinio pažeidimo atveju atimta transporto priemonė jau bus parduodama aukcione.

 

Skaičiuojama, kad Austrijos keliuose kasmet sugaunama apie 450 ekstremalių greičio viršytojų. Naujomis bausmėmis taip pat siekiama kovoti su nelegaliomis automobilių lenktynėmis. Tačiau kai kas įžvelgia įstatymo spragų.

„Pagal dabartinį projektą iš žmogaus atimamas automobilis ir tiek. Taip pat uždraudžiama vairuoti. Bet kas sukontroliuos, ar aš turiu teisę vairuoti. Galiu pasiskolinti automobilį iš kito žmogaus ir toliau žaisti žaidimą“, – savo nuomonę dėstė eismo teisininkas Martinas Hofferis. 

Pardavus konfiskuotus automobilius aukcione, 70 proc. pajamų atiteks Saugaus eismo fondui, o 30 proc. – vietos valdžiai.

Manevras prieš pat radoną šviesoforo signalą

Vieną Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėją savo kelionės metu kaunietis užfiksavo šv. Gertrūdos gatvės sankryžoje. Atsakingai stabtelėjęs prie šviesoforo prieš užsidegant raudonam jo signalui vyras pamatė įžūliai lengvąjį automobilį „Audi“, už kurio jis sustojo, kone puslankiu apvažiavusį ir į Šauklių gatvę pasukusį „Subaru“ vairuotoją.

„Ši sankryža yra pažymėta geltonomis linijomis – vadinamaisiais koriais, nurodančiais, kad vairuotojai į tokią sankryžą gali įvažiuoti tik įsitikinę, kad nesukels spūsčių joje. O vakar čia buvo pilna automobilių. Be to, netrukus turėjo užsidegti raudonas šviesoforo signalas. Tačiau, regis, „Subaru“ vairuotojui tai – nė motais“, – plūdo su redakcija susisiekęs kaunietis.

Pagal KET, už paprastą ištisinės linijos kirtimą gresia 170–230 Eur. bauda.

Nuomonės išsiskyrė

Vaizdo registratoriumi fiksuotu minėto KET pažeidėjo situacijos įrašu vyras pasidalijo ir socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Kur stovi policija Kaune“. Jis netruko pakurstyti diskusijos tarp internautų. „Manevras pradėtas nedegant raudonai, jei būtų nebaigęs manevro, būtų sukėlęs avarinę situaciją“, – rašė Stanislovas.

„O kas čia negerai? Persirikiavo į kitą juostą ir nuvažiavo. Juolab iš tos juostos sukti galima. Kliūtį sudarė automobilis, sustojęs priekyje“, – Stanislovui antrino Sergėjus. Tuo tarpu jam prieštarauti suskubo Kęstutis: „O kas čia gerai? Pavojingas manevravimas, ištisinės linijos kirtimas. Turėjo pasirinkti saugų greitį, įvertinti padėtį degant geltonam šviesoforo signalui. Kelių gaidelis ir tiek! Be to, lenkė prieš sankryžą ištisa linija“.

„Smegenis reikėtų įjungti vairuojant. Girdėjau, kad nekenkia“, – KET pažeidėją kritikavo Lukas ir pridūrė, kad vadovaujantis tokia logika ir įvyksta avarijos, nes kelių ereliams net trikojai greičio matuokliai nepadeda suvaldyti nederamo elgesio keliuose. „Kad tas su „Audi“ užmigo, tai ką daryt?“, – klausė Edvinas ir tuoj pat sulaukė atkirčio.

„Audi“ vairuotojas ne tik apie save galvoja, priešingai nei daugelis kitų. Sankryža – užkišta, tai jis nusprendė ir nelysti“, – internautų puolimo sulaukusį „Audi“ vairuotoją pateisinti bandė Andrius. „Audi vairuotojas galėjo važiuoti, bet turėjo teisę ir nevažiuoti. Čia tokių vaizdų gatvėse pilna ir tokius įrašus būtų galima kelti ir kelti“, –  akcentavo Laurynas.

Spustelėjo greičio pedalą

Dar vienas KET pažeidėjas tos pačios kauniečio kelionės metu užfiksuotas Jonavos gatvėje. Čia pastebėtas degant raudonam šviesoforo signalui greičio pedalą spustelėjęs ir tolyn tiesiai nurūkęs lakstūnas.

„Matyt, taupė laiką saugumo kaina, nes prieš pėsčiųjų perėją sustoti, regis, nė neketino. Pamačius tokius vairuotojus taip ir norisi juos sustabdyti ir paklausti, ar jie dar nors kartą atsiverčia Kelių eismo taisyklių knygelę, ar kuria asmenines taisykles?“ – pasipiktinimo tokiu elgesiu „Toyota“ vairuotojo neslėpė vyras.

Pamačius tokius vairuotojus taip ir norisi juos sustabdyti ir paklausti, ar jie dar nors kartą atsiverčia Kelių eismo taisyklių knygelę.

Pagal KET, važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų, taip pat gresia teisių atėmimas 1-6 men.

Užsienietiški numeriai – nebaudžiamumo garantas?

Trečiąjį atvejį, kai mieste buvo pažeistos KET, kauniečio vaizdo registratorius nufilmavo Tvirtovės alėjoje. Automobilio „Audi“ su užsienietiškais numeriais vairuotojas įžūliai nardė gatve – nerodydamas privalomųjų posūkių signalų jis aplenkė kitas transporto priemones, važiuojančias ta pačia kryptimi.

„Vairuotojai, sėdintys prie automobilio, paženklinto užsienietiškai numeriais, vairo, dažnai piktybiškai taip daro. Jie nusiperka tokias transporto priemones aukcione, laužyne ar kažkur kitur ir pažeidžiantys KET gali jaustis nebaudžiami. Nes net ir įkliuvęs Lietuvos pareigūnams, toks vairuotojas, vargu, ar gaus baudą. Ne paslaptis, kad policijai ieškant tokių pažeidėjų, neretai paaiškėja, kad transporto priemonės numeriai seniai išregistruoti ir negaliojantys. Gali būti, kad šitas vairuotojas sąmoningai taip manevruoja, nes jam nusispjaut ant greičio matuoklių ir kitų vairuotojus drausminančių priemonių“, – tūžo tris KET pažeidimus vienos kelionės metu užfiksavęs vyras.

Pagal KET, posūkių nerodymas užtraukia bauda nuo 30 iki 90 eurų. Taip pat gresia ir teisių atėmimas nuo 1-3 mėn.

„Auga ir pačių motociklininkų suvokimas, kad tai – didelė rizika sveikatai ir gyvybei. Statistiką gerina ir mūsų įsigyjamos galingos transporto priemonės. Be to, anksčiau ar vėliau pažeidėjai būna sulaikomi – arba sustabdomi priverstinai, arba surandami po kurio laiko“, – aiškina V. Grašys.

Atsiranda abipusė pagarba

LKPT viršininkas V. Grašys, kuris ir pats vairuoja motociklą, pastebi, kad keičiasi automobilių vairuotojų požiūris į dvirates transporto priemones ir jų eismą gatvėje.

„Atsiranda vis daugiau motociklininkų klubų, kurių nariai nori paisyti ir paiso Kelių eismo taisyklių (KET). Jiems eismo saugumas yra vienas iš prioritetų. Tuo pačiu automobilių vairuotojai, matydami, kad absoliuti dauguma motociklininkų laikosi KET, gerbia juos, patys elgiasi kultūringai motociklininkų atžvilgiu. Labai svarbus abipusis supratimas, kad kiek vienas kitam rodysime pagarbos ir suprasime, kad visi esame eismo dalyviai, mums rūpi tos pačios vertybės – gyvybė ir sveikata, – tiek teigiamų pokyčių turėsime“, – LRT.lt kalbėjo V. Grašys.

2015-aisiais šalies keliuose buvo užfiksuota apie pusė tūkstančio nuo pareigūnų bėgančių motociklininkų. 2016-aisiais tokių buvo 400, pernai – per 300.

Pareigūno žodžius patvirtina ir statistika: 2015-aisiais šalies keliuose buvo užfiksuota apie pusė tūkstančio nuo pareigūnų bėgančių motociklininkų. 2016-aisiais tokių buvo 400, pernai – per 300.

„Daugelis motociklininkų suvokia, kad bėgti – ne išeitis. Taip rizikuojama ir savo, ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Dažniausiai tokie pažeidėjai anksčiau ar vėliau yra sulaikomi – arba sustabdomi priverstinai, arba surandami po kurio laiko“, – tikina V. Grašys.

Pareigūnai teigia, kad nuo policijos linkę bėgti netvarkingų transporto priemonių vairuotojai, neturintys reikiamų dokumentų, teisės vairuoti, ar neblaivūs asmenys. Dažniausiai motociklininkų pažeidimai būna užfiksuojami kaimo vietovėse.

Jei bėgama didžiuosiuose miestuose, pareigūnų užduotis – laikytis visų atsargumo priemonių, kad nebūtų sužaloti kiti eismo dalyviai. Jei vejantis kyla grėsmė sužaloti kitus asmenis, tačiau pastebimas transporto priemonės valstybinis numeris ar pakanka kitų duomenų, persekiojimas yra nutraukiamas ir motociklas būna ieškomas pagal turimus duomenis.

Pasak pareigūnų, mieste, kur eismas būna itin intensyvus, motociklininkus sulaikyti nelengva. Bendraudami radijo ryšiu pareigūnai uždaro kelius, sudaro automobilių grūstį, kad motociklas negalėtų išvystyti didelio greičio ir pabėgti. Būna atvejų, kai motociklų vairuotojų vaikomasi tol, kol šiems baigiasi degalai.

V. Grašys teigia, kad motociklo persekiojimas – kraštutinė priemonė.

„Tai jau būna darbas su pasekmėmis. Tačiau turime galvoti apie prevenciją, įtikinti motociklininką paisyti KET. Praėjusiais metais man pačiam teko pasivyti motociklo vairuotoją. Tuomet su nežymėtu policijos automobiliu „Audi A6 quattro“ važiavome iš Klaipėdos į Palangą ir pradėjome vytis motociklininką, lėkusį beveik 200 km/val. greičiu. Kalbėjomės su motociklo vairuotoju, kuris neturėjo jokių apsaugos priemonių – buvo užsidėjęs tik šalmą. Lėtai, bet pavyko „pasiekti“ jo sąmonę, kad saugumas yra svarbiausias ir taip kelyje elgtis negalima“, – prisimena LKPT viršininkas.

V. Grašys: niekam nerekomenduoju lenktyniauti

Itin dideliu greičiu skriejančius motociklininkus nuo šiol vejasi ir galingos policijos transporto priemonės. Štai praėjusių metų pavasarį Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas transporto priemonių parką papildė įsigydami vieną galingiausių pasaulyje motociklų – „Suzuki Hayabusa“ (išvertus iš japonų kalbos reiškia „sakalas“), kuris nesunkiai pasiekia ir 340 km/val. greitį. Šio motociklo variklio kubatūra prilygsta automobilio varikliui. Jis varomas 1,3 litro darbinio tūrio benzinio variklio, kuris turi 196 arklio jėgas (145 kW), sveria vos 266 kg. Tokia galia motociklui įsibėgėti iki 100 km/val. leidžia vos per 3 sek. Viešojo konkurso būdu įsigytas motociklas kainavo daugiau nei 13 tūkst. Eur.

„Kelių erelius“ pareigūnai vaikosi ir su „Yamaha FJR1300“ motociklais. 141 AG išvystantys plieniniai žirgai – taip pat itin greiti ir manevringi. „Yamaha FJR1300“ turi 4 cilindrų, 1,3 l darbinio tūrio variklį, išvystantį 141 AG ir 134 Nm. Jis sveria 264 kg, o degalų bako talpa – 25 litrai.

Tai yra vienas populiariausių motociklų tarp policijos pareigūnų: „Yamaha FJR1300“ modelius naudoja Didžiosios Britanijos, Airijos, Danijos, Prancūzijos, Ispanijos, Australijos ir kitų šalių pareigūnai.

Šio tipo motocikluose yra sumontuota moderni greičio matavimo ir kitų KET pažeidimų fiksavimo įranga. Ji – analogiška tai, kuri sumontuota „juodąja našle“ pramintoje „Audi A6“. Šiame automobilyje sumontuotas 3 litrų darbinio tūrio turbodyzelinis šešių cilindrų variklis, kuris išvysto 267 AG galią ir gali pasiekti 300 km/val. greitį.

LKPT turi 12 motociklų, o Lietuvos policija iš viso turi iki 30 tarnybinių motociklų. Ar tiek ir užtenka?

„Sunku tiksliai pasakyti, kiek motociklų reikėtų. Kol kas užtenka, bet, žinoma, norime atnaujinti motociklų parką, nes technologijos tobulėja, motociklai tobulėja, todėl svarbu neatsilikti. Tačiau mes turime ir pareigūnų, kurie yra motociklų entuziastai – jie prižiūri ir vykdo net ir labai senų motociklų techninę priežiūrą, labai juos puoselėja. Tie motociklai puikiai važiuoja“, – LRT.lt komentavo LKPT viršininkas.

Kaip teigė V. Grašys, gerinti statistiką padeda ir greiti automobiliai, ir greiti policijos motociklai. Taip pat – specialus pareigūnų parengimas. Prieš motociklininkų sezoną ir sezono metu mokomasi ekstremalaus vairavimo. Vieni tokių mokymų, pasak viršininko, įvyko pavasarį, kai Latvijos pareigūnai buvo atvykę į Lietuvą ir mūsų pareigūnus mokė ekstremalaus vairavimo. 

V. Grašys neslepia – yra nemažai norinčių patruliuoti su motociklais. Tam, žinoma, reikia „A“ kategorijos vairuotojo pažymėjimo ir tam tikrų įgūdžių. „Neslėpsiu, yra tam tikra konkurencija, kas tarnybines pareigas atliks motociklu“, – teigė pareigūnas.

LKPT viršininkas ir pats mėgsta važinėti motociklu, tiesa, kaip pats teigia, ne visada tam turi pakankamai laiko. „Turiu motorolerį „Yamaha Majesty“, taip pat – motociklą „Aprilia Pegaso“. Bet važiuoti motociklu turiu vis mažiau laiko, stengiuosi važiuoti tiek, kol leidžia oro sąlygos. Dar, žinoma, vairuoju ir tarnybinį motociklą. Neskaičiuoju, kiek kilometrų per metus nuvažiuoju, manau, kelis tūkstančius. Dalyvauju mototurizmo raliuose, dažniausiai keliauju po Lietuvą“, – sakė V. Grašys.

V. Grašys, Lietuvos policijos nuotr.

LRT.lt viršininko taip pat pasiteiravo, kuo motociklas yra pranašesnis nei automobilis. „Nesakau, kad važiuodamas motociklu jaučiuosi geriau. Tiesiog tai yra tokia pati transporto priemonė, gal kartais patogesnė. Su krosiniu motociklu specialioje trasoje galima išbandyti ir fizinius sugebėjimus, kaip sugebi valdyti motociklą. Tačiau gatvėje tikrai lenktynių pats nedarau ir niekam nerekomenduoju, nes tai rizikinga. Dviratė transporto priemonė suteikia daugiau laisvės, gaivus oras prapučia visus rūpesčius, leidžia pailsėti“, – privalumus vardijo V. Grašys.

Apie incidentą „Žalgirio“ arenos aikštelėje pranešė socialinio tinklalapio „Facebook“ komentatoriai. Įvykio liudininkų duomenimis, jaunuoliai, kurie vairavo pilkos spalvos BMW, aikštelėje „driftino“.

„Šiems veikėjams nuotykių netrūksta. Du draugeliai, kurie tai nuo policijos bėga, tai prisiploja, tai jų automobilius vagia, tai per „Farus“ rodo“, – situaciją komentavo Aurimas.

Portalui kauno.diena.lt susisiekus su Kauno policijos budėtoju paaiškėjo, kad patruliuojantis policijos ekipažas pavojingai manevruojantį automobilį pastebėjo visai atsitiktinai.

Įvykį aptarinėjančių komentatorių duomenimis, minėti jaunuoliai nuo pareigūnų bandė sprukti. 

Mykolo Riomerio universitete Viešojo saugumo fakultete studijuojanti Laura vairuotojo pažymėjimą gavo tik po penkto bandymo. Nepaisant to, laidos „Blogiausias Lietuvos vairuotojas“ dalyvė Laura įsitikinusi, kad yra labai gera vairuotoja. Paklausta, kodėl taip sunkiai sekėsi išmokti vairuoti, mergina tikino, kad jai tiesiog nesisekė: „Visą laiką buvo tokios nereikšmingos klaidos. Per važiavimą jų būdavo gal septynios ar dešimt.“

Bet gavus išsvajotąjį vairuotojo pažymėjimą kaunietės vairavimo ydos tik didėjo. „Mašinos veidrodėlis nutrūko, sesė jį išvis nutraukė, nes bijojom pamesti. Tai gal pusę metų važinėjau be veidrodėlio. Mokėjau aš per galą žiūrėti arba prašydavau draugų pažiūrėti, ar neatvažiuoja mašina. Jeigu kažkas sėdi šalia tavęs, tai veidrodėlių tikrai nereikia“, – tikino vairuotoja.

Laura sako, kad su būsimais kolegomis, policijos pareigūnais, susidūrusi nėra, o greičio viršijimą fiksuojantis radaras nesiskaito. „Mane buvo nufotografavęs radaras. Greitį mėgstu labai. Užmiestyje esu pralėkusi 230 km/h“, – pasakojo pretendentė į blogiausius Lietuvos vairuotojus.

Nors ekstremalų vairavimą dievinanti kaunietė yra dalyvavusi slalomo varžybose, savo išmoktus manevrus ji mėgsta pademonstruoti ir gatvėse. Labiausiai nuo to kenčia Lauros geriausia draugė Renata Leleivaitė, kuri ir užregistravo būsimą pareigūnę į laidą. „Mano didžiausia baimė – sėdėti šalia Lauros, kai ji vairuoja. O jeigu dar žvyrkeliu važiuoja, tai išvis. Nuolat sakau – gal galiu išlipt, gal man šalmą užsidėti. Medžiai, grioviai... Ir taip drąsiai... Kaip tik posūkis, taip ir „ručnykas“. Ir kelkraščius gaudo, ir žolių visokių būna, traukiam iš buferių ir iš po lempų žoles“, – įspūdžiais dalijosi kelių erelės arba kelių vištos draugė Renata.

Gal pusę metų važinėjau be veidrodėlio. Jeigu kažkas sėdi šalia tavęs, tai veidrodėlių tikrai nereikia.

Tuo tarpu Laura tokį savo elgesį teisina paprastai: „Važiuojant gatvėmis, Renata sako, kad aš važiuoju per lėtai. Jeigu ji nenutyla man aiškinti, tada aš pasitaikius progai užtraukiu rankinį stabdį ir ji iš karto užtyla. Aš ją taip gąsdinu, ir tikrai tai suveikia.“

Net girdėdama draugų aikčiojimus Laura įsitikinusi, kad vairuoja labai gerai ir bus iš tiesų gera policijos pareigūnė. „Būsiu arba tyrėja, arba kriminalistė, arba tiesiog kelių policininkė. Ši profesija man įdomi tuo, kad ji mane pačią suvaldys, gal taip nebelakstysiu gatvėse“, – kalbėjo kaunietė.

Kaip jai seksis laidoje „Blogiausias Lietuvos vairuotojas“, bus galima išvysti jau trečiadienį 20.25 val. per LNK.

LNK laidos „Blogiausias Lietuvos vairuotojas“ žiūrovai įsitikins, kad greitį mėgstančiam vairuotojui tai – nė motais.

Liūdna kelių eismo statistika priverčia susimąstyti net įžūliausius eismo dalyvius, bet Mindaugas, nors ir pripažįsta savo kaltę, keisti savo elgesio prie vairo neketina. „Aš labai išsiblaškęs. Jeigu nežinau, kur man važiuoti, visur pradedu dairytis. Žinoma, stengiuosi taip nedaryti, bet dažniausiai taip gaunasi“, – laidoje save teisino agresyviai vairuojantis vilnietis.

Apie Mindaugo išsiblaškymą kelyje liudija jo avarijų istorija – dėl jo kaltės nukentėjusių labai daug. „Savo direktoriaus šunį suvažinėjau. Atvažiavau pas direktorių į kiemą, reikėjo iš ten paimti daiktus ir išvažinėdamas nepastebėjau, kad šuo bėgioja kieme. Tai aš jį pervažiavau“, – atviravo kelių erelis.

Ši nelaimė – viena mažiausių iš viso didžiulio Mindaugo sukeltų avarijų sąrašo. Vairuotojas buvo atsitrenkęs į vaikų pilną automobilį. „Užsižioplinau, žiūrėjau į telefoną, rašiau žinutę. Pakeliu akis – žiūriu mašina priekyje stovi. Nespėjau sustabdyti ir į galą atsitrenkiau. Toj mašinoj sėdėjo vaikai, vienas išvis buvo kūdikis. Vaikai išlipę rėkė, klykė. Suvažiavo daug policijos, žiniasklaidos. Išvežė vaikus į ligoninę, bet jiems baigėsi viskas gerai“, – prisiminė Mindaugas.

Užsižioplinau, žiūrėjau į telefoną, rašiau žinutę. Pakeliu akis – žiūriu mašina priekyje stovi. Nespėjau sustabdyti ir į galą atsitrenkiau. Toj mašinoj sėdėjo vaikai.

Kelių erelis it magnetas traukia nelaimes. Kitas jo eismo įvykis nutiko stovėjimo aikštelėje. Ten įžūlus vairuotojas ieškojo vietos, kur pasistatyti automobilį, ir netyčia partrenkė pro šalį ėjusį žmogų. Šis pargriuvo ir susižalojo.

Dėl tokių poelgių Mindaugas yra vienas iš devynių vairuotojų, pretenduojančių tapti blogiausiu Lietuvos vairuoju LNK realybės šou. Į projektą „Blogiausias Lietuvos vairuotojas“ jį neapsikentusi užregistravo žmona Elvyra Tirvienė.

Agresyvaus vairuotojo mylimoji tikino bijanti ne tik dėl savo saugumo, bet ir dėl vaikų, mat juos dažnai vežioja Mindaugas: „Jam trukdo kitos mašinos, jam trukdo pėstieji, einantys per pėsčiųjų perėją. Dėl to mes nuolat ginčijamės, nes aš sakau jam: kas tau teises išdavė, kur pirkai. Jisai sako, kad yra geras vairuotojas. Aš norėčiau jam įrodyti, kad jis tikrai nėra geras vairuotojas.“ Kartu važiuodama „Blogiausio Lietuvos vairuotojo“ laidoje pora vienas kitam negailėjo nei keiksmažodžių, nei priekaištų

„Blogiausias Lietuvos vairuotojas“ – sausio 25 d. 20.25 val. per LNK.

Ne paslaptis, kad pirmą savaitę ar net mėnesį sėdant prie vairo be instruktoriaus jauni vairuotojai neišvengia streso. Ne gana to, be natūralaus nerimo atsiranda ir papildomų situacijų kelyje, kurios sukelia norą šokti pro automobilio langą ir nebegrįžti, nebent tik į keleivio vietą.  Pasak Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, siaubą keliančios situacijos kelyje paprastai kartojasi, bet tai dar nereiškia, jog jos neišvengiamos. Specialistas išskiria pagrindines priežastis, kurios gąsdina „klevo lapus“ ir pataria, kaip išvengti streso ir sėkmingai gerinti vairavimo įgūdžius.

Gerais norais pragaras grįstas

Praktiškai kiekvienas vairuotojas – senas ar jaunas, yra susidūręs su patyrusiu vairuotoju, kuris, net ir sėdėdamas ne vairuotojo vietoje, aktyviai dalinasi savo patirtimi ir pamokymais. Neretai tą žinių dalijimąsi lydi ir griežtas tonas bei spalvingi posakiai.

Pasak draudimo eksperto, bet kokie emocionalūs ar staigūs komentarai išmuša iš vėžių nepatyrusius vairuotojus ir ne tik neužsifiksuoja atmintyje, bet stumteli asmenį, sėdintį už vairo, neracionalaus ir nekoordinuoto elgesio link.

„Nors susivaldyti, kai prie vairo sėdintis žmogus atrodo pasimetęs ir neužtikrintas, yra labai sudėtinga, vis tik reiktų išlikti ramiais. Tiek patarimai, tiek kritika turėtų būti išsakoma argumentuotai, ramiu tonu. Jei nesate tikras, kad jaunasis vairuotojas sugebės nesikarščiuodamas priimti pamokymus, reiktų palaukti, kol vairuotojas sustos ir tuomet ramiai išdėstyti, ką ir kodėl reiktų keisti jo vairavime, kur reiktų patobulėti“, – pataria R. Bieliauskas.

Tiesa, yra žmonių, kurie patys nevairuoja ir nesuprasdami labai jautriai reaguoja į įvairias situacijas kelyje: aikčioja privažiavus arčiau kito automobilio, liepia stabdyti dar mirksint žaliam šviesoforo signalui.

„Tokiais atvejais sprendimas yra labai paprastas – tokius keleivius sodinti ant galinės automobilio sėdynės arba prieš važiuojant perspėti, jog vairuotojas yra nepatyręs ir bet kokie trukdžiai gali jį blaškyti“, – teigia ekspertas. 

Baimė sutikti kelių erelį

Dar vienas kelių baubas – per daug sau leidžiantys ir etiketą bei taisykles kelyje pamirštantys vairuotojai. Aštrūs paskutinės sekundės manevrai, garsinis signalas, įkyrus važiavimas prisiglaudus prie automobilio galo – visa tai gali išmušti iš vėžių ir patyrusius, ką jau kalbėti apie jaunus, tik teises gavusius, vairuotojus. 

„Per daug pasitikintys savo jėgomis vairuotojai sukelia ir daugiausiai avarinių situacijų, nes kitiems sunku nuspėti jų elgesį kelyje. Žinoma, lyginant su pietine Europa ar Pietryčių Azija, mūsų vairuotojų bendras mentalitetas yra pakankamai ramus, tačiau jų keliamas chaosas ypač atsiliepia neįgudusiems vairuotojams“, – teigia R. Bieliauskas. Paklaustas, koks geriausias patarimas jauniems vairuotojams vengiant įžūlių kelių eismo dalyvių, ekspertas teigia, kad vienintelė išeitis – praktika. „Geri vairavimo įgūdžiai, kitų eismo dalyvių elgesio numatymas – tai išsivysto tik praktikuojantis“. 

Nepasitikėjimas savimi nepažįstamose vietovėse

Kalbant apie dalykus, keliančius baimę ir nepasitikėjimą naujiems vairuotojams, neįmanoma nepaminėti vairavimo nepažįstamose vietovėse. Dažniausia situacija – išvažiavimas iš nedidelio miesto ar gyvenvietės į didmiestį. Didelio miesto kelių išskirtinumas – kelios juostos, aktyvios žiedinės sankryžos, teorijos knygose išmokti, bet dar praktikoje nematyti ženklai. Šios priežastys dažnais atvejais skatina pasirinkti viešą transportą vietoj patogaus nuosavo.

„Reikia nepamiršti, jog automobiliai ir galimybė juos vairuoti turi teikti daugiau laisvių, o ne jas riboti. Todėl, jei sėdint prie vairo jaučiatės neužtikrintai, keliones reiktų atidėti. Geriausia tokiu atveju kurį laiką pasipraktikuoti sekmadieniais arba vakarais, kai keliuose jau yra nedaug automobilių. Tuomet galima išbandyti nežinomus maršrutus, sankryžas“, – sako transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas.

Namo – per aplinkui

Paradoksalu, bet kartais nauji vairuotojai baiminasi važinėti net ir gerai pažįstamomis gatvėmis. Išmanant miesto specifiką, naujieji kelių eismo dalyviai susidaro ir pasirenka nebūtinai greičiausią ir patogiausią maršrutą, o tokį, kuris atitiktų jų įgūdžius ir būtų mažiau gąsdinantis. Tokius sprendimus – namo ar į darbą važiuoti ilgesniu maršrutu, dažnai skatina jau minėtos žiedinės sankryžos, pervažos ar sankryžos esančios įkalnėje. 

„Toks elgesys visiškai suprantamas, tačiau visi pradedantys vairuotojai anksčiau ar vėliau ketina tapti visaverčiais kelių eismo dalyviais, todėl būtina įveikti savo baimes. Visada galima papildomai pavažinėti mieste su instruktoriumi arba išnaudoti vairavimo aikšteles. Atsikračius nemėgstamų kelių ar sankryžų automobilis suteiks dar daugiau komforto ir, žinoma, saugumo,“ – ramina R. Bieliauskas.

Atšilus orams, vairuotojai vis stipriau spaudžia akseleratoriaus pedalą, viršijamas greitis, pažeidinėjamos kelių eismo taisyklės (KET), tad didėja ir avarijų keliuose skaičius. Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA ekspertai pastebi, kad pagal elgesį kelyje, galima išskirti kelis pagrindinius eismo įvykių sukėlėjų ir dalyvių tipus. Daugiausia problemų kelyje sukelia  „kelių ereliai“.

Pasak psichologo Tomo Lagūnavičiaus, Lietuvos keliuose vyksta kovos dėl aukštesnio socialinio statuso. Automobilis – viena iš dominavimo ir valdžios parodymo priemonių.

„Kuo mašina didesnė ir brangesnė, kuo jos numeriai įdomesni, tuo aukštesnį socialinį statusą ji parodo. Kuo statusas aukštesnis, tuo mažiau taisyklių gali laikytis, kuo žemesnis, tuo daugiau taisyklių. Vyrai kelyje nuolat konkuruoja dėl savo statuso. Geros mašinos neturintis vyras galią bando pademonstruoti net ir turėdamas kokį „golfą“. Tokiu atveju šis vairuotojas bando dominuoti bandydamas aplenkti kitas mašinas, darydamas įvairius manevrus. Beje, šiame žaidime dažniausiai dalyvauja tik vyrai. Jie nuolat vienas kitam bando įrodyti, kuris yra geresnis ir toks reiškinys niekad neišnyks. Anksčiau buvo arkliai, karietos, o dabar automobiliai“, – komentavo psichologas T. Lagūnavičius.

Pasak eksperto, vadinamieji „kelių ereliai“ – dažniausiai mažas pajamas gaunantys ir aukštomis pareigomis negalintys pasigirti vyrai. Tad dominuoti jie bando kelyje. Dažniausiai jie vairuoja pigius automobilius, o savo statusą bando pakelti pažeidinėdami  KET.

Pasiturinčiųjų dominavimas

Dideles pajamas gaunantys vyrai kelyje bando dominuoti kitomis priemonėmis. T. Lagūnavičius teigia, kad šio tipo žmonės, priešingai nei „kelių ereliai“, kelyje nelaksto. Norint parodyti savo statusą, jiems nebūtina sukelti nepatogumų kitiems vairuotojams. Aukšto socialinio sluoksnio atstovų svarbą parodo jų automobilis. Tokie vyrai dažniausiai perka brangius, didelius džipus.

„Turtuoliai gali sau leisti nepaisyti taisyklių, bet jie gatvėmis nelekia. Šio statuso žmonės dominuoja kitaip, bandydami užimti teritorijas. Toks vyras gali mašiną palikti ten, kur negalima, pasistatyti prie įėjimo arba į neįgaliųjų vietą. Jis tiesiog lengvai susimokės baudą“, – teigė psichologas.

Vairuotojų tipai

Pasak ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio, gatvėmis lakstantys „kelių ereliai“ neretai tampa avarijų dalyviais. Jų vairavimo maniera ir KET nepaisymas klaidina bei erzina kitus vairuotojus, dėl to neretai įvyksta nelaimės.

„Kelių „ereliai” – tai vairuotojai, manantys, kad jų vairavimo įgūdžiai yra geresni už kitų vairuotojų. Jie turi polinkį vairuoti grubiai, daryti staigius posūkius, greitai lenkti kitą automobilį, net ir kai iš priekio artėja automobilis, mėgsta užlindinėti tarp kitų mašinų ir palikti nedidelį tarpą tarp kitų automobilių. Tokie veiksmai gali sukelti avarines situacijas. Šie vairuotojai labai mėgsta greitį. Jie bando lenkti kitus automobilius net piko metu, jiems net ir ištisinė kelio juosta ar draudžiantys tą daryti ženklai – ne kliūtis. Tokie veiksmai sukelia eismo įvykius. Jie erzina ir pradedančiuosius ir atsargius vairuotojus, mat norėdami pademonstruoti savo įgūdžius neretai kitus vairuotojus bando aplenkti, šūkauja, signalizuoja, rodo gestus“, – komentavo A. Žiukelis.

Didelį pavojų keliuose taip pat ir kelia girti vairuotojai. Artėjant vasaros sezonui jų padaugėja. Neretai šie už vairo sėda net ir neturėdami teisių.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis, per mėnesį vidutiniškai užfiksuojama per 1700 eismo įvykių. Nemaža dalis jų nutinka dėl to, kad vairuotojai užsiima pašaline veikla. Pasak specialisto, pašalinė veikla trukdo vairuotojui susikaupti, blaško jo dėmesį, dėl to kelyje ir nutinka įvairių avarinių situacijų.  „Spinter tyrimai“ atskleidė, kad moterys dažniausiai už vairo dažosi lūpas bei tušu paryškina blakstienas, vyrai prie vairo kalba telefonu ir rūko.

Pradedantieji vairuotojai kelyje dažnai važiuoja per lėtai ir taip stabdo eismą. Be to, gerai nepažinodami kelių, nežino iš kurių juostų jiems reikia sukti. Taip vėluodami persirikiuoti piko metu laukia, kol juos kas nors užleis ir stabdo visą savo eismo juostą.