Nenori prisiminti
"Garbingai tarnauk, garbingai pasitrauk", – sako Tomas Ulpis, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovo pavaduotojas, Marijampolės apskrities policijos komisariato vadovas.
Jis buvo priverstas atsistatydinti iš pareigų ir išeiti į pensiją kilus vadinamajam Policijos departamento pareigūnų kriminalinių veikų skandalui. Dabar jis sako nenorintis prisiminti praeities.
Visvaldas Račkauskas, buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas, kartu su T.Ulpiu ir dar trimis tuomečiais Policijos departamento pareigūnais beveik penkerius metus trynęs teismų slenkstį, kad išgirstų išteisinamąjį nuosprendi, šiek tiek kalbesnis.
"Kai parvežė N.Venckienę, paskambino žurnalistė ir pakvietė į televizijos laidą. Atsisakiau. Pastarosiomis dienomis į nepažįstamus skambučius neatsiliepiu. Žmona man yra priekaištavusi, kodėl aš po pertraukos grįžau į Policijos departamentą – penkerius metus ne tik mano šeimai, bet ir giminėms teko kęsti šmeižtą, pažeminimą", – dienraščiui sakė V.Račkauskas.
Kad įvykiams dirigavo politikai ir nematoma ranka, prasitarė ir V.Račkauskas.
"Violetinė banga" nuplovė ir ilgametį Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą Kęstutį Betingį. Nors jis ir laimėjo konkursą užimti aukštas pareigas Generalinėje prokuratūroje, tuometis institucijos vadovas Darius Valys konkurso rezultatus ignoravo. Dabar advokato praktika užsiimantis K.Betingis dienraščiui sakė, kad kvalifikuoti pareigūnai buvo nušalinti nuo įvykių tyrimo, o rankos buvo atrištos nuolankiems politikams, kurie dirigavo ir "violetinei bangai".
"Ieškokite politikų", – mįslingai dienraščiui sakė ir V.Račkauskas, pridūręs, kad kai kurių įvykių datų sutapimas atrodo taip pat mįslingai.
Apkaltino neveiklumu
2010 m. pavasarį Kauno apygardos prokuratūrą užgriuvo Generalinės prokuratūros komisija, pasišovusi ištirti K.Betingio veiklą. Buvo ieškoma galimų pažeidimų tiriant galimą mažametės mergaitės tvirkinimą, teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės tyčinius nužudymus, Drąsiaus Kedžio mirties aplinkybių tyrimą. Komisija jokių pažeidimų nenustatė, o ir pats K.Betingis šių bylų netyrė. Nors buvo verčiamas atsistatydinti, iš pareigų jis pasitraukė tik 2013 m., baigiantis pirmai kadencijai ir sulaukęs žinios, kad antrai kadencijai nebus skiriamas.
K.Betingis sakė, kad jam skaudu, jog kai kurie įvykiai, pratęsę žmogžudystes Kaune, buvo ne tik neištirti, bet ir netirti neva neradus nusikalstamos veikos požymių. Neištirtas ir jo paties pareiškimas dėl galimo šmeižto, trukdymo vykdyti pareigas.
Įsikišo politikai, tyrimai ėmė vingiuoti, pareigūnams nebuvo leidžiama daryti tai, ką jie privalėjo.
"Šiandien nenorėčiau komentuoti praeities, nes yra nukentėjusiųjų, kurie, grąžinus N.Venckienę, bandys ieškoti teisybės. Galbūt aš, kaip liudytojas, galėsiu jiems padėti. Kalbu apie fiziškai nukentėjusius asmenis, kurie jau kelia klausimą dėl naujų veikų, dėl kurių kaltinimai nepareikšti N.Venckienei, kvalifikavimo", – dienraščiui sakė K.Betingis.
Pašnekovo teigimu, jei ne politikai, aklai pritarę N.Venckienės mintims, "violetinė banga" nebūtų įgijusi tokio pagreičio, atplukdžiusio ją net iki Seimo: "Įsikišo politikai, tyrimai ėmė vingiuoti, pareigūnams nebuvo leidžiama daryti to, ką jie privalėjo. Keisčiausia, kad politikai rinkosi jiems parankius pareigūnus. Antai Seime buvo sudaryta Stasio Šedbaro vadovaujama komisija Garliavos įvykiams nagrinėti. Politikai manęs į ją nepakvietė, nors ilgą laiką vadovavau Kauno apygardos prokuratūrai. Tai buvo labai keista. Juo labiau, kad turėjau nemažai informacijos, kuri galėjo būti paviešinta tikintis, kad kai kurie įvykiai bus ištirti ir nenuslėpti."
K.Betingio manymu, blogiausia, kad niekas iki šios dienos nesiryžo padaryti sisteminio visų įvykių tyrimo, juos sujungti į vieną ir pažiūrėti, kodėl "iki to prieita, kodėl visi atsidūrė kvailio vietoje, kai paaiškėjo tikrosios aplinkybės".
"Tikiuosi, kad atsiras sveikos nuovokos ir bus inicijuotas toks tyrimas. Manau, kad atsiskleistų vaizdas, kodėl nuo paprasto įvykio – šeimos problemų sprendimo aiškinantis, kad turėtų tekti vaiko globa – motinai ar tėvui, pereita prie politinių klausimų ir vos ne iki revoliucinių metodų, kai valstybinių institucijų pareigūnams buvo apribojama jų veikla, jie šalinami iš pareigų", – kalbėjo K.Betingis.
Pašnekovo teigimu, valstybė ne viską padarė, todėl kriminaliniai įvykiai virto politine kampanija, buvo sukiršyti žmonės. "Buvo masinės eitynės prie Kauno apygardos prokuratūros, buvo deginamos žvakės, dedami vainikai. Policija ramiai stebėjo. Pareigūnai nė karto nepasiteiravo, ar akcijoms vykdyti turimas leidimas. Maža to, buvo išsityčiota iš valstybės himno. Kai reikėjo šiuos įvykius aiškintis, nė vienas pareigūnas nedavė parodymų – vieni neprisiminė, kiti nieko nematė. Tad apie kokį procesą kalbėti, kai tokiems įvykiams atveriama erdvė?" – stebėjosi K.Betingis.
Jo manymu, jei ir toliau bus kurstoma nepaklusti įstatymams, valstybinės institucijos greičiausia kaip ir anksčiau laikysis nuošalyje.
K.Betingio manymu, blogiausia, kad niekas iki šios dienos nesiryžo padaryti sisteminio visų "violetinės bangos" įvykių tyrimo.
Keisti sutapimai
Kad įvykiams dirigavo politikai ir nematoma ranka, prasitarė ir V.Račkauskas, pataręs žvilgtelėti į kai kurių įvykių ir datų keistą sutapimą.
Teisėjas J.Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė buvo nušauti 2009 m. spalio 5 d. Spalio 2 d. švenčiama Angelų sargų diena – Lietuvos policijos profesinė šventė.
2011 m. lapkričio 8 d. laidos "Abipus sienos" metu paskelbta, kad tuometis policijos generalinio komisaro pavaduotojas V.Račkauskas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas T.Ulpis žinojo, kad D.Kedys imsis žudyti, tačiau tam kelio neužkirto. Žurnalistas Virginijus Gaivenis laidą pradėjo rengti likus kelioms dienoms iki spalio 27-osios, kai švenčiama Lietuvos kriminalinės policijos šventė.
Dėl šių ir dar trijų Policijos departamento pareigūnų galimai nusikalstamos veikos Departamento Imuniteto tarnyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jiems pareikšti įtarimai. Tačiau Generalinės prokuratūros rinktuose įrodymuose teismai nerado nė vieno fakto, įrodančio pareigūnų kaltę. O praėjusiųjų metų pabaigoje teismas privertė LNK paskelbti paneigimą, kad V.Račkauskas ir T.Ulpis žinojo apie D.Kedžio rengiamas žmogžudystes. Jiems bendrovė už garbės ir orumo pažeidimą solidariai sumokėjo po 5 tūkst. eurų patirtos neturtinės žalos.
Drąsius Kedys
Mistika kvepia ir mažosios mergaitės grąžinimo jos motinai istorija ir datos.
2011 m. gruodžio 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismas paskelbė, kad D.Kedžio mažametė dukra turi gyventi su motina. Nors buvo sakoma, kad sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant, N.Venckienė ir jos šalininkai tokiam sprendimui nepakluso.
"Kiek žinau, Neringa Venckienė vykdo teismo sprendimą ir siūlo atiduoti dukrą, tai yra atiduoti mergaitę, jei mergaitė su tuo sutinka ir pati nori eiti pas mamą", – viename iš pokalbių žurnalistams sakė tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kaip suprasti D.Grybauskaitės pasakymą, kad N.Venckienė "vykdo teismo sprendimą" neatiduodama dukterėčios motinai? Į šį klausimą greičiausia atsakymo reikėtų ieškoti kadenciją baigusios prezidentės buvusi vyriausiosios patarėjos Daivos Ulbinaitės knygoje "Nustokim krūpčiot", kurioje teigiama, jog Garliavos istorija Prezidentūroje buvo lūžio taškas: "Po Garliavos įvykių daugiau niekada – net kai mums atrodydavo, kad stojo pasaulio pabaiga, ir jau būdavom pasirengę prisiimti atsakomybę – Prezidentė neprarado savitvardos ir emocijos viršaus nepaėmė (...) Dėl vaikų Prezidentė būdavo pasirengusi padaryti viską, tačiau šioje istorijoje rankos sviro visiems. Iš Garliavos kasdien tiesiogiai transliuojamos naujienos tik kurstė visuomenės isteriją, ir mums nepavyko į tai pažiūrėti iš šono ir objektyviai."
Taigi buvusi politikė atvira – Prezidentūrai nepavyko į įvykius pažiūrėti iš šono. Ar tai reiškia, kad buvo kišamasi? Klausimas pagrįstas, nes D.Grybauskaitė neatleido teisėjos N.Venckienės net tada, kai tai padaryti rekomendavo Teisėjų garbės teismas.
Neringa Venckienė
Dar keisti sutapimai. 2012 m. gegužės 17 d. mergaitė jėga paimama iš Venckų namų Garliavoje – tos dienos prezidentės dienotvarkė buvo tuščia, o netrukus ji išskrido į Čikagą, kur vyko NATO šalių vadovų susitikimas. 2018 m. vasario 13 d. N.Venckienė pati pasiduoda Amerikos teisėsaugai ir yra įkalinama. D.Grybauskaitė prieš dvi dienas buvo išvykusi vizito į Pietų Korėją.
Mistika kvepia ir generalinio prokuroro teiginiai. Jis 2016 m. vasarį paskelbė, kad JAV priėmė Lietuvos prašymą dėl N.Venckienės ekstradicijos. Tuo metu JAV apeliacinio teismo sprendime dėstomos visai kitokios aplinkybės: "2013 m. balandžio 8 d. N.Venckienė atskrido iš Vokietijos į JAV. Ji iškart pasiprašė prieglobsčio ir pradėjo dirbti bei gyventi Ilinojaus valstijoje. Praėjus maždaug penkeriems metams nuo tada, kai N.Venckienė pabėgo į JAV, Lietuva formaliai paprašė jos ekstradicijos pagal sutartį."
Taigi, anot JAV teismo, Lietuva oficialiai dėl ekstradicijos kreipėsi tik 2018 m. ir N.Venckienė vos ne iškart buvo suimta.
