Pagal tokią tvarką žeme bus galima naudotis laikinai, kol šiuose plotuose bus suformuoti žemės sklypai, bet ne ilgiau kaip iki 2026 metų pabaigos – tikimasi, kad per tą laiką bus spėta suformuoti laisvos valstybinės žemės sklypus. 

Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Žemės įstatymo pataisas 114 parlamentarų balsavus už, prieš – vieninteliam aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, o susilaikius dviem „valstiečiams“. 

Norinčios žemę laikinai išsinuomoti įmonės pusę pajamų turės gauti iš žemės ūkio produkcijos realizavimo.

Sutartys dėl laisvų valstybinės žemės plotų, kuriuose nesuformuoti sklypai, bus nutraukiamos, jeigu tokią žemę išsinuomoję asmenys jos nedirbtų arba naudotų ne žemės ūkio veiklai. 

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra teigęs, kad dabar valstybinės dirbamos žemės nuomos sutartys nutrūkusios, nes nuo šių metų sausio nesuplanuoti valstybės reikmėms sklypai miestuose perduoti savivaldybėms, kurios dabar negali be aukcionų išnuomoti šios žemės.

Pasak ministro, greitai juos suformuoti sunku dėl susikaupusių matininkų darbų, savivaldybių ir NŽT specialistų apkrovos.  

Aplinkos ministras S. Gentvilas BNS yra sakęs, kad dabar kaimiškose teritorijose yra 30 tūkst. hektarų laisvos valstybinės dirbamos žemės ir 900 ha – miesteliuose. Nutrūkusios yra maždaug 3 tūkst. ha žemės, esančios 103-jose miesto statusą turinčiose vietovėse, nuomos sutartys.

Dirbamos žemės miestuose nuomos sutartys nutrūko nuo šių metų pradžios įsigaliojus žemės naudojimo pokyčiams, kai valstybinės žemės valdymas bei dalis Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų perduota savivaldybėms.

Kai valstybinės žemės sklypai bus suformuoti, juos bus galima įsigyti aukcionuose.

„Turime priimti sprendimus, kad užkirstume kelią (žemės ūkio produktų – BNS) importui ir pirmiausia norėčiau paraginti kolegas imtis ekonominių priemonių, papildomų tarifų, kad šis importas iš Rusijos ir Baltarusijos taptų tiesiog nekonkurencingas“, – trečiadienį Briuselyje žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Manau, kad turėsime (siūlymo – BNS) tekste tekstą apie ribojimą žemės ūkio produktų. (...) Esame suinteresuoti, kad išimčių būtų kiek galima mažiau“, – Lietuvos žurnalistams pridūrė šalies vadovas.

Jis tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) taip pat įdiegs platesnį griežčiau apmokestinamų žemės ūkio produktų apibrėžimą, bet, anot G. Nausėdos, „natūralu, kad kai kurios valstybės turi savo interesų, savo išlygų, ir tokiais atvejais tenka ieškoti kompromiso“.

Briuseliui balandžio pirmoje pusėje pradėjus svarstyti Europos Komisijos (EK) pasiūlymą įvesti maksimalius importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, Lietuva siūlo juos didinti ir šios kilmės daržovėms bei žuvies produkcijai.

EK siūlymu, muitai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiesiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 eurų už toną muitas, kietiesiems kviečiams – 148 eurų, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrais kovą siūlė rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES uždrausti visiškai.

Remiantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis, Rusijos eksportuojamiems žemės ūkio produktams dabar netaikomi jokie ES importo muitai.

EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.

„Jau įvertindamas pakankamai ilgo laikotarpio lyderystės trūkumą arba politikos ambicijos nebuvimą, turiu apeliuoti į liepos mėnesį (po prezidento inauguracijos – BNS) vyksiantį Vyriausybės performavimą. Jei prezidento rinkimai man pasibaigs sėkmingai, tikrai ketinu kelti ministro klausimą“, – antradienį Kauno rajone žurnalistams sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas antradienį viešėjo Akademijoje, Kauno rajone, kur dalyvavo diskusijoje strateginiais žemės ūkio klausimais.

„Manau, kad nusipelnėme aktyvesnio, lyderystės turinčio ministro šioje nepaprastai svarbioje strateginėje Lietuvos ūkio šakoje“, – pabrėžė prezidentas.

Jis teigė iš žemės ūkio bendruomenės išgirdęs labai daug priekaištų ministerijos vadovybei: „Apgailestauti tenka, kad ministras (...) į tuos klausimus atsakyti negalėjo.“

Jei prezidento rinkimai man pasibaigs sėkmingai, tikrai ketinu kelti ministro klausimą.

G. Nausėdos teigimu, Lietuvos žemės ūkio politika „vis dar neturi strategijos“, jai trūksta nuoseklumo, nesprendžiamos įsisenėjusios problemos. Be kita ko, prezidentas tikino nematąs ilgalaikės žemės ūkio raidos perspektyvos.

„Kaip atrodys Lietuvos žemės ūkis po penkerių, dešimties metų, į kokius sektorius orientuojamasi, kaip kuriame didesnę pridėtinę vertę, o ne vien tik parduodame žemos pridėtinės vertės produkciją, kokia mūsų eksporto strategija“, – kalbėjo G. Nausėda.

2024 metus Lietuvos žemdirbiai pradėjo protestais prieš Lietuvos žemės ūkio politiką bei ministrą K. Navicką.  Sausio pabaigoje į Vilnių su traktoriais ir kita sunkiąja technika atvykę žemdirbiai protestavo prieš būtinybę atstatyti daugiametes pievas, saugomų teritorijų plėtrą, kėlė pieno sektoriaus ir kitas problemas.

K. Navickas per savo kadenciją Seime jau atlaikė dvi interpeliacijas. Jo, kaip ir visos Vyriausybės, kadencija baigsis šių metų rudenį po Seimo rinkimų.

K. Navickas: palaukime prezidento rinkimų pabaigos, tada ir pašnekėsime

Prezidentui G. Nausėdai pareiškus, kad sėkmės atveju šalies vadovo rinkimuose, jis keltų žemės ūkio ministro likimo poste klausimą, K. Navickas tikina reaguojantis į tokį pasisakymą ramiai. Anot jo, reikia palaukti šalies vadovo rinkimų pabaigos ir tada įvertinti situaciją.

Vertinu ramiai ir reikia palaukti prezidento rinkimų baigties ir tada vertinti.

„Reaguoju labai ramiai. Palaukime rinkimų, kada jie pasibaigs, tada ir pasišnekėsime. (...) Vertinu ramiai ir reikia palaukti prezidento rinkimų baigties ir tada vertinti“, – Eltai teigė K. Navickas.

G. Nausėda taip pat antradienį tvirtino, kad žemės ūkio politika šiuo metu neturi strategijos bei aiškios perspektyvos, kaip šis sektorius atrodys po penkerių ar dešimties metų. Vis tik atsakydamas į šias pastabas K. Navickas sakė, kad strategija egzistuoja ir ja remiantis yra teikiama europinė parama.

„Kalbant apie strategiją, ji yra. Pagal ją yra teikiama ir visa europinė parama. O tie visi dalykai, kurie buvo pasakyti, tai matėsi visą karjerą, ne visoms ambicijoms, matymams žemės ūkio sektorius pritaria, bet tai ir yra politika“, – sakė žemės ūkio ministras.

„Čia yra Lenkijos institucijų darbas. Mes negalime ir neturime instrumentų kitoje šalyje tą veikti (tikrinti importuojamų daržovių kilmę – BNS). Bet tuo aspektu bendraujame, pirmiausia per Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kanalus“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė K. Navickas.

Lietuvos daržovių augintojai teigia, jog į Lietuvą per Baltarusiją ir Lenkiją suklastojus kilmės dokumentus patenka Rusijoje užaugintos daržovės, daugiausia – agurkai ir pomidorai. Pasak Lietuvos šiltnamių asociacijos, tokia produkcija šalyje parduodama kelis kartus pigiau nei vietinė ar užauginta Lenkijoje arba Latvijoje.

Asociacija prašė Žemės ūkio ministerijos imtis veiksmų, kad importas iš Rusijos būtų sustabdytas bei įpareigoti institucijas tikrinti šiltnaminės produkcijos kilmės šalį.

„Mūsų institucijos, kas yra mūsų galiose, informaciją vertina“, – teigė ministras.

Anot jo, laboratorijoje Austrijoje būtų galima patikrinti įvežamų daržovių kilmę, tačiau toks metodas, ministro teigimu, yra „arba sunkiai, arba beveik neįgyvendinamas“.

„Kilmę gali nustatyti, tik jei tas agurkas ar pomidoras auga ant grunto, ant žemės. Bet didžioji dalis modernių šiltnamių ant žemės neaugina, augina mineralinėje terpėje, kur to sąlyčio nėra. Tada kilmę nustatyti sudėtinga“, – kalbėjo K. Navickas.

„Su Austrijos laboratorija kalbamės, kiek tai būtų įmanoma, tikrai tam tikrus tyrimus atliktume“, – pridūrė jis.

Lietuvos žemės ūkio rūmai taip pat kreipėsi į Lenkijos žemės ūkio rūmus su prašymu vienyti jėgas ir drauge kreiptis į ES institucijas, kad būtų uždraustas produktų importas iš Rusijos bei Baltarusijos, taip pat šalių lygmeniu įvedama patikra, visuomenei viešinama, kokios įmonės parduoda tokią produkciją.

Ministras anksčiau yra sakęs, kad rusiška žemės ūkio produkcija į Lietuvą importuojama nedideliais kiekiais, tačiau net ir maži skaičiai, pasak jo, kelia nerimą.

„Matau sprendimą, kad muitų įvedimas ne tik grūdams, ne tik aliejingoms sėkloms sprendžia šitą problemą. Įvedus muitą maksimaliam rusiškų maisto produktų ir pašarų sąrašui šitą problemą spręsime“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė K. Navickas.

„Rusijos produkcija bus nekonkurencinga per kainą ES vidaus rinkoje, tai sudarys galimybes kitoms šalims (...). Bendras ES sprendimas dėl muito sprendžia problemą iš esmės. Tada visos šalys, įsiveždamos rusišką produkciją, sumoka muitą. Ir tada kaina nulemia, kurį produktą pasirinkti“, – teigė ministras.

Briuseliui praėjusį penktadienį pradėjus svarstyti Europos Komisijos (EK) pasiūlymą įvesti maksimalius importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus, Lietuva siūlo juos didinti ir šios kilmės daržovėms bei žuvies produkcijai.

Anot ministro, Lietuva kviečia kitas ES šalis palaikyti pasiūlymą.

„Telkiame šalis, kurios palaikytų šią mūsų idėją. Keletą turime, kol kas neįvardysiu. (...) Norime, kad sąrašas plėstųsi“, – kalbėjo K. Navickas.

Pasak ministro, dėl muitų padidinimo ES šalims susitarti lengviau nei dėl importo draudimo, nes tam nereikia vienbalsio visų bloko šalių sutarimo. „Jis yra realesnis“, – sakė K. Navickas.

EK siūlymu, muitai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiesiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 eurų už toną muitas, kietiesiems kviečiams – 148 eurų, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.

K. Navickas kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrais kovą siūlė rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES uždrausti visiškai.

EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.

„Mes įsivežame truputį daugiau nei už 6 mlrd. eurų žemės ūkio produkcijos, tai iš jos 2023 metais rusiška produkcija sudarė 2,3 proc., o iš Baltarusijos – 1,6 (procento – BNS)“, – laidoje „LRT forumas“ sakė K. Navickas.

2022 metais, žemės ūkio produkcija iš Rusijos sudarė 3,6 proc. viso importo.

„Bet aš nenorėčiau tuo ir pabaigti, kad čia maži ar niekingi skaičiai. Taip nėra, nes mes esame netiesioginio, bet karo poveikio zonoje ir tas Rusijos, Baltarusijos ekonomikos maitinimas tikrai neprideda jokio pasitenkinimo, bet kelia nerimą“, – teigė ministras.

Jo teigimu, Lietuva pernai kviečių iš Rusijos neimportavo, o tranzitu geležinkeliais, „Lietuvos geležinkelių“ duomenimis, per šalį gabenta 161 tūkst. tonų grūdų.

Kovą Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija paragino Europos Komisiją (EK) išanalizuoti galimybę apriboti Rusijos ir Baltarusijos kilmės maisto produktų importą į Bendriją.

K. Navicko teigimu, Briuselis pasirinko kitą, tačiau ne blogą variantą – muito įvedimą rusiškai produkcijai.

„Mes šiuo aspektu kalbame, kad reikia plėsti ir daugiau produktų, kuriems turėtų būti taikoma importo į Europos Sąjungą muito tarifai. Tikimės, kad palaikymo sulauksime“, – teigė ministras.

Briuseliui praėjusį penktadienį pradėjus svarstyti EK pasiūlymą įvesti maksimalius importo  muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, Lietuva siūlo juos didinti ir šios kilmės daržovėms bei žuvies produkcijai.

Lietuva pradėjo antroje kovo pusėje pradėjo griežčiau tikrinti iš Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių įvežamus pašarinius bei maistinius grūdus.

Lietuvos daržovių augintojai praėjusią savaitę pranešė, jog į Lietuvą per Baltarusiją ir Lenkiją suklastojus kilmės dokumentus patenka Rusijoje užaugintos daržovės, daugiausia – agurkai ir pomidorai. Pasak Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA), tokia produkcija šalyje parduodama kelis kartus pigiau nei vietinė ar užauginta Lenkijoje arba Latvijoje.

Remiantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis, Rusijos eksportuojamiems žemės ūkio produktams dabar netaikomi jokie ES importo muitai.

EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.

Nors senasis tvartas, kuriame buvo padėti Krūvelių ūkininkystės pagrindai, vis dar tebestovi, šiandien ūkio šeimininkė Saulena Pranė Krūvelienė svečius pasitinka jau šiuolaikiškai modernizuotose fermose.

Technologijų diegimo nauda – akivaizdi

Šiuo metu Krūvelių šeimos ūkyje dirbama apie 200 ha žemės, iš kurių apie 100 ha sudaro pievos, apie 35 ha – kukurūzai, o likę plotai pagal sėjomainą skirti grūdiniams augalams. Savo ūkyje Krūvelių šeima augina apie 200 galvijų. Dauguma jų – holšteinų veislės karvės, taip pat ir Lietuvos, Vokietijos, Olandijos ir kt. juodmargės. Ūkyje auginami ir grūdiniai augalai: kviečiai, miežiai ir rapsai, kuriuos ūkininkai sunaudoja gyvulių pašarams ir šiek tiek parduoda.

Krūvelių ūkyje, kad ir kur pažiūrėsi, kiekvienas kampas nepriekaištingai sutvarkytas. Ypatinga švara pasižymi ir moderni, vos prieš keletą metų, pasinaudojus parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, įrengta ferma, kurioje laikoma per 110 melžiamų karvių. Tiesa, fermų higiena pasirūpinti daug lengviau, kai ir pagrindiniai ūkio darbai nereikalauja papildomų rankų, nes juos atlieka automatizuotos sistemos. Ūkyje įrengtos dvi melžimo sistemos „Astronaut A5“, automatinė pašarų ruošimo ir šėrimo sistema „Vektor“, užtikrinanti, kad gyvuliai būtų pašerti laiku, ir mėšlo šalinimo robotas „Discovery Collector“.

Iniciatyvos robotizuoti karvidę ėmėsi kartu ūkyje besidarbuojantis Saulenos vaikaitis Martynas Krūvelis. Anot jo, nors ūkis nuo pat pradžių buvo gana modernus, norint išlikti konkurencingiems, to neužteko, o išmaniųjų technologijų diegimo ūkyje nauda akivaizdi – jos suteikė galimybę padidinti darbo našumą mažesnėmis sąnaudomis.

Inovatyvios technologijos ne tik pagerina darbo našumą, bet ir sudaro galvijams geras mikroklimato sąlygas, lemiančias ir melžiamų karvių sveikatingumą. Pavyzdžiui, ūkyje įrengta pažangi vėdinimo sistema ir automatinės žaliuzės dieną saugo gyvulius nuo kaitrios saulės, o speciali kompiuterinė programa ūkininkams padeda stebėti kiekvienos karvės judėjimą, sveikatos ir produktyvumo rodiklius.

Žemės ūkio ministras K. Navickas pastebėjo: tai, kas matoma Krūvelių šeimos ūkyje, – Lietuvos ateitis. Partnerio nuotr.

Modernų ūkį pastebėjo ir ministras

Domėdamasis, kaip sekasi modernizuoti Lietuvos ūkius, balandžio 2 d. Krūvelių šeimos ūkyje lankėsi žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Vizito metu ūkio šeimininkė Saulena kartu su anūku Martynu ministrui aprodė naujai įrengtą fermą, supažindino su ūkyje įdiegtomis naujovėmis. Ūkio šeimininkai su ministru aptarė pienininkystės ūkio aktualijas, modernizavimo procesą ir kylančius išmėginimus, susijusius su ūkio kasdienybe, paskolų sąlygomis, mokesčių našta, trumpu kontrolės periodu, kuris, pasak Saulenos, apkrauna ūkininkus papildoma dokumentacija ir kitomis problemomis.

Diskusijos metu buvo atkreiptas dėmesys į bendrą Lietuvos gyvulininkystės ūkių problemą – nykstantį kartų tęstinumą, kuris, pasak Saulenos, turi įtakos bendrai žemės ūkio situacijai Lietuvoje.

Ūkio ateitis – M. Krūvelio rankose

Dabar S. Krūvelienė jaučiasi rami, kad gilias ūkininkavimo tradicijas turintis Krūvelių ūkis išliks šeimos rankose, nes jo ateitis siejama su anūku Martynu. Tiesa, Martynas prisipažįsta iš pradžių ūkininkauti šeimos ūkyje neketinęs. Savo ateitį jis siejo su architekto darbu. Mirus seneliui, jaunuolio planai pasikeitė ir šiandien, padedamas kitų šeimos narių, Martynas toliau tęsia jo pradėtus darbus, tačiau įgytos profesinės žinios taip pat nenuėjo perniek. Jos Martynui labai pravertė rūpinantis modernios karvidės statybomis ir įrengimu. Vis dėlto, puikiai suprasdamas mokslo pažangos naudą, jaunasis ūkininkas ir toliau ketina tęsti Krūvelių ūkio modernizaciją, o artimiausiuose jo planuose – ir padidinti melžiamų karvių bandą, ir įrengti 30 kW saulės elektrinę.

Ūkininkavimo tradicijų ir mokslo pažangos darna džiaugiasi ir ministras, kurio teigimu, tai, ką matome Krūvelių ūkyje, yra Lietuvos ūkio ateitis. „Išvažiuojame su geriausiomis mintimis ir įspūdžiais. Dėmesys gyvulių sveikatai, aplinkosaugai ir modernumas – tokia kryptimi ir turi judėti Lietuvos ūkiai“, – po susitikimo sakė K. Navickas.

Užs. 1886209

Žemės ūkio ministerija siūlo nustatyti, kad įnašus į tokį fondą mokėtų tiek pieno gamintojai, tiek supirkėjai, proporcingus parduoto ir supirkto pieno kiekiui.

„Žemės ūkis yra viena iš rizikingiausių veiklos sričių, kurią veikia tiek gamtinės sąlygos, tiek rinkos svyravimai, todėl ūkininkai neretai patiria netikėtų nuostolių. Deja, bet yra sričių, nuo kurių draudimas nedraudžia, tad savitarpio pagalbos fondai taptų realia pagalba susidūrus su sunkumais, padėtų pieno gamintojams susidoroti su svyravimais rinkose ir skatintų ūkių stabilumą bei ilgalaikę plėtrą“, – pranešime sakė K. Navickas.

Fondo pajamų šaltiniai be narių įnašų būtų ir parama iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų, kredito įstaigų palūkanos, mokamos už jose saugomas lėšas, juridinių ir fizinių asmenų savanoriški įnašai, pajamos iš investavimo ir kitos lėšos.

ES parama tokio fondo nariui būtų skiriama tik siekiant padengti nuostolius, viršijančius ribą, kurią sudaro bent 20 proc. ūkininko vidutinės metinės produkcijos ar pajamų per paskutinius trejus metus, arba vidutinės trejų metų produkcijos ar pajamų, apskaičiuotų remiantis paskutinių penkerių metų laikotarpiu.

Anot ministerijos pranešimo, Pieno tarybos nariai palankiai sutiko siūlomą privalomo fondo modelį.

Ūkininkų atstovai nuogąstavo, kad perdirbėjai, žinodami apie kompensavimo galimybes, galėtų tuo piktnaudžiauti mažindami supirkimo kainas. Diskusijos dėl fondo steigimo bus tęsiamos.

„Muitas yra vienas iš instrumentų, kuriuo valdomi prekybos srautai. Kadangi bendras sutarimas yra eiti per muitų politiką, jis pasieks tuos pačius rezultatus“, – penktadienį BNS sakė K. Navickas.

Taip ministras kalbėjo Europos Komisijai (EK) penktadienį pasiūlius nustatyti maksimalius tarifus rusiškų ir baltarusiškų grūdų importui į Europos Sąjungą (ES). Iki šiol muitai jiems nebuvo taikomi.

„Tai yra ilgai laukta priemonė, svarbi priemonė. Muito įvedimas turi stipriai pakeisti prekybos tvarką su Rusija būtent ta linkme, kad rusiškų grūdų, aliejinių kultūrų ES būtų kuo mažiau“, – teigė K. Navickas.

K. Navickas kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrais anksčiau šią savaitę pasiūlė rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES uždrausti visiškai.

„Jei dėl sprendimo sustoja prekyba, importas rusiškų grūdų, rusiškų kitų kultūrų į ES, tai ir yra siekis, kurio siekiame bendrai“, – teigė ministras, paklaustas, ar jį tenkina siūlymas neuždrausti importo.

EK siūlo maksimalius importo tarifus įvesti grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus bei saulėgrąžų miltus.

Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis pristatydamas siūlymą sakė, kad muitai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiesiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 eurų už toną muitas, kietiesiems kviečiams – 148 eurų, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.

K. Navicko teigimu, tokie tarifai turėtų didelį poveikį žemės ūkio produkcijos importuotojams iš Bendrijai nedraugiškų šalių.

„Siūlymas, kur vakar buvo pateiktas, 95 eurai už kviečių toną, yra tikrai ženkli suma, turint mintyje, kad ES rinkoje ta kaina bus apie 200 (eurų – BNS). 50 proc. kainos yra daug“, – tikino jis.

Toliau sieks tranzito ribojimų

K. Navickas taip pat sakė, kad Lietuva sieks, jog ES uždraustų ir rusiškos žemės ūkio produkcijos tranzitą per Bendrijos teritoriją.

„Kas būtų tikrai palanku ir sutampa su Lietuvos  interesais, tai pirmiausia turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl grūdų tranzito į trečiąsias šalis per ES valstybių uostus. Nereikia (...) sustoti, reikia toliau dirbti. Tikrai nuosekliai sieksime tranzito ribojimų“, – kalbėjo ministras.

Anot jo, be kita ko, Bendrija galėtų svarstyti panašias ribojančias priemones rusiškai mėsai, paukštienai.

Sprendimą dėl EK pasiūlymo kvalifikuota balsų dauguma priims ES Taryba po to, kai Bendrijai pirmininkaujanti Belgija sudarys darbo grupę dėl muitų.

EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.

„Taip ir liko klausimas, kuris visiškai neaiškus, tai – pieno sektoriaus problemos. Tai vėlgi nieko apčiuopiamo šiam momentui neturime. Siūloma tik tobulinti Seime turimą pieno įstatymą“, – teigė Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas.

Tuo metu Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis tvirtino, kad ministras K. Navickas nesupranta ūkininkų iškeltų problemų.

„Jokio sprendimo dėl pieno klausimų nebuvo priimta. Kaip girdėjote, ministras (Kęstutis Navickas – ELTA past.) nieko nežino ir nesupranta“, – teigė J. Vilionis.

Seimo Kaimo reikalų komitetas artimiausiu metu ketina atnaujinti vadinamojo pieno įstatymo svarstymą – ūkininkai tvirtina, kad įstatymo projektas parengtas nekokybiškai.

Jokio sprendimo dėl pieno klausimų nebuvo priimta. Kaip girdėjote, ministras nieko nežino ir nesupranta.

 

Komitetas pernai birželį padarė pertrauką svarstydamas šį pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą numatančio įstatymo projektą. Taip siekta aptarti projektą su žemdirbiais bei sulaukti ekspertinio vertinimo. Jis atliktas 2023 metų gruodžio pabaigoje Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) užsakymu.

Vertintojų išvadas bei toliau brukamą įstatymą ūkininkai jau sukritikavo. Susipažinę su vertintojų išvadomis, žemdirbiai teigia, kad jis atliktas nekokybiškai.

Įstatymo projektą peikia ne tik rinkos dalyviai – jam kritines pastabas yra išsakiusios Teisingumo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Konkurencijos taryba.

ŽŪM užsakymu Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto nepriklausomą ekspertinį vertinimą atliko bendrovė „Smart Continent LT“.

Visam pieno sektoriui itin reikšmingas rinkos vertinimas atliktas nedalyvaujant pieno ūkių, žemės ūkio bendrovių, kooperatyvų ir pieno perdirbimo įmonių atstovams.

Rinkos dalyviai sako, kas esminis ekspertinio vertinimo trūkumas yra tai, kad su jais nebuvo konsultuojamasi, o pats vertinimas atliktas nekokybiškai ir nekvalifikuotai.