Finansų komisijos sudėtyje bus LKF viceprezidentas Algimantas Stasys Anužis, techninėje – Kęstutis Pilipauskas, moterų krepšinio – Lina Brazdeikytė, o jaunimo krepšinio – Justas Kalinauskas.

Artimiausiame FIBA Europe valdybos posėdyje, kuris vyks liepos mėnesį, turėtų paaiškėti 2021 metų Europos vyrų krepšinio čempionato šeimininkai ir bus ištraukti atrankos į šį čempionatą burtai.

Atranka į 2021 metų Europos moterų ir vyrų krepšinio čempionatus startuos šių metų lapkričio mėnesį.

Tačiau prieš ketvirtį amžiaus, kai Lietuvos krepšinio lyga buvo tik susikūrusi, teisėjų duona nebuvo lengva.

Vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšinio teisėjų Kęstutis Pilipauskas iki šiol pamena darbą Šilutėje ir Plungėje.

„Būdavo sunku Šilutėje ir Plungėje rasti vietą aikštelėje ne dėl to, kad ji buvo mažesnė, bet aplinkui žiedu stovėdavo žiūrovai, – prisiminė K. Pilipauskas. – Jie dar bandydavo stovėti už galinės linijos, kur atstumas nuo linijos iki sienos būdavo apie 60 cm. Tad pabandykite įsivaizduoti, kur reikėdavo būti teisėjui? Aš dabar sunkiai tai įsivaizduoju, bet tuomet rasdavome tarpelį.“

Tuomet Pilipauskas kartu su Romualdu Brazausku ir Anapilin jau išėjusiu Virginijumi Dovidavičiumi buvo laikomi geriausiais Lietuvos teisėjais. Lūžį LKL čempionate jie pajautė jau bebaigdami karjeras.

„Lūžiu tapo gerų arenų, salių atsiradimas, – įsitikinęs K. Pilipauskas. – Visa tai buvo statoma Europos čempionatui Lietuvoje 2011-aisiais. Dabar malonu, kad visos LKL komandos žaidžia naujose, moderniose arenose. Tai patogu žiūrovams ir, pabrėšiu, teisėjams.“

Pastaruoju metu išsilyginusi jėgų pusiausvyra Lietuvos krepšinyje naudinga visoms šalims, įskaitant teisėjus. Anot K. Pilipausko, atkaklios ir nenuspėjamos rungtynės skatina teisėjus augti.

„Dabar beveik nebeliko LKL rungtynių, kur galima baigtį nuspėti iš anksto, – teigė teisėjams vadovaujantis Pilipauskas. – Net „Žalgiris“ pernai pralaimėjo „Nevėžiui“, nors jis buvo paskutinėse pozicijose.

Anksčiau „Žalgiris“, „Lietuvos rytas“ ar „Atletas“ buvo aiškūs favoritai, paskutinės komandos nesudarydavo konkurencijos. Dabar to nebėra: kiekvienos rungtynės įtemptos ir dirbdamas per šias rungtynes teisėjas auga. Ir kuo daugiau tokių rungtynių, tuo greičiau jis bręsta kaip teisėjas.

Mes galime prigalvoti programų, parodyti tūkstančius klipų, bet teisėjas auga teisėjaudamas.“

Pirmadienį Kaune po sunkios ligos mirė vienas žymiausių Lietuvos krepšinio teisėjų Juozas Jankauskas. Jam buvo 83-eji.

“Lietuvos krepšinio teisėjai neteko kolegos, mokytojo ir istoriko. Jis išėjo, palikęs ryškų pėdsaką ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio krepšiniui”, – sakė Lietuvos krepšinio federacijos Teisėjų asociacijos prezidentas Kęstutis Pilipauskas.

Dar šiais metais, jau sirgdamas, J.Jankauskas, padedamas bendraminčių, baigė ir išleido pirmąją enciklopedinę knygą apie Lietuvos krepšinio arbitrus – “Lietuvos krepšinio teisėjai”.

„Jau seniai buvau įsitikinęs, kad Lietuvos krepšinio teisėjams turi būti skirta speciali knyga, nes jie to nusipelnė“, – pristatydamas knygą sakė J.Jankauskas.

Pasak jo, teisėjo darbas ne tik atsakingas, bet ir reikalaujantis įvairių asmeninių savybių.

„Čia negali būti bukas. Tai netgi kūrybinis darbas. Jei švilpsi dėl kiekvieno prisilietimo, padarysi neįdomias rungtynes, bet negali ir leisti didelio grubumo“, – tuomet aiškino J.Jankauskas.

Pats 1931 m. Kaune gimęs J.Jankauskas teisėjauti pradėjo praėjusio šimtmečio viduryje, o 1970-aisiais tapo tarptautinės (FIBA) kategorijos arbitru. Aikštėje jis praleido daugiau nei 40 metų.

1959–1992 m. J,Jankauskas buvo Lietuvos krepšinio teisėjų kolegijos pirmininkas. 1970–1986 m. FIBA teisėjas, 1986–2002 m. – techninis komisaras. 1993–1996 m. vienas Lietuvos krepšinio lygos steigėjų, patarėjas, direktorato vadovas, vėliau paskirtas Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentu.

Nors J.Jankauskas buvo socialinių mokslų daktaras, krepšinis visada buvo svarbi jo gyvenimo dalis.

Trumpi J.Jankausko biografijos faktai:

1957–1965 m. dirbo inžinieriumi, 1959–1991 m. – Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institute Vilniuje, 1973–1979 m. mokslinis sekretorius. Kartu 1982–1990 m. dėstė Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi institute; 1987 m. docentas. 1989 m. Lietuvos ekonominio savarankiškumo koncepcijos vienas autorių.

1991–1993 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjas sporto ir turizmo klausimais. 1992 m. vadovavo Lietuvos krepšinio rinktinei Barselonos olimpinėse žaidynėse. 1997–1998 m. Valstybinio turizmo departamento direktorius.

1959–1992 m. Lietuvos krepšinio teisėjų kolegijos pirmininkas. 1970–1986 m. FIBA teisėjas, 1986–2002 m. – techninis komisaras. 1993–1996 m. vienas Lietuvos krepšinio lygos steigėjų, patarėjas, direktorato vadovas. Nuo 1998 m. Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentas.

Nuo 1999 m. Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos veikėjas, jos leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai“ 1918–1953 m. vienas iš autorių. Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių apie Lietuvos kariuomenę autorius.

2011 m. išleistas J.Jankausko parašytas 1941 m. birželio sukilimo dalyvių biografijų rinkinys 1941 m. birželio sukilimas Lietuvoje.

2014 m. išleista J.Jankausko knyga “Lietuvos krepšinio teisėjai”.

J.Jankauskas apdovanotas KKSD aukso medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2001), LTOK Olimpine žvaigžde (2001) ir Sausio 13-osios atminimo medaliu (2005).

***

Lietuvos krepšinio federacija ir LKF Teisėjų asociacija liūdi dėl J.Jankausko mirties ir reiškia gilią užuojautą jo artimiesiems.

Pareikšti paskutinę pagarbą J.Jankauskui galima nuo rugsėjo 10 d. 11 val. Laidojimo namuose „Užuojauta” (Sąjungos aikštė 3, Kaunas).

Urna išnešama ketvirtadienį, rugsėjo 11 dieną 13:00 val.

Įvyko Lietuvos krepšinio federacijos teisėjų asociacijos (LKF TA) ataskaitos ir rinkimų konferencija, kurioje asociacijos prezidentu naujai ketverių metų kadencijai perrinktas Kęstutis Pilipauskas.

LKF TA prezidiumo nariais artimiausius ketverius metus taip pat bus Romualdas Brazauskas, Tomas Jasevičius, Rimas Navickas, Antanas Ramanauskas, Juozas Storpirštis, Jurgis Laurinavičius, Vilius Mačiulaitis ir Gintaras Vitkauskas.

LKF TA generalinio sekretoriaus pareigas toliau eis Aleksas Makulavičius.

Taip pat buvo išrinkta asociacijos revizijos komisija, kurią sudarys Onutė Dindaitė-Mukienė, Rimantas Bilinis ir Gytis Vilius.

LKF TA prezidiumas nusprendė įsteigti prieš daugiau nei metus po sunkios ligos Anapilin išėjusio vieno geriausių Europos krepšinio arbitrų Virginijaus Dovidavičiaus vardo prizą jauniesiems teisėjams už didžiausią pažangą.

Pirmuoju šio apdovanojimo savininku už 2012-2013 metų sezone padarytą didžiausią pažangą tapo kaunietis Juozas Barkauskas, o prizą jam įteikė veliono V. Dovidavičiaus žmona Ingrida.